- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-04
- Bylos Nr.
- e2-4735-991/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00197-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Ruibytė-Karimžanova
- Ieškovas
- D. Z.
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos energetika“
- Advokatai
- Albertas Bandžius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. Z. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energetika“ dėl žalos, susijusios su gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe atveju, ir neišmokėtos draudimo išmokos dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės priteisti 7240,50 Eur neturtinei žalai atlyginti, 2012,86 Eur sumą laidojimo išlaidų atlyginimui, skirtų kapavietės sutvarkymui, 2725,88 Eur sumą, kurią sudaro 2525,91 Eur neišmokėtos draudimo išmokos dalis už (duomenys neskelbtini) nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvusįjį T. S., ir 199,97 Eur procesinių palūkanų, skaičiuotinų nuo 2014-06-11 iki 2016-01-11, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovės sūnus T. S., dirbęs pas atsakovę AB “Klaipėdos energetika” elektromonteriu, vykdydamas medžių genėjimo, atramų bei izoliatorių keitimo darbus 10 kwV oro linijoje L-300 iš Švėkšnos transformatorinės pastotės (duomenys neskelbtini) įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo mirtinai sužalotas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2014-02-27 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad T. S. mirė nuo techninės elektros smūgio, nes tyrimo metu rasta: elektros žymės dešinės plaštakos ir I,II,III,IV pirštų srityse, kairės šlaunies priekiniame paviršiuje ir kapšelio dešinėje pusėse, greitos mirties pažymiai – vidaus organų pilnakraujystė, tamsus skystas kraujas, smulkios kraujosruvos po epikardu, po plaučių pleura, inkstų kapsulėmis, skrandžio gleivinėje ir kasoje bei kiti pažymiai. Mirties liudijime mirties priežastimi pagal tarptautinį ligų klasifikatorių (duomenys neskelbtini) yra nurodyta W85 (elektros perdavimo linijų poveikis), T75.4 (elektros srovės poveikis), Y92.88 (kita patikslinta vieta), ir U73.08 (kitas patikslintas darbas už kurį gaunamos pajamas). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius 2014-05-05 parengė nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagą, kurioje 2014-04-25 surašyto nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodė nelaimingo atsitikimo kilimo priežastis: saugos ir sveikatos norminio akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas, pasireiškęs tuo, jog darbuotojas įlipo į nuo įtampos neatjungtos oro linijos atramą, kurioje vykdė darbus, nenumatytus tos dienos nurodyme, ir tuo buvo pažeistas Elektromonterio saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 51 31 punkto reikalavimas; saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, pasireiškęs tuo, jog bendrovėje vykdoma nepakankama kontrolė, kad dirbdami darbuotojai atliktų tik jiems pavestą darbą, ir tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio reikalavimai.
Pažymėjo, kad darbdavio neteisėta veika pirmiausia pasireiškia saugos darbe norminių aktų pažeidimu, o nagrinėjamu atveju nelaimingo atsitikimo akte Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus nurodyti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų pažeidimai liudija, jog T. S. darbdavys, tai yra atsakovė, pats ar darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindami darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, nesiėmė reikiamų priemonių, kad T. S. darbo vieta, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus ir tokiais veiksmais įvykdė veiksmus, kurie sudaro pagrindą jo civilinės atsakomybės kilimui. Atsakovės veiksmai (aplaidus neveikimas) sukūrė tiesioginę neigiamų pasekmių galimybę, kurią realizavo nukentėjusysis T. S. savo veiksmais, tad šiuo atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų darbdavio veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltės pagrindu. Ieškovė paaiškino, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997-01-16 nutarimo Nr. 2 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenį sužalojus ar kitaip pakenkus jo sveikatai ar atėmus gyvybę“, 3 punkte nurodyta, kad įrodžius, jog žala nukentėjusiajam atsirado ryšium su jo darbinių pareigų vykdymu, darbdavio kaltė, tai yra kad jis nesudarė saugių darbo sąlygų, yra preziumuojama. Taigi, ieškovės teigimu, yra visos sąlygos, reikalingos atsakovės civilinei atsakomybei kilti.
Ieškovė nurodė ir tai, kad dėl (duomenys neskelbtini) įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu buvo mirtinai ieškovės sūnus, ji patyrė didelę moralinę (neturtinę) žalą. Nukentėjusiojo T. S., buvusio doro, pareigingo, sąžiningo, atidaus šeimai ir stropaus darbuotojo netikėta mirtis darbe ieškovei sukėlė dvasines kančias ir skausmą, kurių niekas neatstos, nes jos psichologinės, emocinės, dvasinės ir kt. būsenos, buvusios iki sūnaus žūties, neįmanoma sugrąžinti. Vienintelio sūnaus mirtis jo motinai sukėlė didelį stresą, išgyvenamą sunkią dvasinę ir emocinę depresiją. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti vertinama tai, nelaimingo atsitikimo metu įvyko skaudžiausia nelaimė – jauno amžiaus, bepradedančio savo darbinę karjerą stropaus, iniciatyvaus ir pareigingo darbuotojo mirtis, kuris darbinę veiklą bendrovėje buvo pradėjęs 2012-10-02 ir per visa iki nelaimingo atsitikimo laikotarpį drausminių nuobaudų neturėjo. Atsižvelgiant į tai, kad nelaimingą atsitikimą sąlygojo tiek darbdavio, tiek ir nukentėjusiojo kalti veiksmai, ieškovė iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus yra gavusi vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam jos sūnui mirus bei dalį draudimo išmokos iš atsakovės, išmokėtos pastarajam AB “Lietuvos draudimas” pagal Nelaimingų atsitikimų draudimą, ieškovė prašo priteisti 7240,50 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Ieškovė paaiškino, kad, siekdama sutvarkyti sūnaus kapą, už paminklo pastatymą ir kapavietės sutvarkymą sumokėjo 13900 Lt (4025,72 Eur) sumą. Pripažinus, jog dėl (duomenys neskelbtini) įvykusio nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo mirtinai sužalotas T. S. mišri kaltė tenka atsakovei, iš atsakovės turėtų būti priteistinos kapavietės sutvarkymo išlaidos, sudarančios ½ tam išleistos sumos, tai yra 2012,86 Eur.
Ieškovė pažymėjo, kad nelaimingo atsitikimo metu atsakovė buvo sudariusi Nelaimingų atsitikimų draudimo sutartį su AB “Lietuvos draudimas”, pagal kurią vienerių metų laikotarpiui, nuo 2013-12-19 iki 2014-12-18, apdraudė savo dirbančius atitinkamų kategorijų ir profesijų darbuotojus nelaimingų atsitikimų draudimu, draudimu ligos atvejui, kuriuo buvo apdraustas turtinis interesas, susijęs su apdraustojo kūno sužalojimu (trauma) ir/ar sveikatos sutrikimu dėl kūno sužalojimo (traumos) ir ar liga ir/ar mirtimi dėl nelaimingo atsitikimo. AB “Lietuvos draudimas”, pripažinęs (duomenys neskelbtini) nelaimingą atsitikimą darbe draudžiamuoju įvykiu, atsakovei, kaip Draudimo liudijime nurodytam naudos gavėjui, išmokėjo 100000,00 Lt draudimo išmokos sumą, kurios dalį, tai yra 91278,55 Lt, atsakovė 2014-06-11 pervedė ieškovei, o likusi 8721,45 Lt (2525,91 Eur) suma liko pas atsakovę. Draudimo liudijime ir draudimo taisyklėse nurodytas draudimo objekto apibūdinimas (apdraustojo mirtis ir/arba sveikatos sutrikimas (trauma) dėl nelaimingo atsitikimo) leidžia teigti, jog draudimo objektu buvo ne atsakovės, o jos darbuotojų turtiniai interesai, susiję su siekiu atlyginti dėl gyvybės netekimo ar sveikatos sužalojimo atsiradusius nuostolius, todėl sudaryta draudimo sutartis, savo teisine prigimtimi, buvo sutartimi trečiojo asmens naudai, kuris, įvykus draudžiamajam įvykiui, turėjo teisę gauti draudimo išmoką, o jo mirties atveju tokią išmoką turėjo teisę gauti jo turto paveldėtojai. Dėl to ieškovė prašė priteisti likusią neišmokėtą draudimo išmokos sumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas advokatas Albertas Bandžius ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovei iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė neatliko kokių nors neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti pagrindas darbdavio civilinei atsakomybei kilti, ieškovės ieškinys turi būti atmestas. Pažymėjo, kad tai patvirtina Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir Valstybinės darbo inspekcijos aktas bei papildomas aktas, kuriais konstatuota, jog darbdavys užtikrino tinkamą darbinę aplinką, saugią darbo vietą ir darbo priemones, o akte nurodyta nepakankamos vidinės kontrolės prielaida labiau deklaratyvi nei reali ir įgyvendinama. Atsakovės teigimu, tik nukentėjusiojo T. S. neteisėti veiksmai buvo tiesioginė nelaimingo atsitikimo priežastis. Nukentėjusysis T. S., tiksliai žinodamas tos dienos darbų nurodymus, automobilyje turėdamas darbų atlikimo schemą, lipo į atramą, į kurią jis negalėjo ir neturėjo teisės lipti, prieš tai neatsiklausęs savo darbų vykdytojo, jo neinformavęs apie tokį savo galimą elgesį, vienas, atsiskyręs nuo kito kartu dirbančiojo darbuotojo, buvo itin neatsargus, dėl ko pažeisdamas saugaus darbo reikalavimus, žuvo. Atsakovė taip pat nurodė, kad tarp atsakovės veiksmų – saugių darbo sąlygų sudarymo, ir padarytos žalos nėra tiek netiesioginio, tiek tiesioginio priežastinio ryšio. Tuo atveju, jeigu pats nukentėjusysis T. S. būtų tinkamai laikęsis visų darbo saugos reikalavimų ir nevykdęs darbo, kurio neturėjo teisės vykdyti, egzistavusių taisyklių ir instrukcijų laikymasis būtų pakankamas įvykiui išvengti.
Atsakovė paaiškino, jog, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, turi būti įvertinta tai, kad atsakovė savo noru ir gera valia atlygino ieškovei žalą, tai yra sumokėjo ieškovei 91278,55 Lt neturtinei ir turtinei žalai atlyginti, atsakovė savo noru ir gera valia atlygino ieškovės turėtas laidojimo išlaidas – 8721,45 Lt, ieškovei buvo išmokėta laidojimo pašalpa, kurią ieškovė turėjo panaudoti kapavietės sutvarkymo išlaidoms ar kitoms laidojimo išlaidoms padengti, ieškovei buvo išmokėta vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ieškovės turėtai turtinei žalai padengti.
Atsakovė pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė patyrė stiprių išgyvenimų netekusi artimo žmogaus, tačiau nepateikė įrodymų, jog jos sveikatai buvo iškilusi grėsmė ar būtų patyrusi rimtų susirgimų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnio 2 dalimi, pripažinus, kad būtent paties nukentėjusiojo veiksmai lėmė nelaimingo atsitikimo kilimą, yra pagrindas mažinti ieškovės reikalaujamą priteisti neturtinės žalos dydį iki 15000 Lt arba 4344,30 Eur. Be to, atsakovė šią žalą jau yra atlyginusi. Atsakovė ir AB „Lietuvos draudimas“ 2013-12-19 sudarė draudimo sutartį, pagal kurią draudimo liudijime nurodytomis sąlygomis buvo apdrausti atitinkamų kategorijų darbuotojai, tame tarpe trys elektromonteriai. Pagal 2013-12-30 apdraustųjų darbuotojų sąrašą numatyta, jog draudimo išmokos naudos gavėju yra skiriama atsakovė. Su tuo raštu sutiko visi draudžiami darbuotojai. Atsakovė, sudarydama nelaimingų atsitikimų draudimo sutartį naudos gavėju paskyrė save, tokiu būdu siekdama apdrausti ne tik darbuotojų, bet ir savo interesus, siekiant padengti savo galimą žalą įvykus nelaimingam atsitikimui. Dėl (duomenys neskelbtini) įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu žuvo ieškovės sūnus ir kuris buvo pripažintas draudiminiu įvykiu, AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo atsakovei 100000 Lt draudimo išmoką. Atsakovė pervedė ieškovei 91278,55 Lt neturtinei ir turtinei žalai atlyginti bei sumokėjo 8721,45 Lt laidojimo išlaidas, taigi visą iš draudimo gautą išmoką yra gavusi ieškovė. Be to, teismų praktikoje laikomasi vienareikšmiškos pozicijos, jog draudimo išmoka, išmokėta darbdaviui pagal nelaimingų atsitikimų draudimo sutartį, turi būti įskaitoma į prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Atsakovė nurodė ir tai, kad tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje įtvirtinta, jog atlyginant laidojimo išlaidas turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijumi ir atlyginamos tik vidutinės (įprastos) kapavietės sutvarkymo išlaidos. Ieškovė nurodė, kad už antkapio paminklą ir jo pastatymą sumokėjo 4025,72 Eur. Apžvelgus rinkoje siūlomas antkapių ir paminklų kainas matyti, jog pigiausi paminklai yra nuo 150 Eur, patys brangiausi apie 2000 Eur. Kadangi atlyginamos tik protingos laidojimo išlaidos, protinga ir vidutinė paminklo kaina sudarytų iki 1000 Eur. Brangiausiai rinkoje kainuojančio antkapio kaina sudaro apie 1000 Eur, todėl akivaizdu, jog paminklo pastatymo ir kapavietės sutvarkymo išlaidos, kurios sudarė 4025,75 yra per didelės ir neprotingos. Be to, atsakovė apmokėjo visas iki paminklo pastatymo ieškovės turėtas laidojimo (karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų) išlaidas, kurios sudarė 8721,45 Lt (2 525,90 Eur). Jeigu teismas pripažintų, jog ieškovės patirtos kapavietės sutvarkymo išlaidos protingos, bendra jos patirta laidojimo išlaidų suma sudarytų 6551,62 Eur (4025,72+2525,90). Jeigu atsakovė sutiktų su ieškovės pozicija, kad dėl nelaimingo atsitikimo tiek nukentėjusiojo, tiek atsakovės kaltė sudaro po 50 procentų, pati didžiausia skaičiuotina suma, kurią atsakovei kiltų pareiga sumokėti ieškovei būtų 3275,81 Eur (6551,62 Eur / 2) laidojimo išlaidų. Kadangi atsakovė atlygino 2525,90 Eur laidojimo išlaidų apmokėjęs už karstą, žvakes, maistą, gedulingus pietus, muzikantus ir kt., likusi didžiausia atsakovės mokėtina suma, jeigu ieškovės prašomų priteisti išlaidų dydžio skaičiavimas būtų pagrįstas, sudarytų 749,91 Eur.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovės atstovė advokatė I. D. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės sūnus T. S. dirbo AB „Klaipėdos energetika“. Tarp atsakovės ir T. S. 2012-10-05 sudaryta darbo sutartis, pagal kurią T. S. priimtas dirbti AB „Klaipėdos energetika“ elektromonterio pareigomis. Atsakovė (duomenys neskelbtini) pranešimu apie nelaimingą atsitikimą informavo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrių, jog (duomenys neskelbtini) 14.00 val. T. S., dirbęs elektromonteriu, žuvo darbo vietoje nuo elektros iškrovos.
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės priteisti 7240,50 Eur neturtinei žalai atlyginti, 2012,86 Eur sumą, kurią sudaro 2525,91 Eur neišmokėtos draudimo išmokos dalis už (duomenys neskelbtini) nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvusįjį T. S.. Nurodo, kad yra visos atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos. Atsakovė su pareikštais reikalavimais nesutinka. Teigia, kad neįrodyti atsakovės neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys, be to, visa turtinė ir neturtinė žala ieškovei jau yra atlyginta.
Fizinio asmens mirties atveju teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties (CK 6.284 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjant klausimą dėl žalos atlyginimo būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o taip pat atsakovo kaltę (CK 6.245 – 6.249 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnyje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.248, 6.249 straipsniai).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio pirmoji dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 14.00 val. T. S., dirbęs elektromonteriu AB „Klaipėdos energetika“, žuvo darbo vietoje nuo elektros iškrovos. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2014-02-27 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. S. mirė nuo techninės elektros smūgio, nes tyrimo metu rasta: elektros žymės dešinės plaštakos ir I, II, III, IV pirštų srityse, kairės šlaunies priekiniame paviršiuje ir kapšelio dešinėje pusėse, greitos mirties pažymiai – vidaus organų pilnakraujystė, tamsus skystas kraujas, smulkios kraujosruvos po epikardu, po plaučių pleura, inkstų kapsulėmis, skrandžio gleivinėje ir kasoje bei kiti pažymiai. Mirties liudijime mirties priežastimi pagal tarptautinį ligų klasifikatorių ((duomenys neskelbtini)) yra nurodyta W85 (elektros perdavimo linijų poveikis), T75.4 (elektros srovės poveikis), Y92.88 (kita patikslinta vieta), ir U73.08 (kitas patikslintas darbas už kurį gaunamos pajamas).
Ieškovė nurodo, kad atsakovė, įgyvendindama darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, nesiėmė reikiamų priemonių, kad T. S. darbo vieta, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus ir tokiais veiksmais įvykdė veiksmus, kurie sudaro pagrindą jo civilinės atsakomybės kilimui. Sprendžiant atsakovės atsakomybės klausimą nagrinėjamu atveju būtina įvertinti institucijų, atlikusių (duomenys neskelbtini) nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, nustatytas ir patvirtintas aplinkybes. Pastebėtina, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2014-04-25 surašytame nelaimingo atsitikimo darbe akte, surašytame atlikus patikrinimą, nurodyta nelaimingo atsitikimo kilimo priežastis: saugos ir sveikatos norminio akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas, pasireiškęs tuo, jog darbuotojas įlipo į nuo įtampos neatjungtos oro linijos atramą, kurioje vykdė darbus, nenumatytus tos dienos nurodyme, ir tuo buvo pažeistas Elektromonterio saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 51 31 punkto reikalavimas; saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, pasireiškęs tuo, jog bendrovėje vykdoma nepakankama kontrolė, kad dirbdami darbuotojai atliktų tik jiems pavestą darbą, ir tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio reikalavimai. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyrius atliko papildomą įvykio tyrimą ir 2015-07-31 pateikė papildomą išvadą, jog tyrimas atliktas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais. Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras 2014-08-05 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatavo, kad nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir ikiteisminį tyrimą, pradėtą atsakovės atžvilgiu, nutraukė. 2014-08-05 nutarime nurodyta, jog pagrindine nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas, tai yra kad nukentėjusysis T. S. įlipo į nuo įtampos neatjungtos oro linijos atramą, kurioje vykdė darbus, nenumatytus tos dienos nurodyme, taip pat nevykdant (duomenys neskelbtini) nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) numatytos pareigos darbo vietoje iš abiejų laidos nutraukimo pusių užsidėti kilnojamąjį įžemiklį. Minėtame nutarime pažymėta, kad nenustatyta, ką konkrečiai ir ką dar be atliktų darbuotojų instruktažo, darbų aptarimo ir parodymo vietoje, atsakovė kaip darbdavys turėjo atlikti, todėl teiginys apie nepakankamą darbuotojų kontrolę yra labiau deklaratyvus, nėra patvirtintas jokiais faktiniais duomenimis bei teisiniais argumentais. Duomenų, kad minėtas nutarimas yra panaikintas ar negaliojantis, byloje nepateikta. Taigi 2014-08-05 nutarimas yra oficialus kompetentingos institucijos procesinis sprendimas, turintis didesnę įrodomąją galią, o aplinkybių, keliančių abejonę dėl šiame procesiniame sprendime konstatuotų aplinkybių, byloje nenustatyta.
Iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio AB „Klaipėdos energetika“ elektromonteriui T. S. (duomenys neskelbtini), tyrimo medžiagos nustatyta, kad T. S. buvo supažindintas su darbų saugą reglamentuojančiais teisės aktais, tai yra Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, Elektros įrenginių remonto ir priežiūros elektromonterio pareiginiais nuostatais, Dirbančiojo aukštyje saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 19, Elektromonterio saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 51, 10kV įtampos oro linijos izoliatoriaus keitimo inkarinėje atramoje technologine kortele, be to, prieš pradedant darbus (duomenys neskelbtini) T. S. buvo pasirašytinai supažindintas su darbų vykdymo sąlygomis. Būtina įvertinti ir tai, kad darbai toje atkarpoje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, pagal atsakovės kaip darbdavio nurodymą, turėjo būti atliekami tik 2014-02-27, atitinkamai tada turėjo būti išjungta elektros įtampa, o ne (duomenys neskelbtini). Nelaimingo atsitikimo dieną darbdavio įgalioti asmenys, tai yra V. K. ir R. V., taip pat tinkamai atliko savo pareigas – informavo, bendravo telefonu, teikė nurodymus darbuotojams ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdyje liudytojais apklausti V. K., A. B. ir R. V. nurodė, kad jie dirba AB „Klaipėdos energetika“. Minėti asmenys iš esmės patvirtino visas aplinkybes, kurias buvo nurodę Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritoriniam skyriui bei Klaipėdos apygardos prokuratūrai atliekant tyrimą ir juos apklausiant šių tyrimų metu.
Pažymėtina, kad ieškovė ir jos atstovas teismo posėdyje taip pat negalėjo nurodyti, kokius konkrečius pažeidimus padarė atsakovė ir kuo konkrečiai pasireiškė atsakovės aplaidus, netinkamas elgesys neužtikrinant saugumo darbe reikalavimų.
Teismas, išanalizavęs byloje pateiktus rašytinius duomenis, šalių ir jų atstovų bei liudytojų paaiškinimus, pripažįsta, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė pažeidė teisės aktų reikalavimus, neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) ar pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CPK 178 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, tai yra Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio AB „Klaipėdos energetika“ elektromonteriui T. S. (duomenys neskelbtini), tyrimo medžiagą, Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2014-08-05 nutarimą, darytina išvada, kad nenustatytas ir neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir nelaimingo atsitikimo darbe metu atsiradusios žalos (CPK 178 straipsni).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nenustačius civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, teismas neprivalo pasisakyti ir dėl kitų įrodinėjamų civilinės atsakomybės sąlygų. Nagrinėjamu atveju nenustatyti atsakovė neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos, taigi iš esmės nėra pagrindo pasisakyti dėl žalos dydžio ir pagrįstumo, tačiau, siekiant įvertinti visas reikšmingas nagrinėjamos bylos aplinkybes, teismas pasisako ir dėl civilinės atsakomybės sąlygos – žalos.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2012,86 Eur sumą laidojimo išlaidų atlyginimui, skirtų kapavietės sutvarkymui. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad T. S. laidojimo išlaidas sudaro 8721,45 Lt (2525,91 Eur) suma, atsakovės sumokėta už laidotuves, tai yra karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų išlaidos, bei 13900,00 Lt (4025,72 Eur) ieškovės sumokėta suma už antkapį ir kapavietės sutvarkymą. Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad visas T. S. laidojimo išlaidas padengė atsakovė. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytu žalos atlyginimo teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos visiškai atlyginti nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą; Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytomis socialinio draudimo išmokomis kompensuojamos dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautos pajamos šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams, tai yra atlyginama visa arba dalis turtinės žalos, atsiradusios dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, aiškinamą kitų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normų bei kitų įstatymų nuostatų kontekste, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į turtinės žalos, kurią dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo patyrė nukentėjęs asmuo ar jo šeimos nariai, dydį, o atsakingas asmuo – žalą padaręs ar įstatymų numatytais atvejais dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą privalantis atlyginti asmuo – nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams turi atlyginti tą turtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, dalį, kuri viršija nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams išmokėtų socialinio draudimo išmokų dydį. Toks Konstitucinio Teismo išaiškinimas koreliuoja su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, pagal kurią socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios draudimo išmokas, įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį ta apimtimi, kuria atlyginta kaltojo asmens veiksmais padaryta turtinė žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. S. ir kt. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-400/2007). Tai reiškia, kad socialinio draudimo išmokos paskirtis yra kompensuoti patirtą turtinę žalą arba, kitaip tariant, padaryta žala gali būti kompensuojama ne tik civilinės atsakomybės institutu, bet alternatyviais žalos kompensavimo būdais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje atskleista turtinės žalos sąvoka: tai – asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Turtinė žala, be kita ko, apima laidojimo išlaidas, o pastarosios – kapavietės tvarkymo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. ir R. V. v. K. K., bylos Nr. 3K-3-160/2006). Tai, kad laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas, įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.291 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2012. Teismų praktika. 2012, 38, p. 222-230). Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2014-05-30 mokėjimo nurodymu pervedė ieškovei 148800 Lt (43095,46 Eur) išmoką, ieškovei 2014-02-27 išmokėta 1040 Lt (301,21 Eur) dydžio laidojimo pašalpa. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio teismas nevertina žalos dydžio ir jo pagrįstumo, tačiau net ir tuo atveju, jei ieškovės ir atsakovės nurodytos laidojimo ir kapavietės tvarkymo išlaidos būtų laikomos pagrįstomis ir protingomis, šias išlaidas visiškai padengia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmoka ir laidojimo pašalpa. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovė būtų patyrusi didesnę turtinę žalą (įskaitant laidojimo (kapavietės tvarkymo) išlaidas), nei jai išmokant socialinio draudimo išmoką.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 8721,45 Lt likusią neišmokėtą draudimo sumą. Nurodo, kad draudimo liudijime ir draudimo taisyklėse nurodytas draudimo objekto apibūdinimas (apdraustojo mirtis ir/arba sveikatos sutrikimas (trauma) dėl nelaimingo atsitikimo) leidžia teigti, jog draudimo objektu buvo ne atsakovės, o jos darbuotojų turtiniai interesai, susiję su siekiu atlyginti dėl gyvybės netekimo ar sveikatos sužalojimo atsiradusius nuostolius, todėl sudaryta draudimo sutartis, savo teisine prigimtimi, buvo sutartimi trečiojo asmens naudai, kuris, įvykus draudžiamajam įvykiui, turėjo teisę gauti draudimo išmoką, o jo mirties atveju tokią išmoką turėjo teisę gauti jo turto paveldėtojai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė buvo sudariusi Nelaimingų atsitikimų draudimo sutartį su AB “Lietuvos draudimas”, pagal kurią vienerių metų laikotarpiui, nuo 2013-12-19 iki 2014-12-18, apdraudė savo dirbančius atitinkamų kategorijų ir profesijų darbuotojus nelaimingų atsitikimų draudimu, draudimu ligos atvejui, kuriuo buvo apdraustas turtinis interesas, susijęs su apdraustojo kūno sužalojimu (trauma) ir/ar sveikatos sutrikimu dėl kūno sužalojimo (traumos) ir ar liga ir/ar mirtimi dėl nelaimingo atsitikimo. AB “Lietuvos draudimas”, pripažinęs (duomenys neskelbtini) nelaimingą atsitikimą darbe draudžiamuoju įvykiu, atsakovei 2014-05-27 mokėjimo nurodymu pervedė 100000 Lt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2010 nurodyta, jog draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis yra sveikatos draudimo sutarčių porūšis. Pagal draudimo išmokos pobūdį, draudimo sutartys skirstomos į nuostolių draudimo ir sumų draudimo sutartis. Nuostolių draudimo sutartimi draudžiamas turtinis interesas, kuris gali būti objektyviai įvertintas pinigais ir vadinamas draudimo interesu (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis, 79 straipsnis). Tokia sutartimi apdrausti turtiniai interesai pagal draudimo sutarčių teisėje pripažįstamą kompensacijos principą lemia maksimalų draudimo išmokos dydį. Sumų draudimo atveju egzistuoja turtinis interesas, nevertinamas pinigais, todėl įvykus draudžiamajam įvykiui patirti nuostoliai nevertinami, o išmokama draudimo išmoka, kuri yra lygi draudimo sumai arba jos daliai. Šio draudimo išmokos paskirtis yra aprūpinti naudos gavėją pinigine parama draudžiamojo įvykio atveju. Sumų draudimo atveju naudos gavėjo asmeninio turtinio intereso turinį sudaro tiek turtinių (pvz., susijusių su pajamų šaltinio netekimu mirus materialinę paramą teikusiam asmeniui), tiek neturtinių praradimų (susijusių su gyvybės, kaip neturtinės vertybės, suinteresuoto asmens subjektyviu vertinimu) atlyginimo subjektyvus poreikis. Teismų praktikoje draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis, turinti tiek nuostolių, tiek ir sumų draudimo sutarties elementų, buvo įvardyta kaip mišrioji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. B. ir kt. v. J. D. privati komercinė firma „(duomenys neskelbtini)“, bylos Nr. 3K-3-609/2005).
Nagrinėjamu atveju draudimo sutarties objektu nurodomas turtinis interesas, susijęs su apdraustojo kūno sužalojimu (trauma) ir/ar sveikatos sutrikimu dėl kūno sužalojimo (traumos) ir ar liga ir/ar mirtimi dėl nelaimingo atsitikimo. Būtina įvertinti tai, kad atsakovė neturėjo pareigos drausti savo darbuotojus papildomu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, kai jau mokėjo privalomas socialinio draudimo įmokas, tačiau savo iniciatyva ir savo lėšomis juos apdraudė, atitinkamai naudos gavėja draudimo santykiuose nurodydama save. Atsakovės atstovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad sudarant draudimo sutartį atsakovė siekė užtikrinti savo turtinį interesą – įvykus nelaimingam atsitikimui, skirti draudimo išmoką naujo darbuotojo paieškoms, jo apmokymui bei žalos, už kurią atsakingas darbdavys atlyginimui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad T. S. pasirašytinai davė sutikimą, kad naudos gavėju draudimo santykiuose būtų būtent atsakovė. Teismas pažymi, kad atsakovė, gavusi iš AB „Lietuvos draudimas“ 2014-06-11 mokėjimo nurodymu pervedė ieškovei 91278,55 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė iš gautos 100000 Lt draudimo išmokos 91278,55 Lt pervedė mokėjimo nurodymu ieškovei, o 8721,45 Lt sumokėjo laidojimo išlaidoms padengti, tai pat įvertinus tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką laidojimo išlaidos yra laikomos turtine žala ir pirmiausia atlyginamos iš socialinio draudimo išmokos, taigi atsakovė neturėjo pareigos atlyginti laidojimo išlaidų, darytina išvada, kad atsakovė pervedė ieškovei visą AB „Lietuvos draudimas“ jai išmokėtą draudimo išmoką, nepaisant savo turtinių interesų.
Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 7240,50 Eur neturtinei žalai atlyginti. Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje. Neturtinės žalos atlyginimui būdingas išimtinis reglamentavimas, tai yra neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal savo pobūdį tai yra asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Ieškovė nurodo, kad nukentėjusiojo T. S., buvusio doro, pareigingo, sąžiningo, atidaus šeimai ir stropaus darbuotojo netikėta mirtis darbe ieškovei sukėlė dvasines kančias ir skausmą, kurių niekas neatstos, nes jos psichologinės, emocinės, dvasinės ir kt. būsenos, buvusios iki sūnaus žūties, neįmanoma sugrąžinti. Vienintelio sūnaus mirtis jai sukėlė didelį stresą, išgyvenamą sunkią dvasinę ir emocinę depresiją. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp ieškovės ir jos sūnaus T. S. buvo glaudus ryšys, jie palaikė artimus santykius, todėl akivaizdu, jog netikėta ieškovės sūnaus mirtis atsitikus nelaimingam atsitikimui turėjo didelę įtaką ieškovės psichologinei bei emocinei būklei ir ieškovė patyrė neturtinę žalą. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio teismas nevertina žalos dydžio ir jo pagrįstumo, tačiau pažymėtina, kad atsakovės sudaryta Nelaimingų atsitikimų draudimo sutartis su AB “Lietuvos draudimas” užtikrino tiek turtinių, tiek neturtinių praradimų atlyginimą nelaimingo atsitikimo atveju, o nagrinėjamu atveju atsakovė ieškovei yra sumokėjusi visą 100000 Lt dydžio draudimo išmoką, kuri taip pat atlygina ir ieškovės patirtą neturtinę žalą.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovės turtinę ir neturtinę žalą netenkintini. Kadangi netenkintini pagrindiniai ieškovės reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nėra pagrindo tenkinti ieškovės išvestinius reikalavimus dėl palūkanų priteisimo.
Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės ir jos atstovo, atsakovės atstovo bei liudytojų paaiškinimus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad neįrodytos visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, taigi ieškovės ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas bei šias išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Iš šių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė sumokėjo 1600,00 Eur atstovavimo išlaidų už advokato teisinę pagalbą byloje (t. 2, b. l. 165-168, t. 3, b. l. 147-150). Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistina 1600,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės D. Z. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės D. Z. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos energetika“ 1600,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.