Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ patikslintą ieškinį atsakovei Jonavos rajono savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų O. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 103 punktu, minėtu adresu mokėtina suma už elektros energiją apskaitoma pagal įrengto elektros apskaitos prietaiso rodmenis. Vartotojas privalo pats kiekvieną mėnesį deklaruoti elektros energijos prietaiso apskaitos rodmenis ir pagal juos atsiskaityti su ieškove už patiektą elektros energijos kiekį. Kai vartotojas nevykdo ar netinkamai vykdo šią pareigą, duomenys apie faktinius elektros apskaitos prietaiso rodmenis kiekvieną mėnesį ir jų pagrindu paskaičiuotas mokėtinas sumas ieškovei nėra žinomi. Priskaitymai už suvartotą elektros energiją šiame objekte buvo atliekami pagal gautus mokėjimus, kai suvartotą elektros energijos kiekį deklaruoja pats mokėtojas ir/ar pagal ieškovės užfiksuotus elektros apskaitos prietaiso rodmenis elektros energijos apskaitos prietaiso patikrinimų / keitimo metu. Skola pagal įrengtą apskaitos prietaiso rodmenis yra 289,19 Eur.

Atsakovė pilnai neatsiskaitė su ieškove už 2022 m. gruodžio mėnesį suvartotą elektros energiją, kuri buvo tiekiama adresu (duomenys neskelbtini), todėl susidarė 234,31 Eur skola su PVM; už 2023 m. sausio mėnesį susidarė skola su PVM 19,06 Eur; už 2023 m. vasario mėnesį susidarė skola su PVM 15,42 Eur; už 2023 m. kovo mėnesį susidarė skola su PVM 20,40 Eur. Iš viso susidarė 289,19 Eur skola už elektros energiją.

Taisyklių 17 punkte nurodyta, kad vartotojas, prieš pradėdamas vartoti elektros energiją, privalo sudaryti sutartį. Taisyklių 24 punkte įtvirtinta, kad Taisyklių 17 punkte nurodytas sutartis operatoriai ar tiekėjai gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais (nebuitinių vartotojų atveju – esant rašytiniam trišaliam operatoriaus ar tiekėjo, savininko ir nuomininko susitarimui, nustatančiam, kad už tinkamą prievolių pagal sutartį vykdymą atsako nuomininkas ir savininkas). Prieš sudarant sutartis su nuomininku, operatoriui ar tiekėjui turi būti pateikti savininko nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai ir teisėtą pagrindą naudotis savininko turtu patvirtinantys dokumentai. Sutartys su nuomininkais sudaromos savininko nurodytam terminui, kuriam suėjus, sutartis pasibaigia, išskyrus atvejus, kai, esant raštiškam savininko sutikimui, operatorius ir nuomininkas susitaria pratęsti sutarties galiojimo terminą ar sudaryti naują terminuotą sutartį.

Savivaldybės ir nuomininko pasirašytoje nuomos sutartyse yra nurodyta, kad Nuomininkas įsipareigojo mokėti mokestį už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymą, elektros energiją, dujas, šalto vandens pašildymo ir šiluminės energijos tiekimą, komunalinių paslaugų tiekimą (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų bei teritorijos valymą ir kitas), už bendrojo naudojimo objektų administravimą ir nuolatines technines priežiūras kas mėnesį pagal atskiras sutartis su paslaugų teikėjais, įstatymų nustatyta tvarka patvirtintais įkainiais ir tarifais. Taip pat pagal minėtas Nuomos sutartis nuomininkas įsipareigojo sudaryti paslaugų teikimo sutartis su elektros paslaugas teikiančiomis įmonėmis.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 584 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestis už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ir savivaldybės gyvenamosios patalpos, mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtinto Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašo 2 punkte numatyta, jog šalto ir karšto vandens, elektros energijos, dujų ir šiluminės energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis su tiekėjais sudaro valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai, jeigu nuomos sutartyse nenumatyta kitaip, ir už gyvenamosiose patalpose faktiškai suvartotą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas ir šiluminę energiją atsiskaito pagal nustatytąja tvarka įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis arba kita vartojimo ar nuomos sutartyse nustatyta tvarka.

Vadovaujantis taisyklių 101 punktu, būsto savininkai atsako tik „Tuo atveju, jei su tiekėju ir ( ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti...“. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju, vartotojas yra žinomas, kadangi ginčo laikotarpiu buvo sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis.

Savivaldybė, nuomodama socialinį būstą, veikia nekomerciniais tikslais, nesiekia ir negauna pelno, o vykdo jai įstatymų nustatytą funkciją. Socialinio būsto nuoma nėra įprasta ūkinė – komercinė veikla, teikianti pelno, o viena iš viešojo administravimo funkcijų, savivaldybė neturi atsakyti UAB „Ignitis“ už tokio būsto nuomininko skolas. Savivaldybė, suteikdama socialinį būstą, neturi pasirinkimo laisvės, t. y. privalo suteikti būstą kiekvienam asmeniui, atitinkančiam įstatyme nustatytus kriterijus, todėl Vyriausybė, įgyvendindama CK 6.584 straipsnio 1 dalį, 2001 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 876 patvirtino „Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašą“. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad tuo atveju, kai yra nuomojamas valstybės ar savivaldybės socialinis būstas, paslaugų pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai susiklosto tarp paslaugų teikėjo ir nuomininko, o ne paslaugų teikėjo ir savivaldybės, kuri nuomodama socialinį būstą, yra tik valstybės ir nuomininko tarpininkė, įgyvendinanti jai valstybės įstatymais priskirtas funkcijas.

CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad konkliudentiniais veiksmais sutartis gali būti sudaryta, jeigu vartotojas naudoja energiją savo buitinėms reikmėms. Nuomininkas, kaip buitinis vartotojas, buvo tiesioginiai elektros energijos vartotojas. Ieškovė teikė jam, o ne atsakovei elektros energiją, todėl laikytina, kad tarp ieškovės ir nuomininko konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta elektros energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis. Nuomininkas buvo įsipareigojęs mokėti už suvartotą elektros energiją ieškovei, o ieškovė buvo įsipareigojusi tiekti elektros energiją, tad tarp nuomininko ir ieškovės buvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, ką patvirtina abiejų šalių aktyvūs veiksmai. Atsakovė negali atsakyti už kitų asmenų prisiimtus įsipareigojimus, mokėti už kitų asmenų sunaudotą elektros energiją, nes taip prieštarautų protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams, pažeistų atsakovės teises, teisėtus interesus bei viešąjį interesą.

Nagrinėjamu atveju visą ieškinyje nurodomos skolos laikotarpį ginčo butu naudojosi O. D., kuriai ir kyla pareiga atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, nes Taisyklių 101 punkte yra apibrėžta, jog jei yra įmanoma nustatyti vartotoją, tai atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją pareiga nėra perkeliama savininkui. Ieškovė žinojo apie tiesioginį elektros vartotoją, kadangi už teikiamas elektros paslaugas pervedimus yra atlikusi ne butų savininkė, o O. D., kuriai ir kyla pareiga mokėti mokesčius už elektros energiją laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. kovo 31d., nes (duomenys neskelbtini), gyveno O. D..

Teismo posėdyje atsakovės atstovė pilnai patvirtino atsiliepime nurodytas aplinkybes ir motyvus ir todėl prašė ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo O. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Teismas konstatuoja:

CK 6.383 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. CK 6.383 straipsnio 3 dalis numato, kad energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties viešumas aiškinamas taip, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo tiekti elektros energiją kiekvienam vartotojui, kuris turi teisėtu pagrindu valdomus elektros energiją naudojančius įrenginius ar teisės aktų nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius elektros vidaus tinklus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų elektros tinklų, ir kai įrengti elektros energijos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2014; 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-421/2017, 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019).

Taisyklių 17 punkte numatyta, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir tų teisinių santykių atsiradimui neturi teisinės reikšmės faktinis elektros energijos vartojimas.

Taisyklių 24 punktas numato, kad 17 punkte nurodytas sutartis operatoriai ar tiekėjai gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais (nebuitinių vartotojų atveju – esant rašytiniam trišaliam operatoriaus ar tiekėjo, savininko ir nuomininko susitarimui, nustatančiam, kad už tinkamą prievolių pagal sutartį vykdymą atsako nuomininkas ir savininkas). Prieš sudarant sutartis su nuomininku, operatoriui ar tiekėjui turi būti pateikti savininko nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai ir teisėtą pagrindą naudotis savininko turtu patvirtinantys dokumentai. Sutartys su nuomininkais sudaromos savininko nurodytam terminui, kuriam suėjus, sutartis pasibaigia, išskyrus atvejus, kai esant raštiškam savininko sutikimui, operatorius ir nuomininkas susitaria pratęsti sutarties galiojimo terminą ar sudaryti naują terminuotą sutartį.

Taisyklių 101 punktas, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.

Byloje esančiu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatoma, kad Jonavos rajono savivaldybei nuosavybės teise nuo 2012 m. sausio 23 d. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Byloje esančios priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitomis nustatoma, kad už šiuose butuose suvartotą elektros energiją nebuvo atsikaitoma pagal skaitiklių rodmenis, todėl susidarė skola už bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sunaudotą elektros energiją: 2022 m. gruodžio mėnesį – skola 234,31 Eur, nes neapmokėta už 915 kWh pagal elektros skaitiklio rodmenis nuo 22 950 kWh iki 23 864 kWh; 2023 m. sausio mėnesį – skola 19,06 Eur, nes neapmokėta už 68 kWh pagal elektros skaitiklio rodmenis nuo 62 kWh iki 130 kWh; 2023 m. vasario mėnesį – skola 15,42 Eur, nes neapmokėta už 55 kWh pagal elektros skaitiklio rodmenis nuo 130 kWh iki 185 kWh; 2023 m. kovo mėnesį – skola 20,40 Eur, nes neapmokėta už 73 kWh pagal elektros skaitiklio rodmenis nuo 185 kWh iki 258 kWh.

Šiame Jonavos rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute skolos susidarymo laikotarpiu gyveno O. D. su nepilnamete dukra G. N.. Atsakovės pateikta savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartimi Nr. 21T-166, Gyventojų registro duomenų bazės išrašu ir priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitomis, kurias pateikė ieškovė nustatyta, kad skolos susidarė už elektros energiją bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenant O. D. ir jos nepilnametei dukrai G. N., o su O. D. buto, esančio (duomenys neskelbtini), savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis Nr. 21T-166 sudaryta nebuvo, ši sutartis buvo sudaryta su M. N., su kuriuo Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu, nuomos sutartis buvo nutraukta, M. N. tuo metu šiame bute jau negyveno.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad nuomininkas, sudarydamas buto nuomos sutartį, įsipareigojo sudaryti paslaugų teikimo sutartis su daugiabučio namo administratoriumi (valdytoju) ir vandens, elektros, dujų, šiluminę energiją bei komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų bei teritorijos valymą ir kitas) teikiančiomis įmonėmis ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo socialinio būsto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos, todėl nuomininkas turi ir sumokėti skolą už elektros energiją, o ne savivaldybė. Tačiau šiuo atveju su O. D. buto nuomos sutartis pasirašyta nebuvo, savivaldybė nėra sudariusi su ieškove sutarties dėl elektros energijos tiekimo butams, nuosavybės teise priklausantiems atsakovei.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovei nurodžius, kad skolos susidarymo laikotarpiu trečiasis asmuo, t. y. O. D., nebuvo sudariusi sutarties su ieškove dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo, šios aplinkybės atsakovė neginčijo, todėl teismas laiko įrodyta, kad trečiasis asmuo elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties su ieškove skolos susidarymo laikotarpiu nebuvo sudaręs.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuomos sutartis, laikantis sutarties uždarumo principo, visų pirma, yra skirta nuomos sutarties šalių tarpusavio teisiniams santykiams sureguliuoti ir nėra skirta šalių teisėms ir pareigoms pagal elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp elektros energijos tiekėjo ir buto savininko, modifikuoti. Sudaryta nuomos sutartis, turėdama sutarties trečiojo asmens naudai požymių, gali lemti, kad elektros energijos tiekėjui atsiranda teisė reikalauti atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją iš nuomininko. Ši teisė, visų pirma, yra galimybė, kuria elektros energijos tiekėjas savo nuožiūra gali pasinaudoti arba nepasinaudoti. Be to, ši aplinkybė nepanaikina abonento prievolių pagal elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, tarp jų ir prievolės atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už patiektą ir paskirstytą elektros energiją, ir neperkelia šių prievolių nuomininkui. Elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, ir tik tuo atveju abonento prievolė atsiskaityti pereina nuomininkui. Nuomininko su savininku sudarytoje nuomos sutartyje įrašytas įsipareigojimas tiesiogiai mokėti už elektrą elektros energijos tiekėjui ar su juo sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį tokių padarinių nesukelia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019).

Nuomos sutarties tarp būsto savininko ir nuomininko sudarymas nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo-pardavimo santykiams atsirasti. Nors nuomininkas nuomos sutartimi buvo įsipareigojęs mokėti komunalinių paslaugų mokesčius, tarp jų ir už elektros energijos tiekimą, tačiau nuomos sutartis dėl savivaldybei priklausančio turto nuomos sieja būtent tik tų sutarčių šalis, t. y. Jonavos rajono savivaldybę ir nuomininką. Ieškovė nebuvo ir nėra šios sutarties šalimi ir negalėjo įtakoti nuomos sutarties sąlygų, jų žinoti, todėl negali patirti nuostolių dėl to, kad nuomininkas nevykdė nuomos sutartimis prisiimtų įsipareigojimų atsakovei.

Nors atsakovė ir nurodo, kad nuomos sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir pagal šiuos įrašus galima nustatyti buto nuomininką, tačiau išviešinus nuomos juridinį faktą Nekilnojamojo turto registre, nuomininkas elektros energijos tiekimo sutarties šalimi savaime netampa.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo-pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019). Todėl neatsižvelgiant į tai, kas faktiškai naudojasi objektui tiekiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, elektros energijos pirkimo-pardavimo santykių dalyviu turi būti laikomas objekto savininkas.

Jonavos rajono savivaldybei priklausančių butų nuomininkams nesudarius su elektros tiekėju rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, laikytina, kad energijos pirkimo-pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės, kaip energijos tiekėjo, ir patalpų savininkės – Jonavos rajono savivaldybės, kaip vartotojos (CK 6.383 straipsnis), todėl už elektros tiekimą į butą, kuriame pagal skaitiklių rodmenis ir perskaičiavimo aktą yra susidariusios skolos, turi sumokėti atsakovė. Skolos dydį patvirtina byloje esančios priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą energiją ataskaita. Atsakovė skolos dydžio ir laikotarpio, kuriems nuomininkams gyvenant atsirado skola, neginčijo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 289,19 Eur skola už elektros energiją (CK 6.161 straipsnis, 6.383 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 11,57 Eur delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. kovo mėnesio. Ieškovė tokią delspinigių sumą prašė priteisti, kai ieškinio suma buvo 598,04 Eur. Ieškovė nurodo, kad prašo priteisti šešis procentus delspinigių už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. kovo mėnesio.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Bylos nagrinėjimu metu nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė nėra sudariusios sutarties dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo, atsakovė nėra verslininkė ir nėra privatus juridinis asmuo, todėl ieškovės prašymas priteisti šešių procentų palūkanas yra nepagrįstas ir priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. balandžio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 ir 6.210 straipsniai).

Kadangi bylos nagrinėjimo metu ieškovė ieškinio reikalavimą sumažino ir nurodė, kad trečiasis asmuo V. S. skolą sumokėjo, o R. Š. yra sudaręs sutartį, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 4,66 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d., atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovei priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 21 Eur žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnis).

Iš atsakovės priteistina valstybei 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96 straipsniais, 259, 260, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188769070, buveinės adresas Žeimių g. 13, Jonava, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884, buveinės adresas Žvejų g. 14, Vilnius, 289,19 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 19 ct) skolą už elektros energiją, 4,66 Eur (keturių eurų 66 ct) delspinigius už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d., 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. balandžio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21,00 Eur (dvidešimt vieno euro 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188769070, buveinės adresas Jonava, Žeimių g. 13, valstybei 26,56 Eur (dvidešimt šešis 56 ct) procesinių dokumnetų įteikimo išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sąskaita pasirinktoje banko įstaigoje, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.