- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-06
- Bylos Nr.
- e2A-840-538/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-01288-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „C. V. I. G.“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „C. V. I. G.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Palangos komunalinis ūkis“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: priteisti iš atsakovės 838,52 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2022 m. balandžio 30 d. daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), dėl netinkamai prižiūrimo bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio buvo apgadintas butas Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė įvykio metu buvo apdraudusi butą gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini)). Šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip buto draudikui, atsirado pareiga atlyginti įvykio metu padarytą žalą. Ieškovė sureguliavo žalą ir išmokėjo iš viso 838,52 Eur draudimo išmoką padarytiems nuostoliams atlyginti. Atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo paskirta daugiabučio namo administratoriumi, todėl, be kita ko, buvo atsakinga už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų (tame tarpe ir nuotekų vamzdyno) priežiūrą. Atsakovei netinkamai vykdant daugiabučio namo nuotekų vamzdyno priežiūrą, valymą, įvyko draudžiamasis įvykis. Ieškovė atlikusi žalos reguliavimą išmokėjo 838,52 Eur draudimo išmoka ir turi teisę reikalauti grąžinti šią išmoką subrogacijos tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2023 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės 838,52 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (838,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Priteisė iš atsakovės 19,92 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei. Teismo pagrindiniai motyvai:
3.1. Įrodymų visuma patvirtina, kad žala bute, esančiame (duomenys neskelbtini), padaryta ieškovės nurodytu būdu – dėl užsikimšusio kanalizacijos vamzdžio į viršuje esantį butą prasiskverbus vandeniui ir taip užpylus apačioje esantį ieškovės apdraustą butą, taip padarant šiam butui žalą ((duomenys neskelbtini) straipsnis), šios išvados nepaneigia atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodomi bendro pobūdžio samprotavimai bei atsiliepime ir triplike cituojami argumentai apie įvykį, kuris kilo 2022 m. balandžio 30 d. ir kurio priežastis, kaip nurodo atsakovė, namo gyventojų kaltė metant į kanalizaciją neleistinus daiktus bei tretiesiems asmenims priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), atsiradusio vandens nuotėkio dėl kurio per Nr. (duomenys neskelbtini) bute esančio vamzdyno sujungimą pratekėjo vanduo. Byloje nėra ginčo, kad kanalizacijos vamzdis yra namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektas, kurį prižiūrėti teisės aktų nustatyta tvarka prieš įvykį ir jo metu pareiga teko atsakovei kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorei.
3.2. Teiginiai, kad atsakovė neturėjo pareigos pagal teisės aktus valyti kanalizacijos vamzdžio, nes teisės aktai to nenumato, yra nepagrįsti, nes viena atsakovės pareigų yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus, profilaktinėmis priemonėmis tausoti statinius ir jų konstrukcijas, tame tarpe pagal poreikį ir ne rečiau kaip kas tris metus valyti ir dezinfekuoti vėdinimo kanalus ir vamzdynus.
3.3. Nagrinėjamu atveju ieškovės apdraustas butas buvo užlietas dėl užsikišusio bendrojo kanalizacijos stovo, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo įrangai, todėl būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, pavyzdžiui, kad atliko bendrojo naudojimo objektų (nagrinėjamu atveju – bendro kanalizacijos stovo) būklės nuolatinį stebėjimą, domėjosi, rekomendavo butų savininkams atlikti tam tikrus remontus, skatino juos prižiūrėti namo techninę įrangą, apie gedimus iš karto informuoti administratorę, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus.
3.4. UAB „Palangos komunalinis ūkis“ yra verslininkė, kuriam taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovė privalėjo administruojamą pastatą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas.
3.5. Atsakovė nenuosekliai ir formaliai vykdė statinio pagrindinių konstrukcijų priežiūrą, dėl ko, tikėtina, laiku nepastebėjo bendrojo kanalizacijos stovo trūkumų (vidinių), dėl kurių, galimai, ir įvyko stovo užsikimšimas, ir jų nepašalino. Nors atsakovė teigia, kad stovo patikra negalėjo įtakoti bendrojo kanalizacijos stovo tinkamumo, tačiau, teismo vertinimu, nesant byloje jokių įrodymų apie kanalizacijos stovo vidinį valymą bei tokių aplinkybių nenurodant ir atsakovei, sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovės, kaip namo administratorės, neveikimas, atėmė galimybę nagrinėjamu atveju eliminuoti atsakovės kaltę, kuris teismo vertintinas kaip esantis priežastiniame ryšyje su draudėjai padaryta žala.
3.6. Atsakovė neginčijo nei padarytos žalos masto (apgadinto turto kvadratūros, medžiagiškumo ir kt.), taip pat nepateikė savo pozicijos dėl nuostolio – piniginio žalos dydžio. Teismo vertinimu, ieškovė teismui pateikė visus su žalos butui apskaičiavimu susijusius dokumentus, kurių pakanka žalai apskaičiuoti, taip pat žalos dydį patikslinančius duomenis, tuo tarpu atsakovė nepateikė žalos dydžio nepagrįstumą pagrindžiančių argumentų ir įrodymų. Todėl teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju žalos dydžiui pagrįsti pakanka ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti; priteisti atsakovei iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:
Atsiliepimas
4.1. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime daromomis prielaidomis, jog bendrojo naudojimo nuotekų vamzdis užsikimšo būtent dėl atsakovės kaltės bei neteisėtų veiksmų (neveikimo).
4.2. Pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados apie tai, jog atsakovė bendro naudojimo objektų priežiūrą vykdė nenuosekliai ir formaliai, yra akivaizdžiai nepagrįstos ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams.
Žemesnės instancijos teismas
4.3. Pranešime apie žalą pati draudėja nurodė, jog pirmą kartą vandens pratekėjimą pastebėjo dar 2022 m. balandžio 30 d., tačiau atsakovei apie įvykį pranešta buvo tik 2022m. gegužės 3 d. popietę. Taigi, draudėja, nors ir matė, kad per lubas skverbiasi drėgmė, tačiau aktyvių veiksmų potencialiai žalai užkirsti ar bent sumažinti ėmėsi tik po trijų dienų. Jei draudėja apie avarinį įvykį atsakovei būtų pranešusi nedelsdama, atsakovė nuotėkio priežastis būtų nustačiusi ir pašalinusi anksčiau, dėl ko labai tikėtina, jog atsiradusios žalos mastas būtų ženkliai mažesnis.
4.4. Pirmosios instancijos teismas nevertino faktinės aplinkybės, kad atsakovė tik 2021 m. liepos 2 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. PKŪ atsiliepimo į ieškinį 3.3.p.; I t. b.l. 49) buvo paskirta daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore.
4.5. Jokie teisės aktai nereglamentuoja, jog nuotekų sistema kokiu nors būdu turėtų būti valoma periodiškai, juolab, jog toks periodinis/profilaktinis nuotekų sistemos valymas turėtų būti atsakovės kaip namo administratorės pareiga. Net ir periodiškai valant nuotekų sistemą, gyventojams į nuotekų sistemą metant netinkamas atliekas, nuotekų sistema vis tiek gali užsikimšti. Ginčo atveju, atsakovei tik 2021 m. perėmus namo administravimą, nedelsiant buvo sušauktas savininkų susirinkimas ir priimtas sprendimas keisti nuotekų sistemą, taigi savininkai priėmė konkretų sprendimą dėl nuotekų sistemų ir administratoriui negali kilti atsakomybė dėl savininkų veiksmų.
4.6. Pateikti įrodymų nėra objektyvių techninių galimybių, kadangi tokiais atvejais stovas būna valomas mechaniškai, nustumiant kamštį toliau į nuotekų sistemą. Siekiant užfiksuoti užsikimšusio vamzdžio turinį, šį tektų ardyti, tokiu atveju nepatogumų patirtų visi toje laiptinėje gyvenantys butai, o tai būtų visiškai neproporcinga tiek laiko, tiek finansinių sąnaudų atžvilgiu.
4.7. Ieškovės darbuotojas, apžiūrėjęs apdraustą butą, buto apliejimo šaltinio net nenustatinėjo, pati ieškovė ne tik pažeidė bendrą draudiko pareigą tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, tačiau ir nepateikė jokių įrodymų apie atsakovės atliktus neteisėtus veiksmus ar neveikimą. Kadangi pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nėra nustatyta jokių nuotekų sistemos konstrukcinių trūkumų (pavyzdžiui netinkami nuolydžiai, siauri vamzdžiai ir pan.), dėl kurių galėtų užsikimšti nuotekų sistema, darytina išvada, jog šio ginčo atveju nuotekų sistema užsikimšo dėl netinkamo jos naudojimo, į ją metant draudžiamas medžiagas/atliekas, t. y. dėl pačių daugiabučio namo gyventojų kaltės.
Atsiliepimas
4.8. Kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikus eilę argumentų dėl prašomos priteisti žalos dydžio ir su ieškiniu pateiktos sąmatos neatitikimo, kartu su dubliku ieškovė pateikė naują remonto sąmatą, kuri neva tai buvo sudaryta draudėjai tariamai nesutikus su pirminiu draudimo išmokos paskaičiavimu. Kodėl su ieškiniu buvo pateikta kita sąmata, o ne ši, pagal kurią, anot ieškovės, buvo išmokėta draudimo išmoka, ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme taip ir nepaaiškino, tačiau bylą išnagrinėjęs teismas vis tiek rėmėsi ieškovės pateikta patikslinta sąmata kaip esminiu įrodymu nustatant žalos dydį.
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Atsakovė, būdama daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratore, privalėjo užtikrinti tinkamą jų priežiūros realizavimą, t. y. privalėjo garantuoti, kad sistemų priežiūra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek ir korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo pobūdžio darbus. Atsakovė privalėjo savalaikiai nustatyti nuotakyno stovo būklę, užtikrinti jos saugų naudojimą, profilaktiką ir vertinti, ar jis atitinka būtinus reikalavimus, esant reikalui, apie trūkumus informuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus.
5.2. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad apeliantė būtų atlikusi ne tik formalius, bet ir realius veiksmus įgyvendinant ginčo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą.
5.3. Apeliantės argumentai, kad atsakovė negalėjo apžiūrėti nuotekų sistemos dėl to, kad ji uždengta ir užmūryta, nepaneigia atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės, nes atsakovė nepateikė įrodymų, jog vykdydama teisės aktuose nustatytas pareigas, dėjo kokias nors pastangas, kad minėtos kliūtys būtų pašalintos.
5.4. Daugiabučio namo administratorius, prižiūrėdamas daugiabučio namo inžinerines sistemas privalo ne tik vizualiai apžiūrėti įrangą, tačiau privalo tikrinti, ar pastaroji yra funkcionali, ar nereikalinga imtis prevencinių veiksmų tinkamam įrangos veikimui užtikrinti ir kt.
5.5. Apeliantė yra savo srities profesionalė, kuriai taikomi didesni rūpestingumo ir atidumo standartai. Būtent apeliantės kompetencija, įvertinus vamzdyno būklę, spręsti dėl vamzdyno valymo poreikio, tačiau tokio vertinimo apeliantė neatliko.
5.6. Apeliantė į bylą nepateikė įrodymų, kad būtų tikrinusi nuotekų vamzdyno pralaidumą, nėra duomenų ir apie tai, kad daugiabučiame name būtų atlikti periodiniai nuotekų vamzdyno valymai.
5.7. Apeliantei neatliekant vamzdyno pralaidumo tikrinimo (specialiais prietaisais, įleidžiamomis kameromis ar kt.), nebuvo galimybės nustatyti vamzdyno būklės, t. y. byloje esantys įrodymai ir pačios apeliantės pozicija leidžia spręsti, kad apeliantė neatliko visų nuo jos priklausančių veiksmų, neužtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pagal Reglamentą ir atliko neteisėtus veiksmus, kurie priežastiniu ryšiu susiję su draudžiamojo įvykio metu padaryta žala. Ta aplinkybė, kad atsakovė atlikdavo Reglamente nurodytas apžiūras ir jas fiksavo Reglamente nurodyta tvarka, neleidžia spręsti, jog daugiabučio namo administratoriaus pareigos buvo atliktos tinkamai.
5.8. Apeliantė nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kurie leistų spręsti, kad stovo užsikimšimas negalėjo būti nulemtas ilgalaikio naudojimo metu dėl neatliekamo profilaktinio valymo apsinešusių vamzdžio sienelių ir susiaurėjusio jo diametro.
5.9. Ieškovės įsitikinimu, kartu su dubliku pateikta nuostolių skaičiuotė, sudaryta Sistela sąmata, tinkamai ir pakankamai pagrindžia nuostolių dydį. Žalos dydis byloje buvo grindžiamas apgadinto turto fotonuotraukomis, turto apžiūros aktu. Apeliantė būdama pastatų priežiūros profesionale byloje nepateikė kitokių skaičiavimų ar įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad ieškovės apskaičiuotas nuostolio dydis yra nepagrįstas ar neteisingas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.
Dėl žodinio nagrinėjimo
9. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Faktinės aplinkybės
10. Nustatyta, kad ieškovė ir B. V. buvo sudariusi gyventojų turto draudimo sutartį, kurios pagrindu nuo 2022 m. balandžio 11 d. iki 2023 m. balandžio 10 d. buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovės pateiktas 2022 m. birželio 8 d. pranešimas patvirtina, kad apie įvykį buvo informuota 2022 m. gegužės 3 d. atsakovė bei tai, kad nedelsiant buvo imtasi priemonių likviduoti avariją. Be to, pranešime nurodyta, jog nustatyta, kad apžiūrėjus butą, esantį (duomenys neskelbtini), butas aplietas dėl buitinių nuotekų vamzdynų užsikimšimo. Dėl užsikimšusio bendro kanalizacijos stovo (vamzdžio) anksčiau nurodytam butui buvo padaryta žala. Ieškovė pateikė 2022 m. gegužės 4 d. Apžiūros aktą, turto įvertinimo žalos skaičiuoklę ir fotonuotraukas, kurios patvirtina, kad žala padaryta luboms, sienoms, dailylentėms, tapetams, elektros instaliacijos įrenginiams. Iš 2022 m. gegužės 6 d. mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad padarytos žalos atlyginimui ieškovė išmokėjo 838,52 Eur dydžio draudimo išmoką draudėjai.
Dėl ginčo
11. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl teismo sprendimo, kuriuo priteistas žalos atlyginimas iš atsakovės, kaip dėl žalos, atsiradusios dėl buto užliejimo, atsakingo asmens, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė – kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 35 punktas).
13. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Taigi CK 6.266 straipsnyje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 straipsnio l dalis, 6.266 straipsnis l dalis). Pagal delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio l dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją.
14. Kaip byloje nustatyta, žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kilo dėl į butą prasiskverbusio vandens užsikimšus bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžiui. Byloje nėra ginčo, kad kanalizacijos vamzdis yra namo(duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektas, kurį prižiūrėti teisės aktų nustatyta tvarka prieš įvykį ir jo metu pareiga teko atsakovei kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorei. Taigi atsakovė yra vamzdžių nuotekų valdytoja, todėl už žalą atsako be kaltės, tuo pačiu preziumuojami ir neteisėti veiksmai, todėl nagrinėjamu atveju įrodyti, kad nėra neteisėtų veiksmų pareigą įrodyti turi atsakovė (CPK 178, 185 straipsniai). Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ieškovės apdraustas butas buvo užlietas dėl užsikišusio bendrojo kanalizacijos stovo, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo įrangai, todėl būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, pavyzdžiui, kad atliko bendrojo naudojimo objektų (nagrinėjamu atveju – bendro kanalizacijos stovo) būklės nuolatinį stebėjimą, domėjosi, rekomendavo butų savininkams atlikti tam tikrus remontus, skatino juos prižiūrėti namo techninę įrangą, apie gedimus iš karto informuoti administratorę, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus. Taigi nesant byloje jokių įrodymų apie kanalizacijos stovo vidinį valymą, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovės, kaip namo administratorės, neveikimas yra priežastiniame ryšyje su draudėjai padaryta žala, todėl atsakovei tenka atsakomybė už padarytą žalą.
15. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
16. Atsakovė teigia, kad nuotekų sistema užsikimšo dėl netinkamo jos naudojimo, į ją metant draudžiamas medžiagas/atliekas, t. y. dėl pačių daugiabučio namo gyventojų kaltės, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai).
17. Nors atsakovė tvirtino, kad reguliariai apžiūri namo bendrojo naudojimo objektus, namo būklės apžiūra buvo atlikta 2022 m. balandžio 21 d., t. y. vos kelios dienos prieš draudiminį įvykį, tačiau jokių defektų, susijusių namo inžineriniais tinklais nebuvo nustatyta, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepakanka tik išoriškai apžiūrėti vamzdynus. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantė ėmėsi priemonių nustatyti nuotekų vamzdyno būklę, pralaidumą. Taip pat nėra duomenų, kad ginčo vamzdynas buvo profilaktiškai valomas nuo ant jo sienelių besikaupiančių nešvarumų, jog buvo atliekami profilaktiniai valymai atsakovė nepateikė. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad namo administratoriaus pareigos nebuvo atliktos tinkamai.
18. Apeliantė teigia, kad kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikus eilę argumentų dėl prašomos priteisti žalos dydžio ir su ieškiniu pateiktos sąmatos neatitikimo, kartu su dubliku ieškovė pateikė naują remonto sąmatą, kuri neva buvo sudaryta Draudėjai tariamai nesutikus su pirminiu draudimo išmokos paskaičiavimu, kodėl su ieškiniu buvo pateikta kita sąmata, o ne ši, pagal kurią, anot ieškovės, buvo išmokėta draudimo išmoka. Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme taip ir nepaaiškino, tačiau bylą išnagrinėjęs teismas vis tiek rėmėsi ieškovės pateikta patikslinta sąmata kaip esminiu įrodymu nustatant žalos dydį. Apeliantės argumentai atmestini.
19. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.
20. Kaip byloje nustatyta, žalos dydis byloje buvo grindžiamas apgadinto turto fotonuotraukomis, turto apžiūros aktu. Ieškovė paaiškino, kad kartu su ieškiniu teiktoje sąmatoje yra pateikti įkainiai Sistelos programoje fiksuoti 2020 m., tuo tarpu kartu su dubliku pateiktoje sąmatoje nurodyti įkainiai galiojo draudžiamojo įvykio metu. Pažymėtina, kad atsakovė savo paskaičiavimų dėl apgadintų patalpų nepateikė, apgadintų patalpų neapžiūrėjo ir nevertino, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad žalos dydis pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais, iš atsakovės pagrįstai priteistas 838,52 Eur žalos atlyginimas.
21. Atmestini apeliantės argumentai, kad pranešime apie žalą pati draudėja nurodė, jog pirmą kartą vandens pratekėjimą pastebėjo dar 2022 m. balandžio 30 d., tačiau atsakovei apie įvykį pranešta buvo tik 2022m. gegužės 3 d. popietę, jei draudėja apie avarinį įvykį atsakovei būtų pranešusi nedelsdama, atsakovė nuotėkio priežastis būtų nustačiusi ir pašalinusi anksčiau, dėl ko labai tikėtina, jog atsiradusios žalos mastas būtų ženkliai mažesnis.
22. Tais atvejais, kai užliejimo metu yra apgadinta tam tikros plokštumos dalis (pvz., lubos, siena), reikalingas visos plokštumos remontas, kadangi remontuojant tik pažeistą dalį neįmanoma turto atstatyti į buvusią būklę – skiriasi plokštumos storis, atspalviai (nėra perdažoma tik dalis lubų ar sienos). Taigi ta aplinkybė, kad ginčo įvykio metu tam tikros plokštumos pažeidimas padidėjo, neturi įtakos nuostolio dydžiui, kadangi esant net ir nedideliam konstrukcijos (plokštumos) apliejimui, reikalingas visos plokštumos remontas.
23. Apeliantė teigia, kad vienoje naujausių Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarčių yra konstatuota, kad aplinkybė, jog nuotekų stovas užkimštas netinkamomis medžiagomis, objektyviai rodo, jog bendraturčiai neįvykdė Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams pareigos tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2022).
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodytos bylos ir šios nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi, nagrinėjamu atveju taikytinos CK 6.266 straipsnio nuostatos, todėl nurodyta kasacinio teismo nutartimi nėra pagrindo vadovautis.
Dėl kitų argumentų
25. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
28. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.