- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-03-12
- Bylos Nr.
- 1-21-853/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00777-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Nukentėjusysis
- I. P.
- Kaltinamasis
- A. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
dalyvaujant prokurorei E. R., A. P., nukentėjusiajai I. P., kaltinamajam A. P., jo gynėjai advokatei L. Ž.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas: 2011-02-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, bauda - 35 MGL (4550 Lt); 2011-11-03 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 3 metų 6 mėnesių, laisvės atėmimo bausme; 2012-04-24 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2011-11-03 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendis pritaikius Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirta švelnesnė bausmė - laisvės apribojimas 2 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktą, 5 punktą, įpareigotas bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose ir per 6 mėn., neatlygintinai išdirbti 50 val., sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2013-09-09 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 1 dalį paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 2 dalį paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos ir skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu bausmė subendrinta su 2011-02-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir 2011-11-03 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bei 2012-04-24 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pakeista bausme, ir skirta jam galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 35 MGL (4550,00 Lt) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytos ankstesniais nuosprendžiais iš dalies atliktos bausmės. Bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2014-02-26 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2013-09-09 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendis sušvelninant bausmes ir skirta pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 1 dalį 45 MGL (5850 Lt) bauda, pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 2 dalį 50 MGL (6500 Lt) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmės subendrintos visiškai sudedant ir paskirta subendrinta bausmė 95 MGL (12350 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme bei Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pakeista bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 95 MGL (12350 Lt) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytos bausmes, atliktos pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. nuosprendį ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. vengė išlaikyti savo vaiką, o būtent: laikotarpiu nuo 2011-02-06 iki 2011-10-31 vengė pareigos, pagal 2011-03-25 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartį, išlaikyti vaiką, dukrą G. P., gimusią (duomenys neskelbtini), ir mokėti lėšas dukros išlaikymui po 300 litų periodinėmis išmokomis kas mėnesį I. P. naudai nuo 2011-02-06 iki 2011-10-31, o laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2011-12-28 iš dalies vykdė pareigą, pagal 2011-03-25 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartį, išlaikyti vaiką, dukrą G. P., gimusią (duomenys neskelbtini), ir mokėti lėšas dukros išlaikymui po 300 litų periodinėmis išmokomis kas mėnesį I. P. naudai iki 2011-12-28, mokėdamas mažiau, tik po 130,00 Lt kas mėnesį, negu nustatyta 2011-03-25 teismo sprendimu.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino visiškai, ir parodė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą pagal I. P. pareiškimą, kuris buvo parašytas 2011 m. vasario 6 d., sprendimą priėmė 2011 m. kovo 25 d., tuo pačiu padarydamas jį skolininku, todėl, kad pripažino vaiko motinai alimentus už atgalinę datą, t. y. už du mėnesius iš karto. Kai prokuratūra surinko medžiagą, kurią pateikė, tai jis tuo laiku buvo registruotas darbo biržoje ir turėjo ir dabar turi nemažai finansinių įsipareigojimų. Taip pat, I. P., pateikdama vykdomąjį raštą antstoliams, kurie areštavo jo turtą, bet kai antstolės paklausė, kodėl skola neišieškoma iš jo turto, tai buvo paaiškinta, kad tai turi daryti išieškotoja, kuri yra suinteresuotas asmuo. Jo turtas buvo areštuotas, bet I. P. nepaprašė išieškoti skolos iš areštuoto jo turto. Šis turtas areštuotas ir šiuo metu, bet I. P. nepasinaudoja šia teise, nors yra jos pirmumo teisė – vaiko išlaikymui skiriami pinigai yra išieškomi pirmiausia. I. P., pateikusi dokumentus antstoliui, galėjo paprašyti, kad būtų išieškoti pinigai iš jo turimo turto, bet ji to nepadarė. Kai grįžo, neturėjo darbo, neturėjo pastovių pajamų, pradėjo dirbti pagal verslo liudijimą, pajamos buvo 2000 litų, turėjo įsipareigojimų bankui, kurių negalėjo nemokėti, mokesčiams, priverstinės išlaidos buvo po 1500 litų, o jo pajamos buvo 2000 litų. Teismas, priimdamas sprendimą išieškoti iš jo vaiko išlaikymui po 300 litų, visiškai neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, į tai, kad jis tuo metu neturėjo darbo, buvo registruotas darbo biržoje. I. P. neatliko savo noro išsiieškoti savo skolos, nes turėjo turto, kurio parduoti ar kitaip realizuoti negali ir skolos likviduoti I. P. taip pat negali, be jos pačios prašymo. Tuo metu jo šeima buvo 5 žmonės, dabar jau 6, I. P. pravedinėjo pinigus, jei ne kiekvieną mėnesį, tai kas antrą, tiek kiek galėjo. Šiai dienai, prokurorei uždėjus draudimą jam išvykti, jis dirbo oficialiai, bet darbdavys siuntė į komandiruotę, bet išvykti jis negalėjo, todėl turėjo iš to darbo išeiti vien todėl, kad negalėjo vykti į komandiruotes. Nuo praeitos savaitės vėl tapo bedarbiu ir dirbs pagal verslo liudijimą, tai apsunkino jo padėtį. Pagal BK 164 straipsnį asmuo negalėtų būti traukiamas atsakomybėn, jei yra svarbios aplinkybės. Nuo 2011 m. 06-01 iki 2011-08-31 jo dukra G. gyveno pas jį, ir ji buvo prižiūrėta, rengiama bei maitinama. Šiuo metu dukros G. gyvenamoji vieta nustatyta su juo ir išlaikymą dukrai moka I. P.. Nurodė, jog jis turėjo pinigų, tik gal ne visiškai. Turtas buvo parduotas 2009 metais, iki tol jis turėjo 20000 litų, kurie buvo vartojami buičiai, pragyvenimui, vaikų išlaikymui. 2011-07-27 turėjo grynųjų pinigų. Vaiko išlaikymui pinigų neskyrė, nes skundė 2011-03-25 teismo sprendimą, kuris, jo manymu, buvo neteisingas. Pareigą sumokėti pinigus vaiko išlaikymui, turi jis, bet kadangi jo turtas areštuotas, tai antstolis pagal I. P. prašymą gali parduoti areštuotą turtą ir atlyginti įsiskolinimą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Nors kaltinamasis A. P. kaltu neprisipažino, jo kaltė yra įrodyta byloje surinktais įrodymais, o būtent:
teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. P. parodė, kad 2011 m. vasario 6 d. kai A. P. grįžo iš Ispanijos, paliko dukrą G. pas ją, žadėjo grįžti po mėnesio. Dukra grįžo labai apleista, išsekusi, nušalusiomis kojomis. Mėnesį ji negalėjo eiti į mokyklą. Kadangi A. P. negrįžo, tai ji G. P. užrašė į mokyklą ir kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą dėl laikinosios gyvenamos vietos nustatymo su ja ir G. gyveno pas ją, pabaigė ketvirtą klasę. Nuo 2011 m kovo mėnesio kažkurios dienos buvo priteistas išlaikymas G., kurio iki šios dienos A. P. nevykdo. Kai parašė pareiškimą policijai, tai A. P. persiuntė kelis šimtus litų. Jis išlaikyti dukros nepadėjo. Per visą tą laiką jis niekaip nepadėjo išlaikyti dukros, nepirko nei rūbų, nei maisto. Ji lėšų skyrė tiek, kiek reikia vaikui. Supirko viską, kas reikalinga. Kai A. P. sako, kad dukra visą vasarą gyveno pas jį – tai visiškas melas, nes to nebuvo. Rugsėjo 1 d. buvo viskas supirkta, kas reikalinga mokyklai, kol gyveno pas ją, ji dukrą išlaikė, ką reikėjo tą ir pirko. Šiuo metu 3 savaites dukra yra pas ją, perka viską, kas reikalinga, neskaičiuoja. Kaltinamajam buvo žinoma apie išlaikymą. A. P. pokalbio metu yra pasakęs, kad turi pinigų, bet nemokės. Tai pasakiusi yra ir dukra. Dėl priteisto išlaikymo išieškojimo ji kreipėsi į antstolius. Priežasties A. P. nenurodydavo, kodėl nemokės, tiesiog piktybiškai vengė tai daryti. A. P. palikęs dukrą, pinigų dukros išlaikymui nepaliko, sakė, kad grįš po mėnesio, bet negrįžo, nes jai reikėjo baigti 4 klasę, todėl ir kreipėsi, kad būtų priteistos lėšos išlaikymui. Jokios kitos materialinės paramos A. P. neteikė dukros išlaikymui. Šiai dienai skola yra apie 3000 litų ir įsiskolinimai nėra mokami. Žinojo, kad A. P. turi daug skolų, kaip informavo antstolis. A. P. turėjo namą (duomenys neskelbtini), kuris buvo parduotas mįslingomis aplinkybėmis. Teismo metu A. P. teigdavo, kad pas jį geresnės sąlygos, kad jis turi daugiau pinigų, kad gali skirti daugiau ir vaiko mokslams. A. P. posėdžių metu įvardindavo ir minėtus 20000, kad kažkam yra paskolinęs ir grąžins, kad pakankamai turi vaikui išlaikyti ir jį aprūpinti. Dabar dukros G. gyvenama vieta nustatyta su A. P. (4 t., 82-84 b. l.);2011-10-04 I. P. pareiškime nurodyta, kad A. P. vengia mokėti lėšas vaiko, dukros G., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį po 300 Lt, kaip kad priteista teismo 2011-03-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-912-721/2011. Ir iki 2011-10-04, pareiškimo rašymo dienos, A. P. nėra mokėjęs nei lito dukros išlaikymui (1 t., 26-27 b. l.);2011-03-25 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad laikinai nustatyta G. P. gyvenamoji vieta su motina I. P., jos gyvenamojoje vietoje, nuo teismo nutartie priėmimo dienos iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl tėvo valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Ir priteistas iš A. P. laikinas materialinis išlaikymas nepilnametei dukrai G. P., po 300 Lt kas mėnesį nuo 2011-02-06 iki bus išnagrinėta byla dėl tėvo valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo. I. P. paskirta vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis (1 t., 28-29; 76-77 b. l.);2011-06-13 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad nuspręsta taikyti laikinają apsaugos priemonę ir iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-912-721/2011 nustatyti, kad A. P. bendrauja su nepilnamete dukra G. P., kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, dukrą pasiimant A. P. iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 15 val., ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val., mokslo metu; kalendorinę vasarą – kiekvieno mėnesio 20 dieną A. P. dukrą Gabiją pasiimant iš jos gyvenamosios vietos 12 val., ir kiekvieno mėnesio 30 dieną grąžinant į jos gyvenamąją vietą 12 val. (3 t., 82-83 b. l.);2011-12-28 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad patenkintas A. P. prašymas ir nustatyta nepilnametės G. P. gyvenamoji vieta kartu su tėvu A. P., jo gyvenamojoje vietoje, iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo bei atnaujintas 2010-06-23 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-270-636/2010 dėl priteisto išlaikymo G. P. iš I. P. išieškojimą nuo 2011-12-28 iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-912-721/2011 (1 t., 78-79 b. l., 3 t., 84-87 b. l.);2011-11-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad I. P. savo iniciatyva pateikė savo sąskaitos banke išrašą 2011-11-25 dienos, kuriame užfiksuota, kad 2011-11-25 A. P. pervedė 130,00 Lt (1 t., 56, 60 b. l.);2012-03-13 antstolės E. M. kontoros informacijoje užfiksuota, kad yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0009/11/02358, užvesta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-03-25 išduotos nutarties byloje Nr. 2-912-721/2011 pagrindu dėl laikino išlaikymo dukrai G. P. periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį išieškojimo iš A. P., išieškotojai I. P.. Išlaikymo skola laikotarpiu nuo 2011-02-06 iki 2011-12-28 yra 2946,72 Lt. Per šį laikotarpį išieškotojai vaiko išlaikymui buvo pervestos piniginės lėšos: 2011-11-25 pervesta 130,00 Lt, 2011-12-20 pervesta 130,00 Lt (1 t., 139 b. l.);2013-03-13 Mažeikių rajono apylinkės teismo pateiktoje medžiagoje iš civilinės bylos Nr. 2-3311-215/2013 užfiksuota, kad 2011-07-21 A. P. sumokėjo 170,00 Lt UAB „Mažeikių MCT“ už suteiktas medicinos paslaugas G. P.. 2011-07-08 išrašo iš asmens sveikatos istorijos kopijoje užfiksuota, kad G. P. buvo apžiūrima VšĮ „Mažeikių ligoninė“ gydytojos I. N. (1 t., 86, 90 b. l.);2011-07-27 A. P. atskirajame skunde civilinėje byloje Nr. 2-912-721/2011 užfiksuota, kad A. P. teismui nurodė, jog jo tuometinės pajamos nors nepastovios, tačiau užtikrintos. 2008 m. yra pardavęs nekilnojamo turto už 900000 Lt ir atskirojo skundo rašymo dieną turi 20000 Lt grynųjų pinigų, o kitus pinigus yra investavęs, paskolinęs, kas ateityje garantuoja vidutines pajamas, užtikrinančias ir vaiko išlaikymui būtinas lėšas. Be to, A. P. nurodė, jog išsiėmė verslo liudijimą santechnikos darbams ir nuo rugpjūčio 1 d., planuoja pradėti dirbti (1 t., 30-36 b. l.);2008 metų metinėje A. P. pajamų mokesčio deklaracijoje užfiksuota, kad pardavus nekilnojamą turtą gauta bendra pajamų suma 900000 Lt (2 t., 67-72 b. l.);2011-05-11 Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje civilinėje byloje Nr. 2-912-721/2011 užfiksuota, kad 2011-05-03 patikrinus A. P. buitines materialines gyvenimo sąlygas nustatyta, kad A. P. gyvena (duomenys neskelbtini), iš santaupų, kurių turi apie 20000 Lt, taip pat iš pajamų gautų iš naudotų automobilių pardavimo (1 t., 136 b. l.);2011-08-17 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad buvo atnaujinta civilinė byla dėl I. P., gim. 1980 m., ir A. P. santuokos nutraukimo dalyje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo bei patvirtinta kreditoriaus V. V. ir pareiškėjų I. P. bei A. P. 2011-08-16 taikos sutartis. Nutartyje konstatuota, kad A. P. po santuokos nutraukimo nuosavybės teise atitenka: 1,35 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-1560-2776, kadastrinis Nr. 3203/0001:256, esantis (duomenys neskelbtini); 1,18 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-1508-6296, kadastrinis Nr. 3203/0007:165 Alkiškių k.v., esantis (duomenys neskelbtini); 0,54 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-1508-5888, kadastrinis Nr. 3203/0007:163 Alkiškių k.v., esantis (duomenys neskelbtini), bei panaikintos 2010-07-01 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės aukščiau nurodytam nekilnojamam turtui (1 t., 130-133 b. l.); 2013-04-27, 2012-09-28, 2013-04-15 Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacijose užfiksuota, kad A. P. paskutinį laikotarpį buvo registruotas Lietuvos darbo biržoje laikotarpiu 2011-03-17 iki 2012-08-28. A. P. verslo liudijimus buvo išsiėmęs laikotarpiais 2011-08-01/2011-10-31, 2011-11-07/2011-12-22, 2012-01-20/2012-03-26, 2012-04-02/2012-05-28, 2012-06-04/2012-08-27. Laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki 2011-12-22 buvo sustabdytas A. P. bedarbio statusas. Laikotarpiu nuo 2011-06-01 iki 2011-09-30 buvo vaiko priežiūros atostogose (2 t., 10, 12, 14-18 b. l.);2012-08-03 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos informacijoje užfiksuota, kad A. P. laikotarpiu nuo 2011-02-06 iki 2011-12-22 buvo įsigijęs verslo liudijimą, veiklos rūšis – Santechnikos darbai. Taip pat pateikė A. P. metinės pajamų deklaracijos už 2011 m., mokestinį laikotarpį, nuorašą, kuriame užfiksuotos gautos pajamos 6470,00 Lt iš veiklos pagal verslo liudijimus (2 t., 29-32 b. l.);2012-12-03 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos informacijoje užfiksuota, kad A. P. 2011-11-16 mokėjo kelių policijos baudą – 50 litų (2 t., 42, 188 b. l.);2012-04-18 Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos Mažeikių skyriaus informacijoje užfiksuoti, A. P. draudimo laikotarpiai nuo 2011-02-01 iki 2012-04-18 ir draudžiamosios pajamos per šį laikotarpį (2 t., 20-21 b. l.);2012-05-09 mokėjimo nurodyme užfiksuota, kad I. P., gim. 1980 m., perveda 50 litų I. P., gim. 1978 m., už A. P. skolą (3 t., 128 b. l.);2012-06-07 mokėjimo nurodyme užfiksuota, kad I. P., gim. 1980 m., perveda 50 litų I. P., gim. 1978 m., už A. P. skolą (3 t., 129 b. l.);2012-04-26 mokėjimo nurodyme užfiksuota, kad I. P., gim. 1980 m., perveda 50 litų I. P., gim. 1978 m., už A. P. skolą (3 t., 130 b. l.);2013-05-17 Valstybinės įmonės „Regitra“ pateiktoje informacijoje nurodyta, jog A. P. vardu registruotų transporto priemonių nėra (4 t., 42 b. l.);2013-08-07 Antstolės E. M. pažymoje Nr. 0009/08/03918/S3c-30041 nurodyti A. P. skolų likučiai (4 t., 70-71 b. l.);2013-08-05 Antstolės E. M. pažymoje Nr. 0009/11/02358/S3c-29444 nurodyta, jog A. P. skola I. P. dėl laikino išlaikymo vienam vaikui 2011-06-01 sudarė 1135,72 Lt, 2011-12-28 išlaikymo skola buvo 2946,72 Lt. 2012-11-13 skola sudarė 2696,72 Lt, o 2013-08-05 skola sudaro 2496,72 Lt (4 t., 72 b. l.);2013-08-06 banko „Swedbank“, AB pažymoje Nr. VL-SR/13-2746 nurodyti A. P. įsipareigojimai bankui (4 t., 73 b. l.).ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. P. parodė, kad su A. P. susituokė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. Dukrai G. sukakus 4 metams, I. P. santuoka su A. P. pašlijo. 2005 metų gegužės mėnesį išsituokė su A. P., bendru sutarimu. A. P. nupirko jai su dukra butą bei buvo priteista kas mėnesį mokėti dukros išlaikymui po 500 litų. Po ištuokos apie pusmetį A. P. geranoriškai mokėdavo lėšas dukros išlaikymui, bet vėliau į I. P. sąskaitą pravesdavo tik po 300 litų. Vėliau įvykus teismui dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo, I. P. pasirašė taikos sutartį, kad G. nuolatinė gyvenamoji vieta su tėvu A. P.. A. P. su savo šeima ir dukra G. buvo išvykę gyventi į Ispaniją, per tą laiką, kai dukra G. gyveno Ispanijoje, I. P. su ja bendravo telefonu. 2011-02-06 A. P. paskambino ir paklausė, ar ji bus namuose, o po pietų, vakarop, atvežė dukrą G. pas ją į namus ir pasakė, kad mėnesį laiko dukrą paliks jai. Po mėnesio laiko iš A. P. jokio skambučio nesulaukė, tada kreipėsi į teismą ir teismo buvo nuspręsta nustatyti dukros G. gyvenamąją vietą su mama iki kol bus išnagrinėta civilinė byla dėl tėvo valdžios apribojimo bei buvo priteista A. P. mokėti lėšas dukros išlaikymui nuo 2011-02-06 kas mėnesį po 300 litų. Tačiau laikotarpyje nuo 2011-02-06 iki 2011-12-28 A. P. dėl dukros G. išlaikymo yra jai pervedęs į sąskaitą tik du kartus po 130 litų (1t. b. l. 48-50, 51-52, 53, 54 b. l.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nepilnamečių vaikų išlaikymas yra turtinės asmeninės tėvų prievolės, todėl jų negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jų vykdyti. Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam ir dvasiniam socialiniam vystymuisi. Vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi abu vaiko tėvai.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinus teismo posėdžio metu, teismas konstatuoja, jog visiškai pasitvirtino kaltinimas, kad A. P., žinodamas, jog pagal teismo sprendimą jis turi mokėti išlaikymą savo nepilnametei dukrai G. P., vengė tokios pareigos ir priteisto laikino išlaikymo visiškai nemokėjo nuo 2011-02-06 iki 2011-10-31, bei tik iš dalies, tai yra po 130,00 Lt mokėjo nuo 2011-11-01 iki 2011-12-28. Atsakomybė už vengimą išlaikyti vaikus pagal BK 164 straipsnį iškyla tik tuo atveju, jeigu kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaikus, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Kaip byloje nustatyta, kaltinamasis A. P. žinojo apie pareigą mokėti laikiną išlaikymą vaikui (nuo 2011-02-06), tačiau jos nevykdė, tai kaltinamasis pripažino teismo posėdyje, patvirtindamas, jog laikino išlaikymo dukrai G. neskyrė, nes neturėjo galimybių, kadangi reikėjo išlaikyti kitus vaikus, mokėti paskolą bankui bei tenkinti savo buities poreikius (4 t. 79-82 b. l.). Byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, jog A. P. dėl svarbių priežasčių nevykdė pareigos išlaikyti dukros. Priešingai byloje surinkta pakankamai įrodymų įrodančių, jog A. P. vengė išlaikyti savo dukrą G., nes tuo laikotarpiu kai buvo priteistas išlaikymas dukrai G., t. y. nuo 2011-02-06 iki 2011-12-28, A. P. turėjo grynųjų pinigų ir tai patvirtino teisiamojo posėdžio metu, jog kol buvo galimybė išlaikyti vaiką, tai neieškojo darbo (4 t. 82 b. l.), iš A. P. atskirojo skundo civilinėje byloje Nr. 2-912-721/2011, gauto Mažeikių rajono apylinkės teisme 2011-07-27, matyti, jog pats A. P. nurodo turįs grynais pinigais apie 20000 Lt bei išsiėmė verslo liudijimą ir pradėjo dirbti nuo rugpjūčio 1 dienos (1 t. 32 b. l.); 2011-05-11 Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje civilinėje byloje Nr. 2-912-721/2011 nurodyta, kad 2011-05-03 patikrinus A. P. buitines materialines gyvenimo sąlygas nustatyta, kad A. P. gyvena(duomenys neskelbtini), iš santaupų, kurių turi apie 20000 Lt, taip pat iš pajamų gautų iš naudotų automobilių pardavimo (1 t., 136 b. l.); A. P. nuo 2011-02-06 iki 2011-12-22 buvo įsigijęs verslo liudijimą, veiklos rūšis – Santechnikos darbai (2 t., 29 b. l.); A. P. gautos pajamos už 2011 m., mokestinį laikotarpį, 6470,00 Lt (2 t., 30-32 b. l.). A. P. vengė pareigos išlaikyti savo dukrą G. P., aukščiau iškeldamas tik savo interesus, t. y. pareigą mokėti bankui „Swedbank“, AB paskolą, taip pat išlaikyti kitus vaikus bei patenkinti savo buitinius poreikius, kaip pats teigė teisiamojo posėdžio metu (4 t., 79-81 b. l.), be to, jis turėdamas lėšų jautė pareigą susimokėti paskirtą baudą, o ne mokėti lėšas vaiko išlaikymui, nes 2011-11-16 mokėjo 50,00 Lt kelių policijos paskirtą baudą (2 t., 42, 188 b. l., 3 t., 24 b. l.). Teisme besąlygiškai nustatyta, jog A. P. dirbo pagal verslo liudijimus ir gavo pajamų (2 t. 29, 30-32 b. l.). Tik 2011-11-25 ir 2011-12-20, po nukentėjusios I. P. parašyto pareiškimo policijai 2011-10-04, A. P. pravedė nukentėjusiajai I. P. po 130,00 Lt (1 t., 60 b. l.). Visi teismo nustatyti ir ištirti duomenys tik patvirtina A. P. vengimą mokėti išlaikymą pagal teismo sprendimą, jog vengė išlaikyti vaiką, kaltinamasis patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Tai rodo, kad A. P. pirmumą teikia ne savo vaiko G. poreikiams tenkinti, bet savo paties interesams, nes dirbdamas dukrai G. neskyrė teismo priteistos sumos.
Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238/2011). BK 164 straipsnio norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-68/2009).
Vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2011). Nereti atvejai, kai yra pasunkintas arba visiškai neįmanomas vaikų išlaikymo išieškojimas. Tai lemia įvairios priežastys. Tokios priežastys gali būti objektyvios: sunki materialinė padėtis, nedarbingumas, sunki išlaikytojo sveikatos būklė ir pan. Tokiais atvejais asmuo nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124/2008). Svarbiomis priežastimis derėtų laikyti priverstinę bedarbystę, nedarbą dėl ligos, sunkią finansinę padėtį, įkalinimą ir pan.
Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti iki teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku kitais būdais, nei nurodyta teismo sprendime, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį nešalina (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218/2012). Tokios praktikos laikosi teismai priimdami sprendimus baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinamieji kaltinami pagal BK 164 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2014).
Taigi teismas nustatė, kad A. P. vengė pareigos išlaikyti savo dukrą G. P., gim. (duomenys neskelbtini), mokėti lėšas jai išlaikyti, elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį. Nors kaltinamasis nurodo, jog jo finansinė padėtis buvo sunki, tačiau šios aplinkybės yra paneigtos byloje surinkta medžiaga, net paties A. P. pateikta informacija, jog tuo laikotarpiu, kai buvo priteistas laikinas išlaikymas dukrai G., jis turėjo santaupų, kaip pats įvardija grynųjų pinigų apie 20000 Lt, todėl kaltinamojo teiginiai apie jo sunkią finansinę padėtį yra laikytini, kaip siekis išvengti atsakomybės už pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą.
Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, siekė tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, siekė, kad bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai, todėl atsižvelgta į įstatymo ginamas vertybes, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, į kaltinamojo šeimyninę padėtį, taipogi įvertinant kaltinamojo požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką bei į tai, kad nukentėjusioji jau gauna priteistą išlaikymą iš valstybės ir vaikas aprūpintas išlaikymu.
Skiriant kaltinamajam A. P. bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (BK 54 straipsnis): padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį-padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltės formą ir rūšį-tiesioginė tyčinė kaltė, veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę – administracine tvarka baustas (3 t., 13-16, 20-27 b. l.), nusikalstamo veikos padarymo metu neteistas, kadangi pareiga mokėti išlaikymą dukrai G. atsirado pagal 2011-03-25 teismo priimtą nutartį, tai nusikalstamos veikos padarymo metu teismo neteistas (3 t., 10-12 b. l.), psichoneurologinio ir narkologinio kabinetų įskaitoje nėra įrašytas (3 t., 5, 7 b. l.), į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. P. paskyrus BK 164 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį, tai yra laisvės apribojimo bausmę, bausmės dydį nustatant mažesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės vidurkis, tai yra 6 mėnesiai, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose ir per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 7 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu paskirta ir Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pakeista ir subendrinta bausme (4 t., 130-149 b. l.), prie Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pakeistos ir subendrintos bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir skirtina galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose ir per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 95 MGL (12350 Lt) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytinos bausmės, iš dalies atliktos pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. nuosprendžiu.
Ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t. 5, 6 b. l.), A. P. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 298, 302, 305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose ir per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 7 ir 9 dalimis, prie Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pakeistos ir subendrintos bausmės iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir skirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose ir per 8 (aštuonis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 95 MGL (12350 Lt) dydžio baudą.
Į bausmės laiką įskaityti bausmes, iš dalies atliktas pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. nuosprendžiu.
Išaiškinti A. P., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimo bausmę vykdančiai institucijai.
Išaiškinti A. P., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatyto įpareigojimo, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas LR BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos A. P. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.