Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto skyriaus atstovei J. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui R. S., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo, pakeičiant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą bei išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas R. S. posėdyje nedalyvavo, jam buvo tinkamai pranešta apie posėdžio datą, laiką ir vietą, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų negauta, atsiliepimas į ieškinį nepateiktas.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) atstovė nurodė, kad D. S. ir R. S. šeimos nėra įrašytos į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Paaiškino, kad 2018 m. balandžio 9 d. buvo išklausyta nepilnamečio O. S. nuomonė. Nepilnamečio teigimu, jis po tėvų santuokos nutraukimo gyveno kartu su abiem tėvais tame pačiame bute, o nuo 2018 m. vasario 1 d. su mama išsikraustė į nuomojamą būstą. Nepilnamečio teigimu, jo poreikių tenkinimu rūpinasi mama, ji jam yra emociškai artimesnis žmogus nei tėtis. Vaikas išsako norą gyventi su mama, šį savo norą motyvuotai pagrindžia. Nepilnametis mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, lanko karatė treniruotes, jam specialieji poreikiai nenustatyti. Tarnybos atstovė nurodė, kad skyriuje nėra duomenų, kad ieškovei kartu su vaiku 2018 m. vasario 1 d. išsikrausčius gyventi į kitą būstą, atsakovas ėmėsi kažkokių veiksmų dėl pasikeitusios sūnaus gyvenamosios vietos. Sodros duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atsakovas dirba, turi pastovias, su darbiniais santykiais susijusias, pajamas, jam nėra nustatyta negalia, daugiau išlaikytinių neturi. Tarnyba neprieštarauja, kad nepilnamečio gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina D. S., o priteistina s išlaikymo dydis patenkintų būtinus nepilnamečio poreikius, susijusius su jo tinkamu maitinimu, aprengimu, gyvenamuoju būstu, sveikatos priežiūra, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad O. S., gimęs (duomenys neskelbtini) yra ieškovės D. S. ir atsakovo R. S. sūnus (e. b. l. 13). Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bei patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje be kita ko išspręstas ir nepilnamečio sūnaus išlaikymo, gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos su juo klausimai (e. b. l. 23–26). Nepilnametis O. S. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje (e. b. l. 75), sportuoja VšĮ Kauno karate klube DAO. D. S. kiekvieną mokslų metų mėnesį, tai yra rugsėjį, spalį, lapkritį, gruodį, sausį, vasarį, kovą, balandį, gegužę, moka 15,00 Eur mėnesinį mokestį (e. b. l. 130–135). AB SEB bankas, D. S. ir R. S. 2018 m. vasario 8 d. sudarė Skolos perkėlimo sutartį, kurios pagrindu D. S. išstojo iš prievolės pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją perleido R. S., o R. S. prisiėmė visus įsipareigojimus pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 14–15). Šalys 2018 m. kovo 7 d. sudarė Pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu D. S. pardavė, o R. S. nupirko ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 16–22). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2018 m. balandžio 9 d. išklausė nepilnamečio O. S. nuomonę ir surašė Vaiko nuomonės išklausymo aktą. Minėtame akte nurodyta, kad vaikas pageidavo gyventi su mama, o su tėčiu gyventi nenori, nes pas jį yra kita šeima. Kai jis su mama išsikraustė iš namų, tėtis pradėjo su juo gražiau bendrauti, žadėjo, kad duos pinigų, visur su juo važiuos, bet jis jo pažadais netiki, nes mano, kad meluoja (e. b. l. 47). 2018 m. balandžio 9 d. Kauno miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius patikrino D. S. gyvenimo sąlygas ir surašė Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, kad apsilankymo metu nenustatyta veiksnių ar aplinkybių kenkiančių ar galinčių pakenkti nepilnamečio interesams. D. S. naudojamų gyvenamųjų patalpų buities sąlygos geros, atitinkančios nepilnamečio vaiko interesus (e. b. l. 48). 2018 m. balandžio 9 d. D. S. surašė pareiškimą, kuriame Kauno miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui nurodė, kad dėl savo ir vaiko saugumo, atsisako paviešinti gyvenamosios vietos adresą R. S. (e. b. l. 49). Byloje pateikti kvitai, patvirtinantys ieškovės išlaidas (e. b. l. 76–92). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. kovo 23 d. duomenimis, D. S. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (e. b. l. 101). Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis D. S. ir R. S. savo vardu nėra įregistravę transporto priemonių (e. b. l. 102, 143–145). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. rugsėjo 11 d. duomenimis, R. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 137–139). Išrašas apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtina, kad D. S. laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. dirbo (duomenys neskelbtini) ir jos vidutinės pajamos minėtu laikotarpiu siekė 1 244,27 Eur, o R. S. minėtu laikotarpiu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo vidutinės pajamos minėtu laikotarpiu siekė 1 446,06 Eur (e. b. l. 140–142, 146–149).

Dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos pakeitimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (t. y. vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai)) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010) – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2003 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2003). Kasacinio teismo praktikoje neapibrėžta, koks aplinkybių dėl vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimas vertintinas kaip esminis, tačiau, pagal pateikiamus pavyzdžius, tai galėtų būti tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014). Tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo, – vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Byloje nustatyta, jog šalims nutraukiant santuoką ginčo dėl jų sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo nekilo, sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su atsakovu, ieškovė įsipareigojo sūnui teikti materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 162,50 Eur. Ieškovė esmine aplinkybe, dėl kurios vaiko gyvenamoji vieta turi būti pakeista, nurodo tai, kad nutraukiant santuoką, O. S. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu vien dėl to, jog ieškovė tikėjosi išstoti iš prievolės AB SEB bankui, perleisti savo turto dalį atsakovui, tuo tarpu vaikui turėjo būti užtikrinta gyvenamoji vieta. Šiuo metu ieškovė su nepilnamečiu sūnumi pakeitė gyvenamąją vietą, jau maždaug metus laiko šalių sūnumi ji rūpinasi tik viena, o vaikas su atsakovu dažniausiai bendrauja tik savaitgaliais. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko, nors jam buvo tinkamai pranešta apie posėdžio datą, laiką ir vietą. Šiuo atveju laikytina, kad atsakovas ieškinį pripažįsta. Tarnyba neprieštarauja, kad nepilnamečio gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina D. S..

Analizuojant vaiko nuomonę apie santykius su kiekvienu iš tėvų, matyti, jog vaikas yra prisirišęs prie motinos, nors ieškovė nurodė teismui, jog sūnus pastaruoju metu noriai bendrauja ir su tėvu. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas dėl savo amžiaus ir emocinės brandos jau gali išreikšti poziciją su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi, teismas, vertindamas tokią vaiko nuomonę kitų byloje esančių įrodymų kontekste, mano, kad geriausiai nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus atitinkanti gyvenamoji vieta būtų su jo motina D. S.. Juolab, kad nors teismo sprendimu nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta ir buvo nustatyta su tėvu, tačiau būtent vaiko motina visą laikotarpį po santuokos nutraukimo gyveno tame pačiame bute kartu su vaiku.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog atsakovas turi nekilnojamojo turto, o ieškovė – nuomojasi dviejų kambarių butą. Tarnybos išvadoje nurodyta, kad D. S. gyvenimo ir buities sąlygos yra tinkamos O. S. darbui ir poilsiui. Iš Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto matyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė patikrino D. S. gyvenimo sąlygas ir nustatė, kad butas yra 2 kambarių, 47 kv. m. ploto, būsto šildymas – centrinis, visi komunaliniai patogumai, vaikas turi atskirą kambarį, kuriame visi reikalingi vaiko poreikius atitinkantys baldai ir daiktai. Byloje neigiamų tiek ieškovės, tiek atsakovo bruožų, kurie pagal savo pobūdį darytų lemiamą įtaką sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nėra nustatyta. Tačiau teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, vertina tai, kad pats nepilnametis jį apklausiant nurodė, kad nori gyventi būtent su mama, kad su tėčiu nenori gyventi. Taigi, pats nepilnametis išreiškė konkrečią savo nuomonę, kad nori gyventi su ieškove bei pabrėžė, kad jo santykiai su motina ir šiltesni, artimesni.

Teismas pažymi, kad bylos duomenų visuma patvirtina, kad šiuo metu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su tėvu neužtikrina vaiko interesų, nes pats atsakovas liepė ieškovei kartu su sūnumi kraustytis iš buto. Ieškovė įrodė, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas ir nustatymas su motina labiau atitiktų vaiko interesus nei teismo nustatyta gyvenamoji vieta su tėvu. Byloje nėra įrodymų, jog šiuo metu ieškovės elgesys gali turėti žalingą poveikį vaiko vystymuisi ir moralinių nuostatų formavimuisi. Taip pat byloje nenustatyta jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovė būtų netinkamai prižiūrėjusi savo nepilnametį sūnų, ar būtų juo nesirūpinusi, piktnaudžiavusi motinos valdžia. Teismas mano, kad atsižvelgiant į visumą byloje ištirtų aplinkybių, laikoma, kad ieškovė savo nepilnamečiui sūnui sudarė saugias ir geras gyvenimo sąlygas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo tenkinamas – pakeičiamas Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nustatant, kad nepilnamečio sūnaus O. S., gimusio (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta yra su jo motina D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarkos

Sprendžiant klausimą dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, turi sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, prioritetu laikant vaiko interesus. Tai, kad vaiko interesus gali suprasti ir įvertinti suaugę asmenys, nepanaikina vaiko geriausių interesų prioriteto, nes kiekvienas vaikas turi teisę augti deramai, be moralinių traumų ir įtampos bei tobulėti. Vaiko auklėjimo, raidos, materialiųjų ir kitokių priemonių visuma turi padėti vaikui tapti subrendusia, savarankiškai gyventi visuomenėje pasirengusia, asmenybe. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktą dėl nepilnamečio vaiko bendravimo, nustatant, kad nepilnamečio sūnaus O. S., gimusio (duomenys neskelbtini) mama D. S., netrukdys sūnaus tėvui R. S. bendrauti su sūnumi, dalyvauti jo auklėjime.

Teismas mano, kad ieškovės prašymas yra pagrįstas ir tenkinamas, nes ieškovė, nors ir gyvendama atskirai, siekia, kad jos nepilnametis sūnus maksimaliai bendrautų su tėvu. Juolab, kad pats vaikas buvo nurodęs, kad su tėvu norėtų bendrauti. Jokių ginčų byloje dėl to nekilo. Taip pat pažymėtina ir tai, jog teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog pastaruoju metu atsakovas stengiasi vis daugiau bendrauti su sūnumi, O. su tėvu praleidžia bene visus savaitgalius.

Dėl išlaikymo priteisimo

Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, priteisto iš motinos išlaikymo išieškojimas nutraukiamas ir sprendžiamas materialinio išlaikymo priteisimo iš skyrium gyvenančio tėvo klausimas.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui O. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur iki sūnaus pilnametystės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba, turi pastovias, su darbiniais santykiais susijusias, pajamas, kurios laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. vidutiniškai siekė 1 446,06 Eur, jam nėra nustatyta negalia, daugiau išlaikytinių neturi. Taigi akivaizdu, kad atsakovas uždirba pakankamai lėšų, kad galėtų teikti išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui. Byloje nėra duomenų, kad vaikas turi specialių poreikių, taigi jo poreikiai įprastiniai tokio amžiaus vaikams, tačiau O. S. aktyviai sportuoja, kaip nurodė ieškovė, lanko karatė treniruotes, vyksta į sporto varžybas apie 4 kartus per metus. Vaikui būtina pirkti specialią sporto aprangą, reikia mokėti varžybų startinius mokesčius. Be to, ieškovė neturi nekilnojamojo turto, todėl siekdama užtikrinti saugias vaiko gyvenimo sąlygas, ieškovė nuomojasi būstą, už kurį per mėnesį moka 220 Eur. Atsakovas yra sveikas, darbingas, turi asmeninės nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto, sūnui nuo šių metų Žolinių šventės yra davęs pinigų. Nesant tarp šalių ginčo ir vadovaujantis prioritetiniais vaiko interesų ir apsaugos principais, reiškiančiais, kad visos abejonės vertinamos vaiko naudai, išlaikymas vaikui priteisiamas periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Tėvai vaikų išlaikymo lėšas gali naudoti išimtinai tik vaikų interesais (CK 3.203 straipsnis).

Pažymėtina, jos iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos: 1) ieškovei 75,00 Eur žyminis mokestis (e. b. l. 29, 30) ir 658,70 Eur išlaidos teisinei pagalbai (e. b. l. 93–99, 124–128).; 2) valstybei – 68,00 Eur (250,00 Eur × 12 mėn. × 3 proc. × 75 proc.) žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, paduodant ieškinį (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir 3,99 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 (su pakeitimais) (b. l. 2).

Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi, naikinamos (CPK 150 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatyti, kad nepilnamečio O. S., gimusio (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta yra su motina D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktą dėl nepilnamečio vaiko bendravimo ir nustatyti, kad D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) netrukdys sūnaus tėvui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauti su sūnumi O. S., gimusiu (duomenys neskelbtini) ir dalyvauti jo auklėjime.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir priteisti iš R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui O. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) iki sūnaus pilnametystės, pervedant nurodytą sumą į D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio sūnaus O. S. piniginių lėšų uzufrukto teisėmis tvarkytoja paskirti D. S..

Priteisti iš atsakovo R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) ieškovei D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiais (duomenys neskelbtini)) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 658,70 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 70 ct) išlaidas teisinei pagalbai.

Priteisti iš atsakovo R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) valstybei 68,00 Eur (šešiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, paduodant ieškinį ir 3,99 Eur (trijų eurų 99 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.