Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Civilinė byla Nr. e2A-215-252/2019 Proceso Nr. 2-08-3-00408-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.2; 2.6.1.3.6. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 9 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunė Čeknienė ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3407-400/2018 pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos ir pagal atsakovo R. B. priešieškinį ieškovui D. J. dėl paprastojo neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiu, Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovas D. J. teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. B. 30 583 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2. Nurodė, kad 2016-06-23 atsakovas surašė ir pasirašė vekselį, kuriuo patvirtino privaląs be sąlygų 2017-08-30 sumokėti ieškovui 36 583 Eur sumą. Atsakovas ieškovui sumokėjo tik 6 000 Eur ir liko skolingas 30 583 Eur. 3. 2018-01-26 ieškovas kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. 2018-02-13 gauti skolininko prieštaravimai, dėl ko ieškovas pateikė ieškinį dėl atsakovo skolos. 4. Atsakovas R. B. priešieškiniu prašė 2016-06-23 vekselį pripažinti negaliojančiu, D. J. ieškinį atmesti ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. 5. Nurodė, kad šioje byloje pateikto vekselio suma yra didesnė nei 3000 Eur, todėl vekseliui privaloma notarinė forma. Toks dokumentas negali būti pripažįstamas kaip vekselis, jis nėra vertybinis popierius. Be to, ieškovas per nustatytą terminą nesikreipė į notarą. 6. Pažymi, kad ieškovo pateiktas negaliojantis vekselis buvo sudarytas dėl suklydimo. Ieškovas niekada neskolino pinigų ar kitaip nesuteikė turtinių teisių atsakovui. Atsakovas buvo UAB „Melrunas“ (duomenys neskelbtini), o ieškovas UAB „Orestinos montažas“ vienintelis (duomenys neskelbtini). UAB „Melrunas“ tapus nemokiai, atsakovas, kaip bendrovės (duomenys neskelbtini), kreipėsi su pranešimais į bendrovės kreditorius apie ketinimą kelti bankroto bylą šiai bendrovei. 7. Ieškovas, kaip UAB „Orestinos montažas“ (duomenys neskelbtini) paprašė jo, kaip UAB „Melrunas“ (duomenys neskelbtini), išrašyti vekselį UAB „Melrunas“ skolos - 36 583 Eur sumai, ryšium su kreditorinio reikalavimo bankroto byloje pasitvirtinimu, nekeliant bylos teisme dėl skolos priteisimo. UAB „Orestinos montažas“ kreditorinio reikalavimo suma sutampa su vekselyje nurodyta 36 583 Eur suma, atskaičiavus 851,67 Eur delspinigių. 8. Mano, kad ieškovas nepagrįstai UAB „Orestinos montažas“ skolą prilygino savo asmeniniam turtui. Teigė, kad negaliojantį vekselį laikyti skolos rašteliu negalima, nes jokie pinigai pagal šį dokumentą nebuvo perduoti, o ieškovas pinigų perdavimo fakto ir neįrodinėjo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018-11-07 sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo D. J., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų UAB „Linkoras“ 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš šalių valstybės naudai priteisė po 5,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. 10. Teismas konstatavo, kad į bylą pateiktas vekselis neatitinka įstatymo reikalavimo dėl notarinės vekselio formos, kas reiškia, kad jis nėra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas, ir jam netaikytinos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatos. Tačiau teismas vertino, kad tai, jog atitinkamas dokumentas neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. 11. Teismas pažymėjo, kad dokumente įvardytame vekseliu jokios informacijos apie tai, kokio sandorio pagrindu jis buvo išrašytas, nėra. Ieškovas nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, t. y. kad ieškovas kaip paskolą atsakovui perdavė 36 583 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareikšto reikalavimo dėl skolos priteisimo pagrįstumo ieškovas neįrodė. 12. Teismas dėl ieškovo argumentų, susijusių su restitucijos taikymu, pripažinus sandorį negaliojančiu, plačiau nepasisakė ir sprendė, kad jie yra teisiškai neaktualūs nagrinėjamoje byloje. 13. Teismas vertino, kad šalims nesilaikant įstatymo leidėjo nustatytos sandorio formos reikalavimo, toks sandoris nesukėlė ir negali sukelti prievolinių teisinių padarinių, nes sandoris neprilygintinas vekseliui, o iš byloje nustatytų aplinkybių paskolos sutarčiai taip pat, todėl sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimą ir 2016-06-23 paprastąjį neprotestuotiną vekselį pripažinti negaliojančiu. Teismas konstatavo, kad priešieškinio reikalavimai neįrodyti, todėl juos atmetė. 14. Teismas bylinėjimosi išlaidų šalims vienai iš kitos nepriteisė, o išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei priteisė lygiomis dalimis iš kiekvienos šalies. Atsižvelgęs į tai, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų UAB „Linkoras“, 300 Eur bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl to, kad buvo priverstas atsikirtinėti į ieškovo pareikštą ieškinį, trečiasis asmuo buvo atsakovo pusėje, o ieškovo ieškinys atmestas, todėl šios bendrovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 15. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2018-11-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti bei ieškovui iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas arba konstatuoti absoliutų 2016-06-23 vekselio negaliojimą ir taikyti restituciją - priteisti ieškovui D. J. iš atsakovo R. B. 36 583 Eur sumą, o atsakovui R. B. priteisti iš ieškovo D. J. 6000 Eur sumą bei ieškovui iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose. 16. Nurodo, kad teismas rėmėsi kasacinio teismo išaiškinamais civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015, kurios aplinkybės iš esmės skiriasi, be to išaiškinimai panaudoti fragmentiškai, nesilaikant aktualių aplinkybių visumos konteksto. 17. Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau – ir LAT) praktika, aktuali vekselio kaip vertybinio popieriaus vertinimui, šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymui tokio pobūdžio bylose ir pan. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą apsiribojo tik ta aplinkybe, kad vekselyje nebuvo fiksuotas paskolos dalyko - pinigų perdavimas atsakovui. 18. Apelianto nuomone, teismas turėjo vadovautis jo nurodoma teismų praktika ir pripažinti egzistuojant ieškovo ir atsakovo paskolinius santykius. Juolab, kad vekselio originalas buvo pas ieškovą, vekselio tekstą atsakovas surašė savo ranka, vekselio tekste yra aiškus ir nedviprasmiškas atsakovo įsipareigojimas sumokėti ieškovui 36 583 Eur iki 2017-08-30. Galiausiai pats atsakovas į bylą pateikė sugadinto vekselio egzempliorių, kuriame ieškovas savo ranka įrašė ir pasirašė, kad iš atsakovo 2016-09-30 gavo 6000 Eur, tuo patvirtindamas, kad vekselis buvo iš dalies įvykdytas, nors teismas dėl šios aplinkybės visiškai nepasisakė. 19. Akcentuoja, kad įrodyti aplinkybę, jog nebuvo pagrindo vekseliui išduoti, turėjo būtent atsakovas. Šiuo atveju, jokių įrodymų, išskyrus paties atsakovo samprotavimų versiją, apie tai, kad vekselis buvo išrašytas tvirtinant kitą sandorį, sudarytą tarp kitų šalių, atsakovas nepateikė. 20. Atmesdamas atsakovo priešieškinį tokiu būdu, kuomet motyvacinėje teismo sprendimo dalyje teismas nurodė, kad 2016-06-23 vekselis negalioja kaip prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms, teismas padarė procesinį pažeidimą. Pažymima, kad CK 1.78 straipsnio į dalyje nurodyta, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Kad toks konstatavimas sukurtų teisines pasekmes, privalu apie tai pasisakyti ne tik teismo sprendimo motyvacinėje dalyje, bet ir rezoliucinėje dalyje. Nesant tokio sprendimo, sandoris negali būti laikomas negaliojančiu. 21. Apeliantas nurodo, kad susiklostė teisinė situacija, kai 2016-06-23 vekselis yra nepripažintas negaliojančiu ir nekonstatuota, kad tai niekinis sandoris. Todėl ginčo vekseliui galiojant pagal jį atsiradusi atsakovo prievolė ieškovui taip pat yra galiojanti ir ieškinys turėjo būti tenkintas. 22. Nesutinka su teismo vertinimu, kad restitucijos klausimas šiuo atveju yra neaktualus. 23. Apeliantas pažymi, kad dabar jau žinodamas, kad 2016-06-23 vekselis neatitinka įstatyme nustatytos formos reikalavimų dėl per didelės reikalavimo sumos, mano, kad jo teises ir interesus apsaugos jo apeliacinio skundo reikalavime nurodyti alternatyvūs teismo sprendimo būdai. 24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti jo naudai iš ieškovo patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas. 25. Pažymi, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad vekselyje nurodyta suma atitinka BUAB „Melrunas“ skolinį įsipareigojimą UAB „Orestinos montažas“. Ieškovo teiginiai apie nuo 2012 metų atsakovui skolinamas sumas yra nepagrįsti. Į bylą pateikti duomenys apie ieškovo gaunamas pajamas, kaip ir ieškovo paaiškinimai teismo posėdžio metu, nepagrindžia, kad jis galėjo tokią sumą paskolinti. Tuo tarpu atsakovas pateikė duomenis apie pakankamai gerą jo finansinę padėtį ir pagrindė, kad skolintis didelių sumą nebuvo jokio reikalo. Kadangi ieškiniu buvo prašoma priteisti skolą, o ne sandorį pripažinti galiojančiu, ieškovo teiginiai, kad rezoliucinėje dalyje turėjo būti konstatuota, kad vekselis yra negaliojantis kaip niekinis, yra nepagrįstas. 26. Mano, kad restitucija šiuo atveju nėra galima, nes pinigai atsakovui nebuvo perduoti. Apeliantas jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą apie pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą nenurodė. Teisėjų kolegija konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 27. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. 28. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 29. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Orestinos montažas“ 2016-06-20 pareiškimu dėl UAB „Melrunas“ skolos pagal statybos darbų subrangos sutartį kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą. Panevėžio miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eL2-5619-956/2016, 2016-06-22 priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš UAB „Melrunas“ 43 503,95 Eur skolą, 897,30 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-06-22) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 220,65 Eur. Į bylą yra pateiktas 2016-06-23 paprastasis neprotestuotinas vekselis, išrašytas atsakovo R. B. ieškovui D. J. 36 583 Eur sumai. 2016-06-27 UAB „Melrunas“ ir UAB „Orestinos montažas“ vyr. buhalterės pasirašė bendrovių tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, pagal kurį UAB „Melrunas“ UAB „Orestinos montažas“ skola sudarė 36 583,38 Eur. 2016-07-14 UAB „Orestinos montažas“ apylinkės teismui pareiškė, kad atsisako 2016-06-20 pareiškimo ir jo reikalavimo, pagal kurį išduotas paminėtas teismo įsakymas bei prašė civilinę bylą nutraukti. Ant vekselio originalo yra 2016-09-30 prierašas, kad D. J. gavo 6000 Eur. Iš viešai prieinamų www.rekvizitai.lt duomenų matyti, kad nuo 2016-06-27 buvo vykdoma UAB „Melrunas“ neteisminė bankroto procedūra (CPK 179 straipsnis). 2016-07-22 UAB „Orestinos montažas“ raštas adresuotas BUAB „Melrunas“ bankroto administratoriui UAB „Lexuna“ patvirtina, kad ši bendrovė pateikė 37 434,67 Eur kreditorinį reikalavimą. Šio rašto priede sudarytame 2016-07-21 nurodoma, kad UAB „Melruno“ skola UAB „Orestinos montažas“ yra 36 583,38 Eur, delspinigiai - 851,29 Eur. 30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad į bylą pateiktas vekselis neatitiko įstatymo reikalavimo dėl notarinės vekselio formos, dėl ko jis negali būti pripažįstamas vertybiniu popieriumi ir civilinių teisių objektu, kuriam taikytinos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde gausiai cituojama kasacinio teismo praktika, susijusi su vekselio kaip abstraktaus vienašalio sandorio vertinimu, vekselio davėjo ir vekselio turėtojo įrodinėjimo pareigomis, ginčo klausimui nėra aktuali ir teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Šiuo atveju reikšminga, kad pripažinimas jog atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip vekselis, neturi paprastojo vekselio galios savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas šis dokumentas. 31. Ieškovas laikosi pozicijos, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, su kuo kategoriškai nesutinka atsakovas. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl paskolos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (LAT 2017-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Aplinkybes, kokio sandorio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas ir kad skolininkas yra skolingas kreditoriui, turi įrodyti taip teigiantis kreditorius (šiuo atveju ieškovas). Taigi įrodinėjimo pareiga pagal CPK 12, 178, 179 straipsnių nuostatas tenka tam, kas teigia, t.y. šiuo atveju – ieškovas turėjo pareigą įrodyti, kad 2016-06-23 vekselyje nurodytą sumą jis perdavė atsakovui, o šis 36 583 Eur sumą įsipareigojo ieškovui grąžinti. Toks vertinimas atitinka kasacinio teismo išaiškinimą pateiktą 2015-02-18 LAT nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015. Sutiktina su apeliantu, kad LAT išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas LAT išaiškino atitinkamą teisės normą, o pirmiau paminėtos nutarties, kurioje pateiktu išaiškinimu rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Vertinant šį argumentą reikšminga tai, kad pirmosios instancijos teismas šia kasacinio teismo nutartimi rėmėsi įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp šalių, kai dokumentas, įvardytas kaip vekselis, pagal įstatymą neturi vekselio galios, aspektu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokio pobūdžio išaiškinimas yra aktualus nagrinėjamai bylai, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą juo pagrįsti daromas išvadas dėl šio ginčo šalių įrodinėjimo pareigos apibrėžimo. 32. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas apie šalis siejančius paskolos teisinius santykius, ir vertindamas, ar 2016-06-23 vekselis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, sprendime apsiribojo tik ta aplinkybe, kad vekselyje nebuvo fiksuotas paskolos dalyko – pinigų perdavimas. 33. Ieškovas tarp šalių egzistavusius paskolos teisinius santykius įrodinėjo tik į bylą pateiktu 2016-06-23 atsakovo surašytu vekseliu bei savo paaiškinimais apie tarp šalių susiklosčiusius ilgalaikius santykius ir pastovų atsakovui reikalingų lėšų skolinimą nuo 2012 metų pabaigos. 34. Skirtingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, išvadas, jog ginčo dokumentas negali būti pripažintas paskolos rašteliu pagal CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, pagrindė aktualiais šiam vertinimui kasacinio teismo išaiškinimais, ir šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių, spręsdamas ar tarp šalių yra susiklostę paskolos teisiniai santykiai, nepažeidė. 35. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje surinktų duomenų visuma, įskaitant ir šalių pateiktus rašytinius įrodymus, jų ir jų atstovų išsakyta pozicija pirmosios instancijos teisme, sprendžia, kad apeliaciniame skunde cituojama kasacinio teismo praktika dėl paskolos teisinių santykių iš esmės nepagrindžiant kokios faktinės aplinkybės įrodo šalių valią sudaryti paskolos sutartį, t.y. ieškovui paskolinti, o atsakovui įsipareigoti grąžinti dokumente, įvardytame kaip vekselis nurodytą sumą, neleidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių. 36. Sutiktina su apeliantu, kad tikroji šalių valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą, tačiau šiuo atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dokumento, įvardyto kaip vekselis pasirašymo ir išdavimo metu egzistavo juridinis faktas – ieškovo perdavimas atsakovui vekselyje nurodytos grynųjų pinigų sumos (CK 6.870, 6.875 straipsniai). Vien aplinkybė, kad vekselį surašė ir pasirašė atsakovas, pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovas neįrodė savo reikalavimo priteisti skolą, nepaneigia. 37. Papildant šioje dalyje pirmosios instancijos sprendimo motyvus, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo pateiktame vekselio egzemplioriuje ieškovo D. J. įrašas apie 6000 Eur gavimą, taip pat neleidžia ginčo vekselio vertini kaip paskolos raštelio. Trečiuoju asmeniu į bylą įtraukta UAB „Linkoras“ atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad UAB „Linkoras“ turėjo ketinimų pirkti dalį UAB „Melrunas“ kreditorinių reikalavimų už 6000 Eur. Dėl šios priežasties UAB „Linkoras“ neaktavo, t.y. neprašė atsiskaityti UAB „Orestinos montažas“ už atliktus darbus. Tačiau kai UAB „Melrunas“ bankroto administratorius pranešė, kad UAB „Orestinos montažas“, kurio viena (duomenys neskelbtini) ir yra ieškovas, nesumažino kreditorinio reikalavimo, trečiasis asmuo nutraukė tokius atsiskaitymus. Šios aplinkybės paneigia, kad atsakovas, kaip fizinis asmuo atsiskaitinėjo pagal šį vekselį. Kita vertus, ieškovo pozicija dėl santykių su atsakovo (duomenys neskelbtini) įmone ir įmone, kurios (duomenys neskelbtini) yra pats ieškovas, nebuvo nuosekli. 38. Ieškovas, teikdamas paaiškinimus ir dėl atsakovo skolinių įsipareigojimų dydžio, ir dėl jo nurodomos piniginių lėšų skolinimosi eigos, nepaaiškino nei kokiems tikslams jis galimai skolino lėšas, nenurodė tokių lėšų gavimo šaltinių, neprisiminė tikslių paskolų suteikimo laikotarpių, o skolinamas sumas nurodė apytiksliai. Be to, atsakovo į bylą pateiktuose įrodymuose fiksuoti duomenys, susiję su UAB „Melrunas“ skoliniais įsipareigojimais UAB „Orestinos montažas“ – tarpusavio skolų užskaitymo akte nurodytas skolos dydžio atitikimas vekselyje nurodytai sumai, vekselio surašymo data – kitą dieną po to, kai pagal UAB „Orestinos montažas“ pareiškimą buvo priimtas teismo įsakymas ir atitinkamai, panašiu laikotarpiu, UAB „Orestinos montažas“ atsisakymas nuo ieškinio, bei vėliau vykdant neteisminę UAB „Melrunas“ bankroto procedūrą UAB „Orestinos montažas“ pareikšta kreditorinių reikalavimų suma, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog vekselyje nurodyta pinigų suma yra susijusių su šių dviejų įmonių prievolėmis, o ne su ieškovo nurodomomis aplinkybės apie atsakovo, kaip fizinio asmens, finansinius įsipareigojimus jam. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas, daro išvadą, kad ieškinys netenkintas pagrįstai 39. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo sandoris nesukėlė ir negali sukelti prievolinių teisinių padarinių, todėl atsakovo reikalavimo pripažinti 2016-06-23 paprastąjį neprotestuotiną vekselį negaliojančiu netenkino. 40. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje iš esmės pripažinęs, kad vekseliu įvardytas dokumentas negalioja kaip prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms CK 1.93 straipsnio 3 dalies pagrindu, be teisinio pagrindo atmetė atsakovo priešieškinį. 41. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-09-21 nutarimu byloje Nr. 35/03-11/06 yra išaiškinęs, kad „ <...> teismo priimamas baigiamasis aktas turi būti vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais. Iš Konstitucijos kylantis baigiamojo teismo akto vientisumo reikalavimas reiškia ir tai, kad tokio akto rezoliucinę dalį visuomet, be jokių išimčių, privalu grįsti aplinkybėmis ir argumentais, expressis verbis išdėstytais aprašomojoje ir (arba) motyvuojamojoje dalyse.“ 42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į sprendimo 41 punkte aptartą išaiškinimą ir apeliacinio skundo argumentus šiuo klausimu daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė baigiamojo teismo akto vientisumo reikalavimo, nes teismo sprendimo motyvai dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo pripažinti 2016-06-23 vekselį negaliojančiu neatitinka rezoliucinės dalies. Esant šioms aplinkybėms yra pagrindas tenkinti atsakovo priešieškinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 2016-06-23 paprastu neprotestuotinu vekseliu įvardytas dokumentas 36 583 Eur sumai pripažintinas negaliojančiu CK 1.80, 1.93 straipsnių pagrindu. 43. Teismas, sandorį pripažinęs negaliojančiu, privalo išspręsti jo negaliojimo padarinių klausimą. Restitucijos taikymo esmė yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal pripažintą negaliojančiu sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkurdamos ankstesnę padėtį (LAT 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-701/2016). Kadangi nagrinėjamu atveju, teismas pripažįsta, kad atsakovas ginčo vekselio pagrindu nėra gavęs iš apelianto vekselyje nurodytos pinigų sumos, t.y. paskolos teisiniai santykiai tarp ginčo šalių, kuriems būtų pagrindas išduoti 2016-06-23 vekselį nesusiklostė ir neegzistavo, todėl, esant tokiai situacijai, restitucija netaikytina (CK 6.145 straipsnis). 44. Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako. 45. Apeliacinės instancijos teismui tenkinus priešieškinį, iš naujo išsprendžiamas pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 2579 Eur bylinėjimosi išlaidų (774 Eur žyminis mokestis ir 1805 Eur atstovavimo išlaidos) (1 t., b.l. 129-130). Atsakovo išlaidos atstovavimui yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų ribų, atitinka suteiktų teisinių paslaugų apimtis ir pobūdį, bylos sudėtingumo kriterijų, teisingumo ir protingumo principus, todėl pilna apimtimi priteistinos iš ieškovo. Taip pat iš ieškovo valstybės naudai priteisiama visa suma, t.y. 11,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų klausimas skundžiamu sprendimu išspręstas teisingai, todėl nekeistinas. 46. Ieškovas nurodė, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 684 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 700 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovas prašė priteisti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 900 Eur. Tiek ieškovo, tiek atsakovo išlaidos atstovavimui yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija pirmiau nurodytose rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgus į tai, kad išnagrinėjus apeliacinį skundą, iš dalies tenkintas vienas iš ieškovo pateiktų alternatyvių reikalavimų dėl 2016-06-23 vekselio pripažinimo negaliojančiu, t.y. 25 procentų apeliacinio skundo reikalavimų, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos - ieškovui iš atsakovo priteisiama 175 Eur už atstovavimą ir 171 Eur žyminio mokesčio, viso 346 Eur, o atsakovui iš ieškovo 675 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 ir 3 dalys). 47. Apibendrinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą apeliacinės instancijos teisme ieškovas turėtų atlyginti atsakovui 329 Eur tokių išlaidų. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendžia : panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį dėl priešieškinio ir bylinėjimosi išlaidų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: Priešieškinį tenkinti. Pripažinti negaliojančiu 2016 m. birželio 23 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Priteisti iš ieškovo D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 2579 Eur (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Priteisti iš ieškovo D. J. valstybės naudai 11,40 Eur (vienuolika eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš ieškovo D. J. atsakovui R. B., 329 Eur (tris šimtus dvidešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Teisėjai Ramunė Čeknienė Nijolė Danguolė Smetonienė Birutė Valiulienė