Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismoCivilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Buzelio (pranešėjas) ir Leono Jachimavičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2032-192/2014 pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, notarei J. R. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Priešieškiniu (b.l. 34–35, t. I) atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašė pripažinti negaliojančiu testamentą, sudarytą 1989 m. kovo 25 d. Taškento mieste. Nurodė, kad testamentas, kuriuo ieškovė grindžia savo teisę į J. A. Č. palikimą, yra sudarytas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, neperduotas saugoti notarui, jo sudarymo aplinkybės kelia abejonių, jis galimai yra suklastotas, todėl šis testamentas negali būti laikomas galiojančiu ir kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms turėtų būti pripažintas negaliojančiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo prašė nustatyti pagal notariškai patvirtintiems testamentams prilyginamą testamentą, tačiau testamentas nebuvo perduotas saugoti notarinei kontorai. Ieškovės pateiktas testamentas neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadangi jame nenurodytas testamento surašymo laikas, testatorės nuolatinė gyvenamoji vieta ir nenurodytas testamento registracijos numeris. Be to, pagal byloje surinktus prieštaringus įrodymus negalima nustatyti, kaip testamento sudarymo metu vadinosi Taškente buvusi ligoninė, kas jai vadovavo ir kitų reikšmingų aplinkybių. Ieškovei neprašant nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, kad teismui pateiktas testamentas yra galiojantis, t. y. sudarytas tinkamai išreiškiant palikėjos valią ir nesant ginčo dėl jo įregistravimo, teismas galėjo imtis iniciatyvos dėl testamento įvertinimo ar jis nėra suklastotas. Testamentas dėl jo neperdavimo notarinei kontorai ir nurodytų trūkumų negali būti prilyginamas notariniam testamentui, todėl palikimas po J. A. Č. mirties atsirado pagal įstatymą, o ne pagal testamentą, ieškovė nelaikytina mirusios J. A. Č. įpėdine, todėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nesukels ieškovei jokių teisinių pasekmių.Kadangi nuo testamento sudarymo 1989 m. kovo 25 d. Taškento mieste iki palikėjos mirties 1992 m. liepos 14 d. praėjo daugiau kaip trys metai, palikėja turėjo galimybę pasidomėti, ar jos sudarytas testamentas perduotasnotarinei kontorai, o paaiškėjus, kad testamentas negautas, - sudaryti notarinį testamentą, jį tinkamai įforminti ir tokiu būdu užtikrinti testamentinės įpėdinės interesus. Šių veiksmų neatlikimas, taip pat duomenys apie palikėjos sveikatos problemas, aplinkybė, kad testamentas buvo paslėptas nuo ieškovės, leidžia manyti, kad palikėja pakeitė savo valią visą turtą palikti ieškovei.Teismas nebuvo nuoseklus tirdamas visus byloje esančius įrodymus, todėl priėmė sprendimą, kuris sudaro absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Teismas nevertino visų byloje surinktų įrodymų, o rėmėsi tik keliais iš jų ir padarė išvadą, kad Taškente testamento pasirašymo metu buvo gydymo įstaiga testamente nurodytu pavadinimu, kurios vienareikšmiškai patikrinti neįmanoma dėl neišlikusių archyvinių dokumentų. Kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad palikėja nesigydė Kelių klinikinėje ligoninėje, kad jos testamentą patvirtinusi gydytoja nebuvo vyriausioji gydytoja, kad nebuvo herbinio antspaudo, kuriuo patvirtintas testamentas, todėl visos šios aplinkybės leidžia abejoti testamento tikrumu.Byloje esantys duomenys apie buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), užplombavimą laikotarpiu nuo 1993 m. rugpjūčio 10 d. iki 1996 m. balandžio 5 d. leidžia daryti išvadą, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė ginčo bute gyveno ir tokiu būdu tinkamai priėmė palikimą po J. A. Č. mirties. Palikimo priėmimo fakto nepatvirtina ir teismui pateiktos sutartys su komunalinių paslaugų teikėjais, kurių pasirašymas dėl buto eksploatacijos prasidėjo tik nuo 1994 m. spalio 1 d., t. y. jau praėjus 6 mėnesiams po palikėjos mirties, pateikti mokėjimo kvitai taip pat yra tik nuo 1993 m. gruodžio 17 d. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė, praleidusi terminą palikimui priimti, ėmėsi veiksmų siekdama surinkti įrodymus, kurie patvirtintų jos reikalavimą dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo. Ieškovė neįrodė, kad ji, kaip įpėdinė, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir kad ji pradėjo valdyti palikėjos turtą kaip savo.Valstybė, priimdama palikimą po J. A. Č. mirties, buvo sąžininga įgijėja, todėl netenkinus reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turėtų būti atmesti ir kiti ieškovės pareikšti reikalavimai dėl antstolės sudaryto turto apyrašo bei paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais.Teismas, priteisdamas ieškovei bylinėjimosi išlaidas vien tik iš apeliantės, neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas byloje. Ieškinio pateikimo metu byloje buvo trys atsakovai, o sprendimo priėmimo dienai – du atsakovai, todėl byloje esant keliams atsakovams bylinėjimosi išlaidos turėjo būti skirstomos proporcingai.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovės G. A. ieškinys dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 1989 m. kovo 25 d. Taškente sudarytu testamentu (b.l. 41, t. I) J. A. Č. visą savo turtą, atsižvelgiant į tai, kad ji neturi tiesioginių įpėdinių, paliko G. A., kaip testamente nurodyta savo geriausiai draugei. J. A. Č., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė 1992 m. liepos 14 d. (b.l. 61, t. III). Po J. A. Č. mirtiesliko butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir piniginiai indėliai banke (b.l. 63–67, t. III). Palikimą, atsiradusį po J. A. Č. mirties, 2007 m. liepos 16 d. priėmė Lietuvos valstybė (b.l. 71–72, t. III). 2007 m. birželio 28 d. antstolė N. M. aprašė mirusios J. A. Č. palikimą sudarantį turtą (b.l. 64–65, t. III). 2007 m. rugsėjo 5 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. 8686 (b.l. 73, t. III) patvirtina, kad J. A. Č. palikimą sudaręs turtas, įskaitant ir butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), perėjo valstybei. 2007 m. rugsėjo 6 d. Turto apskaitos ir perdavimo aktu Nr. N22-151 (b.l. 85, t. III) minėtas butas įtrauktas į mokesčių inspekcijos apskaitą.Civilinėje byloje Nr. 2-8622-364/2006 esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė yra sudariusi sutartis dėl butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), gamtinių dujų ir elektros energijos tiekimo, atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį, pastato eksploatavimo ir paslaugų apmokėjimo, butui patiektą ir nukanalizuotą vandenį, taip pat mokėjusi mokesčius už suteiktas paslaugas bei patiektą šilumos, elektros energiją ir kt. (b.l. 29, 35–38, 42–73). Minėtoje byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina ir ieškovės atliktus buto pagerinimo darbus – langų pakeitimą, balkono įstiklinimą (civilinė byla Nr. 2-8622-364/2006, b.l. 32, 74–86).

Dėl testamento galiojimo

Ieškovė, teigdama, kad ji yra testamentinė J. A. Č. įpėdinė, kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji palikimą, atsiradusį po J. A. Č. mirties, priėmė faktiškai pradėjusi valdyti palikimą sudariusį turtą, tuo pačiu nustačius prašomą juridinę reikšmę turintį faktą prašė pripažinti negaliojančiais dokumentus, kuriais buvo įformintas palikimo perėjimas valstybei. Byloje pareikštu priešieškiniu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaujanti Lietuvos valstybės interesus, prašė pripažinti negaliojančiu 1989 m. kovo 25 d. Taškente sudarytą J. A. Č. testamentą, kaip neatitinkantį teisės aktų reikalavimų. Taigi nagrinėjamos bylos dalyką iš esmės sudarė ginčas dėl ieškovės teisės į palikimą pagrindo, t. y. testamento ir palikimo priėmimo šiuo pagrindu. Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1075-343/2012 (b.l. 158–162, t. III) iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą ir panaikinus Kauno apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą priešieškinis dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atmestas, o ieškinys grąžintas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Minėtas Kauno apygardos teismo sprendimas paliktas galioti nepakeistas ir 2012 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2012 (b.l. 46–55, t. IV). Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių kilęs ginčas dalyje dėl ieškovės teisės į palikimą pagrindo, t. y. testamento, jau yra išspręstas, apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo apeliantės pareikštas priešieškinis dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atmestas, yra įsiteisėjęs, pakartotinai šis klausimas byloje nenagrinėtinas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl testamento negaliojimo, jo neatitikimo teisės aktų reikalavimams bei neįregistravimo notarinėje kontoroje pakartotinai nevertintini, kadangi dėl jų jau yra pasisakę teismai įsiteisėjusiuose galutiniuose teismo procesiniuose dokumentuose. Nagrinėjant šia bylą teismas negali iš naujo tais pačiais pagrindais revizuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino apeliantės nurodytų aplinkybių dėl testamento negaliojimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įsiteisėjusiuose teismo procesiniuose dokumentuose apeliantės argumentai dėl testamento pripažinimo negaliojančiu jau buvo įvertinti ir pripažinti nepagrįstais, pakartotinai dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija tik pažymi, kad atmetus apeliantės pareikštą priešieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, 1989 m. kovo 25 d. Taškente sudarytas J. A. Č. testamentas laikytinas galiojančiu, todėl nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė turėjo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto dėl testamento pripažinimo galiojančiu nustatymo, o kartu nepagrįstu laikytinas ir argumentas, kad palikimas po J. A. Č. mirties atsirado ne pagal testamentą, o pagal įstatymą. Aplinkybė, kad testamentas nebuvo perduotas notarinei kontorai, nesudarė pagrindo šį testamentą pripažinti negaliojančiu, todėl palikėjai savo valią dėl palikimo išreiškus testamente, palikimas po jos mirties atsirado pagal testamentą. Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko ir apeliacinio skundo argumentus dėl palikėjos valios visą jai priklausiusį turtą palikti ieškovei pasikeitimo, kadangi nurodyti argumentai pagrįsti tik subjektyvia apeliantės nuomone ir nepatvirtina aplinkybės, kad palikėja būtų pakeitusi savo valią dėl testamentinės įpėdinės. Įsiteisėję teismų sprendimai patvirtina ieškovės teises pagal testamentą priimti palikimą, atsiradusį po J. A. Č. mirties, ir spręstinas tik klausimas dėl tinkamo šių teisių įgyvendinimo. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nesukels ieškovei jokių teisinių pasekmių. Ieškovę pripažinus testamentine J. A. Č. įpėdine, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti turtą faktas sukels ieškovei atitinkamas teises ir pareigas, kadangi ji bus laikoma priėmusia palikimą.

Nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog teismas savo iniciatyva turėjo spręsti klausimą dėl testamento galimo suklastojimo. Kaip jau buvo nurodyta, apeliantės priešieškinis dėl testamento pripažinimo negaliojančiu buvo atmestas, todėl nesant nurodytiems jokiems kitiems pagrindams, kuriais apeliantė grįstų testamento negaliojimą, teismas neturėjo pagrindo abejoti testamento teisėtumu. Be to, byla yra nagrinėjama ginčo teisenos tvarka, todėl teismas bylai esant nedispozityviai neturėjo pareigos savo iniciatyva spręsti tam tikrų klausimų.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas iš esmės vertina ir pasisako tik dėl tų apeliacinio skundo argumentų, kurie susiję su juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymu, t. y. sprendžia, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė faktą, kad ieškovė tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais įgyvendino savo teises į palikimą.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Išvadą, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, galima padaryti tik išanalizavus ir įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – atsakovo aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus. Vertinimui gali turėti įtakos asmens aiškinimai ar veiksmai, atlikti ir po šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens elgesio nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes teismas gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus dėl nenuoseklumo – kaip prieštaraujančius vėlesniems aiškinimams ar veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, svarbu atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

Kaip matyti iš bylos duomenų, J.A. Č. mirė 1992 m. liepos 14 d., todėl sistemiškai aiškinant 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 ir 4 dalis, 38 straipsnį, konstatuotina, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu, taip pat 2000 m. CK 1.5 straipsnis, kuriame reglamentuojamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas. Pažymėtina, kad alternatyvus palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti būdas įtvirtintas 1964 m. CK 587 straipsnyje, kurio antrojoje dalyje nurodyta, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovės prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji palikimą, atsiradusį po J. A. Č. mirties, priėmė faktiškai pradėjusi valdyti palikimą sudariusį turtą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus bei ieškovės paaiškinimus, pagrįstai pripažino, kad ieškovė aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą, atsiradusį po J. A. Č. mirties. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad nors ieškovei buvo žinoma apie testamento, kuriuo palikėja visą jai priklausiusį turtą paliko ieškovei, sudarymą, tačiau ji iki pat 2008 metų pradžios šio testamento nerado ir apie jo buvimo vietą nežinojo. Todėl nuoseklūs ir logiški laikytini ieškovės veiksmai, kai ji, neturėdama testamento, pagal kurį galėtų įgyvendinti teises į palikimą, ėmėsi veiksmų kitokiais būdais įteisinti nuosavybės teisę į palikėjos jai paliktą turtą, kuriuo ieškovė naudojosi ir rūpinosi kaip savo turtu.Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė, praleidusi įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti, ėmėsi veiksmų siekdama surinkti įrodymus, kurie patvirtintų jos reikalavimą dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo. Tai, kad ieškovė, neturėdama testamento, negalėjo savo teisių į palikimą sudarantį turtą pagrįsti palikimo priėmimu ir kitais būdais siekė įteisinti nuosavybės teisę į butą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė nepriėmė palikimo faktiškai pradėdama valdyti jį sudariusį turtą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė ir pareiškime dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nurodė aplinkybes dėl testamento sudarymo (civilinė byla Nr. A2-13458-658/2007, b.l. 36–38). Aplinkybė, kad ieškovė palikimo priėmimo faktą įrodinėja ir kitais, ne tik rašytiniais įrodymais, negali paneigti šio fakto nustatymo galimybės.Visuma įrodymų, taip pat ir vėlesnis, t. y. jau pasibaigus 6 mėnesių terminui palikimui priimti, ieškovės elgesys leidžia manyti, kad ieškovė aktyviais veiksmais, rūpindamasi palikimą sudarančiu turtu kaip savo turtu, priėmė palikimą turtą pradėjusi faktiškai valdyti. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad vėlesnis, t. y. jau praėjus 6 mėnesių įstatyme numatytam terminui palikimui priimti sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymas nepatvirtina palikimo priėmimo fakto. Ieškovės elgesys rūpinantis šiuo turtu kaip savo turtu buvo nuoseklus, net ir pasibaigus terminui palikimui priimti ieškovė šiuo turtu rūpinosi kaip jo savininkė, sudarė apeliaciniame skunde minimas sutartis dėl paslaugų šiam butui teikimo, mokėjo mokesčius už jį, palikimą sudarančiame bute gyveno, todėl tikėtinais pripažintini ir ieškovės paaiškinimai, pagrįsti liudytojų parodymais, kad ji palikimą sudarančiame bute ir toliau gyveno po palikėjos mirties. Nurodytos aplinkybės nepaneigia ir duomenys apie buto užplombavimą. Nors įrašas apie buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), užplombavimą yra nuo 1993 m. rugpjūčio 10 d. iki 1996 m. balandžio 5 d. (civilinė byla Nr. A2-2789-773/2014, b.l. 40, t. II), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad įrašas padarytas jau praėjus įstatyme numatytam terminui palikimui priimti, negalima pripažinti, kad tokio įrašo buvimas paneigia ieškovės prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Priešingai, buto kortelėje esantis įrašas apie ieškovės gyvenimą bute, ieškovės nurodytos aplinkybės apie buto užplombavimą siekiant išsiaiškinti jo šeimininką mirus ir išregistravus ankstesnę buto savininkę, nurodyto įrašo apie buto užplombavimą neleidžia laikyti neginčijamai paneigiančiu aplinkybę, kad ieškovė po palikėjos mirties negyveno ginčo bute.

Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma, ieškovės paaiškinimai, liudytojų parodymai leidžia manyti esant labiau tikėtinas aplinkybes, kad ieškovė mirus J.A. Č. ir toliau gyveno jai nuosavybės teise priklausiusiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi kaip savo turtu, jį prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius už suteiktas paslaugas ir su juo elgėsi kaip šio turto savininkė, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

Pripažinus, kad ieškovė priėmė palikimą pagal testamentą pradėjusi palikimą sudariusį turtą faktiškai valdyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančiais dokumentus, kurie patvirtino palikimo perėjimą valstybei, kadangi palikimą priėmus testamentiniam įpėdiniui valstybė negali būti laikoma turinčia teisę į palikimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš apeliantės nurodant, kad byloje atsakovų buvo ir daugiau. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareikšti reikalavimai dėl turto apyrašo, palikimo perėjimo valstybei liudijimo ir Turto apskaitos ir perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais yra išvestiniai ir neatsiejamai susiję su pagrindiniu reikalavimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o priešingą suinteresuotumą byloje pareikšdama priešieškinį turėjo tik apeliantė, kad tiek notarė, tiek ir antstolė atliko joms įstatymo priskirtus veiksmus ir veikė tik apeliantės naudai, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš apeliantės, jų neskirstydamas proporcingai. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo teisė nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Todėl pirmiau nurodytų argumentų pagrindu pripažintina, kad teismas pagrįstai ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš apeliantės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme

Atmetus apeliacinį skundą, valstybei bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 83 str. 1 d. 5 p., 2 d., 93 str.).

Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti jai iš apeliantės 1 500 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė už advokato teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą turėjo 1 500 Lt išlaidų (b.l. 33–35, t. V). Ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nurodyto maksimalaus dydžio. Įvertinusi bylos sudėtingumą, pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį ir motyvų pagrįstumą, atsiliepimui parengti reikalingų teisinių žinių pobūdį, keliamų klausimų naujumą ir specialių žinių reikalingumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1 000 Lt ir ši suma laikytina pagrįsta, atitinkančia protingumo ir sąžiningumo principus, todėl priteistina ieškovei iš apeliantės (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pagrįstai sprendė, kad ieškovė priėmė palikimą, atsiradusį po J. A. Č. mirties, faktiškai pradėjusi valdyti palikimą sudariusį turtą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovės G. A. ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, notarei J. R. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185 str., 263 str.), kurį naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų.