- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-11-14
- Bylos Nr.
- 1-1014-1199/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00390-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liudmila Larionova
- Kaltinamasis
- A. G.
- Advokatai
- Ramūnas Kubilis
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. G. neturėdamas leidimo laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, t. y. nenustatytu laiku iš nenustatyto šaltinio įgijo ir iki 2023 m. lapkričio 14 d., kai buvo atlikta krata, savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), miegamojo kambario spintelės stalčiuje, neturėdamas tam leidimo, laikė policijoje neužregistruotą pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį revolverį „RG (Rohm Gesellschaft) 89“ be identifikacinių numerių, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu (toliau – ir GŠKĮ), yra priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, keturis vienetus pramoninės gamybos 9 mm kalibro revolverinių šovinių su pasklindančiu šratų užtaisu, kurie vadovaujantis GŠKĮ, yra priskiriami A kategorijų ginklams skirti šaudyti šaudmenys ir vieną vienetą pramoninės gamybos 9 mm kalibro šovinio su pasklindančiu šratų užtaisu šautą tūtelę, kuri yra šaudmens dalis.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. G. neprisipažino dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Parodė, kad dujinį pistoletą prieš 30 metų įsigijo parduotuvėje be dokumentų. Tada buvo „banditizmas“, „bernai“ eidavo. Ginklai buvo parduodami savigynai. Jis įsigijo pistoletą, pabandė šauti, kai iššovė buvo tik dujos. Nusikaltimas išgalvotas. Ginklas buvo uždarytas, padėjo jį į spintelę kaip tiesiog metalą. Prieš 30 metų pradėjo verslą, įrenginėjo skaitiklius, tuo metu įsigijo ginklą, tačiau jo nenaudojo. Tik vieną kartą pabandė iššauti, o ir tie vaikinai vėliau dingo iš gatvių. Įmetė ginklą į spintelę, joje daug visokio metalo. Užtaisų kartu su ginklu nepirko, pirko tik ginklą su jo jau esančiomis dalimis. Kai paspaudė tą ginklą ten buvo tik garsas, įmetė ginklą į spintelę ir pamiršo, jis ten yra apie 30 metų. A. G. nurodė viena akimi nieko nematantis, prarado dantį ir gali būti, kad nustatys burnos vėžį. Yra labai senyvo amžiaus. Apie įstatymų pakeitimus jam nieko nežinoma. Nežinojo, kad vyriausybė pakeitė įstatymus, tai čia taikoma prekybininkams, kurie pardavinėjo ginklus. Sūnus žinojo apie šį ginklą. Pasakė, kad įsigys šį daiktą nuo vaikinų, nes jie užpuldavo sūnų. Sūnus įrenginėjo skaitiklius, o tie vaikinai reikalaudavo pinigų. A. G. iš savo pinigų pirko pistoletą. Niekas jam nepranešė apie įstatymų pakeitimus. Pistoleto nenaudojo, pamiršo apie jį, galėjo išmesti ir nebūtų buvę jokių klausimų.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo prašymu kaip liudytojas apklaustas D. G. (D. G.) parodė, kad ši byla buvo pradėta visai „kitame kontekste“, šis prokuroras inicijavo pranešimą, jog buvo aptikta pornografinė medžiaga. Dėl to buvo padaryta krata jo ir kolegos namuose bei jų studijoje. Visą įrangą reikėjo pirkti iš naujo, nes buvo padaryta labai didelė žala. Prokuroras jiems keršija. Byla yra padaryta prieš D. G., ne prieš jo tėvą, jis yra objektas. Jo veikla trukdo prokurorui daryti nusikalstamas veikas. Pasakė tai, ką žino. Kratos metu buvo rastas pistoletas. Buvo daromos kratos ir seniau, tačiau tada jie jo nepastebėjo. Buvo publikacijos internete, jog jie turi pornografijos verslą, turi šaudmenų. Pistoletas su šaudmenimis buvo įgytas visiškai legaliai. Vieną kartą prie namų buvo pabandę iššauti, norėjo pažiūrėti kaip tai atrodo. Tai vyko prieš 30 metų, neatsimena tikslaus šaudmenų skaičiaus, kiek tilpo į pistoletą, tiek buvo. Tik vieną kartą buvo iššovę, tada padėjo jį ir jis gulėjo. Tais metais buvo legalizuotas pirkimas, dokumentų nereikėjo. Tada vyriausybė priėmė pakeitimus. Jie visokių nesąmonių priima, tai tada visus kirvius irgi reikia atimti iš žmonių. Girdėjo, kad keitėsi taisyklės, bet jiems buvo neaktualu. Pistoletas tiesiog gulėjo, namuose turi daug „nesąmonių“. Vieną kartą rado kietąjį diską, neveikiantį, kuriame rado pornografinę medžiagą, nežino kaip jie atidarė tą diską. Pistoletas buvo spintelėje prie tėvo lovos. Kartu su tėvu pirko ginklą ir šovinius. Šaudmenys nebuvo keisti, buvo tie, su kuriais pirko. Keičia įstatymus, o vėliau kaltina žmones. Jis tėvui nesakė apie įstatymo pakeitimus, jam buvo nesvarbu. Jei daiktas buvo toje spintelėje, reiškia tėvui jis nereikalingas. Galėjo apie tai pamiršti, jam daug metų. Apie ginklo naudojimą nebuvo minčių, pamatė, kad tai nesąmonė ir nenaudojo. Tėvas nežinojo įstatymo pakeitimų ir pamiršo apie ginklą.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus aps. VPK) kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus kratos protokole, užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-06864-23 dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 309 straipsnio 1 dalyje, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartį, 2023 m. lapkričio 14 d. name adresu (duomenys neskelbtini), atlikta krata, kurios metu rasti ir paimti dujinis revolveris „Rohm RG 89“, keturi vienetai šovinių, viena tūtelė ir dėklas (b. l. 27–34).
2024 m. gegužės 15 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroras, siekiant užtikrinti, kad nusikalstama veika būtų kuo greičiau ir išsamiau atskleista, priėmė nutarimą atskirti ikiteisminius tyrimus, tyrimui suteikiant naują ikiteisminį tyrimo numerį 02-2-00390-24 (b. l. 1–3).
A. G. pateiktame rašytiniame paaiškinime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad jis A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), liudija, kad jo spintelėje buvo dujinis revolveris, prieš 25?30 metų laisvu pirkimu įgytas ginklų parduotuvėje Vilniaus mieste, be jokių licencijų. Jokių dokumentų neturi ir niekada jo nenaudojo (b. l. 35–36).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad tirti pateiktas revolveris yra tinkamas šaudyti pramoninės gamybos (gamintojas – Rohn Gesellschaft, Vokietija) 9 mm kalibro dujinis revolveris „RG 89“, be identifikacinių numerių, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei imitaciniais šoviniais. Vadovaujantis GŠKĮ, šis dujinis revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Tirti pateikti keturi vienetai šovinių yra pramoninės gamybos 9 mm (.35) kalibro revolveriniai šoviniai su pasklindančiu šratų užtaisu, kurie vadovaujantis GŠKĮ, yra A kategorijų ginklams skirti šaudmenys. Šie šoviniai yra skirti šaudyti iš 9 mm kalibro daugelio modelių lygiavamzdžių trumpųjų šaunamųjų ginklų (pistoletų, revolverių). Jie nėra skirti šaudyti iš tirti pateikto dujinio revolverio „RG89“. Tirti pateikta tūtelė yra pramoninės gamybos 9 mm (.35) kalibro šovinio su pasklindančiu šratų užtaisu šauta tūtelė, kuri yra šaudmens dalis (b. l. 91–98).
Vilniaus aps. VPK kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad pagal GŠKĮ 12 straipsnį leidimus įsigyti ginklus, leidimus laikyti ir leidimus nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išduoda policijos įstaigos, gavusios asmenų prašymus per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą ar policijos elektroninių paslaugų sistemą arba tiesiogiai, pagal kuriuos galima identifikuoti juos pateikusį asmenį ir pagal 32 straipsnio 1 dalį, ginklus ir šaudmenis leidžiama laikyti asmenims, turintiems licencijas verstis šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla arba leidimus nešiotis ginklus ar leidimus laikyti ginklus. Tyrimo metu patikrinta policijos licencijuojamos veiklos informacinė sistema ir nustatyta, kad asmenys gyvenantys kaltinamojo gyvenamosios vietos adresu neturi leidimo laikyti ginklus ir šaudmenis, apie minėto ginklo registraciją policijos sistemoje informacijos taip pat nerasta (b. l. 104–111).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Objektyviai pasireiškia bent vienu iš alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo. Subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno arba realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas ir taip norėjo veikti. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į visuomenės saugumą. Šio nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintą reguliavimą bei kontrolės priemones nustato GŠKĮ.
Teismas atkreipia dėmesį, kad BK 253 straipsnio 1 dalies redakcija keitėsi, be kita ko, švelninant asmenims, padariusiems šį nusikaltimą, skirtinas bausmes. Pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą už šio nusikaltimo padarymą asmenims gali būti skiriamos baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. G. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku iš nenustatyto šaltinio įgijo ir iki kol 2023 m. lapkričio 14 d. buvo atlikta krata, savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), miegamojo kambario spintelės stalčiuje neturėdamas tam leidimo laikė pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį revolverį „RG (Rohm Gesellschaft) 89“ be identifikacinių numerių, keturis vienetus pramoninės gamybos 9 mm kalibro revolverinius šovinius su pasklindančiu šratų užtaisu ir vieną vienetą pramoninės gamybos 9 mm kalibro šovinio su pasklindančiu šratų užtaisu šautą tūtelę, kuri yra šaudmens dalis.
Kaltinamasis A. G. teismo posėdyje neneigė, kad jis laikė savo namuose dujinį revolverį su šaudmenimis, tačiau nurodė, kad tai nėra nusikaltimas, jis įsigijo ginklą su šoviniais kai buvo leidžiama tai daryti ir pasidėjo jį į spintelę, o vėliau apie jį ir pamiršo. O kad keitėsi įstatymai, jis nežinojo.
Nepaisant to, kad kaltinamasis teigė, jog nepadarė nusikalstamos veikos, jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu bei teismo surinkti ir ištirti įrodymai. Liudytojas D. G. teismo posėdyje patvirtino, kad tėvo, t. y. A. G., namuose adresu (duomenys neskelbtini), spintelėje buvo laikomas dujinis revolveris su šaudmenimis. Kratos protokole užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina, kad name adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti dujinis revolveris „Rohm RG 89“, keturi vienetai šovinių, viena tūtelė ir dėklas. Pats A. G. pateiktame rašytiniame paaiškinime nurodo, kad dujinis revolveris buvo jo spintelėje, jokių dokumentų neturi ir niekada ginklo nenaudojo. Be to Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nustatyta, kad rastas 9 mm kalibro dujinis revolveris „RG 89“, be identifikacinių numerių, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei imitaciniais šoviniais, priklauso C kategorijos šaunamiesiems ginklams, rasta tūtelė yra pramoninės gamybos 9 mm (.35) kalibro šovinio su pasklindančiu šratų užtaisu šauta tūtelė, kuri yra šaudmens dalis, rasti keturi vienetai šovinių yra pramoninės gamybos 9 mm (.35) kalibro revolveriniai šoviniai su pasklindančiu šratų užtaisu, kurie skirti A kategorijų ginklams, šie šoviniai yra skirti šaudyti iš 9 mm kalibro daugelio modelių lygiavamzdžių trumpųjų šaunamųjų ginklų (pistoletų, revolverių). Specialisto išvadoje nurodoma, kad rasti šoviniai nėra skirti šaudyti iš tirti pateikto dujinio revolverio „RG89“.
Pagal GŠKĮ 5 straipsnio 6 punktą, C kategorijos ginklams, be kita ko, priskiriami ir dujiniai pistoletai (revolveriai), kuriems laikyti reikalingas leidimas (GŠKĮ 12, 13 straipsniai). Pagal GŠKĮ priedo 2 straipsnio 2 dalį, asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo (2011 m. kovo 1 d.) turėjo šio įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalėjo iki 2014 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti tokius ginklus. Taigi A. G. nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d., t. y. įstatymo keitimosi pereinamuoju laikotarpiu, turėjo pareigą pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti tokį ginklą, o pasibaigus šios pareigos įvykdymo terminui, nepateikus prašymo atitinkama tvarka ir negavus leidimo turėti tokį ginklą, jo laikymas tapo neteisėtas. Nors kaltinamasis neigė žinojęs, kad pistoletui, kurį laikė namuose, buvo reikalingas leidimas, teismas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio bei BK 2 straipsnio 2 dalies nuostatomis įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Be to, apie įstatymų reikalavimų pakeitimus visuomenei buvo plačiai pranešama per žiniasklaidos priemones, o A. G. kaip ginklo savininkas, privalėjo tuo domėtis. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis GŠKĮ 13 straipsnio 1 dalį, veikiančius A kategorijos ginklus, jų priedėlius, šaudmenis gali įsigyti ir turėti tik specialaus statuso subjektai, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, taip pat Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, kurie verčiasi A kategorijos ginklų, jų priedėlių, šaudmenų A kategorijos ginklams, jų dalių gamyba, A kategorijos ginklų, šaudmenų, jų dalių ir priedėlių tyrimais ir konstravimu užsiimančios mokslinio tyrimo įstaigos, Lietuvos bankas.
Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje yra įrodyta, jog kaltinamasis neturėdamas tam leidimo, savo namuose spintelėje laikė 9 mm kalibro dujinį revolverį „RG 89“, kuris vadovaujantis GŠKĮ priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, keturis vienetus pramoninės gamybos 9 mm kalibro revolverinių šovinių su pasklindančiu šratų užtaisu, kurie vadovaujantis GŠKĮ, yra priskiriami A kategorijų ginklams skirti šaudyti šaudmenys ir vieną vienetą pramoninės gamybos 9 mm kalibro šovinio su pasklindančiu šratų užtaisu šautą tūtelę, kuri yra šaudmens dalis, t. y. padarė jam įkaltinamą nusikalstamą veiką. Teismo vertinimu, vien tai, kad kaltinamasis nežinojo apie įstatymų pasikeitimą niekaip nešalina jo kaltės dėl padaryto nusikaltimo, nes jis aiškiai suprato, kad laikė savo namuose šaunamąjį ginklą šaudmenis ir norėjo taip veikti.
Kaltinamojo A. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nes byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo
Nustatęs, kad kaltinamojo veiksmuose yra jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymiai, teismas vienok sprendžia, kad A. G. įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga senyvo ((duomenys neskelbtini) metų) amžiaus, anksčiau neteistą kaltinamąjį traukti baudžiamojon atsakomybėn. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas svarstyti BK 37 straipsnio taikymą.
BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenustato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-77-489/2022). Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog BK nenustato ribojimų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. BK 37 straipsnis, nustačius jame įtvirtintas sąlygas, gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, koks BK skyrius nustato baudžiamąją atsakomybę už veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2014, 2K-186-689/2020).
Pagal teismų praktiką laikomasi pozicijos, kad BK 37 straipsnis netaikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-541/2011, 2K-413-895/2016, 2K-230-697/2017, 2K-86-628/2020). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. G. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, kuri yra priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis).
Teisiamojo posėdžio metu A. G. parodė, kad rastą dujinį revolverį ir šovinius buvo įsigijęs seniai, maždaug prieš 30 metų, tuo laikotarpiu, kai jiems įsigyti joks specialus leidimas reikalingas nebuvo. Revolverį su šoviniais įdėjo į spintelę, ir apie jų turėjimą buvo užmiršęs, jų nenaudojo. Nors byloje nustatyta, kad rastas ginklas ir šoviniai yra tinkami šaudyti, tačiau specialisto išvadoje taip pat nustatyta, kad rasti šoviniai yra neskirti šaudyti iš kartu rasto dujinio revolverio. Pažymėtina, kad kito ginklo kratos metu pas kaltinamąjį nebuvo rasta. Sutiktina, kad A. G. ir jo sūnus teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad pabandė vieną kartą iššauti vieną iš rastų šovinių iš įsigyto ginklo, dėl to yra likusi viena tūtelė. Tačiau, teismo vertinimu, net ir tokiu atveju šios kaltinamojo ir liudytojo nurodytos aplinkybės tik patvirtintų, kad ginklu buvo pasinaudota vieną kartą, iššovus iš jo pabandymui. Jokių pavojingų padarinių dėl tokio kaltinamojo elgesio, kaip ir dėl kaltinime nurodyto ginklo bei šovinių laikymo miegamojo spintelėje, byloje nenustatyta. A. G. ketinimai naudoti šovinius nusikalstamiems tikslams taip pat nenustatyti, kaltinamojo paaiškinimai, kad ginklas buvo įsigytas dar 1990 metais savigynai, byloje nepaneigti. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kratos kaltinamojo gyvenamojoje vietoje metu rasti tik keturi šoviniai, kurie nebuvo naudoti. O pati krata buvo atliekama kitame ikiteisminiame tyrime, pradėtame ne dėl A. G. galbūt neteisėto elgesio.
Šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl veikos pavojingumo ir ja potencialiai visuomenei keliamo pavojaus (ne)buvimo, teismo vertinimu, svarbi ir kaltinamojo asmenybė – asmuo yra senyvo ((duomenys neskelbtini) metų) amžiaus, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau didžioji administracinių nuobaudų dalis paskirta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskutinį administracinį nusižengimą kaltinamasis įvykdė 2023 m. spalio 8 d. (b. l. 146?151). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. G. sveikatos būklė yra sunki ? jam yra atliekami tyrimai, įtariant onkologinį susirgimą (b. l. 183).
Būtent į šias aplinkybes ? šaudmenų kiekį, kuriais asmuo disponavo, aplinkybę, ar yra randamas ginklas, kuriuo šaudmenys galėtų būti panaudoti, pavojingų padarinių kilimą, kaltininko asmeybę ? yra atsižvelgiama teismų analogiškose bylose suformuotoje teismų praktikoje, sprendžiant dėl mažesnio kaltininko veiksmų pavojingumo. Pavyzdžiui, nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo buvo atleistas asmuo, neturėjęs leidimo, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku įgijęs 2 vienetus pramoninės gamybos .35 kalibro, .35 „Grenaille“ šovinius su pasklindančiu šratų užtaisu, kuriuose pakeisti parako ir šratų užtaisai, pritaikyti šaudyti iš A kategorijos revolverių, laikęs šovinius spintoje, ir nenustačius, kad nuteistasis laikė ginklą, su kuriuo būtų galėjęs naudoti rastus šovinius, nesant duomenų, jog būtų šovinius panaudojęs ar ketintų naudoti (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-494-468/2022). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. balandžio 26 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153-942/2016, asmuo, neturėjęs leidimo, laikęs pramoninės gamybos 6 mm kalibro graižtvinį revolverį „Alfa 640“, kuris priskiriamas C kategorijų šaunamiesiems ginklams bei 97 vnt. 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinius „Flobert“, skirtus C kategorijos šaunamiesiems ginklams, laikęs ginklą ir šovinius spintoje, ir nustačius, kad juos laikė neslėpdamas, panaudojo tik keletą kartų ir daugiau nebenaudojo, be to atsižvelgta ir į tai, kad šie ginklai ilgą laiką buvo laikomi ginklais, kuriems nereikalingas leidimas, bei byloje nenustačius, kad asmuo naudodamas ginklą padarė nusikalstamas veikas, asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios aplinkybės leidžia teigti, jog A. G. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) taikymas. Todėl šis asmuo atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis). Teismas pažymi, kad asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn negali būti savitikslis, kiekvieną kartą įvertinant, ar šiuo atveju yra būtina taikyti baudžiamąjį įstatymą, siekiant pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytų tikslų. Byloje yra nustatyta aplinkybė, kad A. G. galimai gyvena kartu su savo sūnumi, tačiau teismo jau buvo minėta, kad nagrinėjamoje byloje kaltinimai yra pareikšti būtent A. G. ? senyvo amžiaus asmeniui, kuris anksčiau niekada nebuvo patekęs į teisėsaugos akiratį.
BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos įstatyme nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės.
Teismas, įvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis neneigė ginklo ir šaudmenų turėjimo fakto, daro išvadą, kad pats baudžiamasis procesas ir jo metu kilę neigiami išgyvenimai, padarė pakankamą poveikį kaltinamajam ir konstatuoja, kad šiuo atveju, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, nėra pagrindo jam skirti BK nustatytas baudžiamojo poveikio priemones.
Kartu pažymėtina, kad su pirmiau pateiktu kaltinamojo atliktų veiksmų ir jo asmenybės pavojingumo pobūdžio ir laipsnio vertinimu iš esmės sutiko ir prokuroras, baigiamosios kalbos metu prašydamas skirti A. G. arešto bausmę, atidedant jo vykdymą 6 mėnesiams, neskiriant kaltinamajam jokių įpareigojimų.
Dėl kitų proceso klausimų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų priteisimo iš kaltinamojo, kurioje nurodyta, jog dėl kaltinamajam A. G. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro 522,92 eurų, kuriuos prašoma priteisti iš kaltinamojo.
Šioje baudžiamojoje byloje teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis nemoka proceso kalbos, siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisę į gynybą, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu tam, kad būtų tinkamai užtikrintas kaltinamojo teisės į gynybą įgyvendinimas. Tai reiškia, kad gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, vadovaujantis imperatyvia įstatymo nuostata. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis yra ligotas, senyvo amžiaus asmuo. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš A. G. neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, tad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo netenkintinas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ? dujinis revolveris „Rohm RG 89“ su dėklu, tūtelė, perduoti saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriui, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini ir perduotini Išteklių agentūrai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307–308 straipsniais,
nusprendžia:
A. G. padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. G. atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ? dujinį revolverį „Rohm RG 89“ su dėklu, tūtelę, perduotus saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriui, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti Išteklių agentūrai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.