- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-04-21
- Bylos Nr.
- 1-49-1173/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18522-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Iveta Bartkevičienė
- Kaltinamasis
- B. Š., M. M.
- Advokatai
- Ričardas Makštelė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams;
2) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį viešaisiais darbais 6 mėnesiams;
3) Panevėžio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 40 parų;
3) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams įpareigojant viso bausmės atlikimo metu dirbti, mokytis ar būti registruotam užimtumo tarnyboje, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti Panevėžio teritorinei ligonių kasai padarytą 15,26 Eur turtinę žalą ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.
B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 25 d. nuosprendžiu teistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 281¹ straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. M. ir B. Š. 2022 m. gegužės 24 d., apie 22.00 val., veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, būdami neblaivūs, kas turėjo įtakos jų veiksmams, savavališkai vykdė M. M. teisę į skolos grąžinimą, tariamą M. M. teisę į už skolą pažadėtą motociklą „Aprilia“ bei padarė didelės žalos nukentėjusiojo V. J. teisėms ir teisėtiems interesams: Pasvalio r., kelio (duomenys neskelbtini) 8,6 kilometre, (duomenys neskelbtini) teritorijoje, M. M. reikalavo iš nukentėjusiojo V. J. grąžinti jam 50 Eur skolą, už šią skolą pažadėtą motociklą „Aprilia“, po šio reikalavimo panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo V. J. atžvilgiu bei bendrais veiksmais su B. Š. pagrobė jo turtą ir panaudojo fizinę prievartą, t. y., M. M. tyčia, šalia stovint B. Š., kumščiu ir keliais sudavė V. J. ne mažiau kaip šešis smūgius rankomis ir keliu į įvairias kūno vietas, po to B. Š. ir M. M. bendrais veiksmais iš V. J. striukės kišenės paėmus 95 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, kurio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 3 su SIM kortele „Ežys“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir bevertį, praimtą cigarečių „West“ pakelį, bei M. M. nuo V. J. dviračio paėmus 10 centų vertės plastmasinį maišelį „Aibė“ su jame buvusiais trimis 1 litro talpos alaus „Tauras“ buteliais, bendros 4,80 eurų vertės, tęsiant nusikalstamą veiką, B. Š. ir M. M. kartu įkeliant V. J. į automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę, po ko šiuo automobiliu nuvežant prie nukentėjusiojo V. J. namų, esančių (duomenys neskelbtini), palikus V. J. automobilio bagažinėje, B. Š. ir M. M., tęsdami tariamos M. M. teisės į už skolą pažadėtą motociklą „Aprilia“ įgyvendinimą, nuėję į V. J. gyvenamąją vietą, ieškojo motociklo „Aprilia“, neteisėtai įsibrovė į V. J. gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), po to sužinoję, kad motociklo „Aprilia“ V. J. nebeturi, V. J., laikomą automobilio bagažinėje, nuvežė į tą pačią vietą, kurioje jį sumušė, t. y. į Pasvalio r., kelio (duomenys neskelbtini) 8,6 kilometre, (duomenys neskelbtini) teritoriją, ir B. Š. ir M. M. kartu V. J. paėmę už rankų ir kojų iškėlė iš automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės, išmetė į griovį bei paliko. Tokiais veiksmais nukentėjusiajam V. J. buvo padaryti odos nubrozdinimai kaktoje, kairio antakio srityje, rankose, kairių VII, VIII, X šonkaulių lūžiai, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata.
2. Be to, B. Š. 2022 m. liepos 5 d., tiksliai nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), vagystės tikslu išlaužė Č. J. gyvenamosios sodybos ūkinio pastato durų užraktą, pateko į vidų ir slaptai pagrobė svetimą, Č. J. 38 eurų vertės turtą – juodos spalvos lagaminą, kuriame buvo akumuliatorinis suktukas „Hervin Tools“ su viena baterija, baterijos kroviklis, galvučių rinkinys ir šio suktuko dokumentai.
3. Be to, B. Š. 2022 m. liepos 13 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos jo veiksmams, pagrobė svetimą I. B. priklausantį 870 eurų vertės turtą – automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) pamatęs stovintį automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliais spynelėje, įkišo ranką per atidarytą šio automobilio langą ir iš vidaus patraukė durų rankenėlę, atsidarė duris ir atsisėdęs už automobilio vairo, spynelėje buvusiu raktu užvedęs automobilį juo išvažiavo.
4. Be to, B. Š. 2022 m. liepos 14 d., apie 05.20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. liepos 14 d., pirmu patikrinimu 05.27 val., nustatytas 2.37 promilių girtumas, o antru patikrinimu – 05.44 val., nustatytas 2.28 promilių girtumas).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl savavaldžiavimo
5. Kaltinamasis M. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino. Parodė, kad įvykio dieną vartojo alkoholį, buvo neblaivus. Kartu su B. Š. sugalvojo važiuoti pas V. J.. V. J. jam buvo skolingas apie 50 Eur, kuriuos jam buvo paskolinęs gimtadieniui. Už skolą V. J. jam buvo pažadėjęs padovanoti savo motociklą „Aprilia“. Dėl skolos kartu su B. Š. sugalvojo važiuoti pas V. J. į (duomenys neskelbtini) kaimą. Nuėjo pas B. Š. kaimyną ir paprašė, kad jis savo mašina pavežtų juos į (duomenys neskelbtini). Važiuojant mašina, pusiaukelėje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pamatė dviračiu važiuojantį V. J. Sustojo, išlipo iš automobilio ir su B. Š. nuėjo prie V. J.. Jis (M. M.) paklausė V. J., kada grąžins skolą. V. J. tylėjo. Tada jis (M. M.) sudavė ranka V. J. keletą smūgių į galvą. Neatsimena kiek tiksliai kartų sudavė V. J. ir į kurias kūno vietas, galėjo suduoti ne mažiau kaip 6 smūgius. B. Š. atitraukė jį (M. M.) nuo V. J., kad daugiau jo nebedaužytų. Po to kartu B. Š. paėmė V. J. už rankų ir kojų ir įkėlė jį į automobilio bagažinę. Norėjo V. J. pagąsdinti. V. J. automobiliu nusivežė į (duomenys neskelbtini), į jo (V. J.) namus. Pas V. J. į namus važiavo dėl motociklo „Aprilia“, kurį V. J. jam buvo pažadėjęs atiduoti už skolą. Atvažiavus, kartu su B. Š. nuėjo į V. J. namus. Tiksliai aplinkybių neatsimena, galėjo būti, kad su B. Š. įėjo į V. J. namus, pažiūrėjo, kad viduje nieko nėra ir išėjo. Negali paaiškinti, nežino, dėl ko ėjo į V. J. namus. Po to kieme susitiko V. J. sūnėną, su kuriuo pradėjo kalbėti apie motociklą „Aprilia“. Sūnėnas pasakė, kad motociklas jau yra parduotas. Tada sėdo į automobilį ir išvažiavo. Nuvažiavo iki tos vietos, kur buvo paliktas V. J. dviratis, iškėlė V. J. iš bagažinės ir išvažiavo į namus. Parodė, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš dalies teisingi: neteisingai nurodytos aplinkybės, kad V. J. surišo rankas jo batraiščiu – niekas rankų batraiščiu V. J. nerišo; neteisingai nurodyta, kad pas V. J. į namus ėjo dėl kompiuterio, kad jo ieškojo. Apie kompiuterį jis (M. M.) nieko negirdėjo. Neatsimena tiksliai kuris ir kokius daiktus paėmė iš V. J. po jo sumušimo. Nepamena, kuris paėmė iš V. J. telefoną, cigarečių pakelį. Atsimena, kad jis (M. M.) nuo dviračio paėmė maišelį, kuriame buvo Tauro alaus buteliai. Gailisi dėl savo veiksmų. Įvykio metu buvo neblaivus. Jeigu būtų buvęs blaivus, to nebūtų padaręs. Po įvykio kalbėjo su V. J., jo atsiprašė, V. J. jam atleido. Šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, mokosi Žemės ūkio technikume apželdintoju, pragyvena iš atsitiktinių darbų pas ūkininkus. Sutinka atlyginti civilinius ieškinius.
6. Kaltinamasis B. Š. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino. Parodė, kad įvykio dieną kartu su M. M. pas jį (B. Š.) namuose gėrė alų. M. M. pradėjo kalbėti, kad V. J. jam skolingas ir reikėtų nuvažiuoti išsiaiškinti. M. M. sakė, kad V. J. gimtadieniui paskolino pinigų, kad už skolą V. J. jam pažadėjo atiduoti motociklą „Aprilia“. Jis (B. Š.) pasakė, kad V. J. ir jam skolingas. Jie paprašė kaimyno J., kad pavežtų juos iki (duomenys neskelbtini). Kaimynas sutiko. Bevažiuodami mašina susitiko V. J., jis dviračiu važiavo keliu. Vairuotojas sustojo. M. M. pirmas iššoko iš mašinos. M. M. priėjęs prie V. J. pradėjo jį mušti kumščiu, V. J. krito į griovį, M. M. griovyje jam dar pridėjo. Jis (B. Š.) priėjo prie M. M. ir atitraukė jį nuo V. J., pasakė, kad nemuštų. Po to sugalvojo V. J. įkelti į bagažinę ir pavežioti. Viskas vyko spontaniškai. Kartu su M. M. įkėlė V. J. į automobilio bagažinę ir nuvažiavo į jo (V. J.) namus. Kodėl įkėlė V. J. į bagažinę, neatsimena. Atvažiavus į V. J. kiemą, su M. M. išlipo iš automobilio ir nuėjo į V. J. namus. Namų durys nebuvo užrakintos. Kartu su M. M. įėjo į namo vidų. Ten nieko nebuvo. Nežino, kodėl ėjo į V. J. namus, atrodo, kad norėjo pasižiūrėti, kur galėtų paguldyti V. J.. Išėję į kiemą pamatė V. J. sūnėną. M. M. pradėjo su juo aiškintis dėl motociklo, pasakė, kad jam nepriklauso. Prie sūnėno V. J. iškelti nenorėjo, todėl nuvežė jį į tą pačią vietą, kur jis buvo sumuštas, iškėlė iš bagažinės ir paguldė toje pačioje vietoje kelkraštyje. Jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš dalies teisingi: neteisingos aplinkybės, kad jis surišo V. J. rankas batraiščiu – niekas to nedarė; iš V. J. daiktus paėmė M. M.. Žino, kad M. M. paėmė cigarečių pakelį, telefoną, alaus tris butelius. Telefoną M. M. jam (B. Š.) padavė mašinoje, kad išimtų bateriją, jog telefonas neveiktų. Jis (B. Š.) telefoną paėmė, parsivežė į namus ir pasidėjo ant spintelės. V. J. namus ėjo Nežinau iš kur atsirado tos aplinkybės, kad buvo ieškoma kompiuterio į namus ėjo, nes norėjo pasižiūrėti, kur galima paguldyti V. J.. Įvykio metu buvo išgėręs, alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams, jeigu būtų buvęs blaivus, nebūtų važiavęs. Dėl savo veiksmų gailisi, V. J. atsiprašė. Nuo praėjusių metų kovo mėnesio gydosi ligoninėse dėl depresijos, priklausomybės nuo alkoholio, yra paskirtas gydymas, geria vaistus, lankosi pas gydytojus. Pas šeimos gydytoją gydosi dėl aukšto kraujospūdžio, širdies nepakankamumo, diabeto, pėdų užtirpimo. Nedarbingumas nenustatytas. Gauna socialinę pašalpą, yra registruota Užimtumo tarnyboje. Prieš V. J. jaučiasi kaltas dėl to, kad kėlė jį į bagažinę, kad vežė, buvo kartu su M. M..
7. Nukentėjusysis V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną važiavo pas brolį iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Prie jo privažiavo mašina, iš kurios išlipo M. M. ir B. Š. Jie priėjo, kalbėjo apie skolą. M. M. klausė jo, kada bus grąžinta skola. Sakė, lyg jis buvo motociklą prižadėjęs, klausė, kodėl apmelavo. Tada pirmas M. M. ranka sudavė jam kelis smūgius į galvą ir jis nukrito. Paskui nieko gerai nebeatsimena. Nežino, ar buvo mušamas rankomis ar kojomis. Neatsimena kuris daugiausia mušė, atrodo, kad M. M.. B. Š. lyg sakė, kad jo nebemuštų, gynė, sakė, kad užtenka. Įvykio metu girdėjo sakant, kad reikia jį (V. J.) gerai pagąsdinti, taip sakė, atrodo, mušimo pradžioje, M. M. pasakė, kad reikia pagąsdinti už apsimelavimą. Po to atgavo sąmonę būdamas automobilio bagažinėje. Neatsimena kaip joje atsidūrė. Atsimena, kad lyg rankos jam buvo surištos, pajuto „šniurelį“. Negali pasakyti, ar jam surišo rankas, ar pats susipainiojo savo bato „šniureliu“. Bagažinėje buvo suriestas, galėjo pats susipainioti šniureliu. Po to pamatė ant vienos rankos kabantį šniurelį. Buvo daug išgėręs, dar buvo sumuštas, todėl tiksliai negali pasakyti, ar rankos buvo surištos. Važiuojant bagažinėje girdėjo, kad žmonės šneka, bet nesuprato apie ką. Paskui suprato, kad buvo nuvežtas prie jo (V. J.) namų, girdėjo sūnėno balsą, šuns lojimą. Bagažinėje buvo labai išsigandęs, todėl pagalbos nekvietė. Pagalvojo, kad sūnėnas vienas nieko nebūtų padaręs. Norėjo pasibelsti, bet pabijojo, kad sūnėnas nenukentėtų. Atsimena, kad po to užvedė mašiną ir vėl jį vežė. Atvežė į tą pačią vietą ir abu jį išmetė – vienas paėmė už rankų, kitas už kojų ir iškėlė ant pagriovio. Jam buvo labai bloga, todėl nuėjo pas kaimynę. Ji gyvena ten kur jį išmetė, lyg tai (duomenys neskelbtini) kaime. Atsimena, kad labai skaudėjo šoną, krūtinę ir kaimynė jam iškvietė greitąją. Atvyko greitoji ir jį išvežė į Panevėžio ligoninę. Įvykio metu iš jo (V. J.) buvo paimtas telefonas, alus, cigaretės. Neatsimena kuriuo momentu šie daiktai buvo paimti. Girdėjo sakant, kad reikia ištraukti telefoną, atrodo, kad M. M. sakė, kad reikia išjungti telefoną. Vėliau visi daiktai jam buvo grąžinti. Jam buvo sulaužyti trys šonkauliai, sumušta galva. Namuose gydėsi beveik pusantro mėnesio, jautė skausmą, negalėjo eiti į darbą, turėjo visą laiką gulėti. Padėjo sesuo, davė maisto. Kai buvo jo (V. J.) gimtadienis išgėrinėjo kartu su M. M.. M. M. pirko alaus ir jis (V. J.) jam (M. M.) pažadėjo motociklą, nes norėjo išgerti. Apsimelavo, nes motociklą jau buvo atidavęs sūnėnui. Sūnėnas sakė, kad B. Š. ir M. M. buvo jo namuose. Namuose turėjo kompiuterį, televizorių, radijo centrą. Iš namų niekas nedingo. Byloje pareiškė civilinį ieškinį, bet jo atsisako, abu kaltinamieji jo atsiprašė, jiems jokių pretenzijų neturi, su jais santykiai dabar yra geri. Supranata, kad atsisakius ieškiniu, nebus galima vėl kreiptis į teismą dėl to paties reikalavimo, civilinio ieškinio nebereikš.
8. Liudytoja A. B. parodė, kad įvykio dieną buvo pas J. (J. S.) mamą. Kartu buvo J. S. Į namus atėjo kaimyno B. Š. draugas (M. M.) ir paprašė automobiliu pavežti iki draugo. Iš pradžių J. S. nesutiko. Paskui pasiūlė už tai įpilti pilną baką kuro. Tuo metu buvo aukštos kuro kainos, todėl sutiko. Važiuojant jie (B. Š. ir M. M.) klausė, ar tuščia bagažinė, ar būtų vietos įdėti motociklą. Pakeliui važiuojant, sustojo pas nukentėjusiojo brolį, jie pasišnekėjo, tada važiavo iki draugo namų. Važiuojant pamatė dviratininką. Jie (B. Š. ir M. M.) paprašė sustoti, nes pamatė, kad tai jų ieškomas draugas važiuoja dviračiu, pas kurį ir paprašė pavežti. Apsisuko, sustojo. Mes (ji ir J. S.) sėdėjo mašinoje ir gerai nematė kas vyko lauke. Per galinį veidrodėlį matėsi kaip kaimyno draugas (M. M.) lygtai svaidėsi su rankomis, kažką kumščiu darė, kad trenkė, bet matėsi labai minimaliai, nepilnas vaizdas, jie labiau nuėjo į griovį ir nieko nebesimatė, tik matėsi, kad svaidėsi rankomis. Prieš atsisėsdami į mašiną, B. Š. ir M. M. kažką įdėjo į automobilio bagažinę. Iš pradžių galvojo, kad dviratį deda į bagažinę. Tik kai apsisuko, ar kai važiavo atgal pamatė, kad griovyje buvo dviratis, o ne žmogus. Suprato, kad žmogus buvo bagažinėje. Kaltinamieji abu buvo išgėrę, jų išsigando. Abu (ji ir J. S.) sėdėjo sustingę, pasimetė ir nežinojo ką daryti, buvome išsigandę, kad ko nepadarytų. Po to, sėdint mašinoje, jie (B. Š. ir M. M.) paprašė nuvežti iki to draugo namų. Nuvažiavo, jie (B. Š. ir M. M.) išlipo, su kažkuo pasišnekėjo ir grįžo. Sakė, kad važiuos namo. Važiuojant paprašė sustoti toje pačioje vietoje, kur buvo sustoję ir jie (B. Š. ir M. M.) iškėlė žmogų iš bagažinės. Važiuojant į namus paprašė apsimesti, kad nieko nežino. Važiuojant atgal jie (B. Š. ir M. M.) džiaugėsi, B. Š. savo draugą gyrė, kad „kietai pavarė“, kad gerai primušė. Jie sakė, kad pasiėmė alaus ir telefoną. Abu šnekėjosi tarpusavyje. Gale buvo padėtas maišelis su alumi. Nematė, kuris atsinešė maišelį. Automobilyje jie kažką kalbėjo apie skolas, bet tiksliai nepasakysi ką. Kaip suprato, jų draugas buvo jiems skolingas. J. S. kaimynas (B. Š.) sakė, kad paėmė telefoną, jog užteks išimti bateriją, kad niekas nesusektų. Jie tarpusavyje kalbėjo apie telefoną. Sekančios dienos ryte nuvažiavo į policiją ir pranešė apie įvykį.
9. Liudytojas J. S. parodė, kad įvykio dieną pas jo mamą atėjo kaimyno B. Š. pažįstamas M. M. ir paprašė pavežti iki kažkokio kaimo. Jis atsisakė. Tada pavežti paprašė B. Š., pasiūlė, kad pripils pilną baką kuro. Jis sutiko. Paprašė pavežti iki kažkokio žmogaus, pasakė kaimą. Kelionės metu buvo kalbėta apie kažkokį mini motociklą. B. kalbėjo su M., klausė, ar motociklas tilps į bagažinę. Pakeliui važiavo dviratininkas. M.M. pasakė, kad tai jis. B.Š. iš pradžių dar suabejojo, bet pamatė, kad tai jis ir paprašė apsisukti. Apsisuko, prasilenkė su dviratininku. Sustojo ir jie išlipo, pasakė, kad eina pasikalbėti. Šnekėjosi, per veidrodėlį matėsi, kad pradėjo muštis. Nesigirdėjo ką šnekėjo, nes automobilio durys buvo uždarytos. Iš pradžių matėsi, kad šnekėjosi, o paskui prasidėjo. M. M. pirmas trenkė. Paskui matėsi kaip link kelkraščio ar tai pargriuvo, ar toliau mušė nepasakysi, nes pro veidrodėlį minimaliai matėsi, kad M. M. mušėsi matėsi, o dėl B.Š. tiksliai nepasakys. Tas žmogus, pas kurį važiavo, ir tada vienas, ir kitas šalia buvo, kurie važiavo buvo prie pat. Po to B.Š. atėjo prie mašinos, atidarė dureles ir paprašė privažiuoti atgal arčiau. Pavažiavo atbulomis. B.Š. atidarė bagažinę. Nematė, ar nukentėjusįjį, ar dviratį įkėlė. Pamanė, kad dviratį įkėlė. Tada pasakė važiuoti link jo namų, tai yra ten, kur iš pradžių turėjo nuvažiuoti. Važiuojant link to žmogaus namų ar iš jo namų suprato, kad įkėlė ne dviratį, o žmogų. Nuvažiavo į to žmogaus namus. M. M. ir B. Š. išlipo, nuėjo su kažkuo pasišnekėti. Girdėjau, kad rėkavo, koliojosi. Po to, abu grįžo į mašiną ir paprašė sustoti toje pačioje vietoje, kur tą žmogų rado. Nuvažiavo, jie vėl išlipo, atsidarė bagažinę, iškėlė lauk ir atsisėdo į mašiną. Pasiėmė iš to žmogaus alų ir telefoną. Atsimena, kad pakeliui ištraukė telefono kortelę. Nepasakysi kuris ištraukė iš telefono kortelę. Kai grįžo, B.Š. ir M. M. paleido prie B.Š. namų. Kai pamatė, kad smurtauja prieš žmogų, B.Š. buvo grįžęs prie automobilio ir paprašė pavažiuoti atgal. Jeigu neklysta, kai apsisuko, man atrodo, matė dviratį griovyje, tada suprato, kad žmogus bagažinėje, daug laiko praėjo ir sunku prisiminti, ar kai išvažinėjome link to žmogaus namų. Nelabai kažką norėjosi sakyti, nes buvo nejauku, kai už nugaros sėdi du išgėrę vyrai, jei būtų vienas, gal ką būčiau sakęs, bet dar draugė sėdėjo šalia. Buvo beveik šoko būsenoje. Kai važiavo automobiliu, buvo šnekama apie skolą, kad tas žmogus buvo skolingas B.Š. kažkiek pinigų. Po tų muštynių B.Š. pagyrė M.M., kad „gerai pavarė“, sumušė žmogų. Jeigu neklysta, B.Š. atsinešė daiktus su maišeliu, kai abu grįžo į mašiną. Maišelyje buvo dvi alaus „pūslės“. Maišelį laikė B.Š. Buvo šnekėta, kad reikės dar grįžti pas tą žmogų, jis gavo pamoką, jei neatiduos skolos, tai dar kartą reikės atvažiuoti.
10. Liudytojas V. P. parodė, kad M. M. pažįsta iš matymo, o B. Š. nepažįsta. Įvykio dieną kaltinamieji atvažiavo ieškoti motociklo. Dėdė (V. J.) motociklą jam buvo pardavęs. V. J. buvo pažadėjęs parduoti kaltinamiesiems motociklą, jam kieme šias aplinkybes pasakė kaltinamieji. Matė, kad kaltinamieji savavališkai vaikščiojo po V. J. namus, buvo įėję į V. J. patalpas, koridorių, prieškambarį, abu kaltinamieji buvo viduje. V. J. gyveno lauko virtuvėlėje, kuri sutvarkyta kaip namukas, o jis (V. P.) gyvena name. Jų kiemas tas pats. V. J. nerakindavo patalpos. Priėjęs paklausė kaltinamųjų, ką jie čia daro. Nežino, kiek laiko kaltinamieji užtruko viduje, atrodo, kad labai greitai išėjo, gal net penkių minučių neužtruko. Kaltinamieji ėmė sakyti, kad V. J. pardavė jiems motociklą. Pasakė, kad tas motociklas seniai parduotas. Apie motociklą klausė M.M., paskui pradėjo rėkauti, kad užmuš, išveš į mišką V. J., kad juos apgavo. Po to kaltinamieji sėdo į mašiną ir išvažiavo. Vakare paskambino policija ir pasakė, kad V. J. sumuštas. Po to sumušimo V. J. sakė, kad girdėjo kaip jie šnekėjosi, sakė, kad buvo bagažinėje. Klausė V. J., kodėl nieko nesakė. V. J. pasakė, kad bijojo. V. J. nesakė, kas kokius veiksmus atliko, tik sakė, kad ant kelio pagavę primušė, įmetė į bagažinę.
11. Liudytoja M. V., kurios parodymai vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad su šeima gyvena (duomenys neskelbtini), esančioje sodyboje, kuri yra šalia kelio (duomenys neskelbtini). Jos sodyba nuo pagrindinio kelio nutolusi apie 50 metrų. 2022 m. gegužės 24 d., apie 21 val., buvo savo sodybos kieme ir ant pagrindinio kelio girdėjo nuo ten įrengtos šaudyklos sklindančius riksmus. Girdėjo vyrų riksmus, bet ką jie šaukė nesuprato, nes nekreipė į tai didelio dėmesio, nes būna, kad kartais ten dviračiais važinėja jaunimas. Tos pačios dienos vakare apie 21 val., pas ją į sodybą dviračiu atvažiavo vyras, kuris ieškojo jos sutuoktinio. Ji jam atsakė, jog jos sutuoktinis yra išvykęs darbo reikalais, tada ji surinkusi savo sutuoktinio telefono numerį davė tam vyrui pakalbėti. Pabaigęs telefoninį pokalbį, tas vyras sėdo ant dviračio ir išvažiavo. Kai pas ją sodyboje buvo atvykęs tas jai nepažįstamas vyras buvo išgėręs, bet judesiai jo buvo koordinuoti. Į kurią pusę pagrindiniu keliu išvažiavo minėtas vyras nepastebėjo. Po namų ruošos darbų kieme nuėjo į savo namą ruošti miegui vaikų. Besitvarkant namuose ir jau ruošiantis eiti miegoti išgirdo, kad kieme pradėjo loti šunys. Tuo metu galėjo būti po 22 val., tiksliai nurodyti negali. Ji išėjo į savo sodybos kiemą ir pamatė keliuku link jos namo ateinantį vyrą, kuris buvo kruvina veidu, matė, jog jo striukė ištepta krauju, bei buvo susiėmęs už šonkaulių. Jis eidamas šaukė „kviesk greitąją, kviesk policiją“. Ji jo klausė, kas jam nutiko, tas vyras jam atsakė, jog jį nutrenkė automobilis. Iš jo nerišlios kalbos suprato, jog jis yra neblaivus. Ji jam minėjo, kad jį važiuojant dviračiu nutrenkė mėlynos spalvos automobilis. Ji jam minėjo, kad jį nutrenkė ar „pasatas“ ar tai „Audi“. Jos bendravimo su juo metu, jis jos dar kartą paprašė iškviesti medikus. Ji jo paklausė kodėl jis neskambina ir pagalbos nesikviečia iš savo telefono, jis atsakė, jog telefoną jam pavogė. Tada ji iš savo mobilaus ryšio telefono 22.54 val. paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu „112“. Tą 2022 m. gegužės 24 d. vakarą, nuo 21 val. iki 22 val., kol buvo sodybos kieme jokio kitokio triukšmo, tai yra automobilio stabdymo garso, kokio trenksmo negirdėjo. Po skambučio nepraėjus daug laiko atvyko policija ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie pasiėmę tą vyrą išsivežė. Daugiau nieko nurodyti negali (1 t., b. l. 120-122).
12. Iš 2022 m. gegužės 26 d. įtariamojo B. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad įtariamajam B. Š. pasiūlius vykti į parodymų patikrinimą vietoje, jis sutiko ir pasiūlė tarnybiniu automobiliu vykti į Pasvalio rajoną, keliu (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kaimo teritoriją. Važiuojant minėtu keliu įtariamasis pasiūlė sustoti. Išlipus iš automobilio paaiškino, kad jie automobiliu važiavo nuo Pasvalio pusės ir pakeliui sutiko V. J., važiuojantį dviračiu, jie pralenkė ir apsisukę jį prisivijo, aplenkė ir sustojo. Iš automobilio išlipo jis ir M.M. Pirmas prie V.J. priėjo M.M. ir pradėjo aiškintis. M.M. klausė apie motociklą, kad jam prižadėjo ir nedavė. Kol jis priėjo prie V.J., M. V. trenkė ir V.J. jau gulėjo griovyje. V.J. kojos buvo griovyje, o kūnas ant kelkraščio. Jis M.M. liepė jo nebemušti ir M.M. liovėsi. M.M. klausė, ką dabar darysim. Jis atsakė, kad įkelkim į bagažinę ir jį parvežkim į namus. Kadangi V.J. buvo kruvinas, tai jis nuėjo vairuotojo paprašyti servetėlės. Servetėlės vairuotojas neturėjo. T. M. nuo V.J. valė kraują jo striuke. Jis vairuotojui parodė, kad privažiuotų arčiau. Privažiavus automobiliui atbulam, jis atidarė bagažinę ir kartu su M.M., į bagažinę įkėlė V.J. Jis važiavo pas V.J. į namus. M.M. iš V. J. paėmė cigarečių pakelį ir telefoną, bei maišelį su alumi. Telefoną padavė jam, o cigaretes pasiliko sau, maišelį su alumi įsidėjo į automobilio saloną. Jis važiavo pas V.J. į namus. Nuvažiavus, V.J. kieme sutiko V.J. giminaitį, todėl V.J. nebeiškėlė iš bagažinės. V.J. sodyboje nekalbino, nebuvo net priėję prie bagažinės, ten užtruko labai trumpai. Ir atvažiavo atgal į tą pačią vietą. Toje vietoje abu su M.M. iškrovė V.J. ir išvažiavo. Vairuotojas visą laiko su drauge nebuvo išlipę iš automobilio. Dviratį paliko griovyje, o V.J. taip pat griovyje, netoli dviračio. Palikę V.J. vyko į (duomenys neskelbtini) miestelį, į namus. Išlipęs, kartu su M.M. jo namuose dar išgėrė alaus. Vairuotojas J. gyvena jo kaimynystėje. V.J. telefonas yra jo namuose. Jis sutinka parodyti ir nuvykti į V.J. sodybą, į kurią buvo nuvykę kartu su V.J. bagažinėje, esančią (duomenys neskelbtini). Taip pat sutinka nuvykti ir parodyti savo sodybą (duomenys neskelbtini) miestelyje, nes ten yra iš V.J. pavogti daiktai. Įtariamojo B. Š. parodymų patikrinimas vietoje tęsiamas (duomenys neskelbtini) . Jis nurodė vietą kur sustoti, nes tai V. J. namai. Jis nurodė, kad kartu su V.J. bagažinėje atvažiavo į šią sodybą. Tai adresas (duomenys neskelbtini). Į šią sodybą automobilis įvažiavo atbulas. Jis įėjo į V.J. gyvenamąją patalpą-pirtį, apžiūrėjo, ar yra kur paguldyti V.J., o išėjęs iš šios patalpos susitiko V.J. giminaitį-sūnėną. Jo klausė apie motociklą. Tas vyras M.M. pasakė, kad motociklas yra jo, ir kad V.J. neturi jokios teisės jį kam nors atiduoti. Kadangi buvo sūnėnas, tai V.J. į vidų nebeįnešė ir tada su M.M. nusprendė V.J. nuvežti atgal į tą pačią vietą iš kur jį paėmė ir ten palikti. Sėdo abu į mašiną ir išvažiavo iškrauti ir palikti V.J. prie dviračio. Tęsiant B. Š. parodymų patikrinimą vietoje, tarnybiniu automobiliu 2022 m. gegužės 26 d., 13.00 val., atvykta į B. Š. nurodytą vietą – (duomenys neskelbtini) prie jo namų, adresu (duomenys neskelbtini). Jis nurodė, kad į (duomenys neskelbtini) išvažiavo ir iš ten grįžo į šiuos jo namus. Kaiminystėje parodė sodybą ir joje stovintį automobilį „Audi“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir paaiškino, kad į (duomenys neskelbtini) ir iš ten atgal į namus kartu su M.M. važiavo šiuo automobiliu, vežė kaimynas. Jis parodė prie savo gyvenamojo namo esančią pavėsinę-terasą, kurioje prieš išvykstant į (duomenys neskelbtini) ir grįžus iš ten, gėrė alų. Jis įėjęs į gyvenamojo namo vidų, koridoriuje, popierinėje dėžėje rado ir pateikė du tuščius, po 1 litrą talpos, plastmasinius alaus butelius „Tauras Tvirtas“, bei plastmasinį pirkinių maišelį ir pasakė, kad maišelis ir alus, kurį jis su M.M. grįžę į šiuos namus išgėrė yra V. J., kuriuos iš jo paėmė. Jis pasiūlė užeiti į miegamojo kambarį ir nuo spintelės, esančios prie lovos paėmė ir padavė mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ ir pasakė, kad tai V.J. telefonas. Iš dėžutės išėmė ir padavė SIM kortelę „Ežys“, kuri buvo šiame telefone, kai jį paėmė iš V.J. Jis nurodė, kad čia visi daiktai, kuriuos paėmė iš V. J., tik cigarečių pakelis ir vienas alaus butelis yra pas M.M. Jis dėl to, ką padarė su V.J., labai gailisi (3 t., b. l. 98-100). Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis B. Š. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortelė „Ežys“ Nr. (duomenys neskelbtini), du tuščius alaus „Tauras“ plastmasinius butelius, plastmasinį maišelį (3 t., b. l. 98-100).
13. Iš 2022 m. gegužės 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra kelio (duomenys neskelbtini) 8,6 km. kelio šalikelė ir kelio šlaitas. Kelio šlaite matoma gulintis priekiu į šiaurės pusę vyriškas, žalios spalvos dviratis. Dviratis senas, ant dviračio rėmo vienas užrašas neįskaitomas, kitas užrašas ,,Minsk“, dviratis turi priekyje baltos spalvos žibintą, gale – raudonos. Dviračio sėdynė juodos spalvos su užrašu ,,Ensu“. Ant dviračio galinio rato yra pritvirtinta bagažinė. Ant dviračio galinio rato stipinų pritvirtintas šviesą atspindintis atšvaitas. Ant abiejų dviračio ratų yra pritvirtinti purvasargiai, ant galinio purvasargio pritvirtintas šviesą atspindintis atšvaitas. Nuo galinio rato 10 metrų atstumu pietų kryptimi ant šlaito matoma gulinti nuorūka su užrašu ,,Fect“ ant nuorūkos filtro matyti dėmės panašios į kraujo, šalia nuorūkos matoma dėmė, panaši į kraujo, apžiūrint įvykio vietą nuo kraujo dėmės rytų kryptimi 0,5 m atstumo ant kelio šalikėlės randama dar viena kraujo dėmė. Kur rastos kraujo dėmės žolė išgulėta. Įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas vyriškas, žalios spalvos dviratis ir cigarečių „Fest“ nuorūka (1 t., b. l. 29-39).
14. Iš 2022 m. birželio 2 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas dviratis, paimtas įvykio vietos apžiūros metu. Dviratis yra naudotas, žalios spalvos rėmu, su rūdžių dėmėmis, juodu paminkštintu balneliu ,su užrašu „Ensu“, dviratis su priekiniu ir galiniu atšvaitu, ant dviračio vairo yra skambutis, dviračio rankenos juodos spalvos. Dviratis su bagažine. Dviratis tvarkingas, ant rėmo matomi šviesiai žalios spalvos lipdukai su raidėmis (1 t., b. l. 42-47). 2022 m. birželio 2 d. dviratis perduotas saugoti savininkui – nukentėjusiajam V. J. (1 t., b. l. 48-49).
15. Iš 2022 m. birželio 2 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje rasti ir paimti daiktai – mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, jo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), jame yra įdėta SIM kortelė „Ežys“, Nr. (duomenys neskelbtini). Telefonas yra išjungtas, juodos spalvos ovalios formos 4,5x11 cm dydžio, valdomas mygtukais. Taip pat apžiūrėti du tušti alaus „Tauras“ buteliai, rudos spalvos, plastmasiniai, ant jų yra etiketės „Tauras Tvirtas“, alus alkoholinis 6 procentų stiprumo, 1 litro talpos. Abu buteliai tušti, su užsukimu. Apžiūrėtas maišelis plastmasinis su raudonos spalvos užrašu „Aibė“, taip pat matomos dvi juostos žalios ir mėlynos spalvos, matoma, kad yra naudotas. Maišelis yra 50x35 cm dydžio. Apžiūrėtas 2022 m. birželio 2 d. savanoriškai nukentėjusiojo V. J. pateiktas batraištis – batraištis yra juodos spalvos, medžiaginis, jo galiukai 2 cm., plastmasiniai. Batraiščio ilgis 133 cm. Apžiūrėtas 2022 m. gegužės 25 d. iš įtariamojo M. M. paimtas pilnas alaus butelis – nepraimtas alaus butelis, su etikete, kurioje matomi užrašai „Tauras Tvirtas“, alus alkoholinis 6 procentų stiprumo, 1 litro talpos (1 t., b. l. 70-74).
16. Iš 2022 m. birželio 2 d. pakvitavimo matyti, kad mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ su SIM kortele „Ežys“, du tušti plastmasiniai buteliai „Tauras“, vienas pilnas butelis „Tauro“, batraištis, maišelis grąžinti, perduoti saugoti nukentėjusiajam V. J. (1 t., b. l. 75).
17. Iš 2022 m. gegužės 26 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas automobilis „Audi A6“. Automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi (duomenys neskelbtini), J. S. gyvenamojo sodyboje. Automobilis yra tamsiai mėlynos spalvos, sedanas, keturių durų, 2,5 TDI. Automobilio salone daiktų reikšmingų bylos tyrimui nėra, tiek vairuotojo ir keleivio priekiniai ir daliniai kilimėliai aplipę sudžiūvusiu purvu, sėdynės dėmėtos. Automobilio bagažinė atsidaro paspaudus mygtuką, esantį virš galinio numerio. Bagažinėje yra tik tuščias „Vicy“ butelis ir baltos -juodos spalvos plastmasinis, ovalus daiktas. Daugiau bagažinėje daiktų nėra, bagažinės sienelės ir pagrindas yra pilkos spalvos kiliminė danga, kuri yra sutapta, matomos purvo dėmės, sudžiuvusios žolės likučiai bagažinės dešinėje pusėje, arčiau galinio bamperio. Bagažinės kairėje pusėje, ant kiliminės dangos matomos dvi šviežios, tačiau jau sudžiuvusio dėmės panašios į kraujo. Pirma dėmė nuo automobilio bagažinės kairės pusės 10 cm atstumu nutolusi į bagažinės centrą ir 30 cm nuo bagažinės pradžios, žiūrint nuo galinio bamperio. Šį dėmė yra 5x5 cm dydžio, ovali. Antra dėmė, panaši į kraują yra nuo automobilio bagažinės kairės pusės į jos centrą 20 cm ir nuo automobilio bagažinės kairės pusės pradžios, žiūrint nuo galinio bamperio 10 cm nutolusį į bagažinės centrą, tai pailga1x5 cm dydžio dėmė panaši į kraujo dėmę. Šių dėmių – Nr. 1 ir Nr. 2 paimti biologiniai pavyzdžiai ir supakuoti į paketą Nr. 1 ir Nr.2. Ant automobilio išorės ir salone, bei bagažinėje kokių pažeidimų neužfiksuota, automobilis fotografuotas, paliktas saugoti J. S. (1 t., b. l. 132-138).
18. Iš 2022 m. birželio 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. J. nustatyta odos nubrozdinimai kaktoje, kairio antakio srityje, rankose, kairių VII,VIII,X šonkaulių lūžiai, padaryta kietais bukais daiktais, mažiausiai 6 trauminiais poveikiais, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. Kairių VII, VIII, X šonkaulių lūžiai sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 81).
19. Iš 2022 m. gegužės 25 d. surašyto į sulaikymo patalpą uždaromo asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo nustatyta, kad tarp įtariamojo M. M. asmeninių daiktų yra ir nepraimtas alaus butelis „Tauras“ (2 t., b. l. 200).
Įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
20. Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelę žalą asmens teisėms ar teisėtiems interesams, o pagal to paties straipsnio 2 dalį atsako tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui.
21. Aiškinant šias nuostatas teismų praktikoje yra nurodyta, kad būtinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą pagal BK 294 straipsnio 1 dalį požymis yra ir didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams. Įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes. Būtent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei už tai kilti. Kvalifikuojančiu savavaldžiavimo požymiu pripažintas smurtinis šio nusikaltimo padarymo būdas. BK 294 straipsnio 2 dalies taikymas turi būti pagrįstas visų požymių, įtvirtintų BK 294 straipsnio 1 dalyje, visuma, taip pat ir tuo, kad savavaldžiauta panaudojant psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui. BK 294 straipsnio 2 dalies prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pavyzdžiui, smūgių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tąsymas), laisvės atėmimo ar bejėgiškos būsenos sukėlimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-40-1073/2018 ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, jog pagrindžiant kaltinimą pagal BK 294 straipsnio 2 dalį nepakanka tik konstatavimo, jog nukentėjusysis patyrė psichinę ar fizinę prievartą, o turi būti atskleistas ir tokios prievartos padarinių pobūdis, turinys, t. y. padariniai, kaip didelė žala, turi būti konstatuojami ne formaliai, bet motyvuotai atskleidžiant jų pobūdį, turinį, pavojingumo laipsnį ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-40-1073/2018 ir kt.). Žalos turinį pagal BK 294 straipsnį gali sudaryti tiek turtinė, tiek neturtinė žala kitam asmeniui, kuri gali pasireikšti kaip kaltininkui sumokėti pinigai, atiduotas, atimtas ar sugadintas turtas, nukentėjusio nuo kaltininko veiksmų asmens sveikatos sutrikdymas, jo laisvės atėmimas ir pan. Pažymėtina, jog didelės žalos dydžio kriterijų įstatymas nenumatė, o tai reiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju šis požymis įrodinėjamas atskirai, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, t. y. turtinę nukentėjusiojo padėtį ir jam padarytos žalos piniginę išraišką, pažeistų interesų svarbą, fizinės žalos padarymo buvimą ar nebuvimą, moralinį veikos aspektą ir kt.
22. Bendrininkavimas padarant nusikaltimą pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamas veikas. Kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas yra du būtini objektyvieji bendrininkavimo darant nusikaltimą požymiai. Pažymėtina, kad kelių asmenų veikos bendrumas gali pasireikšti keliomis formomis: visiems nusikalstamos veikos bendrininkams visiškai realizuojant daromo nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius arba bendrininkams realizuojant tik dalį atitinkamame BK straipsnyje numatytų sudėties požymių, arba tik daliai bendrininkų tiesiogiai realizuojant šių nusikalstamų veikų sudėties požymius, kai kiti bendrininkai atlieka veiksmus, kurie nors ir neįeina į jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau jų padarytos veikos palengvina nusikaltimo vykdytojams tiesiogiai padaryti nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56-696/2018). Paprastojo bendrininkavimo atveju visi bendrininkai tiesiogiai dalyvauja atlikdami objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos požymius sudarančius veiksmus (visus ar atskirą jų dalį). Nusikaltimo vykdytojais gali būti ir tie bendrai veikiantys asmenys, kurie, nors tiesiogiai neatlieka nusikalstamos veikos sudėtyje aprašytų veiksmų, tuo pačiu metu būdami kartu su kitais vykdytojais nusikalstamos veikos darymo vietoje, tiesiogiai jiems suteikia būtiną pagalbą: palaužia nukentėjusiųjų pasipriešinimą, neleidžia jiems pabėgti ir pan. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kuria forma (žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais) bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Įrodinėjant susitarimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai būtų išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-502/2009, 2K-89-139/2016).
23. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta įrodyta, kad M. M. ir B. Š. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – 2022 m. gegužės 24 d., apie 22.00 val., M. M. ir B. Š., veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų veiksmams, neteisėtai, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė M. M. teisę į skolos grąžinimą, tariamą M. M. teisę į už skolą pažadėtą motociklą „Aprilia“ bei padarė didelės žalos nukentėjusiojo V. J. teisėms ir teisėtiems interesams: Pasvalio r., kelio (duomenys neskelbtini) 8,6 kilometre, (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, M. M. reikalavo iš nukentėjusiojo V. J. grąžinti jam 50 Eur skolą, už šią skolą pažadėtą motociklą „Aprilia“, po šio reikalavimo panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo V. J. atžvilgiu bei bendrais veiksmais su B. Š. pagrobė jo turtą ir panaudojo fizinę prievartą, t. y., M. M. tyčia, šalia stovint B. Š., kumščiu ir keliais sudavė V. J. ne mažiau kaip šešis smūgius rankomis ir keliu į įvairias kūno vietas, po to B. Š. ir M. M. bendrais veiksmais iš V. J. striukės kišenės paėmus 95 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Ežys“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir bevertį, praimtą cigarečių „West“ pakelį, bei M. M. nuo V. J. dviračio paėmus 10 centų vertės plastmasinį maišelį „Aibė“ su jame buvusiais trimis 1 litro talpos alaus „Tauras“ buteliais, bendros 4,80 eurų vertės, tęsiant nusikalstamą veiką, B. Š. ir M. M. kartu įkeliant V. J. į automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę, po ko šiuo automobiliu nuvežant prie nukentėjusiojo V. J. namų, esančių (duomenys neskelbtini), palikus V. J. automobilio bagažinėje, B. Š. ir M. M., tęsdami tariamos M. M. teisės į už skolą pažadėtą motociklą „Aprilia“ įgyvendinimą, nuėję į V. J. gyvenamąją vietą, ieškojo motociklo „Aprilia“, neteisėtai įsibrovė į V. J. gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), po to sužinoję, kad motociklo „Aprilia“ V. J. nebeturi, V. J., laikomą automobilio bagažinėje, nuvežė į tą pačią vietą, kurioje jį sumušė, t. y. į Pasvalio r., kelio (duomenys neskelbtini) 8,6 kilometre, (duomenys neskelbtini) kaimo teritoriją, ir B. Š. ir M. M. kartu V. J. paėmę už rankų ir kojų iškėlė iš automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės, išmetė į griovį bei paliko. Tokiais veiksmais nukentėjusiajam V. J. buvo padaryti odos nubrozdinimai kaktoje, kairio antakio srityje, rankose, kairių VII, VIII, X šonkaulių lūžiai, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata.
24. Pirmiau aptartas aplinkybes patvirtina bylos įrodymų visuma – nukentėjusiojo V. J. parodymai, kaltinamųjų M. M., B. Š. parodymai, liudytojų A. B., J. S. parodymai, Specialisto išvada apie nukentėjusiajam V. J. konstatuotus sužalojimus, B. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, įvykio vietos, daiktų apžiūrų bei kitų tyrimo veiksmų protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga.
25. Iš nukentėjusiojo V. J., M. M., B. Š. parodymų matyti, kad V. J. buvo skolingas M. M. apie 50 Eur, už šią skolą išgertuvių metu V. J. pažadėjo atiduoti M. M. motociklą „Aprilia“, nors, kaip nurodė V. J., M. M. jis apgavo – motociklo jau nebeturėjo, jį pažadėjo tik dėl to, kad M. M. pirko jam alkoholio, norėjo išgerti. V. J. parodė, kad įvykio metu prie jo privažiavo mašina, iš kurios išlipo M. M. ir B. Š.. Jie priėjo, kalbėjo apie skolą, M. M. klausė, kada bus grąžinta skola, kalbėjo apie motociklą. Tada pirmas M. M. ranka sudavė jam kelis smūgius į galvą ir jis nukrito, buvo mušamas. Įvykio pradžioje girdėjo M. M. sakant, kad reikia jį (V. J.) gerai pagąsdinti. Po to atgavo sąmonę būdamas automobilio bagažinėje, buvo joje vežamas. Suprato, kad buvo nuvežtas prie jo (V. J.) namų, o po to buvo atvežtas į tą pačią vietą, kurioje buvo sumuštas ir B. Š. ir M. M. jį išmetė iš bagažinės – vienas paėmė už rankų, kitas už kojų ir iškėlė ant pagriovio bei paliko. Įvykio metu iš jo buvo paimtas telefonas, alus, cigarečių pakelis. Nežino, kuris iš kaltinamųjų paėmė iš jo daiktus, tik girdėjo M. M. sakant, kad reikia ištraukti telefoną. Vėliau visi daiktai jam buvo sugrąžinti. Jam buvo sulaužyti trys šonkauliai, sumušta galva. Namuose gydėsi beveik pusantro mėnesio, jautė skausmą, negalėjo eiti į darbą, turėjo visą laiką gulėti. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina kaltinamųjų parodymai, iš dalies liudytojų J. S., A. B. parodymai, rašytinė bylos medžiaga, tuo pačiu Specialisto išvada, iš kurios matyti, kad V. J. nustatyta odos nubrozdinimai kaktoje, kairio antakio srityje, rankose, kairių VII,VIII,X šonkaulių lūžiai, padaryta kietais bukais daiktais, mažiausiai 6 trauminiais poveikiais, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku; kairių VII, VIII, X šonkaulių lūžiai sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
26. Tiek M. M., tiek B. Š. pripažino atlikę pirmiau nurodytus neteisėtus veiksmus V. J. atžvilgiu. Iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad bevartodami alkoholį jie sugalvojo važiuoti pas V. J. dėl skolos M. M., jam pažadėto motociklo „Aprilia“. Kelyje sutikę V. J., išlipo iš automobilio, M. M. priėjęs klausė apie skolą, motociklą ir po šio sudavė smūgius V. J.. M. M. negalėjo įvardinti kiek smūgių sudavė V. J., tačiau galėjo suduoti ne mažiau šešių smūgių. B. Š. smūgių sudavimo metu stovėjo šalia. Tiek B. Š., liudytojai A. B., J. S. patvirtino, kad matė, kaip M. M. smurtavo prieš V. J.. Iš M. M., B. Š., V. J. parodymų ir rašytinių bylos įrodymų – B. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, daiktų apžiūrų protokolų nustatyta, kad po to, kai M. M. pavartojo fizinį smurtą prieš V. J., iš V. J. buvo paimti jam priklausantys daiktai: telefonas NOKIA, cigarečių pakelis, pirkinių maišelis su trimis 1 litro talpos buteliais alaus; praėjus dviem dienoms po įvykio pas B. Š. buvo rastas V. J. mobilaus ryšio telefonas NOKIA, du tušti plastikiniai alaus buteliai, pirkinių maišelis. M. M. ir B. Š. teisme parodė, kad maišelį su alaus buteliais nuo V. J. dviračio paėmė M. M.. Kaltinamųjų parodymai dėl to, kuris paėmė telefoną NOKIA ir cigarečių pakelį iš V. J. viso proceso metu buvo nenuoseklūs, prieštaringi (M. M. teigė, kad minėtus daiktus iš V. J. paėmė B. Š., o B. Š. nurodė atvirkščiai – kad M. M., šie parodymai skirtingose apklausose keitėsi). Pats V. J. nurodė, kad nematė ir negali įvardinti, kuris iš kaltinamųjų paėmė iš jo daiktus, liudytojai A. B. ir J. S. šios aplinkybės taip pat nematė, liudytoja A. B. nurodė tik tai, kad B. Š. automobilyje sakė, kad paėmė iš V. J. telefoną. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad prieštaravimai bylos nagrinėjimo metu nepašalinti, tačiau abejonių dėl to, kad telefonas „Nokia“ ir cigarečių pakelis iš V. J. įvykio metu buvo paimti, nėra, todėl nustatytina, kad minėti daiktai iš V. J. paimti bendrais B. Š. ir M. M. veiksmais. Iš V. J., B. Š., M. M. parodymų matyti, kad po to kaltinamieji važiavo pas V. J. į namus dėl motociklo „Aprilia“, V. J. buvo vežamas automobilio bagažinėje – abu kaltinamieji, paimdami V. J. už rankų ir kojų, įkėlė jį į automobilio bagažinę ir visi kartu važiavo pas V. J. į namus. M. M., parodė, kad tokiu veiksmu norėjo pagąsdinti V. J.. Iš V. J. parodymų taip pat matyti, kad įvykio metu jis girdėjo M. M. sakant, kad reikia jį (V. J.) pagąsdinti. Nuvykę prie V. J. namų, kaltinamieji pastarąjį palikę automobilio bagažinėje, nuėjo į V. J. gyvenamąją vietą, ieškojo motociklo „Aprilia“. Iš B. Š., M. M., liudytojo V. P. parodymų matyti, kad abu kaltinamieji neteisėtai buvo įsibrovę į V. J. gyvenamąją patalpą. Kaip matyti iš liudytojo V. P. parodymų, sutikus kaltinamuosius kieme, M. M. klausinėjo apie motociklą „Aprilia“. Liudytojai A. B. ir J. S. parodė, kad dar prieš V. J. sumušimą B. Š. klausė, ar automobilio bagažinėje yra vietos, ar joje tilptų motociklas. Šie duomenys patvirtina aplinkybę, kad pas V. J. buvo važiuota būtent dėl motociklo „Aprilia“. Iš V. P. sužinoję, kad motociklo „Aprilia“ V. J. nebeturi, V. J., laikomą automobilio bagažinėje, nuvežė į tą pačią vietą, kurioje jį sumušė, paėmę už rankų ir kojų iškėlė iš automobilio „Audi A6“, bagažinės, išmetė į griovį bei paliko.
27. Teismas sprendžia, kad byloje neįrodytos ir iš B. Š. ir M. M. pareikšto kaltinimo šalina aplinkybes, jog įvykio metu B. Š. nukentėjusiajam V. J. surišo rankas jo paties batų raišteliu, kad įvykio metu V. J. buvo grasinta nuvežti jį į mišką ir pririšti prie medžio, jog B. Š. ir M. M. įsibrovė į V. J. gyvenamąją patalpą joje ieškodami 100 Eur vertės nešiojamojo kompiuterio, kurį kėsinosi pasisavinti už M. M. negrąžintą skolą. Abu kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu šias aplinkybes neigė, ikiteisminio tyrimo metu jų parodymai dėl paminėtų aplinkybių nebuvo nuoseklūs. Nukentėjusysis V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl neblaivumo ir prieš jį pavartoto fizinio smurto neatsimena ir negali pasakyti, ar jo rankas kaltinamieji surišo batų raišteliu, taip pat parodė, kad jokių grasinimų jo atžvilgiu iš M. M. ar B. Š. negirdėjo, dėl ko kaltinamieji buvo jo gyvenamojoje patalpoje, nežino. Byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų pirmiau aptartas aplinkybes, todėl visos abejonės, kurios negali būti pašalintos, aiškintinos kaltinamųjų naudai. Be to, šio aplinkybės neturi įtakos kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimui.
28. Apibendrindamas pirmiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog M. M., siekdamas realizuoti savo teisę atgauti pinigus iš V. J. arba tariamą teisę pasiimti už skolą V. J. pažadėtą motociklą „Aprilia“, pasitelkęs ir veikdamas kartu su B. Š., prieš V. J. panaudojo fizinę prievartą – M. M. tyčia kumščiu ir keliais sudavė V. J. ne mažiau kaip šešis smūgius rankomis ir keliu į įvairias kūno vietas, po to bendrais veiksmais B. Š. ir M. M. iš V. J. striukės kišenės paėmė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, cigarečių pakelį, M. M. nuo V. J. dviračio paėmė maišelį su jame buvusiais trimis 1 litro talpos alaus „Tauras“ buteliais, po to, tęsdami nusikalstamą veiką panaudojo fizinę prievartą V. J. atžvilgiu – įkėlė jį į automobilio bagažinę, kurioje pastarasis buvo vežamas, kurį laiką laikomas, dėl šių veiksmų nukentėjusiajam V. J. padaryti odos nubrozdinimai kaktoje, kairio antakio srityje, rankose, kairių VII, VIII, X šonkaulių lūžiai, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, taip pat buvo apribota jo laisvė. Nukentėjusysis teisme parodė, kad įvykio metu vežamas automobilio bagažinėje buvo labai išsigandęs, nesikvietė pagalbos, nes bijojo, taigi, V. J.prieš jį atliktus veiksmus laikė pavojingais ir keliančiais jam realią grėsmę. Taip pat V. J. parodė, kad po įvykio apie pusantro mėnesio dėl padarytų sužalojimų gydėsi namuose, jautė skausmą, negalėjo eiti į darbą, turėjo visą laiką gulėti lovoje, buityje jam padėjo sesuo. Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad bendrais M. M. ir B. Š. veiksmais V. J. teisėms ir teisėtiems interesams buvo padaryta didelė žala. Teismui nekyla abejonių, kad tiek M. M., tiek B. Š. suvokė pavojingą nusikaltimo pobūdį, t. y. kad veikia neteisėtai, savo interesus nusprendė realizuoti patys, agresyviu būdu, numatė, kad dėl naudojamos fizinės prievartos prieš V. J.pastarajam gali būti padaryta didelė žala (sukelta baimė, fizinis skausmas, sveikatos sutrikdymas, nesaugumo jausmas), ir to norėjo. Šiuo atveju B. Š. ir M. M. veikė kaip bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokią bendros nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius sudarančių veiksmų dalį jie atliko, kaltinamieji suvokė visus bendrai daromos veikos požymius, tarp jų veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri. Taigi, kaltinamieji savavaldžiavo panaudodami fizinę prievartą nukentėjusiajam ir padarė didelės žalos jo teisėms ir teisėtiems interesams, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalį.
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nukentėjusiojo Č. J. turto pagrobimo
29. Kaltinamasis B. Š. savo kaltę dėl nukentėjusiojo Č. J. turto pagrobimo pripažino visiškai. Parodė, kad dvi dienas iš Č. J. skolinosi akumuliatorinį suktuką. Trečią dieną jam vėl reikėjo suktuko. Nuėjo pas Č. J., tačiau jo nerado namuose. Žinojo, kad Č. J. ūkiniame pastate yra suktukas. Tada patraukė ūkinio pastato duris, įėjo į vidų ir pasiėmė Č. J. suktuką. Č. J. sutikimo, kad gali įeiti į jo patalpas ir paimti suktuką, nebuvo. Paskui miestelyje susitiko pažįstamą, jo vardo ir pavardės neatsimena, gali būti, kad A. Š., kuris jo paklausė, ar neparduotų suktuko, jis sutiko ir už 25 Eur pardavė jam suktuką.
30. Nukentėjusysis Č. J. parodė, kad pastebėjo, jog išplėštos jo ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), durys, išplėšta durų mediena. Pastebėjo, kad dingęs akumuliatorinis suktukas, kuris buvo padėtas prie pat durų, todėl iškvietė policiją. Dieną prieš šį įvykį, akumuliatorinį suktuką buvo paskolinęs B. Š., kuris gyvena kaiminystėje. B. Š. žinojo, kad jis (Č. J.) turi suktuką. Policijai iš karto nurodė, kad dėl vagystės įtaria B. Š.. Policija suktuką jam (Č. J.) grąžino. Pretenzijų B. Š. neturi, suktuko vertė maža, kainavo 40 Eur. B. Š. jo atsiprašė ir jis jam atleido.
31. Liudytojas S. N. parodė, kad dienos neatsimena, ryte, apie 8-9 val., į jo darbą dviračiu atvažiavo iš matymo jam pažįstamas B. Š. ir paklausė, ar norėtų pirkti perforatorių. Jis rankos mostu parodė į dviratį, suprato, kad ant bagažinės padėtas kažkoks dėklas. Jis (S. N.) pasakė, kad nenori pirkti. Tada B. Š. prašė paklausti kolegos, ar jis nori pirkti. Grįžo į patalpą ir paklausė kolegos A. K., ar nori pirkti. Jis pasakė, kad nenori. Išėjo į lauką ir pasakė, kad nepirks. B. Š. paklausė, gal žino kas nori pirkti. Pasakė, kad nežino. Tada B. Š. sėdo ant dviračio ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvės pradžią, į miestelio pusę.
32. Liudytoja K. S., kurios parodymai vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu Č. J.. Č. J. (duomenys neskelbtini) turi sodybą. Šią sodybą ji su sugyventiniu naudoja kaip vasarnamį ir jau šioje sodyboje nuolat gyvena vieną mėnesį. 2022 m. liepos 1 d. jos sugyventinis nusipirko (duomenys neskelbtini), iš esančios statybinių prekių parduotuvės akumuliatorinį suktuką, koks jis ir kokio pavadinimo nežino. Kur Č. J. laiko savo įrankius ji tiksliai pasakyti negali. 2022 m. liepos 6 d. atsikėlusi ryte, apie 10.00 val., pastebėjo, kad yra išplėštas sugyventiniui priklausančio ūkinio pastato lauko durų pakabinamos spynos užraktas ir patekta į ūkinio pastato vidų. Kas iš ūkinio pastato buvo pavogta ji nežino, nes jos ten buvę daiktai nepavogti. Ji apie patekimą į patalpas pranešė telefonu savo sugyventiniui. Sugrįžęs į namus Č. J. nurodė jai, kad iš ūkio pastato yra pavogtas akumuliatorinis suktukas su priedais, kurį įsigijo prieš keletą dienų. Dėl įvykdytos vagystės jie abu įtaria kaimyną, gyvenantį kitoje gatvės pusėje t. y. (duomenys neskelbtini). Kadangi pas juos lankosi tik jis vienas, daugiau kitų asmenų nesilanko. Teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, signalizacijos ūkiniuose pastatuose ir name nėra, turtas nedraustas (2 t., b. l. 128-131).
33. Liudytojas A. K., kurio parodymai vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad dirba Pasvalio rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandos ugniagesiu-gelbėtoju. Prieš kelias dienas pas jo sūnų į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), užsuko jo pažįstamas Č. J.. Jis jam paminėjo, kad jo sodyboje esančioje (duomenys neskelbtini), netoli gaisrinės buvo įvykdyta vagystė, jis jam minėjo jog buvo pavogtas jo suktukas. Jis pačiam Č. J. pasakė, kad jo pamainos metu, kuri galėjo būti 2022 m. liepos 4 d., apie 10-11 val., pas jį į gaisrinę atėjo Š, pravarde „Sibiriakas“ ir klausė ar reikia suktuko. Pats „Sibiriakas“ į gaisrinės kiemą buvo atvažiavęs dviračiu. Matė, kad ant dviračio bagažinės buvo žalios ar mėlynos spalvos plastikinis lagaminas. Kadangi jis atsisakė iš jo įsigyti suktuką, žinodamas, kad jis gali būti vogtas, neklausė nei kainos, nei apžiūrėjo siūlomą prekę. Atsakius „Sibiriakui“, kad suktuko nepirks jis sėdo ant dviračio ir nuvažiavo į miesto centro pusę. Ar „Sibiriakas“ turėjo tokių daiktų seniau nežino, mano jei būtų turėjęs, senai būtų pardavęs (2 t., b. l. 134-137).
34. Liudytojas A. Š., kurio parodymai vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad maždaug prieš mėnesį laiko iš Norvegijos grįžo į Lietuvą ir apsistojo pas savo motiną adresu (duomenys neskelbtini). Gimė ir augo (duomenys neskelbtini) mieste, todėl pažįsta daugumą gyventojų. Iš matymo pažįsta ir B. Š., kurį dauguma gyventojų vadina „Sibiriaku“. Jis neturi jo telefono numerio išsisaugojęs telefono adresų knygoje. Iš kur B. Š. yra gavęs jo kontaktinį telefono numerį nežino, su šiuo asmeniu labai artimai nebendrauja. Šių metų liepos mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena, pirmoje dienos pusėje į jo mobilaus ryšio telefoną paskambino B. Š. ir pasiūlė nupirkti nedėvėtą akumuliatorinį suktuką už 30 eurų. Kadangi namuose tokio įrankio neturėjo, jį šis pasiūlymas sudomino. Jis pasiteiravo kur galima susitikti su B. Š.. Jis jam nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo. Jis pėsčiomis nuėjo į jo nurodytą vietą. Ten jo laukė B. Š., rankose laikydamas juodos spalvos lagaminėlį. Jis suprato, kad šiame lagamine yra siūlomas parduoti akumuliatorinis suktukas. Atidaręs įrankio dėžutę jame rado oranžinės-juodos spalvos akumuliatorinį suktuką „Hervin Tools“, modelis „AGL2-18V-S81“. Vizualiai matėsi, kad suktukas buvo keletą kartų naudotas, taip pat lagaminėlyje buvo akumuliatoriaus įkrovimo laidas su kištuku, suktuvo šešiais antgaliais, šešiais grąžtais, vienu antgalio laikikliu. Ant lagamino išorės buvo priklijuotas gamintojo logotipas su įrankio techniniais duomenimis, todėl yra įsitikinęs, kad lagaminas yra būtent nuo šio įrankio. Lagamino spalva buvo ne mėlyna, o juoda. Buvo akivaizdu, kad įrankis mažai naudotas, todėl nutarė jį įsigyti ir su B. Š. nuderėjo jo kainą iki 25 eurų. B. Š. jį patikino, kad įrankis priklauso jam, o parduoda, nes neturi pinigų įsigyti alkoholiniams gėrimams. 25 eurus jis jam sumokėjo iškarto, o nusipirktą įrankį persinešė į namus. Apie tai, kad suktukas yra vogtas, sužinojo iš policijos apklausos metu. B. Š. jam apie, tai kad įrankis yra vogtas nieko nesakė, o pačiam tokių įtarimų nekilo. Policijos pareigūnams pareikalavus pateikti įsigytą iš B. Š. suktuką jis sutiko tai padaryti (2 t., b. l. 145-148).
35. Iš 2022 m. liepos 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Gyvenamo namo sklypas neaptvertas, kiemas ir šiaurinėje pusėje esantis įvažiavimas apaugę žole, jokių pėdsakų, tinkamų identifikavimui, nerasta. Sklypo šiaurinėje pusėje yra mūrinis vieno aukšto gyvenamas namas, pietinėje pusėje yra pagalbinis ūkinis pastas. Teritorija apie ūkinį pastatą apaugusi žole, jokių pėdsakų, tinkamų identifikavimui nerasta. Pastato šiaurinėje pusėje yra dvejos medinės durys, kurių esančios vakarinėje pusėje- praviros. Šios durys rakinamos pakabinama spyna, kuri kabo ant metalinės ąselės, ištrauktos iš tvirtinimo vietos- kairės durų staktos. Spyna nesugadinta, ant jos paviršiaus pėdsakų, tinkamų identifikavimui nerasta. Ant durų bei durų staktos paviršiaus jokių spaudimo ar laužimo pėdsakų, tinkamų identifikavimui, nenustatyta. Apžiūrėjus duris daktiloskopinių miltelių pagalba, ant varčios išorinės pusės išryškinti du rankų pėdsakai Nr. 1 ir Nr. 2, kurie nukopijuoti ant skaidrių daktiloplokštelių, supakuojami į popierinį voką, atitinkamai įvardijus specialistas pasirašo ir užantspauduoja antspaudu: „Kriminalistiniai tyrimai P50-28“. Už šių durų esančioje patalpoje matosi sukrautos malkos, sodo-daržo įrankiai, įvairios šiukšlės. Grindų nėra, ant žvyruoto paviršiaus jokių pėdsakų, tinkamų identifikavimui nerasta (2 t., b. l. 45-52).
36. Iš 2022 m. liepos 15 d. reikalaujamų pateikti daiktų protokolo nustatyta, kad A. Š. pateikė lagaminą su akumuliatoriniu suktuku „Hervin Tools“ ir įrankio priedais (2 t., b. l. 85-88).
37. Iš 2022 m. liepos 21 d. objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad juodos spalvos plastmasinis lagaminas yra su dviem užsegimo sagtimis ties rankena, ant lagamino viršaus (dangčio) yra lipdukas su paaiškinamaisiais užrašais „Hervin Tools lion battery“. Lagamino išmatavimai 25 cm aukščio, 28 cm pločio, 8 cm. storio. Atidarius lagaminą, jame jokių dokumentų nėra, yra akumuliatorinis suktukas, su įstatyta baterija į rankena, yra akumuliatoriaus įkrovėjas su laidu bei 6 grąžtai-įvairaus diametro, 6 vnt. įvairaus diametro atsuktuvų galvučių, vienas raktas (2 t., b. l. 89-96).
38. 2022 m. rugsėjo 22 d. suktukas „Hervin Tools“ su priedais ir dėklu grąžintas savininkui Č. J. (2 t., b. l. 122-123).
39. 2022 m. rugsėjo 22 d. nukentėjusiojo Č. J. pareiškimas, kad pavogtas suktukas grąžintas, jį atsiėmė, civilinio ieškinio nereiškia, taip pat neturi jokių pretenzijų dėl vagystės metu sugadintų ūkinio pastato durų (2 t., b. l. 124).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
40. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
41. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, pripažįsta įrodyta, jog B. Š. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – 2022 m. liepos 5 d., tiksliai nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), vagystės tikslu išlaužė Č. J. gyvenamosios sodybos ūkinio pastato durų užraktą, pateko į vidų ir slaptai pagrobė svetimą, Č. J. 38 eurų vertės turtą – juodos spalvos lagaminą, kuriame buvo akumuliatorinis suktukas „Hervin Tools“ su viena baterija, baterijos kroviklis, galvučių rinkinys ir šio suktuko dokumentai. Šias aplinkybes patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo Č. J. parodymai apie įsibrovimą į pastatą bei iš jo dingusį akumuliatorinį suktuką; kaltinamojo parodymai, įvykio vietos apžiūrų, reikalaujamų pateikti daiktų protokolai ir šiems įrodymams patikrinti pagarsinti liudytojų K. S., A. K., A. Š. parodymai bei kiti rašytiniai bylos įrodymai. Kaltinamasis pripažino, kad be nukentėjusiojo Č. J. sutikimo įsibrovė į ūkinį pastatą, iš kurio pagrobė Č. J. akumuliatorinį suktuką „Hervin Tools“. Šį akumuliatorinį suktuką kaltinamasis B. Š. už 25 Eur pardavė liudytojui A. Š. Iš 2022 m. liepos 15 d. reikalaujamų pateikti daiktų protokolo nustatyta, kad A. Š. pateikė lagaminą su akumuliatoriniu suktuku „Hervin Tools“ ir įrankio priedais, kurį atpažino nukentėjusysis Č. J. ir jis pastarajam buvo grąžintas, jokių pretenzijų kaltinamajam nukentėjusysis neturi. Bylos aplinkybės yra aiškios, neprieštaringos. Nėra abejonių, kad B. Š., darydamas inkriminuotus veiksmus, suprato, kad pagrobė svetimą turtą ir norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Teismas daro išvadą, kad B. Š. įsibrovęs į ūkinį pastatą pagrobė svetimą nukentėjusiajam Č. J. priklausantį turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl automobilio „Renault Megane Scenic“ vagystės
42. Kaltinamasis B. Š. savo kaltę dėl automobilio „Renault Megane Scenic“ vagystės pripažino. Parodė, kad dienos tiksliai neprisimena, galėjo būti liepos 13 d., buvo (duomenys neskelbtini) kaime. Buvo nusivežęs alaus, daugiabučio namo kieme išgėrė pora „puslių“ alaus ir patraukė į namų pusę. Buvo jau sutemę, patraukė pėsčiomis į (duomenys neskelbtini). Jam yra sunku vaikščioti. Prašė vieno kaimyno, kad paskolintų dviratį, bet jis neskolino. Eidamas šalikėlėje pamatė stovinčią mašiną praviru langu, nerakintomis durelėmis. Atsisėdo į mašiną ir spynelėje pamatė užvedimo raktelius. Užvedė automobilį ir juo išvažiavo. Automobiliu grįžo namo. Savo veiksmus vertina neigiamai, negerai padarė. Dabar supranta, kad padarė nusikaltimą. Tuo metu jam buvo tas pats. Nesiruošė automobilio pasisavinti, būtų jį grąžinęs savininkui. Įtakos jo veiksmas turėjo išgertas alkoholis.
43. Ikiteisminio tyrimo metu B. Š. parodė, kad nėra turėjęs vairuotojo pažymėjimo, neišsilaikęs yra egzaminų, tačiau vairuoti moka. 2022 metų liepos 13 dieną (duomenys neskelbtini) gėrė alkoholį su pažįstamais. Su kuo būtent nurodyti nenori. Jis išgėrė pats asmeniškai kažkur 2 litrus alaus. Baigė gerti apie 22-23 valandą, tikslaus laiko nepamena, jau temstant ėjo į savo namus (duomenys neskelbtini) miestelyje, ėjo (duomenys neskelbtini) kaimo pagrindine gatve, link (duomenys neskelbtini). Jam yra sunkoka vaikščioti, tai jei tik yra galimybė prašo, kad kas parvežtų. Tuo metu nebuvo pas ką pasiprašyti. Eidamas (duomenys neskelbtini) kaimo pagrindine gatve, Ryto gatve, pamatė kelkraštyje stovintį priekiu į priešingą nei jis ėjo pusę, automobilį RENAULT gamintojo. Koks valstybinis numeris buvo automobilio, neįsidėmėjo, nekreipė tiesiog į tai dėmesio. Automobilis buvo pilkos spalvos. Jam einant pro automobilį pamatė, kad automobilyje nieko viduje nėra, automobilio vairuotojo durelių langas atidarytas tiek, kad lengvai galima būtų įkišti ranką vidun, ir pamatė, jog spynelėje yra užvedimo rakteliai. Pamatęs automobilį su užvedimo rakteliais spynelėje, sugalvojo kad nori juo parvažiuoti namo, kaip jau sakė, buvo neblaivus, tai kažkaip taip ir kilo ta mintis. Aplink automobilį jokių žmonių nebuvo, kam gali priklausyti automobilis nežinojo, patraukė už vairuotojo durelių rankenos, durys neatsidarė, bet pasirodė, jog ne dėl to, kad užrakintos būtų, o kad kažkoks mechaninis rankenos gedimas yra. Tada ir suprato, dėl ko langas atvertas paliktas, matyt ir vairuotojas automobilio dureles atsidarydavo įkišęs vidun ranką ir dureles atsidarydamas iš vidaus patempus rankenėlę. Taip ir jis padarė. Įkišo per langą ranką ir iš vidaus truktelėjo durų rankenėlę, durys atsidarė. Įsėdo į automobilį, už vairo, rakteliu buvusių užvedimo spynelėje užkūrė automobilį ir pradėjo važiuoti. Važiavo tiesiai, neapsisukinėjo, iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) sugalvojo grįžti per(duomenys neskelbtini), kad nereiktų sukiotis ant kelio automobiliu. Iš (duomenys neskelbtini) yra du keliai į (duomenys neskelbtini), pro (duomenys neskelbtini) kaimą ir pro (duomenys neskelbtini). Parvažiavo namo, automobilį pastatė savo namo (duomenys neskelbtini) kieme, ir nuėjo namo pamiegoti. Automobilį būtų gražinęs savininkui (3 t., b. l. 125-128).
44. Liudytojas D. A. parodė, kad praėjusių metų liepos 14 d. dirbo naktinėje pamainoje. Vakare buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) k. pavogtas automobilis. Skambino Raščius ir pranešė, kad pavogtas jo automobilis, nurodė, kad automobilis stovėjo kelio važiuojamojoje dalyje. Nuvykus į įvykio vietą, automobilio nerado. Susisiekus su pranešėju, paaiškino, kad jis ne namuose, įvardino automobilį Renault Megane, nurodė skaičių (duomenys neskelbtini), raidžių neatsimena. Kartu su kolega apžiūrėjo įvykio vietą. Pranešėjas sakė, kad automobilis priklauso jo dukrai, ryte atvyks kartu su ja ir parašys pranešimą dėl dingusio automobilio. Apžiūrėjo kaimo teritoriją, bet automobilio nerado. Dirbant maršrute, ryte apie 5.30 val. pastebėjo važiuojantį automobilį Renault Megane ties įvažiavimu į parką. Pastebėjo, kad atitinka skaičiai (duomenys neskelbtini). Automobilį pasivijo prie (duomenys neskelbtini) degalinės, pradėjo stabdyti, įjungė garsinį ir šviesos signalus. Sankryžoje ties (duomenys neskelbtini) kaimu ir A10 keliu automobilis buvo sustabdytas. Priėjus prie automobilio, pamatė, kad vairuotojas akivaizdžiai neblaivus, todėl iš jo buvo paimti rakteliai. Paklausus kieno automobilis, asmuo pasakė kad nežino. Patikrinus automobilio duomenis, duomenys atitiko automobilio, kuris buvo dingęs iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Vairuotojui buvo nustatytas virš dviejų promilių girtumas ir asmuo buvo sulaikytas, kartu su automobiliu pristatytas į Pasvalio rajono policijos komisariatą. Paklausus asmens iš kur jis gavo automobilį, kiek pamena, asmuo sakė, kad kaime girtavo ir jam pažįstamas asmuo nurodė, kad stovi automobilis su paliktais rakteliais, jis nuėjo, pasiėmė automobilį ir juo išvažiavo.
45. Iš 2022 m. liepos 14 d. Panevėžio AVPK Pasvalio r. PK pareigūno D. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad dirbant kartu su Panevėžio apskr . VPK Pasvalio r . PK Reagavimo skyriaus tyrėju, apie 05.26 val. (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, kelio sankryžoje (duomenys neskelbtini) sustabdytas patikrinimui automobilis RENAULT MEGANE SCENIC valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo B. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv., (duomenys neskelbtini). Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, alkoholio kiekio matuokliu DRAGER ALCOTEST 7510, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patikrintas girtumas, 2022-07-14, 05:27 val. nustatytas 2,37 promilių girtumas, antru tikrinimu, 05:44 val., nustatytas 2,28 promilių girtumas, surašytas neblaivumo nustatymo aktas. Patikrinus CDB nustatyta, kad B. Š. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai teisė vairuoti neįgyta. Kadangi automobilis RENAULT MEGANE SCENIC valst . Nr . (duomenys neskelbtini) buvo pavogtas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) B. Š. buvo sulaikytas ir pristatytas į Pasvalio policijos komisariatą. Automobilis buvo atvairuotas į Pasvalio policijos komisariatą (2 t., b. l. 10-12)
46. Nukentėjusioji I. B., kurios parodymai vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš 7 ar 8 metus nusipirko automobilį „Renault Megane Scenic”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi. Prieš 3 metus laiko, tai galėjo būti 2019 m., savo automobilį atidavė naudotis tėvui G. R., gyv. (duomenys neskelbtini). Šiuo automobiliu jos tėvas važiuoja po (duomenys neskelbtini) kaimą ir pas gyvulius. Į Pasvalio miestą atvažiuoja labai retai. Kai atidavė automobilį, jis liko registruotas jos vardu. 2022 m. liepos 13 d., apie 23 val., jai paskambino jos brolis ir pasakė, kad kažkas pavogė jos automobilį, kurį buvo atidavus naudotis tėčiui. Brolis klausė automobilio valstybinių numerių ir prašė informuoti policijos pareigūnus. Ji, maždaug apie 00.09 val. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie vagystę. 2022 m. liepos 14 d. ryte, jai paskambino jos tėvas ir ją informavo, kad jam skambino policijos pareigūnai ir pranešė, kad rado automobilį, kurį vertina 1000 eurų. Kas galėjo pavogti jos automobilį, nežino (1 t., b. l. 175-178).
47. Liudytojas G. R., kurio parodymai vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, lyg 2019 m., jo dukra, I. B. jam atidavė savo automobilį „Renault Megane Scenic“, kuriuo iki šiol jis naudojasi. Kai pasiliko automobilį, jo savo vardu nepersiregistravo. Šiuo automobiliu jis važiuoja po (duomenys neskelbtini) kaimą ar į Pasvalio miestą. 2022 m. liepos 13 d. dienos metu buvo atvažiavęs į Pasvalio miestą, tvarkėsi žemės dokumentus, po pietų grįžo į (duomenys neskelbtini) kaimą, dar užsuko pas netoliese gyvenantį sūnų ir maždaug apie 19 val. grįžo į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi kieme dar stovėjo kitas automobilis, kuriuo važiuoja į ganyklą, savo automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko šalikelėje prie savo kiemo. Per skubėjimą, o gal dėl senatvės, pamiršo iš užvedimo spynelės ištraukti raktelius, tad automobilis liko nerakintas ant gatvės. Jis, kartu su žmona, sėdo į kitą automobilį, kuriuo važiuoja pas gyvulius ir išvažiavo į ganyklą pas karves. Iš ganyklos grįžo apie 23 val. ir pamatė, kad ant gatvės nebėra jo automobilio „Renault Megane Scenic“. Kadangi kartu buvo su žmona, namuose nieko nebuvo, tad niekas ir nematė kuriuo tiksliai laiku pavogtas automobilis. Iš karto paskambino sūnui, gyvenančiam netoliese, ir pats pravažiavo (duomenys neskelbtini) kaimą, tačiau jo automobilio nerado. Jokių įtartinų asmenų taip pat nematė. Nieko neįtaria, kas galėjo pavogti automobilį. Automobilį kartu su dukra įvertino 1000 eurų. Automobilyje vertingų daiktų nebuvo, tik buvo automobilio dokumentai bei užvedimo raktelis spynelėje. 2022 m. liepos 14 d. ryte, maždaug apie 9 val., jam paskambino policijos pareigūnai ir pranešė, kad rado automobilį (2 t., b. l. 3-6).
48. Iš 2022 m. liepos 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Gatvės- asfaltuotas kelias, nuo kelio rytų kryptimi yra žvyruotas kelias į G. R. gyvenamo namo kiemą. Nuo įvažiavimo į 21 namo teritoriją, pietų kryptimi yra matomas metalinis mėlynos spalvos vamzdis prie kurio pritvirtinta metalinė vielinė tvora, nuo tvoros iki kelio važiuojamosios dalies auga žolė. Už tvoros namų valdos teritorijoje, matomas augantis ąžuolas. Adresu (duomenys neskelbtini) namų valdos teritorijoje vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos. Iš įvykio vietos niekas nepaimta, tyrimui vertingu pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 151-159)
49. 2022-07-14 automobilis su užvedimo raktu grąžintas savininkei I. B. (1 t., b. l. 171-172).
50. Iš 2022 m. rugsėjo 17 d. EMPREKIS pažymos matyti, kad automobilio RENAULT MEGANE rinkos vertė yra 870 eurų (1 t., b. l. 28).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
51. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, pripažįsta įrodyta, jog B. Š. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – 2022 m. liepos 13 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos jo veiksmams, pagrobė svetimą I. B. priklausantį 870 eurų vertės turtą – automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini) ) – (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) pamatęs stovintį automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliais spynelėje, įkišo ranką per atidarytą šio automobilio langą ir iš vidaus patraukė durų rankenėlę, atsidarė duris ir atsisėdęs už automobilio vairo, spynelėje buvusiu raktu užvedęs automobilį juo išvažiavo. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo parodymai kaip ir kokiomis aplinkybėmis pagrobė automobilį „Renault Megane Scenic“, liudytojo D. A. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas ir kiti rašytiniai bylos duomenys bei šiems įrodymams patikrinti pagarsinti nukentėjusiosios I. B., liudytojo G. R. parodymai. Bylos aplinkybės yra aiškios, neprieštaringos. Nėra abejonių, kad B. Š., darydamas inkriminuotus veiksmus, suprato, kad pagrobė svetimą turtą ir norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Teismas daro išvadą, kad B. Š. pagrobė svetimą nukentėjusiajai I. B. priklausantį turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl transporto priemonės vairavimo neblaiviam
52. Kaltinamasis B. Š. savo kaltę dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam padarymo pripažino pilnai. Parodė, kad su iš (duomenys neskelbtini) kaimo pasiimtu automobiliu „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parvažiavo namo. Grįžęs namuose miegojo. Kai atsikėlė, sugalvojo važiuoti į Panevėžį, į Panevėžio priklausomybės ligų centrą, nes suprato, kad turi problemų su alkoholiu. Bevažiuojant automobiliu jį sulaikė policijos pareigūnai, patikrino, buvo nustatytas neblaivumas. Neatsimena, koks girtumas buvo nustatytas, jo neginčijo. Savo veiksmus vertina blogai.
53. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis B. Š. parodė, kad automobiliu „Renault Megane“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parvažiavo į savo namus (duomenys neskelbtini). Automobilį pastatė kieme. Grįžęs numigo. Pabudęs namuose dar išgėrė alaus apie du litrus, degtinės kelis stikliukus ir maždaug apie 4-5 val., 2022 m. liepos 14 d., sugalvojo savavališkai pasiimtu automobiliu, RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) nuvažiuoti į Pasvalį, po to į Panevėžį savo reikalais. Būdamas neblaivus, sėdo vėl už automobilio RENAULT MEGANE vairo ir juo iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo į Pasvalį, čia netoli Pasvalio miesto, (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, jį sustabdė policijos pareigūnai ir sulaikė, nes vairavo pagrobtą automobilį ir dar girtas. Jam davė pūsti girtumui nusistatyti į alkotesterį, pirmu pūtimu pripūtė 2,37 promiles, o antru pūtimu 2,28 promiles. Dėl to, kad pasisavino automobilį, kad girtas vairavo automobilį jis labai gailisi ir nuoširdžiai pripažįsta kaltę (3 t., b. l. 145-148).
54. Liudytojas D. A. parodė, kad praėjusių metų liepos 14 d. dirbo naktinėje pamainoje. Vakare buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) k. pavogtas automobilis. Skambino R. ir pranešė, kad pavogtas jo automobilis, nurodė, kad automobilis stovėjo kelio važiuojamojoje dalyje. Nuvykus į įvykio vietą, automobilio nerado. Susisiekus su pranešėju, paaiškino, kad jis ne namuose, įvardino automobilį Renault Megane, nurodė skaičių (duomenys neskelbtini), raidžių neatsimena. Kartu su kolega apžiūrėjo įvykio vietą. Pranešėjas sakė, kad automobilis priklauso jo dukrai, ryte atvyks kartu su ja ir parašys pranešimą dėl dingusio automobilio. Apžiūrėjo kaimo teritoriją, bet automobilio nerado. Dirbant maršrute, ryte apie 5.30 val. pastebėjo važiuojantį automobilį Renault Megane ties įvažiavimu į parką. Pastebėjo, kad atitinka skaičiai (duomenys neskelbtini). Automobilį pasivijo prie (duomenys neskelbtini) degalinės, pradėjo stabdyti, įjungė garsinį ir šviesos signalus. Sankryžoje ties (duomenys neskelbtini) kaimu ir A10 keliu automobilis buvo sustabdytas. Priėjus prie automobilio, pamatė, kad vairuotojas akivaizdžiai neblaivus, todėl iš jo buvo paimti rakteliai. Paklausus kieno automobilis, asmuo pasakė kad nežino. Patikrinus automobilio duomenis, duomenys atitiko automobilio, kuris buvo dingęs iš Norgėlų kaimo. Vairuotojui buvo nustatytas virš dviejų promilių girtumas ir asmuo buvo sulaikytas, kartu su automobiliu pristatytas į Pasvalio rajono policijos komisariatą. Paklausus asmens iš kur jis gavo automobilį, kiek pamena, asmuo sakė, kad kaime girtavo ir jam pažįstamas asmuo nurodė, kad stovi automobilis su paliktais rakteliais, jis nuėjo, pasiėmė automobilį ir juo išvažiavo.
55. Iš 2022 m. liepos 14 d. Panevėžio AVPK Pasvalio r. PK pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad kad dirbant kartu su Panevėžio apskr. VPK Pasvalio r. PK Reagavimo skyriaus tyrėju, apie 05:26 val. (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, kelio sankryžoje (duomenys neskelbtini) sustabdytas patikrinimui automobilis RENAULT MEGANE SCENIC valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo B. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv., (duomenys neskelbtini), kadangi nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, alkoholio kiekio matuokliu DRAGER ALCOTEST 7510 , Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patikrintas girtumas, 2022-07-14, 05:27 val. nustatytas 2,37 promilių girtumas, antru tikrinimu, 05:44 val., nustatytas 2,28 promilių girtumas, surašytas neblaivumo nustatymo aktas. B. Š. padare nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 str. 1 d. Patikrinus CDB nustatyta, kad B. Š. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai teisė vairuoti neįgyta. Kadangi automobilis RENAULT MEGANE SCENIC valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr (duomenys neskelbtini) B. Š. buvo sulaikytas ir pristatytas į Pasvalio policijos komisariatą. Automobilis buvo atvairuotas į Pasvalio policijos komisariatą. Įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) filmuota kameromis “Transced Body Camera DrivePro Body 30” Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 10-12).
56. Iš 2022 m. liepos 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra sankryža prie kelio A-10, kurioje stovi automobilis „Renault Megane Scenic”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, ant automobilio paviršių jokių žymių apgadinimų nematyti, automobilio salonas yra nešvarus ir dulkėtas, galinės sėdynės sulankstytos, užvedimo raktelis-pultelis rastas užvedimo spynelėje, automobilis užsiveda ir savo eiga juo yra atvažiuojama į Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK kiemą saugojimui (2 t., b. l. 14-24).
57. Iš 2022 m. liepos 14 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad B. Š., gim. 1970 m., DRAGER ALKCOTEST 7510N, (duomenys neskelbtini), kurio patikros Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu patikrinimu- 05.27 val., nustatytas 2.37 promilių girtumas, o antru patikrinimu – 05.44 val., nustatytas 2.28 promilių girtumas (2 t., b. l. 12).
58. Iš 2022 m. rugsėjo 17 d. VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilis RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso I. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 27).
59. Iš 2022 m. rugsėjo 17 d. EMPREKIS pažymos matyti, kad automobilio RENAULT MEGANE rinkos vertė yra 870 eurų (1 t., b. l. 28).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
60. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
61. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
62. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis B. Š. 2022 m. liepos 14 d., apie 05.20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. liepos 14 d., pirmu patikrinimu 05.27 val., nustatytas 2.37 promilių neblaivumas, o antru patikrinimu – 05.44 val., nustatytas 2.28 promilių neblaivumas. Šios aplinkybės nustatytos paties kaltinamojo parodymais, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo vartojo alkoholį ir būdamas neblaivus vairavo automobilį. Be kaltinamojo parodymų įvykio aplinkybes patvirtina ir kiti bylos įrodymai: liudytojų D. A. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, apžiūrų protokoluose fiksuoti duomenys, alkotesterio parodymų duomenys ir kt. Bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, neprieštaringos, teismui abejonių nekelia. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis neabejotinai žinojo, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, todėl prieš tai vartojęs alkoholį, o po to sėsdamas už automobilio vairo neabejotinai suprato, jog elgiasi neteisėtai, daro nusikalstamą veiką ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
63. Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji vairavimo neblaiviam, kai neblaivumas viršija 1,51 promiles, požymiai, todėl kaltinamojo B. Š. veiksmai kvalifikuotini ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, jo kaltė įrodyta.
64. Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
65. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
66. Už BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
67. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
68. Kaltinamųjų M. M. ir B. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo M. M. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamojo B. Š. atsakomybę dėl BK 294 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (transporto priemonės „Renault Megane Scenic” vagystė) numatytų nusikalstamų veikų padarymo sunkina tai, kad šias nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), dėl BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo jo atsakomybę taip pat sunkina tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
69. Kaltinamasis M. M. padarė vieną apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą tyčinį nusikaltimą valdymo tvarkai – bendrininkaudamas su B. Š. savavaldžiavo panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiajam V. J. ir padarė didelės žalos jo teisėms ir teisėtiems interesams. Nusikalstama veika baigta. Kaltinamasis anksčiau teistas, paskutiniu Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas) laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, bausmę atliko 2020 m. lapkričio 6 d., teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo V. J., pastarasis jam atleido, teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. J. atsisakė byloje pareikšto civilinio ieškinio, nurodė, kad jokių pretenzijų kaltinamajam nebeturi. M. M. nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, mokosi. Į psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam M. M. už BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis artimas šios bausmės vidurkiui.
70. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į M. M. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. gegužės 25 d. 00.50 val. iki 2022 m. gegužės 26 d. 16.01 val.
71. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
72. Teismas, apsvarstęs galimybę kaltinamajam M. M. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, konstatuoja, kad tam yra pagrindas. Kaip aptarta pirmiau, kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, gailėjosi, savo elgesį vertino neigiamai, nebuvo abejingas tam, ką padarė, atsiprašė nukentėjusiojo, pastarasis jam atleido. Nors kaltinamasis M. M. iki nagrinėjamos veikos padarymo turėjo neišnykusį teistumą už smurtinio tyčinio nusikaltimo padarymą, tačiau jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę atliko 2020 m. lapkričio 6 d., nagrinėjama veika padaryta 2022 m. gegužės 24 d., po šio byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, kad yra pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų, patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO jo atžvilgiu nagrinėjamų bylų taip pat nėra. Griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, kaltinamajam skiriama pirmą kartą, jam nebuvo taikomos bausmės vykdymo atidėjimo nuostatos. M. M. mokosi, registruotas Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgęs į išdėstytų aplinkybių visumą, kaltinamojo elgesį po veikos padarymo, taip pat į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jų elgesio pokyčių, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir kaltinamojo elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir dvejiems metams atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą be intensyvios priežiūros bei skiriant atitinkamus įpareigojimus ir draudimus, kurie padės daryti teigiamą įtaką jo elgesiui.
73. Kaltinamasis B. Š. padarė vieną nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą transporto eismo saugumui (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), dvi apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 178 straipsnio 2 dalis) bei vieną apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą valdymo tvarkai (BK 294 straipsnio 2 dalis), veikos tyčinės, baigtos. Savavalžiavimo nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupėje su M. M.. Iš nukentėjusiųjų Č. J., I. B. pagrobti daiktai nukentėjusiesiems grąžinti. B. Š. nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistu, visos veikos padarytos dviejų mėnesių laikotarpyje, paskutinis nusikaltimas (transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam) padarytas 2022 m. liepos 14 d. B. Š. iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo nebuvo baustas administracine tvarka. Kaltinamasis savo kaltę dėl visų nusikalstamų veikų padarymo pripažino, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo V. J., pastarasis jam atleido, teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. J. atsisakė byloje pareikšto civilinio ieškinio, nurodė, kad jokių pretenzijų kaltinamajam nebeturi. Nukentėjusysis Č. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad jokių pretenzijų kaltinamajam neturi. B. Š. nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Iš bylos duomenų matyti, kad B. Š. anksčiau gydėsi priklausomybės ligų centre, psichiatrijos ligoninėse, paskutinį kartą gydėsi 2022-04-14 – 2022-04-25 Pasvalio ligoninės psichiatrijos skyriuje, diagnozė – pasikartojantis depresinis sutrikimas vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. liepos 27 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad B. Š. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (3 t., b. l. 112-113). Kaltinamasis teisme parodė, kad neteisėtą elgesį įtakoja apsvaigimas nuo alkoholio, paaiškino turintis priklausomybę alkoholiui ir šią problemą sprendžiantis, turi kitų sveikatos sutrikimų. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam B. Š. už BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis mažesnis nei vidurkis, o už BK 178 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskyrus arešto bausmes, atitinkamai artimas ar neženkliai didesnes nei šios bausmės vidurkis.
74. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu – prie griežčiausios bausmės pridedant dalis švelnesnių bausmių.
75. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į B. Š. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. gegužės 25 d. 05.05 val. iki 2022 m. gegužės 26 d., 13.25 val. ir nuo 2022 m. liepos 14 d. 5.27 val. iki 2022 m. liepos 15 d. 11.10 val.
76. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011).
77. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
78. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę yra būtinas.
79. Teismas, atsižvelgdamas į padaryto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai neblaivumas viršija 1,51 promilių girtumą (nustatytas 2,28 promilių neblaivumas), į kaltinamojo asmenybę, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, ateityje daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus ir pažeidinėti kelių eismo taisykles, sprendžia, kad kaltinamajam B. Š. būtina skirti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.
80. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, tai yra padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis pripažįstami įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą, nors jų panaudojimas pats savaime tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos veikos objektui ar dalykui. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemonė gali būti ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad sudarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-463/2011, 2K-205-628/2018). Taigi nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą. Teismas, spręsdamas, ar daiktas (turtas) laikytinas nusikalstamos veikos priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti.
81. Nagrinėjamu atveju automobilis „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neblaivus vairavo B. Š. pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, atitinkančia BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam B. Š. būtina taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą.
82. Bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonės „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra ne kaltinamasis, o nukentėjusioji I. B.. Kaip aptarta pirmiau, kaltinamais šią transporto priemonę pagrobė iš (duomenys neskelbtini), dėl ko šiuo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų, kurie šiuo atveju suteiktų galimybę konfiskuoti ne kaltininkui priklausantį turtą, kurį jis panaudojo nusikalstamai veikai daryti. Atsižvelgiant į tai, minėtas automobilis paliekamas jo savininkei I. B., o iš kaltinamojo, panaudojusio minėtą automobilį kaip priemonę nusikalstamai veikai padaryti, išieškoma automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).
83. Teismas, apsvarstęs galimybę kaltinamajam B. Š. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, konstatuoja, kad tam yra pagrindas. Kaip aptarta pirmiau, kaltinamasis savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino, gailėjosi, savo elgesį vertino neigiamai, atsiprašė nukentėjusiųjų V. J., Č. J., pastarieji jam atleido. B. M. iki nagrinėjamų veikų padarymo nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka, byloje nėra duomenų, kad po paskutinės veikos padarymo – 2022 m. liepos 14 d., kaltinamasis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, kad yra pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų, patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO jo atžvilgiu nagrinėjamų bylų taip pat nėra. Griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, kaltinamajam skiriama pirmą kartą, jam nebuvo taikomos bausmės vykdymo atidėjimo nuostatos. Kaip matyti iš bylos, paties kaltinamojo paaiškinimų, jo neteisėtą elgesį sąlygoja alkoholio vartojimas, kaltinamasis turi priklausomybę nuo jo, neneigia ir pripažįsta savo problemas dėl priklausomybės alkoholiui, nurodė, kad deda pastangas gydytis. Gydymosi nuo priklausomybės ligos eiga būna sudėtinga, tai ilgas procesas, kuriame pasitaiko atkritimų ir pakartotinių alkoholio vartojimo atvejų. Atsižvelgdamas į visa tai, taip pat į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, teismas sprendžia, kad yra pagrindas suteikti kaltinamajam galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos. Teismas pagal byloje esančius duomenis neturi pagrindo neabejotinai išvadai, kad B. Š.turi susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir dėl to jį reiktų taisyti tik izoliuotą nuo visuomenės. Teismas, nenuvertindamas kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo, sprendžia, kad neizoliavus jo nuo visuomenės, tačiau prižiūrimam probacijos, jis turės didesnes galimybes keistis teigiama linkme, sprendžiant problemas, susijusias su alkoholio vartojimu. Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės. Asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidedamas, yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatoma dienotvarkė, įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą ir asmens pasiuntimą atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir kaltinamojo elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir dvejiems metams atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą be intensyvios priežiūros bei skiriant atitinkamus įpareigojimus ir draudimus, kurie padės daryti teigiamą įtaką jo elgesiui.
Dėl civilinių ieškinių
84. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
85. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. J. pateikė byloje 1000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 108). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis civilinio ieškinio atsisakė, nurodydamas, kad kaltinamiesiems jokių pretenzijų nebeturi, jiems atleido. Teismui išaiškinus ieškinio atsisakymo pasekmes nukentėjusys patvirtino, kad jams jos suprantamos, civilinio ieškinio nebereikš. Kadangi nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. J.teisiamojo posėdžio metu atsisakė civilinio ieškinio, atsisakymas priimtinas ir procesas dėl šio civilinio ieškinio nutrauktinas.
86. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 623,80 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 193-194). Nukentėjusioji I. B. kviečiama į teismo posėdžius teismo pranešimais bei teismo šaukimu, kurie jai buvo įteikti tinkamai, neatvyko, nei viename teismo posėdyje nedalyvavo. BPK 252 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei neatvyko civilinis ieškovas ar jo atstovas, teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą, šiuo atveju asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. BPK 252 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas turi teisę nagrinėti civilinį ieškinį civiliniam ieškovui nedalyvaujant, jeigu pripažįstama, kad tai reikalinga, arba jeigu yra civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant. Taigi, teismas turi teisę, bet ne pareigą nagrinėti civilinį ieškinį, kai į teismo posėdį neatvyksta civilinis ieškovas. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad civilinis ieškinys turi formos trūkumų, t. y. ieškovės nepasirašytas. Be to, teismui nepateikti visiškai jokie ieškinio pagrindą, prašomos priteisti žalos dydį patvirtinantys įrodymai. Pagal teismų praktiką dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Atsižvelgiant į BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, taip pat BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, galima teigti, jog sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo ir jo dydžio, esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti. Taigi, I. B.ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad ji patyrė išlaidas dėl apgadinto automobilio, dėl vagystės patyrė neturtinę žalą ir kt. turėjo būti įrodytos, tačiau minėtas aplinkybes patvirtinančių duomenų į bylą civilinė ieškovė neteikė. Dėl išdėstytų motyvų teismas, vadovaudamasis BPK 252 straipsnio 1 dalimi, sprendžia, kad neatvykus civilinei ieškovei I. B. nagrinėjamoje byloje pareikštas jos civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, šiuo atveju nukentėjusiosios civilinių teisių gynimas yra galimas civilinio proceso tvarka.
87. Civilinė ieškovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš atsakingų asmenų priteisti 201,08 Eur turtinę žalą už nukentėjusiajam V. J.suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kartu su civiliniu ieškiniu pateikti visi šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai (1 t. b. l. 87-90). Teismo vertinimu, civilinis ieškinys yra pagrįstas nukentėjusiajam V. J. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų įkainiais. Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala padaryta kaltinamųjų M. M. ir B. Š. bendrais tyčiniais veiksmais, Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas, iš B. Š. ir M. M. solidariai civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisiant 201,08 Eur turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiajam V. J.suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
88. Kaltinamiesiems M. M. ir B. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.
89. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – paketas Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančia nuorūka, paketas Nr. (duomenys neskelbtini) ir paketas Nr. (duomenys neskelbtini) su biologiniais pėdsakais, kurie saugomi byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į M. M. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. gegužės 25 d. 00.50 val. iki 2022 m. gegužės 26 d. 16.01 val.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8 ir 10 punktais, M. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
B. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 281¹ straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje bei jam paskirti:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiojo Č. J. turto pagrobimas) areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų;
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (automobilio „Renault Megane Scenic“ vagystė) areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų;
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų;
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu – prie griežčiausios bausmės pridedant dalis švelnesnių bausmių ir B. Š. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į B. Š. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. gegužės 25 d. 05.05 val. iki 2022 m. gegužės 26 d., 13.25 val. ir nuo 2022 m. liepos 14 d. 5.27 val. iki 2022 m. liepos 15 d. 11.10 val.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, B. Š. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu bei uždrausti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, B. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsnio 5 dalimi, iš B. Š. valstybei išieškoti automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 870 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų).
B. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Civilinės ieškovės I. B. civilinį ieškinį dėl 823,80 Eur žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamųjų M. M. ir B. Š. solidariai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 201,08 Eur (du šimtus vieną eurą 08 ct) turtinei žalai atlyginti.
Procesą dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. J.1 000 Eur civilinio ieškinio nutraukti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – paketą Nr. 1 su jame esančia nuorūka, paketą Nr. 1 ir paketą Nr. 2 su juose esančiais biologiniais pėdsakais, kurie saugomi byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmus.