- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- e2A-1588-565/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13909-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- I. B.
- Ieškovas
- UAB „Mano Būstas Vilnius“
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei I. B. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė UAB ,,Mano Būstas Vilnius“ (buvęs pavadinimas UAB „Naujamiesčio būstas“) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės I. B. 1 199,65 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, jog suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame atsakovė nuosavybės teise turi butą ir jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovė privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Atsakovės įsiskolinimas už nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo komunalines paslaugas yra 1 199,65 Eur. Šalys nėra sudariusios susitarimo, kokia tvarka įskaityti atsakovės įmokas į jos turimas skolas. Nesant šalių susitarimo, kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina.
Atsiliepimas
3. Atsakovė I. B. prašo ieškinį atmesti; nusprendus, kad atsakovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo ieškinio atmetimui, teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 120 mėnesių laikotarpiui, skolą mokant lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį.
4. Atsakovė nurodė, jog skola, kurią prašo priteisti ieškovė, susidarė ieškovei atlikus pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo kapitalinio remonto darbus, kurių metu buvo dalinai keičiamos stogo laikančiosios konstrukcijos, pilnai keičiama stogo danga, įrengiami stoglangiai, kurių anksčiau nebuvo, t. y. keičiama stogo išvaizda, stogas šiltinamas mineraline vata ir pan. Ieškovė, atsakovės žiniomis, statybos leidimo darbams vykdyti nebuvo gavusi, nebuvo parengusi jokio statybos projekto, jo nederino su namo bendraturčiais, negavo jų leidimo įrengti stoglangius, nederino vykdomų darbų apimčių, todėl namo stogo kapitalinį remontą vykdė neteisėtai. Ieškovei nesikreipus į teismą dėl leidimo atlikti statybos darbus be atsakovės sutikimo, negavus statybą leidžiančio dokumento, nesuderinus su atsakove statybos darbų apimčių, ji neteko teisės reikalauti iš atsakovės padengti neteisėtos statybos išlaidas. Stogo kapitalinio remonto darbai buvo atlikti ženkliai didesnėmis nei rinkos kainomis. Ieškovė siekia pasipelnyti namo gyventojų sąskaita, galimai netinkamai skaičiuoja gyventojams tenkančią įmokų dalį, pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus. Dėl stogo remonto darbų atlikimo nusprendė kiti, kur kas didesnes pajamas gaunantys, po kelis nekilnojamojo turto objektus name valdantys asmenys, o ne atsakovė. Stogo remonto darbų atlikimas šiuo atveju buvo naudingas tik pastogės patalpas neteisėtai pasididinusiems ir negyvenamąsias patalpas pastate nuomojantiems kaimynams. Atsakovė gauna labai nedidelę pensiją. Didžioji gaunamos pensijos dalis tenka įvairiems komunaliniams mokesčiams padengti. Likusios gaunamų pajamų dalies atsakovei vos užtenka minimalių gyvenimo poreikių patenkinimui. Dėl amžiaus ir sveikatos būklės atsakovė neturi galimybių gauti papildomų pajamų, kurias galėtų skirti skolos sumokėjimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei 1 199,65 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą 1 199,65 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 16 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas taip pat išdėstė priteistos 1 199,65 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų mokėjimą trims metams, nustatė, kad teismo sprendimu priteista suma pradedama mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir mokama po 33,32 Eur kas mėnesį, o paskutinį mėnesį sumokama 33,45 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
5.1. iš 2016 m. rugsėjo 20 d. statinio apžiūros akto Nr. DA 78363 matyti, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogas, kuris laikytinas bendrąja daline namo butų savininkų nuosavybe, turėjo trūkumų – namo stogo čerpės ir kiti stogo elementai buvo fiziškai nusidėvėję, čerpės sudūlėjusios, vėjaletės nupuvusios, dėl esamų pratekėjimų yra puvinio pažeistų medinių konstrukcijų, stogo plokštuma išlinkusi, stogo skardos lankstiniai ir lietaus nuvedimo sistema surūdijusi, kaminų mūras stipriai suiręs;
5.2. Komisija konstatavo, kad nurodytos namo (objekto) sistemos neatitinka STR.1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ įtvirtintų daugiabučio gyvenamojo namo privalomųjų reikalavimų visumos. Rekomenduojami darbai defektams pašalinti – atlikti stogo keitimo darbus: pakeisti susidėvėjusias stogo konstrukcijas, sumontuoti naujas čerpes, pakeisti lietaus nuvedimo sistemą, sumontuoti vėjalentes, sutvarkyti kaminus;
5.3. 2017 m. rugsėjo 4 d. UAB „Naujamiesčio būstas“ paskelbė konkursą dėl stogo remonto darbų pirkimo. Iš 2017 m. spalio 24 d. butų ir kitų patalpų savininkų pakartotinio balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo matyti, kad balsavimo rezultatai patvirtina, jog butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sprendimu namo stogo darbus atliks rangovas UAB „Mano būstas“. Prieš atliekant stogo remonto darbus buvo sudaryta sąmata, gyventojai balsavo ir pritarė UAB „Mano Būstas“ darbų atlikimui;
5.4. namo stogas yra pripažįstamas pagrindine namo konstrukcija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalies prasme, todėl atsakovei, kaip ir kitiems namo butų ir kitų patalpų savininkams, tenka įstatyme įtvirtinta pareiga prisidėti prie jo būklės išlaikymo. Kadangi namo stogas iki rangovo atlikto remonto buvo blogos būklės, jis neatitiko privalomų statinio naudojimo reikalavimų, kas lėmė pareigą jį remontuoti, o atsakovei prisidėti prie remonto išlaidų dalies atlyginimo (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.83 straipsnio 4 dalis), net ir nesant atsakovės sutikimo;
Šalies argumentai
5.5. ieškovės prašomos priteisti išlaidos už stogo remonto darbus yra patirtos vykdant privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir atsakovė privalo proporcingai jos daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje atlyginti patirtas išlaidas;
5.6. ieškovė prašo priteisti iš atsakovės skolą, kuri susidarė dėl stogo čerpių keitimo ir mūro remonto darbų pagal atliktų darbų priėmimo aktus Nr. R-STG –V17-459419. Atliktų darbų priėmimo aktuose nenurodyta jokie stogo langų montavimo darbai ar langų kaina. Atsakovė neginčijo atliktų darbų priėmimo aktų, nors tokią teisę turėjo;
5.7. atsakovei priklauso – 52,73 kv. m. naudingo ploto, o viso name (duomenys neskelbtini), yra 633,49 kv. m. naudingo ploto. Taigi ieškovė pagrįstai visą atliktų darbų kainą dalino iš 633,49 ir daugino iš 52,73. Atsakovei tenkanti atliktų darbų kainos dalis yra 3 654,54 Eur. Kadangi rangovas sutiko išdėstyti mokėtiną sumą 24 mėnesiams, todėl kiekvieną mėnesį atsakovei pagrįstai paskaičiuota 152,27 Eur (3654,54/24) suma;
5.8. iš 2018 m. lapkričio 30 d. sąskaitos matyti, kad atsakovė sumokėjo ieškovei 958,21 Eur sumą, t. y. dalį už atlikus stogo čerpių keitimo ir mūro remonto darbus. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad dalį skolos padengė Vilniaus miesto savivaldybės socialinės paramos skyrius, t. y. atsakovė kreipėsi į skyrių dėl pašalpos skyrimo. Teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovė suprato savo pareigą mokėti už atliktus darbus ir kreipėsi dėl kompensacijos atsiskaityti už atliktus remonto darbus skyrimo. Iš atsakovės paaiškinimų teismo posėdžių metu galima daryti išvadą, kad atsakovė sutiktų sumokėti už atliktus darbus, tačiau dėl savo amžiaus, sveikatos būklės ir finansinės padėties sumokėti jai tenkančią dalį už atliktus stogo remonto darbus negali. Šios aplinkybės nepaneigia atsakovės, kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkės, pareigos mokėti už bendro naudojimo objektų administravimą, prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, nagrinėjamu atveju, mokėti už atliktos stogo remonto darbus;
Atsiliepimas
5.9. atsakovės atstovas teigė, kad iš pateiktų ieškovės sąskaitų neaišku, kodėl stogo remonto darbai įtraukiami į administravimo lėšas, o kartais išskiriami į atskirą eilutę. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti įsiskolinimą, susidariusį nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019 m. kovo mėnesio. Iš byloje patektų sąskaitų matyti, kad visose išrašytose sąskaitose stogo remonto darbai (išsimokėtinai per 24 mėn.) butui (duomenys neskelbtini) – 152,28 Eur, išskirti į atskirą eilutę ir nėra įtraukti į administravimo išlaidas, todėl teismas plačiau dėl šio atsakovės atstovo argumento nepasisako;
5.10. CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovė kokia nors forma būtų ieškovei nurodžiusi, kad moka konkrečiai už administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, privalomąsias kaupiamąsias lėšas namo atnaujinimui, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Atsakovė neįrodė aplinkybės, kad ji, mokėdama ieškovei, pareiškė, kurią skolą grąžina. Be to, nurodymas, už ką buvo mokama, teismo vertinimu, nekeičia nesumokėtos skolos dydžio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Atsakovė I. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. atsakovė yra buto (duomenys neskelbtini), savininkė, mokanti mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą, komunalines paslaugas, tačiau atsakovė nesutinka apmokėti už stogo remonto darbus;
6.2. sąskaitą už stogo remonto darbus ieškovė pateikdavo apmokėti kartu su sąskaita už administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas, šias paslaugas išskirdama. Ieškinyje ieškovė nenurodė, jog prašo priteisti iš atsakovės skolą ir už stogo remonto darbus, už kuriuos atsakovė nesutiko apmokėti. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo, pareiga. Ieškovė ieškinyje nepasisakė, jog ieškinį reiškia dėl skolos už stogo remonto darbus, o aiškiai nurodė, kad prašomą priteisti skolą sudaro atsakovės įsiskolinimas už nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą, komunalines paslaugas, už kurias ieškovė mokėjo. Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo;
6.3. pirmos instancijos teismas nesirėmė faktinėmis aplinkybėmis ir peržengė ieškinio ribas, t. y. pasisakė dėl byloje ieškinio pagrindu nenurodytų faktų (skola dėl stogo remonto darbų), ir tai sudaro pagrįstą pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes buvo neatskleista bylos esmė.
7. Ieškovė UAB ,,Mano Būstas Vilnius“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. ginčas byloje kilo dėl atsakovės pareigos apmokėti su namo išlaikymu ir priežiūra susijusias išlaidas, įskaitant išlaidas už itin prastos būklės kaminų, stogo remonto darbus. Kaip matyti iš 2016 m. rugsėjo 20 d. statinio apžiūros akto Nr. DA78363, namo stogas, kuris laikytinas bendrąja daline namo butų savininkų nuosavybe, turėjo esminių trūkumų. Atsižvelgiant į tai, įstatymų nustatyta tvarka buvo organizuotas rangovų konkursas, už konkretų rangovą sprendimą priėmė butų savininkų dauguma, o vėliau buvo atliktas defektų šalinimas;
7.2. atsakovė, atlikdama mokėjimus, nenurodydavo, už ką konkrečiai moka, ar už namo administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, ar už stogo remonto darbus. Nesant konkrečios mokėjimo paskirties nurodymo, preziumuojama, kad buvo dengiamas bendras atsakovės įsiskolinimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
10. Byloje kilo ginčas dėl daugiabutyje esančio buto savininko prievolės mokėti už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymą.
11. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – ir DNSBĮ).
12. DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte nustatyta, jog bendro naudojimo objektai yra bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos).
13. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.82 straipsnio 3 dalis nustato, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 1, 9 dalys).
14. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovė, veikdama 2012 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1948 bei vėlesnių įsakymų pagrindu, name, esančiame (duomenys neskelbtini), teikia butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo ir eksploatavimo paslaugas. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei I. B..
15. Apeliantė nurodo, jog moka mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą, komunalines paslaugas, tačiau nesutinka sumokėti už stogo remonto darbus, kuriems nedavė sutikimo.
16. Iš 2016 m. rugsėjo 20 d. statinio apžiūros akto Nr. DA78363 nustatyta, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogas, kuris laikytinas bendrąja daline namo butų savininkų nuosavybe, turėjo trūkumų – namo stogo čerpės ir kiti stogo elementai buvo fiziškai nusidėvėję, čerpės sudūlėjusios, vėjaletės nupuvusios, dėl esamų pratekėjimų yra puvinio pažeistų medinių konstrukcijų, stogo plokštuma išlinkusi, stogo skardos lankstiniai ir lietaus nuvedimo sistema surūdijusi, kaminų mūras stipriai suiręs. Rekomenduojama atlikti stogo keitimo darbus: pakeisti susidėvėjusias stogo konstrukcijas, sumontuoti naujas čerpes, pakeisti lietaus nuvedimo sistemą, sumontuoti vėjalentes, sutvarkyti kaminus.
17. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2017 m. rugsėjo 4 d. ieškovė paskelbė konkursą dėl stogo remonto darbų pirkimo. Iš 2017 m. spalio 24 d. butų ir kitų patalpų savininkų pakartotinio balsavimo raštu balsų skaičiavimu komisijos protokolo Nr. NB-SPG-17-0135 matyti, kad namo butų ir kitų patalpų daugumos sprendimu namo stogo darbus atliks rangovas UAB „Mano būstas“ (pritarė 6, nepritarė 1, tai yra atsakovė).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybė, jog savininkė nedavė sutikimo apmokėti tam tikras išlaidas, nėra absoliuti sąlyga, eliminuojanti daugiabučio namo buto savininkės (atsakovės) pareigą jas apmokėti.
19. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014; kt.). Taigi atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti šias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus valios.
20. Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“, pagal kurio 11 punktą statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus [9.1] [9.16] per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę [9.1], maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.
21. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog namo stogo remonto darbai yra patirti vykdant privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir atsakovė privalo proporcingai jos daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje atlyginti patirtas remonto išlaidas. Stogo, kaip vieno iš pagrindinių pastato konstrukcijų, remonto darbai neabejotinai yra priskirtini prie privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, užtikrinančių tiek pastato gyventojų, tiek trečiųjų asmenų saugumą.
22. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog stogo remonto darbai buvo atlikti ir priimti. Iš 2018 m. vasario mėn. atliktų darbų priėmimo aktų Nr. R-STG –V17-459419 matyti, kad stogo čerpių keitimo darbų kaina – 41 632,57 Eur, mūro remonto darbų kaina – 2 272,57 Eur, visų atliktų darbų kaina – 43 905,14 Eur. Atsakovei I. B. paskaičiuota dalis, išdėsčius 24 mėnesių laikotarpiui, yra po 152,27 Eur kas mėnesį.
23. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad išlaidos bendrojo naudojimo objektams išlaikyti skirstomos proporcingai kiekvieno butų ir kitų patalpų savininkų daliai, kuri yra lygi nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis).
24. Apeliantė taip pat nurodo, jog ieškovė netinkamai suformulavo ieškinio dalyką, nes pirmosios instancijos teisme prašė priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą, komunalines paslaugas, tai yra ieškovė ieškinyje nenurodė, jog prašo priteisti iš atsakovės skolą už stogo remonto darbus. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, pakeitė ieškinio dalyką ir pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.
25. Diskrecija pasirinkti savo pažeistų interesų gynimo būdą priklauso asmeniui, inicijuojančiam teisminį procesą (CPK 5 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 4 punktas, CK 1.137 straipsnis, 1.138 straipsnis). Ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų nurodymas ieškinyje rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti, nors šis ieškinio elementas ir nėra ieškovui privalomas. Teisinį santykį visada kvalifikuoja pats teismas, atsižvelgdamas į įrodinėjamas byloje faktines aplinkybes.
26. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti įsiskolinimą, susidariusį nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019 m. kovo mėnesio. Iš byloje patektų sąskaitų matyti, kad visose išrašytose sąskaitose yra stogo remonto darbai (išsimokėtinai per 24 mėn.) butui (duomenys neskelbtini), 152,28 Eur, šie darbai išskirti į atskirą eilutę ir nėra įtraukti į administravimo išlaidas.
27. CK 6.55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina, tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoje įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Pagal 6.55 straipsnio 2 dalį, jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas. Jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola. Jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms. Todėl sutiktina su ieškovės argumentais, jog apeliantei atliekant mokėjimus ir nenurodžius atliekamų mokėjimų paskirties, ieškovė teisėtai preziumavo, kad buvo dengiamas bendras atsakovės įsiskolinimas.
28. Aukščiau šioje nutartyje nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas patvirtina, jog ieškovė turi reikalavimo teisę į išlaidų bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti atlyginimą, o pareigą sumokėti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, jos atkūrimu ir išsaugojimu turi butų savininkai, taigi ir atsakovė. Apeliantė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde neneigia aplinkybės, jog nemokėjo už stogo remonto darbus. Aplinkybė, jog apeliantės finansinė padėtis nėra tokia gera kaip kitų namo gyventojų (bendrasavininkų), neatleidžia apeliantės nuo pareigos proporcingai prisidėti prie stogo remonto išlaidų. Be to, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, į apeliantės finansinę padėtį atsižvelgė ir teismo sprendimo vykdymą apeliantei išdėstė.
29. Šiuo konkrečiu atveju nėra priežasčių vertinimui, kad ieškovė yra pasirinkusi netinkamą ar pagal įstatymą negalimą savo interesų gynimo būdą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymą ir teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priteisdamas iš atsakovės įsiskolinimą CK 4.82 straipsnio 3 dalies, CK 4.84 straipsnio 9 dalies pagrindu, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo ieškinio dalyko, faktinio pagrindo ir reikalavimų teisinio kvalifikavimo atmestini kaip nepagrįsti.
30. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas; kt.).
31. Apeliacinės instancijos teismui nenustačius įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo, nėra pagrindo daryti priešingas, nei padarė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, išvadas. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
32. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos 411,40 Eur bylinėjimosi išlaidos, ieškovės patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Mano Būstas Vilnius“, juridinio asmens kodas 121452091, iš atsakovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 411,40 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.