Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Dianai Tarozienei, dalyvaujant ieškovo atstovams I. G., adv. Mindaugui Šatui; atsakovui V. B., jo atstovui adv. Evaldui Onaičiui, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, R. B.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės (toliau IĮ) „IRsprendimai“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-790-650/2013 pagal ieškovės IĮ „IRsprendimai“ ieškinį atsakovui V. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje R. B. dėl skolos už statybos rangos darbus priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 6371,64 Eur (22000 Lt) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodo, kad IĮ „IR- statyba“ (2010-11-17 įmonė buvo perregistruota į IĮ „IRsprendimai“) su atsakovu V. B. 2009 m. spalio 21 d. sudarė rangos sutartį Nr. 09/004, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovui (užsakovui) atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), pamatų betonavimo darbus. 2009 m. lapkričio 23 d. šalys taip pat sudarė Rangos sutartį Nr. 09/005, pagal kurią ieškovė įsipareigojo iki 2010-02-01 atlikti mūro darbus ir išbetonuoti perdangą. Pamatų betonavimo darbai buvo baigti 2009 metų rudens pabaigoje, tačiau atsakovas nurodė, kad neturi pinigų sumokėti sutartą sumą, todėl šalys žodžiu susitarė dėl apmokėjimo atidėjimo. Ieškovė pradėjo mūro darbus, tačiau dėl šaltos žiemos jie buvo užkonservuoti. Maždaug apie Naujuosius metus atsakovas pradėjo priekaištauti dėl atliktų darbų kokybės, tačiau ieškovė baigė mūro darbus ir atliko perdengimo priekinės dalies darbus. Atsakovas atsisakinėjo pasirašyti 2010-06-01 ir 2010-06-07 darbų priėmimo aktus. Aktai buvo įteikti per antstolį. Kilus ginčui dėl darbų kokybės, atsakovas nesumokėjo rangos sutartimis sutarto atlygio.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija nustatė, kad V. B. (užsakovas) 2009 m spalio 21 d. su IĮ „IR-statyba“ (rangovu) sudarė Rangos sutartį Nr. 09/004, kuria rangovas įsipareigojo užsakovo namui išbetonuoti pamatus. Darbai turėjo būti atlikti iki 2009 m. lapkričio 13 d., už juos užsakovas turėjo sumokėti rangovui 2027,34 Eur (7000 Lt) už darbą, o už medžiagas įsipareigojo mokėti pats užsakovas. Tos pačios šalys 2009 m. lapkričio 23 d. sudarė Rangos sutartį Nr. 09/005, kuria rangovas įsipareigojo užsakovui atlikti mūro darbus ir išbetonuoti perdangą. Darbai turėjo būti atlikti iki 2010 m. vasario 1 d, už juos užsakovas turėjo sumokėti 4344,30 Eur (15000 Lt), o už medžiagas įsipareigojo mokėti pats užsakovas. 2010-11-17 IĮ „IR-statyba“ buvo perregistruota į IĮ „IRsprendimai“. Darbai buvo atlikti, tačiau atsakovas (užsakovas) pareiškė pretenziją ieškovui (rangovui) dėl atliktų darbų defektų. Atsakovas atsisakė pasirašyti darbų priėmimo aktus, kurie jam 2010-07-02 buvo įteikti per antstolį.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovas neištaisė defektų, tai savo lėšomis padarė pats atsakovas, tačiau reikalavimo atlyginti išlaidas jis nepareiškė. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovas nesumokėjo ieškovui už atliktus darbus.

Dėl darbų priėmimo-perdavimo akto

CK 6.694 straipsnio 4 dalis nustato, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys; jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis; vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Nurodyto straipsnio 6 dalyje numatyta, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti.

Pagal 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Užsakovo pareiga priimti atliktus darbus yra esminė rangos (subrangos) sutarties sąlyga. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis. Ši norma iš esmės pakartoja CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrąją rangos teisinių santykių reguliavimo taisyklę, pagal kurią užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Analogiškai įforminamas ir statybos rangos darbų perdavimas-priėmimas, tačiau CK 6.694 straipsnio 4 dalyje papildomai aptarta vienašalio statybos rangos darbų perdavimo galimybė, jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti darbų perdavimo ir priėmimo aktą. Be to, įstatymų leidėjo nustatyta, jog tik vienos iš šalių pasirašytas, t. y. vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.

Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad darbų perdavimo-priėmimo aktai, kurie buvo įteikti atsakovui per antstolį, iš viso nebuvo pasirašyti nė vienos iš šalių (b. l.19-20, 1 t.). Atsakovas kvietė ieškovą atvykti pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktus 2010-07-02, o pastarajam neatvykus – informavo savo apie galimybę pasirašyti vienasmeniškai (b. l.16, 1 t.). Duomenų apie tai, kad kuri nors šalis pasirašė vienašališką darbų priėmimo-perdavimo aktą, teismui nepateikta. Esant tokioms aplinkybėms, abi šalys pažeidė Rangos sutarčių sąlygas, reglamentuojančias atsiskaitymo ir pretenzijų pateikimo terminus ir tvarką. Formaliai nei ieškovas gali reikalauti atsiskaitymo, nei atsakovas turi teisę reikšti pretenzijas dėl atliktų darbų defektų, kadangi tai siejama su darbų priėmimo-perdavimo pasirašymo momentu. Tačiau kolegija privalo išspręsti ginčą, priešingu atveju bus pažeisti abiejų šalių interesai.

Dėl pareigos sumokėti už atliktus darbus pagal Rangos sutartis Nr.09/004 ir Nr.09/005

Kolegija nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl darbų atlikimo fakto pagal Rangos sutartis. Ieškovė atliko darbus, tačiau atsakovas už juos nesumokėjo. Atsakovas tvirtina, kad jis atsiskaitė už atliktus darbus, sumokėjo 6371,64 Eur (22000 Lt) ieškovui, tačiau tai padarė grynaisiais pinigais, nepaprašęs iš ieškovės jokio rašytinio dokumento, patvirtinančio šį faktą. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kolegija sprendžia, kad nesant pakankamai įrodymų, yra pagrindo teigti, kad ieškinys yra pagrįstas.

Būdamas rūpestingas ir atidus asmuo, atsakovas privalėjo pareikalauti iš ieškovės kasos pajamų orderio, jei pinigus sumokėjo grynais pinigais. Šiuo gi atveju susiklostė tokia situacija, kai ieškovas atliko darbus, o atsakovas už juos nesumokėjo, nors tai buvo numatyta abiejų rangos sutarčių 3.2 punktuose (b. l.10,12, 1 t.). Šalys buvo sutarę, kad visi šių sutarčių pagrindu atliekami atsiskaitymai bus vykdomi grynaisiais pinigais į įmonės kasą. Neturėdamas jokio rašytinio dokumento (šiuo atveju – kasos pajamų orderio), atsakovas neturi galimybės tinkamai įrodyti, kad jis įvykdė sutartis ir sumokėjo už atliktus darbus, kaip tai numatyta nurodytų sutarčių 3.1 punktuose.

Darydama tokią išvadą, kolegija remiasi ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1A-348-282/2015. Šiame nuosprendyje konstatuota, kad „įvertinus liudytojų V. ir R. B., R. A. parodymus bei specialisto išvadą akivaizdu, kad jie nepatvirtina fakto, jog I. G. gavo iš V. B. pinigus už pagal rangos sutartis atliktus darbus“ (b. l. 39, 3 t.). Teismui pateikta ieškovo ir atsakovo pokalbių išklotinė (b. l. 93-113, 2 t.), kuri, atsakovo manymu, įrodo, kad jis yra atsiskaitęs su ieškovu pagal nurodytas rangos sutartis. Išanalizavus tekstą, kolegija nenustatė, kad ieškovė būtų pripažinusi faktą, kad gavo iš atsakovo ginčijamą sumą už rangos darbus.

Jei ieškovė būtų atlikusi tik rangos sutartyse atliktus darbus, galima būtų daryti prielaidą, kad kalbama apie būtent ieškovo reikalaujamas priteisti sumas, tačiau tiek iš teksto, tiek iš šalių paaiškinimų matyti, jog šalys buvo sutarę ir dėl namo stogo įrengimo, nors ieškovė tai ginčija. Dėl šių darbų atlikimo šalys nesudarė jokių rangos sutarčių, todėl neįmanoma visiškai atriboti darbų apimties ir mokėjimų už juos skirtinguose atsakovo namo statybos etapuose. Įraše kalbama net apie darbų atlikimo kainų mažinimą, siekiant išvengti mokesčių valstybei. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija galėtų remtis tik įrodymais, kuriuose būtų nebejotinai pagrįsti atsakovo teiginiai, kad jis yra atsiskaitęs su ieškovu. Tuo tarpu tokių įrodymų nepakanka.

Perleisdamas savo pareigą ieškovei aprūpinti medžiagomis statybos objektą, atsakovas taip pat nepaėmė jų įsigijimo dokumentų. Taigi, susiklostė situacija, kai šalys ėmė nukrypti nuo rangos sutarčių sąlygų, tuo pačiu atsakovas ėmė pernelyg laisvai jas taikyti, suteikdamas ieškovui teisę, be kita ko, ir aprūpinti objektą medžiagomis. Teismo posėdyje atsakovas negalėjo nurodyti, kiek kainavo statybos darbai ir kiek jis sumokėjo būtent ieškovui, įskaitant medžiagų ir įrenginių kainą. Tokiu atveju kolegija daro išvadą, kad atsakovas nepateikė įrodymų, nuginčijančių ieškovo reikalavimus.

Atsakovas pateikė teismui dokumentus (b. l. 86-88, 1 t.). Kolegija sprendžia, kad šie dokumentai negali būti patikimi įrodymai, pagrindžiantys tą faktą, kad atsakovas atsiskaitė su ieškove už atliktus rangos darbus. Visų pirma, šie dokumentai nėra kieno nors pasirašyti. Rangos sutartimis ieškovė įsipareigojo atlikti konkrečius darbus – išbetonuoti atsakovo namo pamatus, perdangą ir atlikti mūro darbus. Jis neprivalėjo pirkti medžiagas ar nuomoti mechanizmus, tačiau pateiktų Lokalinių sąmatų pasiūlymuose įskaičiuotos ir šios išlaidos. Atsakovas teismo posėdyje (b. l.161, 2 t.) nurodė, kad jis už pamatų išbetonavimą atsiskaitė 2009 m. spalio mėnesį. Pati Rangos sutartis Nr. 09/004 buvo pasirašyta 2009-10-21 (b. l.10-11, 1 t.). Negalima laikyti pagrįstu atsakovo teiginį, kad jis sumokėjo tuo metu, kai betonavimo darbai iš viso nebuvo padaryti arba padaryti iš dalies. Šios sutarties 2.3 punkte numatyta, kad būtent atsakovo (užsakovo) pareiga buvo priimti darbus ir nesant pastabų, sudaryti darbų priėmimo-perdavimo aktą. Taigi, atsakovas to nepadarė, o nesant šio akto, nebuvo jokio pagrindo mokėti už tinkamai baigtus darbus.

Atsakovas visiškai nepagrįstai nurodo, kad ieškovei mokėdavo tiek, kiek surašyta lokalinėje sąmatoje. Byloje esantys dokumentai, įvardinti Lokaline sąmata pasiūlymu, buvo sudaryti 2010-03-24 ir 2010-04-29 (b. l. 86-87, 1 t.). Tokiu atveju atsakovo teiginiai, kad jis atsiskaitė su ieškovu, pavedęs sutuoktinei R. B. 2009 m. gruodžio pabaigoje sumokėti už išbetonuotą perdangą, negali būti vertinami kaip patikimas įrodymas, pagrindžiantis atsiskaitymo faktą.

Dėl defektų šalinimo išlaidų

Kaip matyti iš Pretenzijos dėl 2009-10-21 ir 2009-11-23 Rangos sutarties atliktų darbų trūkumų ištaisymo (b. l.15-16, 1 t.), ieškovės atlikti darbai turėjo defektų. To neginčijo ir pats ieškovės savininkas teismui pateikto įrašo išklotinėje. Pagal Rangos sutarčių 2.5 punkte numatyta, kad užsakovas turi teisę per 3 (tris ) mėnesius nuo darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos pareikšti pretenzijas dėl netinkamo darbo rezultato kokybės. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje numatyti trys galimybės užsakovui reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; atitinkamai sumažinti darbų kainą ar atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.

Rangos sutarties 2.5 punkte numatyti visi trys galimi variantai. Iš pretenzijos matyti, kad atsakovas visų pirma reikalavo neatlygintinai ištaisyti savo atliktų rangos darbų trūkumus, o to nepadarius, informavo ieškovę apie ketinimą susitarti su įmone, kuri ištaisys darbų trūkumus, o patirtų nuostolių atsakovas reikalaus iš ieškovės. Teismui pateikta Lokalinė defektų šalinimo sąmatą, kurioje numatyta, kad tai kainuotų 24006,27 Eur (82888,85 Lt) (b. l. 47-48, 1 t.). Turint omenyje, kad teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad namo pastatymas jam galėtų kainuoti apie 57924 Eur (200000 Lt), pateikta sąmata yra neprotinga ir nesąžininga. Kilus ginčui dėl rangovo perduoto darbo rezultato tinkamumo, užsakovui tenka našta įrodyti, kad rangovo perduotas atlikto darbo rezultatas yra netinkamas, o rangovui, siekiančiam išvengti atsakomybės už netinkamą prievolės įvykdymą, –paneigti užsakovo poziciją patvirtinančius duomenis. Kaip matyti iš atsakovo paaiškinimo teismo posėdyje, jis savo ir giminaičių jėgomis ištaisė defektus, tačiau neturi jokių įrodymų, kad dėl to turėjo išlaidų. Tokiu atveju teismas sprendžia, kad atsakovas nereiškia ieškovui finansinių pretenzijų (CK 6.665 straipsnio 1 dalis).

Būtent defektų šalinimo aspektu turėjo būti vertintinas ginčas, kokią perdangą privalėjo padaryti ieškovė. Šis klausimas galėjo kilti tik dėl to, ar kalta ieškovė dėl perdangos išlinkimo ir dėl su tuo susijusių defektų. Teismas sprendžia, kad ieškovė buvo įsipareigojusi išbetonuoti perdangą tarp pirmo ir antro pastato aukštų. Jei atsakovas būtų reikalavęs pašalinti defektus pagal Rangos sutarčių sąlygas, ieškovė būtų privalėjusi tai padaryti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad minėtos perdangos betonavimo darbai buvo atliekami kokio nors kito rangovo. Pats faktas, kad ieškovė be jokios rangos sutarties atlikinėjo stogo įrengimo darbus, rodo, kad ji pirmiausia išbetonavo perdangą tarp pirmo ir antro aukšto. Priešingu atveju jokie stogo darbai negalėjo būti vykdomi.

Dėl sprendimo priėmimo ir paskelbimo

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas per kelias valandas – posėdis baigėsi 11.30 val., o sprendimas buvo paskelbtas 15.30 val. Apelianto nuomone, teismo sprendimas buvo priimtas paskubomis, neįsigilinant į bylos esmę, neįvertinus surinktų įrodymų, atimant apeliantui teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą. Kolegija sprendžia, kad apelianto argumentai tuo klausimu yra nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, iš esmės jis sudaro 8 lapus. 4 lapuose yra aprašomi šalių ir trečiojo asmens paaiškinimai, procesiniai veiksmai, vykę iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. aprašomoji teismo sprendimo dalis. Tinkamai pasiruošusi bylai, teisėja galėjo parašyti ir paskelbti sprendimą tą pačią dieną, įvertinant ir tą aplinkybę, kad byla buvo nagrinėjama 2 metus.

Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kaip absoliutus teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą laikomas visiškas teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas. Tuo tarpu kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad priimant skundžiamą teismo sprendimą, buvo pažeistos procesinės teisės normos, reguliuojančios teismo sprendimo priėmimą (CPK 270 straipsnis).

Dėl silpnesniosios šalies sutarties

Bendrųjų sutartis reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu vartojimo sutarčių instituto teisės normos taikomos kaip specialiosios, t. y. tiek, kiek teisinių santykių nereglamentuoja specialiosios vartojimo sutarčių taisyklės, taikomos bendrosios CK sutarčių teisės nuostatos ir kitos bendrosios teisės normos. Vartojimo sutartiniuose santykiuose galioja bendrieji teisės, inter alia sutarčių teisės principai, kuriuos taikant ir jų požiūriu vertinant sutarties šalių elgesį turi būti atsižvelgta į vartojimo santykių ypatumus.

Kolegija daro išvadą, kad tarp šalių susiklostė ne vartojimo rangos santykiai. CK 6.672 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Statybos leidimu Nr. 09-SL-285 atsakovui buvo leista pastatyti prekybos paskirties pastatą su gyvenamosiomis patalpomis (b. l. 169, 1 t.). Tai reiškia, kad atsakovas yra verslininkas, kuriam yra būtina prekybos paskirties patalpa. Tokiu atveju atsakovas nėra silpnesnioji sutarties šalis, kurios interesams gali pakenkti vartotojo ir verslininko padėties nelygiavertiškumas. Atsakovas yra lygiai toks pat verslininkas, kaip ir ieškovas, tik kitoje verslo srityje. Tokiu atveju teismas sprendžia, kad sudaromos rangos sutarties sąlygas atsakovas galėjo tinkamai įvertinti, be kita ko, kreipdamasis ir į teismą dėl jų neteisėtumo.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškinys yra pagrįstas, todėl turėjo būti patenkintas, priteisiant iš atsakovo ieškovei 6371,64 Eur (22000 Lt) už atliktus darbus. Atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-11-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d., 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl išdėstyto, Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo IĮ „IRsprendimai“ ieškinys tenkintinas. Priteistina iš atsakovo V. B. ieškovei 6371,64 Eur (22000 Lt) skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 6371,64 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-11-14) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė už ieškinį yra sumokėjusi 191,15 Eur (660 Lt) žyminį mokestį (b. l. 4, t. 1), turėjo 463,39 Eur (1600 Lt) advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme (b. l. 30, 31, 94, 95, t. 2), todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistina ieškovei jos turėtos 654,54 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 79 str., 93 str. 1 d., 5 d., 98 str.). Iš atsakovo priteistina valstybei 12,61 Eur (43,55 Lt) procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 96 str. 1 d.).

Ieškovė už apeliacinį skundą yra sumokėjusi 191,15 Eur (660 Lt) žyminį mokestį (b. l. 64, t. 3), turėjo 1231,70 Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (b. l. 65, 66, t. 3, b. l. 18, t. 4), turėjo 1,19 Eur išlaidų už dokumentų kopijas (b. l. 110, t. 3), iš viso – 1424,04 Eur. Apelianto turėtos išlaidos pripažintinos pagrįstomis, todėl apeliacinį skundą patenkinus, priteistinos iš atsakovo (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d., 2 d., 98 str.). Iš atsakovo V. B. priteistina valstybei 14,98 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei IĮ „IRsprendimai“ (juridinio asmens kodas 301135790) 6371,64 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir 64 euro centus) skolą, 5 (penkių) proc. metines palūkanas nuo priteistos 6371,64 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-11-14) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 654,54 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir 54 euro centus) bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, 1424,04 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt keturis eurus ir 4 euro centus) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 12,61 Eur (dvylika eurų ir 61 euro centą) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, ir 14,98 Eur (keturiolika eurų ir 98 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).