- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-28
- Bylos Nr.
- 2-479-896/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17445-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- S. G.
institucijos, byloje teikiančios išvadą, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. atstovei A. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei S. G., institucijai, byloje teikiančiai išvadą, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas R. G. ieškiniu prašo: 1. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp R. G., a.k. (duomenys neskelbtini), ir S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovės S. G. kaltės; 2. Po santuokos nutraukimo jam palikti pavardę G.; 3. Nepilnamečio vaiko A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu R. G.; 4. Nustatyti S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), tvarka: motina su dukra bendrauja pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį nuo 16 val. iki 18 val., dalyvaujant R. G.; 5. Priteisti iš S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą mokant periodinėmis išmokomis po 120 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 6. Priteisti R. G. asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ident. Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovas R. G. ieškinio reikalavimus palaiko. Jis paaiškino, kad santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės, nes ji po santuokos nutraukimo pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Be to, pradėjo grasinti nusižudyti. Buvo atvejis, kada ji pasiėmė dukrą ir išėjo į mišką pasakiusi „suprasi, ką reiškia du lavonai“. Jis su draugais ir kaimynais bei policijos pareigūnais jos ieškojo. Paskutiniu metu atsakovė gyvena atskirai, su dukra bendrauja retai. Jis girdėjo, kad atsakovė laukiasi kūdikio. Jis stengėsi, kad atsakovė spręstų alkoholio problemą, bet atsakovė nesilaikė socialinių darbuotojų rekomendacijų. Jis atsakovės atžvilgiu niekada smurto nenaudojo, nebent bandydavo sulaikyti atsakovę nuo jos veiksmų. Atsakovė nedirba, bet yra darbinga. Dukrai prašo priteisti po 120 Eur išlaikymą. Mano, kad pakaks. Jis pats dirba autoservise, darbas nuo 8 val. iki 17 val. Gauna minimalų darbo užmokestį. Šiuo metu gyvena jo mamai priklausančiame name. Dukra eina į darželį. Už darželį moka apie 60 Eur. Dukra specialių poreikių neturi. Prašo nustatyti atsakovės bendravimo su dukra tvarką. Jis sutiktų, kad tvarka būtų platesnė, kad būtų nustatyta, jog atsakovė gali vieną darbo dieną matytis su dukra. Jis su atsakove, kad ši pasimatytų su dukra, susitinka viešose vietose. Jis nori, kad atsakovė būtų blaivi. Prašo priteisti jam asmeninės nuosavybės teise automobilį, nes jis pirktas už jo lėšas. Automobilio pirkimui buvo pasiėmęs paskolą iš darbdavio, ją grąžino dalimis pats. Didelė dalis buvo grąžinta iki santuokos nudarymo (teismo posėdžio, vykusio 2017-03-08, garso įrašas, 07 min 58 s – 31 min 19 s).
Atsakovė S. G. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pasirašytinai informuota, neatvykimo priežastys nežinomos. Pažymėtina, kad atsakovė neatvyko į du paskutinius teismo posėdžius, apie neatvykimą neinformavo. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovė nebendradarbiavo su jai paskirta advokate, todėl teisinės pagalbos sutartis buvo nutraukta.
Institucijos, byloje teikiančios išvadą, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. atstovė A. V. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu, nustatydamas bendravimo tvarką teismas turi atsižvelgti į atsakovės elgesį ir rekomenduoja nustatyti bendravimo tvarką dalyvaujant ieškovui, sutinka su ieškinio dalimi dėl išlaikymo priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad R. G. ir S. G. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. teikimu S. G. ir R. G. šeima pasiūlyta įtraukti į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl S. G. girtavimo, jos sudėtingos emocinės būklės, konfliktų šeimoje (b.l. 9). R. G. deklaruotas (duomenys neskelbtini), kartu su juo deklaruota dukra A. G. (b.l. 10). R. G. 2016-08-01 išreiškė sutikimą, kad R. G. su dukra A. G. gyventų jai nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). (b.l. 11). Iš Kauno apskrities moterų krizių centro rašto matyti, kad šeimos atvejo peržiūros, vykusios 2016-06-15, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. ir įpareigojimo R. G. ir S. G. lankytis Kauno apskrities moterų krizių centre R. G. nesilankė, S. G. lankėsi vieną kartą (b.l. 20). Iš Savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno rajono Socialinių paslaugų centro rašto matyti, kad 2016-08-22 R. G. paskambino socialinei darbuotojai telefonu ir papasakojo, kad S. G. buvo išsivedusi dukrą per lietų į mišką, prieš tai grasino nusižudysianti kartu su dukra. R. G. iškvietė policijos pareigūnus, kartu su kaimynais ieškojo S. G. ir dukros. Apsilankius šeimoje 2016-08-23 S. G. teigė, kad R. G. viską išsigalvoja, pats prieš ją vartoja smurtą. R. G. teigė, kad sutuoktinė susižalojo, būdama neblaivi, nes nukrito. Šeimoje konfliktai kartojasi nuo 2016-04-07. S. G. ne kartą grasino nusižudyti kartu su dukra (b.l. 21-22). Iš UAB „Marių klinika“ rašto matyti, kad S. G. klinikoje prisirašė 2016-07-26, pas šeimos gydytoją lankėsi 2016-07-26, buvo nukreipta psichiatro konsultacijai (b.l. 23). Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk., Savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno rajono Socialinių paslaugų centro pateikti dokumentai patvirtina, kad tarp šalių nuolat vyksta konfliktai, jos skatinamos spręsti problemas naudojantis socialine pagalba, S. G. raginama spręsti alkoholio problemą (b.l. 23-29, 95-98). R. G. nuosavybės tiese įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (b.l. 58). A. G. lanko (duomenys neskelbtini)darželį (b.l. 59). R. G. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, per laikotarpį nuo 2016 m. vasario iki liepos mėn. jam išmokėta 1797,27 Eur darbo užmokesčio (b.l. 62). R. G. vardu registruotos transporto priemonės Ford Puma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 63). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno sk., specialisto išvados matyti, kad 2016-09-29tiriamoji S. G. paaiškino, kad 2016-09-27 apie 2.00 val. namuose sutuoktinis R. G. konflikto metu suėmęs už riešų vilko grindimis į lauką, parvertė ant lovos ir trankė kumščiais per veidą, per kairę koją, suspaudė ranka dešinį žastą (b.l. 89-90).
Dėl santuokos nutrūkimo pagrindų
Pagal CK trečiosios knygos IV skyrių santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (pavyzdžiui, santuokinę neištikimybę). Tačiau tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo, t. y. kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006).
Ieškovas R. G. santuoką prašo nutraukti dėl atsakovės S. G. kaltės. Ieškovas nurodo, kad atsakovė S. G. po santuokos sudarymo pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, grasindavo nusižudyti, nesprendė savo problemų, todėl ji kalta dėl santuokos iširimo. Teismas atsižvelgia į ieškovo paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, t.y. socialinių tarnybų pateiktą medžiagą, iš kurios matyti, kad šeimoje nuolat kildavo konfliktai, smurtas artimoje aplinkoje būdavo vartojamas dėl abiejų sutuoktinių kaltės, S. G. nesprendė priklausomybės alkoholiui problemos. Be to, iš pateiktų dokumentų matyti, kad sutuoktiniai nuolat kaltina vienas kitą priešingais teisei veiksmais, konfliktai vyksta alkoholio vartojimo pasekoje. Teismas sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma rodo, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes sutuoktiniai nuolat konfliktavo, negerbė vienas kito, naudojo vienas kito atžvilgiu smurtą, be to, S. G. piktnaudžiavo alkoholiu. Todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo
Ieškovas prašo nustatyti dukters A. G. gyvenamąją vietą su juo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas su dukterimi gyvena jo mamai priklausančiame name. Nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas tinkamai rūpinasi dukterimi. A. G. lanko darželį, tėvas domisi jos ugdymu, vaiko psichologinė būklė pagerėjo. Atsakovė S. G. piktnaudžiauja alkoholiu. Tai patvirtina byloje esantys socialinių tarnybų pateikti duomenys. Be to, matyti, kad ir pati S. G. tai pripažįsta, nes lankėsi priklausomybės ligų centre. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. G. psichologinė būklė sudėtinga, jai kyla suicidinių minčių savęs ir dukters atžvilgiu. Teismas daro išvadą, kad vaiko interesus geriau atitiks jo gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu.
Spręsdamas dėl atsakovės bendravimo su dukra nustatymo, teismas daro išvadą, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).
Taigi, visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi LR CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Kita vertus, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaiko teisių apsaugos principais.
Teismas atsižvelgia į tai, kad buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo nustatyta, kad atsakovė su dukra bendrauja kiekvieno mėnesio poriniais savaitgaliais (šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 10 val. iki 18 val. vaiko tėvo R. G. akivaizdoje, apie numatomą bendravimą iš anksto informuodamas nurodytu telefono numeriu prieš dvi dienas iki būsimo bendravimo. Ieškovas nurodo, kad atsakovė nesilaikė bendravimo tvarkos, su dukra matydavosi retai, arba būdavo neblaivi. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad A. G. yra dviejų su puse metų amžiaus, todėl miega „pietų“ miegą. Darytina išvada, kad netikslinga nustatyti bendravimą savaitgaliais ir prieš miegą ir po jo. Todėl laikas šeštadieniais nustatytinas nuo 10 val. iki 13 val., o sekmadieniais nuo 16 val. iki 19 val.
Teismas užtikrindamas vaiko ir abiejų tėvų teises, sprendžia, kad tikslinga nustatyti tokią bendravimo tvarką:
1. S. G. su dukra A. G. bendrauja kiekvienos savaitės trečiadieniais nuo 18 val. iki 20 val. dalyvaujant vaiko tėvui R. G..
2. S. G. su dukra A. G. bendrauja kiekvieno mėnesio poriniais savaitgaliais – šeštadieniais nuo 10 val. iki 13 val. ir sekmadieniais nuo 16 val. iki 19 val., dalyvaujant vaiko tėvui R. G..
3. S. G. apie numatomą bendravimą iš anksto informuoja R. G. nurodytu telefono numeriu SMS žinute prieš dvi dienas iki būsimo bendravimo.
4. R. G., S. G. neinformavus nustatytu laiku arba neatvykus bendrauti per vieną valandą, turi teisę su vaikais išvykti iš gyvenamosios vietos.
5. Bendravimas vyksta šalių sutartoje vietoje, o šalims nesusitarus - vaikų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Dėl išlaikymo priteisimo
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).
Ieškovas prašo priteisti išlaikymą iš atsakovės dukrai A. G. po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukters pilnametystės.
Iš byloje nustatytų duomenų matyti, kad šalių dukra A. G. teismo sprendimo priėmimo metu yra dvejų su puse metų amžiaus. Ji lanko darželį, kuris kainuoja 60 Eur. Ieškovas su dukra gyvena jo mamai priklausančiame name, prisideda prie komunalinių mokesčių sumokėjimo. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad šalių dukra specialiųjų poreikių neturi. Atsižvelgdamas į byloje surinktus duomenis, į vaiko amžių, į tokio amžiaus vaiko poreikius maistui, aprangai, jo dalį komunalinių mokesčių, mokestį už darželį, būtinas išlaidas higienos reikmenims, ugdymo priemonėms, poilsiui, teismas sprendžia, kad šalių dukters poreikiams patenkinti per mėnesį pakanka 240 Eur.
Ieškovas gauna minimalų darbo užmokestį.
Spręsdamas dėl atsakovės galimybės teikti dukrai išlaikymą, teismas pažymi, kad iš byloje surinktų duomenų matyti, jog atsakovė yra darbingo amžiaus, darbinga, tačiau nedirba. Atsakovė turto neturi. Spręsdamas dėl tėvų pareigų teikti išlaikymą, teismas pažymi, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Šiuo atveju nesprendžiamas klausimas ar šalių dukra dėl labai geros tėvų turtinės padėties turi teisę į didesnį nei jų būtinuosius poreikius patenkinantį, išlaikymą. Teismas sprendžia, kad atsakovė turi siekti gauti tokias pajamas, kurių pakaktų patenkinti minimaliems dukters poreikiams. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, ar jų neturėjimu, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011).
Taip pat atsižvelgtina, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).
Teismas atsižvelgdamas į nustatytus vaikų poreikius bei šalių turtinę padėtį, sprendžia, kad 120 Eur išlaikymas iš atsakovės dukrai A. G. patenkins minimalius vaiko poreikius ir tokio išlaikymo priteisimas nepažeis šalių teisių.
Dėl bendrąja jungtine sutuoktinių įgyto turto padalinimo
Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis), todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma. Visų pirma teismas turi nustatyti dalytiną turtą, o paskui kiekvieno iš sutuoktinių bendro turto dalis. Įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad santuokos metu yra įgytas automobilis Opel Zafira, kurio rinkos vertę ieškovas nurodo 800 Eur. Atsakovė atsiliepime į ieškinį dėl automobilio vertės neprieštaravo. Ieškovas prašo automobilį pripažinti jo asmenine nuosavybe. Ieškinyje jis nurodė, kad automobilis pirktas panaudojus asmenines lėšas, kurios gautos jo mamai padovanojus pinigus. Teismo posėdžio metu nurodė, kad pinigus skolinosi iš darbdavio, dalį jų grąžino iki santuokos sudarymo. Teismas sprendžia, kad ieškovo nurodomos aplinkybės dėl lėšų automobiliui pirkti kilmės nenuoseklios, be to, ieškovas nepateikė jokių savo paaiškinimus patvirtinančių įrodymų. Todėl darytina išvada, kad transporto priemonė yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas atsižvelgia į tai, kad su ieškovu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, į tai, kad ieškovas gyvena rajone, vaiką reikia vežti į darželį, į ieškovo pajamas, kad gauna tik minimalų darbo užmokestį ir iš šių lėšų išlaiko save bei dukrą, į transporto priemonės vertę, todėl daro išvadą, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir automobilį priteisti ieškovui, atsakovei nepriteisiant kompensacijos. Teismas sprendžia, kad priteisus kompensaciją atsakovei, ieškovo turtinė padėtis neleistų jos išmokėti nepardavus vienintelio turimo turto – automobilio, kuris, kaip jau minėta, naudojamas ir vaiko poreikiams tenkinti.
Dėl pavardžių
Tarp šalių ginčo dėl pavardžių nėra, todėl ieškovui paliktina prigimtinė pavardė „G.“, o atsakovei santuokinė pavardė „G.“.
Dėl tarpusavio išlaikymo
Šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašo.
Iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas ir kurių mokėjimas jam buvo atidėtas. Ieškovas sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį, o visa žyminio mokesčio suma turėjo būti 65 Eur. Ieškinys dalyje dėl santuokos nutraukimo patenkintas iš dalies, todėl iš atsakovės valstybei priteistina 20 Eur žyminio mokesčio dalis. Ieškovui atidėta 24 Eur žyminio mokesčio dalis už turtinį reikalavimą priteistina iš atsakovės, nes ieškinys šioje dalyje patenkintas visiškai. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimą mokėjimo. Iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis pagal patenkintą sumą per 12 mėnesių laikotarpį, t.y. 43,20 Eur.
Bylos nagrinėjimo metu susidarė 9,85 Eur pašto išlaidos, kurios priteistinos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini)Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp R. G., a.k. (duomenys neskelbtini), ir S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo R. G. palikti pavardę „G.“, S. G. – „G.“.
Nepilnamečio vaiko A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu R. G..
Nustatyti S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), tvarką:
1. S. G. su dukra A. G. bendrauja kiekvienos savaitės trečiadieniais nuo 18 val. iki 20 val. dalyvaujant vaiko tėvui R. G..
2. S. G. su dukra A. G. bendrauja kiekvieno mėnesio poriniais savaitgaliais – šeštadieniais nuo 10 val. iki 13 val. ir sekmadieniais nuo 16 val. iki 19 val., dalyvaujant vaiko tėvui R. G..
3. S. G. apie numatomą bendravimą iš anksto informuoja R. G. nurodytu telefono numeriu SMS žinute prieš dvi dienas iki būsimo bendravimo.
4. R. G., S. G. neinformavus nustatytu laiku arba neatvykus bendrauti per vieną valandą, turi teisę su vaikais išvykti iš gyvenamosios vietos.
5. Bendravimas vyksta šalių sutartoje vietoje, o šalims nesusitarus - vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą mokant periodinėmis išmokomis po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. R. G. paskirti A. G. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
6. Priteisti R. G. asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ident. Nr. (duomenys neskelbtini).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 97,05 Eur (devyniasdešimt septynis eurus 5 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.