- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-23
- Bylos Nr.
- I2-1760-1066/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05661-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybės saugumo departamento
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas M. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2022-10-24 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr.22S 143712 , kaip nepagrįstą.
2. Savo skundo reikalavimą grindžia tokiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas 2022-10-24 elektroniniu paštu gavo ir susipažino su Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022-10-24 sprendimu Nr. 22S143712, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjos manymu, Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.
2.2. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas iš esmės nurodant, kad Departamentas gavo Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) informaciją apie tai, kad Pareiškėjas išpažįsta radikalias islamo idėjas, teikia melagingą informaciją apie savo praeities faktus, palaiko organizaciją, susijusią su ekstremistinėmis ir teroristinėmis veiklomis, bei organizuoja asmenų, kilusių iš aukšto terorizmo rizikos trečiųjų šalių, atvykimą į Lietuvą fiktyviais pagrindais, padėdamas jiems nuslėpti tikruosius atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslus, todėl Pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Atsižvelgiant į šią informaciją, atsisakyta Pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi.
Sprendime nurodoma, kad Pareiškėjo interesas dirbti Lietuvos Respublikoje socialinio darbo vadybininku uždarojoje akcinėje bendrovėje, esant duomenims, jog jis išpažįsta radikalias islamo idėjas ir reiškia paramą ekstremistinėms bei teroristinėms grupuotėms, negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos ir Lietuvos Respublikos piliečių saugumas.
2.3. Grėsmė valstybės saugumui turi būti pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais), o ne tariama ar spėjama. Šiuo atveju skundžiamame sprendime Migracijos departamentas nenurodo jokių faktinių duomenų, kurių pagrindų priimtas toks sprendimas. Grėsmės turinys negali būti plečiamas, tariamas ar nuslepiamas nuo Pareiškėjo. Sprendime nėra duomenų apie tai, kad kuri nors iš valstybės institucijų būtų įvertinusios ar pasisakiusios dėl Pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumo bei tokios grėsmės galimybės akivaizdumo ir individualios pareiškėjo situacijos, jo ryšių su Lietuvos valstybe. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė. Departamentas neatliko jokio savarankiško reikšmingų aplinkybių vertinimo.
Pareiškėjas niekada neišpažino ir neišpažįsta radikalių islamo idėjas ir niekada nereiškė ir nereiškia paramą ekstremistinėms bei teroristinėms grupuotėms. Jokių savo praeities faktų Pareiškėjas neslėpė, nepalaiko organizaciją, susijusią su ekstremistinėmis ir teroristinėmis veiklomis, bei neorganizuoja asmenų, kilusių iš aukšto terorizmo rizikos trečiųjų šalių, atvykimą į Lietuvą fiktyviais pagrindais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašymo dėl leidimo gyventi suteikimo metu buvo apklaustas Migracijos departamento Vilniaus skyriuje. Pokalbio metu buvo užduodami įvairūs religinio pobūdžio klausimai. Pareiškėjas pokalbio metu teikė visą jam žinomą informaciją susijusią su užduodamais klausimais.
2.4. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje niekada nebuvo teistas. Į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai. Pareiškėjui viso buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, t. y. per daugiau nei du metus, nebuvo pareikštas įtarimas dėl kokių nors nusikalstamų veikų padarymo. Jam du kartus buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y.: 1) nuo 2020-11-05 iki 2022-04-30, ir 2) nuo 2022-04-12 iki 2022- 09-30. Pareiškėjas 2022-06-22 Lietuvos Respublikoje įgijo aukštąjį išsilavinimą socialinių mokslų srityje, dirbantis, savanoriaujantis bei dirbantis labdaros ir paramos organizacijose, nuo 2022-07-12 vykdantis individualią veiklą, charakterizuojamas teigiamai, vedantis dora bei sąžiningą gyvenimo būdą. Pareiškėjui prieš tai nebuvo atsisakyta išduoti vizos ar leidimo gyventi, jie (viza ar leidimas gyventi) nebuvo panaikinti, jis nebuvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas ar pan. Pareiškėjas jau du metus legaliai gyvena Lietuvoje, realiai ir nuolatos dirba įmonėje UAB Rebutas. Darbo pagrindu šioje įmonėje pateikęs prašymą pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Nuo 2022-06-01 įmonėje, kurioje dirba, pradėjo eiti socialinio darbuotojo vadybininko pareigas. Pareiškėjas, gerbdamas Lietuvos Respublikos įstatymus ir laikydamasis jų, taip pat nepažeisdamas prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pratęsimo pateikimo terminų, savalaikiai pateikė prašymą pratęsti leidimą laikinai gyventi, tačiau prašymo nagrinėjimui užtrūkus ir besibaigiant leidimo laikinai gyventi terminui, Pareiškėjas pateikė prašymą išduoti nacionalinę laukimo vizą.
2.5. Priimtas Sprendimas yra nemotyvuotas ir pritaikyta neproporcinga ribojimo priemonė.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:
Šalies argumentai
3.1. Pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai tuo pagrindu, kad jis yra pabaigęs studijas Lietuvos Respublikoje ir ketina dirbti pagal įgytą kvalifikaciją. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 str. 1 d. nustato 4 p. nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 str. nuostatas.
3.2. Migracijos departamentas 2022-09-29 gavo Valstybės saugumo departamento informaciją apie pareiškėją, jog jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Atsižvelgiant į tai, 2022-10-01 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 22S133558 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 10 metų laikotarpiui.
Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, to paties straipsnio 3 d. – kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Įvertinus VSD pateiktą informaciją ir tai, kad pareiškėjui yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi.
Pagal VSD pateiktą informaciją (gauta informacija įslaptinta įstatymų nustatyta tvarka) pareiškėjas išpažįsta radikalias islamo idėjas, teikia melagingą informaciją apie savo praeities faktus, palaiko organizaciją, susijusią su ekstremistinėmis ir teroristinėmis veiklomis, bei organizuoja asmenų, kilusių iš aukšto terorizmo rizikos trečiųjų šalių, atvykimą į Lietuvą fiktyviais pagrindais, padėdamas jiems nuslėpti tikruosius atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslus. Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad tai, ar tam tikra valstybės paslaptį sudaranti (ar kita įslaptinta) informacija gali būti įrodymas atitinkamoje byloje (o jeigu taip, tai kokia apimtimi), priklauso nuo daugelio veiksnių, taip pat kad jeigu sprendimui teismo nagrinėjamoje byloje priimti ir tokiam teisingumui, kokį įtvirtina Konstitucija, įvykdyti teismui pakanka tokių įrodymų (medžiagos), kurie nėra valstybės paslaptį sudaranti (ar kita įslaptinta) informacija, ši neatskleistina informacija, saugant viešąjį interesą, neturi būti įrodymas toje byloje ir šalys su ja negali būti supažindintos. Nacionalinio saugumo pagrindai yra reikšmingesnis teisinis gėris negu konkretaus asmens teisė žinoti įslaptintą informaciją, taip pat ir tuo atveju, jei pats asmuo yra vertinamas kaip grėsmės valstybės saugumui šaltinis (t. y. asmeniui atskleidus įslaptintą informaciją, jis tokią informaciją galėtų panaudoti tikslais, nesuderinamais su nacionalinio saugumo interesais).
3.3. Pagal LVAT praktiką, nors pagal Viešojo administravimo įstatymą privaloma tinkamai motyvuoti tiek teisiniais, tiek faktiniais pagrindais, tačiau tokiose bylose priimant sprendimus sprendime nebuvo galima pateikti visos informacijos (duomenų) apie galimą pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, kadangi dalis jos pagal Lietuvos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą yra įslaptinta. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad ginčijamam Departamento sprendimui negali būti keliamas itin griežtas reikalavimas administracinį aktą pagrįsti visais reikšmingais objektyviais duomenimis (faktais), kaip tai įprastai reikalaujama iš viešojo administravimo subjekto jam priimant individualų administracinį aktą (LVAT 2018 m. balandžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3741-552/2018).
3.4. Migracijos departamentas 2022-10-01 sprendimu Nr. 22S133558 nusprendė uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką pareiškėjui ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui bei 2022-10-06 sprendimu Nr. 17I-37 atsisakė išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui. Taigi, šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos išduotos vizos ar leidimo laikinai gyventi pareiškėjas neturi. Kad anksčiau pareiškėjas turėjo leidimą laikinai gyventi ar vizą teisiškai nėra svarbu. jis baigė Mykolo Romerio universitetą bei įgijo aukštąjį universitetinį išsilavinimą, tačiau pareiškėjo interesas dirbti Lietuvos Respublikoje socialinio darbo vadybininku uždarojoje akcinėje bendrovėje, kuri užsiima maisto ruošimo veikla, esant duomenims, jog pareiškėjas išpažįsta radikalias islamo idėjas ir reiškia paramą ekstremistinėms bei teroristinėms grupuotėms, negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos ir Lietuvos Respublikos piliečių saugumas. Šiuolaikinės ekstremistinės ir teroristinės organizacijos ir jų paramos tinklai, nepriklausomai nuo jų ideologijos ir tikslų, pasižymi ypatingu lankstumu ir globalumu. Panaudodami lengvai prieinamus masinės komunikacijos kanalus ir technologijas ekstremistai siekia veikti visame pasaulyje ar bent kuo didesnėje jo dalyje. Jie naudoja propagandą ir kitokias informacinio poveikio priemones, kad pritrauktų naujų sekėjų, kuriuos skatina veikti lokaliai – vykdyti savarankiškai parengtus teroro aktus arba organizuoti vietos grupes platesnio masto akcijoms. Atsižvelgiant į pareiškėjo ideologiją ir reiškiamą palaikymą minėtomis grupuotėms, taip pat pareiškėjo bandymą organizuoti asmenų, kilusių iš aukštą terorizmo riziką turinčių šalių užsieniečių atvykimą į Lietuvą fiktyviais pagrindais, sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi laikytina proporcinga priemone valstybės saugumui užtikrinti.
3.5. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.
Atsiliepimas
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:
Skundžiamas Sprendimas, kaip jame ir nurodyta, priimtas atsižvelgiant į VSD pateiktą informaciją apie tai, kad Pareiškėjas išpažįsta radikalias islamo idėjas, teikia melagingą informaciją apie savo praeities faktus, palaiko organizaciją, susijusią su ekstremistinėmis ir teroristinėmis veiklomis, bei organizuoja asmenų, kilusių iš aukštos terorizmo rizikos trečiųjų šalių, atvykimą į Lietuvą fiktyviais pagrindais, padėdamas jiems nuslėpti tikruosius atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslus ir Pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Ši VSD išvada 2022-09-29 raštu Nr. 19-886S buvo teikta MD priimant 2022-10-01 sprendimą Nr. 22S133558, kuriuo buvo uždrausta Pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką.
Dalis 2022-09-29 rašte pateiktos informacijos ir žvalgybos informacija apie Pareiškėją, kuria disponuoja VSD ir dėl kurios buvo parengta minėta išvada, yra įslaptinta Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka. UTPĮ 140 str. 5 d. numatyta, kad bylos pagal skundus dėl sprendimų, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį. Šiems duomenims netaikomos Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytos nuostatos dėl išslaptinimo. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. EŽTT praktikoje ne kartą pasisakyta, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės, o valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą yra pripažįstama. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant Pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad Pareiškėjo pažiūros, atitinkama veikla gali kelti grėsmę. jo interesas atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pateisintas tuo, kad iki skundžiamo Sprendimo priėmimo Pareiškėjui du kartus buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
5.1. 2020-2022 m., vadovaujantis Įstatymo 40 str. 1 d. 6 p. ir 46 str. 1 d. 1 p. (studijų pagrindu), pareiškėjui Pakistano Islamo Respublikos piliečiui M. S. (pareiškėjui) buvo išduoti du leidimai laikinai gyventi, paskutinis leidimas laikinai gyventi Nr. 760099096, išduotas 2022-04-12 ir galiojo iki 2022-09-30. Pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis yra pabaigęs studijas Lietuvos Respublikoje ir ketina dirbti pagal įgytą kvalifikaciją pagal 40 str. 1 d. 4 punktą.
5.2. Migracijos departamentas 2022-09-29 gavo Valstybės saugumo departamento informaciją apie pareiškėją, jog jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui (toliau – ir VSD Išvada). VSD Išvadoje nurodyta, kad M. S. išpažįsta radikalias islamo idėjas, teikia melagingą informaciją apie savo praeities faktus, palaiko organizaciją, susijusią su ekstremistinėmis ir teroristinėmis veiklomis, bei organizuoja asmenų, kilusių iš aukšto terorizmo rizikos trečiųjų šalių, atvykimą į Lietuvą fiktyviais pagrindais, padėdamas jiems nuslėpti tikruosius atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslus, todėl M. S. buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
5.3. Atsižvelgdamas į VSD Išvadą, 2022-10-01 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 22S133558 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 10 metų laikotarpiui.
5.4. 2022-10-24 Migracijos departamentas, vadovaudamasis tuo kad 2022-10-01 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 22S133558 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, taip pat VSD Išvada, priėmė sprendimą Nr. 22S143712, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Sprendimas).
6. Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Įstatymo 40 str. 1 d. nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus. Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 str. nuostatas.
Įstatymo 4 str. 2 d. nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, to paties straipsnio 3 d. - kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei - pagal kompetenciją Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus minėtų institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.
Įstatymo 35 straipsnis nustato pagrindus, kada atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Šios dalies 3 punkte, be kita ko, nustatyta, kad aptariamas leidimas neišduodamas, jeigu užsienietis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.
8. Nėra ginčo, kad pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas Departamento 2022-10-01 sprendimas Nr. 22S133558, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 10 metų laikotarpiui. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šis sprendimas yra apskųstas teismui (Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. I2-7046-535/2022, LVAT byla Nr. A-1291-662/2023). Nepaisant to, Sprendimo priėmimo momentu (2022-0-10-24) pareiškėjo atžvilgiu galiojo sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, kad atitiko Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygą. Taigi atsakovas negalėjo priimti jokio kito sprendimo kaip tik atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui. Todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą Sprendimą.
9. Kadangi Sprendimo 8 punkte aptartas pagrindas neišduoti LLG (tenkinama Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlyga) nenuginčytas, kitos (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos) sąlygos (pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui) vertinimas neturi įtakos Sprendimo rezoliucinės dalies teisėtumui, t. y. Departamentui priimti sprendimą atsisakyti išduoti LLG užteko vieno teisinio pagrindo. Nepaisant to, teismas, siekdamas teismo sprendimo aiškumo ir išsamumo, pasisako ir dėl kito Sprendime nurodyto pagrindo – kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui (numatyto Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte).
10. Departamentas, priimdamas ginčijamą 2022-10-24 sprendimą, vertino VSD Išvadą apie pareiškėją. Joje nurodyta, kad pareiškėjas išpažįsta radikalias islamo idėjas, teikia melagingą informaciją apie savo praeities faktus, palaiko organizaciją, susijusią su ekstremistinėmis ir teroristinėmis veiklomis, bei organizuoja asmenų, kilusių iš aukštos terorizmo rizikos trečiųjų šalių atvykimą į Lietuvą fiktyviais pagrindais, padėdamas jiems nuslėpti tikruosius atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslus. Gauta žvalgybos informacijos, kad gyvenimo Lietuvoje periodu M. S. ne kartą išreiškė radikalios islamiškos ideologijos suformuotą nuomonę apie Lietuvą, jos piliečius ir smurtinius džihadistinius ketinimus jų atžvilgiu. M. S. taip pat yra skęs, kad jei būtų pradėtas islamiškasis karas prieš kufarus lietuvius , jis taip pat jame dalyvautų ir kovotų prieš lietuvius vardan islamo. M. S. taip pat idealizuoja vieną iš Talibano lyderių M. O. , kuris sudarė palankias sąlygas Afganistane įsikurti teroristinei organizacijai „Al-Qaeda“ bei palaikė artimą ryšį su O. L. Gyvendamas Lietuvoje , M. S. organizuoja pilkosios migracijos schemas , kai asmenys iš Pakistano atvyksta į Lietuvą fiktyvių studijų kuriame nors Lietuvos universitete pagrindu. Anot M. S., jis organizuoja naujų užsieniečių , išskirtinai musulmonų, atvykimą į Lietuvą tam, kad šalis kuo greičiau taptų islamiška. Nustatyta, kad vykdydamas minėtą schemą, M. S. kontaktuoja su universitetais, apsimesdamas potencialiais studentais. Vėliau potencialius studentus M. S. apmoko kalbėti ir pateikti apgaulingus atsakymus į interviu metu iš universiteto administracijos gaunamus klausimus. Turima žvalgybos informacija apie M. S. išpažįstamas radikalias islamo idėjas leidžia daryti išvadą, kad asmuo gali panaudoti minėtą pilkosios migracijos schemą organizuodamas kitų radikalų islamą išpažįstančių arba sąsajų su teroristinėmis organizacijomis turinčių asmenų atvykimą į Lietuvą.
Teismo posėdžio metu Departamento atstovė paaiškino, kad Departamente su pareiškėju bendravo VSD pareigūnai. VSD atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pokalbio duomenys buvo vertinti kartu su kita medžiaga.
11. Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei, todėl pareiškėjui taikomi apribojimai iš esmės proporcingi ir būtini valstybės interesams. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis byloje Nr. A-858-2720-2014). Europos žmogaus teisių teismo praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir EŽTK) neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės, o valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą pripažįstama tiek (pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus) praktikoje. Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių EŽTK įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumą, šeimą, kt.).
LVAT yra pasisakęs, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Tokiose bylose būtina įvertint ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. spalio 16 d. nutartis adm. byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.).
Iš aptarto galima daryti išvadą, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Kita vertus turi būti įvertintas užsieniečio interesas gyventi Lietuvoje.
12. ABTĮ 57 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Visgi UTPĮ 140 straipsnio 5 dalis nustato, kad administracinės bylos pagal skundus dėl sprendimų, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį, ir dalyvaujant Valstybės saugumo departamentui, policijos generalinio komisaro įgaliotai policijos įstaigai ir (arba) Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Šiems duomenims netaikomos ABTĮ numatytos nuostatos dėl išslaptinimo.
VSD Išvados teiginiai apie Pareiškėjos keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, padaryti įvertinus surinktą įslaptintą informaciją. Teismas nutartimi įpareigojo VSD spręsti Sprendimui priimti teiktos informacijos išslaptinimo klausimą arba pateikti šią informaciją teismui neišslaptintą. VSD pateikė teismui įslaptintą informaciją ir taip pat 2023 m. sausio 13 d. papildomai pateikė išslaptintą VSD Išvados dalį. Išslaptintoje medžiagoje (Sprendime, VSD Išvados dalyje) pareiškėjui buvo atskleisti esminiai faktai, kurie sudarė pagrindą išvadai apie jo keliamą grėsmę. Pareiškėjas turėjo visas galimybes ginčyti šias aplinkybes. Šiuo atveju visiškai pateisinama, kad detalesnė informacija nėra prieinama pareiškėjui. Aptartoje EŽTT Regner byloje pasisakyta, kad EŽTK 6 straipsnio 1 dalies aspektu (teisės į teisingą teismą) yra priimtina, kad dalis informacijos yra neišslaptinama, kai visiškas jos išslaptinimas galėtų būti žalingas viešajam interesui ir nacionaliniam saugumui, o teismai turėjo neribotą prieigą prie įslaptintos informacijos ir dėl to galėjo įgyvendinti priežiūros galias. Šiuo atveju teismas įvertinęs slaptos informacijos turinį, mano, kad ji yra pakankama, kad nešališkas ir objektyvus vertintojas padarytų išvadą apie tai, kad dėl Pareiškėjo veiklos būnant Lietuvoje atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Todėl laikytina, kad teismas pasinaudojo priežiūros galiomis ir neįžvelgė institucijų piktnaudžiavimo ar selektyvaus vertinimo.
13. Kaip aptarta, šiuo atveju ir neturi būti reikalaujama įrodymų, kurie neginčijamai rodytų pareiškėjo ketinimus ar pradėtas veikas, kurios keltų grėsmę. Surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę ir toks įsitikinimas nebuvo paneigtas. Nors pareiškėjui buvo atskleisti esminiai faktai, kurie sudarė pagrindą išvadai apie jo keliamą grėsmę, pareiškėjas nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu nepateikė aplinkybių, kurios paneigtų VSD Išvadoje nurodytas aplinkybes ir leistų daryti išvadą, kad surinktos informacijos nėra pagrindo daryti išvadą apie grėsmės galimybę. Priešingai – pareiškėjo atsakymai apie jo tarpininkavimo veiklą įstojant į Mykolo Romerio Universitetą ir ryšius su kitais studentais, atvykusiais iš islamiškų šalių, buvo nenuoseklūs, prieštaringi (negalėjo paaiškinti, kiek kartų, kokiomis aplinkybėmis padėjo įstoti į universitetą kitiems užsieniečiais, nors nurodė, kad tokių buvo gal 2-3, taip pat negalėjo pasakyti, ar palaikė su jais ryšį). Ignoruojant VSD Išvadoje ir Sprendime nurodytas aplinkybes, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika visos visuomenės saugumo nenaudai.
Šiuo atveju Departamentas Sprendime pasisakė apie pareiškėjo socialinius ryšius su Lietuva – kad dirbo nuo 2020 m. lapkričio iki 2021 m. gegužės UAB „Maira stato“, vėliau, nuo 2021 m. gegužės įsidarbino UAB „Rebutas“, o nuo 2022 m. liepos vykdo individualią veiklą. Sutiktina su Departamento išvada, kad šios aplinkybės nerodo gilaus ir ilgalaiki ryšio su Lietuva. Taigi nėra Konstitucijoje ar EŽTK ginamų vertybių, kurios nusvertų galimą grėsmę nacionaliniam saugumui. Šioje byloje nėra jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad VSD ar Migracijos departamentas piktnaudžiavo, buvo nusiteikęs prieš pareiškėją, taigi nepaneigta, kad sąžiningai siekė apginti nacionalinio saugumo interesą.
14. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad VSD ir Departamentas padarė teisingą išvadą dėl grėsmės nacionaliniam saugumui. Dėl to nėra pagrindo naikinti skundžiamą Sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. S. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.