- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-07-21
- Bylos Nr.
- 1-5-446/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-67-1-00466-2007-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Nukentėjusysis
- A. P., A. S., N. K.
- Kaltinamasis
- V. G.
- Advokatai
- Artūras Bauža, Jūratė Bieliauskienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1962 m. gruodžio 22 d. Šilalės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec.vidurinio išsilavinimo, vedęs, ūkininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. G. 2007m. lapkričio 3 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini), vietinės reikšmės kelyje, vairuodamas automobilį OPEL FRONTERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 68, 164, 172 punktuose nurodytus reikalavimus, t. y., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nevažiavo kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, atsižvelgdamas į kelio sąlygas, vietovės reljefą, nepasirinko priimtino važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl ko įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu A. S. vairuojamu motociklu MK-75, ko pasekoje, eismo įvykio metu sužalotas motociklo vairuotojas A. S., kuriam padarytas dešinės plaštakos pirmo delnakaulio lūžis, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir motociklo keleivis A. P., kuriam padaryta plėštinė dešinio kelio žaizda su sąnario kapsulės bei šeivikaulio šoninių raiščių plyšimu bei dešinio šlaunikaulio išorinio gumburo atplyšimu, krūtinės ląstos sumušimas, dešinės pusės 8 šonkaulio lūžis, dešinio plaučio plyšimas su kraujo ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, muštinė žaizda kairio peties srityje, odos nubrozdinimai abiejose krūtinės ląstos pusėse, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis V. G. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis 2007 m. lapkričio 3 d. dalyvavo medžioklėje. Baigęs medžioklę jis nuvažiavęs į namus, pasidėjęs ginklą, išgėręs 100 gramų degtinės, nes skaudėjo dantį, ir išvažiavęs dalintis medžioklės laimikio. Apsvaigęs nuo išgertos degtinės nesijautė, degtinė neįtakojo jo elgesio kelyje. Važiuojant nuo Burbaičių kaimo miško keliuku, jis važiavęs savo važiavimo krypties eismo juosta, ties staigiu posūkiu pamatė tiesiai priešais jo važiavimo kelio dalies puse atvažiuojantį motociklą, šį motociklą pamatęs, kai atstumas nuo jo iki motociklo buvo 5 metrai. Norėdamas išvengti susidūrimo, staigiai pasukęs automobilio vairą į kairę ir ėmęs stabdyti. Stabdydamas per dešinės pusės automobilio veidrodėlį stebėjo, ar tas motociklas sėkmingai prasilenkė, į priekį nežiūrėjęs, kito motociklo nematė, staiga pajutęs smūgį į automobilio priekinę dešinės pusės dalį. Pradėjus stabdyti, jo automobilis čiuožė apie 5 metrus. Automobilio pasukti į dešinę pusę nebuvo galimybės, nes toje pusėje augo krūmai, buvo griovys ir vis tiek susidūrimas būtų buvęs neišvengiamas, nes staigiai stabdant jo automobilis būtų susiskersavęs, jo galu vis tiek būtų kliudęs V. V. vairuojamą motociklą, nes kelias, kuriuo važiavo, buvo labai siauras. Jis važiavęs 50-60 km/h greičiu, jo manymu, motociklininkai važiavo tokiu pat greičiu. A. S. vairuojamas motociklas atsitrenkė į jo automobilį stabdymo metu, kai automobilis dar nebuvo sustojęs. Išlipęs iš automobilio jis pamatė sužalotus A. S. ir A. P., kuriam iš burnos sruvo kraujas. Vienam iš jaunuolių davęs savo mobiliojo ryšio telefoną ir liepęs skambinti pagalbos telefonu Nr. 112. Į įvykio vietą neužilgo atvažiavo jo draugai medžiotojai, jie iš jo automobilio paėmė nušautą lapę ir išvyko. Taip pat nurodė, kad tuo metu, kai jis pamatė priešais savo automobilį motociklą, pirmasis motociklas, kaip vėliau paaiškėjo vairuojamas N. K., jau buvo išsukęs iš to kelio, kuriame įvyko susidūrimas, su juo jam neteko prasilenkti. Jis pripažįsta, kad išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, tačiau tai darė siekdamas išvengti susidūrimo su iš posūkio tiesiai į jį lekiančiu A. V. vairuojamu motociklu, jis įsitikinęs, kad jei V. V. vairuojamas motociklas būtų važiavęs savo kelio puse, jie būtų prasilenkę ir susidūrimas su A. S. vairuojamu motociklu nebūtų įvykęs. Pripažįsta vairavęs automobilį neblaivus.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta pilnumoje.
Nukentėjusysis A. P. parodė, kad 2007 m. lapkričio 3 d. su draugais važinėjosi motociklais. Prieš išvažiuojant iš miško į laukymę, jis pasikeitė su A. S. vietomis, už motociklo vairo sėdo A. S.. Priekyje važiavo N. K. vairuojamas motociklas, už jo V. V., jis ir A. S. važiavo paskutiniai. Kadangi jis sėdėjo lopšyje, kelio nestebėjo, tačiau gerai matė ir prisimena, kad jų motociklas važiavo savo kelio puse, arčiau dešiniojo kelkraščio. Motociklo, kuriuo jie važiavo, maksimalus įmanomas greitis 40 km/h, didesniu greičiu juo net neįmanoma važiuoti. Motociklas buvo senas, jis tą dieną ilgą laiką juo važinėjo ir žinojo jo galimybes. Kai jis pamatė džipą, jis link jų artėjo dideliu greičiu, jis norėjęs kažką pasakyti A. S., tačiau nesuspėjęs, pajutęs smūgį.
Nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2007 m. lapkričio dieną važinėjosi su draugais motociklais. Prieš posūkį į lauko keliuką, jo vairuojamu motociklu jis su A. P. važiavo paskutiniai. Pirmojo motociklo, kurį vairavo N. K., jis nematė, kur važiavo, nežinojo, visi važiavo paskui N. K.. V. V. vairuojamas motociklas važiavo priekyje jo vairuojamo motociklo dešine puse, arčiau kelio vidurio, tarp V. V. ir jo vairuojamo motociklo buvo apie 30-50 metrų atstumas. Jis važiavo arčiau dešinio kelkraščio. Motociklo, kurį jis vairavo, maksimalus greitis 50 km/h, tačiau tą dieną šiam motociklui kažkas buvo sugedę, juo galima buvo važiuoti tik žemomis pavaromis. Priešais, tiesiai į juos dideliu greičiu išvažiavo džipas. Džipas posūkyje išlėkė į jų važiavimo juostą čiuoždamas. Jis matė, kaip V. V. vairuojamas motociklas prasilenkė su džipu pasikeitę pusėmis, V. V. nuvažiavo kaire puse, o džipas atsidūrė jo važiavimo juostoje. Prasilenkdamas su V. V. motociklu, džipo vairuotojas žiūrėjo į V. V. motociklą, pasukęs galvą, jis aiškiai matęs, kad V. G. buvo nusisukęs, į kelią nežiūri, jo vairuojamo motociklo nemato. Pamatęs džipą, jis ėmęs stabdyti motociklą. Jo vairuojamo motociklo susidūrimas įvyko prie pat kelkraščio šalia griovio. Po susidūrimo jis atsidūrė griovyje, bet jis iššliaužė ant kelio. Eismo įvykio metu jam lūžo dešinės rankos pirštas ir daug buvo sumušimų ant kūno. Tuo metu jis dirbo, gavo nedarbingumo pašalpą, pretenzijų kaltinamajam nereiškia.
Nukentėjusysis N. K. parodė, kad 2007 m. lapkričio 3 d. su draugais motociklais važinėjosi miško keliukais. Jis važiavo pirmas, nes kiti nežinojo kelių miške. Nei vienas iš draugų nežinojo, kuriuo keliu tiksliai važiuos, tik buvo sutarę važiuoti link Dubysos. Jis važiavo pirmas, paskui jį V. V., už pastarojo - A. S. vairuojami motociklai. Jis pasukęs iš kelio į pievą, sukdamas matė atvažiuojantį džipą. Kadangi automobilis važiavo gana dideliu greičiu, kelias buvo siauras, vedė į posūkį, jis suprato, kad gali įvykti nelaimė, todėl sustojo, nulipo nuo motociklo. Išgirdo smūgį, atsisukęs pamatė A. P. nuo smūgio skrendantį ore. Jo vairuojamas motociklas su džipu neprasilenkė, nes jis nusukęs iš kelio į dešinėje pusėje esantį keliuką, kuris yra pačiame kelio posūkyje. Automobilio susidūrimo su A. S. vairuojamu motociklu, prasilenkimo su V. V. vairuojamu motociklu jis nematęs, kai atbėgo į įvykio vietą V. V. motociklas stovėjo ant kelio, A. S. motociklas buvo sudaužytas. V. V. važiavo jam iš paskos, taip pat turėjo sukti paskui jį į dešinę, į keliuką, vedantį per pievas, tačiau V. V. to keliuko neprivažiavo, kai įvyko prasilenkimas su džipu.
Liudytojas M. L. parodė, kad V. V. vairuojamu motociklu važiavo trise, jis tupėjęs ant rėmo, toje vietoje, kur turėtų būti motociklo lopšys, nors šiame motocikle lopšio nebuvo pritvirtinta. Motociklai važiavo vienas paskui kitą, lenkimų nebuvo. Priekyje jų važiavo N. K. vairuojamas motociklas, A. P. ir A. S. važiavo už jų. Tarp N. K. ir motociklo, kuriuo jis važiavo, buvo apie 100 m atstumas. N. K. vairuojamas motociklas buvo gerokai atitrūkęs nuo jų, tarp V. V. ir A. S. vairuojamų motociklų atstumas buvo gerokai mažesnis, motociklai vienas kito nelenkė. N. K. motociklas jau buvo pasukęs į lauko keliuką, kai jis pamatė priekyje dideliu greičiu priešais atvažiuojantį džipą, važiuojantį ties kelio viduriu. V. V. važiavo gal 30 km/h greičiu. Kai jis pamatė automobilį, buvo gal 100-200 m iki jų motociklo, automobilis greitai artėjo, todėl jis suprato, kad automobilis važiuoja dideliu greičiu. Kadangi jam pasirodė, jog automobilis lekia dideliu greičiu, o kelias labai siauras, apie 3 metrus pločio, todėl jis šoko nuo motociklo, žiūrint motociklo važiavimo kryptimi, į kairės pusės griovį. Šokdamas suklupo, kai atsistojo, pamatė, kad A. S. vairuojamas motociklas susidūrė su automobiliu. Kaip prasilenkė V. V. vairuojamas motociklas su automobiliu, jis nematė, nes buvo griovyje, o atsistojęs bėgo link A. S. ir A. P..
Liudytojas A. A. parodė, kad įvykio aplinkybių, kas po ko važiavo, tiksliai neprisimena, tačiau gerai prisimena, kad motociklai važiavo vienas paskui kitą, motociklas, kurį vairavo V. V., kuriuo važiavo jis ir M. L., važiavo kelio viduriu, priešais atvažiuojantis automobilis suko į dešinę, V. V. suko į kairę, jis išsigandęs iššoko iš važiuojančio motociklo. Automobilio susidūrimo su A. S. vairuojamu motociklu momento jis nematė.
Liudytoja I. K. parodė, kad eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas A. P. įvyko seniai, todėl ji ne visas aplinkybes gerai prisimena. Ji parodė, kad tą dieną trimis motociklais su draugais važinėjosi miško keliukais. Ji ir jos sesuo Ligita važiavo N. K. vairuojamu motociklu. Kitu motociklu važiavo A. A., M. L., V. V., o trečiu - A. P. ir A. S.. Pirmas miško keliuku važiavo motociklas, kuriuo važiavo M. L., antras – kuriuo ji važiavo, trečias - A. P. ir A. S.. Ji matė dideliu greičiu atvažiuojantį V. G. automobilį. Prieš atvažiuojant šiam automobiliui motociklą, kuriuo ji važiavo, aplenkė motociklas, kuriuo važiavo M. L., kas vairavo šį motociklą, ji negalinti pasakyti. Motociklai važiavo vienas paskui kitą. N. K. važiavo arčiau dešinio kelkraščio ir nusuko į lauko keliuką. Ji matė, kaip V. G. automobilis išvažiavo į priešingą kelio pusę. N. K. vairuojamas motociklas, pasukęs į lauko keliuką, iš karto sustojo. Atbėgusi į automobilio su motociklu susidūrimo vietą, matė, kad džipo susidūrimas su motociklu įvyko dešinėje kelio pusėje. Ji patvirtino, kad jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo tikslesni nei teisme, gali būti, kad pirmas važiavo motociklas vairuojamas N. K.. Ji matė, kad V. V. vairuojamas motociklas įvažiavo į kairės pusės griovį, tačiau kokiu momentu tai įvyko, negalinti pasakyti.
Liudytoja L. K. parodė, kad įvykis, kuriuo metu buvo sužalotas A. P., įvyko prieš trejetą metų, visų smulkių faktų ji nebeprisimena. Ji važiavo motociklu su seserimi Indre ir N. K., kuris motociklą ir vairavo. Jų motociklas miško keliuku važiavo priekyje visų, kaip kiti važiavo, ji negalinti pasakyti, nes atgal nesigręžiojusi. Kai tik jų motociklas sustojo įsukęs į lauko keliuką, ji pamatė dideliu greičiu pralekiantį džipą. Viskas akimirksniu įvyko, ji iš pradžių net nesupratusi, kad įvyko susidūrimas. Tik pamačiusi bėgantį N. K., supratusi, kad įvyko avarija
Liudytojas G. L. parodė, kad 2007 m. lapkričio 3 d. jis kartu su kaltinamuoju medžiojo. Kai įvyko eismo įvykis, jis buvo netoliese eismo įvykio vietos esančioje sodyboje, išgirdęs didžiulį trenksmą, atvyko į įvykio vietą, matė sudaužytą motociklą, sužalotus, dejuojančius du jaunuolius. Ta vieta, kur įvyko avarija, jam gerai žinoma, kartais pro ją pravažiuoja, nes toje vietoje yra medžiotojų būrelio, kuriam jis priklauso, medžioklės plotai. Toje vietoje yra posūkis, kelias apaugęs medžiais, krūmais, matomumas blogas. Ar V. G. vartojo alkoholį, jis nežino.
Liudytojas B. T. parodė, kad eismo įvykio vietoje nebuvo ir nematė, kaip įvyko eismo įvykis. 2007 m. lapkričio 3 d. kartu su V. G. ir kitais medžiotojų būrelio nariais dalyvavo medžioklėje, po kurios buvo susirinkę sodyboje, esančioje netoli įvykio vietos. Prieš eismo įvykį, būdamas sodyboje, jis girdėjo motociklų važiavimo sukeltą didžiulį triukšmą, iš tolo matė keliu važiuojančius tris motociklus, iš kurių du važiavo greta vienas kito, trečias – iš paskos. Jo nuomone, toje vietoje, kurioje V. G. vairuojamas automobilis susidūrė su motociklu, avarija yra neišvengiama, nes prasideda miškas, kelias daro staigų posūkį, kelias apžėlęs medžiais, važiuojant priekyje nieko nematyti. Ar V. G. prieš eismo įvykį vartojo alkoholį, jam nežinoma.
Eismo įvykio vietos apžiūra užfiksuota 2007 m. lapkričio 3 d. eismo įvykio vietos apžiūros protokole, eismo įvykio vietos schemoje, fotonuotraukose (b.l. 30-33, t. 1), iš kurių matyti, jog susidūrimas tarp automobilio OPEL FRONTERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir motociklo MK 75, be valstybinio numerio ženklų, įvyko (duomenys neskelbtini) lauko keliuke, kur kelio plotis 4,6 m, dešinėje pusėje yra griovys 1,5 m gylio, griovyje yra krūmai. Kitoje kelio pusėje yra krūmai. Automobilis OPEL FRONTERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra atvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir kairės pusės priekiniu ratu stovi ant griovio šlaito. Nuo automobilio priekio 3,3 m atstumu stovi motociklas MK-75, be valstybinių numerių. Motociklo priekinė šakė nulūžusi. Nuo automobilio OPEL FRONTERA galo eina stabdymo žymės, kurių ilgis 4,6 metrai, kurios prasideda maždaug nuo keliuko vidurio.
Iš fotonuotraukų, atliktų eismo įvykio vietos apžiūros metu iš karto po eismo įvykio (b.l. 33, t. 1), fiksuojant nukentėjusiojo A. S. parodymų patikrinimą vietoje (b.l. 107-108, t. 1), liudytojo V. V. parodymų patikrinimą vietoje (b.l. 111-112, t. 1), kaltinamojo V. G. parodymų patikrinimą vietoje (b.l. 111-123) matyti, kad kelias, kuriame 2007-11-03 įvyko V. G. vairuojamo automobilio susidūrimas su A. S. vairuojamu motociklu, daro vingį, susidūrimas įvyko automobiliui išvažiavus iš kelio vingio, motociklui artėjant link jo.
Iš medicininių apžiūrų neblaivumui nustatyti aktų (b.l. 36, 38, 40, t. 1), specialisto išvadų (b.l. 37, 39, 41) matyti, kad A. P., A. S. eismo įvykio metu buvo blaivūs, V. G. - lengvame girtumo laipsnyje, jo kraujyje rasta 1,20 promilės etilo alkoholio.
Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 197/08(04) (b.l. 43, t. 1), atlikus asmens tyrimą, nurodyta, jog A. P. padaryta plėštinė dešinio kelio žaizda su sąnario kapsulės bei šeivikaulio šoninių raiščių plyšimu bei dešinio šlaunikaulio išorinio gumburo atplyšimu, krūtinės ląstos sumušimas, dešinės pusės 8 šonkaulio lūžis, dešinio plaučio plyšimas su kraujo ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, muštinė žaizda kairio peties srityje, odos nubrozdinimai abiejose krūtinės ląstos pusėse, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1614/09(04) (b.l. 46, t. 1) konstatuota, jog A. S. padarytas dešinės plaštakos pirmo delnakaulio lūžis, odos nubrozdinimai abiejose rankose, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus ekspertizės akte (b.l. 56-61, t. 1) nurodyta, kad, jeigu tiriamoje eismo situacijoje motociklo vairuotojas V. V. nelenkė A. S. vairuojamo motociklo MK 75, tokiu atveju automobilio OPEL FRONTERA vairuotojas V. G., atsižvelgdamas į kelio sąlygas, vietovės reljefą, nepasirinko priimtino važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą bei susidūrė su A. S. vairuojamu motociklu MK 75 ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Techniniu požiūriu transporto priemonių susidūrimo mechanizmas buvo toks : automobilis OPEL FRONTERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas V. G., važiavo apie 50 km/h greičiu vietinės reikšmės keliu Burbaičių kaimo ribose. V. G., išvažiuodamas iš kelio vingio, stabdė vairuojamą automobilį ir judėdamas stabdymo režime, kelio pločio atžvilgiu kairėje eismo juostoje, iki 0,8 m atstumu nuo kairiojo kelio važiuojamosios dalies krašto, priekinės dalies dešine puse (ties priekiniu dešinės pusės žibintu) susidūrė su link kelio vingio priešpriešine eismo juosta artėjančio A. S. vairuojamo motociklo MK 75 priekine dalimi. Susidūrimo metu motociklui MK 75 buvo nulaužta priekinė šakė, deformuotas priekinis ratas bei rėmas. Po susidūrimo motociklas MK 75 buvo bloškiamas į priekį ir į kairę pagal automobilio OPEL FRONTERA judėjimo kryptį. Tikėtina, kad automobilis OPEL FRONTERA, judėdamas link eismo įvykio vietos, priekiniu kairės pusės sparnu susidūrė su kairėje kelio pusėje buvusiu beržu. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, įgalinčių teigti, kad motociklo MK 75 vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu būtų priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu.
Ekspertizę atlikęs ekspertas Ernestas Grigelis teisme patvirtino eismo įvykio ekspertizės išvadas.
Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (eismo įvyko metu galiojusi nutarimo redakcija), 53 punkte numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių. Šių taisyklių 68 punkto nuostatos draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviam (girtam) ar apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų. Pagal KET 164 punkto reikalavimus vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, 172 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Vadinasi, BK 281 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties būtinas požymis – nurodyti padariniai.
Konstatuojant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina nustatyti, dėl kokių konkrečių Kelių eismo taisyklių pažeidimo atsirado BK 281 straipsnio 2 dalyje nurodyta žala. Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, jog V. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kelio vingyje, esant ribotam matomumui, siaurai važiuojamajai kelio daliai, nevažiavo arčiau dešiniojo kelkraščio, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad būtų saugu, kad, iškilus nenumatytai kliūčiai, galėtų sustabdyti automobilį, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 68, 164, 172 punktų reikalavimus. Minėti kaltinamojo veiksmai sudarė avarinę situaciją, nes išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą jis sudarė kliūtį savo kryptimi važiuojančiam motociklui, kurį vairavo A. S.. Bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino versija, kad V. V. vairuojamas motociklas lenkė A. S. vairuojamą motociklą. Nukentėjusiųjų N. K., S. S., A. P., liudytojo M. L. parodymai nuoseklūs, neprieštaringi, sutampantys svarbiausiose aplinkybėse – dėl motociklų važiavimo eiliškumo, jų padėties kelio atžvilgiu, važiavimo greičio. Jie patvirtino, kad motociklai kaimo keliuku važiavę vienas paskui kitą, pirmas N. K. vairuojamas motociklas, antras – V. V., trečias A. S.. Kaltinamasis patvirtino, kad prasilenkus su A. V. vairuojamu motociklu, jis stabdė, slydo penkis metrus ir tik po to susidūrė su A. S. vairuojamu motociklu, kas rodo, kad V. G. automobilis, prasilenkęs su V. V. vairuojamu motociklu, judėjo į priekį ir tik po to susidūrė su A. S. motociklu. Kaltinamasis patvirtino, kad iš už posūkio pamatęs V. V. motociklą, kito motociklo net nematė, vadinasi šalia jo nebuvo, nes priešingu, lenkimo atveju, motociklai turėtų būti visiškai greta vienas kito, gerai matomi, tuo labiau, kad kelias labai siauras, ką patvirtino tiek bylos nagrinėjimo teisme metu apklausti asmenys, tiek įvykio vietos apžiūros metu atlikti matavimai. Motociklų vienas kito lenkimo versija nepatvirtinta jokiais įrodymais, todėl akivaizdu, kad eksperto išvada, įvertinant situaciją, jei V. V. vairuojamas motociklas lenkė A. S. vairuojamą motociklą, yra sąlyginė, tačiau tokia sąlyga bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Liudytojos I. K. parodymai apie tai, kad V. V. vairuojamas motociklas aplenkė N. K. vairuojamą motociklą, paneigti nukentėjusiųjų, liudytojo M. L. parodymais, kaltinamojo paaiškinimu. Kaltinamasis, patvirtindamas parodymus dėl motociklų važiavimo eiliškumo, nurodė, kad su N. K. vairuojamu motociklu jis neprasilenkęs, šį motociklą matė stovintį pievoje, nusukusį iš kelio, kuriame įvyko susidūrimas. Be to, liudytoja I. K. patvirtino, kad, praėjus keleriems metams po įvykio, ji ne visas aplinkybe tiksliai prisimenanti. Esant tokioms aplinkybėms, motociklų vienas kito lenkimo versija atmestina. Liudytojų G. L. ir B. T. parodymai nereikšmingi byloje, kadangi jie įvykio vietoje nebuvo, eismo įvykio nematė, jų parodymai apie motociklų sukeltą didelį triukšmą, ar prieš tai matytą motociklų važiavimą greta po du, įrodomosios reikšmės vertinant eismo įvykio aplinkybes, jo kilimo priežastis neturi.
Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinas), ar atsitiktinis. Padaryta veika (Kelių eismo taisyklių pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų. Būtinosios sąlygos taisyklės pritaikymas rodo, kad būtent kaltinamojo V. G. pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Jei kaltinamasis būtų įsitikinęs, kad jo važiavimas toje kelio atkarpoje nėra saugus ir nebūtų išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, motociklui, vairuojamam A. S., nebūtų sudaryta kliūtis ir transporto priemonės būtų saugiai prasilenkusios. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad V. G. Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra susiję būtinu tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, t.y. kaltinamasis, nesaugiai vairuodamas automobilį, padarė KET pažeidimų, nulėmusių eismo įvykio kilimą bei BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytų padarinių – nesunkaus sveikatos sutrikdymo dviems asmenims – padarymą.
Iš eismo įvykio ekspertizės akto (b.l. 56-61, t. 1) matyti, kad ekspertas , atlikdamas automobilio OPEL FRONTERA važiavimo greičio skaičiavimą, neteisingai nurodė automobilio stabdymo pėdsakų ilgį – 11,45 metrų. Ekspertizės akte nurodyta ir teismo posėdžio metu ekspertas patvirtino, kad jis vadovavosi parametrais, nurodytais eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir eismo įvykio vietos schemoje. Sulyginus eismo įvykio vietos protokole (b.l. 30-31, t. 1) ir schemoje (b.l. 32, t. 1) nurodytus parametrus, akivaizdu, kad šiuose dokumentuose jie nurodyti skirtingi, t.y. protokole – 4,6 metrų, schemoje – 11,45 stabdymo žymės. Kadangi V. G. nėra kaltinamas greičio viršijimu, o tik saugaus važiavimo greičio, atsižvelgiant į konkrečias važiavimo sąlygas ir reljefą, nepasirinkimu, todėl nustatytas važiavimo greitis nėra reikšmingas veikos kvalifikacijai.
Dėl civilinių ieškinių
Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalis, reglamentuojanti asmens teisių apsaugą baudžiamajame procese, patikslina, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.
BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas, o 2 dalis teisinį reglamentavimą patikslina nustatydama, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kaip nustatyta BPK 115 straipsnio 1 dalyje, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Visos minėtos BPK nuostatos šioje konkrečioje byloje yra reikšmingos.
Nukentėjusysis A. P., pareikšdamas civilinį ieškinį, prašė priteisti iš kaltinamojo 50000 litų jam padarytos neturtinės žalos atlyginimui. Jis nurodė, kad eismo įvykio metu jam buvo sužalota koja, sulaužyti šonkauliai, pradurtas plautis, dėl patekusių žemių į akis jos ilgai pūliavo, buvo skausmingos. Ligoninėje jis gydėsi 2 savaites, po to gydymą tęsė ambulatoriškai. Sveikatos sužalojimo pasekmes jis jaučiąs iki šiol, keičiantis orams yra priverstas gerti vaistus nuo skausmo, nes skauda sužalota koja, negali priklaupti ant sužalotos kojos kelėno, susijaudinus ar esant padidintam fiziniam krūviui dėl sužaloto plaučio kankina dusulys. Iki eismo įvykio jis aktyviai sportuodavo, po patirtų sužalojimų jo sportinis aktyvumas yra ženkliai sumažėjęs dėl sužalotos kojos ir plaučio - kojos skausmo ir atsirandančio dusulio. Sužalotas jis kentė didžiulius skausmus, nepatogumus, nes negalėjo judėti, buvo priverstas kreiptis pagalbos į kitus asmenis, šeimos narius dėl slaugymo, vežiojimo į gydymo įstaigą. Jis patyręs ir papildomų materialinių išlaidų, susijusių su vaistų pirkimu, vykimu į gydymo įstaigas, tačiau šias išlaidas patvirtinančių dokumentų jis nekaupė ir neišsaugojo.
Nukentėjusysis N. K. pareiškė 1000 litų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Bylos nagrinėjimo metu jis nurodė, kad motociklas MK 75, kuriuo važiavo A. S. ir A. P., buvo jo asmeninė nuosavybė. Motociklas buvo pritaikytas motokrosui. Eismo įvykio metu jam priklausantis motociklas buvo sugadintas nepataisomai, jis buvo priverstas jį priduoti į metalo laužo supirktuvę. Dokumentų, patvirtinančių motociklo vertę, neturi, tačiau rinkos kaina eismo įvykio metu tokių motociklų buvusi apie 1500 Lt, jis prašo patirtiems nuostoliams atlyginti priteisti bent 1000 Lt.
Nukentėjusysis A. S. civilinio ieškinio nereiškė.
Civilinis atsakovas – UAB DK „PZU Lietuva“ – paaiškinime (b.l. 23-25, t. 2), pateiktame raštu teismui, nurodė, jog transporto priemonės OPEL FRONTERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė 2007 m. lapkričio 3 d. kelių eismo įvykio metu buvo drausta privalomuoju draudimu, 2007 m. lapkričio 3 d. eismo įvykio metu nukentėję asmenys dėl žalos atlyginimo į draudiką nesikreipė ir patirtos žalos faktą ir dydį patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl draudikas neturėjo galimybės įvertinti padarytą žalą ir išmokėti pagrįsto dydžio draudimo išmoką.
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).
Nukentėjusiojo N. K. civilinis ieškinys dėl 1000 Lt turtinės žalos atlyginimo iš esmės neparemtas jokiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu buvo sulaužytas jam priklausantis daiktas – motociklas MK 75, jo prašoma priteisti suma nėra didelė, todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, laikytina realia ir priteistina patirtų nuotolių atlyginimui.
Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir pan.) padariniais, kurie vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena pagrindinių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių. Kai neteisėtais kito asmens veiksmais yra padaroma žalos asmens sveikatai, tai sudaro pakankamą pagrindą priteisti santykinai didesnes pinigų sumas nukentėjusiems asmenims lyginant su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybės pobūdis, jos vieta vertybių hierarchijoje. Tačiau būtina pabrėžti, kad pati neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Piniginis šios žalos įvertinimas toli gražu nereiškia, kad tai yra asmens išgyvenimų, skausmo, kančios, prarasto džiaugsmo kaina.
2007-11-03 eismo įvykio metu nukentėjusiajam A. P. buvo sužalota sveikata - vertingiausia asmeninė neturtinė vertybė, akivaizdu, kad jis kentė skausmą, patyrė daug nepatogumų. Negalima paneigti ir nukentėjusiojo tvirtinimą, kad iki šiol jis jaučia patirtų traumų pasekmes – dusulį, kojos skausmą, vartoja nuskausminamuosius vaistus. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo A. P. sveikatos sužalojimo laipsnis nedidelis, teismo medicinos ekspertas nustatė nesunkų sveikatos sutrikdymą, sužalojimai padaryti ne tyčiniu, o neatsargiu nusikaltimu, todėl jo pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad autoįvykio metu A. P. buvo padaryti gyvybiškai svarbaus organo – plaučio - sužalojimas, tačiau šiuo metu jis yra darbingas, darbingumas nesumažėjęs, todėl darytina išvada, kad reikalaujama suma 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti akivaizdžiai per didelė. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jam priteista 10000 Lt kompensacija neturtinei žalai atlyginti.
Vienas iš materialiai atsakingų asmenų, išvardytų BPK 109 straipsnyje, 111 straipsnio 1 dalyje, gali būti draudimo įmonė (draudikas), su atsakingu už žalos padarymą asmeniu trečiojo asmens interesais sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Transporto priemonės OPEL FRONTERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairuodamas kaltinamasis įvykdė eismo įvykį, valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu privalomuoju draudimu buvo drausta UAB DK „PZU Lietuva“ draudimo sutartimi AYAS Nr. 714878. Vadovaujantis šia draudimo sutartimi, 2007-05-17 Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu Nr. X-1137 UAB DK „PZU Lietuva“ yra įpareigota atlyginti žalą, dėl kurios padarymo kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal šio įstatymo 11 str. nuostatas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių, iki 2009 m. gruodžio 10 d. – 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui. Kadangi nukentėjusiajam N. K. teismo nustatyta atlygintina turtinė žala neviršija Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatytų draudiko atsakomybės ribų, todėl turtinė žala nukentėjusiajam priteistina iš draudimo bendrovės. Nukentėjusiajam A. P. teismo nustatyta atlygintina neturtinė žala viršija Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatytas draudiko atsakomybės ribas, todėl neturtinė žala šiam nukentėjusiajam priteistina subsidiariai iš draudimo bendrovės ir kaltinamojo.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo V. G. padarytas KET pažeidimas – vairavimas apsvaigus nuo alkoholio – yra vienas iš pavojingiausių pažeidimų, keliančių grėsmę eismo saugumui, žmonių sveikatai bei gyvybei. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. P. parodė, kad iš karto po eismo įvykio V. G. lankė jį ligoninėje, siūlė pinigų, prašė susitarti geruoju ir nekelti baudžiamosios bylos. V. G. teisme pripažino šias aplinkybes. Kaltės neigimas teisme, eismo įvykio kilimo priežasčių nepripažinimas yra akivaizdus kaltinamojo mėginimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jis - medžiotojas, turintis teisę įsigyti medžioklinį šaunamąjį ginklą, o teistumas taptų kliūtimi šiam pomėgiui. Kadangi V. G. kaltės nepripažino, žalos nukentėjusiesiems neatlygino, todėl jam skirtina griežčiausia bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. sankcijoje – laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į tai, kad įvykdytas neatsargus nusikaltimas, V. G. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kad V. G. kaltu neprisipažino, eismo įvykio pasekmių nesistengė sušvelninti, nukentėjusiųjų neatsiprašė, jam skirtina vidutinio dydžio laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant vidutinės trukmės laikotarpiui.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1, 3 dalys). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta tik viena privaloma uždraudimo naudotis specialia teise, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo sąlyga – kai asmuo, naudodamasis ta specialia teise, padaro nusikalstamą veiką. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kadangi V. G. KET pažeidimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau, turėdamas didelį vairuotojo stažą – nuo 1982 metų - nusižengė pirmą kartą, nustatytas lengvas girtumo laipsnis, todėl jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas minimaliam terminui vairuoti kelių transporto priemones.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d. nuostatas teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Išlaidos, iš viso 1426,63 Lt, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu nukentėjusiajam A. P. – 1143,57 Lt (b.l. 141, t. 2), liudytojos I. K. ir eksperto Ernesto Grigelio kelionės išlaidos į teismo posėdžius, liudytojai - 94 Lt, ekspertui - 189,06 Lt, išmokėtini iš teismo lėšų, laikytinos procesinėmis išlaidomis, todėl priteistinos iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas
nusprendė:
V. G. pripažinti kaltu įvykdžius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str. V. G. uždrausti 1 (vienerius) metus vairuoti kelių transporto priemones.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Civilinius ieškinius tenkinti dalinai.
Priteisti N. K. iš UAB DK „PZU Lietuva“ 1000 (vieną tūkstantį) litų turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti A. P. subsidiariai iš UAB DK „PZU Lietuva“ ir V. G. 10000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš V. G. 1426,63 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt šešis litus 63 ct.) proceso išlaidų valstybei, iš jų 1143,57 Lt už suteiktą antrinę teisinę pagalbą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodu 5630.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.