Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1816-436/2016

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-12-22
Bylos Nr.: 2A-1816-436/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-04089-2014-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Mindaugas Šimonis, Diana Labokaitė, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas: L. J.
Atsakovas: M. J.
Trečiasis asmuo: AB SEB bankui

Kategorijos

2.5.1.3.6Piniginės prievolės

Civilinė byla Nr. 2A-1816-436/2016Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04089-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.3.6.; 2.6.2.4.3.; 2.6.2.7.; 2.6.2.8; 3.3.1.21. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės, atstovaujamos advokato T. R., apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-101-571/2015 pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui M. J., trečiajam asmeniui AB SEB bankui, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės turto dalybų ir atsakovo M. J. priešieškinį ieškovei L. J., trečiajam asmeniui AB SEB bankui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė L. J. prašė teismo nutraukti santuoką dėl atsakovo M. J. kaltės. Po santuokos nutraukimo jai palikti J. pavardę.Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 38 000 eurų, tačiau išminusuojant jam įsigyti paimto kredito likutį, kuris ieškinio pareiškimo dieną sudarė 37 560 eurų; butą su sandėliuku, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 19 600 eurų; automobilį „Audi A2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2700 eurų; miegamojo lovą su čiužiniu, kurios vertė 300 eurų; televizorių „Philips“, kurio vertė 500 eurų; odinį baldų komplektą, kurio vertė 1000 eurų; stalą „Kler“, kurio vertė 200 eurų; stiklinį stalą, kurio vertė 145 eurų; spintą su veidrodžiais, kurios vertė 200 eurų; komodą, kurios vertė 50 eurų; virtuvės stalą su 3 kėdėmis, kurių vertė 200 eurų; palydovinės antenos komplektą, kurio vertė 200 eurų; televizoriaus priedėlį, kurio vertė 30 eurų; 6096,13 eurų kompensaciją, kaip ½ dalį piniginių lėšų, kurios iki 2014 m. spalio mėnesio buvo sukauptos atsakovo M. J. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB SEB banke. Atsakovui M. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti: sodo pastatą ir 0,0880 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), kurių vertė 13 322,52 eurai; automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2 400 eurų; sofą – lovą, kurios vertė 230 eurų; sofą – lovą „Ema“, kurios vertė 100 eurų; lovą (viengulę), kurios vertė 230 eurų; viengulę lovą, kurios vertė 40 eurų; 3 vnt. fotelių, kurių vertė 120 eurų (1 vnt. vertė 40 eurų); stalą, kurio vertė 85 eurai; stiklinį stalą, kurio vertė 170 eurų; televizoriaus stalelį, kurio vertė 145 eurai; valgomojo įrankių komplektą, kurio vertė 45 eurai; servizą, kurio vertė 45 eurai; konvekcinį puodą, kurio vertė 150 eurų; trintuvą, kurio vertė 50 eurų; skrudintuvą, kurio vertė 15 eurų; duoninę, kurios vertė 15 eurų; rankinę mėsmalę, kurios vertė 30 eurų; 3 vnt. puodų, kurių vertė 105 eurai (1 vnt. vertė 35 eurai); 2 vnt. keptuvių, kurių vertė 70 eurų (1 vnt. vertė 35 eurai); virdulį, kurio vertė 20 eurų; televizorių „LG“, kurio vertė 200 eurų; televizorių „Samsung“, kurio vertė 130 eurų; dulkių siurblį, kurio vertė 70 eurų; šaldytuvą „Snaigė“, kurio vertė 55 eurai; šaldytuvą „Snaigė“, kurio vertė 145 eurai; skalbimo mašiną LG, kurios vertė 350 eurų; rankų darbo uosio baldų komplektą, kurio vertė 600 eurų; vaiko kambario baldų komplektą, kurio vertė 500 eurų; ventiliatorių – šildytuvą, kurio vertė 85 eurai; DVD grotuvą, kurio vertė 50 eurų; kalėdinę eglę, kurios vertė 30 eurų; 6 vnt. pagalvių, kurių vertė 60 eurų (1 vnt. vertė 10 eurų); 4 vnt. patalynės komplektų, kurių vertė 60 eurų (1 vnt. vertė 15 eurų); 4 vnt. antklodžių, kurių vertė 120 eurų (1 vnt. vertė 30 eurų); 8 vnt. rankšluosčių, kurių vertė 40 eurų (1 vnt. vertė 5 eurai); elektrinį grąžtą, kurio vertė 100 eurų; žoliapjovę „Husgvarna“, kurios vertė 450 eurų; genėtuvą (trumpą) „Fiskars“, kurio vertė 30 eurų; genėtuvą (ilgą) „Fiskars“, kurio vertė 70 eurų; žirkles „Fiskars“, kurių vertė 25 eurai; kastuvą “Fiskars“, kurio vertė 25 eurai; grėblį „Fiskars“, kurio vertė 25 eurai; Už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, ieškovės L. J. naudai priteisti 3893,04 eurų kompensaciją, šią kompensaciją sumokant ne vėliau kaip per 30 dienų, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kreditorinį įsipareigojimą AB SEB bankui pagal 2011 m. rugpjūčio 10 d. kredito sutartį, kuris ieškinio padavimo dieną sudarė 37 560,29 eurus, priteisti ieškovei ir atsakovui kaip solidarią prievolę. Atsakovas M. J. patikslintu priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovei L. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti: butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 28 100 eurų; ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 43 400 eurų; automobilį Audi A2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3040 eurų; automobilį „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 10 000 eurų; sofą – lovą, 230 eurų vertės; lovą (viengulę) 230 eurų vertės; miegamojo lovą su čiužiniu, 435 eurų vertės; stiklinį stalą,170 eurų vertės; stiklinį stalą, 145 eurų vertės; televizorių „Philips“, 810 eurų vertės; komodą, 85 eurų vertės; spintą su veidrodžiais, 290 eurų vertės; šaldytuvą „Snaigė“, 145 eurų vertės; virtuvės baldų komplektą, 1500 eurų vertės; orkaitę „Gorenje“, 290 eurų vertės; įmontuojamą kaitlentę „Gorenje“, 290 eurų vertės; virtuvės stalą, 70 eurų vertės; garintuvą, 145 eurų vertės; vonią „Ravak“, 435 eurų vertė; vonios kriauklę, 290 eurų vertės; unitazą, 350 eurų vertės; 3 vnt. karnizų, 90 eurų vertės (1 vnt. vertė 30 eurų); skalbimo mašiną „LG“, 350 eurų vertės; 2 vandens maišytuvus, 460 eurų vertės (1 vnt. vertė 230 eurų); 3 vnt. pagalvių, 30 eurų vertės (1 vnt. vertė 10 eurų); 2 vnt. antklodžių, 40 eurų vertės (1 vnt. vertė 20 eurų); 2 vnt. patalynės komplektų, 30 eurų vertės (1 vnt. vertė 15 eurų); 1 valgomojo įrankių komplektą, 45 eurų vertės; 1 servizą, 45 eurų vertės; skrudintuvą, 15 eurų vertės; duoninę, 15 eurų vertės; 4 vnt. rankšluosčių,16 eurų vertės (1 vnt. vertė 4 eurai); 1 rankinę mėsmalę, 30 eurų vertės; 3 vnt. puodų, 105 eurų vertės (1 vnt. vertė 35 eurai); 1 keptuvę, 25 eurų vertės; virdulį, 20 eurų vertės. Atsakovui M. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti: sodo pastatą ir 0,0880 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 13 322,52 eurų; ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 43 400 eurų; automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2400 eurų; žoliapjovę „Hugsvarna“, 380 eurų vertės; genėtuvą (trumpą) „Fiskars“, kurio vertė 30 eurų; genėtuvą (ilgą) „Fiskars“, kurio vertė 70 eurų; žirkles „Fiskars“, kurių vertė 25 eurai; kastuvą „Fiskars“, kurio vertė 20 eurų; grėblį „Fiskars“, kurio vertė 25 eurai; sofą – lovą „Ema“, 85 eurų vertės; Sofą – lovą, 85 eurų vertės; televizorių LG, 145 eurų vertės; televizorių „Samsung“, 110 eurų vertės; televizoriaus priedėlį, 30 eurų vertės; stalą, 85 eurų vertės; 3 vnt. fotelių, 105 eurų vertės (1 vnt. vertė 35 eurai); šaldytuvą „Snaigė“, 55 eurų vertės; rankų darbo uosio baldų komplektą, 435 eurų vertės; baldų komplektą „Mimi“, 60 eurų vertės; viengulę lovą, 30 eurų vertės; odinių baldų komplektą, 1500 eurų vertės; stiklinį stalą „Ketler“, 290 eurų vertės; televizoriaus stalą, 145 eurų vertės; vaiko baldų komplektą, 370 eurų vertės; palydovinės antenos komplektą, 290 eurų vertės; 3 vnt. kėdžių, 255 eurų vertės (1 vnt. vertė 85 eurai); vonios baldų komplektą, 200 eurų vertės; dviratį „Ketler“, 150 eurų vertės; ventiliatorių – šildytuvą, 85 eurų vertės; DVD grotuvą, 40 eurų vertės; kalėdinę eglę, 30 eurų vertės; sieninę 3-jų durų spintą su veidrodžiais, 290 eurų vertės; 3 vnt. pagalvių, 30 eurų vertės (1 vnt. vertė 10 eurų); 2 vnt. antklodžių, 40 eurų vertės (1 vnt. vertės 20 eurų); 2 vnt. patalynės komplektų, 30 eurų vertės (1 vnt. vertė 15 eurų); 1 vnt. valgomojo įrankių komplektą, 45 eurų vertės; 1 servizą, 45 eurų vertės; 4 vnt. rankšluosčių, 16 eurų vertės (1 vnt. vertė 4 eurai); 1 rankinę mėsmalę, 30 eurų vertės; 3 vnt. puodų, 105 eurų vertės; 1 keptuvę, 35 eurų vertės. Priteisti iš ieškovės 13 283,74 eurų kompensaciją atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Nustatyti, kad įsipareigojimus pagal 2011 m. rugpjūčio 10 d. kredito sutartį kreditoriui vykdys abi šalys – ieškovė ir atsakovas lygiomis dalimis po ½ dalį. Pripažinti, kad sumokėtos grąžinto kredito įmokos per laikotarpį nuo 2014 m. spalio mėnesio iki 2015 m. balandžio mėnesio kreditoriui SEB bankas pagal 2011 m. rugpjūčio 10 d. Kredito sutartį Nr. 18A1118210687-D3, yra sumokėtos iš atsakovo M. J. asmeninių lėšų. Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai ½ dalį – 738,47 eurus, kurie per 2014 m. spalio – 2015 m. balandžio laikotarpį sumokėti kredito kreditoriui SEB bankas pagal 2011 m. rugpjūčio 10 d. Kredito sutartį Nr. 18A1118210687-D3.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu patenkino patikslinto ieškinio dalį ir patikslinto priešieškinio dalį. Teismas santuoką tarp M. J. ir L. J., sudarytą 1991 m. balandžio 27 d., akto įrašas 1057, Kauno miesto CMS, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vyrui paliko J. pavardę, moteriai – J.. Ieškovei L. J. asmeninės nuosavybės teise priteisė: butą su sandėliuku, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); automobilį „Audi A2“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini); kilnojamuosius daiktus – 2 vnt. patalynės komplektų, 30 eurų vertės (1 vnt. kaina 15 eurų); 2 vnt. antklodžių, 60 eurų vertės (1 vnt. vertės 30 eurų); 3 vnt. pagalvių, 30 eurų vertės (1 vnt. vertė 10 eurų); 4 vnt. rankšluosčių, 20 eurų vertės (1vnt. vertė 5 eurai); valgomojo įrankių komplektą, 45 eurų vertės; 1 servizą, 45 eurų vertės; 3 vnt. puodų, 105 eurų vertės (1 vnt. vertė 35 eurai); 1 keptuvę, 35 eurų vertės; šaldytuvą „Snaigė“, 145 eurų vertės; skalbimo mašiną „LG“, 350 eurų vertės; 2 vandens maišytuvus, 460 eurų vertės (1 vnt. vertė 230 eurų); vonią „Ravak“; 435 eurų vertės; vonios kriauklę, 290 eurų vertės; unitazą, 350 eurų vertės; 3 vnt. karnizų, 90 eurų vertės (1 vnt. vertės 30 eurų); palydovinės antenos komplektą, 250 eurų vertės; vonios baldų komplektą, 200 eurų vertės; televizorių „Philips“, 650 eurų vertės; komodą, 70 eurų vertės; sofą – lovą, 230 eurų vertės; viengulę lovą, 40 eurų vertės; miegamojo lovą su čiužiniu, 400 eurų vertės; stiklinį stalą, 145 eurų vertės; spintą su veidrodžiais, 200 eurų vertės; stiklinį stalą, 170 eurų vertės; orkaitę „Gorenje“, 290 eurų vertės; kaitlentę „Gorenje“, 290 eurų vertės; garintuvą, 145 eurų vertės; virtuvės baldų komplektą, 1000 eurų vertės; odinį baldų komplektą, 1200 eurų vertės.Teismas nustatė, kad automobilis „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra įsigytas už asmenines ieškovės L. J. lėšas. Atsakovui M. J. asmeninės nuosavybės teise priteisė: 0,0880 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); automobilį „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini); kilnojamuosius daiktus: – žoliapjovę „Husgvarna“,400 eurų vertės; genėtuvą (trumpą) „Fiskars“, 30 eurų vertės; genėtuvą (ilgą) „Fiskars“, 70 eurų vertės; žirkles „Fiskars“, 25 eurų vertės; kastuvą „Fiskars“, 25 eurų vertės; grėblį „Fiskars“, 25 eurų vertės; elektrinį grąžtą, 100 eurų vertės; 2 vnt. patalynės komplektų, 30 eurų vertės (1 vnt. kaina 15 eurų); 2 vnt. antklodžių, 60 eurų vertės (1 vnt. vertės 30 eurų); 3 vnt. pagalvių, 30 eurų vertės (1 vnt. vertė 10 eurų); 4 vnt. rankšluosčių, 20 eurų vertės (1vnt. vertė 5 eurai); valgomojo įrankių komplektą, 45 eurų vertės; 1 servizą, 45 eurų vertės; 3 vnt. puodų, 105 eurų vertės (1 vnt. vertė 35 eurai); 1 keptuvę, 35 eurų vertės; virdulį, 20 eurų vertės; trintuvą, 50 eurų vertės; duoninę, 15 eurų vertės; DVD grotuvą, 40 eurų vertės; ventiliatorių – šildytuvą, 85 eurų vertės; šaldytuvą „Snaigė“, 55 eurų vertės; televizorių „LG“, 145 eurų vertės; televizorių „Samsung“, 130 eurų vertės; televizoriaus priedėlį, 30 eurų vertės; televizoriaus stalelį, 145 eurų vertės; vaiko kambario baldų komplektą, 400 eurų vertės; lovą viengulę, 230 eurų vertės; sofą – lovą „Ema“, 90 eurų vertės; sofą – lovą, 85 eurų vertės; stalą, 85 eurų vertės; 3 vnt. fotelių, 120 eurų vertės (1 vnt. vertė 40 eurų); rankų darbo uosio baldų komplektą, 500 eurų vertės; baldų komplektą „Mimi“, 60 eurų vertės; stiklinį stalą „Ketler“, 250 eurų vertės; virtuvės stalą su 3 kėdėmis, 200 eurų vertės. Teismas pripažino, kad kreditoriui AB SEB bankas prievolė, įgyta pagal 2011 m. rugpjūčio 10 d. kredito sutartį Nr. 18A1118210687-D3, yra solidari ieškovės L. J. ir atsakovo M. J. prievolė ir už sutarties vykdymą šalys prieš kreditorių atsakovo solidariai. Teismas nustatė, kad ieškovė L. J. ir M. J. tarpusavyje kreditoriui AB SEB bankas skolą pagal 2011 m. rugpjūčio 10 d. sutartį vykdys lygomis dalimis po ½ dalį. Teismas iš ieškovės L. J. atsakovo M. J. naudai priteisė 9483,74 eurų kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dalį. Priteistą kompensaciją ieškovė L. J. išmoka atsakovui M. J. per 30 dienų, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Likusias ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.Teismas priteisė iš ieškovės L. J. 100 eurų advokato pagalbai apmokėti, 273,77 eurų už turto vertinimą ir ekspertizės atlikimą atsakovo M. J. naudai.Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovė L. J., tiek liudytojai J. J., A. J. tvirtino, jog atsakovas labai dažnai po santuokos sudarymo smurtavo prieš ieškovę. Tačiau iš pateiktų įrodymų teismas ankstesnių atsakovo smurtavimo atvejų prieš ieškovę L. J. nenustatė, o liudytojų J. J. ir A. J. parodymus teismas vertino kritiškai, nes jie yra ieškovės L. J. tėvai, todėl suinteresuoti bylos baigtimi ir palaiko savo dukrą. Be to, jų parodymuose nėra jokio konkretumo, nuoseklumo. Teismas pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas M. J. atžvilgiu buvo pradėtas jau nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo, kai tarp šalių iškilo ginčas dėl turto padalijimo, kaltinimų ieškovės neištikimybe, tačiau toks atsakovo elgesys ieškovės atžvilgiu nėra pateisinamas, toleruotinas ir priimtinas.Teismas iš surinktų įrodymų viseto sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi šalys skirtingai vertino šeimyninius bendro gyvenimo kriterijus, nevienodai suprato sutuoktinių pareigas ir abu skirtingai sprendė iškilusią šeimyninę krizę. Ieškovė, siekdama daugiau dėmesio, įvertinimo, susirado kitą gyvenimo draugą, o atsakovas, nesuprasdamas ieškovės pretenzijų, atšalimo priežasčių, noro keisti santykius, pradėjo prieš ją vartoti fizinį smurtą, reikšti pretenzijas, stengėsi kontroliuoti ieškovę. Teismas vertino, kad sutuoktinių santykiai iširo jiems atskirai rūpinantis darbu, mokesčiais, buitimi, nerandant vienas su kitu supratimo, dėmesio, pakantumo, o bet kokią susidariusią situaciją ar sunkumą traktuojant perdėtai įtariai.Teismas nustatė, kad butas Vilniuje buvo įsigytas turint tikslą, jog jame galėtų gyventi šalių dukra, kuri šiuo metu ir gyvena šiame bute. Šalys patvirtino, kad moka paskolos įmokas, komunalinius mokesčius, abu remia dukrą materialiai, todėl sprendė, kad butas tarp šalių dalintinas po ½ dalį. Kartu nustatė, kad prievolę grąžinti kreditą pagal 2011 m. rugpjūčio 10 d. kredito sutartį Nr. 18A1118210687-D3 vykdys ieškovė ir atsakovas solidariai, tačiau siekiant išvengti ginčų dėl bendraskolių tarpusavio atgręžtinių reikalavimų ateityje, nustatė, jog likusią skolos dalį, įmokas bankui šalys tarpusavyje mokės lygiomis dalimis. Teismas, įvertinęs atliktos ekspertizės išvadą, pateiktas turto vertinimo ataskaitas, nustatė, kad buto su sandėliuku, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 23030 eurų. Butą pripažinus asmenine ieškovės nuosavybe atsakovui turi būti išmokėta kompensacija už ½ dalį buto – 11515 eurų. Nesant tarp šalių ginčo dėl sodo namelio, teismas pripažino sodo pastatą ir žemę atsakovo asmenine nuosavybe ir iš atsakovo ieškovei priteisė kompensaciją už ½ dalį turto – 6661,26 eurus. Tarp šalių nekilo ginčo dėl automobilių padalinimo būdo ir vertės, tačiau ieškovei priteistino turto vertė yra didesnė, todėl iš ieškovės atsakovui priteisė 640 eurų kompensaciją.Byloje šalys neginčijo ir pripažino, kad automobilis „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįtrauktinas į dalintiną santuokinį turtą, kadangi jis įsigytas 2014 m. gruodžio 5 d., kai šalys kartu jau negyveno ir bendro ūkio nevedė, už asmenines ieškovės lėšas.Teismas spręsdamas buitinės technikos, baldų ir kitų daiktų padalijimo klausimą, atsižvelgė į baldų paskirtį, jų naudojamą amžių ir įsigijimo laiką, naudojimą pagal paskirtį, į tai, kad buitinė technika nusidėvi daug labiau, šalių išreikštą padalinimo būdą, daiktų vertę, turint tikslą, kuo mažiau nukrypti nuo lygių dalių principo. Dviratis „Ketler“, kalėdinė eglutė, konvekcinis puodas, skrudintuvas neįtrauktini į dalintiną turtą, nes tarp šalių nebuvo ginčo dėl jų paskirties, o mėsmalės ir dulkių siurblys nedalintini, nes jų nėra. Teismas ieškovei iš viso kilnojamojo turto priteisė už 7770 eurus, o atsakovui – už 3780 eurus. Ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo dalį pinigų, esančių sąskaitoje, kurie buvo kaupiami kaip santaupos, ir atsakovo reikalavimą priteisti iš ieškovės 738,47 eurus už jo sumokėtą už ieškovės dalį, paskolą bankui teismas netenkino. Apibendrindamas, teismas iš ieškovės L. J. atsakovo M. J. naudai priteisė 9483,74 eurų kompensaciją už jai tenkančią didesnę nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dalį.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė L. J. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą pakeisti, ieškovės ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantė nurodo nesutinkanti, kad šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliantė dėl patiriamo smurto šeimoje nesikreipdavo į atitinkamas institucijas, nes yra uždaro būdo, jai buvo nepatogu kam nors pasakoti apie šeimoje patiriamą smurtą, be to, ji dirba pedagoginį darbą mokslo įstaigose, veda seminarus, todėl siekė išvengti viešumo, nes nenorėjo pakenkti savo ir savo šeimos reputacijai. Teismas nepagrįstai nevertino liudytojų – apeliantės tėvų parodymų, kurie teisme davė priesaiką ir aiškiai, detaliai paaiškino teismui apie atsakovo vartojamą tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą apeliantės atžvilgiu. Atsakovas neigė, naudojęs prieš apeliantę fizinį smurtą, tačiau tai nustatyta ikiteisminio tyrimo metu. Siekdamas, jog nebūtų nuteistas, atsakovas prisipažino panaudojęs prie apeliantę smurtą. Apeliantė teismui patvirtino, jog 2011 m. balandžio 2 d. kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių dėl kairiojo peties sąnario sumušimo, nes ir tada ją sumušė atsakovas. Teismas nepagrįstai vertino liudytojų M., V., L., B. parodymus, nes jos yra atsakovo ir jo mamos pažįstamos, davė parodymus, būdamos suinteresuotos bylos baigtimi. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad apeliantę ir M. T. siejo artimi santykiai, kadangi minėtos liudytojos juos matė tik vieną kartą. M. T. butą (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties, kurią suplėšė atsakovas, pagrindu apeliantė buvo išnuomojusi, kadangi M. T. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Panevėžio mieste, o nuo 2014 mokslo metų jis įstojo studijuoti į Marijampolės kolegiją. Dukrai priklausantį butą būtent apeliantė, o ne atsakovas, nuomojo apie 10 metų iki išnuomojant M. T.. Kaip nuomotoja, apeliantė spręsdavo klausimus su visais nuomininkais, taip pat elgėsi ir su M. T.. 2014 m. spalio 4 d. nuomininkui M. T. apeliantė perdavė išnuomotą butą. Pastarasis jame gyveno apie 3 savaites, kol atsakovo iniciatyva buvo priverstas iš jo išsikelti.Šalių santykiai iš esmės nutrūko nuo 2013 m. rugsėjo mėn. Šalys negyveno sutuoktinių gyvenimo, nevedė bendro ūkio. Apeliantė ne kartą atsakovui siūlė nutraukti santuoką bendru sutarimu, tačiau atsakovas kategoriškai nesutikdavo. Padažnėjus atsakovo smurto protrūkiams, apeliantė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Teismas be jokio pagrindo pripažino, kad apeliantė ir M. T. buvo sugyventiniai. Teismas nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios buvo šališkas, nes sprendime pasisakė dėl aplinkybių, kurios nebuvo tiriamos ir nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Teismas nepagrįstai butą, esantį Vilniuje, šalims padalijo pusiau, kadangi šiame bute šalių dukra planuoja gyventi laikinai, tik studijų laikotarpiu. Dėl konfliktinių santykių su atsakovu, apeliantė neatmeta galimybės, ateityje apsigyventi Vilniuje esančiame bute, dėl to šis butas ir registruotas šalių vardu, ne dukters. Kreditorius SEB bankas neprieštaravo, jog prievolę bankui vykdytų viena apeliantė. Šiuo atveju, nei šalių, nei kreditoriaus interesai nebūtų pažeisti. Teismas nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo. Bylos nagrinėjimo metu tiek apeliantė, tiek atsakovas, tiek liudytojai J. J. ir A. J. patvirtino, kad 2005 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo nurodymu buvo atliktas pavedimas iš apeliantės tėvo J. J. banko sąskaitos į atsakovo vardu atidarytą banko sąskaitą, kuri buvo specialiai atidaryta būsto paskolos, paimtos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui, grąžinimui. Teismas padarė priešingą, visiškai nepagrįstą išvadą. Teismas nepagrįstai nekilnojamojo turto ekspertizę paskyrė atlikti atsakovo pasiūlytai ekspertei R. V.. Be to, užkirto kelią apeliantei ir jos atstovui apskųsti šios 2015 m. liepos 16 d. nutarties dalį. Su ieškovės siūlomu ekspertu K. J. teismas net nebandė susisiekti. Apeliantės vertinimu, tokie teismo veiksmai akivaizdžiai buvo šališki. Apeliantės iniciatyva atliktoje turto vertinimo ataskaitoje tas pats butas, esantis (duomenys neskelbtini) 2015 m. sausio mėnesį įvertintas 19600 Eur, o teismo paskirta vertintoja įvertino daug brangiau – 23030 Eur. Esant tokiam dideliam skirtumui, teismas turėjo šį klausimą išspręsti iki galo. Teismas neteisingai nustatė šalims padalytų automobilių vertes. Apeliantė neteikė į bylą įrodymų dėl šalims priklausančių automobilių verčių, kadangi jų vertę teismas turi teisę, o šeimos bylose ir pareigą, patikrinti bent didžiausiuose viešuose internetiniuose portaluose autoplius.lt ir autogidas.lt. Apeliantė elgdamasi sąžiningai nurodė realias automobilių vertes, pagal patikslinto ieškinio teismui pateikimo dieną minėtuose portaluose buvusias analogiškų automobilių vertes. Tuo tarpu atsakovas apeliantei priteistino automobilio vertę nesąžiningai padidino, nes į bylą pateikė vienintelį skelbimą iš portalo autoplius.lt, kuriame parduodamo automobilio „Audi A2“ vertė 3620,25 Eur (12500 Lt).Teismas neteisingai sprendė dėl kilnojamųjų daiktų. Kadangi 150 eurų vertės konvekcinį puodą yra pasiėmęs atsakovas, todėl ieškovė prašė jį priteisti atsakovui. Apeliantė nesutinka su tuo, kad bute pritvirtinti ar įmontuoti daiktai, kurių be pakenkimo buto savybėms ir vertei neįmanoma atskirti ar išmontuoti, t. y. vandens maišytuvai, vonia, vonios kriauklė, unitazas, karnizai, vonios baldų komplektas, orkaitė, kaitlentė, garintuvas, virtuvės baldų komplektas, būtų įtraukti į dalintinų daiktų sąrašą, nes šie daiktai sudaro buto vertę, kuri buvo įvertinta nekilnojamojo turto vertintojų. Tokiu atveju, jeigu minėti daiktai ir būtų įtraukti į dalintinų kilnojamųjų daiktų sąrašą ir priteisti apeliantei, ji turėtų antrą kartą atsakovui sumokėti kompensaciją už tą patį turtą, kadangi apeliantei priteista sumokėti kompensacija atsakovo naudai už jai nuosavybės teise atitenkantį butą, esantį Vilkaviškio g. 70-6, Marijampolė, į kurio kainą, vertinant jo rinkos vertę, kaip sudedamosios dalys įėjo ir šiame bute pritvirtinti ar įmontuoti daiktai.Apeliantė nesutinka su jai priteistų kilnojamųjų daiktų, verte, kuri nėra reali, nes atsakovas patikslintame priešieškinyje šių kilnojamųjų daiktų vertes nurodė visiškai jų nepagrįsdamas, t. y. į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių ginčo kilnojamojo turto rinkos vertę, nors būtent objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Atsakovo nurodytos kilnojamųjų daiktų vertės yra aiškiai per didelės, prieštarauja protingumo principui, lyginant jas su panašių naujų daiktų vertėmis šiuo metu. Dalį kilnojamųjų daiktų, kurie priteisti sprendimu apeliantei, atsakovas išsivežė, tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Teismo sprendimo dalis dėl kilnojamųjų daiktų verčių yra visiškai nemotyvuota.Atsakovo vardu AB SEB banke atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) kaip santaupos buvo kaupiamos bendros apeliantės ir atsakovo šeimos lėšos, kurias iš esmės sudarė atsakovo gaunamas darbo užmokestis, kadangi apeliantės ir atsakovo bendru sutarimu būtent atsakovo darbo užmokestis buvo taupomas, o apeliantės gaunamas darbo užmokestis ir jos tėvų reguliariai pervedamos piniginės lėšos ar grynaisiais duodami pinigai buvo naudojami apeliantės ir atsakovo šeimos einamųjų materialinių poreikių tenkinimui. Nuo 2011 metų šioje sąskaitoje buvusiomis santaupomis 2011 m. rugpjūčio 10 d. kredito sutarties Nr. 18A1118210687-D3 pagrindu šalys mokėjo būsto paskolą, kurią paėmė pirkdami butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tik sužinojęs apie apeliantės ketinimus kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo, atsakovas pradėjo sąmoningai leisti pinigus išimtinai savo asmeninėms reikmėms, taip siekdamas sau naudingu būdu sumažinti šalių dalintiną turtą. Dėl prieš tai minėtų apeliacinio skundo argumentų, teismas neteisingai iš ieškovės atsakovui priteisė kompensaciją 9483,74 Eur. Teismas taip pat neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas M. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, iš ieškovės priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais: Atsakovas M. J. neneigia faktinės aplinkybės dėl jo atžvilgiu pradėto ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnio pagrindu nutraukto ikiteisminio tyrimo dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymo (veika padaryta 2014 m. spalio 26 d.). Tačiau atsakovas ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo įrodinėjo aplinkybe, jog ieškovė gyvendama santuokoje buvo neištikima. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tiek šalių paaiškinimus, tiek liudytojų parodymus, tiek rašytinius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė L. J. buvo neištikima savo sutuoktiniui. Apeliantės argumentai nenuoseklūs, ji pati painiojasi savo ir liudytojų paaiškinimuose, siekia bet kokia kaina paneigti neištikimybės faktą. Tiek ieškovė, tiek liudytojai A. J. ir J. J. teigė, jog atsakovas nuolat smurtavo prieš ieškovę. Tačiau nurodyti konkrečias aplinkybes bei pagrįsti savo teiginius dėl tariamo atsakovo smurto negalėjo, todėl teismas pagrįstai šių liudytojų parodymų nevertino. Apeliantės teigimu 2011 metais patirta trauma nebuvo paminėta ieškovės teikiamuose procesiniuose dokumentuose, o ligos istorijos kopijas ieškovė pateikė jau baigiant nagrinėti bylą iš esmės. Teismui buvo pateikta ieškovės galimai buityje, o ne dėl smurto patirtą traumą patvirtinantys medicininiai dokumentai. Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad ieškovė reguliariai sportuoja (to neneigė ir pati ieškovė), lanko sporto klubą, todėl peties traumą galėjo patirti sportuodama.Liudytojų Z. R., V. L., B. B., I. J. V., L. M., D. T. parodymus teismas įvertino teisingai, jų bei rašytinių įrodymų pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl ieškovės ir liudytojo M. T. santykių.Apeliantės argumentai dėl buto Vilniuje padalijimo paremti tik teorine galimybe. Ieškovė dėl persikėlimo gyventi į Vilnių pateikė tik teorinio pobūdžio pasvarstymus/apmąstymus, išreikštus keletu abstrakčių žodžių. Atsakovo nuomone, priešingai – mažai tikėtina, kad ieškovė, kurią šiuo metu su esama gyvenamąja vieta sieja ypač glaudūs, tamprūs socialiniai ryšiai (dvi darbo vietos, įvairiapusė pedagoginė veikla, ypač aktyvi veikla partijoje, reguliarus sportas ir kt.), persikels gyventi į Vilnių. Ieškovė, teikdama visiškai nepagrįstus argumentus dėl mažai tikėtino jos persikėlimo gyventi į Vilnių, kaltina atsakovą tariamu ieškovės persekiojimu.Nei ieškovė, nei jos atstovas, nesutikdami su teismo ekspertės atliktu buto vertinimu, neprašė skirti pakartotinę ekspertizę. Taip pat nesiėmė priemonių jų kviestam apklausai turto vertintojo atvykimui užtikrinti.Ieškovė apeliaciniame skunde pripažįsta aplinkybę, kad neteikė į bylą įrodymų dėl šalims priklausančių automobilių vertės, todėl šiuo atveju nesuprantamas ieškovės nesutikimas dėl šalims priteistų automobilių verčių.Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su kilnojamųjų daiktų padalinimu, jų vertės nustatymu, išskirdama konvekcinį puodą. Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas bendrai aptarė grupę kilnojamųjų daiktų, pasisakė dėl jų padalinimo, atkreipdamas dėmesį, kad tarp šalių dėl šių daiktų (tarp jų ir konvekcinio puodo) vertės, jų paskirties bylos nagrinėjimo metu nebuvo, todėl atitinkami daiktai (tarp jų ir ieškovės nurodomas konvekcinis puodas) neįtrauktini į dalintiną turtą. Todėl lieka neaišku, kodėl nebuvus tarp šalių ginčo dėl konvekcinio puodo padalijimo, ieškovė nesutinka su teismo sprendimu.Ieškovė nesutinka su teismo nustatyta atitinkamų kilnojamųjų daiktų verte (akivaizdu, ieškovės nuomone jai atitenkantys daiktai turėjo būti įvertinti pigiau, o atsakovui atitenkantys daiktai brangiau). Sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas daiktų vertes nustatė, vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į daiktų įsigijimo laiką, paskirtį, naudojimo intensyvumą, šalių paaiškinimus dėl jų. Dalinamų kilnojamųjų daiktų vertės teismo nebuvo besąlygiškai nustatytos tokios, kokias nustatė ieškovė, ar vien tik tai tokios, kokias nustatė atsakovas (pvz., ieškovė prašomo priteisti odinio baldų komplekto vertę nurodė 1000 Eur, o atsakovas 1500 Eur. Teismo nustatyta šio odinio baldų komplekto vertė 1300 Eur).Susitarimo dėl viso atsakovo gaunamo darbo užmokesčio taupymo tarp šalių nebuvo. Šalys buvo susitarę, kad būtent iš atsakovo gaunamo darbo užmokesčio bus vykdomi kreditoriniai įsipareigojimai pagal 2011-08-10 kredito sutartį ir šis susitarimas – kredito įmokų įmokėjimas – buvo vykdomas. Tačiau atsakovo sąskaitoje buvusios piniginės lėšos ieškovės nurodomą laikotarpį buvo išimtinai naudojamos šeimos poreikių tenkinimui ir tą patvirtina į bylą pateiktas atsakovo sąskaitos išrašas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Jos vertinimu dėl santuokos iširimo yra kaltas tik atsakovas M. J.. Apeliantė nurodo, kad teismas be pagrindo nevertino liudytojų – ieškovės tėvų parodymų, jog atsakovas prieš ieškovę smurtaudavo. Be to, teismas be jokio pagrindo pripažino, kad ji su M. T. buvo sugyventiniai.Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26 – 3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, pažymėjo, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526-687/2015). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D.. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos 3K-3-2/2011; kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 1991 m. balandžio 27 d. Šeimoje gimė dukra – M. J., kuri šiuo metu yra suaugusi. Šalys procesiniuose dokumentuose nurodo, kad konfliktai tarp jų kyla jau seniai, bendras gyvenimas nebeįmanomas. Apeliantė nurodo, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, nes jis prieš ją smurtaudavo ir šias aplinkybes įrodinėja medicininiais dokumentais, patvirtinančiais 2011 m. balandžio 2 d. jos kreipimąsi į gydymo įstaigą dėl kairiojo peties sąnario sumušimo, liudytojų – savo tėvų parodymais. Liudytoju apklaustas apeliantės tėvas J. J. paaiškino, kad atsakovas girtavo, pinigus leisdavo savo, o ne šeimos reikmėms. Liudytojui teko pačiam, atvykus į svečius, matyti kaip atsakovas smurtavo prieš ieškovę. Tai yra patvirtinusi ir šalių dukra. Liudytojas paaiškino, kad 2005 m. perdavė dukrai 22 000 Lt sodo sklypo ir baldų įsigijimui. Dukra viena rūpinosi šeimos gerove, pinigai buvo duodami jai asmeniškai. Po 2011 m. perdavė 30 000 Lt buto Vilniuje pirkimui. Liudytojas nurodė, kad teko nakvoti pas dukrą bute, nes ji baiminosi atsakovo smurto (2015 m. liepos 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 2 min. – 16 min.).Liudytoja apklausta ieškovės motina A. J. paaiškino, kad šalys konfliktavo seniai, atsakovas nuolat girtavo, mušdavo ieškovę. 2014 m. balandžio mėnesį su vyru nuvykę pas dukrą, rado atsakovą smurtaujantį prieš ieškovę. Apie smurtą yra pasakojusi telefonu pati dukra, tai matė ir pati liudytoja. Į policiją ieškovė nesikreipė, nes buvo nepatogu prieš kolegas darbovietėje. Liudytoja patvirtino, kad perdavė dukrai 20 000 Lt buto pirkimui ir 30 000 Lt butui anūkei Vilniuje pirkimui. Pinigai buvo skiriami tik dukrai, o ne šeimai (2015 m. liepos 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 18 min. – 33 min.).Liudytoju apklaustas Z. R. paaiškino, kad yra šalių kaimynas, šalis pažįsta apie 17 metų. Jo nuomone šalys sutarė, kartu lankydavosi varžybose, kavinėse. Šalių santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės, nes ieškovė nuo 2015 m. pavasario gyvena su kitu vyru. Matė juos kartu išeinančius, vedžiojančius šunį. Nėra girdėjęs, kad atsakovas būtų smurtavęs prieš ieškovę (2015 m. liepos 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 min. – 20 min.).Liudytoja apklausta L. M. paaiškino, kad 2014 m. spalio 4 d. matė ieškovę su jaunu vyru po parką vedžiojant šunį. Jai susidarė įspūdis, kad ieškovė apgaudinėja savo sutuoktinį. Vėliau ne kartą matė ieškovę kartu su tuo pačiu vyru. Niekada nematė ieškovės sumuštos (2015 m. spalio 29 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 min. – 20 min.).Liudytoja apklausta Irena J. V. paaiškino, kad gerai pažįsta šalis. 2014 m. spalio 4 d. su savo dukromis matė ieškovę su jaunu vyru susikibusius rankomis ir vaikščiojančius po parką. Vėliau matė juos kartu važiuojant automobiliu. (2015 m. spalio 29 d. teismo posėdžio garso įrašo 34 min. – 53 min.).Liudytoja apklausta V. L. paaiškino, kad yra šalių kaimynė. Niekada jokių barnių, triukšmo šalių bute negirdėjo. Šiuo metu atsakovas bute negyvena. Matė į butą įsikeliantį gyventi jauną vyrą. Iš ieškovės ir to vyro tarpusavio elgesio suprato, kad jis ieškovės artimas draugas (2015 m. spalio 29 d. teismo posėdžio garso įrašo 57 min. – 1 val. 5 min.).Liudytoja R. B. paaiškino, kad yra šalių kaimynė. 2014 m. spalio mėnesį laiptinėje kilo triukšmas, buvo atvykęs atsakovas, dalyvavo jaunas vyras. Liudytoja yra pensininkė, todėl dažnai matydavo ieškovę su jaunu vyriškiu kartu važinėjant. Tą jauną vyrą pirmą kartą pamatė dvi savaitės iki spalio mėnesio įvykio, jis vedžiodavo šunį (2015 m. spalio 29 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 9 min. – 1 val. 22 min.).Liudytojas D. T. paaiškino, kad 2014 m. spalio 4 d. jam paskambino atsakovas ir paprašė pakeisti bute spyną, nes norėjo, kad iš buto išsikraustytų jaunas vyras. Tarp ieškovės ir jos dukros kilo ginčas, kurio priežastis buvo tas jaunas vyrukas, kurį ieškovė be atsakovo žinios buvo apgyvendinusi dukros bute (2015 m. spalio 29 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 25 min. – 1 val. 44 min.).Tokiu būdu teismo posėdyje apklausti liudytojai L. M., Irena J. V., V. L., R. B., D. T. patvirtino analogiškas aplinkybes, jog 2014 metų rudenį ieškovė šalių dukrai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apgyvendino jauną vyriškį su kuriuo kartu važinėdavo automobiliu, matė juos kartu vedžiojant šunį po parką, vaikštant susikibus rankomis. Liudytojai patvirtino, kad 2014 m. spalio mėnesį laiptinėje buvo kilęs triukšmas, kurio metu šalių dukra priekaištavo ieškovei dėl netinkamai pasirinkto gyvenimo draugo, o ieškovė įžeidinėjo atsakovą necenzūriniais žodžiais. Teismui nėra pagrindo netikėti minėtų liudytojų parodymais, kadangi jie yra sutampantys, nuoseklūs, neprieštaringi. Byloje nustatyta, kad netrukus po 2014 m. spalio 4 d. tarp šalių vykusio konflikto, tų pačių metų lapkričio 4 d. ieškovė L. J. su M. T. pasirašė panaudos sutartį, kurios pagrindu M. T. apsigyveno šalims nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 109–111). Atsakovas nurodė, kad ieškovė 2014 m. gruodžio 22 d. pakeitė buto lauko durų spyną, todėl atsakovas negalėjo patekti į butą. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis 2015 m. gegužės 6 d. antstolės S. Ž. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), nufilmuotas bandymas atrakinti duris (t. 2, b. l. 55). Be to, iš byloje esančių apeliantės banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad apeliantė 2014 m. liepos 29 d. už M. T. Marijampolės kolegijai pervedė 80 Lt (t. 2, b. l. 161), o 2014 m. lapkričio 27 d. Kauno technologijos universitetui 40 Lt (t. 2, b. l. 166). Apeliantė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, teigdama, jog jis naudojo smurtą ieškovės atžvilgiu. Liudytojai – ieškovės tėvai – teismo posėdžio metu tvirtino, jog atsakovas prieš atsakovę smurtavo nuo pat jų santuokos pradžios, dažnai būdavo neblaivus, agresyvus. Pažymėtina, jog ieškovė pradiniame teismui pateiktame ieškinyje nurodė priešingas aplinkybes, kad pirmaisiais santuokos metais santykiai šeimoje buvo geri, šalys kūrė tvirtą bei darnią šeimą, turėjo bendrus tikslus ir planus, kartu rūpinosi ir auklėjo dukrą. Santykiai pradėjo keistis vėliau. Atsakovas tapo įtarus, pradėjo tikrinti ieškovės automobilį, daiktus, drausti ieškovei bendrauti su bendradarbiais, dėl ko prasidėjo nuolatiniai barniai, konfliktai. Bylos proceso pradžioje ji taip pat neteigė, jog atsakovas prieš ją smurtavo nuo santuokos sudarymo pradžios. Esminis konfliktas tarp sutuoktinių, jos teigimu, kilo 2014 m. spalio mėnesį, kai atsakovas dukters bute užtiko gyvenantį svetimą vyrą. Tokiu būdu ieškovės paaiškinimai dėl patirto atsakovo smurto prieštarauja liudytojų – ieškovės paaiškinimams ir yra nenuoseklūs. Atsakovas neneigia, kad po minėto įvykio tą patį mėnesį su ieškove kilo kitas konfliktas, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas 2014 m. spalio 26 d. apie 20.00 val. užėjęs į butą (duomenys neskelbtini) sukėlė konfliktą su apeliante, po kurio apeliantė kreipėsi į policijos komisariatą. 2014 m. lapkričio 4 d. atsakovui buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti, neieškoti ryšių su ieškove. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra 2015 m. balandžio 1 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė, kadangi M. J. kaltę pripažino, gailėjosi, žalos nepadarė (t. 2, b. l. 70–71). Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek apeliantė, tiek atsakovas santuokos metu nebuvo lojalūs vienas kitam, nesiekė išsaugoti šeimos, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Nutraukus santuoką, privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.).Nustatyta, kad šalys santuokos metu nuosavybės teise įgijo: butą su rūsiu, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); butą su sandėliuku, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); automobilį „Audi A2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį „Audi A6“, valst Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eilę kilnojamųjų daiktų.Byloje ginčo dėl automobilių, buto Marijampolėje ir sodo sklypo padalijimo nėra. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas butą, esantį Vilniuje, padalino šalims po ½ dalį. Nurodo, kad šis butas turėjo būti pripažintas apeliantės asmenine nuosavybe, nes prie šio buto pirkimo ženkliai prisidėjo ieškovės tėvai. Be to, ji dėl konfliktų su atsakovu, dukrai baigus studijas Vilniuje, ketina persikelti gyventi į Vilnių. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Paneigti minėtą prezumpciją tenka sutuoktiniui, teigiančiam, jog tam tikras turtas yra asmeninė jo nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478-248/2015). Nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 10 d. AB SEB bankas suteikė šalims 43 080,98 Eur dydžio paskolą buto, esančio Vilniaus m. Šeimyniškių g. 40-89, pirkimui (t. 1, b. l. 28–30). Kreditorius AB SEB bankas savo atsiliepime nurodė, jog ši prievolė bankui yra solidari, todėl prašė teismo, kad šalys ir toliau vykdytų prievolę bankui solidariai. Šalys savo paaiškinimuose teismui nurodė, jog šis butas buvo įsigytas Vilniuje studijuojančiai šalių dukrai gyventi. Šalys patvirtino, kad moka paskolos įmokas, komunalinius mokesčius, abu remia dukrą materialiai. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog buto Vilniuje įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta apeliantės valia jį įgyti asmeninėn nuosavybėn arba už asmenines apeliantės lėšas. Be to, šis butas VĮ Registrų centre įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šios prezumpcijos apeliantės nepaneigė. Argumentai, kad ieškovė ateityje svarsto galimybę gyventi Vilniuje negali būti pagrindu pripažinti butą su sandėliuku, esantį (duomenys neskelbtini) asmenine ieškovės nuosavybe. Todėl jis priteistinas lygiomis dalimis – po ½ dalį ieškovei L. J. ir atsakovui M. J.. Apeliantė nesutinka su padalinto turto vertėmis. Nurodo, kad teismas nepagrįstai ekspertizę pavedė atlikti atsakovo pasiūlytai ekspertei, o su ieškovės pasiūlytu ekspertu teismas net nebandė susisiekti. Be to, esant iš esmės skirtingoms to paties turto vertėms, teismas nagrinėdamas šeimos bylą turėjo būti aktyvus ir šį klausimą išspręsti iki galo. Nagrinėjamoje byloje reikalavimus dėl santuokos nutraukimo padarinių – turto padalijimo pareiškė abu sutuoktiniai, todėl procesas vyksta vadovaujantis dispozityvumo ir rungimosi principais, nėra sprendžiama dėl nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo, sutuoktinio išlaikymo, t. y. bylos aplinkybės nepatvirtina, kad byloje egzistuoja viešojo intereso gynimo būtinumas. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas įstatymo ir teismų praktikos nuostatas, darytina išvada, kad teismui šioje byloje nėra teisinio pagrindo ex officio remtis CPK 376 straipsnyje nurodytomis teisėmis, tarp jų ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti šalių pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvius sutuoktinių teisių gynimo būdus. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai dėl CPK 376 straipsnio pažeidimo ir konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju dalytino ginčo turto vertė ir kompensacijos dydis turėjo būti nustatyti remiantis bendromis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taikylėmis, grindžiamomis rungimosi principu ir šalių įrodinėjimo pareiga.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės. Ieškovė L. J. pateikė teismui 2015 m. sausio 13 d. turto vertės ataskaitą Nr. 151003, kurioje buto vertė nurodyta 19 600 Eur (t. 2, b. l. 75). Atsakovo M. J. prašymu teismas paskyrė ekspertizę minėto ginčo buto vertei nustatyti. Ekspertizę atlikto ekspertė R. V. ir 2015 m. rugsėjo 22 d. ekspertizės akte Nr. 2015-092 nurodė, kad ginčo buto vertė apžiūros dieną (2015 m. rugsėjo 17 d.) yra 23 030 Eur (t. 2, b. l. 162). Teismas vadovavosi teismo paskirtos ekspertizės aktu nustatyta verte – 23 030 Eur ir nurodė, kad paduodama ieškinį, ieškovė šį butą įvertino 80 000 Lt, kas atitinka 23 169,60 Eur. Ši vertė praktiškai atitinka ekspertės nustatytą vertę – 23 030 Eur.Apeliantė teigia, jog teismas nepagrįstai ekspertizę pavedė atlikti atsakovo pasiūlytai ekspertei. Pažymėtina, jog ekspertė R. V. buvo apklausta teismo posėdžio metu ir patvirtino duotą savo išvadą dėl turto vertės. Apeliantė, nesutikdama su nustatyta verte, pakartotinės ekspertizės skirti neprašė, kitų įrodymų dėl ginčo buto vertės taip pat nepateikė. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys. Nesant byloje teismo padarytas išvadas dėl ginčo buvo vertės paneigiančių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatinėdamas minėto ginčo buto vertę išsamiai, visapusiškai įvertino visus byloje esančius įrodymus, todėl padarė teisingas ir pagrįstas išvadas.

Apeliantė nesutinka su teismo nustatytomis šalims padalintų automobilių vertėmis, kadangi, jos vertinimu, teismas šeimos bylose turi pareigą patikrinti panašių automobilių vertes didžiausiuose internetiniuose portaluose. Apeliacinės instancijos teismas prieš tai minėjo, kad teismui šioje byloje nėra teisinio pagrindo ex officio remtis CPK 376 straipsnyje nurodytomis teisėmis ir savo iniciatyva rinkti įrodymus. Apeliantė pati pripažino, kad neteikė į bylą įrodymų dėl šalims priklausančių automobilių verčių, todėl teismas pagrįstai vadovavosi byloje esančiais, atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais dėl dalintinų automobilių verčių. Pažymėtina, kad apeliantė ir apeliacinės instancijos teismui jokių naujų įrodymų dėl automobilių verčių taip pat nepateikė. Todėl darytina išvada, kad apeliantė neįrodė, jog šalims padalintų automobilių „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (teismo nustatyta vertė yra 2400 Eur) ir „Audi A2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (teismo nustatyta vertė yra 3040) vertės yra kitokios, nei jas nustatė teismas ((duomenys neskelbtini) str.). Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria nustatytos kilnojamųjų daiktų vertės, tačiau pati teismui jokių įrodymų apie šalims dalintinų kilnojamųjų daiktų vertes nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad šalys neginčijo, jog ieškovei teismo sprendimu priteistame bute Marijampolės m., Vilkaviškio g. 70-6, yra daug naujesni baldai ir daiktai, nei atsakovui priteistame sodo namelyje. Taigi, pirmosios instancijos teismas šalims padalindamas kilnojamuosius daiktus, atsižvelgė į jų paskirtį, naudojimo amžių, įsigijimo laikotarpį bei vadovavosi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovei tenkančiame bute dauguma kilnojamųjų daiktų yra pritaikyti būtent tam butui, o juos išmontavus, būtų padaryta žala butui. Nesant byloje kitokių įrodymų, patvirtinančių apeliantės argumentus dėl kilnojamųjų daiktų vertės nustatymo, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis dėl šalims padalintų kilnojamųjų daiktų. Apeliantė skunde nurodo, kad AB SEB banke atsakovo vardu buvo atidaryta sąskaita, skirta kaupti lėšas šeimos poreikių tenkinimui, tačiau atsakovas sužinojęs apie ieškovės ketinimą kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo, sutaupytus pinigus sąmoningai pradėjo leisti tik savo reikmėms. Byloje esantys atsakovo M. J. banko sąskaitos už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 18 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d. išrašas patvirtina, kad į apeliantės nurodytą banko sąskaitą buvo pervedamas atsakovo atlyginimas. Iš šios sąskaitos jis mokėdavo įmokas pagal šalių sudarytą kredito sutartį (t. 1, b. l. 122–131). Taip pat matyti, kad iš šitos sąskaitos buvo atliekami mokėjimai už ryšio paslaugas, perkami maisto produktai, t. y. lėšos naudojamos būtiniems poreikiams tenkinti. Teismui pateiktas apeliantės L. J. banko sąskaitos už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 2 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. išrašas patvirtina, kad į apeliantės sąskaitą taip pat buvo pervedamas darbo užmokestis ir iš sąskaitos taip pat buvo mokami mokesčiai už ryšio paslaugas, perkamas maistas. Atkreiptinas dėmesys, kad nemažos pinigų sumos iš apeliantės sąskaitos buvo paimamos grynais pinigais, tačiau įrodymų apie šių išlaidų panaudojimą byloje nėra. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovas savo sąskaitoje esančias lėšas išleido išimtinai savo, o ne šeimos poreikių tenkinimui, todėl minėti apeliantės argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti(CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui sumokėjo 280 Eur (t. III, b. l. 131), todėl teismui nusprendus netenkinti ieškovės apeliacinio skundo, šios jo turėtos išlaidos priteistinos iš ieškovės L. J. (CPK 93 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovo M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Diana LabokaitėArūnas RudzinskasMindaugas Šimonis