- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- I2-1597-331/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04558-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas (pirm.), Rūta Miliuvienė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- M. S.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,
atsakovo atstovei E. K..
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant Zoom programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. (M. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2022 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. 17I-37 (toliau – ir Sprendimas) atsisakė pareiškėjui M. S. (M. S.) išduoti nacionalinę vizą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas pateikė teismui skundą ir prašo panaikinti Departamento 2022 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 17I-37.
2.1. Paaiškina, kad jam buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą dėl to, kad Lietuvos Respublika dėl užsieniečio į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Departamento 2022 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 22S133558 pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 10 metų ir jis įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius. Pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2032 m. rugsėjo 30 d. Šį draudimą Departamentas motyvavo tuo, jog jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
2.2. Pareiškėjo teigimu, Departamentas Sprendime nenurodo jokių faktinių duomenų, kurių pagrindu priimtas toks sprendimas. Grėsmės turinys negali būti plečiamas, tariamas ar nuslepiamas nuo pareiškėjo. Sprendime nėra duomenų apie tai, kad kuri nors iš valstybės institucijų būtų įvertinusios ar pasisakiusios dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumo bei tokios grėsmės galimybės akivaizdumo ir individualios pareiškėjo situacijos, jo ryšių su Lietuvos valstybe. Pareiškėjas teigia, kad niekada nebuvo teistas, į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai. Pareiškėjui per daugiau nei du metus nebuvo pareikštas įtarimas dėl kokių nors nusikalstamų veikų padarymo. Jam du kartus buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog 2022 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikoje įgijo aukštąjį išsilavinimą socialinių mokslų srityje, jis yra dirbantis bei savanoriaujantis labdaros ir paramos organizacijose, charakterizuojamas teigiamai, vedantis dorą bei sąžiningą gyvenimo būdą. Be to, pareiškėjui prieš tai nebuvo atsisakyta išduoti vizos ar leidimo gyventi, jie nebuvo panaikinti, jis nebuvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas ar pan. Nėra duomenų, jog pareiškėjas keltų grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Pareiškėjas du metus legaliai gyvena Lietuvoje bei dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Darbo pagrindu šioje įmonėje pateikęs prašymą pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Prašymo nagrinėjimo rezultatai pareiškėjui dar nežinomi. Nuo (duomenys neskelbtini) įmonėje, kurioje dirba, pradėjo eiti (duomenys neskelbtini) pareigas.
2.3. Paaiškina, kad pareiškėjas nėra pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno valstybėje tvarkos, Lietuvoje nėra padaręs jokių teisės pažeidimų, nėra jokių duomenų, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė: turėtus leidimus gyventi pareiškėjas naudojo pagal paskirtį, t. y. studijavo, sėkmingai baigė studijas, šiuo metu dirba ir tuo pagrindu pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi. Be to, jeigu Departamentui trūko dokumentų ar įrodymų, jis turėjo imtis visų įmanomų priemonių trūkstamai informacijai sužinoti. Akcentuoja, jog pareiškėjo atžvilgiu anksčiau nebuvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti. Pareiškėjui nustatyti draudimai atvykti į Lietuvą ir Šengeno zoną yra visiškai neproporcingi bei nepagrįsti.
2.4. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškina, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Departamento disponuojamais duomenimis (nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjui yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką) ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos (ginčijamo sprendimo motyvai išdėstyti pačiame sprendime). Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, pareiškėjui nenurodžius, kokios dar informacijos ginčijamame sprendime trūksta, skundo teiginiai laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su grėsme Departamentas nepasisakys, kadangi nes pareiškėjui atsisakyta išduoti vizą ne dėl grėsmės. Departamentas neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją su prašymu patikslinti ginčijamame Sprendime nurodytas aplinkybes, tokios pareigos nenumato nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai. Pasisakant dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su jam nustatytu draudimu atvykti, pažymi, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjui buvo atsiakyta išduoti vizą, taigi šie skundo teiginiai yra visiškai nesusiję su nagrinėjama byla. Akcentuoja, jog ginčijamu Sprendimu pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.11 papunktį. Tai reiškia, kad netgi tuo atveju, jeigu nacionalinė viza pareiškėjui būtų išduota, ji būtų galiojusi iki tol, kol būtų priimtas sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Atsižvelgiant į tai, kad Departamentas 2022 m. spalio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 22S143712, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nebeliko ir ginčo dalyko, dėl kurio buvo pateiktas skundas.
3.1. Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.
4. Trečiasis suinteresuotasis asmuo VSD pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad Departamentui priimant skundžiamą Sprendimą, VSD neteikė jokios išvados ir (ar) duomenų apie pareiškėją dėl kurių būtų galima atsisakyti išduoti nacionalinę vizą. Pažymi, jog Departamento sprendimas 2022 m. gruodžio 22 d. teismo sprendimu priimtu administracinėje byloje Nr. I2-704-535/2022, nagrinėtoje pagal to paties pareiškėjo skundą, pripažintas teisėtu, o pareiškėjo skundas dėl šio sprendimo panaikinimo atmestas kaip nepagrįstas.
4.1. VSD atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2022 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. 17I-37, kuriuo buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 5 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti nacionalinę vizą.
6.1. Migracijos departamentas išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, tuo pagrindu, jog dėl užsieniečio Lietuvos Respublika į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.
7. Nacionalinių vizų išdavimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Įstatymas, Aprašas, 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (toliau - Vizų kodeksas).
7.1. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip. Tvarką, reglamentuojančią užsieniečių galiojančių kelionės dokumentų, kurie suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, pripažinimą, nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina užsienio reikalų ministras kartu su vidaus reikalų ministru (Įstatymo 6 straipsnio 3 dalis). Užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos Reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – Vizų režimo reglamentas), nuostatos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Vizų režimo reglamento nustatytais atvejais gali taikyti vizų režimo išimtis (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu: jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (Įstatymo19 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
7.3. Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.
7.4. Vizų kodekso 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo be kita ko pateikia prašymo formą pagal 11 straipsnį (a punktas); pateikia kelionės dokumentą pagal 12 straipsnį (b punktas); pateikia patvirtinamuosius dokumentus pagal 14 straipsnį ir II priedą (f punktas). Vizų kodekso 14 straipsnis nustato, kad kartu su prašymu turi būti pateikti dokumentai, nurodantys kelionės tikslą; dokumentai, nurodantys apgyvendinimo vietą, arba pakankamų lėšų susimokėti už apgyvendinimą įrodymas; dokumentai, pagal Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies c punktą ir 3 dalį nurodantys, kad prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų, tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; informacija, padedanti įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.
7.5. Vizų kodekso II priede „Neišsamus patvirtinamųjų dokumentų sąrašas“ nurodyta, kad 14 straipsnyje nurodyti patvirtinamieji dokumentai, kuriais remiantis įvertinamas prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens ketinimas išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos ir kuriuos turi pateikti prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys, be kita ko, gali būti dokumentai,: 1) grįžimo arba kelionės pirmyn ir atgal bilietas arba rezervacija; 2) finansines lėšas gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas; 3) įdarbinimą patvirtinantis dokumentas: banko pažymos; 4) nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas; 5) integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis (II priedas B dalis).
7.6. Prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu (Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalis); nagrinėdami prašymą konsulatai arba centrinės valdžios institucijos gali pagrįstais atvejais surengti pokalbį su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus (Vizų kodekso 21 straipsnio 8 dalis).
7.7. Pagal Vizų kodekso 32 straipsnį pagrindas atsisakyti išduoti vizą be kita ko yra: jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo (32 straipsnio 1 dalis). Apie sprendimą dėl atsisakymo ir jį pagrindžiančias priežastis prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešama naudojant VI priede nustatytą standartinę formą valstybės narės, kuri priėmė galutinį sprendimą dėl prašymo, kalba ir kita Sąjungos institucijų oficialiąja kalba (Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalis).
7.8. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) 2013 m. gruodžio 19 d. prejudiciniame sprendime byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, be kita ko, nurodyta, kad: pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies nuostatą vizą atsisakoma išduoti, jei egzistuoja viena iš šio straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų sąlygų arba jei kyla pagrįstų abejonių dėl vienos iš tos dalies b punkte išvardytų aplinkybių (35 punktas); Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsisakymo priežastys prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamos naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą (38 punktas); nereikalaujama, kad kompetentingos institucijos, siekdamos nustatyti, ar privalo išduoti vizą, įsitikintų, jog prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, priešingai, jos turi nustatyti, ar kyla pagrįstų abejonių dėl tokio ketinimo (68 punktas); pagal Vizų kodekso 14 straipsnio 1 dalies d punktą prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pateikti informaciją, padedančią įvertinti, ar jis ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos (71 punktas); prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pateikti informaciją, kurios patikimumas patvirtinamas svariais ir patikimais dokumentais, galinčiais išsklaidyti abejones dėl jo ketinimo išvyki iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kurių gali kilti visų pirma atsižvelgiant į bendrą situaciją jo gyvenamosios vietos šalyje arba migracijos srautą iš tos šalies į valstybės nares (72 punktas).
7.9. Aprašo 70.6 papunktyje nustatyta, kad nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti ir turinčiam Užimtumo tarnybos užsieniečiui išduotą leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. Prašymui išduoti nacionalinę vizą kartu su Apraše nurodytais dokumentais pateikti ir nagrinėti taikomos Vizų kodekso 6 straipsnio, taip pat II ir III skyrių nuostatos (Aprašo 73¹ punktas).
7.10. Vizų tarnybos valstybės tarnautojas, nagrinėdamas prašymą išduoti nacionalinę vizą, gali pakviesti prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikusį užsienietį pokalbio, pareikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio ir (arba) darbdavio, švietimo įstaigos arba priimančiojo asmens pateiktą informaciją, taip pat pateikti prašyme išduoti nacionalinę vizą ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų pagrindimo dokumentus (Aprašo 79 punktas).
8. Pareiškėjas skunde paaiškina, kad Departamentas Sprendime nenurodė faktinių duomenų, kurių pagrindu priimtas Sprendimas.
8.1. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
8.2. Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).
8.3. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Departamento Sprendimas priimtas nustačius, jog pareiškėjui draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką. Sprendime pažymėta, jog pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 1 d. pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o Departamentas 2022 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 22S133558 uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Dėl šios priežasties pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą. Taigi, kaip matyti ginčijamame Sprendime nurodyti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą motyvai, t. y. Departamento sprendimu pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Taip pat Sprendimas pagrįstas teisės aktų nuostatomis, kurių pagrindu priimtas atsisakymas išduoti nacionalinę vizą. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo skundo teiginiai susiję su Sprendimo neišsamumu yra deklaratyvaus pobūdžio, nepatvirtinti byloje esančiais įrodymais, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
9. Pareiškėjas skunde teigia, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui.
9.1. Pažymėtina, jog Departamentas priimdamas ginčijamą Sprendimą nevertino, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Šiuo atveju Departamentas vadovavosi savo 2022 m. spalio 1 d. priimtu sprendimu Nr. 22S133558, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą pagal Aprašo 70.11 papunktį, kuris numato, kad nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę. Kadangi pareiškėjas pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą tuo pagrindu, jog jis pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, o Departamentas 2022 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 22S143712 atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi, todėl bet kuriuo atveju pareiškėjui būtų neišduota arba panaikinta turima nacionalinė viza, nes jis neatitinka Aprašo 70.11 papunkčio reikalavimų. Kaip minėta, ginčijamame Sprendime nebuvo vertinta keliama grėsmė valstybės saugumui, taip pat aplinkybės susijusios su draudimu atvykti, todėl nagrinėjamoje byloje nevertinamos.
10. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, jog jei Departamentui trūko duomenų sprendimui priimti, jis turėjo gauti trūkstamą informaciją, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatyme ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nėra numatyta pareiga Departamentui kreiptis į pareiškėją dėl patikslinimo ginčijamame Sprendime nustatytų aplinkybių. Tokios pareigos nenustato ir Aprašas. Teismo vertinimu, pareiškėjas abstrakčiai teigia, kad Departamentas turėjo kreiptis į pareiškėją dėl papildomos informacijos suteikimo, tačiau nenurodo, kokios papildomos informacijos pateikimas būtų turėjęs įtakos ginčijamo Sprendimo priėmimui. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad Departamentas turėjo kreiptis į pareiškėją dėl papildomos informacijos suteikimo.
11. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. spalio 6 d. sprendimas Nr. 17I-37 paliekamas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).
12. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. S. (M. S.) skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.