Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės DNB banko (buvęs pavadinimas AB DnB NORD bankas) ir atsakovės E. V. bei suinteresuoto asmens A. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-954-510/2012 pagal ieškovo akcinės bendrovės DNB banko ieškinį atsakovei E. V. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys –uždaroji akcinė bendrovė „Baltlora“ (šiuo metu įmonė yra bankrutavusi), G. S., J. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Trečiasis asmuo G. S. nuomonės dėl ieškinio nepareiškė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, sumažindamas iš atsakovės priteistinas palūkanas iki įstatyme nustatyto 5 proc. dydžio, pažeidė imperatyvias CK 6.210 str. nuostatas, pagal kurias įstatyminės palūkanos priteisiamos, jeigu šalys sutartyje nėra susitarusios dėl kitokio jų dydžio, netinkamai vertino kreditavimo sutarties sąlygas dėl banko maržos keitimo, padarė nepagrįstą išvadą dėl metinių palūkanų į ateitį skaičiavimo po to, kai pareiškiamas ieškinys dėl skolos priteisimo bei nepagrįstai sumažino atsakovės atsakomybės prieš banką apimtį iki įstatyme įtvirtinto metinių palūkanų dydžio.

Bankui procesiniuose dokumentuose apskaičiuojant metines palūkanas nurodžius konkrečią palūkanų bazę (4,95 proc.) ir tokiu būdu išreiškus savo valią dėl jos dydžio, teismas neturėjo pagrindo padaryti išvadą, kad banko maržos dydžio numatyti neįmanoma ir kad bankas ateityje keistų banko maržos dydį. Teismas neįvertino, kad bankui nutraukus su trečiuoju asmeniu UAB „Baltlora“ sudarytą kreditavimo sutartį, vienašališkas banko maržos pakeitimas iš viso nėra galimas, kadangi šalių nebesieja sutartiniai santykiai, todėl kintamos palūkanos skaičiuojamos ir banko maržos dydis nustatomas pagal kreditavimo sutarties nutraukimo metu buvusią jų kitimo tvarką. Pareiškus ieškinį dėl skolos priteisimo yra prašoma priteisti ir priteisiama konkreti (fiksuoto dydžio) iki ieškinio pateikimo pagal kreditavimo sutartį susidariusi skolos suma, kuri, pareiškus ieškinį, nebekinta (jeigu nėra tikslinami ieškinio reikalavimai), todėl ir pareiškus reikalavimą dėl metinių palūkanų pagal kreditavimo sutartį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, kai pagal sutartį skaičiuojamos kintamos palūkanos, turėtų būti priteisiamas konkretus (fiksuotas) ieškinio pareiškimo dieną apskaičiuotas metinių palūkanų dydis, išreikštas procentine išraiška.

Byloje nebuvo kilęs ginčas dėl palūkanų apskaičiavimo tvarkos, atsakovė tik nesutiko su jų dydžiu, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti ieškovo pateikto metinių palūkanų apskaičiavimo pagrįstumu.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti į bylą asmens, t. y. atsakovės sutuoktinio A. V., teisių ir pareigų, todėl tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas [Civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 329 str. 2 d. 2 p.].

Atsakovė E. V. atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą įstatymo nustatytu terminu ir tvarka nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovės ir suinteresuoto asmens apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas DNB bankas ir trečiasis asmuo UAB „Baltlora“ 2008-07-08 sudarė kredito linijos sutartį Nr. K-0800-2008-79, kurios pagrindu kredito gavėjui UAB „Baltlora“ buvo suteiktas 294 535,30 Lt kredito linijos limitas su kintama palūkanų norma, sutartyje numatytas kredito grąžinimo terminas – 2010-06-01 (t. 1, b. l. 13–21). 2008-08-18 susitarimu Nr. 1 (t. 1, b. l. 22–23) ir 2009-07-20 susitarimu Nr. K-0800-2008-79/2 (t. 1, b. l. 24–34) kredito linijos sutarties sąlygos buvo keistos ir papildytos. 2009-07-20 susitarimu išdėstyta nauja sutarties redakcija (kredito linijos sutartis pertvarkyta į kreditavimo sutartį), pagal kurią pakeista kintamų palūkanų skaičiavimo tvarka ir nustatytas galutinis kredito gražinimo terminas iki 2014-06-10. Naujoje sutarties redakcijoje numatyta, kad praleidus sutartyje nustatytus kredito grąžinimo terminus už laiku negrąžintą kredito sumą UAB „Baltlora“ įsipareigojo mokėti bankui papildomas palūkanas (sutarties 16 p., t. 1, b. l. 27), o už laiku nesumokėtas bankui palūkanas, papildomas palūkanas, įsipareigojimo mokestį – 0,05 % dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos (kreditavimo sutarties bendrosios dalies 36 p., b. l. 29). Prievolių pagal 2008-07-08 kredito linijos sutartį Nr. K-0800-2008-79 įvykdymo užtikrinimui 2007-07-08 laidavimo sutartimi Nr. 1 (b. l. 35–36), sudaryta tarp banko ir laiduotojos E. V., laiduotoja įsipareigojo atsakyti solidariai ta pačia apimtimi kaip ir UAB „Baltlora“ visu savo turtu, jei UAB „Baltlora“ neįvykdys prievolių bankui. Laidavimo sutartyje numatyta, kad 2008-07-08 kredito linijos sutartis suprantama kaip sutartis su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais. Kredito linijos sutarties bendrosios dalies (2009-07-20 redakcija) 43 punkte (t. 1, b. l. 30) kaip kredito sutarties nutraukimo pagrindas yra numatytas atvejis, kai kredito gavėjas per sutartyje nustatytus terminus negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir / arba nemoka palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų. 2011-06-02 raštu Nr. 30.58.37/781 (t. 1, b. l. 95) ieškovas kredito gavėjui ir laiduotojai pranešė, jog praėjus 10 dienų po šio rašto išsiuntimo pradės priverstinį skolos išieškojimą kreditavimo sutarties bendrosios dalies 40 punkto pagrindu (t. 1, b. l. 30).

Dėl laiduotojo sutuoktinio sutikimo bei absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

Apeliantai atsakovė E. V. ir suinteresuotas asmuo A. V. prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nagrinėjamu atveju nustatyti tokį absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformuotoje praktikoje yra pasisakęs, kad nusprendimas dėl trečiojo asmens teisių ir pareigų yra suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2011, 2009-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009 ir kt.).

Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jei tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str.). Kasacinis teismas, formuodamas praktiką bylose dėl laidavimo teisinių santykių, pažymėjo, kad laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne konkrečiu turtu, o kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali būti patenkinamas iš viso laiduotojo turto. Tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys savo prievolės, kito sutuoktinio sutikimas nėra privalomas. Tokiu atveju skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsakys kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.), o kitam sutuoktiniui nekils pareigos atsakyti savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte už sutuoktinio asmeninę prievolę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad vykdant laidavimo sutartį, jeigu laiduoja vienas iš sutuoktinių savo turtu, išieškojimas pirmiausia nukreipiamas į jo asmeninės nuosavybės teise turimą turtą ir, tik jeigu tokio turto nepakaks kreditoriaus reikalavimams patenkinti, skola išieškoma iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios laiduojančio sutuoktinio dalies (2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2013).

Atsižvelgiant į minėtą išaiškinimą bei tai, kad minėtos laidavimo sutarties pagrindu laidavimo teisiniai santykiai susiklostė tarp banko ir E. V., todėl atsakomybė už laidavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą kyla šios sutarties šaliai – E. V. ir tai yra jos asmeninė prievolė, o jos sutuoktiniui A. V. nekils pareiga atsakyti savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte už sutuoktinio asmeninę prievolę, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad priimtas teismo sprendimas turės įtakos atsakovės sutuoktinio teisinei padėčiai.

Dėl procesinių palūkanų dydžio ir pagrįstumo

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto AB DNB banko argumentais, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog negalima apskaičiuoti būsimo palūkanų dydžio, numatyto 2009-07-20 susitarimo specialiosios dalies 5.1 p. dėl to, kad kintamų palūkanų dydis yra susietas ne tik su VILIBOR, bet ir su ateityje keičiama banko marža. Kaip matyti iš 2009-07-20 susitarimo Nr. K-0800-2008-79/2 dėl 2008-07-08 kredito linijos sutarties Nr. K-0800-2008-79 sąlygų pakeitimo, prašomos priteisti 10,55 proc. dydžio palūkanos apskaičiuojamos taip: už gautą kreditą kredito gavėjas privalo mokėti bankui kintamas palūkanas, kurios keičiamos kiekvienų metų sausio 20 d. ir liepos 20 d., imant antrą darbo dieną prieš palūkanų keitimo dieną buvusį šešių mėnesių termino VILIBOR ir pridedant 4,95 proc. dydžio banko maržą. banko maržos dydis – 4,95 proc. nustatytas iki 2011-07-19 (imtinai), suėjus šiam terminui gali būti keičiamas periodiškai kas 2 metus atitinkamų banko maržos keitimo metų liepos 20 d. ( 5.1 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas, vienašališkai nutraukęs kreditavimo sutartį, sudarytą su UAB „Baltlora“, dėl esminio sutarties pažeidimo, t. y. dėl to, kad nebuvo mokamos įmokos (CK 6.217 str. 5 d., sutarties 40 ir 43.1 p.), įgijo teisę reikalauti, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės, kurių pažeidimas užfiksuotas sutarties nutraukimo dieną, ir jam būtų grąžintas visas paimtas kreditas, priskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos, papildomos palūkanos, delspinigiai ir kiti sutartyje numatyti mokėjimai (sutarties 38 p., 42.4 p.). Būtent sutarties nutraukimo faktas šalims sukėlė teisines pasekmes (CK 6.221 str.), todėl ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu ir aiškiai suformuluodamas prašymą priteisti fiksuoto dydžio 10,55 proc. dydžio procesinių palūkanų, pripažino, kad jo teisės ir teisėti interesai buvo galimai pažeisti sutarties nutraukimo dieną būtent tokia apimtimi ir jis įgijo teisę reikalauti būtent tokio dydžio palūkanų priteisimo (išieškojimo), kuri buvo nustatyta pagal kreditavimo sutarties nutraukimo metu buvusią jo kitimo tvarką. Kaip teisingai nurodo apeliantas AB DNB bankas savo skunde, teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad bankui nutraukus su trečiuoju asmeniu UAB „Baltlora“ sudarytą kreditavimo sutartį, vienašališkas banko maržos pakeitimas iš viso nėra galimas, kadangi šalių nebesieja sutartiniai santykiai. Atsižvelgiant į procesinių palūkanų paskirtį – tai, kad jos yra skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nėra pagrindo sutikti su teismo padaryta išvada, kad kreditavimo sutartyje nustatytas šių palūkanų dydis gali kisti ateityje ir todėl jo negalima priteisti. Teismui sprendimu priteisus procesines palūkanas bei tokiam sprendimui įsiteisėjus, juo konstatuojamas ieškinio reikalavimų pagrįstumas ir teisėtumas, o ginčas išsprendžiamas iš esmės, jis įgyja res judicata galią, o vykdomasis raštas išduodamas ir sprendimas vykdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu (CPK 646 str.). Dėl nurodytų argumentų teismo sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo yra keistina.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių palūkanų priteisimo iš laiduotojo, išaiškino, kad prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra toks, kad laiduotojas įsipareigoja, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, atsakyti kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės prieš kreditorių mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio mėn. 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Šioje byloje nėra kilęs ginčas dėl atsakovės pareigos mokėti ieškovui procesines palūkanas, taip pat procesinių palūkanų apskaičiavimo tvarkos, apeliantas ginčija teismo sprendimą tuo pagrindu, jog teismas nepagrįstai sumažino prašomas priteisti 10,55 proc. palūkanas iki 5 proc. įstatyme numatytų palūkanų, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl ieškovo prašomų priteisti procesinių palūkanų dydžio pagrįstumo.

Pažymėtina, kad sutarties šalys už sutartyje nustatytos piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą gali nustatyti ir kitokio dydžio palūkanas nei numatyta CK 6.210 straipsnyje. Tokiu atveju skolininkui atsiranda prievolė mokėti ne CK 6.210 straipsnyje nustatyto dydžio įstatymines palūkanas, bet sutartines palūkanas. Kaip jau buvo nustatyta, nagrinėjamoje byloje šalys susitarė dėl procesinių palūkanų dydžio (susitarimo 5.1 p.), todėl turi būti taikomos ne CK 6.210 straipsnio numatytos dydžio palūkanos, bet sutartinės palūkanos.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovo prašomų priteisti 10,55 proc. dydžio procesinių palūkanų nėra pagrindo pripažinti pažeidžiančiomis sąžiningumo, protingumo reikalavimus ar nepagrįstai didelėmis, atsižvelgiant į prievolės pobūdį, padarytą sutarties pažeidimą, sutarties laisvės principą bei tai, kad laidavimo sutarties sudarymo metu laiduotoja buvo bendrovės „Baltlora“ direktorė, t. y. asmuo, turintis patirtį verslo bei derybų srityje. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006 nurodė, kad neprotingai didelės palūkanos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikštų lupikavimo įteisinimą. Nurodytoje byloje išplėstinė teisėjų kolegija nepripažino neprotingai didelėmis 14,75 proc. dydžio palūkanas, nustatytas už termino praleidimą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nelaikytinos neprotingai didelėmis iš atsakovų priteistos 16,77 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-617/2010) ar 17,51 proc. dydžio metinės palūkanos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-718/2010), taip pat 10,75 proc. dydžio metinės palūkanos (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2A-426/2011).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų keistina, kita sprendimo dalis, nenustačius materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Tenkinus ieškovo AB DNB banko apeliacinį skundą, jo turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovės E. V. (CPK 98 str. 2 d.). Ieškovas AB DNB bankas pateikė į bylą įrodymus, kad už apeliacinio skundo bei atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 210 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 2, b. l. 12-13). Už apeliacinio skundo parengimą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo už apeliacinio skundo parengimą 8.9 punkte nurodytas rekomenduotinas maksimalus dydis yra 2 400 Lt (imant 3 koeficientą ir įvertinant tai, kad paslaugų suteikimo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga buvo 800 Lt), o už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 8.11 punkte nurodytas dydis - 1 200 Lt (imant 1,5 koeficiento ir įvertinant tai, kad paslaugų suteikimo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga buvo 800 Lt), todėl konstatuotina, kad prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka nurodytas rekomendacijas, taip pat kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje, todėl ieškovui iš atsakovės E. V. priteistina 1 210 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

nutaria:

pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui akcinei bendrovei DNB bankui, j. a. k. 112029270, iš atsakovės E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 217 028,20 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, padidinant jas iki 10,55 procentų dydžio metinių palūkanų.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti akcinei bendrovei DNB bankui iš E. V. 1 210 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.