Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės viešosios įstaigos (toliau ir VšĮ) „Pirma meilė“ atstovei advokato padėjėjai Elitai Baltrušaitienei,

atsakovės Tarptautinės žuvies perdirbėjų ir žvejų asociacijos „Baltijos vienybė“ atstovui A. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos (toliau ir VšĮ) „Pirma meilė“ ieškinį atsakovei Tarptautinei žuvies perdirbėjų ir žvejų asociacijai „Baltijos vienybė“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Preliminarus teismo sprendimas pakeistinas.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas – faktūras: 2021 m. rugsėjo 27 d. Nr. PM21/02 475,14 Eur sumai, 2021 m. rugsėjo 27 d. Nr. PM21/03 166,67 Eur sumai, 2021 m. spalio 6 d. Nr. PM21/04 475,14 Eur sumai, 2021 m. spalio 6 d. Nr. PM21/05 166,67 Eur sumai, 2021 m. lapkričio 4 d. Nr. PM21/06 475,14 Eur sumai, 2021 m. lapkričio 4 d. Nr. PM21/07 166,67 Eur sumai, 2021 m. lapkričio 29 d. Nr. PM21/08 359,99 Eur sumai, 2021 m. gruodžio 1 d. Nr. PM21/09 475,14 Eur sumai, 2021 m. gruodžio 1 d. Nr. PM21/10 166,67 Eur sumai, 2021 m. gruodžio 1 d. Nr. PM21/11 153,33 Eur sumai, 2021 m. gruodžio 31 d. Nr. PM21/14 475,14 Eur sumai, 2021 m. gruodžio 31 d. Nr. PM21/15 166,67 Eur sumai, 2021 m. gruodžio 31 d. Nr. PM21/16 253,33 Eur sumai, 2022 m. vasario 10 d. Nr. PM21/17 166,67 Eur sumai, 2022 m. vasario 10 d. Nr. PM21/18 475,14 Eur sumai, 2022 m. kovo 10 d. Nr. PM22/02 475,14 Eur sumai, 2022 m. kovo 22 d. Nr. PM22/04 106,66 Eur sumai, 2022 m. gruodžio 30 d. Nr. PM22/30 475,14 Eur sumai, 2022 m. gruodžio 30 d. Nr. PM22/30 475,14 Eur sumai, 2022 m. gruodžio 30 d. Nr. PM22/31 166,67 Eur sumai, 2022 m. gruodžio 30 d. Nr. PM22/34 166,67 Eur sumai, 2022 m. gruodžio 30 d. Nr. PM22/35 475,14 Eur sumai.

9. Pagal ieškovės pateiktą Tarpusavio skolų suderinimo aktą 2023 m. gegužės 31 d. atsakovės skolą ieškovei sudaro 2845,39 Eur suma: 2021 m. gruodžio 31 d. PR-LIK 513,32 Eur, 2022 m. sausio 1 d. PM21/16 253,33 Eur, 2022 m. kovo 22 d. PM22/04 106,66 Eur, 2022 m. balandžio 8 d. PM22/08 106,66 Eur, 2022 m. gruodžio 30 d. PM22/30 475,14 Eur, 2022 m. gruodžio 30 d. PM22/31 166,67 Eur, 2022 m. gruodžio 30 d. PM22/33 475,14 Eur, 2022 m. gruodžio 30 d. PM22/32 106,66 Eur, 2022 m. gruodžio 30 d. PM22/34 166,67 Eur, 2022 m. gruodžio 30 d. PM22/35 475,14 Eur.

10. Ieškovė 2023 m. birželio 29 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija, prašydama per 5 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos apmokėti susidariusį įsiskolinimą, t. y. 2845,39 Eur sumą.

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2012).

13. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

15. Ieškovė pateikė byloje atsakovei išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, iš kurių matyti, kad nuo 2021 metų rugsėjo mėnesio ieškovė kas mėnesį išrašydavo atsakovei PVM sąskaitas – faktūras, kuriose nurodytos paslaugos – socialinių tinklų rinkodara Facebook, Instagram, Youtube portaluose (kampanijos turinio sukūrimas ir administravimas), paslaugų kaina 475,14 Eur (pavyzdžiui, 2021 m. rugsėjo 27 d. Nr. PM21/02 475,14 Eur sumai, 2021 m. spalio 6 d. Nr. PM21/04 475,14 Eur sumai, 2021 m. lapkričio 4 d. Nr. PM21/06 475,14 Eur sumai, 2021 m. gruodžio 1 d. Nr. PM21/09 475,14 Eur sumai, 2021 m. gruodžio 31 d. Nr. PM21/14 475,14 Eur sumai, 2022 m. vasario 10 d. Nr. PM21/18 475,14 Eur sumai, 2022 m. kovo 10 d. Nr. PM22/02 475,14 Eur sumai), ir paieškos variklio reklama Google svetainėje (kampanijos turinio sukūrimas, administravimas, paieškos variklio reklama Google portale ir paspaudimo mokestis), paslaugų kaina 166,67 Eur (pavyzdžiui, 2021 m. rugsėjo 27 d. Nr. PM21/03 166,67 Eur sumai, 2021 m. spalio 6 d. Nr. PM21/05 166,67 Eur sumai, 2021 m. lapkričio 4 d. Nr. PM21/07 166,67 Eur sumai, 2021 m. gruodžio 1 d. Nr. PM21/10 166,67 Eur sumai, 2021 m. gruodžio 31 d. Nr. PM21/15 166,67 Eur sumai, 2022 m. vasario 10 d. Nr. PM21/17 166,67 Eur sumai). Pagal tarp šalių vykusį susirašinėjimą, PVM sąskaitas – faktūras, matyti, jog šalių tarpusavio santykiai tęsėsi nuo 2021 metų rugpjūčio mėnesio iki 2022 metų vidurio, kas mėnesį ieškovės atsakovei buvo teikiamos tokio pat pobūdžio paslaugos už tokias pačias kainas, todėl darytina išvada, kad šalių teisiniai santykiai buvo tęstiniai ir nuolatiniai. Pažymėtina, jog didelė dalis ieškovės atsakovei išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų yra apmokėtos ir dėl jų ginčas tarp šalių nėra kilęs.

16. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 34 punktas); kilus ginčui dėl atlygintinų paslaugų teikimo teisinių santykių egzistavimo, į bylos įrodinėjimo dalyką įeina šių sąlygų nustatymas: 1) šalių valia sukurti tarpusavio paslaugų teikimo santykius; 2) suteikiamų nematerialaus pobūdžio (intelektinių) ar kitokių paslaugų rūšis; 3) atlyginimo už šias paslaugas dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 66 punktas; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-381-684/2019, 16 punktas).

18. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. susirašinėjimą tarp šalių elektroniniu paštu bei trumposiomis žinutėmis, internetinių puslapių kopijas, paslaugų priėmimo – perdavimo aktus, PVM sąskaitas – faktūras, taip pat šalių atstovų paaiškinimus teismo posėdyje, teismas pripažįsta, jog tarp šalių susiklostė teisiniai atlygintinių paslaugų santykiai (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).

Dėl skolos priteisimo

19. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2845,39 Eur skolą už suteiktas paslaugas. Atsakovė su ieškovės reikalavimu nesutinka, nurodo, kad už tas paslaugas, kurios buvo suteiktos, su ieškove atsiskaitė, reiškiamas reikalavimas nepagrįstas jokiais įrodymais.

20. Įstatyme numatyta šalių pareiga vykdyti sutartis, bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartis bei dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti (CK 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis).

21. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas bylos nagrinėjimo metu užtikrino visoms šalims vienodas galimybes įrodyti savo tiesą. Kiekviena šalis privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgdamas į šį principą, įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, tai yra vadinamąją įrodinėjimo pareigą, bet ir šią pareigą šalims paskirstė. Ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, o atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, tai yra turi įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai netenkinami. Teismo vaidmuo renkant įrodymus apibrėžtas CPK 160 straipsnyje: teisėjas gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais remiasi (CPK 160 straipsnio 1 dalies 5 punktas), be to, remiantis CPK 160 straipsnio 1 dalies 6 punktu, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus CPK numatytais atvejais, pavyzdžiui, šeimos bylose (CPK 376 straipsnio 1 dalis), darbo bylose (CPK 414 straipsnio 1 dalis), viešųjų pirkimų bylose (CPK 4231 straipsnio 1 dalis), ypatingosios teisenos bylose (CPK 443 straipsnio 8 dalis) ir kt. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, CPK nenumato teismo teisės ir pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva. Pažymėtina ir tai, kad teismas viso bylos nagrinėjimo metu aktyviai siūlė šalims teikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus ir nesutikimo su ieškiniu motyvus (2024 m. sausio 16 d. teismo posėdis buvo atidėtas, teismui pasiūlius ieškovei pateikti visas šalių bendradarbiavimo laikotarpiu išrašytas PVM sąskaitas – faktūras bei jų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus, atsakovei pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog ieškovės teikiamos paslaugos buvo nekokybiškos, 2024 m. vasario 22 d. ir 2024 m. gegužės 9 d. teismo posėdžiai buvo atidėti šalims pasiūlius pateikti papildomus įrodymus), priėmė visus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šalių pateiktus įrodymus ir leido šalims neribotai naudotis teise įrodinėti savo nurodomas aplinkybes.

22. Ieškovė nurodo, kad atsakovė liko skolinga 513,32 Eur sumą už 2021 metais suteiktas paslaugas. Teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas pripažino aplinkybę, jog 2021 metais paslaugos buvo suteiktos, dėl jų ginčo byloje nėra. Iš ieškovės pateikto išrašo iš buhalterinės apskaitos programos „Skolų suvestinė“ už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad likutis pradžiai, t. y. atsakovės neapmokėta suma 2022 m. sausio 1 d., buvo 2913,89 Eur, atsakovė 2022 m. sausio 14 d. apmokėjo 2067,23 Eur sumą ir 2022 m. sausio 14 d. apmokėjo 333,34 Eur sumą, taigi skolos likutis už 2021 metus liko 513,32 Eur. Pastebėtina, kad tokia pati suma nurodyta ir prie ieškinio pateiktame Tarpusavio skolų suderinimo akte – 2021 m. gruodžio 31 d. PR-LIK 513,32 Eur. Ieškovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog nurodytas dokumento pavadinimas PR-LIK reiškia praėjusio laikotarpio skolos likutį. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė apmokėjo ieškovei už 2021 metais teiktas paslaugas, atsakovė byloje nepateikė (CPK 178 straipsnis).

25. Finansinės apskaitos dokumentas – ūkinę operaciją patvirtinanti tekstinė informacija, nepaisant jos parengimo ar pateikimo būdo, formos ir laikmenos (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 6 punktas). Finansinės apskaitos registras – remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų suvestinė, kurioje užregistruoti ir (arba) apibendrinti ūkinių operacijų duomenys, nepaisant jos sudarymo būdo, formos ir laikmenos (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 8 punktas). Taigi, pagal duomenų apimtį buhalterinės (finansinės) apskaitos dokumentai gali būti pirminiai (pvz., kasos pajamų ir išlaidų orderiai, grynųjų pinigų kasoje patikrinimo aktas ir pan.) ir suvestiniai (suvestinės, žiniaraščiai, registrai ir pan.).

26. Tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką suvestinių buhalterinės apskaitos dokumentų duomenys savaime negali būti pripažinti pakankamais įrodymais, patvirtinančiais, kad tam tikros ūkinės operacijos realiai įvyko, jeigu nėra jokių pirminių tam tikras ūkines operacijas patvirtinančių įrodymų. Taigi, nors išvestiniai apskaitos dokumentai yra leistini įrodymai, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien tik jie nėra pakankami tokio pobūdžio reikalavimams pagrįsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-306-823/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-988-241/2019 ir kt.). Taigi nagrinėjamu atveju, tarp šalių esant ginčui dėl 2022 metais suteiktų atlygintinių paslaugų fakto ir kiekio, vertintini pirminiai finansinės apskaitos dokumentai, t. y. PVM sąskaitos – faktūros.

27. Kaip matyti iš ieškovės į bylą pateiktų įrodymų, ieškovė būtent 1643,61 Eur skolos sumą pagrindė ne tik išvestiniais (suvestiniais) buhalterinės apskaitos dokumentais – apyvartos žiniaraščiais, bet ir pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais – PVM sąskaitomis – faktūromis (2022 m. sausio 1 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PM21/16 253,33 Eur, 2022 m. kovo 22 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PM22/04 106,66 Eur, 2022 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PM22/30 475,14 Eur, 2022 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PM22/31 166,67 Eur, 2022 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PM22/34 166,67 Eur, 2022 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PM22/35 475,14 Eur). Teismas pažymi, kad atsakovė turėjo galimybę teikti savo išvestinius (suvestinius) bei pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriais galėtų būti grindžiama kitokia skolos suma nei reikalauja ieškovė, tačiau tokių dokumentų nepateikė (CPK 178 str.), t. y. atsakovė, siekdama įrodyti savo dėstomas aplinkybes, privalėjo pateikti savo buhalterinės apskaitos duomenis, kadangi ieškovė, pateikusi tiek išvestinius (suvestinius), tiek pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, ir įrodžiusi skolos dydį, perkėlė įrodinėjimo pareigą atsakovei, kuri tokius duomenis apie skolą turėjo paneigti.

28. Atsakovė nurodo, kad ginčo laikotarpiu 2022 metais ieškovė nesuteikė atsakovei paslaugų, o jei ir buvo suteiktos tam tikros paslaugos, jos buvo nekokybiškos. Iš byloje pateiktų šalių susirašinėjimų elektroniniu paštu bei trumposiomis žinutėmis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu, t. y. 2022 metais nuo sausio iki liepos mėnesio ieškovė teikė atsakovei paslaugas. Būtina įvertinti tai, kad atsakovė tik deklaratyviai nurodė, kad ieškovės suteiktos paslaugos buvo nekokybiškos, atsakovė nenurodė, kokie konkrečiai buvo ieškovės suteiktų paslaugų trūkumai, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė teikė pretenzijas ieškovei dėl suteiktų paslaugų netinkamos kokybės, nors teismas bylos nagrinėjimo metu ne kartą siūlė atsakovei tokius įrodymus pateiktis (CPK 178 straipsnis).

29. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog šalys buvo susitarusios dėl suteiktų paslaugų priėmimo – perdavimo konkrečia forma. Tai, kad ieškovė pateikė 2021 m. lapkričio ir 2021 m. gruodžio mėn. suteiktų paslaugų priėmimo – perdavimo aktus, neįrodo, jog toks susitarimas tarp šalių buvo. Be to, ieškovės pateikti priėmimo – perdavimo aktai atsakovės taip pat nėra pasirašyti. Iš byloje esančio susirašinėjimo tarp šalių matyti, jog ieškovė ne kartą klausė atsakovės, kokia forma jai perduoti dokumentus, siūlė susitikti, kad galėtų perduoti atsakovei dokumentų originalus. Pastebėtina, jog, nors už kitus mėnesius, kai ieškovė teikė atsakovei paslaugas, priėmimo – perdavimo aktai byloje nebuvo pateikti, atsakovė už šių paslaugų teikimą ieškovei yra sumokėjusi. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog tarp šalių buvo susitarimas už kiekvieną mėnesį atliktas paslaugas surašyti paslaugų priėmimo – perdavimo aktą (CPK 178 straipsnis).

31. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės skolą pagrįstas ir įrodytas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 2156,93 Eur skola. Kita reikalavimo dalis atmestina.

Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo

32. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Šios palūkanos kompensuoja kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo (kompensuojamosios palūkanos). Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą. Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių.

33. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos.

34. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės skolą tenkintinas iš dalies, įvertinus ieškovės ieškinyje pateiktą palūkanų apskaičiavimo lentelę, iš atsakovės priteistina ieškovės paskaičiuotų 63,15 Eur (9,87 Eur + 4,87 Eur + 3,54 Eur + 6,12 Eur + 17,42 Eur + 3,91 Eur + 17,42 Eur) kompensuojamųjų palūkanų (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis).

Dėl baudos (ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų) priteisimo

35. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau ir MAKSVPĮ) 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (MAKSVPĮ 7 straipsnio 2 dalis). Taigi kreditorius, su kuriuo laiku neatsiskaitė skolininkas, turi teisę gauti fiksuotą 40 Eur sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą. Šis dydis yra neįrodinėtinas, t. y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, todėl šios įstatyme nustatytos 40 Eur dydžio išlaidos (bauda) priteistinos iš atsakovės.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

36. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

37. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei formuojamą kasacinio praktiką, pripažįsta, kad ieškovės ieškinys iš dalies pagrįstas ir tenkintinas, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. preliminarus sprendimas keistinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 2156,93 Eur skola, 63,15 Eur palūkanų, 40 Eur dydžio išlaidos (bauda), 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kita ieškinio dalis atmestina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

38. Ieškovė už ieškinio pareiškimą sumokėjo 68 Eur žyminį mokestį, mokėtinas žyminis mokestis šioje byloje yra 34 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Kadangi ieškovė sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai, permokėta 34 Eur žyminio mokesčio dalis grąžintina (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

40. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė byloje patyrė 484 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 34 Eur žyminis mokestis ir 450 Eur atstovavimo išlaidos. Kadangi patenkinti 76 procentai ieškovės ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 367,84 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. preliminarų sprendimą.

Ieškovės VšĮ „Pirma meilė“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Tarptautinės žuvies perdirbėjų ir žvejų asociacijos „Baltijos vienybė“ 2156,93 Eur (du tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus 93 ct) skolos, 63,15 Eur (šešiasdešimt trys eurai 15 ct) palūkanų, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) bauda (ikiteisminio išieškojimo išlaidos), 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 2260,08 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt eurų 08 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 21 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 367,84 Eur (tris šimtus šešiasdešimt septynis eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ieškovei VšĮ „Pirma meilė“.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Ieškovei VšĮ „Pirma meilė“ grąžinti 34 Eur (trisdešimt keturių eurų) permokėtą žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2023 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimo užduoties kodas LITEKO sistemoje Nr. ZM26205.

Žyminio mokesčio dalies grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.