Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Gitanai Kaupei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, individualios veiklos nevykdantis, nedirbantis, nuo 2020 m. liepos 1 d. registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2018 m. gegužės 8 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį – 20 MGL dydžio bauda. 2018 m. spalio 23 d. Kauno apygardos nutartimi Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendis pakeistas, panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį paskirta 20 MGL dydžio bauda, ir paskirta 20 parų arešto bausmė;

2) 2019 m. spalio 9 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį – 38 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirti galutinė 25 parų arešto bausmė (bausmę atlikęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nukentėjusioji D. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 17-18), kad 2001 m. spalio mėnesį susituokė su A. K.. Santuokoje susilaukė dviejų vaikų, t. y. V. K., kuris gimė (duomenys neskelbtini), ir dukros E. K., kuri gimė (duomenys neskelbtini). 2010 m. su A. K. išsiskyrė bendru sutarimu. Vaikų V. K. ir E. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta pas ją. Pagal 2010 m. rugsėjo 16 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimą A. K. privalėjo mokėti po 43,44 Eur (150 Lt) nepilnamečių vaikų V. K. ir E. K. išlaikymui. A. K. su šiuo teismo sprendimu sutiko, tačiau pinigų vaikų išlaikymui nuo pat pradžių nemokėjo. 2015 m. gruodžio ji kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą dėl išmokų dydžio padidinimo. 2016 m. liepos 8 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu išmokų dydis buvo padidintas, t. y. nustatyta, kad A. K. privalo mokėti po 200 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymui iki vaikų pilnametystės, kasmet išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išmokų dydis šiai dienai yra padidėjęs, t. y. A. K. privalo mokėti vaikų išlaikymui po 215 Eur (nors tiksliai negali pasakyti, bet jai atrodo tokia suma). Kaip minėjo A. K., nuo pat pirmo teismo sprendimo pradžios, t. y. nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. pinigų vaikų išlaikymui nemokėjo. Pats išvažiavo į Norvegiją, ten gyveno ir dirbo. Vis žadėdavo, kad grįš į Lietuvą ir duos pinigų, bet pinigų taip ir nemokėjo. Dėl to ji kreipėsi į antstolę D. M., kad pradėtų vykdomąją bylą dėl alimentų išieškojimo. Nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. birželio mėn. A. K. vengė mokėti pinigus vaikų išlaikymui, dėl to ji kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Buvo atliktas ikiteisminis tyrimas ir 2018 m. gegužės 8 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nusprendžiu A. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 164 straipsnį, tačiau ir po šio nuteisimo A. K. nemokėjo alimentų vaikų išlaikymui. 2018 m. spalio mėnesį ji vėl kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl to, kad A. K. vengia išlaikyti vaikus. Vėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir A. K. 2019 m. rugsėjo 9 d. nuteistas antrą kartą dėl nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. vasario 1 d. Teisminio posėdžio metu A. K. pripažino, kad jis vengia ir piktybiškai nemoka alimentų vaikams išlaikyti, taip pat pažadėjo, kad kai tik išeis į laisvę, nes teisminio posėdžio metu buvo suimtas, jis iš sutaupytų santaupų sumokės dalį skolos, kuri susidarius dėl išlaikymo vaikams neteikimo. Paskelbus nuosprendį ir A. K. išėjus į laisvę, jis paskambino sūnui V. K. ir pasakė, kad pinigų niekada nemokėjo ir nemokės. Šį teismo nuosprendį ji yra apskundusi aukštesniajam teismui, nes, jos manymu, A. K. paskirta bausmė yra per maža. Teismo posėdis Kauno apygardos teisme bus 2020 m. sausio mėnesį. 2019 m. kovo ar tai balandžio mėnesį sūnus V. K. susisiekė su tėvu A. K. ir tėvas jį įsišnekino ateiti pas jį gyventi. Sūnus V. K. gyveno pas senelius, t. y. A. K. tėvus. A. K. jam surado darbą. V. K. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. K. sūnui V. K. pasakė, kad pinigus jis turi užsidirbti pats ir tą mėnesį, kai sūnus gyveno pas tėvą, A. K. jam nenupirko nei drabužių, nei kažkokių daiktų, nei duodavo pinigų. Sūnus ten tik kad turėjo gyvenamąjį plotą ir gaudavo valgyti. Maždaug po mėnesio, gal kiek daugiau, sūnus sugrįžo gyventi pas ją. Po to, sūnus su tėvu A. K. daugiau nebendravo, tik buvo, kaip minėjo, vienas tėvo skambutis po teismo, kad pinigų nemokės. Dukra E. K. su tėvu A. K. nebendrauja. A. K. oficialiai nedirba, nors yra pajėgus, sveikatos problemų neturi ir galėtų tikrai dirbti, tačiau A. K. nedirba tyčia, kad tik nebūtų atskaičiuojami pinigai vaikų išlaikymui. A. K. nei pinigais, nei kažkaip kitaip neprisideda prie vaikų išlaikymo, ir iš jo elgesio, ji supranta, kad jis tai daro tyčia, pasityčiodamas iš jos ir vaikų. Kadangi A. K. savo nusikalstama veika jai ir vaikams sukelia didelius nepatogumus, apriboja vaikų galimybes, todėl padaro moralinės žalos, dėl to prašo pripažinti nukentėjusiaisiais. Taip pat dėl padarytos moralinės (neturtinės) žalos ikiteisminiame tyrime reiškia civilinį ieškinį;

Nukentėjusioji D. K. papildomos apklausos metu patvirtino savo duotus parodymus ir parodė (1 t., b. l. 19-20), kad 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. iš A. K. vaikų V. K. ir E. K. išlaikymui jokių išmokų negavo. Išmokas gauna tik iš Vaikų išlaikymo fondo. Kiekvieną mėnesį vienam vaikui gauna 68,11 Eur (jai atrodo tokia suma). Šios išmokos jai yra pravedamos į sąskaitą ir antstolė jų nemato. Apie šias išmokas duomenis ji pateikia antstolei kai reikia, tačiau už pernai metus, t. y. už 2019 m. nėra pateikusi. Šiuos duomenis pateiks antstolei artimiausiu metu, kad ji galėtų paskaičiuoti įsiskolinimą. 2019 m. spalio 21 d. jos rašytame pareiškime ji yra nurodžiusi koks yra įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. spalio 21 d. Šią sumą ji pasiskaičiavo pati. Iš A. K. lėšas vaikų išlaikymui ji gavo dabar tik 2019 m. gruodžio mėnesį (100 Eur), 2020 m. sausio mėnesį (50 Eur), tačiau tai nesusiję su tuo laikotarpiu, už kurį ji rašė pareiškimą ir prašė A. K. pradėti ikiteisminį tyrimą, t. y. laikotarpyje nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. spalio 21 d. A. K. tyčia vengė ir nevykdė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikų išlaikymui ir jokio išlaikymo jiems neteikė;

Antstolės D. M. 2019 m. lapkričio 20 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-166-950/2016 yra priteistas iš A. K. išlaikymas jo nepilnamečiui sūnui V. K. ir nepilnametei dukrai E. K. periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki vaikų pilnametystės, kasmet išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikams skirtų lėšų tvarkytoja paskiriant D. K. uzufrukto teise. Išlaikymo įsiskolinimas 2019 m. vasario 1 d. duomenimis yra 13 119,02 Eur. Nuo 2019 m. vasario 1 d. pritaikius indeksaciją vienam vaikui priklauso mokėti po 215 Eur kas mėnesį (1 t., b. l. 39);

Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-120-543/2010, kuriuo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukta A. K. ir D. K. santuoka, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria A. K. įsipareigojo nepilnamečių vaikų V. K. ir E. K. išlaikymui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 43,44 Eur (150 Lt), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikams skirtų lėšų tvarkytoja paskiriant D. K. uzufrukto teise (1 t., b. l. 45-47);

2016 m. liepos 8 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-166-950/2016, kuriuo pakeistas 2010 m. rugsėjo 16 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-150-543/2010, ir iš A. K. priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui V. K. ir nepilnametei dukrai V. K. periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2015 m. gruodžio 16 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti D. K. (1 t., b. l. 49-54);

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius 2019-11-26 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė (1 t., b. l. 57), kad D. K., V. K. ir E. K. naudai papildomi sprendimai skirti vaiko išlaikymo išmoką nuo 2019 m. vasario 1 d. nebuvo priimti. Vaiko išlaikymo išmoka pareiškėjai paskirta ir mokama nuo 2016 m. gruodžio 1 d.;

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019-11-26 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta (1 t., b. l. 61), kad duomenų apie A. K. nustatytą darbingumo lygį ar specialiuosius poreikius neturi;

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2019 m lapkričio 19 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta (1 t., b. l. 64), kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, A. K. mokamų išmokų ir pensijų už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. nėra. Asmuo nuo 2019 m. spalio 21 d. vykdo individualią veiklą. Prievolė mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas atsiranda nuo 2019 m. lapkričio 1 d. 2019 m. lapkričio 19 d. duomenimis privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjęs, skolų nėra;

Prienų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2019 m. lapkričio 20 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta (1 t., b. l. 68), kad A. K. jokių išmokų skyriuje negauna;

Antstolės D. M. raštas (1 t., b. l. 72), kuriame nurodyta, jog nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. A. K. įsiskolinimas už vaikams teiktiną išlaikymą sudaro 4 300 Eur, kadangi nuo 2019 m. vasario 1 d. periodinių išmokų suma indeksuojama taikant koeficientą 1,019, t. y. 211,00 Eur x 1,019 = 215,00 Eur x 2 vaikai = 430,00 Eur x 10 mėn. = 4 300,00 Eur;

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos rašte nurodyta (1 t., b. l. 78), kad už 2018 metų mokestinį laikotarpį A. K. Metinės pajamų deklaracijos ir metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos nėra pateikęs. Už 2019 metų mokestinį laikotarpį gyventojai šias deklaracijas turi pateikti pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, t. y. iki gegužės 1 d.;

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. Ž. tarnybiniame pranešime nurodyta (1 t., b. l. 79), kad, siekiant patikrinti A. K. pateiktą informaciją, iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų buvo gautas raštas, kad 2019 m. birželio 22 d. 13.45 val. A. K. lankėsi Skubiosios medicinos klinikoje ir jam diagnozuota stipinkaulio apatinės dalies lūžis. Gauti rašytinius duomenis apie tai kiek laiko truko A. K. gydymas dėl stipinkaulio lūžio ir ar jis negalėjo dėl ligos dirbti nėra galimybės, kadangi A. K. nenurodė, kurioje privačioje klinikoje jis gydėsi, teigdamas, kad neprisimena klinikos pavadinimo ir šios klinikos adreso. A. K. taip pat paaiškino, kad toje klinikoje lankėsi tik vieną kartą. Po šešių savaičių, jis pats nusiėmė gipsą ir daugiau pas gydytojus nesikreipė;

2020 m. sausio 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole (1 t., b. l. 81) užfiksuota, kad A. K. savanoriškai prie ikiteisminio tyrimo pateikė 2019 m. spalio 30 d. prašymą antstoliams (S. V. ir D. M.) dėl sutikimo mokėti skolą dalimis, kuriuo kaltinamasis prašo leisti skolas mokėti dalimis po 20 Eur kas mėnesį, o esant galimybei ir daugiau (1 t., b. l. 82-83), 2019 m. gruodžio 15 d. ir 2020 m. sausio 7 d. pinigų pervedimo kvitus, kurie patvirtina, kad A. K. antstolei D. M. atitinkamai pervedė 100 Eur ir 50 Eur (1 t., b. l. 84);

antstolio S. V. gautame elektroniniame laiške nurodyta (1 t., b. l. 75), kad A. K. nesikreipė į antstolio S. V. kontorą dėl prašymo skolą mokėti dalimis;

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazės išrašas (1 t., b. l. 97) patvirtina, kad A. K. galiojančios banko sąskaitos Lietuvos Respublikoje neturi, visos jos uždarytos.

Motyvuojamoji dalis

Pagal teismų praktiką baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką pagal BK 164 straipsnį iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir, galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-238/2011ir kt.). Tokiais atvejais kaltininkas, nors ir turi galimybę, tačiau tyčia vengia atlikti teismo nustatytą pareigą, supranta, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir nori taip veikti. Vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-139/2011, 2K-20/2014), dėl ko yra apsunkintas arba visiškai neįmanomas vaikų išlaikymo išieškojimas.

Baudžiamoji atsakomybė kyla tiek tuo atveju, kai visiškai nevykdoma pareiga išlaikyti vaiką, tiek ir tuo atveju, kai ji vykdoma iš dalies. Kol teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku kitais būdais nei nurodyta teismo sprendime baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį nešalina.

BK 164 straipsnyje numatytas nusikaltimas – vengimas išlaikyti vaiką – yra trunkamasis, t. y. kaltininkas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra nusikalstamos būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą kitą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol jo nenutraukia pats kaltininkas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta kaltininko pareiga išlaikyti vaiką. Trunkamojo nusikaltimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė baudžiamajame įstatyme numatytą veiką. Vengimo išlaikyti vaiką laikotarpis kiekvienoje byloje yra nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tai, kad asmeniui inkriminuojamas ne ištisas, bet atskiri vengimo išlaikyti vaikus laikotarpiai, nereiškia, kad vengimas išlaikyti vaikus kaskart nutrūksta ir kiekvienas laikotarpis turi būti kvalifikuojamas kaip atskira trunkamoji nusikalstama veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9/2014, 2017 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-699/2017).

Kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu dėl įvykdyto nusikaltimo savo kaltę pripažino iš dalies. Įrodymų tyrimo teisme metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis išlaikymo vaikams nemokėjo, bet nesutinka, kad tai darė piktybiškai. Jis neturėjo tam lėšų ir pajamų. Teismas tokius parodymus verina kritiškai ir su jais nesutinka kitų bylos duomeų kontekste.

Kaltinamojo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu surinkta ir ištirta kita bylos medžiaga. Tai nukentėjusiosios D. K., kuri teigė kaltianmajam neteikus išlaikymo, tačiiau mokant ir gebant dirbti įvairius darbus, dirbus nelegaliai, parodymai, antstolės D. M. raštas, iš kurio matyti, kad išlaikymo įsiskolinimas 2019 m. vasario 1 d. yra 13 119,02 Eur. 2019 m. lapkričio 26 d. neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašte nurodyta, kad A. K. nustatyto nedarbingumo lygio neturi. Pgal VĮ „Regitra“ duomenų bazę akivaizdu, kad A. K. 2019 m. rugsėjo 5 d. įsigijo automobilį Renault Espace, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymos matyti, kad A. K. galiojančios banko sąskaitos neturi (visos uždarytos), kas taip pat liudija, jog kaltinamasis sąmoningai disponuoja grynaisiais pinigais, vengdamas išieškojimo priverstine tvarka. Aplinkybių, šalinančių baudžiamąją atsakomybę, nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Jokių duomenų, kad buvo nustatytas neįgalumas ar ribotas darbingumo lygis A. K. byloje nėra, to nenurodė ir pats kaltinamasis, kad šis turėjo laikinąjį nedarbingumą duomenų taip pat nėra. Bylos duomenimis A. K., būdamas sveiku, darbingu sąmoningai dirbo neoficialiai, taip slėpdamas savo pajamas ir tuo pačiu ignoruodamas tėvo pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šiuo metu neturėdamas jokių objektyvių priežasčių nei dėl sveikatos, nei dėl kitų aplinkybių, A. K. taip pat nedirba, nėra jokių duomenų, kad, būdamas sveikas, darbingo amžiaus, aktyviai ieškotų darbo. Nors, kaip matyti iš bylos davinių, sūnų buvo įdarbinęs „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pats dirbti tenai nėjo, nes, kaip nurodė pats, sunku ir, kad teisto nenori priimti. Dėl antrosios priežasties, teismo vertinimu, tai tėra kaltinamojo paties sumanyta versija, tikslu palengvinti sau padėtį, nes jo sūnus V. K. taipogi, buvo nors praeityje teistas, visgi buvo įdarbintas, priešingai, tai lėmė darbo pobūdis ir užmokestis. A. K. parodymai dėl negalėjimo susirasti darbo, yra visiškai nepagrįsti ir laikytini tik gynybiniais, nes jie neatitinka tikrovės. A. K., kaip patvirtino pats, neidavo dirbti, nes per mažai moka ir antstoliai viską būtų nuskaičiavę, kas tik parodo, kad jis tyčia nedirbo oficialiai, slėpė pajamas, tokiu būdu vengdamas pareigos išlaikyti vaikus iki pilnametystės. Nors kaip matyti bylos duomenimis per kaltinimo laikotarpį įsigijo automobilį, sūnus patvirtino, kad tėtis dirbo statybose, taip pat V. K. nurodė, kad dirbdamas jis susilaužė ranką, bet vis tiek toliau dirbo kita ranka. Liudytojas V. K. parodė, kad tėvas neteikė jiems su seserimi jokio išlaikymo. Jis visuomet gyveno su mama, kuri išlaikė, auklėjo. Kuomet gyveno pas tėtį namuose užsidirbdavo apie 300 Eur ir jo išlaikyti nereikėjo. Per tą laikotarpį tėčiui buvo skilęs rankos kaulas, ranka buvo gipse, tačiau tėtis kita ranka dirbo lengvesnius darbus. Tėtis moka darbus prie statybų, kiek žino, tada gaudavo atlyginimą, bet tais pinigais nei jo, nei sesės neremdavo. Kiek žino, tėtis statosi namą Išlauže. Išgėręs tėtis gyrėsi, kad jam viskas priklauso, tik ant jo tėvo vardo užrašyta. Tas namas nepilnai įrengtas, bet yra įrengti kambariai gyventi, jis gyveno tame name. Su tėčiu jie dirbo ir prie Garliavos name, įrenginėjo vidų, rozetes dėjo. Jis oficialiai nebuvo įdarbintas, kaip dirbo tėtis, nežino. Tėčiui skilo ranka, kai jis dėjo laidus lubose ir krito nuo kopėčių. Jam tėtis telefoną nupirko už 90-100 Eur, dėl to, kad padėjo dirbti. Kai gyveno pas tėtį matė, kad jis turi pinigų. Tėtis turėjo dvi mašinas, darbinę Renault, o kita Opel, į darbus važiuodavo darbine mašina, tėtis pildavo kurą, už kurą atsiskaitydavo. Kad A. K. turėjo pajamų akivaizdu, nes jis pats nurodė, kad susimokėjo administracines baudas, kitaip negaus vairuotojo pažymėjimo. Be to, kreipėsi privačiai pas gydytoją, nesinaudojo visiems prieinamomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Iš visų šių aptartų duomenų akivaizdus abejingas ir lengvabūdiškas A. K. požiūris į pareigą išlaikyti vaikus, oficialaus darbo paiešką, išlaikymo naštą perkeliant vaikų motinai ir valstybei, ir minimalizuojant savo paties prisidėjimą prie nepilnamečių vaikų poreikių užtikrinimo. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų ir įrodymų tyrimo teisme metu duomenų matyti, kad A. K. nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių nedirbo, aktyviai darbo neieškojo, o už minimalų atlyginimą dirbti nesutiko. Visa tai įrodo, kad A. K. svarbių priežasčių, dėl kurių negalėtų mokėti išlaikymo, neturėjo, privalėdamas ir turėdamas galimybę neteikė išlaikymo vaikams. Aptarti įrodymai tik patvirtina A. K. kaltę.

Šios pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, jog kaltinamojo veiksmuose yra visi jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, sudėties požymiai. Subjektyvųjį nusikaltimo sudėties požymį – tyčią – teismas nustatė remdamasis bylos duomenimis. Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo parodymais dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, bet ir pagal objektyviuosius veikos požymius – kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį ir kt. Nagrinėjamoje byloje A. K. tyčios turinį, jo sąmoningą vengimą teikti vaikams išlaikymą atskleidžia nagrinėjamu laikotarpiu jo elgesys. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. K., nors ir neturėdamas specialybės, tačiau būdamas jaunas, sveikas ir darbingas, gebėdamas ir turėdamas patirties dirbti statybose, ilgą laiką po grįžimo iš užsienio, dveji – treji metai atgal, pasak jo paties, oficialiai niekur nedirbo, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje, keletą kartų sąmoningai atsisakė jam siūlomo darbo dėl neva tai menko darbo užmokesčio, iš kurio atskaičius antstoliui įsiskolinimo vaikams neteikto išlaikymo sumas, jam nieko nebeliktų, dirbo atsitiktinius neoficialius darbus, iš kurių gautų pajamų neapskaitė ir tuo pačiu neteikė išlaikymo nepilnamečiams vaikams, t. y. nedėjo jokių realių pastangų, kurios liudytų jo ketinimus prisidėti prie vaikų išlaikymo, o priešingai, nesiekė oficialiai grįžęs iš užsienio (Norvegijos), kurioje gyveno nuo 2009 m. į Lietuvą dvejų – trejų metų laikotarpiu įsidarbinti ar įgyti specialybę ar kvalifikaciją, kas leistų pagerinti situaciją darbo paieškose ir gauti geriau apmokam darbą. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis teismo procesiniu sprendimu nustatytos pareigos mokėti vaikams išlaikymą nevykdė piktybiškai, nesant tam paneigti jokių svarbių priežasčių. A. K. negebėjimas mokykloje gerai mokytis, oficialaus darbo ir legalių pajamų neturėjimas, nepalankiai susiklosčiusios gyvenimo aplinkybės, išsilavinimo stoka – nelaikytos svarbiomis ir pateisinamomis priežastimis nevykdyti teismo nustatytos pareigos išlaikyti vaikus. Tokios praktikos laikosi ir kasacinės instancijos teismas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-699/2017).

Pagal teismo konstatuotas aplinkybes A. K., žinodamas apie pareigą materialiai išlaikyti vaikus ir turėdamas realią galimybę ją vykdyti, nesiregistravo Uimtumo tarnyboje, oficialiai nedirbo ir, nors gaudavo neoficialias pajamas, teismo nustatytos pareigos išlaikyti vaikus duotuoju laikotarpiu, dėl to nukentėjusioji D. K. buvo priversta kreiptis į antstolius, kad išlaikymas jų vaikui būtų išieškomas priverstinai; antstoliui negalint išieškoti lėšų vaikams išlaikyti – į vaikų išlaikymo fondo administraciją, šią pareigą perkeliant valstybei, o taip pat į teisėsaugos institucijas dėl poveikio priemonių taikymo kaltinamojo atžvilgiu. Kaltinamasis nenurodė jokių objektyvių, pateisinančių priežasčių, dėl kurių jis pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą negalėjo teikti vaikams išlaikymo minėtu laikotarpiu, tokių priežasčių byloje nenustatė ir teismas. Kad ne vai laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki 2019 m. spalio 9 d. kaltinamasis atlikinėjo trumpalaikę arešto bausmę, teismo vertinimu, nelaikytina pateisinama priežastimi ignoruoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtintą imperatyvią tėvo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, nes tokia situacija be kita ko susiklostė ne dėl pateisinamų priežasčių, o dėl paties kaltinamojo negatyvaus elgesio, t. y. savo vaikams neteikto išlaikymo ankstesniu laikotarpiu ir teismo vengimo, kurio pasekmė – teismo procesiniu sprendimu paskirta kardomoji priemonė suėmimas pirmesnėje byloje laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. ir 2019 m. spalio 9 d., kuris įskaitytas į teismo paskirtą 25 parų arešto bausmę, kaltinamąjį paleidžiant teismo posėdžio salėje kaip atlikusį paskirtąją bausmę.

Bylos duomenimis matyti, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos 2020 m. sausio 27 d. rašte nurodė, jog A. K. 2019 m. birželio 22 d. 13.45 val. lankėsi Skubiosios medicinos klinikoje, diagnozuotas kairės rankos stipinkaulio apatinės dalies lūžis (1 t., b. l. 95), patyrė traumą buityje – nukrito nuo kopėčių, imobilizuota gipso langete, rekomenduota tęsti imobilizaciją, ranką laikyti parištą, šaldyti, dėl detalesnio ištyrimo ir galimo operacinio gydymo rekomenduota traumatologo konsultacija (2 t., b. l. 67), nedarbingumo pažymėjimas jam išduotas nebuvo (2 t., b. l. 66). 2020 m. rugsėjo 2 d. VšĮ Respublikinė Kauno ligoninė diagnostinio tyrimo aprašyme nurodė, kad A. K. buvo atliktas kairio riešo sąnario rentgenologinis tyrimas ir nustatyta kairio riešo stipinkaulio ylinės ataugos osteoporozė (2 t., b. l. 84). Dėl sveikatos būklės, sąlygojusios neteiktą išlaikymą ir galimybės dirbti tam tikru laiku, praradimą, teismas pažymi, jog sutiktina, kad teismo pareikalautas duomenimis A. K. lankėsi medicinos įstaigoje, turėjo rekomendaciją dėl elgsenos, vienok, oficialių duomenų apie laikinąjį nedarbingumą ir/ar to pasekoje nustatytą neįgalumą ar ribotą darbingumą, kaltinamasis nepateikė, jokių duomenų, kada realiai jis pasveiko byloje taip pat negauta, kita vertus, jo sūnus, kurio parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes jis, sutikęs duoti parodymus, prisiekė byloje sakyti tiesą, vienareikšmiškai patvirtino, jog tuo metu kartu gyvenus su A. K. ir, žinant faktinę situaciją, kaltinamasis kartu su V. K., esant rankai langetėje, nelegaliai dirbo kita ranka statybinius darbus, duoda pagrindą spręsti, kad kaltinamojo sveikatos būklė duotuoju laikotarpiu nebuvo tokia prasta, kaltinamajam leido dirbti ir gauti pajamų, kuriomis pastarasis atsilygino ir sūnui nupirkdamas telefoną.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje. Kaltininkas, nors ir turi galimybę, tačiau tyčia vengia atlikti teismo nustatytą pareigą, supranta, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir nori taip veikti). Visų paminėtų aplinkybių kontekste nusikalstama veika įrodyta ir kvalifikuota teisingai pagal BK 164 straipsnį. Kadangi kaltinamasis paskutinį kartą teistas 2019 m. spalio 9 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu už tai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. vasario 1 d. nevykdė pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, dėl ko kaltinimas šioje baudžiamojoje byloje teismo patikslintas, ką patvirtina ne tik įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas baudžaimojoje byloje Nr. 1-564-1023/2019, bet ir anstolės pažyma šioje byloje apie skolos susidarymo laikotarpį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

Skiriant bausmę kaltinamajam vertintinas ir nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingymas, kiti kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys. Įvykdytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Kaltinamasis A. K. išsituokęs, turi tris vaikus – V. K., gimusį (duomenys neskelbtini), M. K., gimusį (duomenys neskelbtini), ir E. K., gimusią (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 102-105). A. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis neigė kaltę, nukentėjusiosios neatsiprašė. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktus duomenis kaltinamasis A. K. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 20 d. įregistravęs individualios veiklos pagal pažymą ar įsigijęs verslo liudijimo nebuvo, laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 21 d. iki 2020 m. birželio 30 d. A. K. įregistravo individualią veiklą pagal pažymą, veikla – kiti statybos baigiamieji darbai ir apdailos darbai, staliaus dirbinių įrengimas, grindų ir sienų dengimas, stogų dengimas (2 t., b. l. 68). Kaltinamasis bylos duomenimis nekilnojamojo turto savo vardu neturi (2 t., b. l. 28), jo vardu 2019 m. rugsėjo 5 d. įsigyta transporto priemonė- keleivinis automobilis Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 69). Prienų rajono Psichikos sveikatos centre psichiatro ir narkologo įskaitoje jis neįrašytas (1 t., b. l. 132). A. K. du kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, paskirta paskutinioji nuobauda – 120 Eur bauda už greičio viršijimą nesumokėta (1 t., b. l. 108-109, 110), praeityje du kartus teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (1 t., b. l. 111-114, 116-124, 125-129). Nors kaltinamasis praeityje du kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, pirmesnėje byloje A. K. laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki 2019 m. spalio 9 d. įskaitytinai buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nors ankstesniais nuosprendžiais paskirtąją arešto bausmę atlikęs, tačiau, išvadų nepadarė, būdamas jauno ir darbingo amžiaus nedėjo pastangų registruotis Užimtumo tarnyboje įgyti specialybę, susirasti darbą ir dirbti, kad išlaikyti ne tik save patį, bet ir savo nepilnamečius vaikus, toliau nemokėjo vaikams priteisto išlaikymo, pagerindamas savo padėtį dar vienos transporto priemonės įsigijimu, tik 2020 m. liepos 1 d. užsiregistravo Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 50), kurioje tęsia registraciją iki šiol.

Dėl gynėjos prašymo pagal BK 75 straipsnį skirtiną arešto bausmę atidėti, jeigu kaltinamasis nebūtų išteisintas, pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnis minimu atveju galimas tik tada, kai asmuo pirmą kartą yra nuteistas, tuo tarpu kaltinamajam jau du kartus buvo skirtos arešto bausmės už analogiškas nusikalstamas veikas, todėl šiuo atveju kaltinamajam taikyti minėto straipsnio nuostatas, teismo vertinimu, pagrindų nėra. Skiriant kaltinamajam griežčiausią BK 164 straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšį jį izoliuojant nuo visuomenės, kaip to prašo teismo nukentėjusioji D. K., pastarasis prarastų bet kokią realią galimybę dirbti ir prisidėti prie nepilnamečių vaikų, šiuo atveju sūnui sulaukus pilnametystės, prie dukros išlaikymo, todėl tokios bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams ir neatitiktų bausmės paskirties ir tikslų. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant ir paskiriant draudimus bei pareigas (BK 75 straipsnis), tikslu įgyvendinti bausmės paskirtį ne tik nubaudžiant, bet ir perauklėjant nusikaltusį asmenį, nes švelnesnių bausmių rūšių, esant ankstesniems teistumams, nebepakanka.

Vadovaujantis Lietuvis Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

D. K. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariati nutarimu pripažinta civiline ieškove (1 t., b. l. 33).

Byloje nukentėjusioji D. K. pateikė patikslintą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kuriuo prašo iš kaltinamojo A. K. priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 32). Civilinį ieškinį D. K. motyvuoja tuo, kad ji 2019 m. spalio 21 d. kreipėsi su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris buvo pradėtas 2019 m. spalio 31 d. pažymėjo, kad vaikai išlaikymo negavo itin svarbiu jų augimo ir brendimo laikotarpiu, padaryta žala niekada ateityje nebus ištaisyta, be to, pati nukentėjusioji dėl perteklinio darbvo krūvio patiria nuolatinius nepatogumus, emocinę depresiją. Kaltinamasis tyčia ir sistemiškai neteikia išlaikymo, du kartus jau teistas už analogišką veiką, todėl 2 000 Eur dumą nukentėjusioji vertina kaip atitinkančią kaltinamojo padarytai žalai atlyginti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nepripažino, nurodydamas, kad jis nepagrįstas.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012), todėl neturtinę žalą nukentėjusiajam (jo šeimos nariams) privalo atlyginti už jį atsakingas asmuo pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį, remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus veiklai, gyvenimui ir pan.

Nagrinėjant pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusiesiems: tiek patiems nepilnamečiams vaikams, kurių naudai turėjo būti teikiamas išlaikymas, tiek jų įstatyminei atstovei, kuriai vienai teko pareiga išlaikyti ir rūpintis nusikalstamos veikos darymo metu nepilnamečiais vaikais, būtent dėl kaltinamojo vengimo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, emocinis skausmas, nepatogumai, neteisėtais kaltinamojo veiksmais buvo pažeistos prioritetinės vaikų teisės ir teisėti interesai. Akivaizdu, kad esant ribotiems finansams, nesulaukiant pagalbos iš kito įstatyminio atstovo – tėvo, nepilnamečiai vaikai, siekdami pagal turimas ribotas finansines galimybes dorai išgyventi, pasijuto pažeminti, nukentėjo jų gyvenimo kokybė, tai tikėtina ir ženkliai įtakojo jų, kaip jaunų žmonių – paauglių gyvenseną, susijusią su laisvalaikiu, pomėgių tenkinimu ir pan. Neabejotina ir tuo, kad nukentėjusiųjų nepilnamečių vaikų įstatyminė atstovė D. K., su kuria gyvena minėti vaikai, siekdama viena išlaikyti, auklėti, rūpintis vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, nesulaukdama jokios pagalbos (nei priteisto piniginio išlaikymo mokėjimo forma, nei kita forma prisidedant prie išlaikymo) iš kaltinamojo – nepilnamečių vaikų tėvo, patyrė psichologinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, moralines kančias, nes vienai teko atlikti abiejų tėvų asmenines pareigas, ji viena realiai išlaikė vaikus, dėl to, pasak jos, turėjo papildomai, net per poilsio dienas, dirbti, kad gauti didesnes pajams, spręsti, kuo mažiau traumuojant vaikus dėl finansų trūkumo, jų poreikių užtikrinimo ir pan. klausimus. Tokia situacija nukentėjusiajai atėmė galimybę tiesiogiai betarpiškai praleisti su vaikais daugiau laiko, nes ji turėjo papildomai dirbti, tai sekino ją fiziškai, emocionaliai, kėlė nepatogumų, įtampą. Taip pat nukentėjusioji gaišo savo laiką, ieškodama pagalbos, kreipiantis pas antstolį, kitas valstybines bei teisėsaugos institucijas, kas sukėlė papildomų rūpesčių, išgyvenimų, pareikalavo laiko, kurį galėjo skirti kitiems tikslams, vaikų ir motinos bendravimui, laisvalaikio praleidimui, sąnaudų.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgiant į visas bylai reikšmingas aplinkybes, nusikaltimo padarymo aplinkybes, buvusias pasekmes, kurios grindžiamos nukentėjusiosios paaiškinimais, žalą padariusio A. K. kaltę, veikos pakartotinumą bei teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo panašaus pobūdžio bylose, ankstesniu teismo procesiniu sprendimu priteisto civilinio ieškinio nukentėjusiajai dydį, kitus faktinius bylos duomenis, nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo A. K., nesant pateiktų jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos dydį, nukentėjusiajai D. K., kaip nepilnamečių vaikų motinai ir įstatyminei atstovei, kaip satisfakciją 400 Eur dydžio sumoje neturtinei žalai atlyginti, kuri nustatytina atsižvelgiant ir į priteisto vaikų išlaikymo dydį. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas, nes, teismo vertinimu, jau vien bausmės kaltinamajam paskyrimas ir besikaupianti neteikto vaikams išlaikymo suma, nuo kurios sumokėjimo kaltinamasis nėra atleistas, negali būti dingstis nukentėjusiajai praturtėti nepilnamečių vaikų sąskaita didesnėje apimtyje.

Kaltinamajam A. K., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas (1 t., b. l. 145-146).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu A. K. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant A. K. per visą paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje ir/arba dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti elgesio pataisos programą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. K. nukentėjusiajai D. K. 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.