Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto T. S. skundą dėl Valstybės įmonės Registrų centro 2024 m. spalio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-1561-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – VĮ Registrų centras) specialistė 2024 m. spalio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-1561-2024 paskyrė T. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 223 straipsnio 2 dalį administracinę nuobaudą – 615 Eur baudą.

Nutarime nurodyta, kad Juridinių asmenų registro duomenimis uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė) vadovas per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 str. 4 d. ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 str. 2, 3 d. Vadovaujantis CK 2.66 str. 4 d., ABĮ 58 str. 2, 3 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120.2, 123 ir 127.1 p., juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 str. 1 d. 11 p., bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 str. 1 d., turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 str. 1 d. ir Bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais melais, todėl Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 str., ABĮ 37 str. 12 d. 10 p., Nuostatų 38.2 ir 41 p., už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės.

Finansinių ataskaitų rinkinys buvo užpildytas laiku, t. y. 2024 m. gegužės 30 d., tačiau dėl neaiškių priežasčių Registrų sistemoje buvo fiksuojamas, kaip ne pilnai pateiktas, dėl ko finansinių ataskaitų rinkinys po 60 d. buvo anuliuotas. Mano, kad yra galimos dvi priežastys: pirma, žmogiškoji klaida – finansines ataskaitas teikusi buhalterė neatliko iki galo visų veiksmų, t. y. nepaspaudė antrą kartą mygtuko pateikti, kas labai mažai tikėtina, nes buhalterė dirba keliose įmonėse ir daug metų teikia tokias ataskaitas; antra, techninė klaida – galimai įvyko techninė klaida perduodant duomenis internetu arba VĮ Registrų centro sistemoje, dėl kurios ataskaitos nebuvo priimtos. VĮ Registrų centras pripažino, kad ataskaitos buvo užpildytos, bet nesiėmė jokių veiksmų išsiaiškinti, kodėl jos buvo anuliuotos ir apie anuliavimą nebuvo informuoti. Remiantis išdėstytu, galima teigti, kad finansinės ataskaitos buvo teikiamos, tačiau VĮ Registrų centras ataskaitų nepatvirtino dėl žmogiškosios ar techninės klaidos ir tai nebuvo tyčinis veiksmas ar neveikimas. Kaip tik priešingai buvo atlikti aktyvus veiksmai siekiant jas pateikti ir ataskaitų teikėjas Bendrovės buhalterė buvo įsitikinusi, kad ataskaitos yra pateiktos laiku ir jį (T. S.), įmonės vadovą informavo, kad atskaitas pateikė. Tai turėtų būti traktuojama kaip lengvinanti aplinkybė.

Spalio 10 d. registruotu laišku gavo pranešimą apie tai kad yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu. Bendrovės buhalterė spalio 11 d. 10.49 val. telefonu 8 52688262 susisiekė su VĮ Registrų centro konsultacijų centru (VĮ Registrų centre turi būti to pokalbio įrašas). Ten bandė išsiaiškinti, kodėl finansinių ataskaitų rinkinys buvo atmestas. Jai patvirtino, kad ataskaitos buvo teiktos ir pasakė, kad galimai nepaspaudė antrą kartą mygtuko pateikti. Paklausus, ką daryti tokiu atveju, pasakė, kad tokiu atveju, kadangi nepateikta dėl klaidos, galim rašyti prašymą ir galimai nuobauda bus panaikinta. Tada jis rašė prašymą panaikinti nuobaudą ir spalio 12 d. el. paštu išsiuntė į VĮ Registrų centrą, tačiau jo prašymas nebuvo nagrinėtas ir priimant nutarimą byloje į jį nebuvo atsižvelgta. Administraciniu nurodymu paskirtos 300 eurų baudos laiku nesumokėjo, kadangi po konsultacijos su VĮ Registrų centro darbuotojais manė, kad protokolas jo prašymu tikrai bus panaikintas.

Spalio 12 d. finansinių ataskaitų rinkinys buvo pateiktas pakartotinai. Bendrovė veikia nuo 2019 metų ir kiekvienais metais visos ataskaitos yra pateikiamos laiku. Bendrovė maža, joje dirba tik 2 žmonės, veikla minimali, įmonė jokių įsiskolinimų neturi, nebuvo jokio pagrindo neteikti ataskaitų, dėl ataskaitų pavėluoto pateikimo realios žalos niekam nepadaryta. Todėl šis pažeidimas traktuotinas, kaip mažareikšmis.

Dėl netyčia padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Mano, kad tai bus pamoka ateičiai, kad reikia atidžiau kontroliuoti darbuotojų veiklą, kad tokių klaidų nebepasikartotų. Mano, kad paskirta nuobauda, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes yra neproporcingai didelė, neatitinka proporcingumo reikalavimų ir vertinant pažeidimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes yra per griežta.

Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, jis privalo imtis visų reikiamų priemonių, kad visi reikiami duomenys būtų pateikti laiku net ir tuo atveju, jei šią pareigą yra pavedęs atlikti kitam asmeniui. Teismų praktikoje pažymima, kad nepaisant to, ar bendrovė turi savo buhalterį, ar samdo bendrovę, kuri tvarkys jos buhalterinę apskaitą, bendrovės vadovas privalo kontroliuoti jų tinkamą darbą, todėl jų pareigų neatlikimas, savaime nešalina bendrovės vadovo kaltės (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-305-651/2019).

Motyvuojamoji dalis

Teismų praktikoje konstatuota, kad ANK 223 straipsnyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas ne tik tyčine kaltės forma, tačiau ir dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-26-495/2020). Taigi, tyčios nebuvimas pareiškėjo atsakomybės nešalina. Į kaltės formą buvo atsižvelgta parenkant baudos dydį, kuris šiuo atveju yra artimas minimaliam ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos dydžiui.

Iš skundžiamo nutarimo motyvuojamosios dalies matyti, kad priimant nutarimą buvo įvertinta pareiškėjo pozicija, nutarime yra aptartos pareiškėjo nurodytos aplinkybės. Vien tai, kad pareiškėjas kitaip vertina tam tikrų aplinkybių reikšmę jo atsakomybės kilimui, nesudaro pagrindo teigti, kad jo paaiškinimai nebuvo įvertinti. Nutarimą priėmusi specialistė faktinių aplinkybių vertinimą motyvuotai pagrindė nurodydama teisės normas bei teismų praktiką, kuria vadovaujasi.

Konkreti žala nėra būtinasis administracinio nusižengimo požymis, kuris privalo būti nustatytas taikant administracinę atsakomybę pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Pažymėjo, kad registro duomenys, jame kaupiami dokumentai ir bet kokia kita registrui pateikta informacija yra vieša (CK 2.71 straipsnio 1 dalis), o kiekvienas asmuo turi teisę gauti bet kokius registro duomenis, jame saugomų dokumentų ar informacijos kopijas (CK 2.72 straipsnio 3 dalis). Taigi, Bendrovės metinių finansinių ataskaitų nepateikimas registro tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais.

Papildomai pažymėjo, kad ANK 12 straipsnio 1 dalies prasme padarytas administracinis nusižengimas nėra priskiriamas mažai pavojingoms veikoms, be to, baudos, įtvirtintos ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje, maksimalus dydis ir vidurkis sudaro pagrindą vertinti, kad aptariamas administracinis nusižengimas, įstatymų leidėjo požiūriu, yra pavojingas teisės pažeidimas. Todėl švelninti administracinės atsakomybės dėl to, jog nebuvo nustatyta konkreti padaryta žala konkretiems asmenims, nėra pagrindo.

Teismų praktikoje pažymima, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria nei juridinio asmens teisinės formos, nei statuso ar kitų kriterijų (turėtos metinės apyvartos, pelno ir nuostolių ir pan.), kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos, todėl ši pareiga imperatyviai privaloma visų formų juridiniams asmenims, nepaisant to, ar jie atskaitiniais metais gavo pelno, ar ne (Klaipėdos apygardos teismo 2018-02-28 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo 2017¬12-01 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017). Todėl nei įmonės dydis, nei jos finansinė būklė nėra ir negali būti vertinamos skiriant administracinę nuobaudą jos vadovui.

Pažymėjo, kad nuoširdaus gailėjimosi aplinkybė primą kartą nurodyta tik teikiant skundą. Pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nusižengimą padaręs asmuo turi ne tik prisipažinti padaręs nusižengimą, bet ir nuoširdžiai gailėtis ar padėti jį išaiškinti. Kitaip tariant, turi būti nustatyta dviejų aplinkybių visuma: 1) kaltininko prisipažinimas padarius nusižengimą; 2) kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusižengimo arba padėjimas padarytą nusižengimą išaiškinti. Teismų praktikoje nurodoma, kad nuoširdus gailėjimas negali būti vertinamas kaip formalus tokio gailėjimosi pareiškimas, kuris nepasireiškia objektyvioje tikrovėje, tai negali būti deklaratyvaus pobūdžio teiginiai ir toks nuoširdus gailėjimasis negali kilti iš to, kad nėra kito pasirinkimo, o tik pripažinti kaltę (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-76-380/2018, 11 punktas). Tik po nutarimo priėmimo deklaruotas gailėjimasis negali būti vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Paskirtos baudos dydis ne tik mažesnis už sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, bet yra artimas minimaliam, todėl nėra pagrindo vertinti, kad paskirta bauda yra neproporcingai didelė.

Apibendrinant darė išvadą, kad nutarimą priėmusi specialistė tinkamai vertino byloje esančias faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, išsamiai motyvavo ir pagrindė nutarimą. Pareiškėjo pateikti argumentai nepaneigia administracinės atsakomybės taikymo pareiškėjui pagrindų egzistavimo ar taikytos atsakomybės proporcingumo.

Teismo posėdyje T. S. prašė skundą tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu.

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas iš dalies.

T. S. neginčija savo padaryto administracinio nusižengimo, todėl šioje byloje iš esmės yra keliamas klausimas tik dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnio 1 dalis).

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad byloje nenustatyta T. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Tačiau teismas neturi pagrindo abejoti, jog T. S. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, teikė finansinių ataskaitų rinkinį pakartotinai, todėl ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Administracinių nusižengimų registro duomenimis, T. S. už tokį administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą. Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad T. S. nėra linkęs šiurkščiai ir sistemingai pažeidinėti įstatymus, o jo padarytas pažeidimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, taip pat tai, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, kadangi finansinių ataskaitų rinkinys buvo teikiamas laiku, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių buvo anuliuotas, kad finansinių ataskaitų rinkinys yra pateiktas, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, T. S. gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, todėl T. S. skundas tenkinamas iš dalies, pakeistina skundžiamo nutarimo dalis, kuria T. S. pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 615 eurų bauda, ją sumažinant iki 150 eurų dydžio.

T. S. už skundą šioje byloje sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį. Administracinių nusižengimų bylose žyminis mokestis nėra mokamas, todėl T. S. grąžintinas be pagrindo sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto T. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Valstybės įmonės Registrų centro 2024 m. spalio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-1561-2024 ir T. S. pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį paskirtą administracinę nuobaudą – 615 eurų baudą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, sumažinti iki 150 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų.

Pripažinti T. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Likusią skundžiamo nutarimo dalį palikti nepakeistą.

T. S. grąžinti 30 (trisdešimties) eurų žyminį mokestį.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.