- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-10
- Bylos Nr.
- II-109-1177/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00031-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Vaitkevičienė
- Pažeidėjas
- G. B.
- Advokatai
- Vilma Lisauskienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. B. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1413-2024 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. G. B. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2024 m. kovo 5 d., 17 val. 15 min., Tauragės r., kelyje Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas 132 kilometre, vairavo automobilį pažeisdamas dvigubos ištisinės linijos kelio ženklinimo reikalavimus, lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį sankryžoje, kuri pažymėta įspėjamuoju kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“. Tokiais savo veiksmais G. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 140.1, 3 per. 1.3 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje.
2. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 29 d. nutarimu G. B. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Tauragės apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto G. B. skundas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 29 d. nutarimo. Skunde G. B. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninti jam paskirtą nuobaudą netaikant administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones - atėmimo arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
3.1. Skunde G. B. nurodo, kad 2024 m. kovo 5 d., vykdydamas tarnybinę užduotį, tarnybiniu automobiliu „Peugeot Boxer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vyko į Valstybės sienos apsaugos tarnybos Aviacijos bazę, vežė talpyklą su pavojingu kroviniu - aviaciniais degalais, kuris pažymėta ženklu Ex (sprogi aplinka). Talpykla yra tame pačiame automobilio kėbulo tūryje atskirta nuo vairuotojo ir keleivio vietos. Pareiškėjo vairuojamas automobilis buvo pilnai pakrautas (pilnas įrangos komplektas ir 2024 m. kovo 5 d. tarnybinės užduoties atlikimo ataskaitoje Nr. 13-1625 nurodytas pavojingas krovinys - visas krovinio svoris +/- 1200 kg). Netoli Skaudvilės prisivijo keistai važiuojantį automobilį, kuris važiavo tai sulėtindamas, tai padidindamas greitį, nors tam jokios priežasties nebuvo - kelio ruožas visiškai tuščias, nei kliūčių, nei kitų transporto priemonių, nei kokių nors kitų trukdžių nebuvo. Kelyje leistinas greitis praktiškai visur buvo 90 km/h, o automobilis sulėtindavo greitį iki 60 km/h greičio ir vėl jį padidindavo. Toks priekyje važiuojančio automobilio važiavimas trukdė važiuoti pareiškėjui, todėl sulaukęs atviros gero matomumo kelio atkarpos su prasidėjusiu punktyriniu kelio ženklinimu, pradėjo lenkimo manevrą, tačiau tuo metu lenkiamas automobilis padidino greitį, lenkiamas automobilis didino greitį tolygiai lenkiančio automobilio greitėjimui, todėl pareiškėjo lenkimas netikėtai užtruko ilgiau nei buvo numatęs pareiškėjas dėl lenkiamo automobilio padidinto greičio. Kadangi priekyje nebuvo transporto priemonių, o dėl dalinai pilnos talpyklos buvo pavojinga daryti staigius stabdymo ar kitus manevrus, kadangi sunkiai pakrautas automobilis turi ilgą stabdymo kelią, dėl talpykloje esančio skysčio transporto priemonė gali tapti nestabili ir sunkiai valdoma, taip pat kadangi buvo didelė tikimybė kad lenkiamas automobilis gali taip pat tolygiai neprognozuojamai lėtėti, todėl pareiškėjas nutarė staigiai nestabdyti ir užbaigti manevrą kirsdamas ištisinį kelio ženklinimą.
3.2. Skunde pažymima, kad pareiškėjo vairuojama transporto priemonė yra įrengta su garso ir šviesos signalais (švyturėliais) tam atvejui, jeigu vykdant tarnybines užduotis kiltų pavojus kroviniui, įrangai ar pačiam automobiliui, todėl lenkimo metu, kad spėtų greičiau grįžti į savo eismo juostą iki punktyrinio ženklinimo pabaigos, o lenkiamas automobilis netrukdytų ir duotų kelią, pareiškėjas galėjo įjungti švyturėlius (tam turi 2022 m. vasario 24 d. jam išduotą vardinį pažymėjimą Nr. 32PM-642), tačiau atsižvelgęs į tai, kad švyturėlių naudojimas kai kuriems vairuotojams gali sukelti neprognozuojamas reakcijas, ir atsižvelgęs, kad priekyje nėra jokių kitų transporto priemonių, švyturėlių nutarė nenaudoti ir tiesiog užbaigti lenkimą. Teigia, kad taip jis išvengė pavojingesnės situacijos ir elgėsi atsakingai grįždamas į savo eismo juostą tik ėmęsis visų atsargumo priemonių ir užtikrinęs tiek savo pavojingo krovinio, tiek lenkiamo automobilio saugų važiavimą. Pareiškėjo veiksmai atsidūrus sudėtingoje situacijoje atitinka ANK) 16 straipsnyje nurodytas aplinkybes. Teigia, kad jis prieš pradėdamas lenkimo manevrą niekaip negalėjo numatyti, kad lenkiamas automobilis trukdys lenkimo manevrui. Priešais važiavusio automobilio veiksmai kėlė realų pavojų eismo saugumui, kadangi automobilis padidindamas greitį trukdė atlikti lenkimo manevrą ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 138 punktą, kuris numato, kad: „Lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais.“ Pareiškėjas pažymi, kad jo tarnybiniame automobilyje yra įrengta telemetrijos sistema, kurioje matosi visos 2024 m. kovo 5 d. dienos maršruto trajektorijos ir greičiai, lenkimo manevro pradžia ir greitis, lenkimo trajektorija, trukmė ir greitis bei lenkimo pabaigos duomenys. Pagal telemetrinius duomenis, lenkimo pradžios greitis buvo 72 km/h, o e.policija pateiktame vaizdo įraše 85-ANR_K-3975-2024 vaizdas prasideda nuo 80 km/h (ir punktyrinė linija vienguba), tai yra ne nuo lenkimo pradžios, tačiau ir jame matosi, kad lenkiamas automobilis lenkimo metu didina greitį iki 88 km/h iki prasideda ištisinė kelio ženklinimo linija ir tik po to pradeda palaipsniui lėtėti. Kaip matosi iš kito vaizdo įrašo, vėliau šis lenkiamas automobilis, važiuodamas jau paskui pareiškėją, vėl grįžta į savo pradinį 72-73 km/h greitį. Tai yra greitis buvo didinamas tik lenkimo momentui, o tai yra sąmoningas pažeidimo provokavimas.
3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad jeigu lenkiamas automobilis visą lenkimo laiką būtų važiavęs tuo pačiu 72 km/h greičiu kaip ir pradedant lenkimą (kaip matosi iš telemetrijos duomenų), lenkimas būtų baigtas maždaug po 15 sekundžių (maždaug po 300 metrų), t. y. gerokai anksčiau nei prasideda ištisinis ženklinimas ir nusižengimas nebūtų įvykęs. Tai, kad lenkiamas automobilis didino greitį pripažino ir tyrėja skundžiamame nutarime, tačiau greitėjimą nuo 80 iki 88 km/h įvardijo kaip tolygų važiavimą. Padidinus greitį 8 km/h nuvažiuojama 133 metrus per minutę toliau, o norint užbaigti lenkimo manevrą pakanka nuvažiuoti toliau už lenkiamą automobilį vos 10-15 m. Tai yra didelis pagreitėjimo skirtumas, be to (pagal telemetrinius duomenis) lenkiamas automobilis didino greitį nuo 72 km/h, t. y. net 16 km/h. Tarp nusižengimo ir lenkiamo automobilio greitėjimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Lenkiamo automobilio vairuotojo sąmoningas greičio padidinimas neatitinka atsargaus elgesio standartų, kurie nekeltų pavojaus kitiems asmenims.
3.4. G. B. pažymi, kad pradėdamas lenkimą jis nepažeidė dvigubos ištisinės linijos, pradėjo lenkimo manevrą tuo metu, kai buvo dviguba linija, susidedanti iš dviejų siaurų lygiagrečių linijų, kurių viena yra ištisinė, o kita - brūkšninė. Pareiškėjo pusėje buvo brūkšninė linija, todėl kirsti šią liniją galėjo. Lenkimo metu išvystė net didesnį nei leistinas greitį, bet vis tiek nespėjo aplenkti iki leistinos lenkimo atkarpos pabaigos - tai įmanoma tik tuo atveju, jeigu lenkiamas automobilis nebūtų trukdęs atlikti lenkimą.
3.5. Skunde pažymima, kad pareiškėjas visuomet stengiasi laikytis kelių eismo taisyklių - jo vairavimo stažas 40 metų, per kuriuos tik du kartus yra pažeidęs taisykles, t. y. nežymiai viršijęs greitį ( +/- 12 km/h., bauda 6 Eur). Darbe yra charakterizuojamas teigiamai. Dėl susiklosčiusios situacijos nuoširdžiai gailisi. Vairuotojo pažymėjimas jam yra labai reikalingas, kadangi jis dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijos Aviacijos valdyboje antžeminio aptarnavimo skyriuje ir yra atsakingas už tinkamą aviacinių degalų gavimą, saugojimą ir išdavimą, aviacinius degalus po užkardas jis vežioja su tarnybiniu automobiliu. Jo pagrindinė darbo vieta yra VSAT aviacijos bazė, esanti Paluknyje, Oreivių g. 1, tačiau aptarnauja ir kitas visame Lietuvos valstybės pasienyje esančias užkardose įrengtas aviacinių degalų talpyklas. Į pagrindinę darbo vietą kiekvieną dieną vyksta su tarnybiniu transportu, kurį vairuoja pats. Kiekvieną mėnesį iš Aviacinės bazės vyksta į užkardas atlikti degalų talpyklų patikrinimus, darbingumo užtikrinimą bei atlieka degalų papildymą, užtikrina Valstybės sienos apsaugos tarnybos orlaivių, vykdančių valstybines užduotis, aprūpinimą/pildymą degalais. Vairuotojo pažymėjimo atėmimas būtų didelė bausmė ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai, kadangi pareiškėjas yra vienintelis vykdantis šias nurodytas funkcijas. Pareiškėjas savo kaltės neginčija, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, tačiau prašo atsižvelgti į tai, kad buvo priverstas pasirinkti pažeidimą siekiant išvengti didesnės žalos ar galimų skaudžių pasekmių. Todėl prašo švelninti arba iš viso neskirti administracinio poveikio priemonės, kadangi paskirta nuobauda neatitinka/prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.
3.6. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad kelio ruože (magistralinio kelio Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas), kuriame jis padarė administracinį nusižengimą, tą dieną eismo sąlygos buvo išskirtinai geros: saulėta diena, geras matomumas, eismas nebuvo intensyvus, todėl jis savo elgesiu realaus pavojaus kitų asmenų teisėms nesukėlė. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl lenkimo manevro užbaigimo kertant ištisinę juostą, pareiškėjas būtų sukėlęs avarinę situaciją, padaręs kokių kitų šiurkščių vairavimo klaidų, kurios būtų sukėlusios grėsmę kitoms transporto priemonėms ar kitiems eismo dalyviams. Pareiškėjas tikai neturi susiformavusio neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas taisykles, o jo padarytas administracinis nusižengimas gali būti vertinamas labiau kaip atsitiktinis, bet ne sistemingas teisės normų nesilaikymo rezultatas. Mano, jog šios aplinkybės turi teisinės reikšmės, tačiau jų skundžiamą nutarimą priėmęs asmuo visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė. Pareiškėjas atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus faktus, mano, kad yra teisinis pagrindas panaikinti jam specialiosios teises atėmimo taikymą arba paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę.
3.7. Institucija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su G. B. skundu nesutinka, nes G. B., matydamas horizontalųjį kelio ženklinimą - artėjimo liniją, įspėjančią, kad artėjama prie ištisinės ar dvigubos ištisinės ženklinimo linijos ir atsižvelgdamas į tai, kad veža pavojingą krovinį, turėjo visas galimybes tolygiai sulėtinti greitį ir grįžti į savo eismo juostą iki sankryžos, tačiau to nepadarė, o jo nurodytas teiginys, kad veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, siekiant nuo staigaus stabdymo, manevro apsaugoti vežamą pavojingą krovinį, todėl nusprendė užbaigti lenkimą pažeisdamas KET - nepagrįstas, nes šioje situacijos staigus stabdymas nebuvo būtinas. G. B. byloje jokių išskirtinių aplinkybių nenustatyta, todėl mano, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu G. B. skundą palaikė, nusižengimą pripažino, parodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl jo, paaiškino, kad nusižengimą padarė netinkamai įvertinęs situaciją, ir atlikdamas lenkimo manevrą nespėjo grįžti į savo juostą ir manevrą baigė sankryžoje. Nurodė, kad lenkimo metu lenkiamas automobilis padidino greitį, todėl jis, veždamas pavojingą krovinį negalėjo staigiai stabdyti, todėl nusprendė padidinti greitį ir aplenkė minėtą automobilį, tačiau dėl to, kad automobilis lenkimo metu padidino greitį, jis nespėjo lenkimo manevro užbaigti leidžiamoje vietoje, todėl ir padarė pažeidimą. Gailisi dėl savo padaryto pažeidimo, prašo netaikyti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes jis dirba valstybės sienos apsaugos tarnyboje, jo darbas susijęs su vairavimu, kiekvieną dieną vykstą vis į skirtingas pasienio užkardas ir prižiūri aviacinio kuro talpyklas ir jų naudojimą. Be to, per visą savo 40 metų vairavimo stažą yra baustas tik du kartus už nežymų greičio viršijimą, laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir šis pažeidimas tikrai yra atsitiktinis, per visą šį laiką nėra buvęs baustas už jokius šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jam nėra taikytas teisių atėmimas. Sutinka su jam paskirta bauda, tačiau prašo netaikyti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
5. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė advokato padėjėja Vilma Lisauskienė palaikė skundą ir nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas G. B. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusižengimo pripažino, dėl jo gailisi, sutinka su jam paskirtos baudos dydžiu, tačiau nesutinka su jam paskirtu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Mano, kad šiuo atveju turi būti įvertintos ne tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytos aplinkybės dėl nuobaudos, bet ir paties administracinio nusižengimo aplinkybės ir jo pobūdis – pažeidimas padarytas dienos metu, plačiame kelyje, nesukėlė jokios žalos, jis nespėjo grįžti į savo eismo juostą ir lenkimo manevrą baigė sankryžoje, nes jo lenkiamas automobilis padidino greitį ir sutrukdė baigti lenkimo manevrą leistinoje vietoje. Mano, kad G. B. nepagrįstai buvo skirtas trijų mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, jis yra charakterizuojamas teigiamai, per ilgą vairavimo laikotarpį nėra padaręs jokių šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, nors per metus nuvažiuoja tikrai didelius atstumus, tai patvirtina, kad jis nėra piktybiškas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas ir šis pažeidimas yra atsitiktinis jo gyvenime. Todėl prašo patenkinti skundą ir neskirti G. B. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Teismo argumentai ir išvados
Skundas iš dalies tenkintinas.
7. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
8. Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). ANK 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti konkretaus administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo yra trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
9. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
10. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: 1) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. KET 140.1 punkte numatyta, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.
11. Nagrinėjamu atveju G. B. buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2024 m. kovo 5 d., 17 val. 15 min., Tauragės r., kelyje Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas 132 kilometre, vairavo automobilį pažeisdamas dvigubos ištisinės linijos kelio ženklinimo reikalavimus, lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį sankryžoje, kuri pažymėta įspėjamuoju kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“. G. B. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir nuobauda paskirta už vieną iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų – lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti.
12. Iš pateikto skundo ir paties G. B. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad jis, nors ir pripažįsta faktines administracinio nusižengimo aplinkybes ir tai, kad atliko lenkimo manevrą sankryžoje, tačiau teigia, kad administracinį nusižengimą padarė dėl to, kad lenkiamas automobilis lenkimo metu padidino greitį ir sutrukdė jam grįžti į jo važiavimo eismo juostą leistinoje vietoje, todėl jis neturėjo galimybės užbaigti lenkimo manevrą nepažeisdamas KET reikalavimų. Tačiau teismas nesutinka su tokia G. B. pozicija ir konstatuoja, kad tokią jo pateiktą versiją paneigia administracinio nusižengimo bylos medžiaga.
12.1. Administracinio nusižengimo byloje esantis policijos tarnybiniu automobiliu užfiksuotas vaizdo įrašas patvirtina, kad G. B. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Iš vaizdo įrašo (VID-20240313-WA0003) matyti, kad policijos automobilis važiuoja keliu dešinėje kelio pusėje. Vaizdo įrašo pradžioje matosi kelio ženklinimas – dviguba linija, kurios kairėje pusėje yra ištisinė linija, o dešinėje pusėje yra siaura brūkšninė linija, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus, šią liniją galima kirsti iš dešinės pusės. Toliau (vaizdo įrašo 6 sekundę) kelio ženklinimas keičiasi į artėjimo liniją, t. y. siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus ir šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių (ši linija įspėja, kad artėjama prie siauros ištisinės linijos arba dvigubos ištisinės ženklinimo linijos, kuri atskiria priešingų krypčių arba tos pačios krypties transporto srautus). Vaizdo įrašo 14 sekundę matomas ir dešinėje kelio pusėje esantis kelio ženklas „Šalutinis kelias iš dešinės“, tuo pačiu metu prasideda siaura ištisinė kelio ženklinimo linija. Vaizdo įrašo 20 sekundę kairėje eismo juostoje pasirodo G. B. vairuojamas automobilis, lenkiantis policijos pareigūnų automobilį, ir G. B., aplenkęs policijos pareigūnų automobilį, ir grįžta į savo eismo juostą.
12.2. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad G. B., įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, aplenkia pačia kryptimi važiuojantį automobilį. Vaizdo įraše nesimato, tačiau pareiškėjas tvirtino, jog lenkimo manevrą jis pradėjo leistinoje vietoje. Įvertinus tai, kad vaizdo įrašo pradžioje matomas kelio ženklinimas leidžia atlikti lenkimo manevrą, o G. B. vairuojamas automobilis lenkimo momentu pasirodo tik vaizdo įrašo 20 sekundę, teismui nekyla abejonių, kad G. B. lenkimo manevrą pradėjo leistinoje vietoje. Tačiau vien aplinkybė, kad G. B. formaliai lenkimo manevrą pradėjo leistinoje kelio atkarpoje, nešalina jo atsakomybės už draudžiamoje vietoje atliktą lenkimą. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad G. B. lenkė kitą automobilį ir užbaigė lenkimo manevrą jau už sankryžos, t. y. būdamas sankryžoje G. B. vairuojamas automobilis yra priešpriešinėje eismo juostoje ir lenkia kitą automobilį, o tai nagrinėjamu atveju ir yra G. B. inkriminuojamo nusižengimo dalykas. Pažymėtina, kad vairuotojas, prieš atlikdamas lenkimo manevrą, privalo įsitikinti, ar spės užbaigti manevrą, nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių, tačiau šiuo atveju G. B. neįvertino šios aplinkybės ir lenkimo manevrą tęsė ir būdamas sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“ (ANK 420 straipsnio 1 dalis).
12.3. Tiek skunde apylinkės teismui, tiek ir teismo posėdžio metu G. B. ir jo atstovė akcentavo aplinkybę, kad G. B. veiksmus sąlygojo policijos pareigūnų veiksmai, t. y. tuo metu, kai G. B. atliko lenkimo manevrą ir lenkė automobilį, šis automobilis pradėjo didinti greitį ir trukdė jam užbaigti lenkimo manevrą leistinoje vietoje, dėl to jis, neturėdamas galimybės grįžti į savo eismo juostą ir negalėdamas stabdyti, nes vežė pavojingą krovinį, dėl lenkiamo automobilio padidinto greičio buvo priverstas aplenkti transporto priemonę sankryžoje. Tačiau tokią G. B. versiją paneigia byloje esantys vaizdo įrašai. Iš byloje esančio vaizdo įrašo Nr. VID-20240313-WA0003 matyti, kad vaizdo įrašo pradžioje policijos pareigūnai važiuoja 80 km/h greičiu, tuo metu, kai pareigūnų automobilis priartėja prie kelio ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“ pareigūnai važiuoja 88 km/h greičiu, tačiau netrukus greitis pradeda mažėti ir tuo metu, kai G. B. vairuojamas automobilis lenkia policijos pareigūnų automobilį policijos pareigūnų greitis sumažėja iki 81 km/h. Taigi, iš vaizdo įrašo matyti, kad lenkimo metu policijos pareigūnų automobilio greitis padidėjo tik 8 km/h, todėl toks nedidelis greičio padidėjimas niekaip negalėjo įtakoti tolimesnių G. B. veiksmų, be to, lenkimo metu policijos pareigūnai netgi sumažino greitį. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo vertinti policijos pareigūnų veiksmus kaip provokuojančius.
12.4. Skunde teigiama, kad G. B., prieš pradėdamas lenkti, įsitikino, kad tai daryti yra saugu, įvertino matomumą, įsitikino, kad nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, neviršijo nustatyto greičio, tačiau pažymėtina, kad tiek prieš lenkimo manevrą, tiek atlikdamas šį manevrą, transporto priemonės vairuotojas privalo laikytis ne tik Kelių eismo taisyklių 136 punkte numatytų reikalavimų. Kelių eismo taisyklių 140 punktas imperatyviai numato išimtis, kai lenkimo veiksmas iš viso yra draudžiamas, t. y. minėtame punkte nurodytais atvejais lenkti draudžiama net ir tinkamai įgyvendinus 136–137, 139 punktuose numatytus reikalavimus. Todėl tai, kad G. B. laikėsi Kelių eismo taisyklių 136 punkto nurodymų prieš lenkimo manevrą, nepašalina jo kaltės dėl 140.1 punkto pažeidimo. Skunde taip pat akcentuojama, kad G. B. lenkimo manevras nesukėlė pavojingos situacijos kelyje, tačiau teismas pažymi, jog pagal ANK 420 straipsnio 1 dalies dispoziciją, atsakomybė vairuotojams kyla vien už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Taigi, vien tokį vairavimo veiksmą sankryžose, kuriose draudžiama lenkti, įstatymų leidėjas vertina kaip pavojingą ir baustiną. Todėl aptariama dispozicija nereikalauja įrodinėti padarinių ar pavojingos situacijos kilimo aplinkybės.
12.5. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad G. B. veiksmuose yra ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
13. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad G. B. pripažįsta, kad jo veiksmai atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, dėl jo gailisi, tai nurodė ir teismo posėdyje. Tiek skunde, tiek ir teismo posėdžio metu G. B. nurodė, kad sutinka su jam paskirtos nuobaudos – baudos – dydžiu, tačiau nesutinka su jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminu, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti šį terminą iki vieno mėnesio.
14. ANK 34 straipsnio 6 dalis numato galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba jos neskirti, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).
15. Skirdama nuobaudą G. B. Institucija atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Institucija taip pat vertino ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybę, tačiau padarė išvadą, kad G. B. nurodytos aplinkybės yra nepakankamos, kad būtų galima neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas mano, kad šiuo atveju faktinių duomenų visuma vis dėlto leidžia šį konkretų atvejį vertinti kaip išskirtinį ir yra pagrindas pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas pažeidėjui neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti trumpesnį, negu numatyta ANK 420 straipsnio 6 dalyje, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
16. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Teismų praktikoje pažymėta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. B. nuo pat pažeidimo padarymo pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad G. B. už tokį nusižengimą, t. y. transporto priemonės lenkimą sankryžoje, pažymėtoje keliu ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“, baudžiamas pirmą kartą. Be to, šiuo atveju turi būti vertinama ir pati lenkimo situacija. Iš vaizdo įrašo matyti, kad G. B. lenkimą pradėjo leistinoje vietoje, tačiau nespėjo grįžti į savo eismo juostą ir lenkimo manevrą atliko sankryžoje, po to iš karto grįžo į savo eismo juostą, lenkimo manevras buvo vykdomas šviesiu paros metu tiesiame kelio ruože, matomumas buvo geras, priešpriešinėje eismo juostoje nebuvo atvažiuojančių automobilių, eismas nebuvo intensyvus.
18. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kvalifikuojami ir žymiai didesnio pavojingumo veiksmai. Pavyzdžiui, identiška nuobauda skirta ir asmeniui, kuris lenkė priekyje važiavusias transporto priemones pagrindiniame kelyje sankryžoje, pažymėtoje pirmumo kelio ženklu „Pagrindinis kelias“. Toliau tęsdamas judėjimą pavojingai lenkė transporto priemonių koloną įkalnėje kelio ruože, kur blogai matomas kelias (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-257-312/2022.). Taip pat identiška nuobauda skirta asmeniui, kuris esant intensyviam eismui lenkė net keletą automobilių šiems judant kolona (Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56-581/2022). Taigi atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kyla ir piktybiškai lenkimus neleistinose vietose atliekantiems asmenims, siekiantiems kuo greičiau aplenkti lėčiau važiuojančias transporto priemones. Šiuo atveju G. B. lenkimo manevrą pradėjo leistinoje vietoje, tačiau jį baigė pažeisdamas draudimą lenkti sankryžoje. Minėtos aplinkybės nešalina G. B. atsakomybės, nes kaip minėta, jis lenkimo metu objektyviai galėjo stabdyti savo vairuojamą automobilį ir grįžti į savo eismo juostą. Tačiau įvertinus aptartą situaciją teismas daro išvadą, kad šiuo atveju minimalus ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytas administracinio poveikio priemonės taikymo terminas – 3 mėnesiai, atsižvelgiant į lenkimo situaciją, bei įvertinus tai, kad tokia griežta, tačiau minimalaus įstatyme numatyto dydžio, administracinio poveikio priemonė skiriama ir už gerokai pavojingesnių administracinių nusižengimų padarymą, yra neproporcinga G. B. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui.
19. Nuobaudos skyrimui ir jos dydžio parinkimui taip pat turi būti įvertinta ir administracinį nusižengimą padariusio asmens asmenybė. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad G. B. dirba, charakterizuojamas itin teigiamai, daug kartų skatintas už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą. Taip pat pažymėtina, kad G. B. neteistas, turi ilgą vairavimo stažą, tačiau baustas tik kelis kartus, paskutinį kartą baustas 2021 m. už nežymų greičio viršijimą, todėl, skundą nagrinėjančio teismo manymu, nusižengimas, už kurį skundžiamu nutarimu nubaustas G. B., yra nusižengimas yra labiau atsitiktinis, nebūdingas ir nedėsningas jo elgesio rezultatas.
20. Tai, kad G. B. darbui reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, nėra prioritetas svarstant administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimus, tačiau akivaizdu, kad G. B. paskyrus ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytą minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, neturės galimybės dirbti. Šias aplinkybes vertinant kartu su anksčiau aptartomis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybėmis ir G. B. asmenybe, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, manytina, jog šių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad galima vadovautis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis.
21. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su Institucijos argumentais, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tačiau tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos.
22. Įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo, už kurį G. B. yra nubaustas skundžiamu Institucijos nutarimu, padarymo metu G. B. neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, įvertinus G. B. itin teigiamą asmenybę ir administracinio nusižengimo pobūdį apibūdinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas vertina, kad G. B. Institucijos pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams – yra per griežta ir būtų neproporcinga priemonė jo padaryto pažeidimo pavojingumui, tokia nuobauda nebūtų teisinga. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų – G. B. gali būti pasiekti paskiriant jam baudą ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskiriant jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tokiu būdu gali būti pasiekti nuobaudos tikslai, tokia nuobauda, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
23. Taigi, apibendrinus anksčiau aptartas aplinkybes, skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas Institucijos priimtas nutarimas keičiamas dėl administracinio poveikio priemonės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto G. B. skundą tenkinti iš dalies.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 85-ANR_N-1413-2024 pakeisti ir G. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Kitą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 85-ANR_N-1413-2024 dalį palikti nepakeistą.
Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylos medžiagą grąžinti Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.