Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Gitanos Butrimaitės ir Giedrės Kairienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismo posėdyje, apie kurį laiku ir tinkamai pranešta, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento atstovas nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 24S38214, 2024 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. 24S39954 ir 2024 m. vasario 5 d. sprendimo Nr. 24S40793, teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Baltarusijos piliečiui V. K. M. departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 02970 išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 3 metams - nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2024 m. kovo 1 d. Pareiškėjas nuo 2021 m. kovo 18 d. deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvoje, o nuo 2021 m. kovo 24 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Baltarusijos piliečiams, – V. K. sutuoktinei Y. K. ir jos nepilnamečiams vaikams iš pirmos santuokos I. A., A. A., kaip pareiškėjo šeimos nariams, nuo 2021 m. gegužės 4 d. taip pat išduoti leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantys iki 2024 m. kovo 1 d. Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas pakeisti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, kaip aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas, ketindamas dirbti (duomenys neskelbtini), tačiau ginčijamu Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 24S38214 pareiškėjo prašymas netenkintas, o atsakovo 2024 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. 24S39954 panaikintas ir iki 2024 m. kovo 1 d. galiojęs pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Nr. 760022532. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 24S40793 taip pat nusprendė uždrausti V. K. atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus). Visi trys ginčijami sprendimai buvo priimti tuo pačiu faktiniu pagrindu – kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Tokia išvada padaryta remiantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2023 m. gruodžio 28 d. rašte Nr. 18-13362 pateikta informacija, kad dėl pareiškėjo dirbto darbo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini), jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad V. K. laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2019 m. dirbo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) (toliau ir – (duomenys neskelbtini)), tačiau pareiškėjas nesutinka, kad šis jo biografijos faktas yra tinkamas išvadai apie jo keliamą grėsmę valstybės saugumui padaryti.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas), kurio 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalies nuostatas, užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

Remiantis Įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, priimdamas ginčijamus sprendimus, įvertino kompetentingos institucijos – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento – pateiktą išvadą, kurioje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) yra labai koncentruotas, o (duomenys neskelbtini) tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoja arba vykdo veiklą Baltarusijos vyriausybės vardu. 2022 m. vasario mėn. ES, reaguodama į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, (duomenys neskelbtini) įvedė sankcijas. Tokiems juridiniams asmenims buvo uždrausta teikti (duomenys neskelbtini) paslaugas. Draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai prekiauti (duomenys neskelbtini), kurias išleido (duomenys neskelbtini), draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai sudaryti sandorius su (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra didžiausias (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, užimantis pirmaujančias pozicijas Baltarusijos (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini). Nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. (duomenys neskelbtini) sankcijas taiko Šveicarija, nuo 2022 m. kovo 8 d. – Kanada, nuo 2022 m. spalio 19 d. – Ukraina. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas vertino, kad V. K., dirbdamas (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento vertinimu, pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Atsižvelgęs į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, trečiasis suinteresuotas asmuo vertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Nors pareiškėjas skundą teismui grindė inter alia tuo, kad atsakovas neatliko individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo, tačiau iš skundžiamų administracinių aktų turinio matyti, jog Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos surinko ir vertino duomenis, susijusius su pareiškėjo šeimyniniais ryšiais, darbiniais santykiais ir kt.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio. Pats pareiškėjas skunde nurodė, kad ketindamas išvykti iš Baltarusijos, ieškojo darbo ir kitose kaimyninėse šalyse, tačiau geriausią darbo pasiūlymą gavo Lietuvoje. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas turi šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, o pareiškėjo šeimos nariams – sutuoktinei bei jos vaikams, leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduoti ne savarankišku pagrindu, o remiantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu kaip V. K. šeimos nariams. Pažymėtina, kad pareiškėjo teismui nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai apie šeimos keliones po Lietuvą, lietuvių kalbos nuotolinių kursų lankymą, sutuoktinės bei vaikų dalyvavimą renginiuose ir/ar protestuose nepaneigia Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pateiktų duomenų. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos taip pat vertino pareiškėjo poziciją, išdėstytą Migracijos departamento klausimyne, kad jis nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, o Krymas, jo nuomone, priklauso Ukrainai, tačiau sprendė, kad tai kad V. K. 2008–2019 m. dirbo (duomenys neskelbtini), jį daro potencialiu verbavimo taikiniu Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos režimų jėgos struktūroms. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pateiktus duomenis, Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti, grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams (pvz., grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepaneigė, jog turi ryšių Baltarusijoje (ten gyvena mama, sutuoktinės tėvai, atostogauja vaikai), pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad V. K. su šeima gyvenimo Lietuvoje periodu nuolat lankėsi Baltarusijoje. Todėl nagrinėjamu atveju nepaneigtos Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento nustatytos aplinkybės apie Baltarusijos ar Rusijos žvalgybos tarnybų galimą/tikėtiną poveikį tiek pačiam pareiškėjui, tiek bandant paveikti Baltarusijoje gyvenančius artimuosius.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; kt.) aiškinama, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo darbo 2008–2019 m. (duomenys neskelbtini), kuris vykdo veiklą Baltarusijos (duomenys neskelbtini), faktas, leidžia spręsti apie potencialų pareiškėjo pažeidžiamumą Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo institucijų atžvilgiu. Atitinkamos institucijos, tikėtina, disponuoja asmenine bei profesine informacija apie pareiškėją, jo kontaktais ir kitais reikšmingais duomenimis. Pareiškėjas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu akcentavo, jog jo užimtų pareigų (duomenys neskelbtini) mažareikšmiškumą (nebuvo valstybės tarnautoju, dirbo (duomenys neskelbtini)), tačiau teismui pateikti V. K. darbo knygelės Nr. 1986473 duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2008-2019 m. darbo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuolat kilo pareigose. Nagrinėjamu atveju surinkti duomenys sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad V. K. gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Bylos duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjas yra pasiekęs aukštą integracijos lygį Lietuvos Respublikoje. Teismas atkreipia dėmesį, kad priėmus ginčijamus administracinius aktus, nors V. K. ir kreipėsi į teismą dėl jų panaikinimo, tačiau nepasinaudojo teise prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, stabdant šių sprendimų vykdymą, o išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), nutraukdamas tiek savo bei sutuoktinės darbo sutartis, tiek vaikų mokymo sutartis su mokymo įstaiga Lietuvoje. Pareiškėjo pasirinktas elgesio būdas po ginčijamų administracinių aktų priėmimo teismui taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl jo skunde akcentuojamo šeimos integracijos lygio Lietuvoje.

Pažymėtina, kad pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020-12-09 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eAS-846-756/2020, yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai, o įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).

Nors pareiškėjo atstovas advokatas teismo posėdžio metu akcentavo pažeistą teisėtų lūkesčių principą, tačiau akcentuotina, jog 2021 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 02970 pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 3 metams - nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2024 m. kovo 1 d., todėl akivaizdu, jog V. K. negalėjo įgyti lūkesčio, jog toks leidimas galios neterminuotai. Be to, pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas esant kitam geopolitiniam kontekstui, kuris dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą yra pasikeitęs, turint omenyje ypač suprastėjusią geopolitinę situaciją, kuri yra nulemta tiek Rusijos, tiek ir Baltarusijos nusikalstamų režimų agresyvių veiksmų kaimynų atžvilgiu. Rusijos ir Baltarusijos piliečių atžvilgiu, ypač siekiančių gauti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, turi būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas. Toks vertinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, kad, vadovaujantis 2022-12-13 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ nuostatomis, sugriežtinus vizų režimą, sustabdytas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje. Taip pat sustiprinta valstybės sienos apsauga, t. y. Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Be to, remiantis minėto Seimo nutarimo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nepaprastoji padėtis įvedama dėl precedento neturinčiu mastu sutelktų Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos pajėgų, kurios vykdo karinę agresiją prieš kaimynystėje esančią Ukrainos valstybę ir sukėlė humanitarinę bei pabėgėlių krizę, grasina Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO), Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos valstybių saugumui ir kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams; be to, dėl galimų hibridinių atakų ir įvairiausio pobūdžio provokacijų visuomenės rimčiai kyla grėsmė, kurios neįmanoma pašalinti netaikant Nepaprastosios padėties įstatyme nustatytų konkrečių nepaprastųjų priemonių. Nepaprastosios padėties įvedimo tikslas – naudojant šiame nutarime nustatytas nepaprastąsias priemones ir priimant sprendimus, pašalinti dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos veiksmų ir jų lemiamų procesų kilusią grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ir visuomenės rimčiai (1 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nepaprastoji padėtis įvesta visame Lietuvos Respublikos pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika. Tai reiškia, kad visos indikacijos apie galimą grėsmę turi būti vertinamos itin jautriai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime nurodyta, kad asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Pažymėtina, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo vertinti, kad grėsmė dėl jo darbo ryšių (duomenys neskelbtini) yra išnykusi.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, nenustačius jokių ginčijamų Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 24S38214, 2024 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. 24S39954 ir 2024 m. vasario 5 d. sprendimo Nr. 24S40793 neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo prašymas juos panaikinti atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41, 70 straipsnio 11 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.