Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininko Artūro Mikalausko apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. sausio 8 d. nutarties, kuria patenkintas V. Š. skundas ir pakeista Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2017 m. spalio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuriuo V. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį paskirta 320 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 13 mėnesių, dalis ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. spalio 28 d. V. Š. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyta, kad jis 2017 m. spalio 28 d. 16.15 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,61 prom. girtumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ 14 punktą, tokie V. Š. veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2017 m. spalio 28 d. nutarimu V. Š. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, už tai jam skirta 320 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 13 mėnesių.

4.3. V. Š. išsakyti teismui motyvai yra tik siekiamybė sušvelninti administracinę atsakomybę. V. Š. bandymas išvengti administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo – leidžia teigti apie V. Š. atsainų požiūrį į teisės aktus bei savo neteisėto elgesio toleravimą. Transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų, tai yra apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Administracinėmis nuobaudomis siekiama pažeidėją priversti patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, kurie įspėjamai veiktų pažeidėją ir kitus asmenis, linkusius daryti pažeidimus. V. Š. vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus žinojo, kad už pažeidimą, kurį jis daro, gali būti baudžiamas specialiosios teisės atėmimu, ir sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus prisiėmė visą atsakomybę už kilsiančias pasekmes.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. Š. su Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininko apeliaciniu skundu nesutinka, prašo palikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. sausio 8 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 straipsnis). Apeliaciniame skunde nėra keliamas klausimas dėl veikos kvalifikavimo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, bet yra nesutinkama su paskirta administracinio poveikio priemone, būtent šiuo klausimu (dėl administracinio poveikio priemonės individualizavimo) apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Skundžiama Tauragės apylinkės teismo nutartimi tenkintas V. Š. skundas ir pakeista Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato nutarimo dalis tiek, kiek tai yra susiję su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, ir paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 prom., bet ne daugiau negu 1,5 prom.) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 Eur iki 450 Eur, o šio straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už tokį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Konkrečiu atveju V. Š. paskirta administracinė nuobauda – 320 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 13 mėnesių. Taigi skundžiama Tauragės apylinkės teismo nutartimi V. Š. paskirta švelnesnė negu įstatymo numatyta administracinio poveikio priemonė ją sutrumpinant septyniais mėnesiais.

Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinio poveikio priemonę, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytos veikos padarymą laiko proporcinga priemone tam, kad būtų pasiekti visuomenei svarbūs tikslai, ši priemonė yra būtina visuomenei svarbiems tikslams pasiekti ir ja nėra varžomos žmogaus teisės ir laisvės daugiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tačiau tam tikrais atvejais padarytas pažeidimas gali būti toks, kad už jo padarymą taikoma administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti laikoma neproporcinga ir neteisinga padaryto pažeidimo pobūdžiui priemone ir toks jos taikymas prieštarautų teisingumo bei protingumo principams. ANK 34 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi teismas ar įstatymo nustatytos institucijos turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, kai, teismo ar įstatymo nustatytų institucijų vertinimu, ANK numatytos normos sankcijoje įtvirtinta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per didelė nusižengimą padariusiam asmeniui, neproporcinga padarytam nusižengimui ir dėl to yra neteisinga. Tačiau tokie atvejai turi būti itin reti ir išimtiniai. Teismas ar įstatymo nustatyta institucija savo sprendimą privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 5 dalis).

Tauragės apylinkės teismas, skirdamas švelnesnę, negu įstatymo numatyta, administracinio poveikio priemonę atsižvelgė į tai, kad V. Š. nusižengimas padarytas miestelyje vykusios šventės metu, leistina norma viršyta nežymiai, jis pats vairavimo metu jautėsi normaliai ir nemanė, kad galėtų viršyti nustatytą ribą, kad jis anksčiau nėra pažeidęs Kelių eismo taisyklių ir nėra baustas, yra lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgė į tai, kad V. Š. teisingai nurodė su alkoholiu susijusias aplinkybes, kad jis dirba valstybės tarnyboje, kur dažnai reikia vežti seniūnijos darbuotojus tarnybos reikalais. Iš šių teismo sprendimo motyvų matyti, kad, skirtingai, negu teigia apeliantas, teismas eksplicitiškai (tiesiogiai) nepripažino apeliaciniame skunde nurodyto V. Š. prisipažinimo padarius nagrinėjamą administracinį nusižengimą kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Teismo nutarties motyvuose yra tik paminėta, jog posėdžio teisme metu V. Š. kaltę pripažino, bet nėra teisiškai ir aiškiai įvertinta, ar šį kaltės pripažinimą teismas trakuoja kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismo motyvuose yra tik nurodyta, kad yra atsakomybė lengvinanti aplinkybė, į kurią teismo yra atsižvelgta, tačiau nėra įvardyta konkreti aplinkybė, kuri teismo pripažintina kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ir dėl to nėra aišku, kurią konkrečiai atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas pripažįsta ir į kurią atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas atsižvelgia grįsdamas skundžiamą sprendimą. Be to, pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nusižengimą padaręs asmuo turi ne tik prisipažinti padaręs nusižengimą, bet ir nuoširdžiai gailėtis ar padėti jį išaiškinti. Kitaip tariant, turi būti nustatyta dviejų aplinkybių visuma: 1) kaltininko prisipažinimas padarius nusižengimą; 2) kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusižengimo arba padėjimas padarytą nusižengimą išaiškinti. Teismo motyvuose visiškai apie tai nėra pasisakyta. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad V. Š. prisipažinimas teisme negali būti vertinamas kaip padarytas savo noru vien dėl to, kad jis tokį prisipažinimą padarė turėdamas Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos išvadą, tačiau šis prisipažinimas negali būti vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kadangi V. Š. padarytas prisipažinimas negali būti laikomas nuoširdžiu. Nuoširdus gailėjimas negali būti vertinamas kaip formalus tokio gailėjimosi pareiškimas, kuris nepasireiškia objektyvioje tikrovėje, tai negali būti deklaracinio pobūdžio teiginiai ir toks nuoširdus gailėjimasis negali kilti iš to, kad nėra kito pasirinkimo, o tik pripažinti kaltę. Konkrečiu atveju V. Š. nuoširdus gailėjimas išreikštas tik tuomet, kai jis surinko duomenis, kurie ne paneigia jo kaltę, kurią jis ginčijo administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, o priešingai, ją patvirtina. Nors byloje yra pateiktas Sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimas (b. l. 16), kurį V. Š. gavo po padaryto administracinio nusižengimo, tačiau tokio pažymėjimo gavimas yra tik noro keisti savo elgesio modelį pareiškimas, bet neturi reikšmės nuobaudos skyrimui.

V. Š. padarė vieną pavojingiausių nusižengimų – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą paprastai atlieka alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodyta priešingai. Pareigūnų naudotu alkotesteriu buvo nustatytas lengvas 0,61 prom. girtumo laipsnis (b. l. 12). Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumas neparodo tokios asmens būsenos, kuri buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (kasacinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013). V. Š. girtumas buvo patikrintas VšĮ Šilutės ligoninėje, kur šioje sveikatos priežiūros įstaigoje naudotu alkotesteriu nustatytas 0,42 prom. girtumo laipsnis pirminio tyrimo metu 17.46 val. ir 0,42 prom. girtumo laipsnis pakartotinio tyrimo metu 18.08 val. (Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 33, b. l. 14–15). Tačiau asmens neblaivumo laipsnis yra svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo ar patraukto asmens iniciatyva atlikto tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tokias pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. V. Š. transporto priemonės vairavimo metu nustatytas 0,61 prom. girtumo laipsnis 0,21 prom. viršijo ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą 0,4 prom. minimumą, kuriam esant taikoma administracinė atsakomybė. Tauragės apylinkės teismas tinkamai motyvavo, kad Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 33 rodo, kad V. Š. būsena po pusantros valandos jau iš esmės atitiko Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tačiau Kelių eismo taisyklių pažeidimo metu jo būsena šių reikalavimų visiškai neatitiko, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, esant 0,61 prom. girtumo laipsniui, todėl šis teismo argumentas negali būti laikomas tinkamu sprendimui, kuriuo siekiama skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, administracinio poveikio priemonę.

Apeliantas skunde tinkamai nurodė, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų, tai yra apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. ANK 422 straipsnio 5 dalies prasme visiškai nėra svarbu, kur buvo vartojami alkoholiniai gėrimai: vykusio renginio metu ar ryte (b. l. 42). Visiškai nėra svarbu, kad nusižengimą padaręs asmuo vartojo nestiprius alkoholinius gėrimus – alų ar karštą vyną (b. l. 42). Visiškai nėra svarbu, kad nusižengimo padarymo dienos rytą asmuo vartojo tik vieną butelį alaus (b. l. 42). Taip pat visiškai nėra svarbu ir tai, kad nusižengimą padaręs asmuo jautėsi normaliai ir nemanė, kad galėtų viršyti įstatymo nustatytą ribą. Svarbu tai, kad nusižengimą padaręs asmuo niekieno neverčiamas, sąmoningai vartojo alkoholinius gėrimus ir po to sąmoningai priėmė sprendimą vairuoti transporto priemonę visiškai nepagrįstai tikėdamasis, kad jo kraujyje etilo alkoholio koncentracija neviršys įstatymų leidėjo nustatytos ribos (b. l. 42–43). Tikėjimas, kad girtumo aplinkybės nėra, asmens vidiniai pojūčiai, kad girtumo aplinkybės nėra, kai ši aplinkybė buvo ir buvo nustatyta pareigūnų, negali būti vertinama kaip išskirtinė aplinkybė, kuriai esant gali būti taikoma ANK 34 straipsnio 5 dalis, laikant, kad paskirta administracinio poveikio priemonė neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Nusižengimą padaręs asmuo, žinodamas, kad vartojo alkoholinius gėrimus, vairuodamas transporto priemonę, elgėsi kaip neatsakingas žmogus, kuris lengvabūdiškai pasitikėjo savo jėgomis ir tokiais savo veiksmais kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, jis be jokio objektyvaus pagrindo, išskyrus savo vidinius pojūčius, subjektyvų situacijos vertinimą, pasitikėjo savo jėgomis. Tačiau toks pasitikėjimas nėra pagrindas švelninti paskirtą nuobaudą.

Apeliaciniame skunde tinkamai nurodyta, kad darbas valstybės tarnyboje negali būti vada skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, nuobaudą. Valstybės tarnautojui galioja tokie patys įstatymai ir nustatyta dar daugiau pareigų. Byloje pateikti dokumentai leidžia teigti, kad V. Š. nėra valstybės tarnautojas, bet yra Švėkšnos seniūnijos žemės ūkio specialistas (b. l. 17–18), todėl Tauragės apylinkės teismo nurodytas motyvas grindžiant skundžiamą sprendimą, jog V. Š. dirba valstybės tarnyboje, laikytinas nepagrįstu. Kita vertus, V. Š., nors ir nebūdamas valstybės tarnautoju, visgi Šilutės rajono savivaldybės administracijos Švėkšnos seniūnijos charakteristikoje apibūdinamas kaip geras darbuotojas bei specialistas, kuris yra gerbiamas už savo nuoširdumą, paprastumą, tolerantiškumą, gebėjimą susikalbėti su įvairiausio sluoksnio žmonėmis, yra ilgametis Inkaklių rinkimų apylinkės pirmininkas, 2011 m. buvo kandidatas sąraše į Šilutės rajono savivaldybės tarybą (b. l. 17–18). Tačiau žmogus, kuris yra geras darbuotojas ir specialistas ir kuris yra gerbiamas už savo nuoširdumą, paprastumą, tolerantiškumą, gebėjimą susikalbėti su įvairiausio sluoksnio žmonėmis, nebūtinai yra atsakingas eismo dalyvis. Visos šios savybės, kurias nurodė darbdavys, taip pat savybės, kuriomis pats V. Š., kaip nepriekaištingos reputacijos žmogaus, save apibūdino, nesutrukdė jam vartoti alkoholinius gėrimus ir vietoj to, kad priimtų sprendimą nevairuoti transporto priemonės, jis priėmė sprendimą ją vairuoti, nes jis, neturėdamas jokio objektyvaus pagrindo, manė, jog yra blaivus, taip objektyviai, realioje tikrovėje keldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams, ir tik dėl atsitiktinumo buvo išvengta rimtesnių tokio poelgio padarinių. V. Š. skunde Tauragės apylinkės teismui nurodyta, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga tiek dėl darbo, tiek dėl šeimos reikalų (b. l. 6–7). Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turėtų sukurti tam tikrų kasdieninio gyvenimo nepatogumų, kurių nusižengimą padaręs asmuo norėtų išvengti ar juos susimažinti, tačiau pažymėtina, kad tuos nepatogumus V. Š., kaip vyresnio amžiaus žmogus, turintis tam tikrą gyvenimo patirtį ir nepriekaištingą reputaciją, savo elgesiu turintis rodyti pavyzdį kitiems, laisva valia sau ir sukėlė. V. Š. sąmoningai vartojo alkoholinius gėrimus, sąmoningai priėmė sprendimą vairuoti transporto priemonę ir rezultatas yra tas, kad jis padarė administracinį nusižengimą, už kurio padarymą sankcijoje yra numatyta adekvati ir teisinga administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, kuri buvo pritaikyta administracinio nusižengimo byloje. V. Š. padarė administracinį nusižengimą ir už tai jis turi atsakyti įstatymo nustatyta tvarka paskyrus įstatymo normoje numatytą sankciją. Nagrinėjama situacija nėra itin retas, išskirtinis atvejis, kuriam esant galėtų būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, administracinio poveikio priemonė.

Išnagrinėjęs apeliacinį skundą bei skundžiamą teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. sausio 8 d. nutartis, kurioje taikoma ANK 34 straipsnio 5 dalis, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina. Tauragės apylinkės teismas nepagrįstai tenkino V. Š. skundą ir pakeitė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2017 m. spalio 28 d. nutarimo dalį skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 13 mėnesių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. sausio 8 d. nutartį ir priimti naują nutartį: palikti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2017 m. spalio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.