Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Švedienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutarimo, kuriuo A. A. pripažintas kaltu, padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 2 d., ir nubaustas 30 parų administraciniu areštu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. nubaustas už tai, kad 2014-01-02, 13.02 val., Vilniaus rajone, kelio Vilnius – Utena 18 kilometre, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones iš jo atimta, vairavo automobilį Skoda Octavia, v/n (duomenys neskelbtini) tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

A. A. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-01-17 nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. 2 d. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta, todėl prašoma ją pakeisti švelnesne.

Pažymėtina, kad A. A. paskirta ATPK 128 str. 2 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Duomenų, kad pažeidėjui negalima būtų skirti administracinio arešto nuobaudos, nėra (ATPK 29 str.). Sumažinti paskirtos administracinės nuobaudos dydį ar pakeisti ją švelnesne galima tik nustačius, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str., kuriame nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Iš nutarimo matyti, kad skiriant A. A. administracinę nuobaudą atsižvelgta į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir pažeidėją charakterizuojančius duomenis. Jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu A. A. atžvilgiu būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, teismas nenustatė. Nors A. A. prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, tačiau jis praeityje 16 kartų baustas administracine tvarka, iš jų 14 kartų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe už automobilio vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemonę, kai ši teisė yra atimta (b. l. 7-17). Už šiuos pažeidimus A. A. paskirtos švelnesnės administracinės nuobaudos pažeidėjo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė.

Teismų praktikoje administracinis areštas skiriamas ir tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo praeityje baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o piniginių baudų nemoka. Iš pažymos apie baustumą matyti, kad už ankstesnius Kelių eismo taisyklių pažeidimus jam buvo skiriamos piniginės baudos, tačiau informacijos apie visų baudų sumokėjimą nėra. Be to, atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos kelių policijos tarnyba nurodė, kad nesumokėtų baudų išieškojimą atlieka antstoliai. Šios aplinkybės patvirtina, kad baudų apeliantas nemoka.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pažeidėjas, tiek kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.), tuo siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. A. A. padarytas pažeidimas yra pavojingas visuomenei, darantis žalą eismo saugumui, už kurį įstatymų leidėjas iš anksto numatė griežtas nuobaudas, todėl pažeidėjo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Vilniaus rajono apylinkės teismas atsižvelgė į visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir parinko teisingą nuobaudą. Keisti teismo nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutarimą nepakeistą ir A. A. skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.