Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovui J. P. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos kreipėsi su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir kuriuo prašė iš atsakovo J. P. priteisti 3 288,60 Eur žalos atlyginimo valstybei ir 5 procentų metines palūkanas, nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo reikalavimai grindžiami argumentais:

1.1. Atsakovas J. P. 2023 m. sausio mėnesį, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, neteisėtai (pažeidžiant miško naudojimo reglamentuojančius teisės aktus) iškirto mišką esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį valdytojui valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai. Savavališkai nukirto 9 (devynias) pušis, 2 (dvi) egles, kurių bendras likvidinis medienos tūris – 7,56 m³. Neteisėtai nukirsti medžiai buvo nudžiūvę (sausuoliai), taip padarydamas 3 288,60 Eur žalą aplinkai.

1.2. 2023 m. kovo 17 d. valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybinių miškų urėdijos (toliau – ir VMU) Telšių regioninio padalinio Miško apsaugos specialistas surašė J. P. administracinio nusižengimo protokolą Nr. VMU-ANR_P-20-2023 (ROIK: 23201108976), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 272 straipsnio 1 dalį, su administraciniu nurodymu. Administracinis nurodymas įvykdytas 2023 m. kovo 17 d.

1.3. Leidimas kirsti mišką (sausuolius) nebuvo išduotas nustatyta tvarka, todėl minėtos 9 pušys ir 2 eglės, kurių bendras tūris 7,56 m³, iškirstos neteisėtai (leidimas kirsti sausuolius ar vėjovartas valstybiniame miške taip pat privalomas, kadangi teisė kirsti sausuolius ar vėjovartas be leidimo suteikiama tik privačių miškų savininkams privačiuose miškuose (Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20.2 punktas).

1.4. Aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnis įpareigoja gamtos išteklių naudotojus, neteisėta veika padariusius žalos aplinkai, padarytą žalą atlyginti, Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, (toliau ūkio subjektai) privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius“ (restitutio in integrum principas). Inter alia, minėto Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma už bet kokią žalą gamtai. Todėl remiantis minėtu teisiniu reguliavimu, atsakovas privalo atlyginti gamtai padarytą žalą.

2. Atsakovas J. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Netenkinus pirmojo reikalavimo, atsakovas prašė sumažinti ieškovo prašomos priteisti žalos aplinkai dydį, atsižvelgiant į atsiliepime nurodytas žalos padarymo priežastis, aplinkybes ir atsakovo materialinę padėtį. Taip pat prašė iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas argumentais:

2.1. Atsakovas turėjo leidimą kirsti mišką, t. y. pjauti sausuolius medžius, pažeistus kenkėjų, taip pat tvarkyti audros metu nulūžusias šakas. Atsakovas pagal jam išduotą leidimą galėjo kirsti pažymėtus medžius, tačiau žymėjimo metu oras buvo lietingas, ir, kaip vėliau paaiškėjo, keli sausuoliai, atsakingiems darbuotojams galimai nepastebėjus, per klaidą liko nepažymėti. Tai, kad neteisėtai nukirsti medžiai buvo nudžiūvę (sausuoliai), taip pat nurodyta ir ieškinyje. Atsakovas padarytą pažeidimą iš karto pripažino, dėl jo gailėjosi ir tą pačią dieną, t. y. 2023 m. kovo 17 d., kai jo atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VMU-ANR_P-20-2023, sumokėjo jam paskirtą 30 Eur baudą.

2.2. Šiuo atveju vienos iš esminių sąlygų – padarytos žalos, t. y. kad atsakovas savo veiksmais pakenkė aplinkai, – ieškovas nepagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, nors tai padaryti buvo būtent ieškovo pareiga. Viena vertus, nudžiūvę, gamtos jėgų paveikti medžiai yra laikomi mažiau vertingais už sveikus, gyvybingus medžius. Kita vertus, Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnyje numatyta, kad tais atvejais, kai žala aplinkai nepripažįstama žala, darančia reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, žalos aplinkai atlyginimo dydis neskaičiuojamas ir nereikalaujama jos atlyginti. Šiuo atveju kartu su ieškiniu pateiktame dokumente „Informacija apie žalos aplinkai vertinimą ir aplinkos būklės atkūrimą“, ties 7 punktu „Žalos aplinkai reikšmingumas“, yra nurodyta „Nereikšmingas“. Taigi, pačiam ieškovui pripažinus, kad atsakovas savo veiksmais nepadarė reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsniu, žalos aplinkai atlyginimo dydis iš viso neturėjo būti skaičiuojamas. Ieškovas kartu su ieškiniu yra pateikęs biržės taksavimo lapą Nr. BTL-3910-23505, kuriame nurodyti duomenys, kad vertinant nenukirsto miško kainomis, tokių matmenų medžių, kokius neteisėtai atsakovas nukirto, 7,50 kietmetrių malkinės medienos kaina yra iš viso 24,38 Eur. Šią sumą atsakovas jau yra atlyginęs ieškovui – atsakovo vardu jo dukra E. I. 2023 m. vasario 21 d. į Valstybinės miškų urėdijos Telšių regioninio parko padalinio banko sąskaitą pervedė 24,39 Eur sumą, paskirtyje nurodant: „J. P. Nr. 72-S-1936 žala miškui urėdijai“.

2.3. Jeigu, teismo vertinimu, atsakovui pašalinus 11 nudžiūvusių medžių (sausuolių), žala aplinkai vis dėlto buvo padaryta, nustatant atlygintinos žalos aplinkai dydį, atsakovas prašo atsižvelgti į tai, kad: atsakovas yra senatvės pensininkas ir jo gaunama senatvės pensija siekia tik 552,80 Eur per mėnesį. Taip pat dirba ir gauna apie 800 Eur per mėnesį darbo užmokesčio, jau atskaičius mokesčius. Atsakovo sutuoktinė yra neįgali (jai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis) ir jos vienintelės pajamos yra šalpos neįgalumo pensija; atsakovas už neteisėtą miško kirtimą yra nubaustas pirmą kartą, jis savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Atsakovas yra sumokėjęs jam paskirtą administracinę baudą ir atlyginęs neteisėtai nukirstos medienos rinkos kainą; be to, kaip ne kartą minėta, atsakovas nukirto sausuolius, o ne žalius, gyvybingus medžius. Atsakovui buvo išduotas leidimas kirsti pažymėtus medžius, tačiau keli sausuoliai per klaidą liko nepažymėti, kuriuos nukirsdamas atsakovas sąžiningai suklydo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Tauragės apylinės teismas 2024 m. vasario 5 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė; iš ieškovo atsakovui priteisė 2 105 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai teismo sprendimo argumentai:

3.1. Nurodė, kad ieškovas, įrodinėdamas padarytos žalos aplinkai faktą nenurodė argumentų, kaip dėl medžių pašalinimo pablogėjo aplinkos būklė, nepateikė duomenų, kurie leistų padaryti išvadą, jog gyvybingi ir sausuoliai medžiai atlieka analogiško vertingumo funkcijas ir analogišką teigiamą poveikį aplinkai. Teismo vertinimu, teisės aktų nuostatos suponuoja priešingą išvadą, t. y. jog sausuoliai, pažeisti medžiai laikomi mažiau vertingais už sveikus, gyvybingus medžius, todėl nėra galima išvada, jog nukirtus gyvybingus ir sausuolius medžius aplinkai padaromas analogiškas neigiamas poveikis.

3.2. Teismas nurodė, kad analizuojant teisės aktus, reguliuojančius medžių, miško kirtimus, nustatyta, kad nudžiūvę, gamtos jėgų paveikti medžiai yra laikomi mažiau vertingais už sveikus, gyvybingus medžius. Teismo vertinimu, siekiant pašalinti nudžiūvusius, nulūžusius, pakrypusius medžius, leidimas nėra reikalingas.

3.3. Teismas pažymėjo, kad kartu su ieškiniu pateiktame dokumente „Informacija apie žalos aplinkai vertinimą ir aplinkos būklės atkūrimą“, ties 7 punktu „Žalos aplinkai reikšmingumas“, yra nurodyta „Nereikšmingas“. Todėl, teismo vertinimu, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsniu, žalos aplinkai atlyginimo dydis neturėjo būti skaičiuojamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 204 m. vasario 5 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

4.1. Ieškovas įrodė visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas. Atsakovas be leidimo nukirto 9 pušis ir 2 egles, ieškovo įsitikinimu, tai įsitikinimu, neabejotinai turėjo įtakos kraštovaizdžiui ir jo vientisumui. Saugotini medžiai yra ne tik kaip kraštovaizdžio elementas, bet ir atlieka sanitarines ir higienines funkcijas: valo orą, išskiria deguonį, apsaugo teritoriją nuo vėjo, dulkių ir pan.. Žala, padaryta neteisėtai iškertant mišką, traktuojama kaip žala aplinkai, nes tokiu būdu pažeidžiamas biotopas, sunaikinama miško aplinka kaip buveinė, kurios atsikūrimo ciklas siekia maždaug 100 metų. Mano, kad aplinkai (miškui kaip aplinkos objektui) padaryta, neigiamas pokytis akivaizdus. Iškirsti medžiai, kuriems kirsti leidimas nebuvo išduotas. Negyva mediena, į kurios apibrėžimą (sudėtį) įeina ir sausuoliai, yra vienas iš svarbiausių miško struktūros elementų palaikyti stabilią, visapusiškai gyvybingą, ilgai išliekančią ekosistemą. Negyva mediena yra žuvę medžiai, sausuoliai, virtėliai, stuobriai. Žuvę medžiai yra tūkstančių įvairių organizmų gyvenamoji aplinka, maistas ar laikina slėptuvė, gamtai puikus bioįvairovės šaltinis. Pažymi, kad nudžiūvę medžiai, šakos, išvartos, kamienų nuolaužos yra svarbi bei neatsiejama miškų ekologijos dalis. Nukertant sausuolius jie nebuvo patikrinti, tai neatmestina galimybė, kad juose galėjo būti įsikūrusios ir retos saugomos rūšys, kurių buveinės buvo sunaikintos.

4.2. Teismas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas reglamentuojančias medžių, miško kirtimus valstybiniame miške, ir netinkamai padarė išvadą, kad siekiant pašalinti nudžiūvusius, nulūžusius, pakrypusius ir pan. medžius, leidimas apskritai nėra reikalingas. Teismas rėmėsi, bei nurodė, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799, nauja redakcija nuo 2004 m. gegužės 29 d. 20.2 punktą, kuriame nurodyta, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus „atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai ar vėjavartos“). Pažymi, kad atsakovas neteisėtai iškirto medžius ne privačiame miške, o valstybiniame, todėl šios teismo paminėtos nuostatos neturėtų būti taikomos. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-1055, 2022 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. D1-397 redakcija) (toliau – ir Aprašas) 4.2.2. punktą valstybinių miškų valdytojams leidimas nereikalingas tik kai avariniais atvejais kertami pavojų keliantys medžiai. Šiuo atveju taikyti šio straipsnio nuostatų taip pat negalima, kadangi byloje nebuvo ir nėra duomenų, kad atsakovo neteisėtais veiksmais nukirsti sausuoliai, būtų priskirti kaip pavojų keliantys medžiai. Teismas rėmėsi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų Kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams (nauja redakcija Nr. 1101, 2021-12-22, paskelbta TAR 2021 m. gruodžio 23 d., i. k. 2021-26699) 2.1. punktu, kuriame nurodyta, kad medžiai ir krūmai nepriskiriami saugotiniems želdiniams, jeigu jie yra nudžiūvę, stichinių nelaimių, ekstremalių įvykių, gaisrų ar avarijų metu išversti, nulaužti, apdegę, sužaloti (išskyrus sužalotus dėl neteisėtos fizinių ar juridinių asmenų veikos). Pažymi, kad šio minėto nutarimo nuostatos yra taikomos tada, kai medžiai ir krūmai, auga ne miškų ūkio paskirties žemėje.

4.3. Pažymėjo, kad reikšmingo neigiamo poveikio (ne)nustatymas nėra aplinkybė, determinuojanti civilinės atsakomybės už žalą aplinkai (ne)taikymą. „Reikšmingas neigiamas poveikis“ yra AAĮ 32³ straipsnio sąvoka, kuri apibrėžia, kada aplinkai padarytas neigiamas poveikis yra pripažįstamas reikšmingu. Reikšmingas neigiamas poveikis yra tik neigiamo poveikio, padaryto aplinkai, laipsnis. Ši teisinė sąvoka ir kategorija yra aktuali sprendžiant, ar ūkio subjektas, padaręs žalos aplinkai, privalo jos būklę atkurti iki pradinės (AAĮ 32 straipsnio 2 dalis). Net jei nėra padaromas reikšmingas neigiamas poveikis, tai savaime nereiškia, kad žala aplinkai taip pat nepadaryta. Šių sąvokų sulyginti negalima. Šioje byloje civilinio ieškinio faktinis pagrindas nėra nei didelė žala, nei juo labiau, reikšmingas neigiamas poveikis. Civilinio ieškinio faktinis pagrindas yra žala, kuri neteisėtais veiksmais buvo padaryta. Vien dėl to, kad padaryta žala nepasiekia reikšmingo neigiamo poveikio kriterijaus, nesudaro pagrindo padarytos žalos nepriteisti (net ir nežymi žala turi būti atlyginta). Reikšmingo neigiamo poveikio kriterijus lemia papildomas žalą padariusio asmens prievoles – pareigą ištaisyti padarytą žalą natūra. Reikšmingas neigiamas poveikis yra aktualus ne apskritai civilinės atsakomybės dėl aplinkai padarytos žalos taikymui, o aplinkos atkūrimo proceso apimčiai.

5. Atsakovas J. P. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti iš Tauragės apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeisti; tenkinus apeliacinį skundą – sumažinti ieškovo prašomos priteisti žalos aplinkai dydį; priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

5.1. Nurodė, kad ieškovas nepagrindė žalos aplinktai atsiradimo fakto. Visa ieškovo apeliaciniame skunde nurodyta bendro pobūdžio informacija apie miško naudą, atsakovo vertinimu, niekaip neatskleidžia būtent atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos konkrečios žalos dydžio, t. y. kuo ir kaip pasireiškė neigiamas poveikis aplinkai, be leidimo pašalinus tas konkrečias 9 (devynias) pušis, 2 (dvi) egles. Ieškovas šių apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nebuvo nurodęs bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

5.2. Pažymi, jog prielaidą dėl retų saugojamų rūšių sunaikinimo ieškovas iškėlė tik apeliaciniame skunde. Atsakovas mano, jog tokia prielaida vertintina kritiškai, kadangi ieškovas turėjo visas galimybes įvertinti atsakovo neteisėtai nukirstą medieną, kurios atsakovas neslėpė nuo ieškovės, be to, pats ieškovė suskaičiavo šios medienos tūrį ir kainą. Jei atsakovo neteisėtai nukirstoje medienoje būtų išties įsikūrusios retos saugomos rūšys, jų buveinės būtų buvusios žinomos ieškovui ir jo stebimos dar prieš nukertant medžius. Be to, atsakovas negali būti įpareigotas atlyginti žalą gamtai, kuri yra grindžiama tik prielaidomis, bet ne bylos duomenimis.

5.3. Nurodė, kad ieškovas nepagrindė, kodėl ne tokie vertingi ekosistemai buvo kiti 36 medžiai, kurie augo tame pačiame miško sklype, prie pat neteisėtai nukirstųjų medžių, ir kuriuos atsakovas nukirto turėdamas leidimą. Atsakovas, vykdydamas atrankinį sanitarinį kirtimą, turėjo teisę nukirsti 20 eglių bei 16 pušų. Atsakovas pagal jam išduotą leidimą galėjo kirsti pažymėtus medžius, tačiau žymėjimo metu oras buvo lietingas, vėjuotas, todėl atsakovas nepastebėjo, kad likę medžiai yra nepažymėti, kurie iš pažiūros buvo tokios pačios blogos būklės, t. y. nudžiūvę (sausuoliai), pažeisti gamtos jėgų ir pan. Tai, kad atsakovo visi nukirsti medžiai buvo nudžiūvę, t. y. sausuoliai, konstatavo ir pati ieškovė, ką patvirtina bylos medžiagoje esantis 2023 m. kovo 17 d. administracinio nusižengimo protokolas. Taigi, atsakovas neteisėtą kirtimą atliko ne tiesiogine tyčia ir ne siekdamas savavališkai įsibrauti į miško teritoriją bei piktybiškai nupjauti medžius, o per klaidą. Byloje taip liko nepaneigta galimybė, kad keli sausuoliai galėjo likti atsakingų darbuotojų nepažymėti per klaidą, nes tuo metu, buvo labai blogas oras.

5.4. Nurodė, kad ieškovo nurodomi teisės aktai skundžiamame teismo sprendime buvo tik paminėti, siekiant apžvelgti, ar miškų, medžių kirtimą reguliuojantys teisės aktai numato vienodus ar skirtingus reikalavimus kirsti sausuolius. Teisės aktuose įtvirtina, jog sausuoliai ir gamtos jėgų paveikti medžiai nėra laikomi tokiais vertingais, kaip kad sveiki, gyvybingi medžiai, sudaro pagrindą abejoti ieškovo apeliaciniame skunde pateiktais bendro pobūdžio teiginiais apie tai, kad atsakovas, pašalindamas 11 sausuolių ir audros išvartytų medžių, išties padarė didelę žalą gamtai, sukūrė neigiamus ir negrįžtamus aplinkos pokyčius, pablogėjo aplinkos būklė ir t. t.

5.5. Pažymėjo, jog dėl ieškovo dėstomų argumentų, kurie susiję su žalos aplinkai reikšmingumu, pirmosios instancijos teismas pasisakė. Ieškovas apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad sąvoka „reikšmingas neigiamas poveikis“ yra apibrėžta AAĮ 32³ straipsnyje, tačiau nei šiame straipsnyje, nei kitose minėto įstatymo ar kitų teisės aktų nuostatose (jų nepateikė ir ieškovė) nėra nurodyta, kad ši teisinė sąvoka ir kategorija yra aktuali tik sprendžiant „ar ūkio subjektas, padaręs žalos aplinkai, privalo jos būklę atkurti iki pradinės (AAĮ 32 straipsnio 2 dalis)“, ir ji esą nėra aktuali sprendžiant dėl subjekto pareigos atlyginti aplinkai padarytą žalą, juolab, kad būtent tai, kaip jau buvo minėta, yra tiesiogiai ir aiškiai nurodyta AAĮ 32 straipsnyje. Metodika, pagal kurią buvo suskaičiuotas atsakovo padarytos žalos aplinkai dydis, ir AAĮ 32 straipsnis yra neatsiejami vienas nuo kito, šiuose abiejuose teisėse aktuose yra įtvirtintos nukreipiamosios (blanketinės) teisės normos į viena kitą. Todėl ieškovo samprotavimai apeliaciniame skunde apie tai, kad žalos reikšmingumo kriterijus yra sietinas tik su pareiga atkurti aplinkos būklę, o ne su pareiga atlyginti padarytą žalą aplinkai, prieštarauja tiesiogiai AAĮ 32 straipsnyje ir Metodikoje įtvirtintoms nuostatoms bei jas aiškina plečiamai, kas yra neleistina daryti viešojo administravimo subjektams.

5.6. Pažymi, kad teismas skundžiamą sprendimą priėmė remdamasis tinkamai pritaikytomis teisės normomis ir bylai išspręsti reikšmingais kasacinio teismo išaiškinimais, kurie buvo pacituoti teismo sprendime. Nors ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, tačiau toks ieškovo teiginys vertintinas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas, kadangi apeliaciniame skunde nenurodė, kokiam konkrečiai kasacinio teismo išaiškinimui skundžiamas sprendimas prieštarauja. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų įrodymų, jų įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių, o teismo išvados išplaukia iš įrodymų visumos vertinimo.

5.7. Tuo atveju, jei vis dėlto apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui pašalinus 11 nudžiūvusių medžių (sausuolių), žala aplinkai buvo padaryta, atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo sumažinti ieškovo reikalaujamos turtinės žalos aplinkai dydį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

9. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinis teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir šalių ginčo esmės

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad VĮ VMU Telšių regioninis padalinys atsakovui J. P. 2023 m. sausio 17 d. išdavė leidimą Nr. 223-00548 valyti miško teritoriją, t. y. pjauti sausuolius medžius, pažeistus kenkėjų, taip pat tvarkyti audros metu nulūžusias šakas. Šis leidimas yra nurodytas ir atsakovo ir VĮ VMU Telšių regioninio padalinio 2023 m. sausio 20 d. sudarytoje Nenukirsto valstybinio miško pardavimo sutartyje, Serija 7210, Nr. 23006. Minėta sutartimi atsakovas įgijo nenukirsto miško už 56,61 Eur + 9 proc. PVM, kas sudarė bendrą 61,70 Eur sumą. Atsakovas pagal 2023 m. sausio 20 d. išankstinę mokėjimo sąskaitą, Serija 7210, Nr. 10000140, 2023 m. sausio 20 d. sumokėjo 61,70 Eur sumą.

11. VĮ VMU Telšių regioninio padalinio Miško apsaugos specialistas 2023 m. kovo 17 d. surašė J. P. administracinio nusižengimo protokolą Nr. VMU-ANR_P-20-2023 (ROIK: 23201108976), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 272 straipsnio 1 dalį, su administraciniu nurodymu. Protokolas surašytas už tai, kad J. P. 2023 m. sausio mėnesį neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, neteisėtai (pažeidžiant miško naudojimo reglamentuojančius teisės aktus) iškirto mišką esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį valdytojui valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai. Savavališkai nukirto 9 (devynias) pušis, 2 (dvi) egles, kurių bendras likvidinis medienos tūris – 7,56 m3. Neteisėtai nukirsti medžiai buvo nudžiūvę (sausuoliai). Neteisėtai nukirtęs ir išvežęs iš miško 7,56 m3 medienos J. P. pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinis nurodymas įvykdytas 2023 m. kovo 17 d. Iš biržės taksavimo lapo Nr. BTL-3910-23505 matyti, vertinant nenukirsto miško kainomis, tokių matmenų medžių, kokius neteisėtai atsakovas nukirto, 7,50 kietmetrių malkinės medienos kaina yra iš viso 24,38 Eur. Šią sumą atsakovas jau yra atlyginęs ieškovui – atsakovo vardu jo dukra E. I. 2023 m. vasario 21 d. į Valstybinės miškų urėdijos Telšių regioninio parko padalinio banko sąskaitą pervedė 24,39 Eur sumą, paskirtyje nurodant: „J. P. Nr. 72-S-1936 žala miškui urėdijai“.

12. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad įrodė visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, mano, jog įrodė atsakovo veiksmais padarytą neigiamą poveikį aplinkai. Apeliaciniame skunde argumentuoja, jog reikšmingo neigiamo poveikio (ne)nustatymas nėra aplinkybė, determinuojanti civilinės atsakomybės už žalą aplinkai (ne)taikymą.

13. Atsakovas laikosi pozicijos, kad turėdamas leidimą kirsti mišką per klaidą iškirto ir 11 sausuolių, mano, jog dėl to savaime žala aplinkai neatsirado, žala neįrodyta. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ginčo, jog atsakovas iškirto 11 medžių (sausuolių) žemės sklype, kurių kirtimui leidimas išduotas nebuvo, nėra. Ginčas kilo dėl žalos aplinkai padarymo fakto.

Dėl teismo sprendimo (ne)teisėtumo

14. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – žalos, konkrečiai dėl aplinkai padarytos žalos, fakto nustatymo.

15. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas apibrėžia žalos aplinkai sąvoką. Remiantis šia norma, žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010, 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

16. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad medžiai miške gali būti kertami tik turint tam Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-1055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka išduotą leidimą. Leidimas kirsti mišką yra dokumentas, kuriuo suteikiama teisė kirsti mišką jame nurodytu mastu ir sąlygomis.

17. Leidimas kirsti mišką yra dokumentas, kuriuo suteikiama teisė kirsti mišką jame nurodytu mastu ir sąlygomis. Miškų įstatymo 9 straipsnis numato pareigą saugoti biologinę įvairovę. Biologinei įvairovei svarbus medis yra pusamžis ar vyresnis, gyvas ar negyvas vietinės rūšies medis (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. D1-690 redakcija) patvirtintų Miško kirtimų taisyklių (toliau – Miško kirtimų taisyklės) 4.1. punktas). Biologinei įvairovei svarbūs medžiai kirtavietėse paliekami suirti (Miško kirtimų taisyklių 9.5. punktas).

18. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas apelianto nurodytas aplinkybes, susijusias su žalos aplinkai padarymo faktu, konstatavo, jog įrodinėdamas padarytos žalos faktą apeliantas procesiniuose dokumentuose nenurodė konkrečių argumentų, t. y. nenurodė, kokios konkrečiai vertybės buvo prarastos, sumažėjo ar buvo sugadintos nukirtus 11 medžių, kokius neigiamus ir negrįžtamus aplinkos pokyčius atsakovas savo veiksmais sukūrė, kaip pablogėjo aplinkos būklė.

19. Apeliantas nurodo, jog atsakovo veiksmais padarytas neigiamas poveikis aplinkai yra akivaizdus, taigi apeliantas įrodė visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Apelianto įsitikinimu, atsakovo veiksmai turėjo įtakos kraštovaizdžiui ir jo vientisumui, neatmeta galimybės, jog iškirstuose sausuoliuose galėjo būti įsikūrusios ir retos saugomus rūšys, kurių buveinės buvo sunaikintos. Be to, apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog leidimas pašalinti nudžiūvusius, nulūžusius, pakrypusius ir pan. medžius, nėra reikalingas.

20. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad atsakovas J. P. 2023 m. sausio mėnesį neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, neteisėtai (pažeidžiant miško naudojimo reglamentuojančius teisės aktus) iškirto mišką esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį valdytojui valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai. Savavališkai nukirto 9 (devynias) pušis, 2 (dvi) egles, kurių bendras likvidinis medienos tūris – 7,56 m3. Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, jog 2023 m. sausio 17 d. VĮ VMU Telšių regioninis padalinys atsakovui buvo išdavęs leidimą valyti miško teritoriją, t. y. pjauti sausuolius medžius, pažeistus kenkėjų, taip pat tvarkyti audros metu nulūžusias medžių šakas. VĮ VMU Telšių regioninio padalinio Miško apsaugos specialisto 2023 m. kovo 17 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole, be kita ko, nurodyta, jog neteisėtai nukirsti 11 medžių buvo nudžiūvę (sausuoliai). Administracinis nurodymas įvykdytas 2023 m. kovo 17 d. Taigi atsakovas sutiko, jog minėti 11 medžių (sausuolių) buvo nukirsti neturtint nustatyta tvarka išduoto leidimo juos kirsti. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovas vykdė miško kirtimo darbus, kurių vykdymas nesant tokio leidimo pagal galiojančius teisės aktus yra negalimas. Kitaip tariant šiuo atveju buvo privalomas toks dokumentas.

21. Žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnis).

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008 išaiškino, kad kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas, bet kai kurių deliktų atveju apskaičiuoti žalą praktiškai gali būti labai sunku. Taip yra tada, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams (pavyzdžiui, žala aplinkai, sveikatai, energetikos įmonių patiriama žala), taip pat nematerialiems objektams (pavyzdžiui, intelektinei nuosavybei). Tokiais atvejais žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas. Dėl to teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

23. Svarbus yra Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nuostatų dėl aplinkos apsaugos teisinio reguliavimo išaiškinimas, kuriuo yra konstatuota, kad užtikrinti natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (pvz., Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, laikydamasis pozicijos, kad viešasis interesas kiekvienoje byloje turi būti nustatomas konkrečiai situacijai (ad hoc), spręsdamas žalos, padarytos gamtai, atlyginimo klausimą, taip pat pažymėjo, kad aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010).

24. Bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantas 3 288,60 Eur žalą aplinkai paskaičiavo remdamasis 2014 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) 2.1. punktu, Metodikos priedo „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai“ (toliau – ir „Metodikos priedas“) 1.2.2. papunkčiu. Apeliantas procesiniuose dokumentuose pažymėjo, jog Metodikos 2.2. papunktyje nurodyta, kad, neteisėtai nukirtus ar kitaip sunaikinus arba sužalojus medžius, Metodikos priede nurodytas žalos aplinkai dydis skaičiuojamas taikant koeficientą 2 (III ir IV brandumo grupės (pribręstančiuose ir brandžiuose) medynuose). Metodikos priedo 1.2.2. papunktyje nurodytas padarytos aplinkai žalos dydis – 290 eurų už 1 kubinį metrą medienos. Apeliantė nurodė, jog miškas (nukirsti medžiai) priklauso pusamžiam medynui, II brandumo grupei, Metodikos 2.1. papunktyje nurodyta, kad neteisėtai nukirtus ar kitaip sunaikinus arba sužalojus medžius, Metodikos priede nurodytas žalos aplinkai dydis skaičiuojamas taikant koeficientą 1,5 (II brandumo grupės (pusamžiuose) medynuose).

25. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, konstatavo, jog nebuvo padarytas tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis gamtai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, žalos aplinkai atlyginimo dydis neturėjo būti skaičiuojamas, kadangi kartu su ieškiniu pateiktame dokumente „Informacija apie žalos aplinkai vertinimą ir aplinkos būklės atkūrimą“, ties 7 punktu „Žalos aplinkai reikšmingumas“, yra nurodyta „Nereikšmingas“. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo argumentų, susijusių su žalos dydžiu.

26. Nesutikdamas su teismo sprendimu apeliantas teigia, jog reikšmingo neigiamo poveikio (ne)nustatymas nėra aplinkybė, kuri lemia civilinės atsakomybės už žalą aplinkai (ne)taikymą. Apeliantas mano, jog to, kad padaryta žala nepasiekia reikšmingo neigiamo poveikio kriterijaus, nesudaro pagrindo padarytos žalos nepriteisti, vertina, jog net ir nežymi žala turi būti atlyginta.

27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog sausuoliai, pažeisti medžiai laikomi mažiau vertingais už sveikus, gyvybingus medžius, todėl nėra galima išvada, jog nukirtus gyvybingus ir sausuolius medžius aplinkai padaromas analogiškas neigiamas poveikis. Apeliantas, įrodinėdamas, jog atsakovui neturint leidimo nukirtus 9 pušis ir 2 egles, kurių bendras likvidinis medienos tūris – 7,56 m3, buvo padaryta žala aplinkai, paskaičiuoja žalą remdamasi Metodika, kuri numato žalos paskaičiavimo nukirtus sveikus medžius. Spręsdamas dėl žalos aplinkai padarymo fakto tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliantas neatsižvelgė į tai, jog nagrinėjamu atveju buvo iškirsti medžiai, kurie buvo sausuoliai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkai padaromas neigiamas poveikis nukritus sveikus medžius ir nukirtus sausuolius neturėtų būti įrodinėtinas tais pačiais argumentais ir įrodymais. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neištyrė aplinkybių, reikšmingų žalos dėl iškirstų sausuolių dydžiui apskaičiuoti. Byloje nėra specialių žinių aplinkos apsaugos srityje turinčio asmens išvados ar paaiškinimų dėl sausuolių, o ne sveikų medžių iškirtimo reikšmingumo miškui nagrinėjamu atveju.

28. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka (CPK 176 straipsnio 2 dalis). CPK 177 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (2 dalis).

29. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas; 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 39 punktas; 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, 39 punktas).

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiamo sprendimo turinys suponuoja, kad nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos bylos išnagrinėjimo rezultatui teisiškai reikšmingos aplinkybės (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nepasisakė dėl faktinių aplinkybių, susijusių su tuo, jog buvo iškirstas ne sveikas miškus, o sausuoliai, nepasisakė dėl prašomo priteisti žalos dydžio, šiuo aspektu neatskleidė į bylą pateiktų įrodymų turinio, jų nedetalizavo ir iš esmės nepasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

31. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

32. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

33. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog nagrinėjamoje byloje abi šalys, įgyvendindamos civiliniame procese galiojantį rungtyniškumo principą, teikė į bylą įrodymus, jų nuomone, patvirtinančius reiškiamų reikalavimų ir atsikirtimų į juos pagrįstumą. Tai sąlygojo teismo pareigą išsamiai nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, susijusius su reiškiamo reikalavimo (ne)pagrįstumu. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, buvo saistomas pareigos įvertinti žalos padarymo faktą ir prašomos priteisti žalos dydžio pagrįstumą. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos specifiką, pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigos būti aktyviam, netyrė aplinkybių dėl žalos gamtai fakto iškirtus ne sveikus medžius, o sausuolius, nereikalavo pateikti žalos gamtai faktą ir žalos gamtai dydį pagrindžiančių įrodymų, nepatikslino įrodinėjimo pareigos. Konstatuoja, jog dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės faktiškai visa apimtimi.

34. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme negalimas, nes tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties, lemiančios, kad apeliacinės instancijos teismas tik patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau nesprendžia ginčo iš esmės. Be to, išnagrinėjus klausimą dėl žalos gamtai fakto ir žalos dydžio iš esmės, apeliacinės instancijos teisme, šalys prarastų ir teisę į apeliaciją (šalis, nesutikdama su teismo išvadomis, prarastų galimybę jas skųsti apeliacine tvarka).

35. Minėta, jog aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai yra viešasis interesas. Remiantis pirmiau nurodyta konstitucine jurisprudencija, byloje dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo apeliacinės instancijos teismas, nustatęs viešąjį interesą, galėtų peržengti apeliacinio skundo ribas, jeigu jų neperžengus būtų neteisingas teismo sprendimas (nutartis) ir liktų tinkamai neapginta pažeista konstitucinė vertybė. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viešajam interesui aplinkos apsaugos srityje užtikrinti valstybės yra įsteigtos specialios institucijos. Šioje byloje ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos – viena iš tokių valstybės įstaigų, kurios uždavinys – užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos srityje, vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Taigi valstybės institucija, kurios pareiga – užtikrinti viešojo intereso aplinkos apsaugos srityje apsaugą, perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, privalo atidžiai vykdyti šią savo pareigą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, neturi pakankamo teisinio pagrindo peržengti apeliacinio bylos nagrinėjimo ribų ir priimti dėl atsakovo blogesnio sprendimo, remdamasis viešuoju interesu (CPK 313 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

36. Esant pirmiau minėtoms aplinkybėms, atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų ištaisyti šioje nutartyje nurodyti pažeidimai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

37. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

38. Apeliacinės instancijos teismui nutarus perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.