- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-04
- Bylos Nr.
- e2-2249-1081/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00378-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Vorienė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Admituras“
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei D. S., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Admituras“ atstovams A. Š. ir D. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Admituras“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Admituras“, prašydama priteisti iš atsakovės 185,75 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir V. P. (toliau – draudėjas) 2022 m. gruodžio 8 d. sudarė Gyventojų turto draudimo polisą (draudimo liudijimo Nr. 220 0281482), pagal kurį, laikotarpiui nuo 2022 m. gruodžio 9 d. iki 2023 m. gruodžio 8 d. buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkričio 26 d. dėl nesandaraus bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas draudėjo turtas. Ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo draudėjui V. P. 185,75 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. UAB „Admituras“ draudžiamojo įvykio metu buvo paskirtas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi, kuris buvo atsakingas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Žalos administravimo metu nustatyta, kad apdrausto turto apliejimas įvyko dėl nesandaraus bendrojo naudojimo nuotekų stovo. Taigi, atsakovei netinkamai vykdant daugiabučio namo priežiūrą, įvyko draudžiamasis įvykis, todėl ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką draudėjui, įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes nuostoliai atsirado ne dėl jos kaltės ir ieškinį prašo atmesti. Nurodė, kad 2023 m. lapkričio 26 d. apie 20 val. klientų aptarnavimo centre registruotas pranešimas apie bute, adresu (duomenys neskelbtini), iš viršaus pratekantį vandenį. Įmonės specialistai nedelsiant nuvyko nurodytu adresu likviduoti avariją ir aiškintis įvykio priežastis. Apžiūros metu nustatyta, kad vanduo per perdangą laša iš aukščiau esančio buto (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) buto inžinerinių tinklų aukštaspintę buvo pastebėti vandens nutekėjimai fekalinės kanalizacijos vamzdžiu iš viršuje esančio buto. Po aukščiau esančio (duomenys neskelbtini) buto apžiūros nustatyta, kad galima drėkimo priežastis yra perdangoje tarp (duomenys neskelbtini) butų įtrūkęs sumontuotas trišakis stovo atvadas. Darbui keičiant trišakį reikalingi abiejų butų savininkų sutikimai bei įvertinus aplinkybę, kad apie trūkusį vamzdį pranešta sekmadienio vakarą, keitimo darbai buvo suderinti ir suplanuoti pirmadieniui, tai yra lapkričio 27 d. Tą dieną darbai buvo atlikti ir drėkimo priežastis likviduota. Nurodė, kad vamzdžių įtrūkimai atsiranda staiga, procesas nėra tęstinis ir periodinis stebėjimas tuo aspektu yra mažai informatyvus. Daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai yra 1983 m., dėl to akivaizdu, kad namo pagrindinės konstrukcijos, inžinerinės sistemos, vamzdynai ir kt. natūraliai nusidėvėję. 2023 m. rugsėjo 29 d. Statinio apžiūros akte Nr. 99, tarp pastoviai daromų atžymų (statinio būklės nuolatiniai stebėjimai) daromi įrašai, kad atlikus pastato fekalinės kanalizacijos vamzdynų apžiūras, o taip pat gedimų, avarijų analizę pastebėta, kad vietomis fekalinės kanalizacijos vamzdynas sutrūkinėjęs, paveiktas korozijos, movinėse jungtyse matomi paviršiniai įtrūkimai. Pagal gedimų ir avarijų statistiką nuolat kartojasi vamzdyno užsikišimo atvejų. Tam, kad užkirsti kelią galimam žalos atsiradimui, o taip pat užtikrinti fekalinės kanalizacijos sistemos funkcionalumą namo butų ir kitų patalpų savininkai buvo informuoti anie būtinumą pakeisti pažeisto vamzdyno atkarpas. Daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai apie susidėvėjusių ir riziką keliančių inžinerinių sistemų būklę buvo informuojami. Butų ir kitų patalpų savininkai su kasmetiniu apžiūros aktu ir jame nustatytais defektais supažindinami laiptinėse iškabinant aktų kopijas, savitarnos svetainėje registruotiems namo gyventojams, taip pat per kasmetinius namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus, kuriuose akcentuojama apie būtinybę šalinti statinio apžiūrų aktuose nustatytus defektus. Nurodė, kad sprendimai dėl namo sistemų gerinimo priimami patalpų savininkų daugumos balsais. UAB „Admituras“ veikdama kaip paskirtasis namo bendrojo naudojimo objektų administratorius nėra besąlygiškai atsakinga už natūraliai susidėvėjusių namo konstrukcijų, inžinerinių tinklų, vamzdynų ir kt. daromą žalą butų ir kitų patalpų savininkų turtui ir sutinkamai su CK 4.242 straipsnio 1 dalimi administratorius neatsako už turto normalų nusidėvėjimą. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių sistemų ar jų dalių remontas - kapitaliniai (ne priežiūros) darbai gali būti atliekami tik namo butų ir kitų patalpų savininkų pageidavimu iš namo kaupimo fondo lėšų. Teisės aktų nustatyta tvarka administratoriui nesuteikta teisės savarankiškai valdyti bendrojo naudojimo objektus. Administratorius tik padeda daugumos butų ir kitų patalpų savininkams įgyvendinti jų priimtus sprendimus. Tokiu būdu, būtent namo gyventojų aplaidus ir neatsakingas delsimas tvarkyti daugiabučio namo inžinerinius tinklus, o taip pat atsisakymas dalyvauti daugiabučių namų atnaujinimo programoje privedė prie žalos atsiradimo ir tik patys namo gyventojai yra atsakingi už susidariusią situaciją ir patys turėtų prisiimti atsakomybę už įvykio pasekmes. Dėl to ieškovė, išmokėdama draudimo išmoką, pati prisiėmė riziką dėl galimybės išmokėtas sumas išieškoti iš atsakingo už žalą asmens.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovė gavo draudėjo pranešimą, kad yra aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Žalos bylos administravimo metu nustatyta, kad butas aplietas dėl daugiabučio namo kanalizacijos vamzdžio. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas yra daugiabučio namo administratorius, ir nėra ginčo dėl to, kad įvykis įvyko dėl nesandaraus kanalizacijos vamzdžio, kuris yra namo bendrojo naudojimo objektas. Draudžiamasis įvykis įvyko, nes atsakovė netinkamai vykdė bendro naudojimo objektų priežiūrą, laiku nepašalino kanalizacijos vamzdžio defekto. Atsakovė teikdama teismui dokumentus prieštarauja pati sau, nurodydama, kad vienu atveju gedimai atsiranda staiga ir šis procesas nėra tęstinis, kitu atveju 2023 m. rugsėjo 29 d. atlikus apžiūra jau yra nustatoma, kad kanalizacijos vamzdynas yra paveiktas korozijos, reikalinga keisti vamzdžių atkarpas. Paaiškino, kad atsakovė gali ir privalo iš anksto nustatyti vamzdžių techninę būklę ir imtis priemonių defektams pašalinti, kad neįvyktų avarija. Dar iki draudiminio įvykio, įvykusio 2023 m lapkričio 26 d., atsakovė 2023 m. balandžio 28 d. ir 2023 m. rugsėjo 29 d. apžiūros aktuose konstatavo, kad kanalizacijos vamzdynas yra paveiktas korozijos, nustatyti paviršiniai įtrukimai, nurodydama apie būtinumą imtis priemonių pakeisti pažeistas vamzdžių atkarpas. Nustačiusi šiuos defektus, atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad atsižvelgė į rekomendacijas ir būtų ėmusis realių veiksmų, kad šie defektai būtų pašalinti. 2023 m. birželio 20 d. vykusio namo buto savininkų susitikimo metu atsakovė informavo namo gyventojus dėl dalyvavimo namo renovacijos procese, tačiau šis procesas yra ilgas ir sudėtingas ir net tuo atveju jei namo gyventojai būtų pritarę namo renovacijai, tai niekaip nebūtų užkirtę kelio 2023 m. lapkričio 26 d. draudiminiam įvykiui. Šios avarijos būtų buvę išvengta tik jei savalaikiai būtų pakeista pažeista vamzdyno atkarpa. Atsakovės pareiga yra ne tik likviduoti avarijos padarinius, bet ir laiku pastebėti ir pašalinti vamzdynų defektus, kad avarija neįvyktų. Šiuo atveju įvykį pripažinus draudiminiu ieškovei atsirado pareiga atlyginti žalą ir ją išmokėjo, dėl to prašo ją išieškoti iš atsakovės. Paaiškino, kad sudarant draudimo sutartis nėra fiksuojamas namo stovis, jis nėra apžiūrimas, nes to neįpareigoja įstatymas. Draudimo apsaugos apribojimai, kurie atsiranda dėl natūralių procesų, tai yra nusidėvėjimo, nebuvo vertinami, nes žala draudikui atsirado dėl laiku nepašalinto vamzdyno defekto ir dėl to įvyko draudiminis įvykis, kas ir yra laikoma atsakovės neteisėtais veiksmais. Šiuo atveju atsakovei žinant apie vamzdyno defektus ir būtinumą juos šalinti, ji neatliko jokių veiksmų ir tai yra laikoma atsakovės neteisėtu neveikimu.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad 2023 m. lapkričio 26 d. apie 20.00 val. gyventojų aptarnavimo centre registruotas skambutis apie pratekantį vandenį. Specialistams nuvykus į butą, (duomenys neskelbtini), ir jį apžiūrėjus, nustatyta, kad vanduo, per perdangą laša iš buto (duomenys neskelbtini). Apžiūrint inžinerinių tinklų aukštaspintę nustatyta, kad yra įtrūkęs trišakio stovo atvadas. Atvadas yra privačioji nuosavybė, jį keičiant reikalingi namo gyventojų sutikimai. Gyvenamasis namas, kuriame įvyko draudiminis įvykis, yra baigtas statyti 1983 m., dėl to vamzdynai yra natūraliai susidėvėję, kas yra fiksuojama statinio apžiūros aktuose. Namui yra reikalingas viso vamzdyno ar atkarpų remontas. Paaiškino, kad namo gyventojai buvo informuoti apie nustatytus defektus atliekant namo konstrukcijų apžiūras, supažindinimas su šiais aktais galimas įvairiomis formomis. 2023 m. birželio 23 d. įvyko namo gyventojų susirinkimas, kuriame gyventojai informuoti apie nustatytus trūkumus ir būtinumą renovuoti namą. Kiti informavimo šaltiniai yra apžiūros akto viešinimas paliekant ji namo skelbimų lentoje, taip pat yra galimybė registruotiems vartotojams prisijungti internetu prie administratoriaus tinklapio ir taip susipažinti su apžiūros aktais. Namo gyventojams buvo pateikta informacija, kad šalinant statinio gedimus, tai bus daroma iš kaupiamųjų namo lėšų. Namo administratorius šiuo atveju tik įgyvendina namo gyventojų, kurie yra tikrieji savininkai, sprendimus, savarankiškai jokių veiksmų neatlieka. Namo administratorius tik vienu atveju gali atlikti savarankiškus sprendimus, kai kyla pavojus gyvybei, sveikatai ir aplinkai. Administratorius yra įpareigotas tik prižiūrėti bendro naudojimo objektus. Administratorius šiuo atveju atliko visas pareigas ir dėl to negali būti pripažintas kaltu dėl žalos atsiradimo. Atskiras susirinkimas dėl 2023 m. rugsėjo 29 d. statinio apžiūros akte nustatyto būtinumo imtis priemonių pakeisti pažeisto vamzdyno atkarpas, organizuojamas ir balsuojama šiuo klausimu nebuvo, nes patys namo gyventojai atsainiai žiūri į susirinkimus. Namo gyventojai apie būtinumą keisti vamzdyną bus informuoti artimiausio susirinkimo metu. Nurodė, kad jei ir būtų buvę pritarta namo renovacijai, tai nebūtų pašalinę problemos dėl 2023 m. lapkričio 26 d. įvykusio įvykio, kuri nulemta pačių namo gyventojų, nes namo gyventojai neišreiškė pageidavimo atlikti remonto darbus dėl statinio konstrukcijų. Nurodė, kad darbai, susiję su vamzdynų atkarpų keitimu, yra priskiriami prie kapitalinio remonto darbų, tačiau prašymo atlikti tokius darbus iš namo gyventojų nesulaukė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 8 d. tarp ieškovės ir V. P. sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis, kurios pagrindu buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), draudimo apsaugos laikotarpis nuo 2022 m. gruodžio 9 d. iki 2023 m. gruodžio 8 d. (Gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. 220 0281482/2021).
2023 m. gruodžio 4 d. surašytas turto apžiūros aktas (toliau – Aktas), kuriame nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo aplietas iš viršaus, dėl avarijos bendro naudojimo vamzdyne. Bute buvo sulietos vonios kambario lubos. Akte įvykio data nurodyta 2023 m. lapkričio 26 d. Butui padaryta žala užfiksuota Akte ir fotonuotraukose. Akte nurodyta, kad buto vonios kambaryje yra išlinkusios plastikinės lentelės, kuriomis yra iškaltos lubos, dėl to būtinas jų keitimas. Keičiamas plotas sudaro 4.50 m².
Ieškovė atliko žalos sureguliavimą, įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo draudėjui 185,75 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo daugiabučio namo administratorei, kuri, ieškovės vertinimu, yra atsakinga už padarytą žalą.
Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 straipsnis).
Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; kt.; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016 ir kt.).
CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius.
Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas. CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-560/2012).
Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą atsakovei grindžia aplinkybėmis, jog atsakovė netinkamai vykdė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, laiku nebuvo sutvarkytas bendrojo naudojimo nuotekų stovas, dėl kurio nesandarumo ir įvyko draudžiamasis įvykis. Tuo tarpu atsakovė, atsiliepime į ieškinį, nurodo, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, teigia, jog ji, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorė, tinkamai vykdė priskirtas funkcijas, fekalinės kanalizacijos vamzdyną ir movines jo jungtis apžiūrėjo ir pateikė pastebėjimus bei rekomendacijas namo gyventojams.
Byloje nėra ginčo, jog atsakovė yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) administratorė.
Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).
Bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu (CK 4.84 straipsnio 5 dalis). CK 4.240 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis).
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (toliau – Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nauja redakcija patvirtinta 2015 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 831), reglamentuoja bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, nustato informacijos apie savo veiklą skelbimo tvarką ir apimtį (Nuostatų 1 punktas). Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas). Administratorius privalo nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai keliami reikalavimai taip pat nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Gyvenamojo namo būklė ir jos atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant: nuolatinius gyvenamojo namo būklės stebėjimus (ne rečiau kaip kartą per du mėnesius); periodines (sezonines) gyvenamojo namo, jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pavasarį ir rudenį (pasibaigus ir prieš prasidedant pastatų šildymo sezonui); specializuotas apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir kitų), gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas (Reglamento 87.1, 87.2, 87.3 punktai). Pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate audito ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo, ar šiluminės energijos sąnaudų analizės duomenis ir išvadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja šių priemonių ir darbų įgyvendinimą (Reglamento 95 punktas).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.07.03:2017 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).
Nagrinėjamu atveju butas buvo apgadintas (aplietas) dėl vandens pratekėjimo iš fekalinės kanalizacijos vamzdžio esančio virš buto, sumontuoto (įrengto) inžinerinių tinklų aukštaspintėje ir kuris priskiriamas bendrojo naudojimo įrangai ir už jo priežiūrą yra atsakinga namo administratorė, todėl būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, pavyzdžiui, kad tam tikru periodiškumu atliko namo bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti ir pan.
Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog siekiant nustatyti namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos būklę, defektus ir gedimus, atsakovė 2022 m. gegužės 30 d. atliko gyvenamojo namo (statinio) (duomenys neskelbtini) periodinę apžiūrą. Statinio apžiūros akte užfiksuota, kad atliekant statinio ir atskirųjų jo konstrukcijų apžiūrą užfiksuoti fekalinės kanalizacijos vamzdynų ir jo movinių jungčių įtrukimai, konstatuoti vamzdyno užsikišimo atvejai, dėl to rekomenduojamas vamzdyno, pažeistų jo atkarpų keitimas. Analogiški defektai konstatuoti atsakovės ir 2022 m. rugsėjo 30 d., 2023 m. balandžio 28 d., 2023 m. rugsėjo 29 d. statinio apžiūros aktuose, kas reiškia, kad atsakovė žinojo apie defektus fekalinės kanalizacijos vamzdyne, kurie priklausė jos, kaip atsakovės priežiūros ir rizikos sferai, dėl to galėjo ir turėjo įsivertinti aplinkybes dėl galimybės išvengti žalos, kuri atsirastų ar padidėtų, jei nebus atlikti rekomenduojami darbai fekalinės kanalizacijos vamzdyno defektams šalinti. Pažymėtina, kad 2023 m. rugsėjo 29 d. statinio apžiūros akte Nr. 99, skirtingai nei anksčiau nurodytuose statinio apžiūros aktuose, nurodyta, jog siekiant užkirsti kelią galimam žalos atsiradimui, o taip pat ir užtikrinti fekalinės kanalizacijos sistemos funkcionalumą privalu imtis priemonių pakeisti pažeisto vamzdyno atkarpas. Iš to matyti, kad 2023 m. rugsėjo 29 d. jau buvo nerekomenduojama, o konstatuota būtinybė keisti pažeisto vamzdyno atkarpas, siekiant išvengti žalos. Šie įrodymai patvirtina aplinkybę, jog defektai vamzdyne pastebėti prieš daugiau kaip metus laiko iki draudiminio įvykio, o 2023 m. rugsėjo 29 d. jau konstatuotas būtinumas keisti vamzdyno atkarpas, todėl buvo pakankamas pagrindas tikėtis, kad nepašalinus defektų gali atsirasti žala namo gyventojams.
Atsakovė neginčija, kad žala padaryta įtrūkus bendrojo naudojimo objektui, tačiau teigia, jog žala butui, esant kanalizacijos vamzdyno nusidėvėjimui ir defektams, atsirado dėl pačių namo gyventojų kaltės, kurie savalaikiai nesutiko šalinti šių defektų. Teismas visiškai nesutinka su šiais atsakovės argumentais, kadangi tiek į bylą pateikti įrodymai, tiek atsakovės atstovų paaiškinimai patvirtina, kad per tą laiką kai buvo pastebėti defektai 2023 m. birželio 20 d. įvyko vienas (duomenys neskelbtini) butų savininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo 4 iš 30 name esančių butų gyventojai. Susirinkimo metu buvo iškeltas klausimas dėl namo būklės gerinimo, tam panaudojant namo kaupimo fonde sukauptas lėšas, gyventojai informuoti apie tai, kad visapusišką namo būklės pagerinimą galima pasiekti tik atlikus daugiabučio namo atnaujinimą (modernizavimą), tačiau duomenų, kad šiame susirinkime būtų akcentuotas klausimas dėl būtinumo remontuoti pažeistas fekalinės kanalizacijos vamzdyno atkarpas, numatyti konkretūs darbai, būtini siekiant sumažinti rizikas/grėsmes dėl daug anksčiau nustatytų ir pasikartojančių defektų namo konstrukciniuose elementuose, nėra. Nors atsakovės atstovė nurodė, kad gyventojams buvo pateiktos rekomendacijos, gyventojai nereagavo, prašymų atlikti remonto darbus nebuvo pateikta, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių minėtas aplinkybės į bylą nėra pateikta. Nuostatų 6.3. papunktyje nurodyta, kad administratorius turi teisę savo iniciatyva šaukti patalpų savininkų susirinkimus ar organizuoti balsavimą raštu dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, tačiau byloje duomenų, jog atsakovė nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. būtinybės keisti vamzdyno atkarpas konstatavimo momento būtų organizavusi bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, rengusi savo iniciatyva susirinkimus ir siūliusi remontuoti fekalinės kanalizacijos vamzdyną nėra. Atsakovės nurodytas informacijos sklaidos būdas ir/ar informacijos (statinio apžiūros aktų) paskelbimas (patalpinimas) laiptinėje, su kuria nebūtinai gali susipažinti namo gyventojai, negali būti vertinamas kaip tinkamas būdas, siekiant suvaldyti rizikas ir grėsmes dėl vis didėjančios rizikos, kad esant pasikartojantiems defektams, gali atsirasti nepataisoma konstrukcinių elementų griūtis ir/ar sunykimas, dėl ko paskesnis jų naudojimas pagal tikslinę paskirtį bus neįmanomas, o tai namo gyventojams neišvengiamai padarys žalos.
Atsakovė savo pareigas privalo vykdyti ne formaliai, o imtis faktiškų veiksmų, administruojamąjį namą nuolat stebėti, užtikrinti, kad namo bendro naudojimo objektai atitiktų privalomuosius reikalavimus, esant būtinybei organizuoti bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengti atnaujinimo planus ir juos pateikti namo savininkams, rengti susirinkimus ir siūlyti remontuoti, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė neatliko visų jai nustatytų pareigų tinkamai rūpintis ir prižiūrėti bendro naudojimo vamzdyną, tinkamai (rūpestingai) nevykdė savo kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės pareigų ir tai turėjo tiesioginės įtakos buto apliejimui, todėl nesutiktina su atsakovės argumentais, kad ji savo pareigas vykdė tinkamai.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes konstatuoja, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, jog žala buvo padaryta būtent dėl nepakankamai rūpestingo atsakovės elgesio, tinkamo jai, kaip namo administratorei, priklausančių pareigų atlikimo, o ne dėl kitų priežasčių.
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiuo atveju atsakovei pareiga atlyginti atsiradusią žalą kyla ne dėl to, kad ji yra pastato bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų administratorė, o iš delikto, t. y. aukščiau paminėtuose įstatymuose numatytos pareigos nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu ir kitais prevenciniais darbais), gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą, išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus, reikalavimų gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Atsakovė, kaip pastatų administravimo paslaugas teikianti bendrovė, galėjo ir privalėjo numatyti galinčias tretiesiems asmenims kilti neigiamas pasekmes ir imtis visų būtinų priemonių, jog neigiami padariniai neatsirastų, tačiau to nepadarė, todėl teismo vertinimu atsakovės neteisėtas neveikimas ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėto neveikimo bei padarytos žalos, yra įrodyti. Atsakovė padarytos žalos dydžio, jos paskaičiavimo tvarkos ir metodikos neginčijo, padarytos žalos dydis ir jos sumokėjimas draudėjui yra patvirtintas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl laikytina, jog ši civilinės atsakomybės sąlyga taip pat yra įrodyta.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš atsakovės priteisimo tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 185,75 Eur žalos atlyginimo.
Dėl procesinių palūkanų.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 22,00 Eur žyminio mokesčio. Duomenų apie teisinės pagalbos išlaidas byloje nėra. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistinos 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Admituras“, juridinio asmens kodas 300044206:
- 185,75 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus 75 ct) žalos atlyginimo;
- 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos 185,75 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
- 22,00 Eur (dvidešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.