- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-18
- Bylos Nr.
- e2A-1248-577/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė UAB „Mano Būstas Neris“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. S. 501,84 Eur skolą, 42,35 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad teikia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas A. S. neatsiskaitė už ieškovės laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. suteiktas paslaugas ir liko skolingas 544,19 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovas A. S. su ieškovės reikalavimais nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstus. Prieštaravimuose į pareiškimą (ieškinį) atsakovas nurodė, kad ieškovė nepagrindė reikalaujamos priteisti skolos fakto ir dydžio, nepateikė atsakovui siųstų sąskaitų už paslaugas, nenurodė, už kokias konkrečias paslaugas apskaičiuota skola, ar šios paslaugos buvo kokybiškai suteiktos. Be to, atsakovo teigimu, ieškovė nenurodė, koks bendro naudojimo patalpų plotas proporcingai buto plotui apskaičiuotas konkrečiai atsakovui. Ieškovė nepagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 30-2551 „Dėl UAB „Mano būstas Neris“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“, kadangi šis įsakymas galiojo iki 2018 m. kovo 19 d., o nuo 2018 m. kovo 20 d. įsigaliojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 20 d. įsakymas Nr. 30-844/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „Žirmūnų būstas“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“. Galiojančiu įsakymu iš UAB „Žirmūnų būstas“ administruojamų namų sąrašo buvo išbraukta 375 eilutė (namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje), kartu išbrauktas ir taikytinas administravimo mokesčio tarifas, todėl neaišku, kokiu tarifu ir kokiam plotui ieškovė paskaičiavo administravimo mokestį atsakovui už ginčo laikotarpį. Pasak atsakovo, reikalaujama priteisti skolos suma jam yra didelė, kadangi atsakovas su sutuoktine gyvena tik iš neįgalumo pensijų.
Šalies argumentai
3. Ieškovė teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovė pateikė skolos valdymo ataskaitą bei atsakovui teiktas sąskaitas – faktūras, kuriose nurodoma už kokias paslaugas bei kokia skolos suma susidarė atsakovui. Pasak ieškovės, mokesčius už Name suteiktas administravimo paslaugas paskaičiavo vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2012 m. gruodžio 20 d. Nr. 30-2551, kurio galiojimas buvo pratęstas 2018 m. kovo 20 d. Nr. 30-844(2.1.1E-TD2) nustatytu administravimo tarifu, kuris yra 0,0434 Eur/m² (su PVM). Ieškovė pateikė detalizaciją, kaip apskaičiavo administravimo mokestį (0,0359 (be PVM) Eur x 44,28 kv. m. (atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto plotas) = 1,59 Eur (mokestis atsispindintis sąskaitose). Ieškovė paaiškino, kad administravimo, techninės priežiūros, šilumos ūkio priežiūros paslaugų mokesčius skaičiavo vadovaudamasi tik atsakovo nuosavybės teise priklausančio buto plotu, t. y. 44,28 kv. m. Pasak ieškovės, namo bendrojo naudojimo patalpų plotas yra reikšmingas tik skaičiuojant remonto darbus. Ieškovė papildomai paaiškino, kad pateiktoje skolos valdymo ataskaitoje bei sąskaitose – faktūrose nurodoma, kokios paslaugos yra teikiamos, už kokias paslaugas yra susidariusi skola ir kokie taikomi paslaugų tarifai. Pažymėjo, kad atsakovo prašymu 2019 m. rugsėjo 3 d. ieškovė pateikė detalizaciją dėl susidariusios skolos, tačiau iki šiol atsakovas nėra padengęs susidariusio įsiskolinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo A. S. ieškovei UAB „Mano Būstas Neris“ 501,84 Eur skolą, 42,35 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (544,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 21 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 46,71 Eur bylinėjimosi išlaidų. Išdėstė atsakovui teismo sprendimo vykdymą penkių mėnesių laikotarpiui, mokant ieškovei kas mėnesį lygiomis dalimis po 108,84 Eur įsiskolinimo, kartu sumokant ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; įpareigojo atsakovą įsiteisėjus teismo sprendimui sumokėti ieškovei 46,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė vykdo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų administratorės funkcijas, veikdama 2012 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-2551 pagrindu, kurio galiojimas pratęstas 2018 m. gruodžio 28 d. Nr. 30-3954/18(2.1.1E-TD2) įsakymu. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui. Iš ieškovės atsakovui išrašytų sąskaitų faktūrų laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. teismas nustatė, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. nemokėjo mokesčių už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, todėl susidarė 501,84 Eur skola. Teismas pabrėžė, jog ieškovės atsakovui pateiktose sąskaitose aiškiai detalizuotos suteiktos paslaugos, nurodyti paslaugų kiekiai ir įkainiai, taip pat nurodyti mokėjimo terminai, o atsakovas, nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog atsakovas prievoles ieškovei yra visiškai įvykdęs. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad gavusi atsakovo prašymą ieškovė 2019 m. rugsėjo 3 d. pateikė atsakovui detalizaciją dėl susidariusios skolos (2019 m. kovo 12 d. Skolos istoriją), tačiau iki šiol atsakovas nėra padengęs įsiskolinimo. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 501,84 Eur skolą laikė pagrįstu ir tenkino. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.210, 6.261 straipsniais, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 42,35 Eur palūkanų.
Atsiliepimas
6. Atsižvelgdamas į atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad pareikšto reikalavimo suma jam yra didelė, kad jis su sutuoktine gyvena tik iš neįgalumo pensijų, remdamasis šalių lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas sprendė, kad yra pagrindas teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis 5 mėnesių laikotarpiui. Teismo vertinimu, toks teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas nepažeis nei atsakovo, nei ieškovės interesų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Atsakovas A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimą; grąžinti bylą naujam nagrinėjimui, priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Teismas nurodė, jog prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka nepareiškė, tačiau atsakovas prieš posėdį buvo pateikęs prašymą, į kurį neatsižvelgta.
Šalies argumentai
7.2. Teismas neteisingai nurodė, jog atsakovas įrodinėjo faktą, jog viską apmokėjo. Nėra aiškios sąskaitos-faktūros ir laikotarpiai. Aplinkybę, kad atsakovas yra kreipęsis į ieškovę raštu paliudijo liudytojas. Ieškovė vietoje paaiškinimo kreipėsi į teismą, reikalaudama apmokėti teismo išlaidas.
7.3. Teismas akcentavo, kad objektus privaloma išlaikyti ir mokėti mokesčius už jų priežiūrą, tačiau neatskleista, ką tai reiškia. Teigia, jog priežiūros nebuvo; gyventojų susirinkime nebuvo patvirtintas vamzdžių keitimas; jie buvo pakeisti savavališkai. Pabrėžta, kad ieškovė atsakovui teikė avarinės tarnybos paslaugas, tačiau neatsižvelgta į reikalaujamos apmokėti paslaugos kokybę. Apelianto teigimu, buvo užkimštas nuotekų stovas, o ieškovė daugiau nei savaitę negalėjo sutvarkyti, į vonią veržėsi fekalijos, sugadino dažus. Ieškovė teigė, jog darė tyrimą, tačiau atsakovo vertinimu, tik dėl akių. Atsakovas su žmona turi didelių specialių poreikių, gyvena iš labai nedidelių pajamų; ieškovė padarė jiems didesnių nuostolių už reikalavimą apmokėti nurodomą skolą. Bandydamas sutaupyti valstybės pinigus atsakovas siekė pasinaudoti mediacija, tačiau atsakovė kreipėsi į teismą. Atsakovės netinkamai suteiktos paslaugos neatitinka sąžiningo verslo principų.
7.4. Teismo procesas turėtų būti žodinis, nes ieškovė reikalauja didelės pinigų sumos. Medžiaga surinkta neteisingai. Atsakovas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
7.5. Ieškinys nėra įrodytas, reikalavimai nėra patvirtinti tinkamais įrodymais. Nėra įrodymų apie suteiktų darbų, paslaugų faktą ir apimtį, skolos dydis nėra pagrįstas. Skolos apskaičiavimas nėra detalizuotas, nesuprantama, kaip apskaičiuotos sumos. Atsakovas neturi įrodinėti, kad jis nėra skolingas; ieškinį turi įrodyti ieškovas.
Atsiliepimas
2. Ieškovė UAB „Mano Būstas Neris“ atsiliepime prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka dėl COVID – 19 situacijos, siekiant užtikrinti asmenų saugumą remiantis CPK 441 straipsniu. Įstatymų leidėjas suteikia teismui diskrecijos teisę ex officio nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą tuo atveju, jeigu ieškinio suma neviršija 2 000 eurų. Teismas rezoliucijoje įvertino situaciją ir pateikė pagrįstus motyvus dėl atsakovo prašymo netenkinimo.
8.2. Atsakovas nurodo formalius argumentus dėl neva netinkamai ieškovės suteiktų paslaugų, tačiau nepateikė jokių juos pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė aktyviais veiksmais siekė informuoti atsakovą apie skolą, tačiau net ir tuomet atsakovas neatliko mokėjimų. Atsakovas buvo pasyvus nepateikė papildomų įrodymų, kurie pagrįstų jo poziciją. Ieškovė pateikė sąskaitas – faktūras už skolos laikotarpį ir rašytinius paaiškinimus. Atsakovo elgesys, kaip ir pateikiant atsiliepimą į ieškinį taip ir dabar, yra nepagrįstas jokiais leistinais įrodymais ir grindžiamas tik abstrakčiais ir formaliais argumentais. Teismas priėmė teisingą sprendimą, kuris atitinka įstatymų nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
4. Byloje nustatyta, jog ieškovė vykdo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorės funkcijas. Atsakovui A. S. asmeninės nuosavybės teise šiame name priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisė įgijimo pagrindas - (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 2-7810). Ieškovė, teigdama, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. nemokėjo mokesčių už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, kreipėsi į teismą dėl susidariusios 501,84 Eur skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą.
5. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka, nors atsakovas buvo pateikęs prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
6. Pažymėtina, jog viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (lot. audiatur et altera pars). Šios teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia tinkamai taikyti rungimosi principą.
7. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 21 d. civilinėje byloje Nr. eL2-35741-845/2020 priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko A. S. kreditorei UAB „Mano būstas Neris“ 564,70 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 39,71 Eur bylinėjimosi išlaidas. A. S. 2020 m. lapkričio 19 d. pateikė prieštaravimus į kreditoriaus pareiškimą, jį pavadindamas atsiliepimu į ieškinį. Gavęs ieškovės ieškinį, pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi šį ieškinį priėmė, įpareigojo atsakovą per 14 dienų nuo ieškinio gavimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį bei panaikino 2020 m. spalio 21 d. teismo įsakymą. 2021 m. sausio 11 d. nutartimi teismas paskyrė civilinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Teismas vadovavosi CPK 441 straipsnio nuostatomis, atsižvelgė į susiklosčiusią nepalankią epideminę COVID-19 (koronaviruso infekcijos) situaciją, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 paskelbtą karantiną, rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymo „Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko 2020 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. V-389 „Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo veiklos organizavimo“ pakeitimo“ Nr. V-459 nuostatomis, kad visas teismo procesas ar jo dalis turėtų būti organizuojami rašytinio proceso tvarka, kai proceso įstatymai tai leidžia, taip pat tais atvejais, kai tokia bylos nagrinėjimo forma nėra expressis verbis įtvirtinta proceso įstatymuose, tačiau jiems neprieštarauja. Taip pat teismas įvertino ieškinio sumą (544,19 Eur) bei tai, jog šalys neišreiškė valios dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Šia nutartimi teismas išaiškino byloje dalyvaujantiems asmenims, kad jie turi teisę iki 2021 m. sausio 19 d. pateikti į bylą visus turimus rašytinius įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus.
8. Teismo posėdžio dieną, t. y. 2021 m. vasario 2 d., teisme gautas atsakovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovas prašymą grindė tuo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba dar nėra paskyrusi advokato; be to, ieškovė nepateikė duomenų, už ką konkrečiai reikalauja sumokėti. Pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino, rezoliucijoje nurodė, jog atsižvelgiant į tai, jog šalyje yra karantinas dėl Covid -19, teismas siekdamas užtikrinti asmenų saugumą, bylas, kuriose sumos neviršija 2 000 Eur, nagrinėja rašytinio proceso tvarka pagal CPK 441 straipsnį.
9. CPK 441 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių dviejų tūkstančių eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį - jeigu ieškinio suma neviršija šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas.
10. Taigi, esant šalies prašymui, teismas praranda diskreciją pasirinkti bylos nagrinėjimo formą, ir turi bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, suteikdamas galimybę įgyvendinti CPK 42 straipsnyje numatytas šalies teises, įskaitant teisę užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais ir kt. Teismas, remdamasis paskelbtu karantinu, nevertino galimybės žodinį bylos nagrinėjimą organizuoti nuotoliniu būdu.
11. Nors minėto pobūdžio prašymą atsakovas turėjo pateikti operatyviai, t. y. tuomet, kai gavo nutartį dėl teismo posėdžio nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka (CPK 7 straipsnio 2 dalis), nagrinėdamas teismo posėdžio dieną gautą prašymą teismas neatsižvelgė į atsakovo procesiniuose dokumentuose (atsiliepime bei prašyme) išsakytą siekį bylos nagrinėjimui gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kurios prieinamumą, kaip atsiliepime nurodė atsakovas, ribojo paskelbtas karantinas. Prašyme atidėti bylos nagrinėjimą ir pakeisti bylos nagrinėjimo tvarką atsakovas nurodė nusiuntęs prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, ir kad advokatas dar nebuvo paskirtas. Iš bylos medžiagos matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo A. S. (parengti procesinius dokumentus bei atstovauti pirmosios instancijos teisme civilinėje byloje Nr. e2-3357-845/2021) priimtas 2021 m. vasario 3 d., t. y. kitą dieną po skundžiamo sprendimo priėmimo. Pažymėtina, kad asmens reali galimybė turėti procese profesionalų atstovą – advokatą yra teisės į tinkamą procesą sudėtinė dalis, o šios teisės paneigimas gali sudaryti pagrindą išvadai, jog tinkamo proceso nebuvo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-856/2013, 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-597-585/2019).
12. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo tinkamai užtikrintos atsakovo procesinės teisės.
13. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškinys nėra įrodytas, skolos dydis nėra pagrįstas, skolos apskaičiavimas nėra detalizuotas, nesuprantama, kaip apskaičiuotos skolos sumos. Atsakovas atsiliepime taip pat kėlė klausimą dėl skolos dydžio už eksploatavimo bei komunalines paslaugas, 2021 m. vasario 2 d. prašyme buvo atkreipęs dėmesį į tai, jog sąskaitose reikalaujama suma sumokėti bei priskaičiuota suma skiriasi.
14. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria, jog ieškovės pateiktose sąskaitose nurodyti duomenys nėra visiškai aiškūs ir ieškovės ieškinyje atskleisti (pavyzdžiui, sąskaitose nurodytas susidariusios skolos detalizavimas, išskiriant naują skolą ir teismui atiduotą skolos sumą, kas gali kelti abejones, ar ieškiniu nėra reikalaujama priteisti skolą ir už ankstesnį laikotarpį ar teismo jau priteistą sumą; be to, nors ieškovė prašo priteisti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės mėnesio, į sąskaitą už šį mėnesį suteiktas paslaugas jau įtraukta palūkanų už pradelstą mokėjimą suma, o ieškinyje prašomų priteisti palūkanų paskaičiavimas nepateiktas). Teismas tik formaliai nurodė, jog sąskaitose detalizuotos suteiktos paslaugos, nurodyti paslaugų kiekiai ir įkainiai, taip pat nurodyti mokėjimo terminai. Visgi, nėra pagrindo nepritarti, jog atsakovas, nesutikdamas su skolos paskaičiavimu, taip pat nėra atleistas nuo pareigos aiškiai ir konkrečiai suformuluoti nesutikimo argumentus, atsižvelgiant į ieškovės pateiktus dokumentus, teikti įrodymus ar prašymus juos išreikalauti. CPK 178 straipsnis numato, jog kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi, bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į pareikštą ieškinį.
21. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra toks proceso teisės normų pažeidimas, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Neteisingas bylos išsprendimas gali apimti tiek materialiai neteisingą bylos rezultatą, tiek esminį byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių suvaržymą, dėl kurio lieka neatskleista bylos esmė, jei toks pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
22. Kadangi, siekiant užtikrinti atsakovui galimybę tinkamai pasinaudoti šalies procesinėmis teisėmis, konstatuotas proceso teisės normų pažeidimas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, yra pagrindas tenkinti atsakovo apeliacinį skundą; skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.