- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-08
- Bylos Nr.
- e2-804-464/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01021-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- G. J. B.
- Ieškovas
- V. P. O.
- Trečiasis asmuo
- L. O.
- Kategorijos
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama atsakovo G. J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. O. ieškinį atsakovui G. J. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo L. O.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. P. O. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo G. J. B. 150 000 Eur skolą, 13 123,37 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas V. P. O. 2021 m. gruodžio 16 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą patvirtini jo ir atsakovo 2021 m. gruodžio 15 d. sudarytą taikos sutartį, o bylą nutraukti. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidų ir derybų būdu, be kita ko, susitarė, kad atsakovo skola yra 148 500 Eur ir jis šią skolą pripažįsta bei įsipareigoja ją sumokėti iki 2022 m. gegužės 31 d. Pagal taikos sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už negrąžintą paskolos sumą, t. y. sumokėti 2 166 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., o už vėlesnį laikotarpį kas mėnesį už einamąjį mėnesį sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos. Šalys taip pat susitarė, kad, atsakovui neįvykdžius prievolės sumokėti visą negrąžintą paskolos sumą iki nustatyto termino pabaigos, nuo termino praleidimo dienos atsakovas mokės 12 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo faktiškai nesumokėtos negrąžintos paskolos sumos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi patvirtino šalių 2021 m. gruodžio 15 d. taikos sutartį, bylą nutraukė, grąžino ieškovui 1 649 Eur žyminį mokestį. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 19 d.
Šalies argumentai
4. Ieškovas 2022 m. birželio 2 d. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą pagal 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį. Nurodė, kad atsakovas iki taikos sutartyje nurodyto termino nėra sumokėjęs jokios sutartos 148 500 Eur skolos sumos dalies, tačiau visiškai įvykdė įsipareigojimą dėl 6 proc. dydžio metinių palūkanų sumokėjimo. Be to, pagal taikos sutartį atsakovas privalo mokėti 12 proc. dydžio metines palūkanas už praleistą taikos sutartyje nurodytą terminą jai įvykdyti.
Atsiliepimas
5. Atsakovas G. J. B. atsiliepime į ieškovo prašymą nurodė, kad skolos laiku negalėjo grąžinti, kadangi įmonės, kuri jam yra skolinga 150 000 Eur, paskolos gavimas banke užtruko dėl bankinių procedūrų gausos. Nurodė, kad sutinka ir įsipareigoja mokėti 12 proc. dydžio metines palūkanas, bet prašo vykdomojo rašto išdavimo terminą atidėti iki 2022 m. birželio 30 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 28 d. nutartimi išdavė ieškovui V. P. O. vykdomąjį raštą pagal Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas 148 500 Eur skolai ir 12 proc. dydžio metinėms palūkanoms už nesumokėtą paskolos sumą išieškoti.
7. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl taikos sutarties neįvykdymo (yra sumokėtos tik 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, tačiau pagrindinė skola iki sulygto termino nesumokėta), ieškovo prašymą patenkino visiškai ir išdavė vykdomąjį raštą 148 500 Eur skolai ir 12 proc. dydžio metinėms palūkanoms nuo nesumokėtos sumos išieškoti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 646 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovas G. J. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartį ir vykdomojo rašto neišduoti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Teismas neįvertino atsakovo prašymų ir su jais pateiktų įrodymų, t. y. 2022 m. birželio 21 d. mokėjimo nurodymo, patvirtinančio, kad atsakovui sumokėjo 18 500 Eur. Todėl ir vykdomasis raštas negalėjo būti išduotas visai taikos sutartyje nurodytai sumai.
8.2. Skundžiamoje nutartyje nenurodyta, nuo kokios datos turėtų būti skaičiuojamos 12 proc. dydžio palūkanos, todėl nėra aišku, kaip turėtų būti vykdoma tokia nutartis.
Atsiliepimas
9. Ieškovas V. P. O. ir trečiasis asmuo L. O. atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė tokius argumentus:
9.1. Atsakovas, kuris yra profesionalus teisininkas (advokatas), turėjo ir galėjo suprasti, kad įrodymus, susijusius su dalies sumos sumokėjimu, turėjo pateikti ne nutarties paskelbimo dieną. Įrodymo pateikimo dieną, t. y. 2022 m. birželio 28 d., teismas jau buvo išėjęs į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, todėl ir pateikti nauji įrodymai negalėjo būti vertinami.
9.2. Egzistavo visi įstatyme nustatyti pagrindai patenkinti ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismas teisingai įvertino nutarties priėmimo metu buvusią faktinę situaciją ir padarė pagrįstą išvadą, kad skolininkas su kreditoriumi dar nėra atsiskaitęs. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad nutartis yra neteisėta vien todėl, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog nutarties paskelbimo dieną buvo pateikti nauji duomenys apie tai, kad atsakovas dalį prievolės įvykdė, tai sukurtų teisinio neapibrėžtumo ir civilinio proceso esminių principų (koncentruotumo ir operatyvumo) pažeidimą. Skolininkui įvykdžius dalį taikos sutarties ir dėl to kiekvienu atveju panaikinus nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo, klausimas būtų sprendžiamas nepagrįstai ilgai.
9.3. Šalių ginčo dėl termino, nuo kurio turi būti skaičiuojamos 12 proc. dydžio metinės palūkanos už prievolės termino pažeidimą, nėra. Teismo patvirtintoje taikos sutartyje, t. y. jos 5 punkte, šalys aiškiai susitarė, kad, atsakovui neįvykdžius prievolės sumokėti visą ieškovui negrąžintos paskolos sumą (148 500 Eur) iki 2022 m. gegužės 31 d., nuo sekančios termino prievolei įvykdyti praleidimo dienos atsakovas už naudojimąsi ieškovui priklausančiais pinigais kas mėnesi moka 12 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo faktiškai ieškovui nesumokėtos (negražintos) paskolos sumos. Taigi atsakovo pareiga mokėti palūkanas atsirado 2022 m. birželio 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo
10. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. rugpjūčio 18 d. gauti ieškovo V. P. O. ir trečiojo asmens L. O. 2022 m. rugpjūčio 18 d. rašytiniai paaiškinimai bei prašymas priimti naujus įrodymus. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad apeliantas G. J. B. po skundžiamos nutarties priėmimo taikos sutartį įvykdė, t. y. sumokėjo 148 500 Eur skolą ir taikos sutartyje numatytas 12 proc. dydžio metines palūkanas. Todėl ginčo dėl taikos sutarties vykdymo jau nebeliko ir svarstytinas apeliacinio proceso nutraukimo klausimas. Su šiais rašytiniais paaiškinimais yra pateiktas išrašas iš ieškovo banko sąskaitos, esančios ,,Swedbank“, AB banke, patvirtinantis, kad 5 pavedimais, atliktais laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2022 m. liepos 27 d., apeliantas sumokėjo taikos sutartyje nustatytą sumą.
11. Apeliantui V. P. O. 2022 m. rugpjūčio 31 d. buvo išsiųsti rašytiniai paaiškinimai ir nauji įrodymai, pasiūlyta pateikti nuomonę dėl pareikštų prašymų, tačiau iki 2022 m. rugsėjo 8 d. 9.00 val. teismo posėdžio savo pozicijos dėl šių duomenų apeliantas nepateikė.
12. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta taisykle, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį (atskirąjį) skundą padavimo terminui jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-290-330/2022; 2022 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-511-467/2022).
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų teikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Nagrinėjamu atveju rašytiniuose paaiškinimuose nėra nurodyta naujų atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų, taigi nėra ir pagrindo išvadai, kad jie prieštarautų CPK 323 straipsnyje nustatytam draudimui. Šiais paaiškinimais byloje dalyvaujantys asmenys tik informavo Lietuvos apeliacinį teismą apie faktinės situacijos, susijusios su taikos sutarties vykdymu, esminį pasikeitimą po atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo. Todėl rašytiniai paaiškinimai ir juose dėstomas faktines aplinkybes pagrindžiantys rašytiniai įrodymai priimami.
Dėl apeliacinio proceso paskirties
15. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o tik suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai paties besikreipiančio asmens suinteresuotumas ir jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Kasacinio teismo praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2019; 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-684/2020).
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nuosekliai pasisakoma ir tokiu aspektu, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Todėl jokių materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-684/2020 ).
17. Teismų procesinių sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo tikslas ir paskirtis yra iš esmės toks pats, t. y. užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, apeliacinės instancijos teismui siekiant įsitikinti, ar skundžiamu teismo sprendimu arba nutartimi yra užtikrinami įstatymų saugomi asmens teisės ir (ar) teisėti interesai. Jokių kitų tikslų įgyvendinimo apeliacijos procesu nėra siekiama. Kitaip tariant, civilinės bylos iškėlimas, jos nagrinėjimas, teismo procesinio sprendimo byloje priėmimas ir jo peržiūra instancine tvarka nėra savitikslis procesas, tokio proceso paskirtis – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų apgynimas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, jokių teisinių padarinių nesukeliantis prašymas arba skundas taip pat negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nereikštų teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo.
18. Nagrinėjamu atveju apeliantas siekia pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutarta išduoti vykdomąjį raštą, kai nevykdoma teismo patvirtina taikos sutartis, peržiūrėjimo apeliacine tvarka. Vykdomojo rašto išdavimo nepagrįstumą apeliantas grindžia argumentais, kad teismas, jį išduodamas visai taikos sutartyje nurodytai 148 500 Eur skolos sumai, neįvertino tokio fakto, kad apeliantas dalį skolos sumos, t. y. 18 500 Eur, sumokėjo, be to, skundžiamoje nutartyje nenurodė datos, nuo kurios skaičiuotinos 12 proc. dydžio metinės palūkanos už negrąžintą skolą.
19. Tačiau, kaip matyti iš ieškovo, kurio naudai buvo išduotas vykdomasis raštas, rašytinių paaiškinimų ir pateiktų įrodymų, nepaisant apelianto atskirajame skunde įvardytų skundžiamos nutarties trūkumų, tai jam nesutrukdė faktiškai įvykdyti taikos sutartį ir po skundžiamos nutarties priėmimo (dar iki jai įsiteisėjant) sumokėti ieškovui visą skolą ir 12 proc. dydžio metines palūkanas. Tokia faktinė aplinkybė, kad apeliantas po skundžiamos nutarties priėmimo ir atskirojo skundo padavimo visgi įvykdė taikos sutartį, sudaro pagrindą išvadai, jog skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra instancine tvarka šalims jau prarado aktualumą.
20. Atsižvelgdamas į tai, kad civilinėje byloje dėl ginčo esmės sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis jau yra įvykdyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apskųstos teismo nutarties dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumo vertinimas apeliacine tvarka nebetenka teisinės prasmės, nes nėra apeliacijos dalyko – neliko šalių ginčo dėl taikos sutarties vykdymo. Šio procesinio klausimo išsprendimas negalėtų sukelti byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Tokiu atveju pripažintina, kad, nesant apeliacijos dalyko, apeliacinis procesas (apeliacinė byla) nutrauktinas (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 302 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
21. Ieškovas V. P. O. 2022 m. liepos 14 d. pateikė prašymą priteisti 968 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą bei pateikė jas pagrindžiančius įrodymus.
22. Pagal CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką bylinėjimosi išlaidas paskirstyti yra įpareigotas procesinį sprendimą dėl ginčo esmės priimantis teismas. Tokia pati procesinė pareiga saisto ir teismą, priimantį nutartį, kuria konkreti byla yra užbaigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Pastaruoju atveju bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstomos vadovaujantis CPK 94 straipsnio nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021).
23. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (priežasties teorija). Vertinant šalių procesinį elgesį, atsižvelgtina į įstatymų leidėjo valią, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat turi vadovautis teisingumo bei sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.1, 1.5, 6.263 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).
24. Kompleksiškai įvertinus šalių procesinį elgesį ir bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis nustatytina atsakomybė dėl proceso. Būtent pagal atsakomybę dėl proceso, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ir turi būti sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir teikiant procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).
25. Nagrinėjamu atveju ieškovas bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl apelianto procesinio elgesio – apeliantas inicijavo apeliacinį procesą dėl nutarties, kurią faktiškai iš karto po to, kai byla buvo išsiųsta į apeliacinės instancijos teismą, įvykdė. Pažymėtina, kad apeliantas, kuriam ne tik atstovauja advokatas, bet ir jis pats, bylos duomenimis, yra advokato praktika besiverčiantis asmuo, neabejotinai suprato apie bylinėjimosi išlaidų jo inicijuojamame procese atsiradimo tikimybę, be to, apie taikos sutarties įvykdymą apeliacinės instancijos teismo neinformavo ir nenurodė, kad šalių ginčo dėl to jau nebėra, nors būtent toks elgesio modelis susiklosčiusioje situacijoje būtų procesiškai pagrįstas. Aplinkybė, kad skola pripažinta ir prievolė pagal taikos sutartį įvykdyta tik prasidėjus apelianto inicijuotam apeliaciniam procesui, kuriame antroji šalis patyrė bylinėjimosi išlaidas, lemia apelianto atsakomybės dėl šio proceso pagal minėtą priežasties teoriją pripažinimą ir, atitinkamai, jo pareigos kompensuoti ieškovui išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, atsiradimą.
26. Kadangi ieškovo prašoma priteisti 968 Eur suma už 2022 m. liepos mėn. parengtą atsiliepimą į atskirąjį skundą viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatytą maksimalų 691,96 Eur (1 729,90 Eur (užpraėjusio, t. y. 2022 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,4) dydį, atsakovui iš apelianto priteisiamas 691,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir šio straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo G. J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 28 d. nutarties, nutraukti.
Priteisti ieškovui V. P. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 691,96 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir 96 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.