Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl įpareigojimo padaryti įrašus apie akcijų nuosavybės teisės perėjimą, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, akcinė bendrovė SEB bankas ir akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – pareiškėja) pateikė teismui pareiškimą, prašydama įpareigoti akcinę bendrovę (toliau – AB) „Šiaulių bankas“ nurašyti visas (t. y. 87 858 vnt.) smulkiesiems AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau – įmonė, bendrovė) akcininkams priklausančias AB „Vilniaus šilumos tinklai“ akcijas iš jų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų; įpareigoti AB SEB banką padaryti įrašus pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės asmeninėje vertybinių popierių sąskaitoje, patvirtinančius, kad nuosavybės teisė į 87 858 vnt. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ akcijų iš smulkiųjų bendrovės akcininkų perėjo pareiškėjai Vilniaus miesto savivaldybei.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 12 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju iš AB „Vilniaus šilumos tinklai“ vertybinių popierių savininkų sąrašo matyti, kad įmonė turi 141 akcininkus, iš kurių viena yra pareiškėja. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad pareiškėja į bylos nagrinėjimą privalo įtraukti visus suinteresuotus asmenis, kurie yra smulkieji AB „Vilniaus šilumos tinklai“ akcininkai, kurių turėtos akcijos pagal teismo sprendimą gali būti perrašytos pareiškėjai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis).

3. 2024 m. vasario 14 d. teisme gautas pareiškėjos prašymas dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodyta, kad pareiškėja teikia teismui bendrovės smulkiųjų akcininkų sąrašą ir prašo šiuos smulkiuosius akcininkus įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis ir laikyti teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartyje nurodytus trūkumus pašalintais. Prašyme taip pat nurodyta, kad pareiškėja pradiniame pareiškime neprašė į bylą įtraukti suinteresuotais asmenimis bendrovės smulkiųjų akcininkų, kadangi akcijų išpirkimas vykdomas pagal naujai įsigaliojusį Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 46¹ straipsnį ir remiantis teismų praktika, bylose dėl įpareigojimo padaryti įrašus apie akcijų nuosavybės teisės perėjimą pagal ABĮ 46¹ straipsnio 13 dalį, smulkieji akcininkai į bylą anksčiau traukiami nebuvo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 20 d. nutartimi pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai.

5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja, šalindama pareiškimo trūkumus, pateikė smulkiųjų AB „Vilniaus šilumos tinklai“ akcininkų sąrašą su jame esančiais asmenų duomenimis. Teismas taip pat nurodė, kad patikrinęs Gyventojų registro duomenis pagal pareiškėjos nurodytų įtrauktinų suinteresuotų asmenų asmens kodus, pavyzdžiui, A. S., A. J., B. S., B. A., B. Z., B. S. ir kitų, nustatė, jog tokių asmenų Gyventojų registre neaptikta, todėl vertino, kad pareiškėjos nurodyti suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikoje neegzistuoja, t. y. pagal Gyventojų registro duomenis tokių asmenų nėra.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja taip pat nenurodė Č. S., D. J., D. M., D. I., G. A., G. A., G. A., J. R., J. L., L. V., M. S., M. T., M. M., N. G., N. I., P. M., P. J., R. J., S. V., S. J., S. V. ir S. S. nei asmens kodų, nei gimimo datų, todėl teismui nėra galimybės identifikuoti nurodytų asmenų, patikrinti, ar asmenys yra egzistuoja, ar yra gyvi, kur yra deklaruoti jų gyvenamieji adresai ir kita.

7. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad daugelio pareiškėjos nurodytų suinteresuotų asmenų asmens kodai neegzistuoja, o kai kurių asmenų asmens kodų ir gimimo datos nenurodytos. Teismas pažymėjo, kad teisminis procesas su nesančiais arba neidentifikuotais proceso dalyviais neįmanomas, nes būtų pažeisti vieni iš esminių – teisės į tinkamą teisminę gynybą, šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi – ir kiti principai. Kadangi pareiškėja į procesą įtraukė asmenis, kurių neįmanoma identifikuoti ir procesas prieš neidentifikuotus asmenis neįmanomas, teismas vertino, kad pareiškėja pareiškimo trūkumų tinkamai nepašalino.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Pareiškėja (apeliantė) Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atskirąjį skundą, kuriame pažymi, kad nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartimi, ir prašo šią nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas 2024 m. vasario 12 d. nutartimi dėl pareiškimo trūkumų šalinimo nurodė, kad akcijų išpirkimas yra tiesiogiai susijęs su smulkiųjų akcininkų teisėmis ir pareigomis (nes pareiškėjai nuosavybėn pereina akcininkų turtas, o akcininkams atsiranda teisė priimti išperkamų akcijų kainą), todėl visi smulkieji bendrovės akcininkai turi būti byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis. Pareiškėja, pateikdama pranešimą dėl pareiškimo trūkumų šalinimo, pateikė teismui visus jai ir bendrovės vertybinių popierių apskaitos tvarkytojams žinomus duomenis apie smulkiuosius bendrovės akcininkus (pateikė jų sąrašą). Pareiškėja taip pat nurodė, kad nors smulkiųjų akcininkų išpirkimo institutas yra naujas, tačiau kol kas teismai formuoja praktiką smulkiųjų bendrovės akcininkų į bylas suinteresuotais asmenimis neįtraukti. Vis dėlto skundžiama nutartimi teismas pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai, kadangi su nesančiais ar neidentifikuotais proceso dalyviais teisminis procesas neįmanomas.

8.2. Pareiškimas šiuo atveju yra nagrinėjamas ypatingosios teisenos, o ne ginčo tvarka. Dėl nurodytos priežasties suinteresuotų asmenų teisės ir jų apimtis tokiame procese iš esmės skiriasi nuo ginčo teisenos, kuriai ir yra būdingi skundžiamoje teismo nutartyje nurodyti principai. Be to, smulkieji bendrovės akcininkai iš esmės negali būti laikomi suinteresuotais šiame procese, nes jų teisės, kurias nutartyje pažymėjo teismas, su pareiškėjos inicijuotu procesu iš esmės nesusijusios.

8.3. Skundžiamos nutarties 5 punkte teismo išvardinti asmenys egzistuoja ir Gyventojų registre juos rasti galima. Pareiškėja prie atskirojo skundo prideda Gyventojų registro išrašus apie visus smulkiuosius akcininkus, kurių asmens kodai yra žinomi, įskaitant nutartyje nurodytus neva neegzistuojančius smulkiuosius akcininkus, pavyzdžiui, teismas nutartyje nurodė, kad A. S. Gyventojų registre neaptikta ir toks asmuo neegzistuoja, tačiau atliekant paiešką Gyventojų registre šis asmuo randamas.

8.4. Teismo neegzistuojančiais įvardintų asmenų dalis 2024 m. vasario 13 d. jau kreipėsi į agentą dėl deponuotų lėšų išmokėjimo ir lėšos jiems yra išmokėtos. Asmenų prašymai išmokėti lėšas bei išmokėjimą patvirtinantys dokumentai pridedami prie atskirojo skundo. Taigi teismo argumentas, kad tokie asmenys neegzistuoja, yra nepagrįstas.

8.5. Pareiškėja nenurodė dalies smulkiųjų akcininkų asmens kodų ir (ar) gimimo datų todėl, kad šių duomenų neturi. Šių duomenų neturi ir bendrovės vertybinių popierių apskaitos tvarkytojai. Duomenys apie smulkiuosius bendrovės akcininkus, kuriuos pareiškėja pateikė teismui, yra gauti iš bendrovės akcininkų vertybinių popierių apskaitos tvarkytojų. Tai, kad net tvarkytojai neturi dalies asmenų asmens kodų ir (ar) gimimo datų, reiškia, jog tokie duomenys nebuvo tvarkytojams suteikti šiems asmenims įgyjant bendrovės akcijas, kurias jie tikėtinai įgijo dar pačioje Lietuvos Respublikos nepriklausomybės pradžioje. Pačių akcininkų pareiga yra suteikti bendrovei ir asmeninių vertybinių popierių apskaitos tvarkytojams duomenis apie save. Tokios informacijos nesuteikiantys akcininkai prisiima iš to kylančias rizikas. Pavyzdžiui, nenurodydami savo adreso (arba jo neatnaujindami, kai jis pasikeičia), akcininkai prisiima riziką, jog gali negauti siunčiamos korespondencijos (pavyzdžiui, apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus) ir kt.

8.6. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, atlikus Gyventojų registre esančios informacijos analizę, rasti dalies teismo nurodytų asmenų gimimo datas pavyko. Gimimo datos rastos priskiriant Gyventojų registre nurodytą gimimo datą asmenims, kai sutampa pareiškėjos turimi duomenys apie šių asmenų vardą, pavardę ir adresą. Tokių asmenų, kurių gimimo datos rastos, Gyventojų registro išrašai pridedami kartu su atskiruoju skundu. Visgi pabrėžtina, kad šių duomenų pateikimas bendrovei (jos vertybinių popierių apskaitos tvarkytojams) yra pačių bendrovės akcininkų pareiga.

8.7. Likusių asmenų asmens kodų ir (ar) gimimo datų pareiškėja rasti galimybės neturi – Gyventojų registras nurodo, kad asmenų su tokiu vardu ir pavarde yra daugiau nei vienas, todėl nerodo jokių paieškos rezultatų. Taip pat yra atvejų, kai nesutampa pareiškėjos turimas ir Gyventojų registre registruotas asmens adresai, tad pareiškėja negali daryti neginčijamos prielaidos, kad tai tas pats asmuo. Galiausiai, smulkiojo akcininko D. J. Gyventojų registre nerado, tačiau tikėtina, jog šis asmuo yra užsienio valstybės pilietis ir Lietuvos Respublikos Gyventojų registre jis nėra registruotas, tad tai nėra pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą. Kita vertus, dalis tokių asmenų, kurių asmens kodai ir (ar) gimimo datos nebuvo nurodyti bei jų nepavyko rasti Gyventojų registre, jau kreipėsi į agentą dėl deponuotų lėšų išmokėjimo ir lėšos jiems yra išmokėtos.

8.8. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų asmens kodai nurodomi procesiniuose dokumentuose tik tada, kai jie yra žinomi. Kaip buvo nurodyta aukščiau, šie duomenys pareiškėjai yra nežinomi ir neprieinami, todėl pareiškėja jų pateikti negali ir, kaip nurodyta CPK, neprivalo. Nutartyje atsisakant priimti pareiškimą dėl šios informacijos trūkumo yra pažeidžiami vieni iš esminių – teisės į tinkamą teisminę gynybą, šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir kiti principai (CPK 12, 13-15, 17 straipsniai). Tais atvejais, kai asmens duomenų objektyviai negalima nustatyti, CPK numato savarankišką informavimo apie procesą procedūrą (pavyzdžiui, CPK 130 straipsnyje numatyta teismo teisė dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu).

8.9. Atsisakant priimti pareiškimą susidaro situacija, kai dėl formalių priežasčių pareiškėja neturi teisės pasinaudoti jam įstatyme numatyta teise įgyti nuosavybės teisę į smulkiųjų bendrovės akcininkų akcijas, net nepaisant to, jog už šias akcijas ji realiai yra sumokėjusi (atlikusi pavedimą į depozitinę sąskaitą, iš kurios didelė dalis lėšų jau yra atsiimta). Teismui sprendžiant, kad byla negali būti nagrinėjama nesant trūkstamų duomenų apie smulkiuosius akcininkus, ABĮ 46¹ straipsnyje numatyta galimybė stambiesiems bendrovių akcininkams išpirkti smulkiųjų akcijas dažnu atveju apskritai taptų neįmanoma. ABĮ pakeitimo, kuriuo įtvirtinta akcijų išpirkimo procedūra, aiškinamajame rašte nurodyta, kad akcininkui, gavusiam pranešimą apie akcijų išpirkimą, per pranešime nurodytą terminą nesiėmus jokių veiksmų, akcijas išperkantis akcininkas turėtų sumokėti pranešime nurodytą akcijos išpirkimo kainą į depozitinę sąskaitą, o bendrovė savo ruožtu turėtų imtis veiksmų, patvirtinančių nuosavybės teisės į išperkamas akcijas perėjimą jas išperkančiam akcininkui. Taigi, net įstatymų leidėjas, kurdamas smulkiųjų akcininkų išpirkimo procedūrą, galimybę išperkančiam akcininkui sumokėti akcijų kainą į depozitinę sąskaitą ir kreiptis į teismą sudarė su mintimi, kad stambusis akcininkas galėtų nupirkti akcijas iš pasyvių, nieko nedarančių akcininkų. Atsisakant priimti pareiškimą dėl to, kad yra smulkiųjų bendrovės akcininkų, kurie pasyviai įgyvendino savo teises ir nepateikė savo duomenų, būtų paneigiama įstatymų leidėjo valia, išreikšta kuriant akcininkų išpirkimo mechanizmą.

8.10. Iki šiol teismai fakto, jog smulkiųjų bendrovių akcininkų duomenys yra nežinomi, nelaikė trūkumu ar pagrindu atsisakyti priimti pareiškimus panašiose bylose, pavyzdžiui, Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-19175-752/2023 patenkino pareiškėjos prašymą, nepaisant to, kad dalies smulkiųjų akcininkų duomenys buvo nežinomi. Be to, teismo nurodytos smulkiųjų akcininkų teisės negali būti siejamos su teismo sprendimu. Priešingai, įstatymas šias teises sieja su iki teismo sprendimo stambiojo akcininko jau atliktais veiksmais, o teismui priskiriama išpirkimo fakto konstatavimo funkcija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinama, kad kaip ir šaliai ieškinio teisenoje, taip ir suinteresuotam asmeniui ypatingojoje teisenoje būdingas ne tik procesinis, bet ir materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Nagrinėjamu atveju smulkiųjų akcininkų teisėms įtakos turės ne byla ir joje teismo priimami sprendimai, o jau įvykęs faktas – smulkiųjų akcininkų turimų akcijų kainos sumokėjimas į depozitinę sąskaitą. Būtent nuo tokio sumokėjimo smulkieji bendrovės akcininkai įgyja teisę atsiimti pareiškėjos prievolės įvykdymą – į depozitinę sąskaitą sumokėtas lėšas. Atitinkamai laikytina, kad pareiškėjai sumokėjus lėšas į depozitinę sąskaitą, įstatymo pagrindu pareiškėja įgijo teisę reikalauti bendrovės vertybinių popierių apskaitos tvarkytojų perrašyti jai nuosavybės teisę į akcijas, už kurias sumokėta. Būtent tokia išvada darytina sistemiškai analizuojant ABĮ 46¹ straipsnyje reglamentuotą procedūrą.

8.11. Ypatingosios teisenos procese turėtų būti įvertinta, ar išpirkimas buvo inicijuotas įstatymo nustatyta tvarka; ar apie išpirkimo procesą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka; ar išpirkimo kaina smulkiesiems akcininkams yra sumokėta (t. y., ar lėšos sumokėtos į depozitinę sąskaitą). Smulkiojo akcininko teisė atsiimti iš depozitinės sąskaitos jam deponuotas lėšas niekaip nėra susijusi su byla ar jos baigtimi. Ši teisė atsiranda tada, kai akcijas išperkantis akcininkas lėšas deponuoja, t. y. įvykdo savo prievolę sumokėti akcijų kainą. Faktas, kad dar neišnagrinėjus bylos ir nepriėmus pareiškimo smulkieji akcininkai kreipiasi į agentą ir atsiima jiems priklausančias lėšas, patvirtina, jog nei byla, nei jos baigtis neturi jokio ryšio su jų teisėmis ir pareigomis – smulkieji akcininkai nelaukia bylos baigties ir gauna pinigus už akcijas. Nepriklausomai nuo bylos baigties, smulkieji akcininkai jokių kitų veiksmų atlikti neturės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutarties, kuria pareiškėjos prašymas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Apeliantė pateikė teismui naujus įrodymus – Gyventojų registro išrašus, bendrovės akcininkų prašymus išmokėti lėšas bei lėšų išmokėjimą patvirtinančius dokumentus, taip pat atnaujintą apeliantei žinomų akcininkų sąrašą.

13. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

14. Nagrinėjamu atveju pareiškėja papildomus įrodymus apeliacinės instancijos teismui pateikė atsižvelgdama į skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytą poziciją apie būtinybę tiksliai nurodyti suinteresuotus asmenis, nors pareiškėja, kaip matyti iš jos procesinių dokumentų, laikosi kitokios pozicijos, t. y. kad bendrovės mažumos akcininkai, vadovaujantis ABĮ 46¹ straipsnio nuostatomis, suinteresuotais asmenimis į šią bylą neturėtų būti traukiami. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą nutartį, todėl šie įrodymai priimami.

Dėl atskirojo skundo argumentų

15. Atskirajame skunde pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjos nurodytų suinteresuotų asmenų dalis neegzistuoja, o dalies jų duomenys visai nepateikti. Pareiškėjos manymu, kliūčių priimti pareiškimą šiuo atveju nebuvo, taip pat laikosi pozicijos, kad bendrovės mažumos akcininkai šiuo atveju neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl į bylą neturėtų būti traukiami.

16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas gali sukelti procesinius teisinius padarinius – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų.

17. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra suformavęs teisės kreiptis į teismą įgy­vendinimo kriterijus, kurie turi būti taikomi ir Lietuvos teismų praktikoje. Pripažįsta­ma, kad: 1) bet kokie formalūs procesiniai reikalavimai ieškiniui neturi pažeisti teisės kreiptis į teismą esmės; 2) formaliais reikalavimais ieškiniui turi būti siekiama teisėto tikslo; ir 3) jais turi būti užtikrintas proporcingumas tarp formalių ieškinio reikalavimų, taikomų įgyvendinant teisę kreiptis į teismą, ir siekiamo tikslo (EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimas byloje Ashingdane prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 8225/78, § 57).

18. CPK 443 straipsnio, nustatančio bylų nagrinėjimo ypatingąja teisena ypatybes, 2 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl bylos iškėlimo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais šio Kodekso V dalies atitinkamuose straipsniuose.

19. Bendrieji procesinių dokumentų turiniui ir formai keliami reikalavimai yra įtvirtinti CPK 111, 113 – 114 straipsniuose. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodyti šie duomenys: dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi).

20. Jeigu šie duomenys ieškinyje nurodomi neteisingai arba jeigu jie iš viso nepateikiami, vadovaujantis bendrąja nuostata, taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas. Ta­čiau visais atvejais teismas atitinkamų duomenų apie byloje dalyvaujančius duomenis nenurodymą turi įvertinti remdamasis CPK 115 straipsnio 4 dalyje nurodytu kriteri­jumi – ar tų duomenų trūkumas yra esminė kliūtis tolesnei proceso eigai, pavyzdžiui, ar dėl asmens kodo nenurodymo yra rizika netinkamai identifikuoti byloje dalyvaujantį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga).

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pareiškimą laikė nepaduotu įvertinęs tai, kad patikrinus Gyventojų registro duomenis pagal pareiškėjos įtrauktinų suinteresuotų asmenų (bendrovės mažumos akcininkų) asmens kodus nustatyta, jog tam tikrų asmenų Gyventojų registre nėra (pavyzdžiui, A. S., A. J., B. S., B. A., B. Z., B. S. ir kitų), be to, pareiškėja apskritai nenurodė tam tikrų asmenų asmens kodų ir (ar) gimimo datų.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodytos priežastys šiuo atveju nesudaro pagrindo atsisakyti priimti pareiškimą. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis (Gyventojų registro išrašą) apie tai, kad, priešingai nei nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Gyventojų registre pagal pareiškėjos nurodytus duomenis visgi galima identifikuoti S. A.. Taigi akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog šio asmens Gyventojų registre nėra, nepagrįsta. Be to, pareiškėja taip pat pateikė duomenis apie tai, kad daliai teismo neegzistuojančiais įvardintų asmenų iki 2024 m. vasario 13 d. jau buvo išmokėtos deponuotos lėšos. Šie duomenys pagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas galimai netinkamai atliko paiešką Gyventojų registre, be to, nebuvo atskirai įvertinta aplinkybė dėl tų mažumos akcininkų, kuriems lėšos už akcijas jau buvo išmokėtos, įtraukimo į bylą tikslingumo. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė duomenis apie tai, kad jai atlikus Gyventojų registre esančios informacijos analizę, rasti dalies teismo nurodytų nenustatytų asmenų gimimo datas pavyko (pavyzdžiui, V. S. ir kt.). Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas galimai visų duomenų Gyventojų registre, padarydams kategoriškas išvadas dėl galimybės nustatyti tokių asmenų nebuvimo, nepatikrino. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta, todėl pareiškimo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas spręsti iš naujo. Šiuo atveju iš naujo sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teisme turi būti įvertinti ir pareiškėjos naujai pateikti duomenys, kadangi apeliacinės instancijos teismas pareiškimo priėmimo klausimo nesprendžia.

23. Atsižvelgiant į skundžiamos nutarties motyvus, svarbu pažymėti ir tai, kad pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą dalyvaujančių byloje asmenų asmens kodai procesiniame dokumente yra nurodomi, jeigu jie ieškovui (šiuo atveju – pareiškėjai) yra žinomi. Taigi asmens kodo nenurodymas procesiniame dokumente nesudaro savarankiško pagrindo atsisakyti priimti atitinkamą procesinį dokumentą. Šiuo atveju pareiškėja teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jai tam tikrų mažumos akcininkų asmens kodų ar gimimo datų nustatyti nepavyko, galimai ir dėl to, kad kai kurie asmenys gali būti ir užsienio valstybių piliečiai ir informacijos apie juos Lietuvos Gyventojų registre nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje remdamasis kai kurių mažumos akcininkų asmens kodų (gimimo datų) nenurodymu, pareiškimo priėmimo klausimą šiuo atveju sprendė formaliai, nesilaikydamas teisės kreiptis į teismą esmės ir proporcingumo principo tarp formalių ieškinio reikalavimų, taikomų įgyvendinant teisę kreiptis į teismą, ir siekiamo tikslo.

24. C PK 443 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Šiuo atveju mažumos akcininkų dalies asmenų identifikavimo bei jų korespondencijos adreso nustatymo (tikslinimo) klausimai gali būti sprendžiami ne tik pareiškimo priėmimo stadijoje, bet ir iškėlus civilinę bei įpareigojus atitinkamus duomenis pateikti vertybinių popierių apskaitos tvarkytojus, kuriuos pareiškėja į bylą yra nurodžiusi suinteresuotais asmenimis. Teismas, vadovaudamasis byloje esančiais duomenimis, ypatingąja teisena nagrinėjamoje byloje pats turi teisę įtraukti reikiamus suinteresuotus asmenis. Tais atvejais, kai trūksta duomenų apie byloje dalyvaujančius asmenis (pavyzdžiui, adresų), gali būti sprendžiamas klausimas ir dėl savarankiškų CPK nustatytų būdų taikymo siekiant atitinkamus asmenis informuoti apie procesą ir taip užtikrinti šiems asmenims galimybę jame dalyvauti (pavyzdžiui, kaip nurodė ir pareiškėja atskirajame skunde, taikant CPK 130 straipsnyje nurodytą dokumentų įteikimo būdą ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

25. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos šiuo atveju netinkamai aiškino ir taikė pareiškimo priėmimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą. Apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti pareiškimo priėmimo klausimo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės (pareiškėjos) Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir ieškovės pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.