- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-26
- Bylos Nr.
- TS-42-1017/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Nuteistasis
- V. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. 58-93 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 6 punktą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, jam paskirta šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmė, pirmuosius penkerius metus paskiriant atlikti kalėjime, o likusius – pataisos namuose.
(Duomenys neskelbtini) pataisos namų pateiktais duomenimis, V. S. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2010 m. lapkričio 10 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. balandžio 28 d., 2/3 laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis atliko 2020 m. gruodžio 27 d.; neatliktos bausmės dalis 2022 m. balandžio 29 d. – 3 metai 11 mėnesių 30 dienų.
(Duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 58-93 (toliau – Komisijos nutarimas) nuteistajam V. S. vienbalsiai nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Komisija nutarime nurodė, jog, atsižvelgiant į aukštą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo teistumų skaičių (anksčiau teistas septynis kartus, ne pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę), į tai, jog praeityje yra pažeidęs tiek bausmės atidėjimo, tiek lygtinio paleidimo sąlygas – įvykdydavo naujas nusikalstamas veikas, pastarąjį nusikaltimą įvykdė praėjus keleriems metams po paleidimo iš įkalinimo įstaigos; nustatytas nusikalstamo elgesio modelis – smurtinis elgesys artimoje aplinkoje esant alkoholio apsvaigimo būsenoje; nuteistojo kriminogeninių poreikių valdymo procesas ateityje (ir šiuo metu) gali būti apsunkintas dėl individualių nuteistojo asmenybės ypatumų, elgesio korekcijai nelanksčių bruožų, susiformavusių problemų sprendimo įgūdžių, nuostatų bei požiūrio; laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis; bausmės atlikimo metu išlieka labiau orientuotas į savo darbinę veiklą, dirba pilnu etatu pagalbiniu darbuotoju; bausmės atlikimo metu buvo drausmine tvarka baustas septynis kartus ir penkis kartus skatintas; nėra pastebėtas konfliktinėse situacijose su kitais nuteistaisiais; įstaigos personalo atžvilgiu reiškia neigiamas nuostatas, pastebima agresyvi ir gynybinė komunikacija; pastaruoju metu rodo tam tikras iniciatyvas dalyvauti jo kriminogeninių rizikos poreikių mažinime – pradėjo dalyvauti tikslinėje į alkoholio vartojimo įpročių valdymą orientuotoje priemonėje, matomos tam tikro laipsnio teigiamos iniciatyvos siekiant valdyti su jo nusikalstamumu siejamų poreikių raišką, tačiau tokie kriminogeniniai poreikiai, kurie siejami su „ryšiais“, „gyvenimo stiliaus ir draugais“, „emocinės gerovės“, „mąstymo ir elgesio“, „nuostatų sritimis“ nėra koreguojami tikslinių bei tęstinių intervencinių priemonių pagalba, todėl darytina išvada, jog nuteistasis V. S. nepadarė reikšmingos pažangos valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius ir priėmė vienbalsį sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo V. S. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra (teismas atkreipia dėmesį, kad pateiktame skunde klaidingai nurodyta skundžiamo nutarimo data – 2022 m. balandžio 29 d., kuomet vyko lygtinio paleidimo komisijos svarstymas dėl lygtinio paleidimo taikymo, o Komisijos nutarimas priimtas 2022 m. gegužės 3 d., tačiau tai skundo esmės nekeičia). Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
1) Komisija neatsižvelgė į V. S. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes – išlikusius glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, kad jis nepriklauso jokiai nusikalstamai grupuotei, nepalaiko kriminalinės subkultūros, nereiškia diskriminacijos, nemėgino žudytis ar žalotis, geba užmegzti ir palaikyti ilgalaikius santykius, prisiėmė kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir dėl to labai gailisi bei išgyvena.
2) Nuteistasis V. S. nurodo, kad nutarimas surašytas netiksliai, remiantis vien prielaidomis ir spėjimais, psichologiniais motyvais, nutarime priimtos išvados grindžiamos samprotavimais, kai privalo būti grindžiamos konkrečiais faktais. Nepagrįstas ir nemotyvuotas Komisijos sprendimas privalo būti panaikintas.
3) Nuteistasis V. S. nurodo, kad nors praeityje yra baustas drausmine tvarka, tačiau taip pat buvo ir skatintas. Mano, kad teismas, skirdamas jam griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, jau atsižvelgė jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Tuo tarpu Komisija atsižvelgia tik į jo praeitį, bet nežiūri į dabartinį jo elgesį, Komisijos išvadoje yra aprašyti tik jį neigiamai charakterizuojantys asmenybės bruožai bei pateikia aktualios teismų praktikos, kurioje nuteistiesiems buvo taikytas lygtinis paleidimas, kai yra turima drausminė nuobauda ir prašo teismo vadovautis šiais precedentais.
4) Nurodė, kad yra atlikęs įstatymo nustatytą bausmės dalį, o tai jo nuomone, sudaro faktinį pagrindą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, mano, kad yra padaręs reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jis padarė kategoriškas išvadas, ateityje tikrai nebenusikals, nurodo, kad turi didelę motyvaciją nenusikalsti ir griežtai laikytis nustatytų lygtinio paleidimo sąlygų ir padėti bei palaikyti savo artimuosius.
5) Nurodo, kad sutinka, jog lygtinio paleidimo iš pataisos namų atveju būtų taikyta intensyvi priežiūra, turi susiradęs gyvenamąją vietą, atitinkančią sąlygas taikyti intensyvią priežiūrą, yra susiradęs garantuotą darbo vietą, neturi problemų su alkoholio vartojimu.
6) Komisijos nutarime nurodyta rekomendacija tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą yra deklaratyvi, nekonkreti ir nesuderinama su jo darbiniais įsipareigojimais, kadangi įkalinimo įstaigoje jis dirba pilnu etatu, bei mano, kad tai pažeidžia nacionalinės ir tarptautinės teisės nuostatas.
7) Nurodo, kad prognozuojamas asmens elgesys laisvėje turi būti įvertinamas pagal asmens elgesį įkalinimo įstaigoje. Tačiau jam yra visiškai neaišku, kokie nuteistojo asmens elgesio pokyčiai turėtų būti vertinami. Komisija nepaneigė faktų, kad nuteistasis yra įvykdęs socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kad yra pateikęs Komisijai prašymą paleisti lygtinai, bei nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios daromą išvadą, kad nėra galimybių nuteistąjį taisyti neizoliavus nuo visuomenės.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkių metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis V. S. 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2020 m. gruodžio 27 d., jis sutinka, jog jam būtų taikoma intensyvi priežiūra; (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijoje svarstomas trečią kartą. Atlikus nuteistojo V. S. nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso aukštai rizikos grupei. Konstatuotina, kad nuteistasis V. S. yra atlikęs privalomąją bausmės dalį, turi teisę kreiptis dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo, tačiau šiuo konkrečiu atveju reikalinga nustatyti, ar jo padaryta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis pataisos procesas jau gali būti tęsiamas asmens neizoliavus nuo visuomenės pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų (Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-272-493/2022, Nr. 1S-214-397/2022, 1S-146-844/2022).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis V. S. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, turi vidurinį išsilavinimą, nors neturi patvirtinančių dokumentų apie profesinės kompetencijos turėjimą, tačiau nuteistojo teigimu, yra įgijęs vidaus apdailininko profesiją. Įkalinimo įstaigoje dirba pilnu etatu pagalbinio darbuotojo pareigose, už gerą darbą jam yra skirtas paskatinimas – padėka, 2021 m. balandžio 9 d. atliko neatlygintinus darbus – sutvarkė (duomenys neskelbtini) aukšto bendro naudojimo patalpas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis V. S. iš viso yra skatintas 5 kartus, nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. periodiškai dalyvauja alkoholio vartojimo prevencijos užsiėmimuose, tęsia dalyvavimą Anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės susirinkimuose, lygtinai paleistas iš pataisos namų planuoja atvykti į (duomenys neskelbtini) centrą atlikti gydymo – reabilitacijos. Vykdydamas Lygtinio paleidimo iš pataisos namų Komisijos rekomendacijas, nuteistasis įsitraukė į (duomenys neskelbtini) organizacijos vykdomo projekto „Išmokime gyventi be smurto“ veiklas, nuo 2021 m. liepos 2 d. apsilankė penkiuose iš aštuonių grupiniuose užsiėmimuose bei dviejuose individualiuose užsiėmimuose. Nuteistasis 2021 m. spalio 11 d. dalyvavo svorio kėlimo viena ranka turnyre. V. S. pateikė 2022 m. kovo 7 d. UAB „A.“ pranešimą, kuriame įmonės direktorius nurodė, kad įmonė sutinka įdarbinti V. S. staliaus – apdailininko pareigoms, kai jis bus išleistas iš pataisos namų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuo paskutinio (Komisijos svarstymo) pastebimi teigiami pokyčiai atlyginant turimus įsiskolinimus – iš 2022 m. kovo 8 d. Turto valdymo skyriaus pažymos matyti, kad be iš darbo užmokesčio įskaičiuojamų sumų, pats nuteistasis savanoriškai atlygino 20 Eur ir kas mėnesį teikdamas prašymus antstolių kontorai savanoriškai sumoka po 10 Eur.
Apibendrinant darytina išvada, kad atsižvelgiant į nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje atliekant laisvės atėmimo bausmę, nagrinėjant šį skundą nustatyti nuteistąjį V. S. teigiamai charakterizuojantys duomenys. Paminėti duomenys buvo nurodyti ir 2022 m. balandžio 4 d. Socialinio tyrimo išvadoje bei įvertinti Komisijos nutarime, todėl nepagrįstas nuteistojo skundo argumentas, kad Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, neatsižvelgė į V. S. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes.
Pažymėtina, jog sprendžiant dėl V. S. pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, įvertintini ir jo mąstymo bei elgesio ypatumai. Skunde nurodyta, kad nuteistasis savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog abejotina, ar nuteistojo prisipažinimas yra nuoširdus – individualaus pokalbio metu apie padarytą nusikalstamą veiką nuteistasis nurodė „daugiau to niekas negalėjo padaryti“, nėra pastebima empatija, nuteistasis nebandė atsiprašyti nukentėjusiųjų vaikų dėl jų motinos nužudymo. Nuteistasis savo skunde akcentuoja palaikantis glaudžius ryšius su artimaisiais, tuo tarpu Socialinio tyrimo išvadoje pastebėta, kad nuteistojo pateikiama informacija yra prieštaringa – teigia bendraujantis su savo vaikais, nors neigia jų biologinę tėvystę, teigia palaikantis santykius su seserimi ir jai siunčiantis uždirbtas lėšas, tačiau nėra objektyvių tai patvirtinančių duomenų. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad nuteistasis iki bausmės atlikimo gyveno asocialiai, nesirūpino socialiai priimtinomis gyvenamosios vietos higienos normomis, aplinkoje dažnai buvo vartojamas alkoholis, todėl galima manyti, kad gyvenimo būdo ypatumai tiesiogiai siejami su jo nusikalstamumu.
Be to, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesams aktualiu poreikiu išlieka asmens nuostatų bei vertybinių orientacijų, pro-socialaus elgesio modelių lavinimo, formavimo prielaidos. Nors nuteistasis V. S. ėmėsi priemonių mažinti priklausomybę alkoholiui, teigia nuo suėmimo nebevartojantis alkoholio, tačiau iš nuteistojo yra stokojama suvokimo, kad problemos dėl alkoholio vartojimo gali pasikartoti jam esant nestruktūrizuotoje aplinkoje, t. y. esant alkoholio prieinamumui. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo penkis kartus baustas drausmine tvarka ir du kartus buvo įspėtas. Nors nuteistasis ėmėsi teigiamų iniciatyvų, kaip pavyzdžiui, pastaruoju metu pastebima nuteistojo teigiama iniciatyva savanoriškai siekti savo turimų skolų atlyginimo ir įsitraukimas dalyvauti priemonėse mažinant priklausomybę alkoholiui, tačiau išlieka kriminogeninių poreikių, dėl kurių nėra imamasi tikslinių bei tęstinių intervencinių priemonių. Nuteistasis pataisos įstaigos personalo atžvilgiu reiškia neigiamos nuostatas, jo elgesyje yra pastebima agresyvi ir gynybinė komunikacija.
Pateiktame skunde nuteistasis akcentuoja teismų praktiką, kuria analogiškose bylose nuteistųjų, turinčių galiojančią nuobaudą, atžvilgiu buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir nurodo, kad jo atžvilgiu netaikant šios teismų praktikos, yra pažeidžiamos jo teisės. Teismas nesutinka su šiuo nuteistojo V. S. argumentu. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl priimtų Komisijos nutarimų, privalo kiekvieną kartą individualiai įvertinti konkretaus nuteistojo padarytą pažangą, koreguojant jo elgesį, bei nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Dėl to vien tokios teismų praktikos buvimas neįpareigoja teismo ja vadovautis.
Be to, vertinti, ar nuteistojo progresas yra pakankamas, neįmanoma, neatsižvelgiant ir į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, kokie jo ankstesni teistumai. Dėl to Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija pagrįstai atsižvelgė ir įvertino ne tik nuteistojo V. S. elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, bet ir jo teistumus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis V. S. yra teistas septynis kartus, nuo septyniolikos metų jis sistemingai darė nusikalstamas veikas (vagystė, transporto priemonės nuvarymas, tyčinis smurto sukėlimas, nežymus sveikatos sutrikdymas, nužudymas), daromiems nusikaltimams įtakos turėjo nuteistojo gyvenimo būdas ir priklausomybė alkoholio vartojimui, jam buvo kelis kartus taikyta laisvės atėmimo bausmė, nuteistasis praeityje yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo sąlygas. Taigi nuteistasis išvadų dėl ankstesnių teistumų, paskirtų bausmių bei teismo parodyto pasitikėjimo juo nepadarė ir toliau vykdė nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės sudaro pagrindo teigti, jog nuteistasis ir paskutinį kartą nusikalto ne atsitiktinai, kadangi nukentėjusiosios atžvilgiu buvo jau kartą panaudojęs fizinį smurtą. Vis tik nuteistojo praeityje padaryti teistumai rodo jo polinkį į nusikalstamų veikų darymą, nuteistasis stokoja problemų identifikavimo bei įgūdžių jas spręsti, pasižymi priešiškomis pažiūromis, be to, pastebima, kad nusikaltimai, susiję su jo smurtiniu elgesiu, pasižymi sunkėjančia dinamika. Šios aplinkybės, vertinant tiek jas atskirai, tiek ir visų kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, sudaro pagrindo teismui ypatingai griežtai vertinti aplinkybes dėl nuteistojo elgesio pažangos. Juolab kad nuteistajam V. S. buvo atliktas prievartos prieš sutuoktinė (partnerį) rizikos įvertinimas (metodika „SARA“), kuriuo nustatyta, jog yra aukšta nuteistojo smurtinio elgesio rizika prieš partnerę (-es). Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistasis yra nepasiruošęs resocializuotis, gyvenant nestruktūrizuotoje aplinkoje.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog nuteistasis V. S. padarė akivaizdžią ar reikšmingą pažangą, valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Šiuo metu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Dėl nurodytų argumentų nėra pagrindo tenkinti nuteistojo V. S. skundo dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. 58-93 panaikinimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo V. S. skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. 58-93.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.