Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2. Pareiškėjas 2022 m. spalio 24 d. elektroniniu paštu gavo ir susipažino su Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Sprendimu, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo manymu, Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

4. Grėsmė valstybės saugumui turi būti pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais), o ne tariama ar spėjama. Šiuo atveju Sprendime Migracijos departamentas nenurodo jokių faktinių duomenų, kurių pagrindų priimtas toks sprendimas. Grėsmės turinys negali būti plečiamas, tariamas ar nuslepiamas nuo pareiškėjo. Sprendime nėra duomenų apie tai, kad kuri nors iš valstybės institucijų būtų įvertinusios ar pasisakiusios dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumo bei tokios grėsmės galimybės akivaizdumo ir individualios pareiškėjo situacijos, jo ryšių su Lietuvos valstybe. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais; turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė. Migracijos departamentas neatliko savarankiško reikšmingų aplinkybių vertinimo, o pareiškėjas niekada (duomenys neskelbtini) ir nereiškė ir nereiškia (duomenys neskelbtini). Jokių savo praeities faktų pareiškėjas neslėpė, nepalaiko organizacijos, susijusios su (duomenys neskelbtini) bei neorganizuoja asmenų, kilusių (duomenys neskelbtini), atvykimą į Lietuvą fiktyviais pagrindais. Pareiškėjas prašymo dėl leidimo gyventi suteikimo metu buvo apklaustas Migracijos departamento Vilniaus skyriuje. Pokalbio metu buvo užduodami įvairūs religinio pobūdžio klausimai. Pareiškėjas pokalbio metu teikė visą jam žinomą informaciją susijusią su užduodamais klausimais.

5. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje niekada nebuvo teistas. Į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai. Pareiškėjui viso buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, t. y. per daugiau nei du metus, nebuvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamų veikų padarymo. Du kartus buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y.: 1) nuo 2020 m. lapkričio 5 d. iki 2022 m. balandžio 30

6. d., ir 2) nuo 2022 m. balandžio 12 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. Pareiškėjas 2022 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikoje įgijo aukštąjį išsilavinimą socialinių mokslų srityje, dirbantis, savanoriaujantis bei dirbantis labdaros ir paramos organizacijose, nuo 2022 m. liepos 12 d. vykdantis individualią veiklą, charakterizuojamas teigiamai, vedantis dorą bei sąžiningą gyvenimo būdą. Pareiškėjui prieš tai nebuvo atsisakyta išduoti vizos ar leidimo gyventi, viza ar leidimas gyventi nebuvo panaikinti, pareiškėjas nebuvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas ar pan. Pareiškėjas jau du metus legaliai gyvena Lietuvoje, realiai ir nuolatos dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini). Darbo pagrindu šioje įmonėje yra pateikęs prašymą pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Nuo 2022 m. birželio 1 d., įmonėje, kurioje dirba, pradėjo eiti socialinio darbuotojo vadybininko pareigas. Pareiškėjas, gerbdamas Lietuvos Respublikos įstatymus ir laikydamasis jų, taip pat nepažeisdamas prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pratęsimo pateikimo terminų, savalaikiai pateikė prašymą pratęsti leidimą laikinai gyventi, tačiau prašymo nagrinėjimui užtrukus ir besibaigiant leidimo laikinai gyventi terminui, pareiškėjas pateikė prašymą išduoti nacionalinę laukimo vizą.

7. Priimtas Sprendimas yra nemotyvuotas ir pritaikyta neproporcinga ribojimo priemonė.

10. Migracijos departamentas 2022 m. rugsėjo 29 d. gavo VSD informaciją apie pareiškėją, jog jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Atsižvelgiant į tai, 2022 m. spalio 1 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 22S133558 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 10 metų laikotarpiui.

11. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, to paties straipsnio 3 dalyje – kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Įvertinus VSD pateiktą informaciją ir tai, kad pareiškėjui yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi.

12. Pagal VSD pateiktą informaciją (gauta informacija įslaptinta įstatymų nustatyta tvarka) pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarime konstatuota, kad tai, ar tam tikra valstybės paslaptį sudaranti (ar kita įslaptinta) informacija gali būti įrodymas atitinkamoje byloje (o jeigu taip, tai kokia apimtimi), priklauso nuo daugelio veiksnių, taip pat kad jeigu sprendimui teismo nagrinėjamoje byloje priimti ir tokiam teisingumui, kokį įtvirtina Konstitucija, įvykdyti teismui pakanka tokių įrodymų (medžiagos), kurie nėra valstybės paslaptį sudaranti (ar kita įslaptinta) informacija, ši neatskleistina informacija, saugant viešąjį interesą, neturi būti įrodymas toje byloje ir šalys su ja negali būti supažindintos. Nacionalinio saugumo pagrindai yra reikšmingesnis teisinis gėris negu konkretaus asmens teisė žinoti įslaptintą informaciją, taip pat ir tuo atveju, jei pats asmuo yra vertinamas kaip grėsmės valstybės saugumui šaltinis (t. y. asmeniui atskleidus įslaptintą informaciją, jis tokią informaciją galėtų panaudoti tikslais, nesuderinamais su nacionalinio saugumo interesais).

13. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, nors pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą privaloma tinkamai motyvuoti tiek teisiniais, tiek faktiniais pagrindais, tačiau tokiose bylose priimant sprendimus sprendime nebuvo galima pateikti visos informacijos (duomenų) apie galimą pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, kadangi dalis jos pagal Lietuvos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą yra įslaptinta. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad ginčijamam Sprendimui negali būti keliamas itin griežtas reikalavimas administracinį aktą pagrįsti visais reikšmingais objektyviais duomenimis (faktais), kaip tai įprastai reikalaujama iš viešojo administravimo subjekto jam priimant individualų administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3741-552/2018).

14. Migracijos departamentas 2022 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 22S133558 nusprendė uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką pareiškėjui ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui bei 2022 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. 17I-37 atsisakė išduoti nacionalinę vizą. Taigi, šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos išduotos vizos ar leidimo laikinai gyventi pareiškėjas neturi. Tai, kad anksčiau pareiškėjas turėjo leidimą laikinai gyventi, ar vizą, teisiškai nėra svarbu; pareiškėjas baigė (duomenys neskelbtini) bei įgijo aukštąjį universitetinį išsilavinimą, tačiau pareiškėjo interesas dirbti Lietuvos Respublikoje socialinio darbo vadybininku uždarojoje akcinėje bendrovėje, kuri užsiima maisto ruošimo veikla, esant duomenims, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini), negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos ir Lietuvos Respublikos piliečių saugumas. (Duomenys neskelbtini), sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi laikytina proporcinga priemone valstybės saugumui užtikrinti.

15. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.

18. Dalis 2022 m. rugsėjo 29 d. rašte pateiktos informacijos ir žvalgybos informacija apie pareiškėją, kuria disponuoja VSD ir dėl kurios buvo parengta minėta išvada, yra įslaptinta Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymo 140 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bylos pagal skundus dėl sprendimų, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį. Šiems duomenims netaikomos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytos nuostatos dėl išslaptinimo. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje ne kartą pasisakyta, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės, o valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą yra pripažįstama. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pažiūros, atitinkama veikla gali kelti grėsmę. Pareiškėjo interesas atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pateisintas tuo, kad iki Sprendimo priėmimo jam du kartus buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

20. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad 2020-2022 m., vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punktu (studijų pagrindu), pareiškėjui, (duomenys neskelbtini), M. S. buvo išduoti du leidimai laikinai gyventi, paskutinis leidimas laikinai gyventi (Nr. 760099096) išduotas 2022 m. balandžio 12 d. ir galiojo iki 2022 m. rugsėjo 30 d. Pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis yra pabaigęs studijas Lietuvos Respublikoje ir ketina dirbti pagal įgytą kvalifikaciją pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Migracijos departamentas 2022 m. rugsėjo 29 d. gavo VSD informaciją apie pareiškėją, jog jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui (toliau – ir VSD Išvada). VSD Išvadoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į VSD Išvadą, Migracijos departamentas 2022 m. spalio 1 d. priėmė sprendimą Nr. 22S133558 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 10 metų laikotarpiui. Migracijos departamentas, vadovaudamasis tuo, kad 2022 m. spalio 1 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 22S133558 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, taip pat VSD Išvada, 2022 m. spalio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 22S143712, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Sprendimas).

27. VSD Išvados teiginiai apie pareiškėjo keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, padaryti įvertinus surinktą įslaptintą informaciją. Teismas nutartimi įpareigojo VSD spręsti Sprendimui priimti teiktos informacijos išslaptinimo klausimą arba pateikti šią informaciją teismui neišslaptintą. VSD pateikė teismui įslaptintą informaciją ir taip pat 2023 m. sausio 13 d. papildomai pateikė išslaptintą VSD Išvados dalį. Išslaptintoje medžiagoje (Sprendime, VSD Išvados dalyje) pareiškėjui buvo atskleisti esminiai faktai, kurie sudarė pagrindą išvadai apie jo keliamą grėsmę. Pareiškėjas turėjo visas galimybes ginčyti šias aplinkybes. Šiuo atveju visiškai pateisinama, kad detalesnė informacija nėra prieinama pareiškėjui. EŽTT Regner byloje pasisakyta, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies aspektu (teisės į teisingą teismą) yra priimtina, jog dalis informacijos yra neišslaptinama, kai visiškas jos išslaptinimas galėtų būti žalingas viešajam interesui ir nacionaliniam saugumui, o teismai turėjo neribotą prieigą prie įslaptintos informacijos ir dėl to galėjo įgyvendinti priežiūros galias. Šiuo atveju teismas įvertinęs slaptos informacijos turinį, mano, kad ji yra pakankama, kad nešališkas ir objektyvus vertintojas padarytų išvadą apie tai, kad dėl Pareiškėjo veiklos būnant Lietuvoje atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Todėl laikytina, kad teismas pasinaudojo priežiūros galiomis ir neįžvelgė institucijų piktnaudžiavimo ar selektyvaus vertinimo.

32. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas jo skundą išnagrinėjo formaliai, neobjektyviai, nesigilindamas į individualų pareiškėjo atvejį, nevertindamas jo socialinių ryšių, tariamo pavojingumo, keliamo grėsmės valstybės saugumui lygio, t. y. duomenų, kuriais remiantis buvo padarytos tokios išvados, objektyvumo. Visa tai lėmė, kad buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas.

33. Grėsmė valstybės saugumui turi būti pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais), o ne tariama ar spėjama. Grėsmės turinys negali būti plečiamas; nei atsakovas, nei teismas neįvertino ir nepateikė argumentų dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui realumo bei tokios grėsmės galimybės akivaizdumo ir individualios pareiškėjo situacijos bei jo ryšių su Lietuvos valstybe. Pareiškėjas, nesant pateiktiems argumentams, neturėjo galimybės tinkamai apsiginti ar įrodyti priešingai. Nors teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė nurodyti, kokiais faktiniais duomenimis grindžiama jo tariama grėsmė, visgi, nei atsakovas nei trečiasis suinteresuotas asmuo tokių duomenų nurodyti negalėjo.

34. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, iš esmės vadovavosi VSD Išvada apie pareiškėją, tačiau nėra suprantama, kokiais duomenimis vadovaujantis nuspręsta, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini), byloje taip pat nėra duomenų, kokią melagingą informaciją apie save pateikė pareiškėjas. Iš VSD Išvados nėra aišku, kokias organizacijas, susijusias (duomenys neskelbtini), palaiko pareiškėjas. Teismo posėdžio metu, paklaustas teismo, pareiškėjas pateikė išsamius ir nuoseklius paaiškinimus apie tai, kad studijų (duomenys neskelbtini) metu atstovavo universitetą. Pareiškėjas buvo išrinktas studijų ambasadoriumi, jo ir kitų ambasadorių nuotrauką universitetas įkėlė į savo socialinį tinklą (nuotrauka byloje). Tokiu būdu universiteto vardu pareiškėjas, kaip pažangus ir aktyvus studentas, suteikė žinių apie jo universitetą naujiems studentas nuotoliniu būdu. Pareiškėjas paaiškino, kad jį, bei kitų šalių studentus, išrinko ambasadoriumi pats universitetas, jam ir kitiems studentams universitetas mokėjo stipendiją už universiteto reprezentavimą ir pagalbą pirmakursiams (nuotrauka pateikta byloje). Taigi, teismas, vertindamas pareiškėjo aktyvią studentišką veiklą kaip neleistiną, kelia abejones ir dėl paties (duomenys neskelbtini) ir jos administracijos veiklos bei studijų patikimumo. Vadovaujantis teismo ir VSD aiškinimu, visas universitetas bei jame studijuojantis užsieniečiai iš esmės kelia grėsmę valstybės saugumui vien tik dėl to, kad studijuoja ir integruoja pirmakursiams įžanginiais klausimais pirmiems studijų metams. Šiuo atveju pareiškėjui nėra žinoma apie kokių asmenų fiktyvų atvykimą teigiama VSD Išvadoje. Pareiškėjui nežinant daugiau informacijos, jis negalėjo pateikti paaiškinimų, tik pateikė atsakymus teismo posėdžio metu į teisėjo klausimus, susijusius su studijų veikla. Pareiškėjui nebuvo atskleisti faktai, kurie sudarė pagrindą išvadai apie jo keliamą grėsmę, pareiškėjas negalėjo teikti papildomų procesinių dokumentų paneigiančių VSD parengtos Išvados aplinkybių.

36. Teismo posėdžio metu buvo patenkintas pareiškėjo prašymas dėl jo atliktos apklausos Migracijos tarnyboje rezultatų pateikimo. Pareiškėjo manymu, šios apklausos rezultatų pateikimas teismui galėjo paneigti VSD surašytą neigiamą Išvadą, kadangi apklausos metu jis teigė visiškai priešingus dalykus, negu kaip teikiama VSD rašte. Visgi, teismo posėdžio metu VSD atstovas patvirtino, kad VSD darbuotojai atliko pareiškėjo apklausą, kurioje nedalyvavo vertėjas, bei apklausa nebuvo fiksuota nei garso įrašu, nei protokolu, todėl jos rezultatų pateikti negali (pažymėtina, kad kitose pareiškėjo administracinėse bylose 12-7046-535/2022 ir 12-1597-331/2023 dėl migracijos sprendimų panaikinimo, kurios yra apskųstos apeliacine tvarka, institucijos neigė atlikę šią apklausą ir taip klaidino teismą). Atsižvelgiant į tai, kad minėtoje apklausoje nedalyvavo anglų kalbos vertėjas, apklausa truko 2 valandas, ji nebuvo fiksuota, o apklausos metu pareiškėjo neteisėtu būdu buvo išgauti duomenys, kurių tikrumu abejotina dėl kalbos barjero bei VSD pareigūnų neteisingo faktinių duomenų interpretavimo jiems palankia linkme, ši apklausa pripažintina neteisėta. Manytina, kad neigiamai ir prieštaringai VSD Išvadai parengti buvo pasinaudota iš esmės vien tik šios atliktos apklausos metu išgautų duomenų pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai padarė išvadą, kad ignoruojant VSD Išvadoje ir Sprendime nurodytas aplinkybes, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika visos visuomenės saugumo nenaudai. Pirmosios instancijos teismas tokiu būdu pripažino, kad pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui kelia abejones pačiam teismui, tačiau šių abejonių teismas nepanaikino, juos vertino institucijų naudai, ir nepasisakė, kokia yra rizika visos visuomenės saugumui dėl paprasto studento, baigusio studijas, įgijusio magistro laipsnį, dirbančio ir teigiami charakterizuojamo.

43. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su pokalbiu, kuris vyko su pareiškėju, pažymi, kad nagrinėjant užsieniečių atvejus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo yra surenkami išsamūs ir objektyvūs duomenys, todėl patikrinimus atliekančioms institucijoms įstatymai suteikia diskreciją pasirinkti patikrinimo atlikimo taktiką. Taigi, įvertinus individualias aplinkybes, patikrinimo metu atliekami būtent tie veiksmai, kurie yra būtini ir pakankami sprendimui priimti. Vien tai, kad pareiškėjui nebuvo atskleista informacija apie su pareiškėju susijusios informacijos tyrimą, nereiškia, jog patikrinimą atliekanti institucija neveikė teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, nors kaip nurodė pareiškėjas teismo posėdžio metu, VSD pripažino, jog su pareiškėju pokalbis vyko, tačiau VSD atstovas pažymėjo, kad išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui buvo parengta remiantis visais surinktais duomenimis, o ne vykdytu pokalbiu, t. y. pokalbio metu pateikta informacija nekeitė VSD Išvados.