Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2025-06-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-376-1095/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-06-12Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-11-04Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-06-12
Bylos Nr.
1-376-1095/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13969-2024-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Neringa Girnytė-Klimaitė
Kaltinamasis
O. V.
Nukentėjusysis
P. L., R. B.
Advokatai
Antanas Cemnolonskas, Valdas Levinas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-376-1095/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13969-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; 2.1.15.2.1; 2.1.15.2.2; 2.1.15.4.3.1; 2.1.15.4.3.2; 2.1.15.4.3.3 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 12 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė,sekretoriaujant Inetai Lipskytei, Jolitai Ulenskienei,dalyvaujant prokurorei Justinai Vingilytei,kaltinamajam O. V.,

Žemesnės instancijos teismas

gynėjui advokato padėjėjui Valdui Levinui,

nukentėjusiesiems P. L. ir R. B.,

nukentėjusiojo R. B. įgaliotam atstovui advokatui Antanui Cemnolonskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas);

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams;

3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

4) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 241 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 7 mėnesiams;

5) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 15 MGL (1950 Lt) bauda;

Žemesnės instancijos teismas

6) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – areštu 45 paroms ir 1501,49 Lt bauda;

7) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį (2 veikos) galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 8 mėnesiams ir 1501,49 Lt bauda;

8) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams ir 1501,45 Lt bauda;

9) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams ir 1501 Lt (434 Eur) bauda (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi ši bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams ir 1501 Lt (434 Eur) bauda;

10) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams ir bauda 364 Eur;

11) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį areštu 50 parų;

12) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams be intensyvios priežiūros (bausmę atliko 2024 m. liepos 6 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. V. 2024 m. balandžio 13 d. apie 00.31 val. naktiniame klube (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą P. L. atžvilgiu, t. y. tyčia žodinio konflikto metu kumščiu sudavė jam smūgį į veidą, taip smurtaudamas nukentėjusiajam P. L. padarė nosies kaulų lūžį, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė P. L. sveikatą.

Be to, O. V. 2024 m. liepos 27 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme esančioje pavėsinėje, naudojo fizinį smurtą R. B. atžvilgiu, t. y. tyčia žodinio konflikto metu dešiniu kumščiu sudavė smūgį į veidą, metaliniu strypu sudavė ne mažiau dvidešimties smūgių į įvairias kūno vietas, taip smurtaudamas nukentėjusiajam R. B. padarė muštines žaizdas kaktoje ir nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas akių vokuose, paakiuose, kairiame smilkinyje, dešinės ausies kaušelyje, žastuose, pilve, nugaroje ir juosmens dešinėje pusėje, odos nubrozdinimus nugaroje ir juosmenyje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis O. V. parodė, kad dirba, neseniai jam atlikta (duomenys neskelbtini) operacija ir dabar reabilitacijos laikas po operacijos. Mama turi neįgalumą dėl (duomenys neskelbtini) ir gauna tik 300–400 eurų išmoką. Taigi be jo pagalbos šeima nepragyventų.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai ir įrodymų vertinimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo

Kaltinamasis O. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad prisipažįsta dėl įvykio naktiniame klube, bet neatsimena, kaip viskas vyko. Kokie yra pirminiai parodymai, taip ir buvo. Apsaugos darbuotojas jam neturi pretenzijų, nes susitarė su juo dėl padarytos 850 eurų žalos atlyginimo. 200 eurų nukentėjusiajam jau pervedė, liko atlyginti dar 650 eurų žalos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti O. V. parodymai, kad 2024 m. balandžio 12 d. vakare, tikslaus laiko nepamena, jis su mama E. V., teta I. A., pusbroliu A. A., pusbrolio drauge ir pusbrolio draugės dukra nuvyko į klubą (duomenys neskelbtini). Jis vartojo alkoholį, buvo išgėręs bokalą alaus. Į klubą vyko po darbo. 2024 m. balandžio 13 d. po vidurnakčio, tikslaus laiko nepamena, jis su pusbrolio draugės dukra išėjo į rūkomąjį, kuris įsikūręs pastato viduje, parūkyti. Į rūkomąjį atėjo apsaugos darbuotojas, kuris specialių rūbų nevilkėjo. Darbuotojas, priėjęs prie jo, pasakė, kad jis trenkė žmogui. Pasakęs šiuos žodžius darbuotojas iš nugaros pusės apglėbė ranka, nematė kuria, jo kaklą, o kita ranka standino smaugiančiąją ranką ir jį pradėjo tempti iš rūkomojo patalpos į kiemą. Pirmiausia ištempė į salę, kur linksminosi klubo lankytojai, salėje jam į akis pripurškė dujų. Dujomis apipurškė tiek jį, tiek su juo kartu buvusius asmenis. Nupurškęs dujomis darbuotojas pasišalino, dėl dujų poveikio nematė kur. Jis, mama, A. A. išėjo į lauką ir išsikvietė greitąją medicinos pagalbą bei policiją. Jiems būnant lauke ir laukiant specialiųjų tarnybų darbuotojas išėjo į lauką, pradėjo grasinti, kad sulaužys ir nupurkš dujomis dar kartą. Darbuotojas pradėjo purkšti dujas, jis gindamasis nuo darbuotojo dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį jam į veidą. Matė, kad pradėjo bėgti iš veido kraujas, tiksliai iš kurios vietos, nežino. Darbuotojas savo veiksmais rodė, kad jį dar puls, bet atvažiavo policija. Veiksmų konkrečių negali įvardinti, nes nepamena, tačiau prie policijos pareigūnų darbuotojas elgėsi vis dar agresyviai. Eidamas į klubą jis neketino su niekuo konfliktuoti ir muštis. Kai prie jo rūkomajame ėjo darbuotojas, jis nesuprato, dėl ko jis eina. Eidamas į rūkomąjį nejuto, kad būtų ką nors užkabinęs ar pastūmęs. Jo veiksmai darbuotojo atžvilgiu buvo tik apsiginti, nenorėjo taip smarkiai sužaloti, jis gynėsi. Po dujų pripurškimo į akis jis vaistus į akis lašino apie mėnesį laiko dėl to, kad akis skaudėjo, perštėjo. Dėl smaugimo jam ant kaklo buvo atsiradęs paraudimas, tačiau jis pas teismo medicinos ekspertus nesikreipė, į gydymo įstaigas po įvykio nesikreipė, nes jo toks būdas. Panašiai po mėnesio laiko po įvykio jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino asmuo, prisistatęs P., kitų asmens duomenų neįvardijo, ir pasiūlė susitikti „bachūriškai“ išsiaiškinti. Jis suprato kaip grasinimą, nes ten jo tikriausiai lauks „chebra“ ir jį sumuš. Jis atsisakė susitikti su P., pasakė, kad neturi kada, dirba. P. skambino dar kartą ir pasakė, kad jis negali eiti į darbą, nes jis jį sumušė, reikalavo iš jo 500 Eur, sakė, kad tada apsieis be policijos. Jis nesutiko, pasakė, kad pinigų nemokės. Daugiau su P. kontaktų nebeturėjo. Jis P. galėtų atpažinti (3 t., b. l. 142–145).

Po ikiteisminio tyrimo duotų parodymų perskaitymo kaltinamasis O. V. parodė, jog netyčia įvyko įvykis, jis gynėsi, nes jį smaugė klubo patalpoje, rūkomajame, apsaugos darbuotojas. Apačioje prie lauko durų smūgį sudavė apsaugos darbuotojui, tuo metu jis pats buvo lauke. Pavojingi buvo veiksmai apsaugos darbuotojo, rankomis mosikavosi, dujų balionėliu svaidėsi. Tuo metu gynėsi, nes apsaugos darbuotojas išėjo su dujų balionėliu ir grasino antrą kartą dujomis nupurkšti, dėl to sudavė jam. Prie durų trenkė jam, o rūkomajame gynėsi nuo apsaugos darbuotojo. Nepamena, ar buvo grėsmė tuo metu, kai sudavė nukentėjusiajam.

Nukentėjusysis P. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad viskas nutiko 2024 m. balandžio mėnesį naktiniame klube (duomenys neskelbtini). Jis ten dirba apsaugos darbuotoju. O. buvo klube, patys jį įleido. Jis jiems žinomas, nes yra nuolatinis klubo klientas. Buvo su juo įvykių ir anksčiau, bet liepdavo jam išeiti ir jis išeidavo. Kai buvo šokių salėje, prie jo priėjo klientas ir pasiskundė, kad vienas lankytojas konfliktuoja ir kabinėjasi. Klientas parodė, kuris klientas kabinėjasi, jis nuėjo į rūkomąjį, kur buvo O., ir norėjo jį išvesti į lauką gražiuoju. Jis nepakluso, išeiti nenorėjo, jis O. truputį stumtelėjo ir jis pradėjo eiti. Tada prie jų priėjo O. ir jo pusbrolio mamos. Pradėjo jį ginti, klausė, kodėl nori jį išvyti, sakė, kad jis pasiliks. Atlėkė jo pusbrolis ir jam užsimojo trenkti. Pamatęs, kad jam tuoj trenks, gindamasis jam papurškė pipirinių dujų. Tada O. išbėgo į salę, čiupo butelį degtinės ir juo užsimojo jam trenkti, bet jis ir jam papurškė dujų ir atėmė tą butelį. Po kurio laiko atėjo jo kolega. Pamatęs, kad ir mamoms kliuvo dujų, jų atsiprašė, kad taip neturėjo būti. Kaltinamasis su artimaisiais išėjo į kiemą, kur buvo chaosas, nes mamos šaukė, kažkas dar į duris spyrė, o po to netikėtai jam būnant viduje, o kaltinamajam kieme, O. jam ranka trenkė vieną kartą į nosį. Atvyko greitoji plauti akių ir policija. Tuo viskas tą naktį ir baigėsi. Kitą dieną atsikėlęs ryte nuvažiavo į ligoninę, kur jam nustatė nosikaulio lūžį, buvo atlikta operacija, savaitę laiko turėjo nedarbingumą. Atsisako pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo bei neprašo priteisti patirtų teisinių paslaugų išlaidų, nes susitaikė su kaltinamuoju, jis jo atsiprašė, jam atleido ir susitarė dėl bendros 850 Eur sumos atlyginimo, pasirašė susitarimą dėl to. Jam sumokėjo 200 Eur ir liko sumokėti dar 650 Eur.

Liudytojas V. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2024 m. balandžio 13 d. buvo iškvietimas į klubą (duomenys neskelbtini), kad vyksta kažkoks konfliktas prie naktinio klubo tarp apsaugos darbuotojo ir kliento. Atvažiavus į įvykį pasitiko medikų automobilyje moteris ir šalia buvo vyras. Kaltinamasis buvo įvykio vietoje, jis lyg ir buvo pranešėjas, bet gali dėl to klysti. Lyg dujomis buvo papurkšta kažkam. Kaltinamasis pats pokalbio metu kelis kartus pasakė, kad konflikto metu sudavė apsaugos darbuotojui, bet nenurodė, kur ir kiek smūgių sudavė. Apsaugos darbuotojas, su kuriuo bendravo, jokių pretenzijų neturėjo, sužalojimų nematė. Vardų ir pavardžių neatsimena, su kuo bendravo. Kaltinamasis išgėręs buvo ir sakė, kad jo mamai lyg dujų papurškė, bet jie paaiškino, kad galės su pretenzijomis kreiptis vėliau. Kaltinamasis link agresyvumo buvo, nuraminti jį žodžiais reikėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo V. M. parodymai, kad O. V. kelis kartus paminėjo, jog trenkė apsaugos darbuotojui į veidą, tačiau kuo trenkė, nepaaiškino. Nuėjo prie įėjimo į klubą durų, jas atidarė apsaugos darbuotojas. Pasiteiravo, ar nebuvo panaudotas fizinis smurtas apsaugos darbuotojų atžvilgiu. Atidaręs duris apsaugos darbuotojas paaiškino, kad tai jam trenkė, prisistatė, kad jis yra P. L., paaiškino, kad jokių pretenzijų tuo metu asmeniui, kuris sudavė smūgį į veidą, neturi. Tuo metu P. L. konkrečiai neįvardijo asmens, kuris jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Ant P. L. veido akivaizdžių sužalojimų nepastebėjo, galėjo ir nepastebėti, nes buvo tamsus paros metas, apšvietimas nebuvo kokybiškas. Kitų įvykyje dalyvavusių asmenų tapatybių nenusistatinėjo. Jokių skundų ir pareiškimų iš P. L. gauta nebuvo. O O. V. ir E. V. buvo paaiškinta, kad jei turi pretenzijų, į policiją kreiptųsi, kai išsiblaivys (1 t., b. l. 180–183).

Liudytojas D. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad neatsimena, kada viskas vyko, mažiau nei metai praėjo nuo įvykio, viskas vyko (duomenys neskelbtini), nakties metu. Dirba naktiniame klube salės darbuotoju, būna salėje ir prie kamerų. Kaltinamąjį tą vakarą klube matė, jį pastebėjo dar iki konflikto. Buvo incidentas salėje, kažkas pasiskundė, kad kaltinamasis neadekvačiai elgiasi, todėl kaltinamasis buvo išprašytas iš salės / klubo. Jis apsvaigęs, išgėręs buvo ir puolė su buteliu apsaugos darbuotoją. O vėliau apačioje prie durų kaltinamasis trenkė P. į veidą. Smūgį matė tik per kameras, po įvykio peržiūrėjo vaizdo įrašą. Ar buvo panaudotos dujos, nežino. Žino, kad po įvykio P. važiavo į ligoninę, nes jam buvo lūžusi nosis, ją operavo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo D. B. parodymai, kad klube buvo iš matymo pažįstamas klientas O., kitų jo asmens duomenų nežino, jį pažinojo kaip klientą iš ankstesnių apsilankymų klube. Su O. buvo kompanija žmonių, jų nepažinojo, ar juos buvo anksčiau matęs, neprisimena. Tą vakarą kartu su juo dirbo kolega P. L., kuriam tuo metu buvo bandomasis darbo laikotarpis. O. elgėsi neadekvačiai, šūkavo, rėkavo, priėjęs prie klubo lankytojų gestikuliavo rankomis, bendravo pakeltu balso tonu. Tikslaus laiko nepamena, P. L. priėjo prie O. ir paprašė, kad jis apsiramintų, nebesielgtų taip, nes klientai turi nusiskundimų dėl jo elgesio. Matė kaip P. su O. nuėjo arčiau baro klube, kaip iš O. kompanijos moterys ir vyras priėjo prie O., visi šaukė. Sunku buvo suprasti, kas ten vyksta, nes salėje buvo garsi muzika, žmonės linksminosi. Pamatė kaip O. nuo klientų stalo, esančio netoliese, paima stiklinį butelį ir užsimojo P. L.. P. sureagavęs spėjo atsitraukti, o O. su buteliu ėjo link jo. Smūgio buteliu nesudavė. Beeidamas O. pasuko galvą į šoną ir P. tuo metu sugriebė iš šono, nepamena kurio, apsikabino jį rankomis, kad atimtų butelį. Abu neišlaikę pusiausvyros, nes O. priešinosi, parkrito pusiau ant salėje stovėjusio triviečio fotelio, pusiau ant grindų. P. iš O. atėmė butelį. Prie P. L. pribėgo su O. buvę žmonės. Vienas iš vyriškių užsimojo P. suduoti smūgį, tačiau P. spėjo sureaguoti, išsitraukė dujų balionėlį ir purškė į tą vyriškį. Jo kolega K. išvedė vyriškį iš salės, o P. su O. liko klube. Tarp klubo lankytojų įvyko sąmyšis, dauguma buvo pasipiktinę O. ir kartu atvykusių asmenų elgesiu. Kiek pamena, P. O. išvedė iš klubo patalpų į kiemą. O. ir kartu su juo buvę asmenys nenurimo, kieme triukšmavo, rėkė, pradėjo spardyti lauko duris, nes jie jų nebeįsileido į klubą. P. atidarė duris, liepė nusiraminti. Jo tuo metu ten nebuvo, jis įvykio eigą stebėjo per kamerą. Pamatė kaip O. P. suduoda smūgį į veidą. Kažkas sušuko, kad iškvietė policiją ir medikus. Jis nusileido į apačią, netrukus atvyko policija ir greitoji medicinos pagalba. P. L. buvo išsigandęs, susijaudinęs, buvo matyti, kad šoko būsenoje. Jis pastebėjo, kad P. nosis kreiva. Ryte P. paskambinęs pasakė, kad jo nosis iš tikrųjų kreiva, vyksta į ligoninę, įtaria, kad gali būti lūžusi. Sakė, kad smūgį kumščiu į nosį jam sudavė O. (1 t., b. l. 167–170).

Liudytojas K. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad viskas vyko 2024 m. balandžio 12 d. Jis dirba naktiniame klube. Dirbo pirmame aukšte, stovėjo prie durų, kolega dirbo antrame aukšte. Gavo per raciją kvietimą, kad kolega P. kviečia ateiti į antrą aukštą. Nuėjęs matė, kad P. vaikėsi O. aplink stalą, paklausė P., ką toliau daryti, jis jam pasakė gimines išprašyti, nes ant P. puolė ir O. giminės. Dėl to jis palydėjo giminaičius, kurių buvo 4–5, į pirmą aukštą. Ir O. buvo išprašytas iš klubo. O. trenkė kolegai P. kumščiu tuo metu, kai jie stovėjo prie durų. P. nieko nedarė, jis užtrenkė duris, kad nebevyktų konfliktas. Nežino tiksliai, kokios to smūgio pasekmės buvo, bet lyg kažkas su nosimi buvo.

Liudytoja O. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2024 m. balandžio 12 d. buvo (duomenys neskelbtini) klube, buvo ji, jos dukra, A., O., I., E.. Tą vakarą šiek tiek apsvaigusi buvo. Ji sėdėjo prie staliuko, pajuto dujų kvapą ir akis pradėjo griaužti. Nematė, kas panaudojo dujas. Po dujų papurškimo kažkiek palaukė, kad galėtų matyti kažką, ir išėjo iš klubo, kiti su ja buvę asmenys taip pat išėjo iš klubo, bet jie ne kartu išvyko iš klubo. Jokio fizinio smurto panaudojimo prieš klubo darbuotojus nematė, tik vėliau sužinojo, kad kažkoks konfliktas įvyko.

Liudytojas A. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad linksminosi klube su mama, teta, drauge ir pusbroliu. Klube yra didelė salė ir balkonas. Jokio konflikto su kitais asmenimis nebuvo, jis nieko nedarė. Nematė, kad kaltinamasis konfliktuotų su kažkuo. Nors visi buvo kartu, tačiau kaltinamasis kartais išeidavo į tualetą ar parūkyti. Nematė, jog O. provokuojančiai elgtųsi ar prie ko nors priekabiautų. Matė kaip apsaugos darbuotojas purškė dujas, bet nežino, dėl ko jis purškė dujas. Apsvaigęs tuo metu nebuvo. Girdėjo, kad lyg dujų kliuvo tetai ar pusbroliui. Jo mama ar jis pats iškvietė greitąją, kad akis praplautų. Apsaugos darbuotojas pasakė jam ir kartu su juo buvusiems asmenims išeiti iš klubo, nes jie nepageidaujami, ir jie išėjo, bet nežino, kodėl jiems buvo liepta išeiti. Kieme būnant nematė, kad O. V. būtų panaudojęs smurtą. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė aplinkybes ir pasakojo tyrėjai, kaip viskas buvo.

Teismo posėdyje buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo A. A. parodymai, kad jis nuėjo į klube esantį balkonėlį parūkyti, sugrįžęs atgal prie baro pamatė stovintį apsaugos darbuotoją, jo asmens duomenų nežino, pažįsta iš matymo, kadangi klube lankėsi ne pirmą kartą. Prie apsaugos darbuotojo stovėjo O. V., I. A.. Jis priėjo prie ir jų paklausė, kas nutiko. Apsaugos darbuotojas kažką aiškinosi su O. V., tačiau pokalbio turinio jis negirdėjo, nes klube buvo garsi muzika. Matė, kad apsaugos darbuotojas laikė apglėbęs O. V. rankomis. Tuo pat metu prie jų priėjo E. V.. E. V. traukė suėmusi už rankos O. V. iš apsaugos darbuotojo gniaužtų. Kai jis priėjo, jokio konflikto nebuvo, nesuprato, dėl ko apsaugos darbuotojas laiko suėmęs O. V. rankomis. Jis pasitraukė tolyn. Apsaugos darbuotojas išsitraukė dujų balionėlį ir purškė dujas į veidą E. V. ir O. V.. Kurioje rankoje apsaugos darbuotojas turėjo dujų balionėlį, nepamena, be to, klube visada būna prietema. Nors jis su mama I. A. stovėjo toliau, tačiau papurkštų dujų kvapas pasiekė ir juos. Po dujų papurškimo apsaugos darbuotojas paleido O. V.. Visi išėjo į kiemą, nes trūko oro, degino akis. Jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kad jiems apžiūrėtų akis, nes labai perštėjo. Atvyko greitosios medicinos pagalbos medikai. Į ligoninę medikai jų nevežė, greitosios medicinos pagalbos automobilyje E. V. ir O. V. plovė akis. Jam ir I. A. medikų pagalba nebuvo teikta, nes tam nebuvo poreikio. Atvyko policijos pareigūnai. Kartu su pareigūnais jis su I. A. ir O. V. grįžo atgal prie baro durų, į vidų įėję nebuvo, prašė, kad atiduotų jų striukes, kurios buvo likusios klubo rūbinėje. Nepamena, ar apsaugos darbuotojas, ar kitas apsaugos darbuotojas, kurio vardas K., pasakė, kad striukių neatiduos. Iš klubo išėjo jo savininkas ir pradėjo prie pareigūnų jo mamą I. A. vadinti necenzūriniais žodžiais, pasakė, kad jokių striukių neduos. Pareigūnai jiems liepė skirstytis, striukių jie neatgavo. Dar ir šiuo metu jų neturi, nes po šio įvykio niekada nebesilankė minėtame klube. Jis nematė, kad O. V. būtų sudavęs smūgį į veidą apsaugos darbuotojui ar būtų naudojęs kitokį smurtą (1 t., b. l. 150–153).

Liudytoja I. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad viskas vyko 2024 m. balandžio 12 d. Jie nuvyko į klubą (duomenys neskelbtini). Tą naktį, kiek pamena, nevartojo alkoholio, bet gal ir vartojo, nepamena tiksliai. O. vartojo alkoholį, nes pirmas nuvažiavo į klubą, bet nebuvo taip, jog jis griuvinėtų. Ten yra staliukai, salė šokti, dar yra rūkomasis, o kitų patalpų nėra. Jie buvo nusipirkę butelį, traškučių, riešutų. O. savo akiratyje matė visada, išskyrus atvejus, kai jis su O. dukra V. ėjo parūkyti. Jis elgėsi tinkamai, prie lankytojų nepriekabiavo. Klausė V., kas buvo, tai ji sakė, kad kai rūkė, nepažįstamas praeivis tyčia ar netyčia užkabino su alkūne O., O. jam kažką pasakė, bet jokio susistumdymo nebuvo. Ji, sėdėdama prie staliuko, atsisukusi pamatė, kad apsaugos darbuotojas laiko O., todėl priėjo ir paklausė, kas atsitiko. Apsaugos darbuotojas pasakė, kad jis yra nepageidaujamas ir turi išeiti, ji paklausė, kokia priežastis, bet jai atsakė nesigilinti. Apsaugos darbuotojas neleido O. eiti prie staliuko ir pasakė, kad jis priekabiauja prie žmonių. Jie susistumdė ir apsaugos darbuotojas papurškė dujų balionėliu, bet niekas nieko po salę nesivaikė. Daugiausiai dujų teko jos sesei ir O.. Tada visi išėjo iš klubo ir išsikvietė greitąją bei pareigūnus. Būdama kieme nematė, kad O. bendrautų su apsaugos darbuotojais ar kažkuriam iš jų suduotų smūgius. Pamena, kad būdama prie durų prašė leisti pasiimti striukes, bet jiems neleido jų pasiimti. Priėjęs savininkas pradėjo ją įžeidinėti ir nuorūką metė jai į krūtinę. Atvykę pareigūnai jiems liepė važiuoti namo. Išsikvietė taksi ir išvažiavo namo. Žino, kad O. nukentėjusysis skambinėdavo, siūlydavo susitikti ir prašė žalą atlyginti, bet ji jam sakė, kad niekur nevažiuotų ir nieko nedarytų. Tada gavo skambutį iš tyrėjos, kad reikia atvykti į policijos duoti parodymų.

Liudytoja E. V. teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus, nes kaltinamasis yra jos sūnus.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 561/2024 (05) matyti, kad P. L. nustatytas nosies kaulų lūžis. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui, nėra. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai suduodant kumščiu ar panašiai, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Negalima atmesti galimybės, kad P. L. galėjo susižaloti griūdamas ir nosies sritimi atsitrenkdamas į kietą buką daiktą (paviršių), tam sužalojimo pobūdis neprieštarauja. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu P. L. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatyto nosies kaulų lūžio P. L. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (1 t., b. l. 75).

Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiosios patrulės G. T. 2024 m. balandžio 13 d. tarnybinio pranešimo „Dėl įvykio aplinkybių“ matyti, kad 2024 m. balandžio 13 d. dirbant kartu su Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK 2-ojo poskyrio vyresn. tyrėju R. B. ekipaže P1104, apie 15.45 val. iš Panevėžio AVPK OVS budėtojų buvo gautas nurodymas susisiekti su nukentėjusiuoju apsaugos darbuotoju P. L., kuriam VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje buvo nustatytas nosies kaulo lūžimas. Pabendravo su P. L., vyras paaiškino, kad dirbant apsaugos darbuotojo pareigose klube (duomenys neskelbtini) iš minėto klubo norėjo išprašyti nepageidaujamą klientą, kurį iš matymo pažįsta, išvedus klientą į lauką šis vieną kartą rankos kumščiu trenkė P. L. į veidą. P. L. pareiškė, kad pretenzijų niekam neturi, atsisako būti apklaustas, nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju ir policijos pagalba jam nereikalinga. 2024 m. balandžio 13 d. apie 00.30 val. buvo registruotas įvykis ROIK 0124000214427, kuriame nurodyta, kad: ,,atvykus nurodytu adresu pasitiko O. V., 1,23 prom., kuris paaiškino, kad jo mamai E. V., 1,95 prom., apsaugos darbuotojas papurškė dujų. E. V. buvo apžiūrėta medikų ir iškart paleista. Asmenys buvo agresyviai nusiteikę, neaiškiai dėstė aplinkybes. Buvo paaiškinta, kad jeigu turės pretenzijų, kreiptųsi blaiviame stovyje į policijos komisariatą. O. V. kelis kartus paminėjo, kad trenkė apsaugos darbuotojui. Bendrauta su apsaugos darbuotoju P. L., kuris jokių pretenzijų neturėjo.“ Įvykio vietoje pastebėtos vaizdo stebėjimo kameros ant pastato (duomenys neskelbtini), kameros yra virš pagrindinių lauko durų ir kairėje pusėje ant pastato kampo, nukreipta į pagrindines lauko duris, kur ir yra tiksli įvykio vieta. Kam priklauso vaizdo stebėjimo kameros, nenustatyta, kiek laiko saugomi įrašai, taip pat nežinoma (1 t., b. l. 30–31).

Iš 2024 m. balandžio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), naktinis klubas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 32–37).

Iš 2024 m. gegužės 2–3 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyt, kad apžiūrėti 7 vaizdo įrašai, gauti iš naktinio klubo (duomenys neskelbtini). Pirmasis apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „XVR_ch1_main_20240413001500_ 20240413004034“, be garso. Ekrano viršuje, dešinėje, matyti vaizdo įrašo data 2024-04-13, vaizdo įrašo pradžios laikas 00:15:00. Ekrano apačioje, kairėje, matyti kameros pavadinimas „CAM 1“. Filmuojama tamsiu paros metu. Filmuojamas klubo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kiemas. Kamera yra ant pietinės namo sienos ir nukreipta į (duomenys neskelbtini). Gatve važiuoja automobiliai, į aikštelę atvažiuoja automobilis, iš automobilio išlipę žmonės eina į klubą. Laiku 00:22:10 trys jaunuoliai, išėję iš klubo, užeina už pastato, į kairę pusę, kur jų nesimato. Laiku 00:27:26 trys jaunuoliai grįžta ir įeina į nišą, kur kamera jų nebefilmuoja. Matyti, kad pastato nišoje yra žmonių, retkarčiais pasirodo rūkantis vyriškis (toliau – vyriškis Nr. 1). Vyriškis Nr. 1 yra pusamžis, praplikusiu viršugalviu, vilki marškinėliais trumpomis rankovėmis su užrašais ar piešiniais priekyje ir nugaroje, tamsios spalvos kelnėmis ir šviesiais batais. Laiku 00:31:35 jis tai pasirodo, tai vėl dingsta nišoje. Iš nišos už namo kampo nueina trijulė (du vyrai ir viena moteris). Kas vyksta nišoje prie įėjimo durų, nesimato. Laiku 00:32:52 nuo automobilių stovėjimo aikštelės į klubą ateina moteris su akiniais. Pakalba su nišoje stovinčiais ir užeina už pastato, į kairę pusę, netrukus grįžta. Laiku 00:34:15 iš už pastato kampo grįžta trijulė. Jų nebesimato. Matyti tik vyriškis Nr. 1 ir dar vienas rūkantis vyriškis (toliau – vyriškis Nr. 2). Vyriškis Nr. 2 yra pusamžis, praplikusiu viršugalviu, vilki lyg ir žalios spalvos glaustinuke ir tamsiomis kelnėmis, avi tamsios spalvos batus. Laiku 00:36:00 automobilis atveža dar du žmones, kurie įeina į klubą. Laiku 00:36:47 vaizdo įrašas užstringa. Laiku 00:37:20 vaizdo įrašas vėl tęsiasi. Automobilių stovėjimo aikštelėje matyti stovintis lyg ir greitosios pagalbos automobilis. Iš jo atbėga vyriškis Nr. 2. Laiku 00:37:48 vyriškiai Nr. 1 ir Nr. 2 užsikabinę už parankių išveda moterį (toliau – moteris Nr. 1), vilkinčią šviesios spalvos lietpalčiu iki kelių. Kita moteris (toliau – moteris Nr. 2) išlindus dalinai iš nišos lyg ir filmuoja telefonu. Tada nubėga iš paskos į greitosios automobilį. Abu vyriškiai (Nr. 1 ir Nr. 2) grįžta nuo greitosios automobilio. Vyriškis Nr. 2 apsirengia striukę ir per žalią veją vėl abu nubėga į greitosios automobilį. Iš klubo išeina dar vienas vyriškis ir nusuka už pastato į dešinę pusę. Kas vyksta automobilių stovėjimo aikštelėje, prie greitosios automobilio, nesimato. Vaizdo įrašas baigiasi 00:40:32. Antrasis apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „XVR_ch2_main_20240413001500_ 20240413004034“, be garso. Ekrano viršuje, dešinėje, matyti vaizdo įrašo data 2024-04-13, vaizdo įrašo pradžios laikas 00:15:00. Ekrano apačioje, kairėje, matyti kameros pavadinimas „CAM 2“. Vaizdas labai neryškus, lyg pro rūką. Filmuojama tamsiu paros metu. Filmuojama klubo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), aikštelė – niša, esanti šalia lauko durų. Kamera yra virš durų ir matyti betoninės aikštelės dalis. Aikštelėje stovi trys jaunuoliai, rūko, kalba, durys prasiveria, matyti prie durų stovinčiojo ranka. Į aikštelę išeina ir dar vienas vyriškis. Laiku 00:19:41 į klubą ateina vyras ir moteris. Laiku 00:22:02 trys jaunuoliai nueina į kairę pusę, kur jų nebesimato. Laiku 00:25:57 pro duris išeina vyras ir nueina į kairę pusę. Laiku 00:27:03 į klubą ateina dar vienas vyras. Jį įleidžia pro duris. Į aikštelę ateina trijulė (du vyrai ir moteris) ir laiku 00:27:49 pro duris išeina vyriškis Nr. 2, pasisveikina su vienu iš atėjusiųjų, kalba skėsčiodamas rankomis, užsirūko, vaikšto po aikštelę. Laiku 00:29:56 prasiveria durys ir pro jas pasirodo vyriškis Nr. 1. Matyti kaip jį už dešinės rankos stumia vyriška ranka. Vyriškis Nr. 1 mosikuojasi dešine ranka, bando nustumti stovintįjį viduje prie durų vyriškį. Prie jo ateina ir vyriškis Nr. 2. Trijulė (du vyrai ir moteris) stovi atsitraukę tolėliau nuo durų. Matyti kaip vyriškis Nr. 1 aršiai pyksta, mosikuojasi rankomis, bando suduoti ar tai nustumti vyriškį tarpduryje. Prisijungia ir vyriškis Nr. 2. Tarpduryje stovinčio vyriškio matyti tik rankos ir dalis kūno. Laiku 00:30:30 vyriškis Nr. 1 prisidega cigaretę, išsipučia nosį. Vyriškis aršiai kalbėdamas lenda prie tarpduryje stovinčio vyriškio. Matyti, kad abu vyriškiai yra neblaivūs, nes svirdinėja. Laiku 00:31:00 prie durų ateina vyriškis Nr. 1, mosikuoja dešine ranka, rodo pirštu, šneka. Laiku 00:31:28 matyti kaip vyriškis Nr. 1 užsimoja dešine ranka ir trenkia tarpdury stovinčiajam. Ar pataiko, nesimato. Matyti tarpdury stovinčiojo mosikuojanti kairė ranka. Vyriškis Nr. 1 staigiai atsitraukia. Laiku 00:31:36 pro duris išeina moteris Nr. 1 su lietpalčiu rankose. Atsisukusi kažką sako tarpdury stovinčiam vyriškiui (apsaugininkui). Laiku 00:31:42 panašu, kad vyriškis (apsaugininkas) tarpdury papurškia dujomis, nes išėjusi moteris Nr. 1 užsidengia akis. Laiku 00:31:44 durys užsiveria. Vyriškis Nr. 1 priėjęs spiria dešine koja į duris, tada daužo duris rankomis, užremia jas kojomis ir neleidžia atidaryti. Šone stovėjusi trijulė pasišalina. Moteris Nr. 1 su lietpalčiu rankose stovi nulenkusi galvą. Toliau visi trys stovi aikštelėje, vyriškis Nr. 1 rūko, kalba, laiko telefoną rankose. Laiku 00:32:55 iš tamsos prie jų ateina moteris su akiniais, kalba. Vyriškis Nr. 1 skambina telefonu, vyriškis Nr. 2 paveda moterį Nr. 1 su lietpalčiu į šoną. Laiku 00:33:27 pro duris išeina šviesiai apsivilkusi moteris (toliau – moteris Nr. 2), kalba su vyriškiais Nr. 1 ir Nr. 2. Grįžta moteris su akiniais ir prieš tai stovėjusi trijulė. Jie visi sueina į vidų, o vyriškio Nr. 1 prie durų neprileidžia moteris Nr. 2. Jis spjauna, kilnoja kojas, pameta telefoną ant žemės. Trumpam pro duris išeina stambaus kūno sudėjimo mergina. Netrukus ji vėl įeina. Laiku 00:36:47 vaizdas užstringa. Laiku 00:37:20 vaizdas tęsiasi. Laiku 00:37:48 vyriškiai Nr. 1 ir Nr. 2 už parankių išveda moterį Nr. 1. Laiku 00:38:59 abu vyrai trumpam grįžta į aikštelę ir vėl dingsta. Vaizdo įrašas baigiasi 00:40:32. Trečiasis apžiūrimas spalvotas vaizdo įrašas pavadinimu „XVR_ch3_main_20240413001500_ 20240413004034“, be garso. Ekrano viršuje, dešinėje, matyti, kad vaizdo įrašo data 2024-04-13, vaizdo įrašo pradžios laikas 00:15:00. Ekrano apačioje, kairėje, matyti kameros pavadinimas „CAM 3“. Vaizdas labai neryškus, lyg pro rūką. Filmuojamos klubo patalpos iš vidaus: kairėje pusėje matyti lauko durys, prie jų stovi apsaugos darbuotojas (toliau – apsaugos darbuotojas Nr. 1) Apsaugos darbuotojas Nr. 1 yra stambaus kūno sudėjimo, vilki tamsios spalvos drabužius. Dešinėje pusėje matyti dvejos durys į vyrų ir moterų tualetus. Apsaugos darbuotojas Nr. 1 praveria duris ir įleidžia jaunuolį, kalbasi. Lauko durys praviros ir stovintieji lauke bendrauja su stovinčiais viduje prie durų. Į tualetus užeina ir išeina lankytojai. Į klubą iš kiemo įeina žmonės. Darbuotoja su šluota plauna grindis. Apsaugos darbuotojas Nr. 1 trumpam pasišalina nuo durų. Laiku 00:26:38 aikštelėje šalia tualetų ir lauko durų pasirodo apsaugos darbuotojas Nr. 1 ir vyriškis Nr. 2 bei moteris Nr. 2 šviesiais drabužiais. Tarp jų vyksta konfliktas. Apsauginis bando išprašyti vyriškį Nr. 2 lauk, o moteris Nr. 2 neleidžia: įsiterpia tarp jų, grumiasi, stumia apsauginį. Laiku 00:28:00 apsauginis išprašo vyriškį Nr. 2. Visą tą laiką moteris Nr. 2 rankose laiko telefoną. Moteris Nr. 2 ir apsauginis nueina į dešinę pusę, kur jų nebesimato. Darbuotoja vėl šluosto grindis. Grįžta moteris Nr. 2 kalbėdama telefonu, mosuodama rankomis. Laiku 00:29:58 pro duris sparčiai išeina vyriškis Nr. 1. Prie durų grįžta apsaugos darbuotojas Nr. 1 su dar vienu apsaugos darbuotoju Nr. 2. Durys pravertos. Kažką visi kalba, mosikuoja rankomis, stumdosi. Šviesiais rūbais vilkinti moteris Nr. 2 išeina, už apsauginių lieka stovėti moteris Nr. 1 su salotinės spalvos lietpalčiu rankose. Matyti lauke besimosikuojantis vyriškis, vyksta lyg ir grumtynės tarp lauke stovinčiųjų ir apsauginių, laiku 00:31:30 kažkuris iš lauke stovinčiųjų užsimoja, bet gerai nematyti, nes vaizdas neryškus. Laiku 00:31:38 moteris su lietpalčiu išeina pro duris. Apsauginis Nr. 2 kažką dešinėje rankoje laikydamas lyg ir dujų balionėlį, purškia. Durys užveriamos. Apsauginiai lieka viduje. Prie jų ateina šviesiais rūbais vilkinti moteris Nr. 2, kažką mosuodama rankomis kalba. Laiku 00:33:27 šviesiais rūbais vilkinti moteris Nr. 2 išeina pro duris. Laiku 00:34:55 pro duris įeina lauke buvusi trijulė (du vyriškiai ir moteris) bei moteris su akiniais. Jie visi nueina į patalpos gilumą, kur jų nebesimato. Laiku 00:35:45 pro lauko duris išeina stambaus kūno sudėjimo moteris atėjusi su pirmuoju apsauginiu iš patalpos gilumos. Netrukus ji grįžta. Laiku 00:36:47 vaizdas užsikerta. Laiku 00:37:23 vaizdas tęsiasi. Matyti patalpoje dar du nauji lankytojai. Patalpoje vaikšto lankytojai pirmyn ir atgal. Vaizdo įrašas baigiasi 00:40:33. Ketvirtasis apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „XVR_ch4_main_20240413001500_ 20240413004034“, be garso. Ekrano viršuje, dešinėje, matyti, kad vaizdo įrašo data 2024-04-13, vaizdo įrašo pradžios laikas 00:15:00. Ekrano apačioje, kairėje, matyti kameros pavadinimas „CAM 4“. Filmuojamos klubo antro aukšto foje patalpos: kairėje pusėje, sienoje yra kvadratinis langelis, už kurio matyti sėdinti darbuotoja – rūbininkė, šalia stovi sofutė, priešais ją ant sienos kabo veidrodis bei stovi trys kėdės, priekyje yra laiptai iš pirmo aukšto (jų nesimato, tik mediniai turėklai), priekyje yra stiklinės durys, o dešinėje pusėje, prie sienos stovi šviesios spalvos sofutė. Matyti kaip ateina ir išeina lankytojai. Laiku 00:25:53 matyti pro stiklines duris išbėgantis vyriškis Nr. 2, kurį veja apsaugos darbuotojas Nr. 2. Apsaugos darbuotojas Nr. 2 yra su barzda, vilkintis glaustinukę, tamsias kelnes, ausyje įsidėjęs ausinuką ir prisisegęs mikrofoną, jiems paskui išeina šviesiais rūbais vilkinti moteris Nr. 1, mosikuoja rankomis apsaugos darbuotojui Nr. 2, už jų apsaugos darbuotojas Nr. 1 ir dar keli lankytojai. Moteris Nr. 2 šviesiais rūbais ant laiptų dar grūmoja pirštu. Visi išsiskirsto – vyriškis Nr. 2 ir moteris Nr. 2 nulipa žemyn, kartu ir apsaugos darbuotojas Nr. 1, o apsaugos darbuotojas Nr. 2 ir kiti lankytojai grįžta pro stiklines duris. Vėl vaikšto lankytojai. Laiku 00:28:58 pro stiklines duris išbėga vyriškis Nr. 1 ir apsaugos darbuotojas Nr. 1. Vyriškis Nr. 1 sėdasi ant sofutės šalia rūbinės langelio ir kalbasi skėsčiodamas rankomis su apsaugos darbuotoju Nr. 1. Netrukus išeina moteris Nr. 1 ir apsaugos darbuotojas Nr. 2. Apsaugininkai nuveda vyriškį Nr. 1 į apačią, paskui juos nueina moteris Nr. 1 iš rūbinės paėmusi lietpaltį. Laiku 00:31:00 iš apačios grįžta šviesiais rūbais vilkinti moteris Nr. 2 ir įeina pro stiklines duris. Netrukus ji vėl išeina ir iš rūbinės paėmusi liemenę nulipa žemyn. Vaikšto pirmyn atgal lankytojai. Laiku 00:34:10 pro stiklines duris įeina apsaugos darbuotojas Nr. 1. Laiku 00:35:21 apsaugos darbuotojas Nr. 1 vėl lipa žemyn. Laiku 00:35:31 pro stiklines duris įeina moteris su akiniais. Laiku 00:35:55 prie rūbinės langelio ateina trijulė iš lauko. Laiku 00:36:47 vaizdo įrašas užsikerta. Laiku 00:37:19 vaizdas tęsiasi. Laiku 00:37:22 grįžta ir pro duris įeina apsaugos darbuotojas Nr. 3. Vaikšto lankytojai. Vaizdo įrašas baigiasi 00:40:33. Penktasis apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „XVR_ch5_main_20240413001500_ 20240413004034“, be garso. Ekrano viršuje, dešinėje, matyti, kad vaizdo įrašo data 2024-04-13, vaizdo įrašo pradžios laikas 00:15:00. Ekrano apačioje, kairėje, matyti kameros pavadinimas „CAM 5“. Vaizdo įrašo kokybė labai prasta, matyti violetinis fonas. Filmuojamos klubo antro aukšto foje patalpos iš kitos pusės, kamera filmuoja iš foje kampo virš rūbinės langelio ir yra nukreipta į laiptus: tolumoje matyti sofutės, priekyje laiptai į pirmą aukštą, dešinėje pusėje sofutė stovinti prie rūbinės langelio. Visas vaizdo įraše vykstantis veiksmas analogiškas prieš tai aprašytam vaizdo įrašui. Šeštasis apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „XVR_ch6_main_20240413001500_ 20240413004034“, be garso. Ekrano viršuje, dešinėje, matyti, kad vaizdo įrašo data 2024-04-13, vaizdo įrašo pradžios laikas 00:15:00. Ekrano apačioje, kairėje, matyti kameros pavadinimas „CAM 6“. Filmuojama klubo salė: kairėje pusėje matyti dalis baro prekystalio, prie jo stovi kėdės ir ant jų sėdi lankytojai, tada praėjimas ir dešinėje pusėje matyti staliukai, prie kurių sėdi lankytojai, bei tolumoje dešinėje dalis šokių aikštelės, kurioje šoka lankytojai. Praėjimu pirmyn atgal vaikšto apsaugos darbuotojas Nr. 2. Po salę vaikšto daug lankytojų, geria, kalbasi. Laiku 00:25:42 matyti šalia baro, kairėje pusėje vykstančios grumtynės tarp apsaugos darbuotojų Nr. 1, Nr. 2, vyriškio Nr. 2 ir moters Nr. 2 šviesios spalvos drabužiais. Apsaugos darbuotojas Nr. 2 kažkokiu juodos spalvos daiktu kažką bando padaryti vyriškiui, tarp jų braunasi moteris Nr. 2 šviesiais drabužiais. Visi jie išeina pro kamerą iš salės. Iš paskos jų lekia moteris Nr. 1, netrukus ji ir apsaugos darbuotojas Nr. 1 grįžta ir matyti kaip salės gilumoje vyksta grumtynės (tarp apsaugos darbuotojo ir vieno iš lankytojų), paskui besigrumiantys dingsta iš vaizdo į salės gilumą. Laiku 00:28:54 matyti kaip iš salės gilumos apsaugos darbuotojai Nr. 1 ir Nr. 2 išstumia vyriškį Nr. 1 pro kamerą iš salės. Iš paskos eina moteris Nr. 1. Laiku 00:31:10 į salę, prie dešinėje pusėje stovinčio staliuko trumpam grįžta šviesiais rūbais vilkinti moteris Nr. 2 ir vėl išeina. Toliau lankytojai linksminasi. Laiku 00:36:47 vaizdo įrašas užsikerta. Laiku 00:37:19 vaizdas tęsiasi. Vaizdo įrašas baigiasi 00:40:33. Septintasis apžiūrimas spalvotas vaizdo įrašas pavadinimu „XVR_ch10_main_20240413001500_ 20240413004034“, be garso. Ekrano viršuje, dešinėje, matyti, kad vaizdo įrašo data 2024-04-13, vaizdo įrašo pradžios laikas 00:15:00. Ekrano apačioje, kairėje, matyti kameros pavadinimas „CAM 10“. Filmuojama klubo salės šokių aikštelė. Laiku 00:26:07 tolumoje, kairėje šokių aikštelės matyti vyriškių stumdymasis, kuris persimeta į šokių aikštelę, matyti apsaugos darbuotojas Nr. 2, bandantis pagauti vyriškį Nr. 1. Laiku 00:26:20 vyriškis Nr. 1, kuris ir buvo vienas iš besigrumiančiųjų, pagriebia nuo kairiojo stalo lyg ir butelį ir užsimoja į apsaugos darbuotoją Nr. 2. Šalia jų yra ir moteris Nr. 1. Matyti, kad vyriškis Nr. 1 užsigriebia už galvos, lyg gavęs smūgį, bet kas davė dėl susiliejančio įrašo vaizdo, nesimato. Apsaugos darbuotojas Nr. 2 griebia vyriškį Nr. 1, apglėbia, apgriauna ant žemės, išplėšia butelį. Vyriškis Nr. 1 guli ant grindų už priekyje kameros stovinčio salo. Jo nesimato. Apstoja kiti lankytojai, kelia. Kai bando kelti apsaugos darbuotojas Nr. 2, vėl vyksta grumtynės. Vyriškis Nr. 1 sklaidosi, puola, tarp jų įsimaišo moteris Nr. 1. Laiku 00:27:30 matyti vyriškis Nr. 1 užsikniaubęs veidą, apsaugos darbuotojas Nr. 2 stovi šalia bando suimti per juosmenį. Kol apsaugininkas kalbasi su aplink stovinčiais lankytojais, vyriškis Nr. 1 atsitiesia ir vėl puola apsaugos darbuotoją Nr. 2. Apsaugos darbuotojas Nr. 2 dešinėje rankoje laiko kažkokį juodos spalvos daiktą, lyg dujų balionėlį. Apsaugininkas suima jį už kaklo, nustumia ant minkštasuolio, moteris Nr. 1 įsiterpia tarp vyrų ir stumia apsaugininką. Vyriškis Nr. 1 pabuvęs šiek tiek užsikniaubęs (panašu, kad jam buvo papurkšta dujų) vėl puola apsaugininką. Pasirodo apsaugos darbuotojas Nr. 1. Abu apsaugininkai suima vyriškį Nr. 1 už rankų ir išveda iš salės, kur kamera nebefilmuoja. Tęsiasi lankytojų linksminimasis. Laiku 00:36:47 vaizdo įrašas užsikerta. Laiku 00:37:19 vaizdas tęsiasi. Vaizdo įrašas baigiasi 00:40:33 (1 t., b. l. 41–46).

Iš 2024 m. gruodžio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad papildomai apžiūrėti vaizdo įrašai iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini) (vaizdo įrašai buvo apžiūrėti 2024 m. gegužės 2–3 d., surašytas apžiūros protokolas). Įrašuose vyriškis Nr. 1 – įtariamasis O. V., vyriškis Nr. 2 – liudytojas A. A., moteris Nr. 1 – liudytoja E. V., moteris Nr. 2 – liudytoja I. A., apsaugos darbuotojas Nr. 1 – liudytojas K. G., apsaugos darbuotojas Nr. 2 – nukentėjusysis P. L. (1 t., b. l. 47–49).

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad kaltinamasis O. V. naktį iš 2024 m. balandžio 12 d. į 2024 m. balandžio 13 d. kartu su mama E. V., teta I. A., pusbroliu A. A. ir jo sugyventine O. S. buvo naktiniame klube (duomenys neskelbtini). Tą naktį naktiniame klube dirbo liudytojai D. B., K. G. ir nukentėjusysis P. L.. Vaizdo įrašų apžiūrų protokolai, paties kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų I. A., A. A., D. B., K. G. parodymai patvirtina, kad po to, kai naktinio klubo apsaugos darbuotojai įvykio naktį iš klubo liepė išeiti O. V., tarp naktinio klubo apsaugos darbuotojų, kaltinamojo ir kartu su juo buvusių asmenų kilo konfliktas. Iš vaizdo įrašų apžiūrų protokolų matyti, kad vykstant konfliktui naktiniame klube O. V. pagriebė nuo stalo butelį ir užsimojo juo trenkti nukentėjusiajam, kuris tada kaltinamąjį pargriovė ant žemės ir išplėšė iš jo turėtą butelį, tačiau O. V. nesiliovė puolęs nukentėjusįjį, todėl buvo panaudotos dujos. Po to, kai kaltinamasis ir kartu su juo naktiniame klube buvę asmenys jau buvo kieme prie naktinio klubo, O. V. užsimojo ir dešine ranka trenkė tarpdury stovinčiam nukentėjusiajam į veido sritį, pataikydamas jam į nosį.

Pats kaltinamasis įvykio naktį į įvykio vietą atvykusiam policijos pareigūnui liudytojui V. M. pripažino trenkęs apsaugos darbuotojui, tačiau tuo metu nukentėjusysis niekam dėl to jokių pretenzijų neturėjo. Nepaisant to, P. L. 2024 m. balandžio 13 d. po 13 val. kreipėsi į ligoninę ir jam buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžis, buvo reikalingas planinis chirurginis gydymas. Nors O. V. ikiteisminio tyrimo metu ir iš dalies net teisme teigė, kad smūgį nukentėjusiajam sudavė gindamasis, tačiau tiek iš vaizdo įrašų, tiek ir iš nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų matyti, kad tuo metu būtinosios ginties situacija nebuvo susiklosčiusi, nes jokio pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi nebuvo. Visos nustatytos aplinkybės ir susiklosčiusi situacija leidžia kategoriškai teigti, kad prieš P. L. kaltinamasis smurtą panaudojo (jam į veidą vieną smūgį kumščiu sudavė) veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas pavojingą savo elgesio pobūdį, numatydamas, kad dėl jo suduoto smūgio gali būti sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, ir norėdamas tokių padarinių. Kadangi P. L. šiuo kaltinamojo suduotu smūgiu buvo padarytas nosies kaulų lūžis, O. V. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d. kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Nors P. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs civilinį ieškinį, prašydamas jam priteisti turtinę, neturtinę žalą ir atstovavimo išlaidas, teisme jis nurodė, kad atsisako pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo bei neprašo priteisti patirtų teisinių paslaugų išlaidų, nes susitaikė su kaltinamuoju ir susitarė su juo dėl bendros 850 Eur sumos atlyginimo. Tai patvirtina 2025 m. vasario 10 d. kaltinamojo ir nukentėjusiojo pasirašytas susitaikymo raštas (4 t., b. l. 132). Iš pateikto kvito matyti, kad O. V. 2025 m. balandžio 7 d. atliko 200 Eur pinigų perlaidą nukentėjusiajam. Susitaikymo rašte išdėstytas susitarimas dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos tvirtintinas, o procesas dėl P. L. civilinio ieškinio, kurio jis nebepalaiko (atsisako), nutrauktinas (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-77-593/2020, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-81-744/2020).

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamojo 410,72 Eur turtinę žalą už P. L. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kartu su civiliniu ieškiniu buvo pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai (1 t., b. l. 102). Teismo vertinimu, civilinis ieškinys yra pagrįstas nukentėjusiajam suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų įkainiais už jam nuo 2024 m. balandžio 13 d. iki 2024 m. balandžio 19 d. ligoninėje ir ambulatorijoje suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala padaryta kaltinamojo tyčiniais veiksmais, Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas, iš kaltinamojo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisiant 410,72 Eur turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Žemesnės instancijos teismas

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pareiškė civilinį ieškinį 146,32 Eur sumai, nes nukentėjusiajam P. L. už nedarbingumo laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 18 d. iki 2024 m. balandžio 22 d. buvo apskaičiuota tokio dydžio ligos išmoka (1 t., b. l. 112–126). Kartu su civiliniu ieškiniu buvo pateikti nukentėjusiojo nedarbingumo laikotarpį ir jam apskaičiuotą ligos išmoką pagrindžiantys dokumentai. Teismo vertinimu, civilinis ieškinys yra pagrįstas, nes tiesioginė nukentėjusiojo laikino nedarbingumo, už kurį jam buvo mokama ligos išmoka, priežastis yra kaltinamojo padarytas nusikaltimas, sutrikdęs P. L. sveikatą. Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala padaryta kaltinamojo tyčiniais veiksmais, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas, iš kaltinamojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus naudai priteisiant 146,32 Eur turtinei žalai atlyginti.

Įrodymai ir įrodymų vertinimas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo

Kaltinamasis O. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną tvarkėsi automobilį namų kieme ir buvo blaivus, o nukentėjusysis R. B. jau visą savaitę su jo tėčiu šventė. Ir įvykio dieną R. B. išgėrinėjo su tėčiu jų namų kieme bei abu buvo girti. Mama atėjo į kiemą, susikivirčijo su R. B. ir jis puolė mamą, o ji rėkė, šaukė. Nuo ko prasidėjo konfliktas tarp nukentėjusiojo ir jo mamos, nematė. Išgirdo tik, kad jo mama šaukėsi pagalbos. Nematė, kaip jai trenkė R. B., bet mama pasakė, kad jai trenkė R., be to, jai po akimi buvo paraudę. Tai sužinojęs, jis trenkė R., kuris tuo metu buvo pavėsinėje, iš rankos vieną kartą į veidą dėl to, kad jis prieš tai puolė jo mamą, t. y. trenkė nukentėjusiajam gindamas mamą. Po smūgio R. B. nugriuvo ant kampo ir galėjo susižaloti griūdamas. Jokio strypo neturėjo ir juo nukentėjusiojo nemušė. Liudytojai ir R. B. apkalba jį. Kai sudavė R. B. ranka, S. S. su kirviu atbėgo ir grasino jam, o po to atbėgo ir N. S.. N. S. su S. S. vedėsi R. ir po to R. B. pradėjo mėtytis iš akmenų. Tarp R. B., S. S. ir jo šeimos yra susiklostę konfliktiški santykiai, nes jie anksčiau buvo išdaužę jo šeimai langus, S. S. ant laiptų aliejaus buvo pripylusi. Su N. S. neturėjęs konfliktų. Jokios turtinės žalos nukentėjusiajam nepadarė, nes jokių jo daiktų nesugadino, įvykio metu nukentėjusysis buvo be akinių, jo šlepetės buvo suplyšusios dar iki įvykio, o kaip suplyšo marškinėliai, nežino. Turėtų galimybę sumokėti ne daugiau kaip 1200 eurų neturtinės žalos.

Nukentėjusysis R. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad grįžęs iš Vokietijos 2024 m. liepos 26 d. atvyko pas buvusią sugyventinę S. S. ir podukrą N. S.. 2024 m. liepos 27 d. su V. V., su kuriuo kartu mokėsi mokykloje, ėmė pavėsinėje (duomenys neskelbtini) išgėrinėti. Kieme prie automobilio buvo O. V., kuris kartu su jais alkoholio nevartojo. Konfliktų anksčiau su kaltinamuoju nėra turėjęs. Dar vienas kaimynas R. atėjo, kuris buvo blaiviausias, nes pas juos atėjo tik apie pietus. Vakare pasirodė O. V. mama E. V., su kuria kilo žodinis konfliktas, nes ji prašė duoti išgerti, o jis liepė jai neliesti jų alkoholio, nes tai kainuoja pinigus. Nežino, ar E. buvo blaivi, bet su jais ji alkoholio nevartojo. Tuo metu, kai jis ginčijosi su O. mama ir norėjo susirinkti butelius, kaltinamasis buvo prie automobilio šalia pavėsinės, kurioje jie buvo. Jam bekonfliktuojant su E. V., pribėgo O. V. ir sudavė jam smūgį į veido sritį, nuo kurio jis pargriuvo. Tada kaltinamasis puolė jį daužyti su strypu. Jį daužydamas O. sakė, kad „čia gauni už mano pusbrolį“, nes tarp O. pusbrolio ir jo anksčiau buvo konfliktas. O. mama smurto metu irgi buvo, viską matė. Girdėjo O. mamą šaukiant „duok, duok, O.“. Kažkas neleido jam atsikelti, nes jis buvo prispaustas. Saugodamasis užsidengė galvą ir nieko nematė. Pamačiusios, kad jį paguldytą daužo, išbėgo S. S. ir N. S.. Jam buvo suduota daugiau nei 10, apie 20 smūgių. Jam buvo suduota daugiausia smūgių į šonus ir nugarą. Kai vedė jį iš kiemo, prie vartelių vėl įvyko žodinis konfliktas, kurio metu į juos pradėjo mėtyti akmenis ar plytgalius. Atsitraukdamas matė kaltinamojo rankoje pusiau nudažytą strypą, kurio forma panaši į kirvio kotą, t. y. strypas buvo metalinis, plokščias, 70–80 cm ilgio, gelsvos ir žalsvos spalvų. Atvykusi greitoji medicinos pagalba išvežė jį į ligoninę, kur jam buvo nustatytas girtumas, susiūta žaizda nosyje, išrašyti vaistai nuo skausmo. Vėliau šeimos gydytoja išrašė raminančių vaistų nuo nerimo. Skausmą jautė dar 2 mėn. po įvykio, ypač skaudėjo pilvą, buvo matomos kraujosruvos ant nugaros, paakiuose. Siūles ištraukė po 2 sav. Vokietijoje dar pirko vaistų, bet pas gydytojus daugiau nebesilankė. Jam buvo padarytas nedidelis smegenų sutrenkimas. Visus nustatytus sužalojimus padarė kaltinamasis, su kuriuo po įvykio dar matėsi, kai buvo nuvykęs pas S. S.. Tada O. V. jam užstatė mašiną, pradėjo grasinti, kad apšlapins jo automobilį, o paskui uždegs, bet po to kaltinamasis savo automobilį patraukė ir jis pravažiavo. Įvykio metu suplyšo jo raudoni „Nike“ marškinėliai, kurių vertė apie 40–50 Eur, jie buvo dėvėti apie porą dienų. Be to, įvykio metu pertrūko dešinės „ Nike“ šlepetės padas, jų vertė apie 20–25 Eur, kiek pamena, jas pirko Vokietijoje žiemą už 25 Eur ir dėvėjo vasarą apie mėnesį laiko. Kai sudavė jam į galvą, nukrito ir sudužo jo dėvėti akiniai tamsiai rudais rėmeliais, kurie skirti vairavimui ir skaitymui, juos dėvi nuolat, o dabar jau turi naujus. Akinius buvo pirkęs 2022 m. už 270 Eur ir naudojęs šiek tiek ilgiau nei dvejus metus. Už naujus akinius mokėjo 380 Eur. Neturtinę žalą grindžia patirtu skausmu, nepatogumais pasirodyti viešai ir darbdaviui Vokietijoje, nepatogumais vairuojant. Po įvykio į Vokietiją išvyko po 1,5 mėn., t. y. gal dviem savaitėm vėliau, nei planavo, nes jautė skausmą, nerimą, buvo neužgijusi akis ir nosis. Reikalauja 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Teisme buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu R. B. duoti parodymai, kad iš kart po jo žodžių O. V. nuo kieme stovėjusio automobilio atbėgo prie jo rėkdamas „ką tu čia raunies prie mano močios“ ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė į nosį. Po smūgio jam sulūžo akiniai, kuriuos jis buvo užsidėjęs, ir pats krito priekiu ant žemės, tačiau sąmonės neprarado. <...> Pamatė kaip O. V. nuo kieme esančio sandėliuko pusės, iš kurios vietos tiksliai, nepamena, pasiėmęs metalinį strypą tamsiai žalios spalvos apie vieno metro ilgio jam besistojant dar vis gulimoje pozicijoje trenkė daugiau nei 20 kartų į nugarą ir į vidurinės kūno dalies šonus, jis tuo metu bandė atremti smūgius rankomis apsaugodamas galvą (2 t., b. l. 16–19).

Po ikiteisminio tyrimo duotų parodymų perskaitymo nukentėjusysis R. B. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės yra teisingos. Sąmonės nebuvo praradęs. Visko neprisimena dėl to, kad praėjo daug laiko. Prisimena, kaip kažkas laikė jį prirėmęs su koja, bet nematė kas. Matė kaip kaltinamasis atsinešė strypą. Jį daužydamas kalbėjo apie savo pusbrolį A., pavardės neprisimena. Su V. šeima konfliktų neturėjo, o kaltinamojo pusbrolis nėra jo šeima. Nėra nusiteikęs prieš O. V., jo neapkalba. Jo Facebook paskyra vadinasi R. B.. Viešumoje nevadino V. šeimos „ožių šeima“, nors yra parašęs Facebook kažkokį komentarą, bet ne apie konkrečius asmenis.

Liudytoja N. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad R. B. ją su mama užaugino, nes tuo metu jie buvo sugyventiniai. Visą įvykio dieną nukentėjusysis su kaltinamojo tėvu ir kaimynu R. vartojo alkoholį V. namų kiemo pavėsinėje. O. visą dieną buvo prie automobilio. Iki įvykio R. nebuvo sužalotas, jo drabužiai nebuvo suplyšę, jokių konfliktų iki įvykio negirdėjo ir nematė. Viskas vyko vasarą, apie 21–22 val. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu įvykio vietoje buvo O., jo tėvas, mama, R. ir kaimynas R., kuris nueidinėjo link savo namų. Ji ėjo rūbus džiauti į balkoną ir girdėjo, kad kieme kažkas rėkauja. Ji iš pradžių galvojo, kad jos mama rėkia, jog daugiau nebegertų. Jai pro balkoną matosi kaimynų V. kieme esanti pavėsinė, bet nepasakys, koks tiksliai iki jos yra atstumas. Po to suprato, kad rėkia O. V. motina, kurios namuose nebuvo visą dieną, nes ją pamatė tik konflikto metu. Būdama balkone pamatė kaip O. oranžiniu basliu ar strypu pavėsinėje daužo R., o jo mama per stalą persisvėrus sako jam „užmušk“. R. tą dieną buvo su raudonais marškinėliais, todėl buvo gerai matomas. Kaltinamasis laikė dešinėje rankoje strypą ir matė jį suduodant R. bent 2 smūgius. Tada ji kažką sušuko, numetė rūbus ir bėgo į kiemą link kaimynų pavėsinės, kad atitrauktų R.. Jos mama išbėgo paskui ją. Kai nubėgo, R. buvo pavėsinės kampe kruvinas, O. iškėlęs laikė baslį, o jo motina stovėjo už jo. R. tuo metu jau kėlėsi, tada jos su mama paėmė R. ir ji iškvietė policiją. R. marškinėliai buvo suplėšyti. Atvažiavo greitoji, kuri išsivežė R., ir po to atvažiavo policija.

Liudytoja E. V. teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus, nes kaltinamasis yra jos sūnus.

Liudytojas V. V. teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus, nes kaltinamasis yra jo sūnus.

Liudytoja S. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad gavo iškvietimą, kad kaimynas sudavė kaimynui. Atvykus nukentėjusiojo jau nebebuvo, nes jis buvo išvežtas greitosios. Jie bendravo su nukentėjusiuoju ligoninėje, buvo matomi sužalojimai veido srityje, bet konkretūs sužalojimai nebuvo žinomi dar. Bendravo su nukentėjusiojo sugyventinės dukra, kuri nurodė, kad kaimynas sudavė jos patėviui. Kaimynas, kuris galimai sudavė, minėjo, kad nukentėjusysis sudavė jo mamai ir dėl to jis nesusivaldė. Nepamena, ar bendravo su kaltinamojo mama. Nukentėjusysis nurodė, kad tai moteriai netrenkė, o jam trenkė tos moters sūnus. Nepamena, kiek nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo suduota smūgių. Konfliktas įvyko (duomenys neskelbtini) kieme, jame dalyvavo O.. Nepamena, dėl ko įvyko konfliktas.

Teismo posėdyje buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos S. P. parodymai, kad 2024 m. liepos 27 d. dirbo ekipaže P1105 RS kartu su Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyr. patruliu M. P.. Apie 21.30 val. iš Panevėžio AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad reikia nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur sumuštas pranešėjos patėvis, jį sumušė kaimynas O. V.. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko vyriškis, prisistatė O. V.. Šalia esančiame savo namų kieme, tikslaus adreso nepamena, buvo mergina, kuri prisistatė kaip nukentėjusiojo R. B. sugyventinės dukra, su ja bendravo, tačiau nepamena, ką apie įvykį aiškino mergina. O. V. paaiškino, kad jo kaimynas R. B. žodinio konflikto metu trenkė jo motinai E. V., kaip pasireiškė trenkimas, O. V. nepaaiškino. Po trenkimo O. V. nesusivaldė ir sudavė vieną smūgį R. B. į veido sritį, nepamena, ar O. V. sakė, kuo sudavė smūgį. Įvykio vietoje R. B. nebuvo, jis greitosios medicinos pagalbos buvo išvežtas į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę apžiūrai. Įvykio vietos neapžiūrinėjo, iš karto su M. P. nuvyko į ligoninę, kur bendravo su R. B.. Kartu su R. B. buvo ir jo sugyventinė. R. B. paaiškino, kad E. V. jis nemušė, kad su ja konfliktavo tik žodžiais ir po žodinio konflikto O. V. jam sudavė smūgius į įvairias kūno vietas kumščiais, kiek tiksliai smūgių sudavė, pasakyti negalėjo. Nepamena, ar R. B. sakė, kad ir metaliniu strypu O. V. sudavė smūgius. Matė R. B. veide sužalojimus, tiksliai kuriose vietose ir kokie buvo sužalojimai, nepamena. Kadangi medikai dar nebuvo detaliai apžiūrėję R. B., nenustatę jo sveikatos būklės, jie išvyko iš ligoninės palikę R. B., o patys išvyko į kitą įvykį (2 t., b. l. 135–138).

Liudytojas M. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad nepamena konkretaus įvykio, dėl kurio pakviestas į teismą.

Teismo posėdyje buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo M. P. parodymai, kad 2024 m. liepos 27 d. dirbo ekipaže P1105 RS kartu su Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyr. patrule S. P.. Iš Panevėžio AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), lauke pranešėjos patėvį sumušė kaimynas O. V., gyvenantis (duomenys neskelbtini), reikalingi medikai, konfliktas toliau vyksta tarp O. V. ir R. B.. Atvykus nurodytu adresu O. V. paaiškino, kad R. B. trenkė jo mamai E. V., kaip konkrečiai pasireiškė trenkimas, O. V. nepaaiškino, tik paaiškino, kad gynė mamą. R. B. nurodė, kad O. V. jam sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, tiksliai kiek smūgių sudavė, nepasakė, nes buvo neblaivus. Kas vyko toliau, nepamena. Ant R. B. kūno, veido buvo matyti įvairūs sužalojimai (2 t., b. l. 123–126).

Žemesnės instancijos teismas

Po ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų perskaitymo liudytojas M. P. parodė, kad tik buvo pradėjęs dirbti ir viskas buvo nauja, dėl to neatsimena aplinkybių.

Liudytojas R. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad viskas vyko 2024 m. liepos 27 d. vakare šviesiu paros metu, bet valandos nepamena. Nunešė pomidorų S. ir B. sėdėjo pas O. kieme esančioje pavėsinėje, vartojo alkoholį, apie valandą gal pabuvo jis, kartu su nukentėjusiuoju ir O. tėvu vartojo alkoholį. Niekas nekonfliktavo, R. B. buvo sveikas. O. kieme vaikščiojo, o R. B. su jais sėdėjo pavėsinėje. Kai pasirodė O. mama, prasidėjo konfliktas tarp O. mamos ir R. B., bet nežino, dėl kokių priežasčių prasidėjo konfliktas, nes jis tuo metu lyg būdamas 3–5 m atstumu nuo pavėsinės telefonu kalbėjo, nes jam kažkas paskambino. Išgirdęs triukšmą atsisuko ir pamatė kaip O. pavėsinėje sėdinčiam R. B. su kažkokiu spalvotu strypu 2–3 smūgius sudavė į šoną. Pamatęs tuos smūgius iš įvykio vietos išeidinėjo link namų ir nebežiūrėjo, kas vyksta, tik girdėjo kaip balkone pradėjo rėkti N. S., S. nematė. Praėjus kelioms dienoms nuo įvykio su R. B. buvo susitikęs, jis minėjo, kad su O. motina kilo konfliktas, ant jo veido matėsi sužalojimai, mėlynės paaky buvo.

Teismo posėdyje buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo R. P. parodymai, kad 2024 m. liepos mėnesio pabaigoje, tikslios datos nepamena, vakare, jis nuėjo į svečius pas kaimynę S. S., gyv. (duomenys neskelbtini). Kieme bendraujant su S. jį pasikvietė S. S. sugyventinis R. B., kuris tuo metu sėdėjo gretimame kieme esančioje pavėsinėje. Jis nuėjo. Tame kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), esančioje pavėsinėje buvo R. B., ant jo kūno jokių sužalojimų nepastebėjo, jis jam nesakė, kad būtų susižalojęs. Dar buvo minėto kiemo šeimininkas V. V.. Kieme vaikštinėjo O. V., jis juos pažįsta, nes gyvena kaimynystėje. Jis prisėdo pavėsinėje prie stalo, išgėrė kelis stikliukus degtinės, jokių barnių, jokių konfliktų tarpusavyje nebuvo. Jis V. kieme svečiavosi panašiai apie valandą laiko. Jiems besėdint grįžo O. V. mama ir priėjo prie jų sėdinčių pavėsinėje. Jis tuo metu galėjo kalbėti telefonu, nes negirdėjo, dėl ko kilo tarpusavio žodinis konfliktas tarp O. mamos ir R. B.. Pamatė iš kiemo atlekiantį O. V., kuris rankose turėjo metalinį strypą. Iš kur jis paėmė strypą, nematė, nes kieme yra visokių sandėliukų, pašiūrių, kurios prikrautos įvairių daiktų. R. B. sėdint pavėsinėje ant kėdės O. V. metaliniu strypu pradėjo talžyti sėdintį R. B.. Jis matė, kaip sudavė ne mažiau 3 smūgių, matė, kad R. B. iš galvos pradėjo bėgti kraujas, išgirdo rėkiančią ir atbėgančią S. S.. Nenorėdamas nukentėti pats ir nenorėdamas veltis į konfliktą skubiai išėjo į savo namus, todėl nematė, kas vyko toliau. Jam būnant pavėsinėje R. B. prieš O. V. nesmurtavo, taip pat nesmurtavo ir prieš jo mamą. Ar tuo metu, kai O. V. sudavė smūgius R. B., buvo V. V., nežino, nes buvo išsigandęs, tikrai negali pasakyti. Jam būnant R. B. niekur iš V. kiemo nebuvo išėjęs, nebuvo nuėjęs pas V. į namą, jokių pašalinių asmenų namų kieme nebuvo (2 t., b. l. 129–132).

Po ikiteisminio tyrimo duotų parodymų perskaitymo kaltinamasis R. P. parodė, jog dėl S. nelabai pamena, kad tokios aplinkybės buvo, nematė jos, tik girdėjo šaukiančią N.. Tai tikrai prisimena.

Teismo posėdyje buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos S. S. parodymai, kad ji yra laikinai apsistojusi (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 27 d. jai būnant namuose tuo metu kaimynai lauko pavėsinėje šnekučiavosi, juokėsi, vartojo alkoholį, jokio triukšmo negirdėjo. Apie 21.30 val. išgirdo kaimynės E. V. riksmą: „tu blet, gaidy, pydare“. Išgirdusi šiuos žodžius išėjo į kiemą ir pamatė R. B. pusiau gulintį ant kėdės, ant jo buvo užgulęs O. V., laikydamas metalinį strypą, geltonos ar žalios spalvos, kurioje rankoje nepasakys, smūgiavo R. B. į galvos sritį ir į įvairias kūno vietas daugiau nei dvidešimt smūgių. Tuo tarpu E. V. taip pat buvo užspaudusi R. rėkdama: „duok, duok“. Ji nubėgo pas juos į kiemą ir pradėjo sakyti, kad trauktųsi nuo R., po to O. atsitraukė nuo R., tada pamatė, kad R. veidas yra visas kruvinas. Savo dukrai N. pasakė, kad kviestų GMP brigadą. Tuo metu R. buvo sąmoningas, jį kartu su dukra N. paėmė už rankų ir nusivedė į savo kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), laukė, kol atvyks GMP. Kol jos vedė R. iki namų, O. į juos mėtė akmenis, tačiau nepataikė. Dėl ko tiksliai konfliktas įvyko, nežino, nes jos įvykio vietoje nebuvo prieš konfliktui prasidedant (2 t., b. l. 106–109).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. 727/2024 (05) matyti, kad muštinės žaizdos kaktoje ir nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos akių vokuose, paakiuose, kairiame smilkinyje, dešinės ausies kaušelyje, žastuose, pilve, nugaroje ir juosmens dešinėje pusėje, odos nubrozdinimai nugaroje ir juosmenyje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas R. B. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024 m. liepos 27 d. Sužalojimai R. B. padaryti ne mažiau devyniolikos bukų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai R. B. padaryti pašalinės jėgos poveikyje. Sužalojimai sukėlė R. B. fizinį skausmą. R. B. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 53).

Iš liudytojos N. S. elektroniniu paštu 2024 m. rugpjūčio 1 d. pateiktų nuotraukų matyti, kad nufotografuoti nukentėjusiajam R. B. padaryti sužalojimai (2 t., b. l. 63–70).

Iš 2024 m. liepos 28 d. R. B. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2024 m. liepos 27 d. apie 21 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), jam būnant kieme, pavėsinėje, kartu su pažįstamu O. V. žodinio konflikto metu dėl alkoholio vartojimo, O. V. vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė jam į nosį, po to O. V. pasiėmė metalinį strypą ir daugiau nei dvidešimt kartų sudavė juo jam į įvairias kūno vietas. Tokiais savo veiksmais O. V. jam sukėlė fizinį skausmą. VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje jam nustatyta nosies mušta žaizda. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir kaltą asmenį nubausti įstatymų nustatyta tvarka (2 t., b. l. 8–11).

Iš 2024 m. liepos 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir 2025 m. kovo 20 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Praėjus pro vartelius patenkame į kiemą, pažiūrėjus tiesiai matomas dviejų aukštų medinis pastatas. Prie pastato iš dešinės pusės matomas medinė rudos spalvos konstrukcija, ant kurios tamsios spalvos medžiaginio stogo matomos dvi įvairių spalvų: raudonos, baltos ir mėlynos, vėliavos. Įėję į medinę konstrukciją iš vakarinės pusės patenkame į įvykio vietą. Iš įvykio vietos niekas nepaimta (2 t., b. l. 14–21; 4 t., b. l. 130–131).

Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyresniojo patrulio D. G. 2024 m. liepos 28 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių matyti, kad vykdant įvykio vietos apžiūrą ir ieškant galimai nusikalstamos veikos padarymo įrankio, t. y. metalinio strypo, toks ar panašus daiktas į strypą įvykio vietoje nebuvo pastebėtas (2 t., b. l. 22–23).

Iš 2024 m. spalio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad perklausyti 2 garso įrašai iš Bendrojo pagalbos centro. Pirmo įrašo trukmė – 02.00 min. 2024 m. liepos 27 d. 21.32 val. paskambinusi N. S. praneša, jog kaimynas O. V. prieš 5 min. sudaužė jos patėvį, kuris visas kruvinas. Į operatorės klausimą, kur sutrenkė, N. S. atsako, kad per veidą. Į operatorės klausimą, ar reikia greitosios, N. S. atsako, kad reikia. Antro įrašo trukmė – 00.51 min. 2024 m. liepos 27 d. 21.37 val. paskambinusi moteris informuoja, kad jos vienas kaimynas jos pusbrolį norėjo sumušt, „gavo malkų“. Jo sugyventinė su kirviu atėjo, norėjo mašiną sudaužyt. Į operatoriaus klausimą, ar kaimynai atėjo, moteris nurodo: „Jo, jo kaimynai. Gėrė su tėčiu čia, mama atėjo, mano pusbrolis atvažiavo, jisai nupurškė, prieš tai nupurškė, teismas buvo, pradėjo rautis.“ (2 t., b. l. 100–103).

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini), kieme esančioje pavėsinėje 2024 m. liepos 27 d. nukentėjusysis ir kaltinamojo tėvas vartojo alkoholį, namų kieme buvo ir O. V.. Likus panašiai valandai iki konflikto kartu su R. B. ir V. V. alkoholį ėmė vartoti ir atėjęs kaimynas liudytojas R. P.. Nukentėjusiojo, liudytojo R. P. ir iš dalies paties kaltinamojo parodymai patvirtina, kad po to, kai namo grįžo E. V., tarp jos ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas. Nors kaltinamasis nuo pat pradžių tvirtina, kad R. B. pirmas panaudojo fizinį smurtą prieš jo mamą, suduodamas jai smūgį į veidą, o jis tik gynė mamą, tačiau tokių jo parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Nenustatyta, kad šiuo atveju būtų susiklosčiusi būtinosios ginties situacija, nes jokio pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi iš nukentėjusiojo pusės nebuvo, o ginti kitą asmenį panaudojant smurtą dėl vykstančio žodinio konflikto įstatymas neleidžia.

Kaltinamasis pripažįsta sudavęs nukentėjusiajam ranka tik vieną smūgį į veidą, tačiau nukentėjusiojo nuoseklūs ir detalūs parodymai, kuriuos patvirtina liudytojų R. P., N. S. ir S. S. parodymai, taip pat specialisto išvada apie nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus, leidžia daryti išvadą, kad O. V. ne tik dešiniu kumščiu sudavė smūgį R. B. į veidą, bet jį mušė ir metaliniu strypu, juo suduodamas ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas. Nors visų šių smūgių nė vienas iš liudytojų, kurie byloje davė parodymus, nematė, tačiau liudytojai R. P.. S. S. ir N. S. nurodė matė bent kelis smūgius, kuriuos strypu nukentėjusiajam sudavė O. V.. Po šių pamatytų smūgių liudytojas R. P. nuėjo link savo namų, liudytoja N. S., mačiusi šių smūgių sudavimą iš savo namų balkono, nubėgo į įvykio vietą padėti R. B.. Ten taip pat nubėgo ir liudytoja S. S., kuri kartu su dukra išsivedė nukentėjusįjį į savo namus. N. S. iš karto po įvykio iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nurodydama, kad R. B. sumušė kaimynas O. V..

Taigi nukentėjusiojo, liudytojų R. P.. S. S. ir N. S. parodymai bei specialisto išvada, kurioje užfiksuoti daugybiniai R. B. veido ir kūno sužalojimai, kurie taip pat užfiksuoti ir liudytojos N. S. pateiktose nukentėjusiojo nuotraukose, paneigia kaltinamojo versiją apie tik vieno smūgio jam sudavimą, nes sužalojimai R. B. padaryti ne mažiau 19 bukų trauminių poveikių pasekoje. Tai atitinka nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes apie jam suduotų smūgių skaičių. Nors pats nusikaltimo įrankis nebuvo rastas ir apžiūrėtas, tačiau tuo, kad R. B. buvo mušamas ne tik ranka, bet ir strypu, nėra pagrindo abejoti, nes tai matė pats nukentėjusysis ir 3 jau aptarti liudytojai. Kaltinamojo argumentas, kad nukentėjusysis ir liudytojai jį nepagrįstai apkalba, atmestinas kaip nepagrįstas, nes byloje nenustatyta, jog visi 3 liudytojai, kurių parodymai apie jiems žinomas įvykio aplinkybes sutampa ir papildo vieni kitus, turėtų pagrindą kaltinti O. V. tuo, ko jis iš tikrųjų nepadarė. Visi liudytojai, kurie matė nukentėjusįjį iki konflikto, patvirtino, kad R. B. buvo sveikas (nesužalotas), o konflikto metu prieš jį smurtą naudojo tik O. V.. Kadangi iš karto po įvykio nukentėjusysis buvo ligoninėje apžiūrėtas, nėra abejonių, kad visi jam nustatyti sužalojimai padaryti būtent kaltinamojo veiksmais. Visos nustatytos aplinkybės ir susiklosčiusi situacija leidžia kategoriškai teigti, kad prieš R. B. kaltinamasis smurtą panaudojo (jam į veidą vieną smūgį kumščiu sudavė ir po to strypu jį mušė) veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas pavojingą savo elgesio pobūdį, numatydamas, kad dėl jo suduoto smūgio gali būti sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, ir norėdamas tokių padarinių. Kadangi R. B. dėl kaltinamojo suduotų smūgių buvo padaryti sužalojimai, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, O. V. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamojo 179,73 Eur turtinę žalą už R. B. 2024 m. liepos 27 d. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kartu su civiliniu ieškiniu buvo pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai (2 t., b. l. 90). Teismo vertinimu, civilinis ieškinys yra pagrįstas nukentėjusiajam suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų įkainiais už jam įvykio vakarą ligoninėje suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala padaryta kaltinamojo tyčiniais veiksmais, Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas, iš kaltinamojo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisiant 179,73 Eur turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Nukentėjusysis R. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas jam priteisti 3000 Eur neturinei ir 265 Eur turtinei žalai atlyginti, be to, nukentėjusysis prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir jo patirtas atstovavimo išlaidas.

Kiek tai susiję su padaryta turtine žala, nukentėjusysis sulaužytus akinius įvertino 200 Eur, nepataisomai sugadintus marškinėlius – 40 Eur, o suplėšytas šlepetes – 25 Eur. Pateikti dokumentai patvirtina, kad nukentėjusysis korekcinius akinius už 274 Eur įsigijo likus šiek tiek daugiau nei 2 metams iki įvykio (4 t., b. l. 133), o teisiamajame posėdyje nurodė, kad už naujus akinius sumokėjo 380 Eur. Nukentėjusysis jau kitą dieną po įvykio apklausiamas nurodė, kad po jam suduoto smūgio jo akiniai sulūžo. Prašoma atlyginti akinių vertė laikytina protinga ir pagrįsta, dėl to ši žala priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai. Liudytoja N. S. parodė, kad nukentėjusiojo marškinėliai po įvykio buvo suplėšyti, be to, iš nuotraukų matyti, kad jie buvo kruvini. Už nepataisomai sugadintus firminius marškinėlius prašoma priteisti 40 Eur turtinė žala atitinka protingumo kriterijus, kadangi, kaip nurodė nukentėjusysis, jie buvo beveik nauji, t. y. dėvėti tik kelias dienas. Dėl to ši nukentėjusiojo patirta turtinė žala atlygintina. Taip pat nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais apie įvykio metu sulūžusį jo dėvėtos vienos iš šlepečių padą. Už firmines nedaug dėvėtas šlepetes pagrįstai prašoma priteisti 25 Eur suma. Esant tokiai situacijai, spręstina, kad civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintina visiškai, priteisiant R. B. iš O. V. 265 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019).

Šiuo atveju nėra abejonių, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žalą, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, nes jis kaltinamojo buvo sumuštas jam kumščiu suduodant vieną smūgį į veidą ir metaliniu strypu suduodant ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas. Kaltinamasis nukentėjusiajam R. B. padarė daugybinius sužalojimus, t. y. muštines žaizdas kaktoje ir nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas akių vokuose, paakiuose, kairiame smilkinyje, dešinės ausies kaušelyje, žastuose, pilve, nugaroje ir juosmens dešinėje pusėje, odos nubrozdinimus nugaroje ir juosmenyje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, tokiu būdu ne tik sukėlė jam fizinį skausmą, bet ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Kaip paaiškino nukentėjusysis ir patvirtina ne tik byloje esanti specialisto išvada, bet ir nukentėjusiojo kūno nuotraukos, R. B. po įvykio ligoninėje buvo susiūtos 2 žaizdos kaktoje ir nosyje, kurį laiką buvo matomos kraujosruvos ne tik kūno, bet ir galvos, veido srityse, jam diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas. Nukentėjusysis nurodė apie 2 mėnesius vartojęs vaistus nuo skausmo ir nerimo, vėliau grįžęs dirbti į Vokietiją, nei planavo, nes jautė sumušimo padarinius, vengęs pasirodyti viešumoje ir bendrauti su pažįstamais bei draugais, nes atrodė baisiai. Tačiau duomenų, kad dėl sužalojimų būtų liekamųjų reiškinių, byloje nėra, ilgalaikis gydymas nukentėjusiajam nebuvo reikalingas.

Svarbus elementas nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį yra ir analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Pagal aktualią teismų praktiką, formuojamą dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo baudžiamosiose bylose pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, matyti, kad priteisiamos sumos paprastai vyrauja nuo 150 iki 1200 Eur (Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-97-557/2025).

Teismas neabejoja, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus, tam tikrą laiką jautė fizinį skausmą ir nepatogumus dėl veide ir kūne matomų ir jaučiamų sužalojimų. Dėl visų šių nurodytų priežasčių neabejotinai sumažėjo nukentėjusiojo bendravimo galimybės, pablogėjo jo gyvenimo kokybė, pablogėjo jo emocinė būsena. Tačiau teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo sunkumą, vertybes, kurios buvo pažeistos, prieš nukentėjusįjį atliktų veiksmų pobūdį, jam padarytus sužalojimus, O. V. kaltės formą (tyčia), nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, kaltinamojo turtinę padėtį, bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, tokio pobūdžio bylose formuojama teismų praktika dėl priteisiamų neturtinės žalos dydžių, sprendžia, kad nukentėjusiojo reikalaujama 3000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, nes jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiojo reikalaujamo dydžio suma paprastai priteisiama esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui.

Pažymėtina, kad didesnis neturtinės žalos dydis paprastai siejamas su atvejais, kuomet neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai arba kai dėl tam tikro sveikatos sutrikdymo masto atsiranda neigiamų trunkamųjų pasekmių įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse, tačiau tokio pobūdžio padarinių šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Taigi nukentėjusiojo patirta neturtinė žala vertintina 1000 Eur. Ši suma yra adekvati, proporcinga ir teisinga įvertinus jau paminėtų aplinkybių visumą, atitinka skirtingų interesų pusiausvyros kriterijų, prieš nukentėjusįjį pavartoto smurto intensyvumą, jam padarytų sužalojimų kiekį, pobūdį, jo sveikatos sutrikdymo mastą ir tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką. Dėl to nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, 1000 Eur neturtinę žalą priteisiant iš už ją atsakingo kaltinamojo.

Nukentėjusiajam jo prašymu taip pat priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, tačiau jos skaičiuotinos ne nuo teismo nuosprendžio priėmimo, kaip prašoma civiliniame ieškinyje, o nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Bausmės ir kiti klausimai

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p., nenustatyta, nes dėl BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo jis neprisipažino, pripažino sudavęs tik vieną smūgį nukentėjusiajam ir tai gindamas savo mamą, o dėl BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo prisipažino tik formaliai, tačiau ikiteisminio tyrimo metu teigė smurtą panaudojęs gindamasis ir apklausiamas teisme iš pradžių neigė tyčia sudavęs smūgį. Dėl BK 138 str. 1 d. veikos kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis atlygino dalį (200 Eur) padarytos žalos ir susitarė dėl likusios žalos atlyginimo (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiojo P. L. elgesys 2024 m. balandžio 13 d. įvykio metu buvo provokuojantis ar rizikingas, jis tik atliko savo, kaip apsaugos darbuotojo funkcijas, o kaltinamasis jį puolė tiek dar būnant klube, tiek ir jau išėjęs iš klubo į lauką. Kaltinamojo gynėjas taip pat nepagrįstai teigia, kad 2024 m. liepos 27 d. nusikaltimas padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas, nes, kaip jau konstatuota, būtinosios ginties situacija iš viso nebuvo susiklosčiusi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė būdamas recidyvistas, nes jis jau anksčiau 12 kartų teistas už tyčinių nusikaltimų, įskaitant smurtinio pobūdžio veikas, padarymą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, O. V. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė būdamas neblaivus ir 1 prom. viršijantis girtumas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamiems kaltinamojo veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Nors dėl BK 138 str. 1 d. pateiktas asmenų susitaikymas ir prašymas atleisti O. V. nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 str., tačiau tam nėra teisinio pagrindo, nes nėra jokio pagrindo tikėti, jog O. V., kuris yra 12 kartų teistas už tyčinius nusikaltimus, ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, kai tokį polinkį nusikalsti jis neabejotinai turi. Taigi už abi padarytas veikas kaltinamajam skirtinos kriminalinės bausmės.

Skirdamas O. V. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į kaltinamojo asmenybę ir kitas BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė 2 nesunkius tyčinius nusikaltimus, abu jie yra smurtinio pobūdžio ir susiję su kitų asmenų sveikatos sutrikdymu. Visos veikos baigtos. Kaltinamasis praeityje teistas 12 kartų už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, įskaitant ir smurtinio pobūdžio, ne kartą atlikinėjęs realią laisvės atėmimo bausmę. 2024 m. balandžio 13 d. nusikaltimą padarė laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, o 2024 m. liepos 27 d. nusikaltimą padarė netrukus po to, kai laisvės apribojimo bausmė buvo atlikta. Kaltinamasis išsiskyręs, dirba, daug kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus. Kaltinamajam 2013 m. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), nepatikslintas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iš aptartų duomenų akivaizdu, kad O. V. nėra linkęs laikytis teisės aktų reikalavimų, anksčiau jam skirtos, įskaitant ir švelnesnes už laisvės atėmimą, bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, nes praėjusiais metais jis padarė dar 2 smurtinio pobūdžio nusikaltimus.

Įvertinęs nustatytas tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek ir su kaltinamojo asmenybe susijusias aplinkybes, vadovaudamasis BK numatytais bausmių skyrimo principais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas O. V. už abi veikas skirti laisvės atėmimo bausmes, tik mažesnes už vidurkį. Pagal BK 138 str. 1 d. skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė, o pagal BK 140 str. 1 d. – 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Bausmės tarpusavyje bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant 2/3 pagal BK 140 str. 1 d. skirtos bausmės (4 mėnesius), todėl skirtina galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tokia pridedamos bausmės dalis parinkta įvertinus R. B. sumušimo aplinkybes, pasekmes, kaltinamojo asmenybę ir jo elgesį, tai, kad jis iš esmės kritiškai nevertina savo elgesio, o siekia išvengti atsakomybės keldamas versijas apie būtinąją gintį. Įvertinęs kaltinamojo elgesio dinamiką, jo pakartotinai daromas su smurto panaudojimu susijusias nusikalstamas veikas, nors jos iš anksto ir nebuvo planuotos, o padarytos spontaniškai, tai, kad švelnesnėmis bausmėmis kaltinamajam jokia teigiama įtaka nebuvo padaryta, nors kaltinamasis dirba, tačiau vien tai nesudaro pagrindo teigti, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo. O. V. mamos, kuriai jis teigia padedantis, situacija ir turimos sveikatos problemos neleidžia daryti išvados, kad bausmės vykdymas dėl šios priežasties turėtų būti atidėtas. Pats kaltinamasis nekeičia savo elgesio teigiama linkme, todėl turi prisiimti tokio savo elgesio pasekmes ir realiai atlikti jam skirtą bausmę.

Kadangi nusikalstamos veikos padarytos po Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 19 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, tačiau šiuo metu minėtu baudžiamuoju įsakymu skirta bausmė jau atlikta, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė nebendrintina su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 19 d. baudžiamuoju įsakymu O. V. skirta bausme.

Byloje esantis kompaktinis diskas paliktinas saugoti byloje.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Buvo pateikti pinigų priėmimo kvitai, kurie įrodo, kad nukentėjusiojo R. B. atstovui advokatui A. Cemnolonskui už jo suteiktas teisines paslaugas buvo sumokėta 1000 Eur (4 t., b. l. 142). Advokatas parengė civilinį ieškinį ir atstovavo R. B. keliuose teisiamuosiuose posėdžiuose, kuriuose byla buvo nagrinėjama teisme. Atstovavimo išlaidų suma, įvertinus advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra adekvati ir protinga. Dėl to iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistinos 1000 Eur atstovavimo išlaidos. Kitos proceso išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos, nes jam teikiama 100 proc. kompensuojama antrinė teisinė pagalba.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

O. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

O. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti O. V. subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos pradėjimo vykdyti dienos.

O. V. pripažinti recidyvistu.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantį kompaktinį diską palikti saugoti byloje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius tenkinti ir iš O. V. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 590,45 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt eurų 45 ct) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir iš O. V. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus naudai priteisti 146,32 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus 32 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo R. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš O. V. R. B. naudai priteisti 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti, 265 Eur (du šimtus šešiasdešimt penkis eurus) turtinei žalai atlyginti bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

Priteisti iš O. V. nukentėjusiojo R. B. naudai 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) atstovavimo išlaidų.

Patvirtinti 2025 m. vasario 10 d. kaltinamojo O. V. ir nukentėjusiojo P. L. sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį šalys sutarė, kad likusią faktiškai neatlygintą 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) žalą O. V. įsipareigoja nukentėjusiajam P. L. sumokėti per 3 mėnesius nuo baudžiamosios bylos teisme išnagrinėjimo.

Procesą dėl nukentėjusiojo P. L. civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.

Teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė