- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-19
- Bylos Nr.
- e2S-1134-640/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01443-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Pareiškėjas
- M. F.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Faktas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. F. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2026 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. F. skundą dėl antstolės Aistės Mikulėnienės veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė „Faktas“ ir antstolė Aistė Mikulėnienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas M. F. pateikė skundą dėl antstolės Aistės Mikulėnienės veiksmų, kuriuo prašė: 1) panaikinti antstolės patvarkymą (atsisakymą tenkinti jo prašymus); 2) sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0104/22/17328 kol bus išspręstas dvigubo išieškojimo klausimas su antstoliu A. Naujokaičiu ir pateikti neginčijami reikalavimo teisės perleidimo dokumentai; 3) jeigu antstolė atsisakys patenkinti šį skundą – perduoti šį skundą kartu su vykdomąja byla nagrinėti apylinkės teismui; 4) pateikti visus reikiamus dokumentus, patvirtinančius uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Amalis“ skolos perleidimo UAB „Faktas“ teisėtumą; 5) atsakingai ir detaliai išnagrinėti visus pateiktus dokumentus bei įsigilinti į situaciją, kurios antstolė jau keletą mėnesių nenori ar vengia suprasti; 6) įsitikinti, kad UAB „Faktas“ iš tikrųjų egzistuoja ir vykdo veiklą, nes nuo to priklauso tolimesni įsipareigojimai; 7) išsiaiškinti situaciją dėl galimo dvigubo įsiskolinimo, kadangi du antstoliai reikalauja tos pačios skolos, tik vienas iš jų tai daro per kitą įmonę – UAB „Faktas“ skola AB BnP Finance.
2. Skunde nurodė, kad iš pradžių pagal teismo sprendimą skola buvo priteista pareiškėjui priklausiusiai UAB „Amalis“, todėl vykdymo procese faktiškai tapo skolingas savo įmonei. Vėliau reikalavimo teisės kažkokiu būdu perleistos UAB „Faktas“, tačiau nėra duomenų apie patį reikalavimo teisės perleidimo faktą. Pareiškėjo skola UAB „Amalis“ kilo iš bendrovės bankroto proceso. UAB „Faktas“ su pareiškėju nebendradarbiauja, neatsako į jo užduotus klausimus, o antstolė nesudarė sąlygų tinkamai gauti informaciją. Pažymėjo, kad tuo pačiu metu yra vykdomas ir kitas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0157/16/01548, kurioje skola išieškoma AB BnP Finance, todėl kyla dvigubo išieškojimo rizika.
3. Antstolė 2025 m. gruodžio 11 d. patvarkymu Nr. (0104/22/17328)-SS-142 atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą ir skundą perdavė teismui. Nurodė, kad skolininkas skunde aiškiai nenurodo kokį antstolės patvarkymą prašo panaikinti. Skundas pateiktas po to kai skolininkas gavo antstolės 2025 m. gruodžio 3 d. raštą dėl informacijos pateikimo Nr. S-25-104-58194, todėl antstolė padarė išvadą, kad skolininkas skundė būtent šį veiksmą. Paaiškino, kad 2025 m. gruodžio 3 d. raštu antstolė atsisakė skolininko prašymu perduoti teismui jo atsiųstus dokumentus, nurodydama, jog jai nėra suteikta teisė ar pareiga teikti vykdymo proceso šalių dokumentus teismui jų prašymu. Antstolė skolininkui paaiškino, kad jis pats gali tiesiogiai kreiptis į teismą pateikdamas procesinius dokumentus. Antstolės veiksmai atsisakant skolininko prašymu persiųsti jo pateiktus dokumentus teismui yra teisėti. Antstolė nurodė, kad patenkinti skolininko skunde išdėstytą reikalavimą sustabdyti vykdymo veiksmus pagrindo taip pat nėra. Antstolė 2025 m. birželio 11 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S-25-104-28795, 2025 m. liepos 1 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S-25-104-32324 skolininkui pateikė jo prašomus vykdomojoje byloje esančius dokumentus, susijusius su išieškotojo UAB „Amalis“ pakeitimu išieškotoju UAB „Faktas“. Antstolė yra išaiškinusi skolininkui, kad informaciją apie jo vykdomas bylas, skolos likutį, procesinius vykdomosios bylos dokumentus galima gauti nemokamai prisijungus prie Antstolių informacinės sistemos su elektroniniu, mobiliu parašu arba per elektroninę bankininkystės sistemą.
4. Antstolė pažymėjo, kad nagrinėdama šį skundą antstolė negali vertinti ir pasisakyti dėl kito antstolio veiksmų (išieškotojo pakeitimo vykdymo procese), atliktų 2021 m. gruodžio 7 d. užbaigtoje vykdomojoje byloje Nr. 0053/17/01257 (0104/22/12932). UAB „Faktas“ yra registruota Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre, todėl teigti, kad ji neegzistuoja, pagrindo nėra. Antstolis Arminas Naujokaitis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-17098-566/2016, dėl piniginių sumų išieškojimo iš M. F. išieškotojo BnP Finance naudai. Antstolė Aistė Mikulėnienė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-40814-599/2019, dėl skolos išieškojimo iš M. F. išieškotojo UAB „Faktas“ (iki pakeitimo UAB „Amalis“) naudai. Teigti, kad du antstoliai reikalauja tos pačios skolos išieškojimo pagrindo nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Utenos apylinkės teismas 2026 m. sausio 13 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų netenkino.
Šalies argumentai
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde prašė teismo iš principo įvertinti ar antstolės A. Mikulėnienės vykdomas išieškojimas jo atžvilgiu yra teisėtas ir nustačius atitinkamus pagrindus – stabdyti vykdymo veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas, remdamasis vykdomųjų bylų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, nustatė, kad:
7.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-17890-566/2016 buvo išnagrinėtas ieškovės UAB „BnP Finance“ ieškinys solidariesiems atsakovams M. F. ir UAB „Amalis“, o teismas nusprendė priteisti ieškove AB „BnP Finance“ solidariai iš atsakovų UAB „Amalis“ ir M. F. 2 000 Eur negrąžintos paskolos, 430 Eur paskolos mokesčio, 36,26 Eur palūkanų, 60 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 526,26 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. kovo 30 d, dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis 420 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno po 210 Eur.
7.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-40814-599/2017 buvo išnagrinėtas ieškovės BUAB „Amalis“ ieškinys atsakovui M. F. dėl žalos atlyginimo, kuriuo nuspręsta išieškoti iš atsakovo M. F. ieškovės BUAB „Amalis“ naudai 6 436,45 Eur žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (6 436,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
7.3. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2012-781/2017 teismas taikė BUAB „Amalis“ supaprastintą bankroto procesą ir patvirtino bendrą 3 140 Eur administravimo išlaidų sumą bei patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 3 296,45 Eur sumai. Trečios eilės kreditoriai yra AB „BnP Finance“ (2 903,05 Eur reikalavimas) ir antstolis A. Naujokaitis (71,49 Eur reikalavimas). Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2012-781/2017 BUAB „Amalis“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
7.4. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2012-781/2017 buvo patenkintas BUAB „Amalis“ bankroto administratorės V. Sinkevičienės prašymas dėl BUAB „Amalis“ reikalavimo teisės iš M. F. gauti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-40814-599/2017 priteistą 6 436,45 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (6 436,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 8 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo, pardavimo tvarkos nustatymo. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-474-781/2018 teismas bankroto administratorės V. Sinkevičienės 2018 m. kovo 7 d. prašymu pripažino BUAB „Amalis“ pabaigą. Iš bankroto administratorės 2018 m. kovo 7 d. prašymo nustatyta, kad remiantis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2012-781/2017 BUAB „Amalis“ reikalavimo teisė į M. F. dėl 6 436,45 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (6 436,45 Eur) buvo parduota pirmose varžytinėse už 764 Eur ir gautos lėšos buvo panaudotos administravimo išlaidoms padengti, o kitų BUAB „Amalis“ kreditorių reikalavimų nebuvo galimybių patenkinti.
7.5. vadovaujantis varžytinių rezultatais bankroto administratorė V. Sinkevičienė pardavė ir perdavė UAB „Faktas“, kurį atstovavo direktorius V. S., M. F. debitorinį įsiskolinimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-40814-599/2017 ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-40814-599/2017 (2018 m. vasario 20 d. varžytinių aktas). Išieškojimą iš skolininko M. F. išieškotojos UAB „Faktas“ naudai pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-40814-599/2017 iš pradžių vykdė antstolis L. Jankauskas (vykdomoji byla baigta antstolio 2021 m. gruodžio 7 d. patvarkymu vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu), o nuo 2022 m. gruodžio 16 d. išieškojimą vykdo antstolė A. Mikulėnienė.
8. Teismas nurodė, kad AB „BnP Finance“ finansinio reikalavimo teisė į M. F. yra atsiradusi iš sutartinių paskolos teisinių santykių iki juridinio asmens UAB „Amalis“, kuriam vadovavo M. F., bankroto proceso pradžios. AB „BnP Finance“ finansinis reikalavimas UAB „Amalis“ bankroto procese patenkintas nebuvo, todėl likvidavus UAB „Amalis“, kreditorė AB „BnP Finance“ toliau išlaiko teisę vykdyti išieškojimą iš kito solidaraus skolininko – M. F.. Pažymėjo, kad UAB „Faktas“ reikalavimo teisės į M. F. atsiradimo teisinis pagrindas yra visiškai kitas. UAB „Faktas“ nusipirko iš BUAB „Amalis“ iš varžytinių parduodamą BUAB „Amalis“ teisę gauti iš M. F. 6 436,45 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad M. F., būdamas UAB „Amalis“ direktoriumi, savo veiksmais padarė įmonei turtinę žalą (deliktą), kas patvirtino, jog M. F. įmonės bankroto eigoje tapo savo bankrutuojančios įmonės skolininku visai kitu teisiniu pagrindu. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo argumentas, jog iš jo yra išieškoma ta pati skola dviejuose vykdomosiose bylose (antstolės A. Mikulėnienės ir antstolio A. Naujokaičio) yra nepagrįstas.
9. Teismas, susipažinęs su vykdomųjų bylų medžiagomis ir išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nenustatė jokių antstolės A. Mikulėnienės padarytų procesinės veiklos pažeidimų, kuriuos reiktų pašalinti. Nurodė, kad patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti antstolės patvarkymą skunde išdėstytais motyvais ar sustabdyti vykdomąją bylą, nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas yra atmestas. Teismas pažymėjo, kad teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, nesprendžia (ir neturi teisės spręsti) dėl įsiteisėjusių kitų teismo sprendimų (nutarčių) pagrįstumo, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2026 m. sausio 13 d. nutartį ir pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų patenkinti.
11. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pareiškėjas supranta, kad gana chaotiškai dėsto argumentus ir su skundu dėl antstolės veiksmų pateikė labai daug priedų, kurių didžioji dalis yra parengta jo paties, paremta pareiškėjo samprotavimais, jo visos turimos vykusių bylų medžiagos analize, tačiau dėl pačios susidariusios problemos esmės – dvigubo išieškojimo – pareiškėjas neklysta.
11.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 6 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-17890-566/2016 nustatė, kad atsakovų – paskolos gavėjo UAB „Amalis“ ir laiduotojo M. F. atsakomybė yra solidari, nes laidavimo sutartimi laiduotojas (M. F.) įsipareigojo atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Civilinėje byloje Nr. e2-17890-566/2016 2016 m. birželio 13 d. buvo išduotas vykdomasis raštas ir pateiktas vykdyti antstoliui Arminui Naujokaičiui (vykdomoji byla Nr. 0157/16/01548). Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartimi, priimta byloje Nr. eB2-2012-781/2017, buvo patvirtintas BUAB „Amalis“ kreditorių sąrašas, kuriame trečios eilės kreditoriais buvo nurodyti AB „BnP Finance“ ir antstolis A. Naujokaitis. Tai reiškia, jog buvo patvirtintas vykdomosios bylos Nr. 0157/16/01548 reikalavimas.
11.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-40814-599/2017 bankroto administratorės V. Sinkevičienės ieškinį patenkino pilnai ir nurodė išieškoti iš atsakovo M. F. ieškovės BUAB „Amalis“ naudai 6 436,45 Eur žalos atlyginimo. Teismo sprendime teismas nurodyta, kad žalos dydžio sandara yra iš 3 140,00 Eur administravimo išlaidų 2017 m. kovo 2 d. nutartimi kreditorių finansinių reikalavimų 3 296,45 Eur sumai. Tai reiškia, kad į kreditorinių reikalavimų sumą patenka AB BnP Finance trečios eilės kreditorinis reikalavimas (2 974,54 Eur su antstolio atlygio suma), nes bankroto administratorė netvirtino, kad įmonės vadovas padarė didesnio masto žalą, o žalos sumą prilygino tik kreditorinių reikalavimų ir bankroto administravimo išlaidų sumai.
11.4. Vykdomojoje byloje Nr. 0104/22/17328, kurią vykdo antstolė A. Mikulėnienė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-40814-599/2017, pradinė išieškotoja buvo BUAB „Amalis“, o vėliau 2018 m. vasario 20 d. iš varžytynių 6 436,45 Eur dydžio reikalavimą įsigijo UAB „Faktas“, tačiau įvertinus aplinkybę, kad M. F. kaip laiduotojas apmoka buvusią UAB „Amalis“ skolą (M. F. veda derybas su AB BnP Finance dėl taikos sutarties vykdymo procese sudarymo), kokia tuomet žala BUAB „Amalis“ padaryta. Jokios žalos dalyje dėl AB BnP Finance kreditorinio reikalavimo nelieka. Tuo pačiu tai reiškia, jog 6 436,45 Eur dydžio reikalavimas dalyje yra įvykdomas ir pagrindo išieškoti dvigubą sumą vykdomojoje byloje Nr. 0104/22/17328 nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
13. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
14. Skundas dėl antstolio veiksmų yra procesinis dokumentas, kuris turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, numatytus CPK 111–114 straipsniuose. Teismas, gavęs skundą dėl antstolio veiksmų, neatlieka visų vykdymo procese antstolio atliktų veiksmų patikrinimo, bet vertina tik tas aplinkybes ir argumentus, kurie yra nurodomi pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų. Būtent pareiškėjui tenka pareiga tiksliai suformuluoti skunde dėl antstolio veiksmų pareikštus reikalavimus, tiksliai nurodant, kokie antstolio veiksmai ar neveikimas yra skundžiami, kokiais argumentais jie yra grindžiami ir kokio procesinio rezultato pareiškėjas siekia. Procesiniai dokumentai, įskaitant ir skundus dėl antstolio veiksmų, perduotini trūkumams pašalinti tuomet, kai tie trūkumai yra ne vien formalaus pobūdžio, bet esminiai, trukdantys tinkamai pradėti ir atlikti su šių dokumentų priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus, šiuo atveju – pradėti procesą dėl antstolio veiksmų (žr. pvz., Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-173-440/2018; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-120-343/2022).
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas antstolės prašė panaikinti nekonkretizuotą patvarkymą (atsisakymus patenkinti jo prašymus), šalia to papildomai suformuluodamas naują prašymą – sustabdyti vykdomąją bylą dėl galimo dvigubo išieškojimo iš skolininko. Antstolė, įvertinusi aplinkybę, kad paskutinis patvarkymas vykdomojoje byloje buvo priimtas 2025 m. gruodžio 3 d. Nr. S-25-104-58194, kuriuo antstolė atsisakė skolininko prašymu perduoti teismui jo atsiųstus dokumentus, laikė, kad skolininkas skundžia būtent šį patvarkymą. 2025 m. gruodžio 11 d. patvarkyme, kuriuo atsisakė patenkinti skundą, antstolė nurodė, jog jos veiksmai atsisakant skolininko prašymu persiųsti jo pateiktus dokumentus teismui yra teisėti. Šalia to, antstolė tuo pačiu 2025 m. gruodžio 11 d. patvarkymu išsprendė skolininko procesinį prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo jo netenkindama. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, sprendė dvigubo išieškojimo iš skolininko (pareiškėjo) (ne)buvimo klausimą, o dėl 2025 m. gruodžio 3 d. patvarkymo teisėtumo nepasisakė.
16. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą ir aptartą teismų praktiką, spręstina, kad skunde dėl antstolio veiksmų turi būti nurodomas konkretus antstolio veiksmas (patvarkymas), dėl kurio pareiškėjas pateikia skundą. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėjas skunde nenurodė jokio konkretaus antstolės patvarkymo, kuris būtų skundo dalykas, tuo pačiu suformuluodamas naują prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo bei išreikšdamas abejones dėl galimo dvigubo išieškojimo jo atžvilgiu. Antstolės 2025 m. gruodžio 11 d. patvarkymo turinys leidžia spręsti, kad antstolė iš esmės nesant aiškaus ir suprantamo skundo dalyko, subjektyviai apibrėžė skundo ribas – konstatavo, kad skolininkas skundžia jos atsisakymą perduoti dokumentus teismui, pasisakė dėl dvigubo išieškojimo nebuvimo ir tuo pačiu vienu patvarkymu išspręsdama naują skolininko prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo bei iškart jį perduodama apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo skundo dalykui nesant aiškiai apibrėžtam ir konkretizuotam nebuvo galimybės tinkamai pradėti procesą dėl antstolio veiksmų ir atitinkamai – įvertinti jų (ne)teisėtumą. Skundo trūkumai, atsižvelgus į paties skundo turinį ir motyvus, vertintini kaip esminiai, todėl antstolė privalėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti bei įpareigoti konkretizuoti skundo dalyką. Antstolės veiksmai, kuriais ji leido subjektyviai apibrėžti skundo dalyką bei tuo pačiu patvarkymu išspręsti ir naują prašymą, yra ydingi, viršijantys jos įgaliojimus bei neatitinkantys aptartų CPK nuostatų bei teismų praktikos.
17. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas, matydamas, kad skundas neatitinka CPK reikalavimų ir nustatęs, kad antstolė nesiėmė veiksmų dėl jų ištaisymo, dėl siekio apibrėžti aiškų skundo dalyką, turėjo priimti nutartį dėl skundo trūkumų pašalinimo ir aiškiai apibrėžti bylos ribas, t. y. kokius konkrečius antstolės veiksmus, kokį konkretų antstolės patvarkymą teismas vertintų. Vietoje to, pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ne antstolės veiksmų teisėtumo klausimą, o sprendė dvigubo išieškojimo skolininko atžvilgiu (ne)buvimo klausimą. Be to, nors antstolė 2025 m. gruodžio 11 d. patvarkymu pasisakė trimis aspektais (dėl 2025 m. gruodžio 3 d. patvarkymo, vykdomosios bylos nestabdymo ir dėl dvigubo išieškojimo nebuvimo), pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva susiaurino skundo dalyką ir sprendė dėl dvigubo išieškojimo skolininko atžvilgiu, tyrė finansinių reikalavimų kilmę ir pagal tai sprendė dėl paties vykdymo teisėtumo visos vykdomosios bylos atžvilgiu nepaisydamas to, kad tai visiškai nėra susiję su galimu bylos dalyku. Dvigubo išieškojimo nebuvimo klausimas teoriškai galėtų būti nagrinėjamas, pavyzdžiui, antstolei konkrečiu patvarkymu atsisakius nutraukti vykdomąją bylą ar ją sustabdyti ir skolininkui dėl to pateikus skundą dėl antstolės veiksmų (konkretaus patvarkymo), kas ir būtų bylos nagrinėjimo dalykas. Šiuo atveju skunde dėl antstolės veiksmų nėra duomenų apie konkretų antstolės patvarkymą, kuriuo ji pavyzdžiui, būtų atsisakius sustabdyti vykdomąją bylą, o dėl to būtų nurodyti konkretūs pareiškėjo nesutikimo motyvai. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nepagrįstai ir subjektyviai konstatavo antstolės veiksmų teisėtumą visos vykdomosios bylos kontekste, konstatuodamas, kad susipažinęs su vykdomųjų bylų medžiaga, nenustatė antstolės padarytų procesinės veiklos pažeidimų. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, kurią padarydamas teismas peržengė skundo ribas.
18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bylos dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo dalyką sudaro skunde nurodytų antstolio procesinių veiksmų teisėtumo vertinimas. Patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas dėl šios teisės normos yra išaiškinęs, kad atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrįžimą į iki pažeidimo buvusią situaciją. Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą, tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-313/2021, 26 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti terminą pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų trūkumams pašalinti, t. y. konkretizuoti skundo dalyką ir skundžiamus antstolės veiksmus (nurodyti konkretų patvarkymą ar atsisakymą jį priimti). To nepadaręs pirmosios instancijos teismas peržengė skundo ribas nepagrįstai galimo dvigubo išieškojimo aspektu įvertindamas antstolės procesinių veiksmų teisėtumą visos vykdomosios bylos atžvilgiu šalia to ir nevertindamas kitų antstolės atsisakyme patenkinti skundą nurodytų motyvų. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo įpareigojant pirmosios instancijos teismą atlikti veiksmus, kuriais būtų konkretizuojamas bylos dėl antstolės veiksmų dalykas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
20. Bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
21. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos apylinkės teismo 2026 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.