Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4735-991/2017 pagal ieškovės D. Z. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energetika“ dėl žalos, susijusios su gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe atveju, ir neišmokėtos draudimo išmokos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės ieškinį dėl žalos, susijusios su gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe atveju, ir neišmokėtos draudimo išmokos dalies priteisimo.

Nustatyta, kad ieškovės sūnus T. S. dirbo AB „Klaipėdos energetika“. Tarp atsakovės ir T. S. 2012-10-05 sudaryta darbo sutartis, pagal kurią T. S. priimtas dirbti AB „Klaipėdos energetika“ elektromonterio pareigomis. Atsakovė (duomenys neskelbtini) pranešimu apie nelaimingą atsitikimą informavo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrių, jog (duomenys neskelbtini) 14.00 val. T. S., dirbęs elektromonteriu, žuvo darbo vietoje nuo elektros iškrovos. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2014-02-27 specialisto išvadoje Nr. M 130/14(03) nurodyta, kad T. S. mirė nuo techninės elektros smūgio.

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės priteisti 7 240,50 Eur neturtinei žalai atlyginti, 2 012,86 Eur sumą laidojimo išlaidų atlyginimui, 2 725,88 Eur sumą, kurią sudaro 2 525,91 Eur neišmokėtos draudimo išmokos dalis už (duomenys neskelbtini) nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvusįjį T. S. ir 199,97 Eur procesinių palūkanų, skaičiuotinų nuo 2014-06-11 iki 2016-01-11, ir procesines palūkanas. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės D. Z. ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės

Kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą (DK 151 straipsnis). Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, padaro žalą kitam subjektui. Darbdavio materialinė atsakomybė kitai darbo sutarties šaliai darbuotojui atsiranda, kai yra sutrikdoma darbuotojo sveikata: jis suluošinamas, ištinka mirtis, suserga profesine liga. Be to, be bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų pagal darbo teisę materialinei darbdavio atsakomybei kilti dar yra reikalingos dvi papildomos atsakomybės sąlygos: pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu turi būti susiję darbo santykiais bei žala turi atsirasti dėl darbo veiklos.

Nagrinėjant klausimą dėl žalos atlyginimo būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, taip pat atsakovo kaltę (CK 6.245–6.249 straipsnis). CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėjo pagrįstos išvados, kad nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis) ir priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis).

Spręsdamas atsakovės atsakomybės klausimą nagrinėjamu pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino institucijų, atlikusių (duomenys neskelbtini) nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, nustatytas ir patvirtintas aplinkybes (CPK 176, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius dokumentus – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2014-04-25 surašytą nelaimingo atsitikimo darbe aktą, papildomo tyrimo aktą, taip pat Klaipėdos apygardos prokuratūros 2014-08-05 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame konstatuota, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš 2014-08-05 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą išvados matyti, jog neatidus profesionalaus elektromonterio T. S. elgesys, šiurkščiai pažeidžiant darbų saugą elektros įrenginiuose tapo pagrindine nelaimingo atsitikimo priežastimi ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jo mirtimi. Be „Elektromonterio saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 51“ 31 p. pažeidimo, t. y., kad atliko jam nepavestus darbus, T. S. pažeidė ir 2014-02-26 nurodyme Nr. R-VK-7 numatytos jam numatytą pareigą darbo vietoje iš abiejų laidos nutraukimo pusių užsidėti kilnojamąjį įžemiklį. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuota, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl paties darbuotojo kaltės (didelio neatsargumo), todėl ikiteisminį tyrimas buvo nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (2 t., el. b. l. 48).

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad darbdavio pareiga yra užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais. To paties įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą arba darbdavio atsakomybė už tai gali būti sumažinta, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės.

Iš byloje esančių aplinkybių konstatuotina, jog darbdavys ėmėsi visų saugumo priemonių siekdamas išvengti nelaimingo atsitikimo. Darbdavys objektyviai neturėjo jokios galimybės sukontroliuoti, kad T. S. nevyktų į vietą, kurioje darbus buvo planuojama atlikti tik kitą dieną. T. S. buvo apmokytas, tinkamai instruktuotas ir profesionalus darbuotojas, todėl nėra pagrindo laikyti, jog atsakovė buvo kalta dėl nelaimingo atsitikimo. Nustatyta, jog vienintelė ir tiesioginė nelaimingo atsitikimo kilimo priežastis buvo paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas.

Apeliantė nurodo, kad savo sprendimą teismas grindė ikiteisminį tyrimą atlikusios institucijos (Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro) priimtu procesiniu sprendimu ikiteisminio tyrimo byloje, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja kasacinio teismo praktikai, nes iš įrodinėjimo priemonių pagrindiniu (prioritetiniu) laikytinas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas. Konstatuotina, jog abiejų institucijų išvados yra laikytinos kaip didesnę įrodomąją galią turintys rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnio 2 dalis), kadangi abu dokumentai yra parengti valstybinių institucijų, nustatančių faktines aplinkybes nelaimingo atsitikimo darbe metu ir pateikiančios išvadas, tačiau skirtingais aspektais – Nelaimingo atsitikimo darbe aktas nustato nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis, o ikiteisminio tyrimo metu yra tiriami galimi darbo saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų pažeidimai, galintys lemti nukentėjusiojo mirtį (BK 176 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad abiejų institucijų išvados turi vienodą – didesnę – įrodomąją galią, jos turi būti vertinamos kartu.

Iš 2014-04-25 VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus parengtas Nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio su nukentėjusiuoju, N-1 formos akte, aprašant įvykio aplinkybes nurodyta, jog „<...> A. B. teigimu, jiems su T. S. darbų vykdytojas R. V. atspausdintoje schemoje paaiškino, kokius darbus ir kur reikės atlikti, taip pat paaiškino jų atlikimo eiliškumą. Nurodytus darbus (pagal jau minėtą schemą) iki pietų jie atliko. Atlikus Nurodyme nurodytus darbus, R. V. A. B. liepė apie tai telefonu jį informuoti, bet A. B. to nepadarė, dėl kokių priežasčių R. V. nepaskambino, jis paaiškinti negalėjo. R. V. paaiškino, kad A. B. ir T. S., baigusiems atlikti darbus, būtų nurodęs atvykti kirsti krūmų trasoje 300/131-146 <...> Valstybinėje darbo inspekcijoje, apklausos metu A. B. raštu teigė, kad su T. S. žinoję, kad atramoje Nr. 314/72 izoliatorių reikės keisti rytojaus dieną, pagal tos dienos Nurodymą ir, kad šioje linijoje yra įtampa A. B. teigė jis žinojęs, o ar šį faktą žinojo/nežinojo T. S., A. B. pasakyti negalėjo. Tačiau Šilutės r. policijos komisariate vykdytos apklausos protokole A. B. paaiškino, kad jie su T. S. sugalvojo atramoje 314/72 pakeisti izoliatorių, būtent 2014-02-26, nors, kaip jau minėta, Nurodyme šie darbai į tos dienios atliekamų darbų sąrašą nebuvo įtraukti. Kodėl jie nusprendė keisti izoliatorių, A. B. paaiškinti negalėjo. Be to, minėtame protokole jis teigė, kad jie su T. S. manė, kad įtampa visoje 314 linijoje yra iki pastotės Šv-312 atjungta“ (1 t., el. b. l. 33–36). 2014-02-26 liudytojo apklausos protokole A. B., be kita ko, paaiškindamas įvykio aplinkybes nurodė, jog „ <…> ten kur 300 linija mes atlikome darbus, tęsiasi iki Ramučių užtvankos, todėl galvojome, kad visa linija iki Ramučių pastotės buvo atjungta. O darbai, kurie buvo numatyti po pietų nebuvo galimi, nes nebuvo atjungta linija link Žemaičių Naumiesčio. Todėl nusprendėme atlikti rytojaus darbus. Mes nesusiskambinome su darbų vykdytoju ir nepasiklausėme ar atramoje 72 yra atjungta įtampa <...>“ (1 t., el. b. l. 84–87). Nagrinėjamu atveju Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas nepaneigia T. S. kaltės dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir tiesiogiai nepatvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovė turėjo galimybę užkirsti kelią įvykti nelaimingam atsitikimui ar privalėjo atlikti tam tikrus konkrečius veiksmus, kurių neatlikimas lėmė darbuotojo mirtį.

Dėl žalos atlyginimo

Nagrinėjamu atveju nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos, žalos dydžio klausimas nėra teisiškai reikšmingas. Tačiau apeliantei apeliaciniame skunde keliant žalos dydžio klausimą, apeliacinės instancijos teismas dėl jo pasisako.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2014-05-30 mokėjimo nurodymu pervedė ieškovei 148 800 Lt (43 095,46 Eur) išmoką, ieškovei 2014-02-27 išmokėta 1 040 Lt (301,21 Eur) dydžio laidojimo pašalpa.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog priklausomai nuo alternatyvių žalos kompensavimo būdu gautos išmokos dydžio praktikoje gali susiklostyti trejopo pobūdžio situacijos: socialinio draudimo išmoka gali viršyti padarytos žalos dydį, jų dydžiai gali sutapti arba patirta turtinė žala gali būti didesnė nei socialinio draudimo išmoka. Pirmaisiais dviem atvejais žala patyręs asmuo (jo įpėdiniai) ar artimieji giminaičiai neturi teisės reikalauti atlyginti turtine žala iš kaltojo asmens (jo draudiko), į juos regreso tvarka reikalavimą gali nukreipti socialinio draudimo išmoką išmokėjusi įstaiga. Trečiuoju atveju pirmiau įvardyti asmenys įgyja teisę reikalauti kaltąjį asmenį atlyginti tokią turtinės žalos dalį, kurios nepadengė socialinio draudimo išmoka (Lietuvos Aukščiausiojo 2012-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2012).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad net ir tuo atveju, jei ieškovės ir atsakovės nurodytos laidojimo ir kapavietės tvarkymo išlaidos būtų laikomos pagrįstomis ir protingomis, šias išlaidas visiškai padengia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmoka ir laidojimo pašalpa. Nenustatyta, kad ieškovė būtų patyrusi didesnę turtinę žalą (įskaitant laidojimo (kapavietės tvarkymo) išlaidas), nei jai išmokėta socialinio draudimo išmoka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad laidojimo išlaidomis pripažįstamos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, kurios nustatomos, vadovaujantis protingumo kriterijumi, o tai reiškia, kad atlyginamos įprastos, vidutinės, bet ne prašmatnaus paminklo bei tvorelės pastatymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006). Ieškovė nurodė, kad už antkapio paminklą ir jo pastatymą sumokėjo 4 025,72 Eur, todėl ši kaina yra gerokai didesnė už įprastinę protingą vidutinę paminklo kainą, kuri svyruoja nuo 150 iki 2 000 Eur (http://www.memoria.lt/paminklai.html.). Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog ieškovė pastatė paminklą ir sutvarkė kapavietę ne tik mirusiajam sūnui, bet dar ir gyviems jo tėvams – ieškovei ir jos sutuoktiniui. Ieškovė nepagrįstai prašo atsakovės atlyginti jos turėtas sūnaus kapavietės įrengimo išlaidas, kai ji įrengė visos šeimos kapavietę.

AB „Klaipėdos energetika“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 2013-12-19 sudarė draudimo sutartį, pagal kurią draudimo liudijime nurodytomis sąlygomis buvo apdrausti atitinkamų kategorijų darbuotojai, tarp jų trys elektromonteriai. Pagal 2013-12-30 apdraustųjų darbuotojų sąrašą numatyta, jog draudimo išmokos naudos gavėju yra skiriama atsakovė. Dėl (duomenys neskelbtini) įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu žuvo ieškovės sūnus ir kuris buvo pripažintas draudiminiu įvykiu, AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo AB „Klaipėdos energetika“ 100 000 Lt draudimo išmoką. 2014-06-11 mokėjimo pavedimu, atskaitęs turėtas laidojimo išlaidas, kurias atsakovė padengė iš savo lėšų, atsakovė pervedė ieškovei 91 278,55 Lt (26 436,10 Eur) neturtinei ir turtinei žalai atlyginti. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo priteisti 7 240,50 Eur neturtinei žalai atlyginti, ieškovės dėl įvykio patirta neturtinė žala įskaitytina į atsakovės jai išmokėtą draudimo išmoką ir neviršija atsakovės jai atlygintos žalos, todėl konstatuotina, jog atsakovė jau yra atlyginusi ieškovei padarytą žalą, o reikalavimas dar kartą ją priteisti yra perteklinis.

Apeliantė nurodo, kad darbuotojas davė sutikimą, kad naudos gavėju būtų nurodyta AB „Klaipėdos energija“ 2013-12-30, o draudimo liudijimas atsakovei išduotas 2013-11-27, todėl mano, jog nukentėjusysis iš esmės net neturėjo galimybės laisva valia išreikšti savo valios dėl naudos gavėjo paskyrimo. Mano, kad ieškovei turi būti priteista likusi 2 525,91 Eur neišmokėtos draudimo išmokos dalis už (duomenys neskelbtini) nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvusįjį T. S.. Pažymėtina, kad ieškovė nesikreipė į teismą dėl draudimo sutarties pripažinimo negaliojančia, taip pat šioje byloje ji nereiškė savarankiško reikalavimo ją nuginčyti. Draudimo sutartis yra laikoma teisėtai sudaryta ir galiojanti tik tokiu atveju, kai dėl to yra ar vėliau buvo gautas apdraustojo sutikimas, todėl sutikimo davimo momentas nėra teisiškai svarbus, kaip tą nurodo apeliantė. Nagrinėjamu atveju atsakovė didžiąją dalį gautos draudimo išmokos išmokėjo ieškovei (91 278,55 Lt), taip pat atlygino ieškovės turėtas laidojimo išlaidas (8 721,45 Lt), todėl atsakovė dėl sudarytos draudimo sutarties nepraturtėjo, nes visą išmoką perdavė apeliantei. Atsakovė pagrįstai laidojimo išlaidoms išmokėtą sumą, gavusi draudimo išmoką, pasiliko, nes draudimo sutartis buvo sudaryta jos pačios turtiniams interesams užtikrinti, tačiau ieškovės turtiniai interesai nenukentėjo, nes ši suma ieškovei buvo išmokėta atsakovės.

Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį dėl žalos, susijusios su gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe atveju, ir neišmokėtos draudimo išmokos dalies priteisimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra pagrindas prašymą tenkinti ir priteisti atsakovei AB „Klaipėdos energetika“ iš ieškovės D. Z. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 2, 8.11 punktai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės D. Z. atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energetika“ 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.