Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. ir civilinio atsakovo UAB DK ,,(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. G. uždrausta 1 metus vairuoti kelių transporto priemones.

Priteista N. K. iš UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ 1000 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Priteista A. P. subsidiariai iš UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ ir V. G. 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteista iš V. G. 1426,63 Lt proceso išlaidų valstybei, iš jų 1143,57 Lt už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

V. G. nuteistas už tai, kad 2007 m. lapkričio 3 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), vietinės reikšmės kelyje, vairuodamas automobilį ,,Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 68, 164, 172 punktuose nurodytus reikalavimus, t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nevažiavo kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, atsižvelgdamas į kelio sąlygas, vietovės reljefą, nepasirinko priimtino važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl to įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu A. S. vairuojamu motociklu MK-75, ko pasekoje eismo įvykio metu sužalotas motociklo vairuotojas A. S., kuriam padarytas dešinės plaštakos pirmo delnakaulio lūžis, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir motociklo keleivis A. P., kuriam padaryta plėštinė dešinio kelio žaizda su sąnario kapsulės bei šeivikaulio šoninių raiščių plyšimu bei dešinio šlaunikaulio išorinio gumburo atplyšimu, krūtinės ląstos sumušimas, dešinės pusės 8 šonkaulio lūžis, dešinio plaučio plyšimas su kraujo ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, muštinė žaizda kairio peties srityje, odos nubrozdinimai abiejose krūtinės ląstos pusėse, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, panaikinti nuosprendžio dalį dėl 1000 Lt priteisimo nukentėjusiajam N. K., pripažinti N. K. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nukentėjusieji A. S. ir A. P. nuomonių dėl apeliacinių skundų neišreiškė. Nukentėjusiojo A. P. atstovė prašė civilinio atsakovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės ir dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 2 ir 4 punktai).

Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus (kasacinė byla Nr. 2K-7-137/2008).

V. G. skundo argumentas, kad nei pranešime apie įtarimą, nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje nenurodytos faktinės aplinkybės, dėl ko įvyko eismo įvykis, yra nepagrįstas, nes kaip matyti, šiuose procesiniuose dokumentuose (1 t. 127, 131, 168–173 b. l., 2 t. 13, 166–174 b. l.) nurodyta, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad V. G., „būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nevažiavo kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, atsižvelgdamas į kelio sąlygas, vietovės reljefą, nepasirinko priimtino važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl to įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu A. S. vairuojamu motociklu“. Taigi, V. G. kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės, lėmusios eismo įvykį, bei šios aplinkybės atitinka BK 281 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Be to, pagal teismų praktiką platus veikos aprašymas laikomas apkaltinamojo nuosprendžio trūkumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-06-20 apžvalga dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą), be to, jame neturi būti formuluočių, liudijančių apie toje byloje neteisiamų asmenų kaltę. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad V. G. skundžiamame nuosprendyje suformuluotas kaltinimas yra aiškus, suprantamas, jame nurodytos faktinės aplinkybės, dėl ko įvyko eismo įvykis.

Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Taigi, BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. apima veikos, padarinių ir priežastinio ryšio tarp veikos bei kilusių padarinių objektyviuosius požymius. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais.

Teismų praktikoje priežastinis ryšys grindžiamas būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisykle, kuri įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos Kelių eismo taisyklės.

V. G. savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. pripažino, kad automobilį vairavo išgėręs, bei, kad išvažiavo į priešingą eismo juostą, tačiau nesutinka, kad jo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su įvykusiu eismo įvykiu, nes į priešingą eismo juostą nebūtų išvažiavęs, jei prieš jį atvažiuojantis V. V. vairuojamas motociklas nebūtų važiavęs jo kelio puse ir jam nebūtų reikėję staigiai sukti vairo į kairę pusę.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog įvykio metu V. G. automobilį vairavo neblaivus, jam po įvykio praėjus valandai nustatytas lengvas girtumo (neblaivumo) laipsnis – 1,2 promilės (1 t. 40, 41 b. l.). Pats nuteistasis neginčija, kad įvykio metu buvo išgėręs alkoholio, tačiau tvirtina, jog jo girtumas neturėjo įtakos vairavimui. KET 68 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviam (girtam). Atsižvelgiant į tai, kad V. G. nustatytas girtumo laipsnis net tris kartus viršijo leistiną normą, bei įvertinus specialisto V. M. paaiškinimą (3 t. 16 b. l.), jog reakcijos laikas stabdymui priklauso nuo asmens savybių (pvz., jaunas vyras ar pavargęs asmuo, blaivus ar girtas ir pan.), daroma išvada, jog V. G. nustatytas girtumo laipsnis turėjo įtakos veikos padarymui, todėl pagrįstai jam inkriminuotas šis KET 68 punkto pažeidimas.

V. G. tvirtino, kad jis važiavo savo kelio puse apie 50-60 kilometrų per valandą greičiu, į priešpriešinę kelio pusę išvažiavo tik staiga priešais save pamatęs motociklą, vairuojamą V. V., kad po to pradėjo stabdyti automobilį, kuris pradėjo slysti. Tokius jo teiginius apeliacinės instancijos teisme (3 t. 12–17 b. l.) patvirtino specialisto išvadą Nr. MV 2011-67 pateikęs specialistas V. M., kuris nurodė, jog transporto priemonės sugadinimo pobūdis, automobilio galutinė padėtis, palikti pėdsakai rodo, kad automobilio vairuotojas važiavo savo eismo juosta. Tačiau nuteistojo parodymus bei juos patvirtinančius specialisto V. M. paaiškinimus paneigia byloje apklaustų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, eksperto E. Grigelio paaiškinimai, ekspertizių aktų išvados bei kita bylos medžiaga. Nukentėjusieji A. S., N. K., A. P., liudytojai I. ir L. K., V. V., M. L., A. A. parodė, kad važiuodami motociklais pamatė, kaip iš už posūkio, kelio viduriu apie 70-80 km/h greičiu atvažiuoja džipas (1 t. 73, 80, 85, 86, 88, 89 b. l., 2 t. 93–95, 127–128, 146–148 b. l., 3 t. 19–24 b. l.). Liudytojas A. A. bei nukentėjusysis A. S. nurodė, kad džipas ties posūkiu išvažiavo „plačiai“. Teisme ekspertas E. Grigelis ne tik patvirtino savo pateiktas išvadas, bet ir paaiškino, kad automobilio vairuotojas, išvažiuodamas iš posūkio, jau buvo kelio viduryje, kairysis automobilio priekinis kampas jau buvo įvažiavęs į priešingą eismo juostą ir tai sudarė grėsmę saugumui, be to, V. G. automobilį pradėjo stabdyti jau būdamas priešingoje kelio pusėje (2 t. 148–149 b. l., 3 t. 17–19, 31–34 b. l.). KET 164 punktas numato vairuotojo pareigą važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Šiuo konkrečiu atveju V. G. vairuojamas automobilis išvažiuodamas iš už posūkio, kuriame matomumas, kaip nustatyta faktinių aplinkybių konstatavimo metu (3 t. 4–11 b. l.), yra prastas, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir tokiu būdu pažeidė KET 164 punkto reikalavimą. Be to, ekspertizės akto Nr. 11Š-102(09) išvadų 4 punkte nurodyta, jog V. G. vairuoto automobilio greitis prieš pat susidūrimą su A. S. vairuotu motociklu buvo 50 km/h (1 t. 56–61 b. l.). Įvertinus tai, kad prieš susidūrimą V. G. automobilį stabdė, daroma išvada, jog išvažiuojant iš už posūkio automobilio greitis buvo didesnis nei 50 km/h. Tai atitinka liudytojų parodymus, jog automobilio greitis buvo didelis. Nors V. G. neviršijo tame kelyje leistino greičio, tačiau KET 172 punkte numatyta, kad „pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“. Kaip byloje nustatyta, kelio posūkyje, iš už kurio išvažiavo V. G. vairuojamas automobilis, matomumas buvo ribotas – posūkyje augo krūmai, kurie užstojo kelią už posūkio, dėl to apeliantas nematė atvažiuojančių motociklų. Be to, kelio danga – žvyras, buvo apsiniaukęs oras, dargana. Dėl to daroma išvada, jog V. G., važiuodamas nors ir neviršydamas leistino 70 km/h greičio, turėjo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o, pamatęs priešais atvažiuojantį motociklą, turėjo lėtinti važiavimo greitį ir prireikus stabdyti. Tai konstatuota ir ekspertizės akte Nr. 11Š-59(12), kurio išvadų 4 punkte nurodyta, jog automobilio „Opel Frontera“ vairuotojas V. G. privalėjo važiuoti ne didesniu nei leistinu 70 km/h greičiu dešine kelio puse, artėdamas link kelio vingio, ties kuriuo matomumą riboja šalia augantys krūmai, privalėjo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad suvaldytų vairuojamą automobilį ir neišvažiuotų į priešpriešinio eismo juostą, o iškilus grėsmei eismo saugumui, stabdyti savo važiavimo eismo juostoje (3 t. 39–48 b. l.). Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad pagrįstai V. G. inkriminuotas KET 172 punkto pažeidimas.

Taip pat pagrįstai nuteistajam inkriminuotas ir KET 53 punkto pažeidimas. Minėtas punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių. V. G. parodė, jog pamatęs priešais atvažiuojantį V. V. vairuojamą motociklą, jis pasuko automobilį į kairę, t. y. į priešpriešinę eismo juostą, pradėjo stabdyti, automobilis slydo, nematė atvažiuojančio dar vieno motociklo, o jį pamatė tik pajutęs smūgį į automobilį. Kadangi nuteistasis pripažino žiūrėjęs į prasilenkusį motociklą, o ne į priekį, dėl to V. G. nematė priešais, arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, t. y. savo eismo juosta, atvažiuojančio A. S. vairuojamo motociklo, todėl daroma išvada, kad apeliantas, įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą ir stabdydamas automobilį, neįsitikino, jog tai daryti yra saugu ir tokiu būdu nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (Kelių eismo taisyklių 53 punktas).

Apeliacinės instancijos teisme apklaustas V. V. patvirtino, jog jis motociklu važiavo kelio viduriu, kaip užfiksuota fotonuotraukose, darytose parodymų patikrinimo metu (1 t. 109–113, t. 19–24 b. l.). Liudytojo V. V. parodymus, jog jis važiavo kelio viduriu, patvirtina nukentėjusiojo A. S. (2 t. 146–147 b. l.), liudytojų M. L. (2 t. 127–128 b. l.), A. A. (2 t. 64–95 b. l.), I. K. (2 t. 93–94 b. l.) parodymai. Papildomos teismo autotechninės ekspertizės akto Nr. 11Š-59(12) išvadose nurodyta, kad, jeigu motociklo vairuotojas V. V., artėdamas link kelio vingio, buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir sudarė kliūtį automobilio „Opel Frontera“ judėjimui, tai tokiu atveju motociklo vairuotojas V. V., artėdamas link kelio vingio nevažiavo kuo arčiau dešiniojo kelio važiuojamosios dalies krašto, sudarė kliūtį automobilio „Opel Frontera“ judėjimui ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti, o automobilio „Opel Frontera“ vairuotojo V. G. veiksmai – suko į kairę pusę ir, išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, susidūrė su A. S. vairuojamu motociklu MK-75 – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu (3 t. 39–48 b. l.). Taigi, nagrinėjamo įvykio metu KET reikalavimus pažeidė ir V. G., ir V. V..

Specialisto V. M. duotoje išvadoje Nr. MV 2011-67 (2 t. 225–231 b. l.) nurodyta, kad automobilio „Opel Frontera“ vairuotojo V. G. veiksmai – manevras į kairę, buvo techniniu požiūriu priimtinas, jei priešpriešiais jo važiuojamosios kelio dalies puse važiavo V. V. vairuojamas motociklas, o motociklo MK-75 vairuotojo A. S. veiksmai – pastebėjus pavojų saugiam eismui (artėjantį automobilį „Opel Frontera“ iš ne mažesnio kaip 71,7 m atstumo) nestabdė (arba stabdė neefektyviai), buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu bei pasekmėmis. Sutikti su tokia specialisto V. M. išvada negalima, nes specialistas V. M., duodamas išvadą, neįvertino aplinkybių, jog V. G. eismo įvykio metu buvo neblaivus, kad jis kelio posūkyje važiavo didesniu nei 50 km/h greičiu (50 km/h greitis nustatytas automobilio susidūrimo su A. S. vairuojamu motociklu metu, o iki tol automobilis buvo stabdomas), kad posūkyje V. G. vairuojamas automobilis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Be to, bylos duomenys nepatvirtina, kad A. S., vairavęs motociklą MK-75, būtų pažeidęs KET reikalavimus, nes kaip byloje apklausti asmenys nurodė, A. S. važiavo paskutinis, arčiau dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto, ir jo vairuojamas motociklas negalėjo važiuoti greičiau nei 50 km/h greičiu. Pastebėtina, kad nukentėjusysis A. S. parodė, jog pamatęs priešais atvažiuojantį bei slystantį automobilį, jis bandė stabdyti motociklą bei jį suko labiau į dešinę. Šią aplinkybę patvirtina ekspertizės akte Nr. 11Š-102(09) nurodyti duomenys bei teisme apklausto eksperto E. Grigelio ir specialisto V. M. paaiškinimai (3 t. 12–19 b. l.), jog automobilio susidūrimas su A. S. vairuojamu motociklu įvyko arčiau dešiniojo kelio krašto, beveik ant kelio važiuojamosios dalies krašto ribos. Taigi, A. S. veiksmai techniniu požiūriu nebuvo sąlyga eismo įvykiui kilti.

Kaip jau minėta, KET reikalavimus pažeidė V. G. ir V. V., todėl tokiu atveju taikoma būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė, kurios dėka galima nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų (kasacinės nutartys Nr. 2K-593/2011, 2K-151/2011, 2K-402/2012 ir kt.). Tai reiškia, kad, esant abipusiam KET pažeidimui, teismai turi nustatyti kiekvieno iš padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo liudytojo V. V. veiksmai, tačiau V. G. veiksmai – suko į kairę pusę ir, išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, susidūrė su A. S. vairuojamu motociklu – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Jeigu V. G. būtų buvęs atsargus ir, artėdamas prie kelio vingio, būtų važiavęs arčiau dešiniojo kelio krašto bei pasirinkęs važiavo greitį atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas (kelio danga – šlapias žvyras, staigus posūkis, siauras kelias – 4,6 m, matomumą ribojo krūmai), meteorologines sąlygas, pastebėjęs, kad kelio viduriu važiuoja V. V. vairuojamas motociklas, eismo įvykis, kurio metu nukentėjo A. S. ir jo vairuojamu motociklu važiavęs A. P., nebūtų kilęs. Liudytojo V. V. veiksmai, nors ir neatitikę Kelių eismo taisyklių reikalavimų, patys savaime nebūtų sukėlę eismo įvykio, kurio metu nukentėjo A. S. ir A. P., jeigu ir V. G. nebūtų pažeidęs KET reikalavimų, nes būtent nuteistasis, iš už posūkio važiavo kelio viduriu, staigiai stabdė automobilį, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir neįsitikinęs, kad priešpriešinėje eismo juostoje nieko nėra (žiūrėjo pro šoninį veidrodėlį į prasilenkusį V. V. motociklą ir nežiūrėjo į priekį), susidūrė su atvažiuojančiu A. S. vairuojamu motociklu. Nors nukentėjusieji bei liudytojai važiavo motociklais, neatitinkančiais transporto priemonių eksploatavimo taisyklių (buvo be valstybinių numerių, neįregistruoti, o skirti važiuoti motokroso lenktynėse), tačiau šie pažeidimai nebuvo sąlyga eismo įvykiui kilti, todėl apelianto skunde nurodyti nukentėjusiųjų bei liudytojų galbūt padaryti KET pažeidimai (pvz., 232, 275 ir kt. punktai) nepašalina jo paties atsakomybės už padarytus KET pažeidimus, kurie buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu. Nepagrįstai nuteistasis skunde teigia, kad N. K. ir V. V. paslėpė motociklus, kadangi šių asmenų vairuoti motociklai nekontaktavo su V. G. vairuojamu automobiliu eismo įvykio metu, todėl nebuvo pagrindo šių motociklų apžiūrėti.

Remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11Š-59(12) išvadomis, nukentėjusiųjų ir liudytojų bei iš dalies ir paties nuteistojo parodymais, specialistų paaiškinimais, kolegija konstatuoja, kad nusikalstamų padarinių kilimui įtakos turėjo abiejų eismo dalyvių – V. V. bei V. G. padaryti KET pažeidimai, tačiau V. G. veiksmai, t. y. padaryti KET 53, 68 (girtumas), 164, 172 punktų pažeidimai, buvo priežastiniame ryšyje su atsiradusiais padariniais – A. S. ir A. P. padarytais sužalojimais. Taigi, visuma byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų patvirtina V. G. kaltę padarius BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl skundžiamas nuosprendis iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, teismo padarytos išvados dėl nuteistojo kaltės yra motyvuotos, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota. Dėl to nėra pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį ir V. G. išteisinti pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.

Nustačius, jog techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo liudytojo V. V. veiksmai – artėdamas link kelio vingio nevažiavo kuo arčiau dešiniojo kelio važiuojamosios dalies krašto ir sudarė kliūtį automobilio „Opel Frontera“ judėjimui – teisėjų kolegija mano, kad nuteistajam V. G. paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, todėl mažinama iki vienerių metų. Taip pat iki minimumo trumpinamas ir taikytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Taigi, dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. dėl neteisingai paskirtos bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu V. G. pagrįstai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams, nes V. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis šia specialia teise, automobilį vairavo ir Kelių eismo taisykles pažeidė būdamas neblaivus.

Nustačius, kad V. G. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš kalto asmens priteisė A. P. atlyginti padarytą neturtinę žalą, nes nukentėjusysis A. P. dėl nesunkiai sutrikdytos sveikatos patyrė fizinį skausmą, nepatogumų, negalėjo judėti, buvo priverstas kreiptis pagalbos į kitus asmenis, šeimos narius dėl slaugymo, vežiojimo į gydymo įstaigą, iki šiol jis jaučia patirtų traumų pasekmes – dusulį, kojos skausmą, vartoja nuskausminamuosius vaistus. Pirmosios instancijos teismo nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis – 10000 Lt nėra per didelis, atitinka teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-737/2005, 2K-321/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011 ir kt., nuo 1000 iki 55000 Lt), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad liudytojo V. V. veiksmai taip pat techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, teisėjų kolegija mano, kad iš V. G. nukentėjusiajam A. P. priteistas 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis, neatitinka proporcingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijų, todėl mažinamas per pusę, t. y. iki penkių tūkstančių litų. Atsižvelgiant į tai, kad draudikas žalą atlygina pagal draudimo sutarties sąlygas, draudimo įmonė (draudikas) trečiajam asmeniui padarytą žalą atlygina neperžengdama sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų, o, jei atlygintina suma viršija sutarties ribas, tą dalį atlygina žalą padaręs kaltas asmuo. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių, iki 2009 m. gruodžio 10 d. – 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui. Kadangi A. P. priteistina 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas viršija tarp UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ ir V. G. pasirašytoje draudimo sutartyje numatytą neturtinės žalos atlyginimo sumą, tai pripažįstama, kad draudimo bendrovė turi atlyginti 3450 Lt, o likusią 1550 Lt turi atlyginti V. G.. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu. Nepagrįstas nuteistojo V. G. pastebėjimas, kad draudikas šioje byloje nebuvo patrauktas proceso dalyviu, kadangi iš bylos matyti, kad UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažinta civiliniu atsakovu byloje, draudimo įmonei buvo išsiųstas civilinis ieškinys, draudimo kompanija pateikė paaiškinimus dėl pareikšto civilinių ieškinių, nors ir nedalyvavo teismo posėdžiuose.

Nuteistasis V. G. bei civilinis atsakovas UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ nesutinka su teismo išvadomis dėl N. K. priteistų 1000 Lt atlyginti turtinei žalai už eismo įvykio metu sugadintą motociklą.

Remiantis BPK 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo.

Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis N. K. buvo pripažintas ir civiliniu ieškovu dėl jam padarytos 1000 Lt turtinės žalos, nes eismo įvykio metu buvo sugadintas jam priklausantis motociklas (1 t. 76, 77 b. l.). Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nukentėjusysis N. K. nepateikė dokumentų, patvirtinančių padarytos žalos dydį, nors ne kartą buvo kviečiamas atvykti į teismo posėdį bei pateikti civilinį ieškinį patvirtinančius dokumentus bei pats neatvyko į apeliacinės instancijos teismo posėdžius (2 t. 219, 239 b. l., 3 t. 12, 26, 30, 50, 59, 63, 66, 73 b. l.). Priešingai, pats nukentėjusysis nurodė, kad jis motociklą pridavė į metalo laužą, liudytojas V. V. apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad jis kartu su N. K. pirko motociklus, kurie kainuoja apie 1500 Lt, kad po eismo įvykio N. K. motociklą priduodamas į metalo laužą, apie 400 Lt kainuojantį varikį pasiliko. Taigi, nukentėjusysis nepatyrė 1000 Lt nuostolio dėl eismo įvykio metu sugadinto motociklo. Ieškovui N. K. nepateikus jokių duomenų apie jam padarytos turtinės žalos dydį, t. y. neįrodžius ieškinio, daroma išvada, kad apylinkės teismas nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu N. K. iš UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ priteisė 1000 Lt turtinės žalos atlyginimui. Dėl to ši nuosprendžio dalis naikinama (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Taip pat nuteistasis V. G. nesutinka su teismo išvadomis dėl iš jo priteistų proceso išlaidų. Nustačius, jog V. G. yra kaltas dėl eismo įvykio, kad jo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu ir atsiradusiomis pasekmėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nuteistojo priteisė proceso išlaidas – liudytojos ir eksperto turėtas kelionės išlaidas bei už nukentėjusiajam A. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą (BPK 103–106 straipsniai). Nuteistojo V. G. ir jo gynėjo prašymu į teismo posėdį buvo kviečiamas specialistas patvirtinti pateiktą išvadą ir iš Lietuvos Respublikos biudžeto specialistui V. M. buvo kompensuotos kelionės išlaidos (2 t. 243 b. l.) – 170,86 Lt bei nukentėjusiojo A. P. atstovė adv. J. Bieliauskienė pateikė pažymas, patvirtinančias išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam (2 t. 213 b. l., 3 t. 3 b. l.). Iš šių pažymų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 80 Lt. Apeliacinės instancijos teismas V. G. atžvilgiu paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį, todėl specialistui išmokėtos kelionės išlaidos bei išlaidos už nukentėjusiajam A. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą pripažįstamos proceso išlaidomis ir turi būti išieškotos iš nuteistojo (BPK 105 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendį:

pagal BK 281 straipsnio 2 dalį V. G. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sutrumpinti iki vienerių metų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, V. G. paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Priteisti nukentėjusiajam A. P. iš UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ 3450 Lt, o iš nuteistojo V. G. – 1550 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžio dalį, kuria priteista iš UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ N. K. 1000 Lt turtinės žalos atlyginimas, ir nukentėjusiojo N. K. civilinį ieškinį atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo V. G. į valstybės biudžetą 170,86 Lt proceso išlaidų apmokant specialisto V. M. kelionės išlaidas į apeliacinės instancijos teismą.

Iš V. G. į Lietuvos Respublikos biudžetą išieškoti 80 Lt proceso išlaidų už nukentėjusiajam A. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), banką – AB „(duomenys neskelbtini)“, įmokos kodą – (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.