Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl garbės ir orumo pažeidimo, neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas J. K. teismo posėdžiuose nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, byla išnagrinėta ieškovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovės laiško, išsiųsto trečiajam asmeniui, turinys pažeidžia ieškovo garbę ir orumą.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, asmens garbė ir orumas, taikant CK 2.24 straipsnį, ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, kad žinios žemina ieškovo garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; kt.).

Šalių, trečiojo asmens paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutartį, kurios pagrindu atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo parduoti, o ieškovo valdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ – priimti ir apmokėti už statybines medžiagas ((duomenys neskelbtini) produkciją) bei suteiktas paslaugas.

2018 m. rugpjūčio 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė I. Z. pateikė raštišką nusiskundimą dėl pristatytų medžiagų. Nusiskundime nurodoma, kad į statybvietę pristatyti keraminiai blokeliai (duomenys neskelbtini) neatitinka techniniame darbo projekte nurodytų rodiklių, o norint pasiekti projekte nurodytą blokelio šilumos perdavimo koeficientą su pristatytais (duomenys neskelbtini) keraminiais blokeliais, yra reikalingi papildomi darbai, tačiau atlikus papildomus darbus, keistųsi projektiniai sprendimai, todėl šis veiksmų variantas pastato statybos užsakovui yra netinkamas.

2018 m. rugsėjo 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė teisinę pretenziją kurios pagrindu pareikalavo grąžinti pagal aukščiau minėtą sutartį sumokėtus 11 000 Eur arba pristatyti tinkamus ir projekte nurodytus reikalavimus atitinkančius blokelius, taip pat, išvežti į statybvietę pristatytus blokelius.

2018 m. rugsėjo 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ architektei I. Z. išsiuntė ginčo laišką pavadinimu „Atsargiai su (duomenys neskelbtini)“. Laiške išdėstytas šis tekstas:

turiu Jums pranešti, kad būsime priversti ir Jus įtraukti į bylą kaip liudininką, kurioje J. stengsis iš mūsų įmonės pasisavinti mūsų įmonės lėšas. Jis naudoja schemą panašią į sukčiavimo atvejį t. y. mėgina per advokatus ir teismą užvaldyti mūsų įmonės lėšas dėl neva tai "ne tų blokelių pardavimą". Mūsų teisininkai mato sukčiavimo epizodų.

Suprantame, kad galbūt Jums tai bus nemalonu, bet neturime kitos išeities apginti savo teisėms. Jūs kaip profesionali specialistė tikimės, paliudysite jog J. pirko ne (duomenys neskelbtini).blokus ir žinojo, jog perka ne (duomenys neskelbtini) blokus.

Priešingu atveju nukentėtų ir Jūsų reputacija kaip specialistų, nes gautųsi taip jog J. tarėsi su Jumis dėl tech. savybių turėdamas (duomenys neskelbtini) brošiūras, duomenis, bet neva tai J. manė jog perka (duomenys neskelbtini)blokus ir su Jumis tariasi dėl (duomenys neskelbtini)blokų. Juk taip nebuvo ar ne? Tai protu nesuvokiama, bet J. ir teisman mus duoda dėl neva tai "mūsų apgaulės".

Neturiu kitų paaiškinimų žmogui, kuris taip elgiasi. Nebent jis nekompetentingas tiek, kad nesiorientuoja aplinkoje arba yra tiesiog sukčius. Panašu, kad antras variantas. Juk tai lygiai tas pats kaip nuvykti į AUDI automobilių saloną ir derėtis dėl kainos, galiausiai nupirkti AUDI A6, o po to ateiti ir pareikšti pretenzijas salonui, jog kodėl jam salonas pardavė A6,bet ne Mercedes- Benz... Protu nesuvokiama.

Įspėjame, jog J. iš UAB (duomenys neskelbtini)yra nesąžiningas žmogus ir verslininkas. Jis mums taip ir nesumokėjo už 3440 eur už transporto paslaugas. Dar daugiau: siunčia mums grasinamus laiškus, kad „pasiimtumėme netinkamus blokelius“ iš objekto ir gražintume pinigus kur jis už blokelius mums sumokėjo.

Jis puikiai žinojo, jog perka blokelius (duomenys neskelbtini), bet matyt tikėjosi „kažkaip praslysti“ pro savo užsakovą, todėl jo neinformavo, jog perka kitos firmos blokelius, ne (duomenys neskelbtini). Matyt tikėjosi kainų skirtumą sau pasiimti, ne kitaip.

Mes prekiaujame tik vokiškų (duomenys neskelbtini)blokelių produkcija, nes esame jų išskirtinis platintojas Lietuvoje. Turime pasirašę su (duomenys neskelbtini)sutartį, jog jie perka iš mūsų (duomenys neskelbtini)blokelius. Visi techniniai (duomenys neskelbtini) parametrai jam buvo atsiųsti, jis žinojo kokios jų varžos ir t.t.

Mums padavėme jo įmonę į teismą dėl neapmokėtų sąskaitų.

UAB (duomenys neskelbtini) Direktorius V. M.“.

Ieškovo J. K. nuomone laiško turiniu atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskleidė melagingą informaciją, jog ieškovas yra sukčius, nesąžiningas žmogus, dėl ko negalima juo pasitikėti ir bendradarbiauti, kadangi tai gali pakenkti reputacijai. Mano, kad laiške išdėstyta informacija neatitinka realybės, kad atsakovė tokiu būdu pažeidė jo garbę ir orumą, dėl ko jis patyrė neturtinę žalą. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir trečiasis asmuo V. M. nesutinka su aukščiau pateikta ieškovo nuomone, tiek atsiliepimuose į ieškinius, tiek teismo posėdžių metu tvirtino, kad ginčo laiške išdėstyta nuomonė apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos direktorių J. K., kuri susiformavo dėl nesąžiningų UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų.

Asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Ar paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys žemina asmens garbę ir orumą, yra fakto klausimas. Kad buvo pažeista garbė ir orumas turi įrodyti ieškovas, o kad duomenys atitiko tikrovę – atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007, 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009).

Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, laiškas architektei parašytas po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo ieškovo vadovaujamos įmonės teisinę pretenziją, su kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesutinka. Manytina, jog aukščiau pateikta įvykių seka t. y. sutarties sudarymas ir iš jos netinkamo vykdymo (kaip, kad deklaruoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas) kylantys teisiniai ir moraliniai nepatogumai bei nesklandumai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui sukėlė pagrįstas neigiamas emocijas, kurių apimtas jis parašė ir išsiuntė ginčo laišką. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas trečiasis asmuo V. M. nurodė, kad laišką architektei parašė vedamas geranoriškų tikslų, siekdamas įspėti, pareiškiant nuomonę apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesąžiningus veiksmus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, kurie be kita ko, buvo konstatuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo, civilinėje byloje Nr. e2-1929-845/2019, 2019 m. balandžio 30 d. priimtu sprendimu. Šioje vietoje pasikartotina, kad vadovaujantis teismų praktika laikytina, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Išanalizavus laiško turinį nustatyta, kad dalis atsakovės laiške išdėstyto teksto apibendrina tarp ieškovo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidariusius santykius, adresatui leidžiant suprasti apie kokią situaciją yra rašoma. Pirmoje laiško pastraipoje išdėstytu tekstu <...turiu Jums pranešti, kad būsime priversti ir Jus įtraukti į bylą kaip liudininką, kurioje J. stengsis iš mūsų įmonės pasisavinti mūsų įmonės lėšas. Jis naudoja schemą panašią į sukčiavimo atvejį t. y. mėgina per advokatus ir teismą užvaldyti mūsų įmonės lėšas dėl neva tai "ne tų blokelių pardavimą". Mūsų teisininkai mato sukčiavimo epizodų...> atsakovė nurodo adresatui, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyksta teisminis ginčas, kurį kreipiantis į teismą su ieškiniu pradėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekdama iš atsakovės prisiteisti tam tikrą pinigų sumą, kadangi neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė statybai netinkančius blokelius. Atsakovė aptartoje pastraipoje susidariusią situaciją architektei perteikta vaizdžiai samprotaudama apie iškeltą bylą ir jos esmę, taip pat, jos suvokimu, neteisėtus ieškovo veiksmus. Šios pastraipos kontekste pastraipos dalis, kurioje nurodama, kad <..Jis naudoja schemą panašią į sukčiavimo atvejį t. y. mėgina per advokatus ir teismą užvaldyti mūsų įmonės lėšas dėl neva tai "ne tų blokelių pardavimą". Mūsų teisininkai mato sukčiavimo epizodų...> turi būti suvokiama kaip atsakovės hiperbolizuotai reiškiamas susirūpinimas dėl jos manymu ieškovo neteisėtų veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu.

Taigi, pirmoje laiško pastraipoje atsakovė nurodo, tikrovėje egzistuojantį faktą siejantį abi šalis, t. y. kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyksta teisminis ginčas. Šią aplinkybę patvirtina minėtas 2019 m. balandžio 30 d. teismo sprendimas. Pažymėtina, jog šis teismo sprendimas šios bylos nagrinėjimo metu nėra įsiteisėjęs, tačiau atsižvelgęs į minėtame sprendime išanalizuotas faktines aplinkybes, šios bylos nagrinėjimo metu atsakovės ir trečiojo asmens pateiktus paaiškinimus ir poziciją, teismas laiko, jog atsakovė, turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad ieškovas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jos atžvilgiu elgiasi nesąžiningai, samprotauti, ką tokiais veiksmai yra bandoma pasiekti. Likusioje laiško dalyje atsakovė toliau plėtodama kalbą apie susidariusią situaciją, reiškia savo nepasitenkinimą dėl jos manymu nesąžiningų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vadovo veiksmų, t. y. faktų nebekonstatuoja. Šioje vietoje pažymėtina, kad aiškinantis ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

Patikslintame ieškinyje ieškovas išskiria ginčo laiške pateiktas sąvokas bei žodžių junginius, kaip „sukčius“, „teisininkai įžvelgia sukčiavimo požymių“, „nebent jis nekompetentingas tiek, kad nesiorientuoja aplinkoje arba yra tiesiog sukčius. Panašu, kad antras variantas“, „nesąžiningas žmogus ir verslininkas“, „nekompetentingas, kad nesiorientuoja aplinkoje“, „protu nesuvokiama“, „siunčia grasinamus laiškus“, kurie ieškovo yra traktuojamos, kaip atsakovės teikiamos melagingos ir tikrovės neatitinkančios tikrovės žinios apie ieškovą kaip fizinį asmenį ir juridinio asmens atstovą. Nurodo, kad laiške pavartotu žodžiu „sukčius“, žodžių junginiais „teisininkai įžvelgia sukčiavimo požymių“, „nebent jis nekompetentingas tiek, kad nesiorientuoja aplinkoje arba yra tiesiog sukčius. Panašu, kad antras variantas“, „nesąžiningas žmogus ir verslininkas“ atsakovė adresatui konstatuoja faktus ir perteikia žinią, jog ieškovas yra nepatikimas asmuo užsiimantis sukčiavimu. Pažymi, jog teiginiais „nekompetentingas, kad nesiorientuoja aplinkoje“, „protu nesuvokiama“, nepagarbiai atsiliepia apie ieškovo asmenybę, jo protinius sugebėjimus, bendravimo įgūdžius, teiginiu „Įspėjame, jog J. iš UAB (duomenys neskelbtini) yra nesąžiningas žmogus ir verslininkas“ laiško adresatui daro aiškų spaudimą vengti ieškovo, mažina pasitikėjimą juo, teiginiu „siunčia mums grasinamus laiškus“ nurodo neteisingą informaciją, kadangi ieškovas atsakovei nėra grasinęs. Atsižvelgus į pateiktas aplinkybes laikytina, jog ieškovas atsakovės civilinę atsakomybę dėl garbės ir orumo pažeidimo grindžia ir kildina sąvokomis ir žodžių junginiais, kurie neįsigilinus į visą laiško turinio kontekstą, galėtų būti laikomi kaip įžeidžiantys asmens garbę ir orumą, tačiau, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiriant ir vertinant informaciją, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybių visetą, paskleistų teiginių kontekstą, jų formuluotes. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl paskleistų duomenų kaip žeminančių garbę ir orumą pobūdžio, turi būti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos, sakiniai ar jų dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009). Taigi, išanalizavus laiško turinį, jame pateiktų aplinkybių ir teiginių bendrą kontekstą, laikytina, jog likusioje laiško dalyje atsakovė reiškia savo nepasitenkinimą dėl ieškovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų, svarsto susidariusią situaciją, vertina ieškovo ir jo valdomos įmonės veiksmus, kurie jos nuomone yra neteisėti ir nesąžiningi, naudodama įvairius išsireiškimus, sąvokas ir teiginius, kurie yra aptarti aukščiau, vaizdžiai reiškia savo neigiamą nuomonę, tuo pačiu adresato prašo pagalbos, nes mano, jog jos (atsakovės) teisės yra pažeidžiamos. Vien tai, kad atsakovės nuomonė nepatinka ir yra nepriimtina ieškovui, nėra pagrindas konstatuoti ieškovo garbės ir orumo pažeidimo fakto.

Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad atsakovės laiške išdėstyta subjektyvi jos nuomonė, kuriai nėra taikomi tiesos ir tikslumo kriterijai ir jos teisingumas nėra įrodinėjamas, laiške pateiktas faktas dėl teisminio ginčo yra tikras ir pagrįstas teismo sprendimu, todėl vadovaudamasis CK 2.24 straipsnio nuostatoms ir aukščiausiojo teismo praktika, kurioje nurodoma, kad asmens garbė ir orumas yra ginami tik nustačius faktų visetą, t. y. nustačius žinių paskleidimo faktą, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, faktą, kad žinios žemina ieškovo garbę ir orumą, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovo garbė ir orumas pažeisti nebuvo, kadangi atsakovė nepaskleidė tikrovę neatitinkančių ir melagingų žinių, o išreiškė savo nuomonę, kurios adekvatumą pagrindžia Vilniaus miesto apylinkės teismo, civilinėje byloje Nr. e2-1929-845/2019, 2019 m. balandžio 30 d. priimtas sprendimas. Teismas sprendžia, kad nenustačius ieškovo garbės ir orumo pažeidimo fakto, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismui ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovei ir trečiajam asmeniui priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 120,00 Eur atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 493,00 Eur trečiajam asmeniui V. M..

Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, tai yra 12,11 Eur, priteistinos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-267 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. K. atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ir 493,00 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt tris eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, trečiojo asmens V. M., gimusio 1973 m. balandžio 10 d., naudai.

Priteisti iš ieškovo J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas – 12,11 Eur (dvylika eurų 11 ct) teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas – 5660, minėtą sumą sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS "Citadele bankas" Lietuvos filiale, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.