Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. UAB „Mano Būstas Neris“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. 2020 m. spalio 21 d. buvo išduotas teismo įsakymas dėl 564,70 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 39,71 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. S. kreditorei UAB „Mano Būstas Neris“.

7. 2021 m. liepos 20 d. teisme gautas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio (nuo pagrindinės ieškinio dalies), nes, anot ieškovės, atsakovas po ieškinio į prieštaravimus pateikimo – nuo 2020 m. gruodžio mėn., sumokėjo 544,58 Eur sumą, kuri visiškai tenkina ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo (544,19 Eur). Atsakovas, atlikdamas įmokas, jų nedetalizavo, todėl ieškovė užskaitė mokėtas sumas už seniausias skolas, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Ieškovė prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovas skolą sumokėjo tik po bylos iškėlimo teisme ir jų nėra atlyginęs.

8. Teisme 2021 m. liepos 21 d. gautas atsakovo A. S. prašymas atidėti 2021 m. liepos 21 d. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, nes būtina pasinagrinėti situaciją su advokatu ir aptarti tolesnę gynybos strategiją. Nurodo, kad pateikė prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl advokato paskyrimo.

9. Teismas 2021 m. liepos 21 d. parengiamojo teismo posėdžio metu nutarė rengtis bylą nagrinėti nedalyvaujant atsakovui, kuris neatvyko į nurodytą parengiamąjį teismo posėdį, nenurodęs neatvykimo priežasčių (nors buvo informuotas tinkamai), bei atidedant atsakovo prašymo (dėl parengiamojo teismo posėdžio atidėjimo, suteikiant jam galimybę pasinaudoti teisine pagalba) svarstymą po ieškovės pateikto prašymo dėl ieškinio atsisakymo (kurį ieškovės atstovas parengiamojo teismo posėdžio metu palaikė ir prašė jį tenkinti; patikslino, jog atsisakoma ir reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo) išnagrinėjimo, kurio paskelbimą teismas atidėjo 2021 m. liepos 23 d. 13.50 val.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

22. Reikalavimas dėl įskaitytų pinigų grąžinimo turėtų būti nagrinėjamas kitoje byloje. Atsakovo keliamos abejonės, jog neva tik per apsirikimo klaidą įvykdė ieškinio reikalavimą, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti argumentai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

24. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas susijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

25. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria priimtas pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo ir byla nutraukta.

26. Byloje nustatyta, kad ieškovė į bylą kreipėsi 2020 m. spalio 20 d. dėl skolos iš atsakovo priteisimo. Ieškovė 2021 m. liepos 20 d. pateikė teismui papildomus įrodymus, kad atsakovas sumokėjo įsiskolinimą, taigi prašė bylą nutraukti. Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad 2020 m. gruodžio 30 d. sumokėta 21,72 Eur ir 15,12 Eur, 2021 m. sausio 29 d. sumokėta 15,49 Eur, 2021 m. sausio 30 d. sumokėta 14,72 Eur, 2021 m. vasario 28 d. sumokėta 14,72 Eur, 2021 m. kovo 31 d. sumokėta 14,72 Eur, 2021 m. balandžio 2 d. sumokėta 400 Eur, 2021 m. balandžio 30 d. sumokėta 14,73 Eur, 2021 m. birželio 30 d. sumokėta 14,73 Eur. Kaip matyti iš gautų įmokų, jos pradėtos gauti jau ieškovei pasikreipus į teismą. Nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad skola buvo padengta 2020 m. gruodžio mėnesį, o apie tai ieškovė nesąžiningai pranešė tik 2021 m. liepos 20 d., kadangi, kaip matyti iš nurodytų mokėjimų, paskutinė įmoka, kuria yra padengiamas įsiskolinimas, sumokėta tik 2021 m. birželio 30 d., taigi ieškovė šiuos įrodymus teismui pateikė ir ieškinio atsisakė savalaikiai.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo argumentai, jog mokėtomis įmokomis buvo dengiamas ne ginčo įsiskolinimas, o einamosios įmokos, yra nepagrįstos, kadangi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įmokose nebuvo detalizuota, už ką jos yra mokamos. Lietuvos Respublikos CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. CK 6.55 straipsnyje reglamentuojamos kelių skolų dengimo eiliškumo taisyklės taikomos, kai nėra kitokį eiliškumą nustatančio šalių susitarimo. Tai yra patvirtinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2013). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys nėra sudariusios susitarimo, kokia tvarka įskaityti atsakovo įmokas į jo turimas skolas. Nesant šalių susitarimo, taikytinas CK 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas ir laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina, ar moka einamuosius mokėjimus. Atsakovui nenurodant, už ką buvo mokamos įmokos, ieškovė pagrįstai turėjo teisę pirmiausiai dengti seniausius įsiskolinimus. Atsakovo valią mokėti ne einamuosius mokėjimus, o dengti ginčo įsiskolinimą, patvirtina ir 2021 m. balandžio 2 d. sumokėta ženkli 400 Eur suma. Nors atsakovas teigia, kad, kaip galima suprasti, būtent ši suma buvo pervesta kito asmens ir per klaidą, atsakovui nesiekiant sumokėti skolos ieškovei, tačiau tokių savo teiginių nedetalizuoja, nepateikia įrodymų. Teismas pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra skolos iš atsakovo priteisimas, todėl atsakovui manant kad iš jo pinigai ieškovei buvo pervesti nepagrįstai ir neteisėtai (nors, kaip minėta, ieškovė pagrįstai turėjo teisę šiuos pinigus vertinti kaip skolos dengimą ir juos užskaityti), turėtų kreiptis į teismą su ieškiniu dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo (CK 6.237), tačiau ne reikšti naują reikalavimą kartu su atskiruoju skundu.

28. Net ir tuo atveju, jei atsakovas po ieškovės kreipimosi į teismą nebūtų padengęs įsiskolinimo, ieškovė būtų turėjusi teisę bet kurioje proceso stadijoje pareikšti teismui, kad ji atsisako ieškinio. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka.

29. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisę atsisakyti pareikšto ieškinio lemia dispozityvumo principas civiliniame procese. Ieškinio atsisakymas reiškia, kad ieškovas atsisako ir paties materialiojo teisinio reikalavimo ne tik šiame procese, bet ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-629/2013). Pagal dispozityvumo principą šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Dėl to šalių procesines teises ir pareigas reglamentuojančiame CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ir ieškovo teisė atsisakyti ieškinio. Prielaidos įgyvendinti tokią ieškovo procesinę teisę ir teisinis pagrindas teismui nutartimi patvirtinti ieškovo ieškinio atsisakymą yra tuomet, kai ieškovo ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-687/2016).

30. Ši ieškovės teisė yra absoliuti, ieškinio atsisakymą gali lemti tiek objektyvios priežastys (pavyzdžiui, kaip šiuo atveju – skolos sumokėjimas), tiek subjektyvios, nuo pačios ieškovės priklausančios, priežastys. Priežastys, dėl kurių ieškovė atsisako ieškinio, reikšmingos tik paskirstant bylinėjimosi išlaidas (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Tuo pačiu pažymėtina, kad šios teisės niekaip neriboja atsakovo manymas, kad tikslinga toliau bylinėtis ir spręsti dėl skolos (kuri yra padengta) pagrįstumo, kadangi tik nuo ieškovės priklauso tiek civilinės bylos iniciavimas, tiek ir jos užbaigimas atsiimant ieškinį), dėl pastarųjų priežasčių teismas pagrįstai nevertino atsakovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad ieškinio atsisakymu nėra pažeidžiamos nei kokios nors imperatyvios teisės normos, nei viešasis interesas. Kaip minėta, atsakovui manant, kad sumos ieškovei buvo pervestos be pagrindo, jis turėtų inicijuoti naują bylą dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo, tačiau ne šiais argumentais bandyti apriboti ieškovės teisę atsisakyti ieškinio.

31. Apelianto teigimu, jo teisės buvo pažeistos, kadangi nors jis buvo pateikęs prašymą atidėti teismo posėdį, tačiau teismas jo netenkino, 2021 m. liepos 21 d. parengiamasis posėdis įvyko. Susipažinus su teismų informacinėje sistemoje Liteko esančio posėdžio informacine pažyma, matyti, kad protokoline nutartimi nutarta atsakovo prašymo dėl posėdžio atidėjimo kol kas nespręsti, nes galimai bus neaktualus išsprendus ieškinio atsisakymo klausimą (teismas atidėjo nutarties dėl ieškovės prašymo paskelbimą), ginčas nebuvo nagrinėjamas iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks procesinis veiksmas atsakovo teisių neapribojo, kadangi, kaip minėta, ieškovės teisė atsisakyti ieškinio negali būti ribojama atsakovo noru sulaukus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos toliau nagrinėti šį ginčą, toks prašymas, ieškovei atsisakius ieškinio, nebėra aktualus.

32. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Kai ieškinio atsisakoma dėl to, jog ieškovo reikalavimai yra patenkinami, pagal pobūdį iš esmės atitinka proceso rezultatą, kuris galėjo atsirasti priėmus analogišką teismo sprendimą. Tokiu atveju galima nustatyti, kas materialiuoju teisiniu atžvilgiu laimėjo bylą, o kas ją pralaimėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2012). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kadangi ieškovė ieškinio atsisakė dėl tos priežasties, jog atsakovas patenkino ieškovės reikalavimus bylos nagrinėjimo metu, todėl laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas yra atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga.

33. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atmesti atsakovo A. S. atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.