Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. eI2-4453-816/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01187-2023-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.2; 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. gegužės 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Almai Buinovskienei, dalyvaujant atsakovės atstovei Ingai Petrauskienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Eglei Kruminytei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. (M. S.) skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo, nustatė : Pareiškėjas M. S. (M. S.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT, Tarnyba) 2023 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. 23S9930 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę (Pakistaną) per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos, pareiškėjui Lietuvos Respublikoje gyvenant pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui; 2) priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Skunde nurodo, jog Sprendimas priimtas iš esmės nustačius, kad 2023 m. sausio 28 d. pareiškėjui iš Vilniaus oro uosto vykstant į Pakistaną (reisu per Stambulą), praeinant pasų kontrolę nustatyta, kad yra pasibaigęs jo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laikas, bei nustatyta kad pareiškėjas nuo 2022 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai (120 dienų), Sprendimą grindžiant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir ĮUTP, Įstatymas) 125 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 127 straipsnio 1, 31, 6 dalimi. Teigia, jog Sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neįvertinus visų pareiškėjo asmens duomenų ir pase esančios informacijos, nepagrįstai laikius pareiškėjo buvimą Lietuvoje nuo 2022 m. spalio 1 d. neteisėtu (120 dienų). Nurodo, kad 2020–2022 m. laikotarpiu pareiškėjui, kuris yra Pakistano Islamo Respublikos pilietis, buvo išduoti du leidimai laikinai gyventi (paskutinis leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2022 m. balandžio 12 d., galiojo iki 2022 m. rugsėjo 30 d.), vadovaujantis Įstatymo 40 str. 1 d. 6 p. ir 46 str. 1 d. 1 p. (studijų tikslu). Teigia, jog 2022 m. rugpjūčio 1 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad yra pabaigęs studijas Lietuvos Respublikoje ir ketina dirbti pagal įgytą kvalifikaciją (ĮUTP 40 str. 1 d. 4 p.), kurio nagrinėjimas užtruko ne dėl pareiškėjo kaltės. Teigia, jog, atsižvelgdamas į artėjantį leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos terminą, 2022 m. rugsėjo 5 d. pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą (laukimo vizą) kol bus priimtas sprendimas dėl leidimo gyventi suteikimo, pareiškėjo pase buvo uždėtas antspaudas, patvirtinantis kreipimąsi dėl vizos. Nurodo, jog Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) atstovas, atsakydamas į pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 23 d. paklausimą elektroniniu paštu dėl būtinybės išvykti iki 2022 m. rugsėjo 30 d., jei nebus gavęs vizos, informavo, jog iki 2022 m. rugsėjo 30 d. viza turėtų būti paruošta, o nesant paruoštai vizai, antspaudas pase suteikia teisę teisėtai būti Lietuvoje iki vizos paruošimo, pareiškėjui nereikia išvykti. Teigia, jog, vadovaujantis oficialia Migracijos departamento atstovo pateikta informacija, savo buvimą Lietuvos Respublikoje laikė teisėtu, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl vizos. Tuo pagrindu teigia, jog Sprendime nurodoma aplinkybė, kad pareiškėjas nuo 2022 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai (120 dienų) yra nepagrįsta ir neteisėta. Nurodo, jog 2022 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. 17I-37 atsisakyta pareiškėjui išduoti vizą, šį sprendimą pareiškėjas apskundė teismui (byla Nr. A-1423-602/2023), dėl pareiškėjo skundo teismas dar nėra nepriėmęs galutinio sprendimo. Tuo pagrindu teigia, jog galutinis sprendimas dėl vizos dar nėra priimtas ir įsiteisėjęs, todėl pareiškėjo buvimas Lietuvoje, jo išvykimo dieną (2023 m. sausio 28 d.) laikytinas teisėtu. Taip pat nurodo, jog priėmus sprendimą atsisakyti išduoti vizą, pareiškėjo atžvilgiu Migracijos departamentas nėra priėmęs jokio sprendimo dėl įpareigojimo išvykti, nors Migracijos departamento atstovė dalyvavo pareiškėjo bylų žodiniuose nagrinėjimuose, todėl laikytina, kad Sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodo, kad pareiškėjo atžvilgiu atsisakyta pratęsti leidimą laikinai gyventi, šį sprendimą pareiškėjas taip pat apskundė teismui (byla Nr. A-1382-821/2023), dėl pareiškėjo skundo teismas dar nėra priėmęs galutinio sprendimo. Teigia, jog pareiškėjui savo iniciatyva ir noru skrendant į savo šalį, ir oro uoste praeinant formalumus, atsakovė neturėjo pagrindo surašyti įpareigojimo išvykti, kai pareiškėjas, pridavęs bagažą, ėjo link pasų kontrolės ir vyko į savo šalį iki surašant skundžiamą Sprendimą, jo pase esant galiojančiam Migracijos departamento spaudui dėl laukimo vizos išdavimo. Dėl minėtų priežasčių Sprendimą laiko betiksliu. Pažymi, kad į savo šalį vyko nesibaigus teisminiams procesams, prieš tai negavęs jokios institucijos prašymų ar įpareigojimų išvykti. Mano, jog jo tolimesnis buvimas Lietuvos Respublikoje ir toliau būtų laikomas teisėtu tol, kol nebūtų priimtas galutinis teismo sprendimas byloje dėl laukimo vizos išdavimo. Nurodo, jog aktyviai dalyvavo savo bylų teisminio nagrinėjimo posėdžiuose, nebūtų išvykęs iš Lietuvos iki galutinio sprendimo priėmimo, tačiau išvyko dėl motinos sveikatos. Teigia, jog, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tais atvejais, kai asmuo Lietuvos Respublikos teritorijoje yra neteisėtai, jis bet kuriuo atveju turėtų išvykti iš Lietuvos Respublikos, o UTPĮ 128 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės de facto būtų vertinamos nepriimant sprendimo išsiųsti asmenį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-2332/2011). Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas grindžia tuo, kad dėl neteisėtų skunde nurodytų VSAT veiksmų, surašant neteisėtą sprendimą, patyrė neigiamas emocijas, pažeminimą kitų žmonių akivaizdoje viešoje vietoje ir nerimą dėl užlaikymo kontrolės punkte dėl be pagrindo ilgo ir neteisingo dokumentų tikrinimo, jam sukelti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai. Prašomą priteisti neturtinę žalą vertina 500 Eur. Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, neturi esminių trūkumų. Dėl prašymo nacionalinei (D tipo) vizai išduoti nurodo, jog pareiškėjo kelionės dokumente esantis migracijos tarnybos spaudas nurodo faktą, kad pareiškėjas pateikė prašymą vizai gauti, jo pateiktas prašymas yra priimtas, bei pareiškėjo vienas iš kelionės dokumento puslapių yra rezervuojamas ateityje išduodamai vizai įklijuoti. Teigia, jog pareiškėjo aiškinimas, kad pareiškėjo pase buvęs migracijos (vizų) tarnybos spaudas, rodantis, kad jo prašymas „D“ tipo (ilgalaikei) vizai yra priimtas, prilygsta išduotai nacionalinei vizai ir tuo pačiu suteikia pastarajam teisę būti Lietuvos Respublikoje/Šengeno erdvėje, yra klaidingas, neatitinka teisinio reguliavimo. Nurodo, jog pareiškėjo prašymą nacionalinei (D tipo) vizai išduoti Migracijos tarnyba priėmė 2022 m. rugsėjo 5 d. (ką patvirtina pareiškėjo kelionės dokumente esantis Migracijos tarnybos spaudas). Pažymi, kad 2023 m. sausio 28 d., pareiškėjo vykimo per valstybės sieną metu, pagal vizų informacinėje sistemoje esančius duomenis nustatyta, kad pareiškėjui 2022 m. spalio 6 d. atsisakyta išduoti nacionalinę (D tipo) vizą. Teigia, jog pasienio tikrinimo metu VSAT pareigūnams pateiktame kelionės dokumente nebuvo galiojančios įklijos formos Nacionalinės (D tipo) vizos, kurioje buvo nurodytas unikalus vizos įklijos numeris bei kiti vizai būtini rekvizitai, o būtent vizos gavėjo nuotrauka, vardas pavardė, vizos tipas, galiojimo laikas, išdavimo data, mašininio skaitymo zona ir kt.). Nurodo, jog tai paneigia pareiškėjo teiginį, kad vykimo per valstybės sieną metu, pareiškėjas turėjo jam išduotą nacionalinę (D tipo) vizą, suteikiančią teisę būti Lietuvos Respublikoje. Pažymi, kad pasienio patikrinimo metu pareiškėjas tokios vizos VSAT pareigūnams nepateikė, informacinėse sistemose apie priimtą sprendimą išduoti tokią vizą duomenų nebuvo, taip pat su pareiškėjo skundu teismui nacionalinė (D tipo) viza nebuvo pateikta. Dėl pasienio tikrinimo aplinkybių ir grąžinimo procedūros nurodo, jog 2023 m. sausio 28 d. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte VSAT pareigūnams patikrinus iš Lietuvos Respublikos į Turkijos Respubliką vykstantį pareiškėją, nustatyta, kad jis nuo 2022 m. spalio 1 d. (120 dienų) Šengeno erdvėje tuo pačiu ir Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, pasibaigus leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas) (Leidimas galiojo nuo 2022 m. balandžio 12 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d.). Nurodo, kad pareiškėjas sutiko ir pageidavo išvykti nedalyvaudamas procesinių dokumentų surašyme. Nurodo, kad pareiškėjui išvykus, Sprendimas su spaudu, pažyminčiu, jog pareiškėjas išvyko iš Šengeno erdvės, buvo įkeltas į Elektroninės migracijos paslaugų informacinę sistemą „MIGRIS“, tokiu būdu oficialiai pateikiant informaciją, kad užsienietis yra įvykdęs Sprendimą, t. y. nutraukęs neteisėtą buvimą Šengeno erdvėje ir Lietuvos Respublikoje. Teigia, jog pareiškėjo išvykimas charakterizuoja užsienietį kaip linkusį laikytis migracijos režimo. Teigia, jog aplinkybė, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje 120 dienų gyvena neteisėtai tapo žinoma tik atlikus patikrinimą jo išvykimo metu, o ne pareiškėjui aktyviai išreiškus valią. Dėl pareiškėjo susirašinėjimo su Migracijos departamentu aplinkybių nurodo, jog susirašinėjimas vyko 2022 m. rugsėjo 23 d., kai dar galiojo Leidimas ir užsienietis Lietuvos Respublikoje dar buvo teisėtai. Pažymi, jog, pagal skundo duomenis, pareiškėjui atsisakyta išduoti vizą 2022 m. spalio 5 d. ir atsisakyta pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2022 m. spalio 1 d. Dėl pareiškėjo argumentų, jog Migracijos departamento sprendimai yra apskųsti teismui (bylose Nr. A-1423-602/2023 ir Nr. A-1382-821/2023) bei nėra priimti galutiniai teismo sprendimai, nurodo, jog pareiškėjas pasienio tikrinimo metu nepateikė duomenų, jog minėtose bylose buvo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės – Migracijos departamento sprendimų, kuriais atsisakyta pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti nacionalinę vizą, vykdymo sustabdymas, be to, atsakovė šiose bylose nebuvo proceso šalimi. Teigia, jog minėtų Migracijos departamento sprendimų apskundimas savaime nesudaro teisinio pagrindo nesilaikyti imperatyvių teisės aktų normų. Dėl faktinių aplinkybių, užkertančių kelią pareiškėjo grąžinimui į užsienio valstybę, teigia, jog prieš priimdama Sprendimą VSAT įvertino, ar šiuo atveju yra tokių aplinkybių (ĮUTP 128 str.). Nurodo, kad pareiškėjas nedirba (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis), dėl ko laikytina, kad užsieniečio su Lietuva ekonominiai ryšiai nesieja. Taip pat nurodo, jog nenustatyta duomenų, kad pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja šeimyniniai ryšiai. Teigia, jog pareiškėjas nenurodė nei vienos teisiškai svarbios priežasties ar išskirtinių individualių aplinkybių, dėl kurių negalėjo būti priimtas ginčijamas Sprendimas. Nurodo, jog už neteisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje 120 dienų, 2023 m. sausio 28 d. pareiškėjui buvo surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, paskiriant administracinę nuobaudą – įspėjimą (pareiškėjas minėtą nutarimą apskundė teismui). Pažymi, jog skundo turinio matyti, kad pareiškėjas žinojo apie tai, kad Leidimas nebegalioja ir kad, nacionalinę (D tipo) vizą jam atsisakyta išduoti, jog Sprendime nurodytos priežastys pareiškėjui žinomos, o minėtų aplinkybių ar teisinio pagrindo nesupratimas ar nežinojimas nesutrukdė įstatymų nustatyta tvarka pareiškėjui realizuoti teisę į galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Dėl pareiškėjo skunde nurodyto LVAT sprendimo nurodo, jog jis buvo priimtas nagrinėjant bylą šeimos susijungimo kontekste, taigi skirtingų faktinių aplinkybių pagrindu. Dėl žalos atlyginimo nurodo, jog VSAT pareigūnams neviršijus savo kompetencijos, priėmus pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, nėra tenkinama būtinoji civilinės atsakomybės už žalą sąlyga - neteisėti veiksmai. Mano, jog skundo argumentai dėl žalos dydžio yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos priimtų sprendimų teisėtumui; neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas. Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Palaiko VSAT atsiliepimo argumentus. Mano, kad Sprendimas priimtas įvertinus visas su Sprendimu susijusias aplinkybes. Teigia, jog VSAT pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, dėl ko buvo priimtas sprendimas grąžinti pareiškėją į kilmės valstybę, todėl Sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas. Nesutinka su pareiškėjo vertinimu, jog jam pateikus skundus dėl atsisakymo išduoti vizą ir leidimą laikinai gyventi ir pasibaigus Leidimo galiojimui jis Lietuvos Respublikoje buvo teisėtai, nes tai prieštarauja ĮUTP 28 straipsnio 3 dalies ir Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (toliau – Vizos išdavimo tvarkos aprašas) 68 punkto nuostatoms. Dėl skundo teiginio, kad pareiškėjas vadovavosi oficialia Migracijos departamento atstovo pateikta informacija ir laikė savo buvimą teisėtu Lietuvos Respublikoje, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl vizos, pažymi, kad prašymo dėl vizos išdavimo padavimas neįteisina buvimo Lietuvos Respublikoje, be to, pareiškėjas į Migracijos departamentą elektroniniu paštu kreipėsi dar galiojant Leidimui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas buvo informuotas, kad vizos klausimas turėtų būti išspręstas iki Leidimo galiojimo pabaigos, o pasibaigus Leidimo galiojimui, tačiau dar neturint išduotos vizos, pareiškėjas neprivalo išvykti ir gali sulaukti, kol jam bus išduota viza. Pažymi, kad Leidimas galiojo iki 2022 m. rugsėjo 30 d., o 2022 m. spalio 1 d. pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, 2022 m. spalio 6 d. atsisakyta išduoti jam vizą ir 2022 m. spalio 24 d. priimtas sprendimas dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi. Teigia, jog pareiškėjui pateikta informacija el. paštu, kol jis dar turėjo galiojantį leidimą laikinai gyventi, negali būti laikytina sprendimu, leidžiančiu pareiškėjui likti Lietuvoje, nes iš karto, kai tik baigėsi pareiškėjo Leidimo galiojimo laikas, jo atžvilgiu buvo priimti sprendimai dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir atsisakymo išduoti pareiškėjui vizą bei leidimą laikinai gyventi. Nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. vasario 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1291-662/2023 atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą byloje, kurioje jis skundė Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Migracijos departamento sprendimo uždrausti atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką, buvo atmestas. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1382-821/2023 atmetė ir pareiškėjo apeliacinį skundą byloje, kurioje jis skundė Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Migracijos departamento sprendimo atsisakyti išduoti vizą, buvo atmestas. Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepimo į skundą argumentus ir prašė skundą atmesti. Skundas netenkintinas. Byloje kilo ginčas dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. 23S9930, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad 2020–2022 m. laikotarpiu pareiškėjui, kuris yra Pakistano Islamo Respublikos pilietis, buvo išduoti du leidimai laikinai gyventi. Paskutinis leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas), išduotas 2022 m. balandžio 12 d. ĮUTP 40 str. 1 d. 6 p. ir 46 str. 1 d. 1 p., galiojo iki 2022 m. rugsėjo 30 d. 2022 m. liepos 7 d. Migracijos departamente buvo priimtas pareiškėjo prašymas (toliau – ir Prašymas dėl LLG) dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) išdavimo tuo pagrindu, kad jis yra pabaigęs studijas Lietuvos Respublikoje ir ketina dirbti pagal įgytą kvalifikaciją. 2022 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjas pateikė prašymą (toliau – ir Prašymas dėl vizos) išduoti nacionalinę (D tipo) vizą pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (toliau – Vizos išdavimo tvarkos aprašas), 70.11 papunktį (užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę). 2022 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjo kelionės dokumente įrašyta Migracijos departamento žyma. 2022 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjas elektroniniu paštu pateikė Migracijos departamentui paklausimą dėl būtinybės išvykti iki 2022 m. rugsėjo 30 d., jei nebus gavęs vizos, į kurį Migracijos departamento darbuotoja 2022 m. rugsėjo 23 d. pateikė atsakymą: „Matau, kad jūsų dabartinis TRP galioja iki 2022-09-30. Tai reiškia, kad iki to laiko viza turėtų būti paruošta. Jei ne, manau, kad turite antspaudą pase, kuris reiškia, kad galite legaliai būti Lietuvoje, kol bus paruošta viza. Trumpai tariant, jums nereikia išvykti, nebent jūsų pase nėra antspaudo“. 2022 m. spalio 1 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 22S133558 (toliau – ir Sprendimas uždrausti atvykti) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 10 metų laikotarpiui ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus tuo pagrindu, jog asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui (ĮUTP 133 str. 5 d., SIS reglamento 24 str. 1, 2 d., NAS taisyklių 15 p., Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 p.), atsižvelgiant į 2022 m. rugsėjo 29 d. Migracijos departamente gautą Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento informaciją apie pareiškėją. 2022 m. spalio 6 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 17I-37 (toliau – ir Sprendimas neišduoti vizos) atsisakyti išduoti pareiškėjui vizą, prašymo išduoti nacionalinę vizą nagrinėjimo metu nustačius, jog pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 10 metų ir į Šengeno informacinę sistemą įtrauktas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus. 2022 m. spalio 24 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 22S143712 (toliau – ir Sprendimas neišduoti LLG) atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui ir asmuo yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą (UTPĮ 35 str. 1 d. 1, 3 p.). 2023 m. sausio 12 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-1597-331/2023 pareiškėjo skundas dėl Sprendimo neišduoti vizos panaikinimo atmestas. 2023 m. sausio 28 d. pareiškėjui vykstant per valstybės sieną VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte VSAT pareigūnai atliko iš Lietuvos Respublikos į Turkijos Respubliką vykstančio pareiškėjo pasienio tikrinimą, kurio metu nustatytos informacijos pagrindu priimtas skundžiamas Sprendimas. 2023 m. sausio 28 d. VSAT priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 23S9930 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nusprendė grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę (Pakistaną), t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos. Nurodomos faktinės aplinkybės, jog 2023 m. sausio 28 d. 11.12 VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte patikrinus pareiškėją, išvykstantį į Stambulą, VSAT pareigūnai nustatė, kad pareiškėjas nuo 2022 m spalio 1 d. (120 dienų) buvo neteisėtai Šengeno erdvėje ir Lietuvos Respublikoje, pasibaigus Leidimo galiojimo laikui (galiojo nuo 2022 m. balandžio 12 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d.). Sprendimo teisiniu pagrindu nurodomas ĮUTP 125 str. 1 d. 4 p. ir 127 str. 1, 3¹ ir 6 d. Sprendimo motyvuose nurodoma, jog pareiškėjas gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui, Sprendimas priimtas atsižvelgus į ĮUTP 128 str. 1 d. nurodytas aplinkybes ir į tai, jog nenustatyta ĮUTP 130 str. 1, 2 d. nurodytų pagrindų, apribojančių užsieniečio grąžinimą į užsienio valstybę. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad 2023 m. vasario 22 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1291-662/2023 atmestas pareiškėjo apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Sprendimo uždrausti atvykti panaikinimo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad 2023 m. kovo 8 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1382-821/2023 atmestas pareiškėjo apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 12 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Sprendimo neišduoti vizos panaikinimo. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 1 d.) (toliau – ir ĮUTP, Įstatymas) nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus. ĮUTP 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta, jog užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, užsienietis teisėsaugos institucijos pareigūnų ar Migracijos departamento valstybės tarnautojų reikalavimu privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (kelionės dokumentą, leidimą gyventi ar kita), taip pat kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos ir kurie įrodo, kad jis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai. ĮUTP 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir išvykstantiems iš jos, taikomos 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) nuostatos. Remiantis 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, nustatančiu trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, I priedu, Pakistano Islamo Respublikos piliečiams yra taikomas vizų režimas (būnant Šengeno erdvėje būtina turėti galiojančią Šengeno vizą, jos neturint – galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą). ĮUTP 39 straipsnio 1 dalis nustato atvejus, kai užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu: 1) gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi; 2) gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimą gyventi; 3) gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas leidimą gyventi, kuris yra panaikintas; 4) turi suklastotą leidimą gyventi; 5) turi suklastotą kelionės dokumentą. ĮUTP 24 straipsnio 1 dalis numato, kad leidimas gyventi suteikia teisę užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje, pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ją keisti, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į ją leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu. ĮUTP 124 straipsnio 1 dalis nustato, jog užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo, vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos. Remiantis ĮUTP 28 straipsnio 2 dalimi, užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi pateikia Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas. ĮUTP 125 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui. ĮUTP 127 straipsnio 1, 3¹, 4 dalyse numatyta, jog sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio galimybes kuo greičiau išvykti ir jeigu jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu, nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos ir per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos; jeigu yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba įpareigojime išvykti iš Lietuvos Respublikos jam gali būti nustatytas trumpesnis negu 7 dienų terminas, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, arba terminas savanoriškai išvykti nesuteikiamas; sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar jo vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priima ir jo įvykdymą kontroliuoja institucija, nustačiusi užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę pagrindą, – Migracijos departamentas arba VSAT. ĮUTP 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti atvejai, kuomet grąžinti į užsienio valstybę (į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę; jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienio valstybėje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas). Taip pat Įstatymo 130 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos užsieniečiui, kuris dėl svarbių priežasčių kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui. ĮUTP 139 straipsnio 1 dalis nustato apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymo atvejus: 1) panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi, išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi priimtas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu, o leidimas nuolat gyventi – Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 ar 21 punkte nurodytais pagrindais; 2) užsieniečio, atvykusio į Lietuvos Respubliką iš saugios trečiosios valstybės, prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas ir jis grąžinamas arba išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į saugią trečiąją valstybę; 3) skundžiamu sprendimu užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka; 4) nutraukiamas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas ir užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę; 5) suteiktas prieglobstis panaikinamas ir užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę. ĮUTP 139 straipsnio 2 dalis nustato, jog šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas atitinkamo administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. ĮUTP vizą apibrėžia kaip į užsieniečio kelionės dokumentą įklijuojamą įklijos formos leidimą, leidžiantį atvykti į Lietuvos Respubliką, būti joje ar vykti tranzitu (2 straipsnio 33 punktas). Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. lV-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Vizų išdavimo tvarkos aprašas), 80 punkte nurodyta, kad prašymą išduoti nacionalinę vizą priėmęs vizų tarnybos valstybės tarnautojas arba vizų tarnybos darbuotojas užsieniečio kelionės dokumento vizoms skirtame pirmame tuščiame lape deda Vizų kodekso III priede nurodytą spaudą, nurodo nacionalinės vizos kodą, dviženklį Lietuvos Respublikos kodą, prašymo priėmimo datą ir vizų tarnybos pavadinimą. Vizų išdavimo tvarkos aprašo 85 punkte nurodyta, kad priėmus sprendimą išduoti nacionalinę vizą, įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas užpildo vizos įkliją. Tinkamai užpildyta vizos įklija įklijuojama į kelionės dokumento puslapį, kuriame yra aprašo 80 punkte nurodytas spaudas, ir patvirtinama vizų tarnybos spaudu. Pareiškėjas iš esmės skundžia Sprendimą tuo pagrindu, jog pareiškėjas buvo kreipęsis dėl leidimo laikinai gyventi pratęsimo bei nacionalinės vizos išdavimo, sprendimus atsisakyti tenkinti minėtus prašymus buvo apskundęs teismui, todėl laikytina, jog Lietuvos Respublikoje buvo teisėtai, tačiau VSAT Sprendimu nepagrįstai darė priešingą išvadą, jog pareiškėjas nuo 2022 m spalio 1 d. (120 dienų) buvo neteisėtai Šengeno erdvėje ir Lietuvos Respublikoje, pasibaigus Leidimo galiojimo laikui. Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo (ĮUTP 24 straipsnio 1 dalis) leidimas gyventi suteikia teisę užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje, taigi laikytina, kad pareiškėjas, turėdamas Leidimą, kuris buvo išduotas 2022 m. balandžio 12 d. ir galiojo iki 2022 m. rugsėjo 30 d., laikotarpiu iki Leidimo galiojimo pabaigos teisėtai buvo Lietuvos Respublikoje. Taip pat iš nurodyto teisinio reguliavimo (ĮUTP 28 straipsnio 2 dalis, 124 straipsnio 1 dalis) matyti, jog užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos, o prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjas, pasibaigus Leidimo galiojimo laikui (nuo 2022 m. spalio 1 d.), nepriklausomai nuo to, kad 2022 m. liepos 7 d. Migracijos departamentui pateikė Prašymą dėl LLG, o 2022 m. rugsėjo 5 d. pateikė Prašymą dėl vizos, neturėjo teisės būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalėjo išvykti iki Leidimo galiojimo pabaigos. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, pareiškėjo argumentas, jog, pateikęs Prašymą dėl LLG ir Prašymą dėl vizos, teisėtai buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjo argumentas, jog jam apskundus sprendimus atsisakyti tenkinti Prašymą dėl LLG ir Prašymą dėl vizos, jis buvo teisėtai Lietuvos Respublikoje, kol bus priimti galutiniai sprendimai administracinėse bylose, taip pat atmestinas, kadangi, kaip minėta, prašymų pateikimas nesuteikia teisės būti Lietuvos Respublikoje, atitinkamai sprendimų atsisakyti tenkinti prašymus apskundimas nestabdo pareiškėjo atžvilgiu priimtų administracinių sprendimų vykdymo ar galiojimo. Papildomai paminėtina, kad, remiantis bylos medžiaga, nebuvo aplinkybių, kurių pagrindu pareiškėjo skundžiamų sprendimų galiojimas galėjo būti stabdomas (kaip numatyta ĮUTP 139 straipsnio 1 dalyje), taip pat, Liteko duomenimis, nebuvo administracinio teismo nutarčių, kuriomis būtų taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – skundžiamo sprendimo stabdymas (kaip numatyta ĮUTP 139 straipsnio 2 dalyje). Nagrinėjamu atveju atsakovė, priimdama ginčijamą Sprendimą, nustatė, jog pareiškėjas neturi galiojančio leidimo laikinai gyventi ar kito dokumento leidžiančio jam teisėtai būti Lietuvos Respublikoje. Kaip minėta, užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi (ĮUTP 39 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui (ĮUTP 125 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas sprendžia, jog atsakovė skundžiamu Sprendimu darė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nuo 2022 m. spalio 1 d. buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai, pasibaigus Leidimo galiojimo terminui, kas sudaro pagrindą pareiškėją grąžinti į jo kilmės šalį. Sprendime atsakovė aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir jas pagrįstai taikė pareiškėjo atveju, Sprendimo motyvai aiškūs ir suprantami. Pareiškėjo pateikiamas elektroninis susirašinėjimas su Migracijos departamento darbuotoja taip pat nesudaro pagrindo manyti, kad pareiškėjas buvo suklaidintas, kadangi aiškiai nurodoma, kad iki leidimo galiojimo pabaigos pareiškėjo buvimas Lietuvoje yra teisėtas. Ginčo, kad vyko pokalbis, taip pat nėra, be to pareiškėjas pateikė papildomus įrodymus pokalbio fakto patvirtinimui. Atsižvelgiant į tai, pagrindo naikinti skundžiamą Sprendimą pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo nėra, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl neturtinės žalos atlyginimo Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, tuo pagrindu, jog atsakovė atliko neteisėtus skunde nurodytus veiksmus, priėmė neteisėtą Sprendimą, o pareiškėjas dėl šių aplinkybių patyrė neigiamas emocijas, pažeminimą kitų žmonių akivaizdoje viešoje vietoje ir nerimą dėl užlaikymo kontrolės punkte dėl be pagrindo ilgo ir neteisingo dokumentų tikrinimo, jam sukelti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai. Dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Kaltė būtų preziumuojama. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. LVAT yra nurodęs, kad CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti būtinos trys civilinės atsakomybės sąlygos: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirta žala (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (LVAT 2015-05-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015). Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas (ieškovas) (LVAT 2011-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011). Teismas, vadovaudamasis išdėstytu teisiniu reguliavimu, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta ginčijamo Sprendimo trūkumų, Sprendimas pripažintas teisėtu ir pagrįstu, taip pat pareiškėjas nepagrindė jokių kitų VSAT neteisėtų veiksmų, taigi nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, nenustačius (neįrodžius) neteisėtų VSAT veiksmų (t. y. nėra tenkinama būtinoji civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai). Teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, nusprendžia : atmesti pareiškėjo M. S. (M. S.) skundą. Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teisėjai Jovita Einikienė Saulius Jakaitis Fausta Vitkienė