Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai Daukšaitei, dalyvaujant ieškovei G. A., jos atstovei advokatei Danai Žvingilienei, atsakovo Kauno apskrities mokesčių inspekcijos atstovei I. G., nedalyvaujant atsakovei notarei J. R., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. A. ieškinį dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad mirusioji Č. buvo ieškovės draugė nuo 1956 m. Dėl vyro ligos jai teko gyventi Taškente, palaidojus artimuosius nutarė grįžti į Lietuvą. Susitvarkiusi buto keitimo dokumentus, ji išvyko daiktų į Taškentą. Ten apsirgo ir gulėjo Geležinkeliečių ligoninėje, ten parašė ieškovei testamentą. Ieškovė nuo 1991m. sausio mėnesio gyveno ginčo bute kartu su jo savininke adresu (duomenys neskelbtini), jame gyvena ir dabar. 1992-07-14 d. mirė J.A. Č., po kurios mirties ieškovė liko gyventi bute, ją palaidojo, sudarė visas sutartis buto nuomai, vandeniui savo vardu, kreipėsi į namų valdybą, ieškojo testamento, jo nerado, jį rado už buto apmušalo, pradėjusi bylinėtis. Su J.A. Č. giminystės ryšio nėra, ji ieškovės draugė nuo vaikystės. Ieškovė vadovaujasi 1998-03-25 J.A. Č. testamentu ir prašo pripažinti, kad vykdant testamentą, pagal įstatymą pradėjo per 6 mėnesius valdyti turtą, atsakovas ginčijo testamentą, teigdamas, kad nebuvo tokios ligonės, testamento negalėjo surašyti, kad negalėjo patvirtintas būti gydytojo, turėjo būti patvirtintas notariškai. Testamentas surašytas 1989-03-25, Taškento valstybinėje Geležinkeliečių ligoninėje, tai patvirtina gydytoja N. B., nurodyta, kad jai paliktas testamentas saugoti. Nurodyta, kad pasirašytas vyriausios gydytojos akivaizdoje, testamentas patvirtintas antspaudu, yra testatorės parašas, nurodyta testatorės valia. Testamentas ne ranka rašytas, spausdintas. Iškilus ginčui, ginčijant atsakovui atlikta ekspertizė 2008-05-16 išvada kategoriška. G. A. pradėjo turtą valdyti, tai patvirtina prijungtoje byloje apklausti 3 liudytojai, patvirtinę aplinkybes, kad ieškovė su savo drauge apsigyveno iki J.A. Č. mirties. Mirus J.A. Č., ieškovė užsakė paminklą, ją laidojo savo lėšomis, likusi gyventi bute užsisakė spaudą, šiuo adresu gaudavo laiškus, atliko bute remontą, įstiklino balkoną, sudarė visų komunalinių paslaugų tiekimo sutartis. Mokesčių kvitai ir visos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė, faktiškai palikimą priėmė pradėdama jį valdyti, tai vienintelis turtas, kurį ji turi. Kad J.A. Č. gyveno Taškente yra daug vienas kitam prieštaraujančių įrodymų. Ieškovė pilnai įrodė, kad įstatymo nustatytu laiku palikimą priėmė. Išnagrinėjus bylą dėl testamento iškilo klausimas tik įrodyti, ar ieškovė palikimą priėmė. Palikimo priėmimo metu galioja 1964 metų kodeksas, kuris numatė palikimo priėmimą. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti, o veiksmai turi būti atlikti per 6 mėn. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė ginčo bute apsigyveno dar iki Č. mirties, niekur nebuvo išvykusi ir šiandien ten gyvena. Palikimo priėmimo būdą pasirenka pats įpėdinis. Ieškovė žinojo apie testamentą, tačiau ji nežinojo, kur jis paslėptas, tad ji pradėjo turtą valdyti ir tai darė per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Valstybei pereina palikimas tik jei nėra testamentinio įpėdinio. Ieškovė yra testamentinė įpėdinė, palikimą priėmė faktiškai valdydama

Atsakovė notarė J. R. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, CPK 123 str.1d.,2d. nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. A. Č.. Po jos mirties liko jos vardu nuosavybės teise registruotas 1-no kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji kaip testamentinė įpėdinė pagal 1989-03-25 sudarytą testamentą, priėmė J. A. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Šį reikalavimą ieškovė grindžia 1998-03-25 J.A. Č. testamentu ir prašo pripažinti, kad vykdant testamentą, pagal įstatymą pradėjo per 6 mėnesius valdyti turtą.

Testamentas yra asmeninis, vienašalis įstatymo nustatyta tvarka ir forma sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus (LR CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti būtinus elementus: subjektą, valią, valios išraišką, turinį bei formą. Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t.y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai. Ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trūkumai yra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar dėl jų galėjo būti neišreikšta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrų testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimų, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį. Taigi, bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu patvirtinta, jog lemiamą reikšmę turi tikroji kasatoriaus valia, kuri yra gerbtina, o testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1075-343/2012 atsakovo Kauno apskrities mokesčių inspekcijos priešieškinio reikalavimų pagrįstumą įvertino iš esmės ir priešieškinį, kuriuo atsakovas prašė palikėjos 1989 m. kovo 25 d. Taškente sudarytą testamentą pripažinti negaliojančiu, atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje civilinėje byloje nustatė, kad byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama patvirtinti faktui, jog ginčijamas testamentas buvo sudarytas ir jame išreikšta palikėjos valia, todėl teismas atsakovo argumentų dėl testamento pripažinimo negaliojančiu nevertina.

Civilinėje byloje buvo nustatyta, kad ginčijamas testamentas sudarytas 1989 m. kovo 25 d. Taškento mieste, gydymo įstaigoje. Testamento sudarymo metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, kurio 582 straipsnio 1 punkte buvo nustatyta, jog notariškai patvirtintiems testamentams prilyginami piliečių, besigydančių ligoninėse, testamentai, patvirtinti tų ligoninių vyriausiųjų gydytojų, jų pavaduotojų medicinos reikalams arba budinčių gydytojų ir pan. Testamento sudarymo metu galiojusio Lietuvos TSR valstybinio notariato įstatymo (1974 m. birželio 26 d. redakcija) 16 straipsnyje buvo nustatyta, kad pareigūnai, išvardyti šiame straipsnyje, privalo nedelsiant perduoti po vieną jų patvirtintų testamentų egzempliorių saugoti nuolatinės testatoriaus gyvenamosios vietos valstybinei notarinei kontorai. Atsakovas nurodo, kad Kaune palikėja buvo priregistruota 1989 m. kovo 9 d., todėl 1989 m. kovo 25 d. negalėjo gydytis Taškento ligoninėje. Be to, tuo metu Taškente buvusi ligoninė vadinosi kitaip, nei nurodyta testamente, jai vadovavo kitas asmuo, ligoninėje nebuvo atliekamas testamentų tvirtinimas, be to, testamente nenurodytas pilnas testatorės adresas, testamentas nustatyta tvarka neperduotas valstybinei notarinei kontorai pagal paskutinę nuolatinę testatorės gyvenamąją vietą, todėl jis negali būti laikomas galiojančiu. Teismas pripažino, kad byloje surinkti įrodymai yra prieštaringi, teisinės pagalbos pagrindu iš Uzbekistato Respublikos teisminės institucijos gauti duomenys neleidžia daryti vienareikšmiškų išvadų, nes, gauta informacija, jog mirusioji Taškente apskirtai nebuvo registruota, kelianti abejones dėl to, ar mirusioji ten apskirtai gyveno, yra paneigta į bylą pateiktais darbo knygelės (b.l. 32-33, t. 3), pensininko pažymėjimo (b.l. 35, t. 3) kopijų vertimais, visuomeninės keitimosi gyvenamosiomis patalpomis sektoriaus butų ir individualinių automobilių (motociklų) garažų keitimo komisijos 1989 m. sausio 5 d. protokolo kopija (b.l. 19-21, t. 3). Be to, galimybę, jog Taškente testamento pasirašymo metu buvo gydymo įstaiga testamente nurodytu pavadinimu, kurios vienareikšmiškai patikrinti neįmanoma dėl neišlikusių archyvinių dokumentų, patvirtinta tiek Uzbekistano Respublikos Sveikatos ministerijos (b.l. 113, t. 2), tiek geležinkelių kompanijos (b.l. 14, t. 3) atsiųstuose raštuose nurodyti duomenys, tuo tarpu Uzbekistato Respublikos teisminės institucijos parengta informacija paremta ne tiek faktu, jog atitinkamos gydymo įstaigos nebuvo, kiek duomenų apie jos buvimą neturėjimu. Taip pat, teismas atsižvelgė ir į tai, kad nėra ginčijama aplinkybė, nustatyta atlikus ekspertizę, jog testamente yra būtent mirusiosios parašas, todėl vertinti testamentą kaip suklastotą dokumentą nėra pagrindo.

Juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo pradedant turtą faktiškai valdyti faktas nustatomas išsamiai įvertinant įpėdinio elgesį, t.y. išsiaiškinant, ar įpėdinis išreiškė valią palikimą priimti, ar su priimtu turtu elgėsi kaip su savu, juo rūpinosi ir jį išlaikė, ar turėjo pagrindą manyti esąs teisėtas palikėjo įpėdinis. Nagrinėjamu atveju ieškovė suradusi testamentą, į notarą nesikreipė. Iš byloje pateiktų mokėjimų už komunalines paslaugas, sutarčių su ginčo butui paslaugas teikiančiomis įmonėmis matyti, kad už butą (duomenys neskelbtini) mokesčius moka ieškovė, sutartys sudarytos ieškovės vardu (b.l.141-161, 4 t.). Kaip nurodė pati ieškovė, ji bute gyveno nuo 1990 metų, tai patvirtina byloje esanti asmens sveikatos istorija (b.l. 87-89, t.4), ir šiame bute gyvena iki šiol, šiuo buto adresu ieškovė prenumeruodavo spaudą, šiuo adresu ją pasiekdavo laiškai, ieškovė butą prižiūrėjo – keitė langus, darė remontus. Darytina išvada, kad ieškovė išreiškė valią palikimą priimti, su priimtu turtu elgėsi kaip su savu, juo rūpinosi ir jį išlaikė, prižiūrėjo, manė esanti palikėjos įpėdinė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką - nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civ. byla Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civ. byla Nr. 3K-3-569/2002, 2003 m. vasario 24 d. nutartis civ. byla Nr. 3K-3-294/2003 ir kt.).

Palikimo atsiradimo momentu galiojęs CK 587 str. (1964 m. redakcija) numatė galimybę priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldėtą turtą. Aukščiau aptarti rašytiniai įrodymai ir ieškovės bei jos atstovės duoti paaiškinimai patvirtina aplinkybę, kad ieškovė priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą, nes po J. A. Č. mirties prižiūrėjo ir rūpinosi jai nuosavybės teise priklausiusiu nekilnojamuoju turtu (Lietuvos Respublikos CPK 177 str., 185 str., 192 str.). Velionė jai nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą ieškovei paliko testamentu.

Ieškovė per CK 587 str. (1964 m. redakcija) numatytą 6 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, palikimą priėmė per šį terminą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 587 str. (1964 m. redakcija), analogiškai - galiojančio CK 5.51 str.). Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Neturėdama teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ieškovė negali paveldėto nekilnojamojo turto įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti.

Civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai bei ir ieškovės ir jos atstovės duoti paaiškinimai patvirtina faktą, kad ieškovė G. A. priėmė palikimą, atsiradusį po J. A. Č., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Ieškovei siekiant paveldėtą nekilnojamąjį turtą viešame registre įregistruoti savo vardu, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, patvirtinantis palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. l d., 2 d. 8 p.). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas ieškovei sukels teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad ieškovė tinkamai, 1964 m. CK 587 str. nustatyta tvarka ir terminais įgyvendino savo teises į palikimą, todėl šis ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas (LR CPK 177, 178, 263 str.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškė ne tik reikalavimą nustatyti turintį juridinę reikšmę palikimo priėmimo faktą, bet ir prašė pripažinti negaliojančiu antstolės sudarytą turto apyrašą bei paveldėjimo teisės liudijimą, kuriuo buvo įformintas palikimo perėjimas valstybei. Pagal ieškovės reikalavimų apimtį akivaizdu, kad ji siekė apginti savo materialiąsias teises į palikimą. Civilinio kodekso 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui. Ieškovė savo teisę į palikimą grindė testamentu, o prašydama nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą siekė įrodyti, jog nėra praleidusi įstatyme nustatyto termino palikimui priimti, nes palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Todėl, patenkinus ieškovės reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nelieka jokio teisinio pagrindo valstybei reikšti pretenzijas į J. A. Č. palikimą, tame tarpe ir į ginčo butą. Mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei tik tada, jeigu nėra nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių arba nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti. Ieškinio reikalavimai pripažinti antstolės N. M. 2007-06-28 sudarytą turo apyrašą ir notarės J. R. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr.8686 negaliojančiais nuo jų sudarymo momento bei panaikinti 2007-09-06 priėmimo –perdavimo aktą Nr. N22-151 yra išvestiniai, todėl tenkinus reikalavimą dėl juridinio fakto nustatymo, šie reikalavimai taip pat turi būti tenkintini.

Teismui patenkinus ieškinį, iš atsakovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovo naudai (Civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d.).

Teismui patenkinus ieškinį iš atsakovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės naudai priteistina 91,03 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str.- 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) kaip testamentinė įpėdinė pagal 1989-03-25 sudarytą testamentą, priėmė J. A. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

pripažinti antstolės N. M. 2007-06-28 sudarytą turto apyrašą vykdomojoje byloje Nr. 0101/07/11225, negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

pripažinti negaliojančiu notarės J. R. išduotą 2007-09-05 palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 8686 dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir panaikinti 2007-09-06 priėmimo - perdavimo aktą Nr. N22-151 nuo jų sudarymo momento.

Priteisti iš atsakovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, į.k. (duomenys neskelbtini), ieškovės G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 800,00 Lt (aštuonis šimtus litų) žyminio mokesčio, 15831,26 Lt (penkiolika tūkstančių aštuonis šimtus trisdešimt vieną litą 26 ct) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, į.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 91,03 Lt (devyniasdešimt vieną litą 3 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank", banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą .