- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-04
- Bylos Nr.
- 1A-153-531/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13969-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Marius Jankauskas, Valdas Ciesiūnas, Kristina Latožienė
- Nuteistasis
- O. V.
- Civilinis ieškovas
- (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
- Nukentėjusysis
- R. B., P. L.
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Jankausko ir Kristinos Latožienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo O. V. pripažintas kaltu:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę;
- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir O. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.
O. V. pripažintas recidyvistu.
Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai tenkinti ir iš O. V. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 590,45 Eur turtinei žalai atlyginti.
Civilinio ieškovo - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinis ieškinys tenkintas ir iš O. V. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus naudai priteisti 146,32 Eur turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo R. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš O. V. R. B. naudai priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 265 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentai metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško priteistos žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo R. B. naudai iš O. V. priteistos 1 000 Eur dydžio atstovavimo išlaidos.
Patvirtintas 2025 m. vasario 10 d. O. V. ir nukentėjusiojo P. L. sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, pagal kurį šalys sutarė, kad likusią faktiškai neatlygintą 650 Eur žalą O. V. įsipareigoja nukentėjusiajam P. L. sumokėti per 3 mėnesius nuo baudžiamosios bylos teisme išnagrinėjimo.
Procesas dėl nukentėjusiojo P. L. civilinio ieškinio nutrauktas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1.1. 2024 m. balandžio 13 d. apie 00.31 val. naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą P. L. atžvilgiu, t. y. tyčia žodinio konflikto metu kumščiu sudavė jam smūgį į veidą, taip smurtaudamas nukentėjusiajam P. L. padarė nosies kaulų lūžį, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė P. L. sveikatą.
1.2. 2024 m. liepos 27 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme esančioje pavėsinėje, naudojo fizinį smurtą R. B. atžvilgiu, t. y. tyčia žodinio konflikto metu dešiniu kumščiu sudavė smūgį į veidą, metaliniu strypu sudavė ne mažiau dvidešimties smūgių į įvairias kūno vietas, taip smurtaudamas nukentėjusiajam R. B. padarė muštines žaizdas kaktoje ir nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas akių vokuose, paakiuose, kairiame smilkinyje, dešinės ausies kaušelyje, žastuose, pilve, nugaroje ir juosmens dešinėje pusėje, odos nubrozdinimus nugaroje ir juosmenyje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistasis O. V. pateiktu apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. birželio 12 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teigia, kad nuosprendis yra nepagrįstas, neteisingas, priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį.
2.1. Dėl jam inkriminuotos BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo aiškina, kad teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių. Pagal teismo nustatytas aplinkybes, konfliktas su nukentėjusiuoju P. L. prasidėjo naktinio klubo šokių salėje. Tačiau jis (O. V.) teismui paaiškino, kad konfliktinė situacija prasidėjo naktinio klubo rūkomajame, kai prie jo priėjo neaiškus asmuo, kaip vėliau paaiškėjo P. L., ir pradėjo nurodinėti kaip jis turi elgtis. Šis asmuo pradėjo naudoti jėgą ir tempti jį iš rūkomojo, todėl jis gynėsi. Būtent todėl P. L. nuo pat pradžių iki dabar jam jokių pretenzijų neturėjo. Jis pripažino savo kaltę, t.y. kad sudavė smūgį P. L., atsiprašė jo ir atlygino jam dalį žalos. Jis supranta veikęs neteisėtai, tačiau tai buvo gynyba, o ne tyčia sužaloti P. L., jis tokio tikslo neturėjo. Kadangi tiriant nusikalstamą veiką, prokuratūros ir teismo atskaitos tašku buvo pasirinkta ne konfliktinės situacijos pradžia (įvykiai rūkomajame), o momentas, kai konfliktas jau buvo įsibėgėjęs (įvykiai naktinio klubo šokių salėje), todėl neteisingai buvo ištirta veika, neatskleistos aplinkybės, neteisingai kvalifikuoti jo veiksmai. Teigia, kad rūkomajame jis nesuprato, kad prie jo priėjo apsaugos darbuotojas, nes jis neturėjo jokių skiriamųjų ženklų. Jis pradėjo jį kaltinti nebūtais dalykais ir nurodinėti kaip jam elgtis. Tada pradėjo prieš jį naudoti jėgą ir tempti jį iš rūkomojo. Pabrėžia, jog vėlesni įvykiai teismo nuosprendyje aprašyti teisingai. Nurodo, kad buvo stresinėje situacijoje, įsitempęs, nesuprato kodėl kažkokiam vyriškiui užkliuvo. Nuo pat įvykių naktinio klubo rūkomajame jis gynėsi ir gynė savo šeimos narius, nes P. L. prieš jį ir šeimos narius panaudojo ašarines dujas. Nors P. L. sudavė tik vieną smūgį, tačiau tik po įvykio suprato, kad jam jau nebebuvo nuo ko gintis. Paaiškina, kad jiems jau būnant kieme, klubo darbuotojai elgėsi labai nepagarbiai, po konflikto jis buvo labai susijaudinęs, streso būsenoje. Vienas iš klubo darbuotojų (klubo savininkas) metė nuorūką į jo motiną, o kiti toliau provokuojančiu elgesiu, bardamiesi ir kaltindami dėl situacijos (neva jis įžeidė klubo lankytojų jausmus ir garbę, todėl apsauginis ėjo jo išvaryti iš klubo), elgėsi nepagarbiai. Pažymi, kad jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Todėl iš didelio streso, nusivylimo, kad buvo neteisingai apkaltintas klubo lankytojų įžeidimu, nupurkštas dujomis, prieš jį smurtauta, sudavė vieną smūgį P. L.. P. L., žinodamas šias aplinkybes, nuo pat pradžių nereiškė jokių pretenzijų ir ieškinio atsisakė. Jis supranta, kad peržengė gynybos ribas ir jam jau būnant kieme nebebuvo nuo ko gintis, tačiau tuo metu jam atrodė, kad jo puolimas dar nesibaigė. Taigi, esant aplinkybėms, kad rūkomajame buvo be pagrindo užsipultas, klube jėgos prieš jį naudojimas tęsėsi, kieme toliau buvo elgiamasi nepagarbiai ir įžūliai, gindamasis ir gindamas savo šeimos narį jis sudavė vieną smūgį P. L..
2.2. Teismas neįvertino visų lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių, neteisingai vertino sunkinančios aplinkybės buvimą, neteisingai nustatė subjektyviosios pusės požymius, neįvertino jo turimo psichinio sveikatos sutrikimo. Jis nukentėjusiojo atsiprašė, jie susitaikė, jis atlygino dalį žalos, o likusią dalį savanoriškai įsipareigojo atlyginti artimiausiu metu. Yra dirbantis ir rūpinasi ligota mama. Prisipažino padaręs veiką prieš P. L., tačiau teismui paaiškino, kad įvykio metu manė, kad gynėsi. Todėl teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai nepritaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3, 6, 9 punktuose numatytų lengvinančių aplinkybių. Be to, teismas neteisingai vertino, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos veikos padarymui, nes ar išgėręs, ar neišgėręs, jis bet kuriuo atveju gintųsi ir gintų savo šeimos narius nuo smurtinių veiksmų panaudojimo. Jis turi diagnozuotą – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).
2.3. Dėl jam inkriminuotos, BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos, nusikalstamos veikos padarymo atkreipia dėmesį, jog liudytojai ir nukentėjusysis nurodė nenuoseklias ir/ar prieštaringas aplinkybes. Vieni liudijo, kad mušė su spalvotu strypu, kiti, kad strypas buvo tamsiai žalias, kiti, kad geltonas, kiti, kad oranžinis. Kiti, kad tai buvo kirvio kotas, o ne strypas. Vieni liudytojai sakė matę 1 arba 2 smūgius, kiti neva 3, o pats nukentėjusysis iš viso keičia savo parodymus apie smūgius, nes tai nematė smūgių, tai neva jų buvo virš 20. Pažymi, kad joks strypas ar kirvio kotas nebuvo rastas. Todėl neaišku, koks tai įrankis, ar jis apskritai buvo, ir kiek smūgių buvo suduota. Teismas šių prieštaravimų nepašalino, tačiau skyrė jam per griežtą bausmę. Jis pripažino, kad sudavė nukentėjusiajam R. B. vieną smūgį. Paaiškina, kad buvo savo gyvenamosios vietos kieme ir neblaivus nukentėjusysis užsipuolė jo motiną. R. B., būdamas svetimoje teritorijoje, neblaivus, kas turėjo įtakos situacijos kilimui, pradėjo konfliktą, tačiau teismas to neįvertino. Teismas pasitikėjo konfliktą pradėjusio neblaivaus nukentėjusiojo paaiškinimu, nepatikrindamas nukentėjusiojo parodymų su kitais duomenimis. Pažymi, jog jis buvo blaivus, jokių pykčių su R. B. neturi, ką jis pats paliudijo. Todėl teismas nepagrįstai pasitikėjo R. B. parodymais, kad jis nesmurtavo prieš jo motiną. Jam motina nurodė, kad prieš ją nukentėjusysis smurtavo. Byloje yra neabejotinai nustatyta, kad konfliktas kilo tarp nukentėjusiojo ir jo mamos. Todėl teismas neteisingai nustatė aplinkybes, kad jam nebuvo nuo ko ginti savo motiną. Dar kartą pažymi, kad jam nustatytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms, suprantama ir natūralu, kad išgirdęs konfliktą ir mamos riksmą pagalbos, nes ją nukentėjusysis muša, išsigando ir nedvejodamas suskubo ją ginti. Jei ne R. B. konfliktas su jo mama, mamos žodžiai, kad jai sudavė nukentėjusysis į veidą, jis nebūtų sudavęs R. B. smūgio. Pabrėžia, jog daugiau smūgių nesudavė ir tai patvirtina visų liudytojų ir paties nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumas. Tikina, jog manė, kad gina motiną, o kadangi serga (duomenys neskelbtini), galėjo neteisingai suprasti įvykio aplinkybes. Todėl sutiko kompensuoti nukentėjusiajam žalą maksimaliai iki 1 200 Eur. Tačiau tiek ir tokių veiksmų, kuriuos nurodė nukentėjusysis, ar prokuratūra, ar teismas, jis nepadarė ir nėra tai patvirtinančių objektyvių įrodymų. O ir patį žalos dydį nukentėjusysis nurodė tokį, kokį jam nurodė jo atstovas. Pažymi, kad buvo labai išsigandęs ir matomai per stipriai sudavė su jo mama konfliktuojančiam R. B..
2.4. Teigia, kad teismo paskirta bausmė yra per griežta. Šiuo atveju egzistuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 6, 9 ir 10 punktuose numatytos lengvinančios aplinkybės, t. y. jis atsiprašė nukentėjusiojo ir gailisi to ką padarė; nukentėjusiojo neblaivumas ir konfliktavimas su jo motina jo kieme buvo provokuojantis elgesys ir jei ne šie jo veiksmai, tai jam nebūtų buvę nuo ko motiną ginti; R. B. sudavė per stipriai, buvo galima kitaip išspręsti šią situaciją, tačiau dėl jo psichinės ligos, jis nesuprato, kad nukentėjusiojo provokuojantys veiksmai buvo mažiau pavojingi, nei jo padaryta veika, todėl pripažįsta, kad per stipriai gynė savo mamą. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta, išskyrus jo ankstesnius teistumus.
2.5. Pabrėžia, kad su P. L. susitaikė ir jis savo civilinio ieškinio atsisakė. R. B. civilinis ieškinys nėra pagrįstas įrodymais. Kadangi jam sudavė tik vieną kartą, o kiti inkriminuojami neva padaryti smūgiai nėra įrodyti patikimais ir neprieštaringais įrodymais, todėl nebuvo pagrindo R. B. priteisti 1 000 Eur dydžio kompensacijos. Neturtines žalos dydžio nukentėjusysis neįrodė, o tik nurodė, kad prašo už 20 suduotų smūgių. Pats byloje negalėjo nurodyti kiek smūgių buvo jam suduota. Nurodo, kad nukentėjusysis vartojo alkoholį eilę dienų su jo (O. V.) tėvu, todėl galėjo susižaloti ir kitur. Jis R. B. 20 smūgių nesudavė. Todėl civilinis ieškovas žalos dydžio neįrodė. Teigia, kad nebuvo įrodyta ir turtinė žala. Juolab, kad akiniai, kuriuos sugadino, buvo dėvėti ilgą laiko tarpą, todėl nebebuvo verti R. B. nurodytos vertės. Teismas į tai neatsižvelgė ir neįvertino akinių nusidėvėjimo aplinkybės. Kadangi ieškinys buvo tenkintas nepilna apimtimi, tai ir bylinėjimosi išlaidų priteisimas turėjo būti mažinamas netenkintai ieškinio daliai, t. y. 66 procentais.
3. Teismo posėdyje O. V. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – sumažinti paskirtos bausmės dydį ir neperduoti bylos nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. O. V. taipogi prašė sumažinti bausmę, nurodė besigailintis. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymo
6. Nagrinėjamu atveju O. V. neneigia, jog 2024 m. balandžio 13 d. apie 00.31 val. (duomenys neskelbtini) esančiame naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, P. L. kumščiu sudavė smūgį į veidą, taip jam padarydamas nosies kaulų lūžį ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdydamas sveikatą. Tačiau aiškina, kad šie jo veiksmai tebuvo gynyba.
7. BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.
8. BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų normų analizė leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos. Sprendžiant, ar žala asmeniui buvo padaryta esant būtinajai ginčiai, atsižvelgiama į kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms dėl kėsinimosi gresia pavojus (nuosavybė, gyvybė, sveikata ir pan.), o pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37-788/2025).
9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį, baudžiamosios bylos medžiagą bei pateiktą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad šiuo atveju pagrindo O. V. veiksmus laikyti būtinąja gintimi nėra.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pažymėtina, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Patikrinusi skundžiamą nuosprendį, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje surinkti ir ištirti duomenys įvertinti pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai O. V. pripažino kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Sutiktina su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, pritartina motyvams dėl O. V. kaltės. Vertinti surinktus įrodymus kitaip ir naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžiamoje dalyje nėra teisinio pagrindo.
11. Visų pirma pažymėtina, kad sprendžiant ar O. V. veiksmai atitinka būtinąją gintį, privalu vertinti, ar būtent tuo metu, kai buvo suduotas smūgis P. L., O. V. grėsė pavojus, nuo kurio jis turėjo pagrįstą priežastį gintis.
12. Teismo posėdyje apklaustas P. L. parodė, kad naktiniame klube dirba apsaugos darbuotoju. Kai buvo šokių salėje, prie jo priėjo klientas ir pasiskundė, kad vienas lankytojas konfliktuoja ir kabinėjasi. Klientas parodė, kuris tai lankytojas. Jis nuėjo į rūkomąjį kur buvo O. V. ir norėjo jį išvesti į lauką gražiuoju. Šis nepakluso, išeiti nenorėjo, jis O. V. truputį stumtelėjo ir jis pradėjo eiti. Tada prie jų priėjo O. V. ir jo pusbrolio mamos. Pradėjo jį ginti, klausė, kodėl nori jį išvyti, sakė, kad jis pasiliks. Atlėkė jo pusbrolis ir jam užsimojo trenkti. Pamatęs, kad jam tuoj trenks, gindamasis jam papurškė pipirinių dujų. Tada O. V. išbėgo į salę, čiupo butelį degtinės ir juo užsimojo jam trenkti, bet jis ir jam papurškė dujų ir atėmė tą butelį. Po kurio laiko atėjo jo kolega. Pamatęs, kad ir mamoms kliuvo dujų, jų atsiprašė, nurodė, kad taip neturėjo būti. O. V. su artimaisiais išėjo į kiemą, kur buvo chaosas, nes mamos šaukė, kažkas dar į duris spyrė, o po to, netikėtai, jam būnant viduje, o O. V. kieme, O. V. jam trenkė vieną kartą į nosį.
13. Liudytojas K. G., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad dirba naktiniame klube. Įvykio vakarą dirbo pirmame aukšte, stovėjo prie durų, kolega dirbo antrame aukšte. Gavo per raciją P. L. kvietimą ateiti į antrą aukštą. Nuėjęs pamatė, kad jis vaikėsi O. V. aplink stalą, paklausė P. L., ką daryti toliau, jis jam nurodė išprašyti O. V. gimines, nes ant P. L. jie puolė. Dėl to jis palydėjo giminaičius į pirmą aukštą. O. V. irgi buvo išprašytas iš klubo. O. V. trenkė kolegai P. L. kumščiu tuo metu, kai jie stovėjo prie durų. P. L. nieko nedarė, jis užtrenkė duris, kad nebevyktų konfliktas.
14. Liudytojas D. B. apklausiamas ikiteisminiame tyrime parodė, kad tą vakarą dirbo klube. O. V. elgėsi neadekvačiai, šūkavo, rėkavo, priėjęs prie klubo lankytojų gestikuliavo rankomis, bendravo pakeltu balso tonu. Tikslaus laiko nepamena, P. L. priėjo prie O. V. ir paprašė, kad jis apsiramintų, nebesielgtų taip, nes klientai turi nusiskundimų dėl jo elgesio. Matė kaip jie nuėjo arčiau baro klube, kaip iš O. V. kompanijos moterys ir vyras priėjo prie jo, visi šaukė. Pamatė kaip O. V. nuo klientų stalo, esančio netoliese, paėmė stiklinį butelį ir užsimojo P. L.. P. L. sureagavęs spėjo atsitraukti, o O. V. su buteliu ėjo link jo. Smūgio buteliu nesudavė. Eidamas O. V. pasuko galvą į šoną ir P. L. tuo metu sugriebė iš šono, nepamena kurio, apsikabino jį rankomis, kad atimtų butelį. Abu neišlaikę pusiausvyros, nes O. V. priešinosi, parkrito pusiau ant salėje stovėjusio triviečio fotelio, pusiau ant grindų. P. L. iš O. V. atėmė butelį. Prie P. L. pribėgo su O. V. buvę žmonės. Vienas iš vyriškių užsimojo P. L. suduoti smūgį, tačiau jis spėjo sureaguoti, išsitraukė dujų balionėlį ir purškė į tą vyriškį. Jo kolega K. G. išvedė vyriškį iš salės, o P. L. su O. V. liko klube. Tarp klubo lankytojų įvyko sąmyšis, dauguma buvo pasipiktinę O. V. ir kartu atvykusių asmenų elgesiu. Kiek pamena, P. L. O. V. išvedė iš klubo patalpų į kiemą. O. V. ir kartu su juo buvę asmenys nenurimo, kieme triukšmavo, rėkė, pradėjo spardyti lauko duris, nes jie jų nebeįsileido į klubą. P. L. atidarė duris, liepė nusiraminti. Jo tuo metu ten nebuvo, jis įvykio eigą stebėjo per kamerą. Pamatė kaip O. V. P. L. suduoda smūgį į veidą (1 t., 167-168 b.l.).
15. Byloje esančiuose vaizdo įrašuose (1 t., 40-45 b. l.), kurie išsamiai aprašyti skundžiamame nuosprendyje, užfiksuota, kaip O. V., išėjęs iš klubo, piktinasi, mosikuoja rankomis ir galiausiai užsimoja ir dešine ranka trenkia tarpduryje stovinčiajam, kaip nustatyta – P. L..
Žemesnės instancijos teismas
16. Į Įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas V. M. apklausiamas teisme parodė, kad O. V. buvo link agresyvumo, jį reikėjo nuraminti žodžiais.
17. Įvertinus išdėstytą, pritartina skundžiamo nuosprendžio išvadai, jog nagrinėjamu atveju būtinosios ginties situacija nebuvo susiklosčiusi. Išprašius O. V. iš naktinio klubo, jo P. L. nepuolė, tiesiog stovėjo klubo tarpduryje. Priešingai, pats apeliantas elgėsi itin agresyviai, mosikavo rankomis ir galiausiai savo nepasitenkinimą dėl susiklosčiusios situacijos išreiškė smūgiuodamas, jokių neleistinų veiksmų jo atžvilgiu neatlikusiam nukentėjusiajam. Be kitą ko, pats O. V. pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, kad supranta, jog jam jau būnant kieme nebebuvo nuo ko gintis, jam tik tuo metu atrodė, kad puolimas dar nesibaigė. Taigi, iš esmės kėsinimasis egzistavo tik O. V. vaizduotėje, o tokiu atveju BK 28 straipsnio nuostatų taikymas negalimas.
18. Atsakant į O. V. argumentus dėl konflikto su apsaugos darbuotoju P. L. pradžios vietos, pažymėtina, kad šiuo atveju tai nėra svarbi aplinkybė. Kaip nurodyta aukščiau, sprendžiant, ar O. V. veikė esant būtinajai ginčiai, svarbiausia įvertinti būtent jo veiksmų (smūgio sudavimo) atlikimo momentu buvusius įvykius. Tai, dėl ko kilo konfliktas, kokia buvo jo pradžia, jokios teisinės reikšmės neturi. Taip pat O. V. išaiškintina ir tai, kad vien tik galbūt kažkokių netinkamų, nepagarbių žodžių jam ar jo šeimos nariams pasakymas, nesudaro pagrindo kito asmens atžvilgiu naudoti fizinį smurtą.
19. Pastebėtina, kad O. V. savo elgesį bando teisinti jam nustatytu (duomenys neskelbtini). Iš tiesų, remiantis bylos duomenimis, apeliantui yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (3 t., 111 b. l.). Tačiau, atlikus tyrimą, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos 2024 m. rugsėjo 11 d. surašytoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad, kadangi nėra duomenų apie ūminius psichozinius, lėtinius psichikos sutrikimus, kurie trukdytų suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, O. V. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (3 t., 118 b.l.). Taigi, spręsti, kad O. V. smūgiuodamas P. L. negalėjo suvokti to, kas vyksta aplinkui bei savo veiksmų, negalima.
20. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad O. V. P. L. smūgiavo tyčia, taip nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą, dėl ko kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį buvo pripažintas pagrįstai.
Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymo
21. Nagrinėjamu atveju O. V. neneigia smurtavęs prieš R. B., tačiau pateiktame apeliaciniame skunde aiškina, jog, priešingai nei nurodoma kaltinime, jam sudavė tik vieną smūgį, be to, tą darė gindamas savo motiną E. V., prieš kurią, kaip ji jam teigė, smurtavo nukentėjusysis. Kartu kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, nurodo, kad teismas nepašalino liudytojų duotų parodymų prieštaravimų dėl įrankio, kuriuo buvo suduoti smūgiai bei jų skaičiaus. Teisėjų kolegija šiuos apelianto teiginius atmeta ir vertina juos tik kaip pasirinktą jo gynybos būdą siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi juos paneigia byloje esančių įrodymų visetas.
22. Pažymėtina, kad nukentėjusysis R. B. viso proceso metu (tiek apklausiamas ikiteisminiame tyrime (2 t., 26-27 b. l.), tiek teisme, tiek savo teiktame protokole - pareiškime (2 t., 8 b. l.)) nuosekliai teigė, kad O. V. jam sudavė vieną smūgį į veido sritį ir tada jį puolė daužyti strypu. Jam buvo suduota apie 20 smūgių. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiojo parodymais, kadangi juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Tai, kad O. V. daužė R. B. strypu, patvirtino liudytojais apklausti N. S., S. S. ir R. P.. Liudytoja N. S. apklausiama teisme parodė, kad būdama balkone pamatė kaip O. V. oranžiniu basliu ar strypu pavėsinėje daužo R. B.. O. V. strypą laikė dešinėje rankoje ir sudavė R. B. bent 2 smūgius. Liudytoja S. S. apklausos, vykusios ikiteisminiame tyrime metu nurodė, jog išėjusi į kiemą, pamatė R. B. pusiau gulintį ant kėdės, ant jo buvo užgulęs O. V., laikydamas metalinį strypą, geltonos ar žalios spalvos, smūgiavo R. B. į galvos sritį ir į įvairias kūno vietas daugiau nei 20 smūgių (2 t., 106-107 b. l). Liudytojas R. P. apylinkės teisme parodė, kad matė kaip O. V. pavėsinėje sėdinčiam R. B. su kažkokiu spalvotu strypu sudavė 2-3 smūgius į šoną. Vien tik tai, kad liudytojai tiksliai negalėjo nurodyti, kaip atrodė strypas, kuriuo O. V. sumušė nukentėjusįjį, ir įvykio vietoje jis nebuvo surastas, bei tiksliai negalėjo nurodyti, kiek gi smūgių R. B. buvo suduota, nesudaro pagrindo teigti, kad strypo apskritai nebuvo ir tikėti O. V. pateikiama versija, kad jis tik vieną kartą R. B. ranka trenkė į veidą. Gi liudytojos, vos pamačiusios prieš nukentėjusįjį atliekamus smurtinius veiksmus, bėgo jo atitraukti, o liudytojas R. P. ėjo link namų, nebežiūrėdamas kas vyksta. Tai, kad R. B. buvo sužalotas ne vienu smūgiu, o kaip jis nurodo - apie dvidešimt, įrodo byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad sužalojimai R. B. padaryti ne mažiau 19 bukų trauminių poveikių pasekoje (2 t., 53 b. l.), kuria netikėti teismas neturi priežasčių. Tai, kad iš karto po įvykio R. B. ligoninėje bendraujant su policijos pareigūnais, jis nenurodė, kiek gi smūgių jam buvo suduota (2 t., 123-124; 135-136 b. l.), nėra pagrindas teigti, jog jų apskritai nebuvo. Akivaizdu, kad jis tuo metu buvo šoko būsenoje ir galėjo iš karto visko gerai neprisiminti. Kaip jau minėta, jis vėliau visą laiką nuosekliai teigė, kad jam buvo suduota apie 20 smūgių, ką, kaip matyti, patvirtina ir kita bylos medžiaga. Be kita ko, liudytojai N. S., R. P., matę R. B. iki konflikto, patvirtino, kad jis nebuvo sužalotas, taigi, nėra abejonių, kad jam nustatyti sužalojimai, kurie beje užfiksuoti ir byloje esančiose fotonuotraukose (2 t., 64-69 b. l.), buvo padaryti O. V. tyčiniais veiksmais. Pagrindo teigti, kad buvo susidariusi būtinosios ginties situacija, nėra. O. V. teiginių, kad R. B. smurtavo prieš jo motiną ir jis ją gynė, nepatvirtina jokie įrodymai. Pati E. V., naudodamasi savo teise, byloje duoti parodymus atsisakė.
23. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. rugsėjo 11 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad nėra duomenų apie O. V. ūmius psichozinius, lėtinius psichikos sutrikimus, kurie trukdytų suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, todėl jam netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (3 t., 126 b. l.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad priešingai, nei bando aiškinti apeliantas, jis suvokė įvykio aplinkybes ir savo atliekamus veiksmus.
24. Esant šioms aplinkybėms, kaltinimas dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymo O. V. buvo suformuluotas teisingai ir kaltu dėl jo jis pripažintas pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus jokių pažeidimų nepadarė.
Dėl O. V. paskirtos bausmės
25. BK 138 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų, o BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų. Pirmosios instancijos teismas O. V. už BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą skyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę, o už BK 140 straipsnio 1 dalyje – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, O. V. paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams.
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs O. V. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas O. V. teisingai parinko ir paskyrė bausmes už minėtų nusikaltimų padarymą, nustatė jų dydžius bei subendrino tarpusavyje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendį ir švelninti O. V. paskirtą bausmę, kadangi ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų.
27. O. V. padarė du baigtus tyčinius nesunkius smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Jo atsakomybę dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymo lengvina tai, kad jis nukentėjusiajam P. L. atlygino dalį žalos - 200 Eur, ir susitarė dėl likusios žalos atlyginimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o sunkina tai, kad aptariamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Minėta sunkinanti aplinkybė, priešingai nei teigia O. V., jam buvo nustatyta pagrįstai. Bylos duomenimis, jam buvo nustatytas 1,23 prom. neblaivumas. Nėra abejonių, kad toks neblaivumo laipsnis galėjo lemti jo netinkamą elgesį. Gi, kaip minėta, būtinosios ginties situacijos nebuvo, o turimos sveikatos problemos, jo veiksmams įtakos taip pat neturėjo. Dėl abiejų padarytų nusikaltimų jo atsakomybę sunkina tai, kad jis juos padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). O. V. yra eilę kartų teistas, tame tarpe ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Aptariamus nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Paskutinį kartą buvo nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskirtą bausmę atliko 2024 m. liepos 6 d. Taigi, kaip matyti, BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą jis padarė dar atlikinėdamas jam prieš tai skirtą bausmę, o BK 140 straipsnio 1 dalyje – praėjus vos 21 dienai, kas rodo, kad jis nėra linkęs laikytis teisės aktų reikalavimų, taisytis. Taip pat jis ne kartą baustas administracine tvarka, dirba. Kaip minėta, jam yra diagnozuoti (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).
28. Pateiktame apeliaciniame skunde O. V. prašo jo atžvilgiu taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą lengvinančią aplinkybę, t. y. pripažinti, kad jis prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo ir dėl jų nuoširdžiai gailisi, tačiau tam nėra jokio teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju O. V. nei dėl vienos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos savo kaltės nepripažino. Dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį aiškino, kad veikė esant būtinosios ginties situacijai, kurios, kaip nustatyta, nebuvo, o dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje – teigė, kad sudavė R. B. tik vieną smūgi, nors smūgių buvo daugiau. Be to, vėlgi nurodė veikęs esant būtinajai ginčiai, nors jos sąlygų nebuvo.
29. Be kita ko, nenustačius, kad O. V. veiksmai buvo padaryti susidarius būtinosios ginties situacijoms, taikyti jam BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat nėra priežasčių.
30. Nagrinėjamu atveju taipogi nenustatyta, jog nukentėjusiųjų P. L. ir R. B. elgesys įvykių metu buvo provokuojantis ar rizikingas, kas sudarytų pagrindą teigti, kad yra BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nenustatyti ir jokie jų neteisėti veiksmai, todėl nėra ir atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte.
31. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus už padarytus nusikaltimus įmanoma pasiekti O. V. skiriant laisvės atėmimo bausmes. Atsižvelgus į jo padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą bei jo asmenybę, švelnesnių bausmių skyrimas jam neatitiktų sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principų reikalavimų, neužtikrintų visuomenės intereso, kad asmenys, padarę nusikalstamas veikas, būtų nubausti teisingomis bausmėmis. Pažeidimų bendrinant jam paskirtas bausmes padaryta nebuvo, be to, jos subendrintos jam palankesnio, dalinio sudėjimo būdu.
32. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti O. V. BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėti paskirtos bausmės vykdymo. Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nesiekia taisytis, savo atliktų veiksmų nevertina kritiškai, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.
33. Papildomai pažymėtina ir tai, jog O. V., kaip nurodoma skunde, rūpinasi savo ligota mama, tačiau nagrinėjamu atveju tai nesudaro pagrindo nei švelninti jam paskirtą bausmę, nei jos vykdymą atidėti.
Dėl R. B. priteistos turtinės ir neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų
34. Nukentėjusysis R. B. pateiktu į bylą civiliniu ieškiniu prašė jam iš O. V. priteisti 265 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš O. V. nukentėjusiajam priteisė 1 000 Eur dydžio neturtinės ir 265 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą bei 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško priteistos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šioje dalyje keisti skundžiamo nuosprendžio.
35. Iš pateikto civilinio ieškinio matyti, kad R. B. nurodė, jog įvykio metu buvo sudaužyti jo akiniai, kurių vertė 200 Eur, nepataisomai sugadinti 40 Eur vertės marškinėliai ir suplėšytos 25 Eur vertės šlepetės. Bylos duomenimis, R. B. dėvėtus korekcinius akinius įsigijo 2022 m. gegužės 15 d. už 274 Eur (4 t, 133 b.l.). Apklausiamas teisme nurodė, kad po įvykio įsigijo naujus akinius už 380 Eur. Įvertinus šias aplinkybes, jo prašoma 200 Eur suma už įvykio metu sudaužytus akinius yra proporcinga ir teisinga, todėl teismas jam šią sumą iš apelianto priteisė pagrįstai. Taip pat šiuo atveju sutiktina ir su tuo, kad buvo būtina jam priteisti 40 Eur už sugadintus marškinėlius, kadangi jie buvo sugadinti būtent O. V. smurtaujant prieš jį. Liudytoja N. S. apklausiama apylinkės teisme parodė, kad po įvykio marškinėliai buvo suplėšyti. Esančiose fotonuotraukose matyti, kad jie kruvini. Byloje nėra duomenų, kad marškinėliai jau buvo sugadinti prieš įvykį. R. B. nurodė, jog šiuos marškinėlius dėvėjo vos porą dienų. Todėl 40 Eur sumos atlyginimas už juos, laikytinas tinkamu. Atsižvelgiant į O. V. veiksmų intensyvumą, nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo teiginiais, jog konflikto metu buvo suplėšytos ir jo šlepetės. Prašoma 25 Eur suma nėra didelė, juolab, kad, kaip jis nurodė, jos buvo firminės, pirktos Vokietijoje, dėvėtos apie mėnesį laiko, todėl taipogi žala už jas priteista pagrįstai.
36. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
37. Nagrinėjamoje byloje, įvertinus surinktus įrodymus, nustatyta, kad O. V. tyčia dešiniu kumščiu sudavė R. B. į veidą ir metaliniu strypu jam sudavė ne mažiau 20 smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam muštines žaizdas kaktoje ir nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas akių vokuose, paakiuose, kairiame smilkinyje, dešinės ausies kaušelyje, žastuose, pilve, nugaroje ir juosmens dešinėje pusėje, odos nubrozdinimus nugaroje ir juosmenyje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą. Neabejotina, kad dėl šių O. V. veiksmų R. B. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Esant šioms aplinkybėms bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog 1 000 Eur suma yra pakankama kompensacija R. B. patirtiems neturinio pobūdžio išgyvenimams atlyginti ir ją priteisė iš O. V..
38. Taip pat jokie pažeidimai, priteisiant R. B. 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško priteistos žalos atlyginimo, padaryti nebuvo. Jos priteistos pagrįstai.
39. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, R. B. naudojosi advokato A. Cemnolonsko teikiamomis teisinėmis paslaugomis. Už suteiktas paslaugas jam nukentėjusysis sumokėjo 1 000 Eur, kurie skundžiamu nuosprendžiu buvo priteisti iš O. V.. Teisėjų kolegija su šiuo pirmosios instancijos sprendimu taip pat sutinka. Advokatas teismo posėdžiuose, kuriuose buvo nagrinėjami su R. B. susiję klausimai, jį atstovavo, teikė reikiamus dokumentus, todėl 1 000 Eur suma yra proporcinga jo teiktų paslaugų apmčiai. Vien tai, kad R. B. civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies, nėra pagrindas mažinti jam priteistinas atstovavimo išlaidas. Juk jei O. V. nebūtų padaręs prieš jį nusikalstamos veikos, jis šių išlaidų nebūtų ir patyręs.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
O. V. apeliacinį skundą atmesti.