Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-402-280/2022

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-06
Bylos Nr.: e2A-402-280/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Laimutė Sankauskaitė, Eigirdas Činka, Rita Dambrauskaitė
Atsakovas: D. B.
Ieškovas: A. B., T. B., M. B.

Civilinė byla Nr. e2A-402-280-2022 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03798-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6; 2.6.29.1; 3.3.1.14.; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 6 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės ir Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-27-1137/2022 pagal ieškovų A. B., T. B. ir M. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai ieškiniu prašė priteisti ieškovei A. B. iš atsakovo D. B. 12 761 eurų skolą, 314 eurus kompensacinių palūkanų už negrąžintą skolos sumą nuo 2020-01-01 iki 2020-06-26, 5 procentų dydžio kompensacines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško skolos sumokėjimo, skaičiuojamas nuo nesumokėtos skolos, priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, prašė priteisti ieškovams M. B. ir T. B. iš atsakovo D. B. lygiomis dalimis 12 761 eurų skolą, 314 eurus kompensacinių palūkanų už negrąžintą skolos sumą nuo 2020-01-01 iki 2020-06-26, 5 procentų dydžio kompensacines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško skolos sumokėjimo, skaičiuojamas nuo nesumokėtos skolos, priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2017-2018 metų laikotarpiu ieškovė A. B. bei V. B. (miręs (duomenys neskelbtini)) paskolino D. B. 25 522 Eur. Paskola atsakovui D. B. buvo suteikta dalimis, atskirais laikotarpiais, skirtingiems D. B. poreikiams užtikrinti, o būtent D. B. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos ir gerbūvio tvarkymo darbams 16 310 Eur, atsakovo verslui 4975 Eur, kitiems asmeniniams poreikiams tenkinti 4237 Eur, viso 25 522 Eur. Kreditoriai paskolos sumas su atsakovu suderino ir 2017-01-14 pasirašė rašytinės formos paskolos raštelį, kuris patvirtina paskolos sutartinius santykius. Paskolos sutarties forma rašytinė. A. B. ir V. B. pareikalavo, kad atsakovas skolą grąžintų iki 2019-12-31. Atsakovas paskolos negrąžino, todėl ieškovai A. B. bei T. B., M. B., V. B. įpėdiniai, kuriems 2019-04-16 testamentu V. B. paliko visą savo turtą lygiomis dalimis, reikalauja atsakovo grąžinti skolą bei sumokėti palūkanas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo: A. B. 12 761 eurų skolą ir 5 procentų dydžio kompensacines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško skolos sumokėjimo, skaičiuojamas nuo nesumokėtos skolos; ieškovams M. B. ir T. B. lygiomis dalimis 12 761 eurų skolą ir 5 procentų dydžio kompensacines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško skolos sumokėjimo, skaičiuojamas nuo nesumokėtos skolos; ieškovams lygiomis dalimis 2377,67 eurus bylinėjimosi išlaidų, 437,54 eurus ekspertizės išlaidų ieškovui T. B., valstybei 51,44 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismas lygiomis dalimis iš ieškovų priteisė 68,24 eurus bylinėjimosi išlaidų D. B.. Teismas grąžino T. B. 212,46 eurų sumą iš Panevėžio apylinkės teismo specialiosios sąskaitos. Likusioje dalyje ieškinys atmestas. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 14 d. papildomu sprendimu papildomai priteista iš atsakovo lygiomis dalimis 1180,96 eurus bylinėjimosi išlaidų ieškovams.

4. Teismas pažymėjo, kad ieškovai iš esmės siekia įrodyti, jog atsakovui jo tėvai paskolino 25 522 pinigų sumą, kurios ieškovai ir reikalauja iš atsakovo. Atsakovas gindamasis nuo pareikšto ieškinio įrodinėjo, jog jis su tėvu dar iki jo mirties atsiskaitė gražindamas jam 26 000 eurų sumą.

5. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. B.. Po jo mirties palikimą priėmė M. B. ir T. B., kuriems paveldėjimo liudijimas dar nėra išduotas. 2019 m. balandžio 16 d. buvo sudarytas testamentas, kuriuo V. B. visą jam priklausantį turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidarytų ir kada beatsirastų ir kuris priklausys jam jo mirties dieną, jis palieka lygiomis dalimis savo sūnui T. B. ir sūnui M. B..

6. Nustatė, kad 2017 m. sausio 14 d. V. B., A. B. ir D. B. sudarė skolos raštelį (toliau tekste - paskolos sutartis), kuriame šalys susitarė, jog D. B. yra skolingas tėvams 25 522 eurus, detalizuojant skolų susidarymą. Priešpaskutiniu sakiniu, šalys skolos raštelyje susitarė, jog skolos atidavimas bus įformintas pinigų priėmimo – perdavimo kvitais. Byloje nėra ginčo jog šie skolos rašteliai buvo surašyti D. B. ranka. Šį skolos raštelį teismui pateikė ieškovas M. B., nurodydamas, kad jį tėvas perdavė M. D. B. neginčija, jog sudarė šią paskolos sutartį, tačiau nurodo, jog paskolą jis yra grąžinęs tėvui, šiai aplinkybei pagrįsti, pateikė teismui 2019 m. sausio 5 d. skolos grąžinimo sutartį (toliau tekste – paskolos grąžinimo sutartis), kurią surašė D. B.. Šioje paskolos grąžinimo sutartyje nurodoma, kad D. B. 2017 m. V. B. grąžino 6000 eurų, 2018 m. 15 600 eurų, 2019 m. sausio 5 d. 4400 eur.

7. Teismas vadovavosi paskolos sutarties sampratą, sudarymą, pakvitavimo apie įvykdytą prievolę reikšmę reglamentuojančiomis Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, pažymėjo, kad, jeigu paskolos sutartis turi būti rašytinė, tai būtent rašytinis turi būti ir skolos grąžinimą patvirtinantis dokumentas, kuriame kreditorius (paskolos davėjas) turi būti aiškiai užfiksavęs prievolės jam įvykdymo faktą.

8. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo pateiktos 2019 m. sausio 5 d. paskolos grąžinimo sutarties, pažymėjo, kad 2021 m. sausio 11 d. Lietuvos Teismo ekspertizės centras ekspertizės aktu nurodė, jog nustatyti, ar 2019 m. sausio 5 d. skolos grąžinimo dokumente „Skolos grąžinimas“, dešinėje lapo pusėje V. B. vardu pasirašė V. B. ar D. B., ar kitas asmuo, negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių. Viena iš priežasčių yra pateikto dokumento dirbtinis sendinimas. Ekspertams nepatvirtinus fakto, jog paskolos grąžinimo sutartį pasirašė V. B., teismas sprendė, jog atsakovas neįrodė, jog 2019 m. sausio 5 d. paskolos grąžinimo sutartis buvo pasirašyta V. B., o tuo pačiu neįrodė ir paskolos grąžinimo fakto.

9. Teismas pasisakė dėl byloje esančių netiesioginių įrodymų, vertino, kad aplinkybę, jog skolą grąžino tėvams atsakovas įrodinėjo ir 2021 m. kovo 10 d. teismui į bylą pateiktais keturiais (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderiais. Šiais kasos išlaidų orderiais (duomenys neskelbtini) savininkas, sau 2017 m. lapkričio 30 d. išdavė 7000 eurų, 2018 m. vasario 28 d. 9000 eurų, 2018 m. kovo 30 d. 3800 eurų, 2019 m. sausio 4 d. 5000 eurų. Viso 24 800 eurų. Kilus abejonių dėl šių (duomenys neskelbtini) finansinių operacijų realumo, teismas šalims skyrė laiko patiekti papildomus įrodymus pagrindžiančius arba paneigiančius šių finansinių operacijų realumą, šalys kreipėsi į buhalterinės apskaitos specialistus, siekiant pagrįsti arba paneigti pateiktų kasos išlaidų orderiais atliktų operacijų tikrumą. Teismas pažymėjo, kad atsakovai savarankiškai neteikė visų tam aktualių dokumentų.

10. Teismas vertino ieškovų 2021 m. rugsėjo 10 d. pareiktą (duomenys neskelbtini) parengtą specialisto išvadą su priedais dėl pateiktų (duomenys neskelbtini) dokumentų, kurioje pagrindžiama, kad atsakovo nurodomi paskolos grąžinimas nėra užfiksuotas finansinėje (duomenys neskelbtini) apskaitoje. Taip pat teismas nurodė, jog 2021 m. gruodžio 14 d. atsakovas pateikė (duomenys neskelbtini) ataskaitą apie atliktą patikrinimą. Teismas pažymėjo, jog atsakovų ataskaitoje aiškiai nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) darbo apimtis buvo ribojama atsižvelgiant į užduoties tikslą ir nebuvo suderinta su tarptautiniais audito standartais. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) atliko vertinimą vadovaudamasi Tarptautiniais susijusių paslaugų standartais, taikomais sutartų procedūrų užduotims. (duomenys neskelbtini) nėra pateikusi Juridinių asmenų duomenis apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus, susijusius su atskaitingais fiziniais asmenimis. Nors (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodoma, kad kasos išlaidų orderiai buvo įrašyti į atitinkamų metų 4422 sąskaitos „kitos skolos“ apyvartą, tačiau kaip 2022 m. kovo 16 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino (duomenys neskelbtini) atstovė, 4422 eilutėje tokio pobūdžio skolos negali atsispindėti. Paaiškino, kad tiksliai patvirtinti, kokie tai yra koresponduojančių sąskaitų pavadinimai negali, tačiau įprastai sąskaitoje 443 apskaitomi įsipareigojimai tiekėjams, sąskaitoje 1671 apskaitomos suteiktos ilgalaikės paskolos, sąskaitoje 2440 apskaitomos trumpalaikės suteiktos paskolos, sąskaitoje 4220 apskaitomi ilgalaikiai įsipareigojimai pagal paskolų sutartis, sąskaitoje 4410 apskaitomis įsipareigojimai pagal trumpalaikių paskolų sutartis o sąskaitoje 2435 – iš atskaitingų asmenų gautinos / mokėtinos sumos. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog kasos išlaidų orderiais (duomenys neskelbtini) savininkas, sau 2017 m. lapkričio 30 d. realiai perdavė 7000 eurų, 2018 m. vasario 28 d. 9000 eurų, 2018 m. kovo 30 d. 3800 eurų, 2019 m. sausio 4 d. 5000 eurų, o šios finansinės operacijos buvo tinkamai apskaitytos (duomenys neskelbtini) apskaitoje. Pažymėjo, kad net jei atsakovas būtų įrodęs kasos išlaidų orderiai atspindėjo realias (duomenys neskelbtini) finansines operacijas, byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad jis minėtas pinigų sumas kokiu nors būdu būtų perdavęs paskolos davėjams. Šalys skolos raštelyje susitarė, jog skolos atidavimas bus įformintas pinigų priėmimo – perdavimo kvitais, tačiau byloje nėra nei vieno kvito.

11. Teismas pažymėjo, jog ieškovams priminus apie skolos egzistavimą 2019 m. gegužės 16 d. šeimos susitikimo metu atsakovas jiems nieko neužsiminė apie šios paskolos grąžinimą (2021 m. kovo 10 d. garso įrašo 1 val. 27 min. 50 sek.), audringai reagavo į šį priminimą, susipyko su broliais, nors neįtikėtina ir nelogiška, jog skolą grąžinusiam skolininkui priminus apie skolos egzistavimą, pastarasis neatsikirstų paskolos grąžinimo faktu, ar jos grąžinimo aplinkybėmis. Pripažino, kad aplinkybės, jog D. B. grąžino paskolą ar jos dalį tėvams nepatvirtino ir D. B. žmona E. B.. Ieškovė A. B., viena iš sutarties šalių, neigė paskolos grąžinimo faktą, ne kartą pažymėdama, kad pinigų atsakovas nėra grąžinęs. Apie tai, kad skola nebuvo gražinta 2019 m.. balandžio mėnesį, metu paliudijo ir J. Ž.. Teismas sprendė, kad ieškovai įrodė, jog atsakovui paskolą suteikė V. B. ir A. B., o atsakovas neįrodė, jog šią paskolą grąžino.

12. Nors ieškovai prašė priteisti iš atsakovo po 314 eurų kompensuojamųjų palūkanų nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 26 d. t. y. pirmo kreipimosi į teismą dienos, teismas šio reikalavimo netenkino, kadangi ieškovai neginčytiną reikalavimą atsakovui grąžinti paskolą pateikė tik 2020 m. liepos 20 d. teismo priimtame ieškinyje.

13. Kadangi paskolą atsakovui suteikė sutuoktiniai V. B. ir A. B., jų dalys paskolos sutartyje nebuvo aptartos, todėl teismas vertino, jog paskolą abu paskolos davėjai suteikė lygiomis dalimis (CK 3.117 str. 1 d.). Po V. B. mirties jo palikimą priėmė M. B. ir T. B., kuriems paveldėjimo liudijimas dar nėra išduotas. 2019 m. balandžio 16 d. testamentu V. B. visą jam priklausantį turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidarytų ir kada beatsirastų ir kuris priklausys jam jo mirties dieną, jis palieka lygiomis dalimis savo sūnui T. B. ir sūnui M. B.. Teismas A. B. iš atsakovo priteisė 12 761 eurų skolą, o ieškovams M. B. ir T. B. iš atsakovo lygiomis dalimis 12 761 eurų skolą. Ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pripažintas pagrįstu vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi. Taip pat teismas išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu atsakovas D. B. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

15. Teigia, kad teismas klaidingai nurodė, jog viena iš priežasčių, kodėl negalima nustatyti, ar 2019 m. sausio 5 d. skolos grąžinimo dokumente „Skolos grąžinimas“, dešinėje lapo pusėje V. B. vardu pasirašė V. B. ar D. B., ar kitas asmuo, yra pateikto dokumento dirbtinis sendinimas. Priešingai, 2021-01-11 ekspertizės akte nurodyta, kad labiausiai išblukę įrašai lapo centrinėje dalyje ir kairiajame krašte rodo, kad tiriamasis 2019-01-05 skolos grąžinimo dokumentas lokaliai buvo veikiamas šviesos, t. y. arba buvo atvirai laikomas šviesoje su pridengta lapo viršutine ir dešiniojo krašto dalimi arba buvo dirbtinai sendintas netolygiai apšvietus jį šviesos šaltiniu. Nors atsakovas ir liudytoja E. B. nurodė, kad skolos grąžinimo dokumentą kartu su kitais dokumentais laikė virtuvėje ant palangės, kur jį paveikė šviesa, tačiau teismas kaip faktą pateikia skolos grąžinimo dokumento dirbtinį sendinimą. Tokia išvada nėra pagrįsta nei vienu įrodymu. Dokumentas šviesos paveiktas lokaliai, todėl dirbtinis dokumento sendinimas būtų visiškai nelogiškas. Šis dokumentas patvirtina atsakovo skolos grąžinimo tėčiui faktą, todėl bet koks tokio dokumento gadinimas, įskaitant dirbtinį sendinimą, neatitiktų atsakovo interesų, todėl yra visiškai nelogiškas.

16. Teigia, kad, nors ekspertai negali nustatyti, ar skolos grąžinimo raštelį pasirašė V. B., tačiau tokiu atveju skolos grąžinimo raštelis nėra nuginčytas ir yra galiojantis rašytinis įrodymas, patvirtinantis apie V. B. grąžintą skolą. Skolos grąžinimo raštelyje šalys nurodė, kad „suderiname skolos grąžinimą šiuo raštu, kadangi neturime pinigų priėmimo – perdavimo kvitų“. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių skolos grąžinimo raštelio sudarymo ir jo pasirašymo iš V. B. pusės faktą. Atsakovas pritarė teisminės rašysenos ekspertizės atlikimui siekiant išsiaiškinti skolos grąžinimo raštelyje esančio parašo autentiškumą ir pasirašymo laiką, taigi, atsakovas įsitikinęs ir garantuotas faktu, kad skolos grąžinimo raštelį suderino ir pasirašė jo tėvas.

17. Nurodo, kad teismas pažodžiui vadovaujasi (duomenys neskelbtini) išvada, motyvuodamas tuo, kad skirtingai nuo (duomenys neskelbtini), šioje išvadoje yra nurodyta, jog buvo vadovaujamasi Tarptautiniais susijusių paslaugų standartais. Teismas nedetalizavo ir netyrė, ar (duomenys neskelbtini) realiai taikė šiuos standartus, kadangi pačioje (duomenys neskelbtini) išvadoje yra nurodyta, kad „išvardintos procedūros nėra nei auditas, nei peržvalga, atliekami pagal Tarptautinius audito standartus ir Tarptautinius peržvalgos standartus, jokio užtikrinimo dėl apskaitos tvarkymo mes nepareiškiame“. (duomenys neskelbtini) specialistė, parengusi 2021 m. rugsėjo 9 d. specialisto išvadą, 2022-03-16 teismo posėdyje patvirtino, kad jei ji būtų gavusi papildomos informacijos ir dokumentus, pagrindžiančius (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus, išvada galimai pasikeistų. Taigi (duomenys neskelbtini) parengė išvadą, neturėdama dokumentų, kurių pagrindu yra susidarę (duomenys neskelbtini) debitoriniai ir kreditoriniai įsiskolinimai ar jų grąžinimai, tačiau dėl tariamo Tarptautinių susijusių paslaugų standartų taikymo (nors išvadoje nurodoma prieštaringai), teismas citavo ir vadovavosi išimtinai (duomenys neskelbtini) išvada.

Žemesnės instancijos teismas

18. (duomenys neskelbtini) parengtoje išvadoje nurodyta, kad „patikrinimo metu nustatėme, kad per 2017 – 2019 m. Bendrovė grynaisiais pinigais D. B. pagal 5 kasos išlaidų orderius, kurie užregistruoti kasos knygose ir kituose apskaitos registruose, grąžino 31 800 Eur.“ (duomenys neskelbtini) buhalterės nuomonė dėl sąskaitų kodų ir operacijų priskaitymui pagal kodus, nepaneigia (duomenys neskelbtini) parengtų išvadų. (duomenys neskelbtini) buhalteriją tvarko buhalterė, ne atsakovas. (duomenys neskelbtini), skirtingai nuo (duomenys neskelbtini), įvertinusi visus (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus, pateikė aiškią išvadą, kuri patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes dėl tėvui grąžintų pinigų kilmės.

19. 2021 m. kovo 10 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoja E. B. nurodė, kad jai yra žinoma apie skolos grąžinimo faktą, todėl neteisinga išvada, kad ji nepatvirtino aplinkybės, jog D. B. grąžino paskolą ar jos dalį tėvams. Sutinka, kad atsakovas audringai reagavo į priminimą dėl skolos, netgi buvo susipykta su broliais, tačiau teismas ignoravo atsakovo nurodytą aplinkybę, kad susipykta buvo dėl to, jog ieškovai tėčio laidotuvių dieną pradėjo „turtų dalybas“ ir pradėjo reikalauti tėčio skolos, kurią jis jau buvo padengęs.

Atsiliepimas

20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo jo netenkinti, prašo priteisti ieškovams bylinėjimosi išlaidas.

21. Nurodo, kad paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, jog jis paskolą grąžino, šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka būtent paskolos gavėjui. Jeigu paskolos sutartis turėjo būti rašytinės formos, tai būtent rašytinės formos turi būti ir kreditoriaus pakvitavimas, kuris patvirtintų paskolos (ar jos dalies) grąžinimo faktą. Skolos grąžinimo dokumentas „Skolos grąžinimas“ surašytas paties apelianto, surašytas pirmuoju asmeniu (,,Iš viso grąžinau 26000 eur“). Grąžinimo dokumente esantys žodžiai ,,V. B.“ parašyti, taip pat, apelianto ranka. Jokių kitų duomenų, jog parašas, esantis šalia apelianto ranka parašytų žodžių ,,V. B.“, yra velionio V. B. parašas, nėra.

22. Ekspertizės išvada, taip pat, nepatvirtina, kad dešinėje lapo pusėje prie žodžių „V. B.“ jis ir pasirašė. Apelianto teismui duoti paaiškinimai negali būti laikomi patikimais, kadangi atsakovas procesiniuose dokumentuose nevengė pateikti aiškiai melagingų paaiškinimų. Atsakovas klaidino teismą dėl paskolos grąžinimo 2018 metais, teigdamas, neva ieškovai T. B. ir M. B. apie atsakovo skolų tėvui grąžinimą žinojo, neva atsakovui 2018 m. grąžinus tėvui dalį skolos (15 600 eurų), pastarasis šiuos pinigus ir dar pridėjęs apie 10 000 eurų, paskolino ieškovui T. B. sunkvežimio MAN pirkimui.

Šalies argumentai

23. Ieškovai pateikė įrodymus, paneigiančius atsakovo teiginius ir priešingai pavirtinčius, kad ieškovui T. B. velionis V. B. automobilio MAN pirkimui pinigų neskolino. Automobilis MAN nupirktas 2017 m. ir įregistruotas velionio V. B. vardu. 2017-03-01 nupirkus automobilį MAN, automobilis nedelsiant, t. y 2017-04-27 buvo perduotas naudotis panaudos pagrindu apelianto valdomai (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

24. Atsakovas klaidino teismą dėl paskolos grąžinimo 2018 m., nurodydamas, jog M. B. velionis iš atsakovo grąžintos paskolos paskolino 30 000 eurų sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimui. Tačiau žemės sklypą M. B. įsigijo dar 2016-02-25. Atsakovas klaidino teismą dėl paskolos sutarties egzempliorių kiekio.

25. Pažymi, kad ekspertizės akte nurodyta, jog nustatyti, ar 2019 m. sausio 5 d. skolos grąžinimo dokumente „Skolos grąžinimas“, dešinėje lapo pusėje V. B. vardu pasirašė V. B. ar D. B., ar kitas asmuo, negalima. Viena iš priežasčių yra pateikto dokumento dirbtinis sendinimas, kuri tiesiogiai susijusi su apeliantu, nes būtent jis surašė (pagamino), laikė ir teismui pateikė skolos grąžinimo dokumentą. Sutuoktinės liudytojos E. B. parodymai nepaaiškina, kodėl įrašai skolos grąžinimo dokumente išblukę netolygiai. Ieškovai T. B. ir M. B. paaiškino, jog buvo susitarimas, jog paskolos raštelį savo ranka surašė apeliantas, todėl paskolos grąžinimo dokumentas (kvitai) bus rašomi paskolos davėjo, t. y. V. B. ranka, tačiau dokumentas pilnai surašytas D. B.. Skolos grąžinimo dokumente nurodytus teiginius, neva D. B. nupirko medžiagas gerbūvio darbams ir juos atliko, taip pat nupirko medžiagas namo remonto ir virtuvės baldams, paneigė ieškovai T. B. ir M. B.. Jie nurodė, kad trinkelių pagrindai tėvų namui jau buvo paruošti (įrengti) dar 2016 m., o baldai tėvų name nupirkti ir pastatyti dar 2015 m. Skolos gražinimo raštelyje nurodyti teiginiai nesutampa laike su faktiškai įvykusiais, dėlto manytina, kad dokumentas yra suklastotas. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog skolos grąžinimo raštelyje nurodytus 15600,00 Eur 2018 m. grąžino tėvui, o pastarasis šiuos pinigus ir dar pridėjęs apie 10 000 eurų, paskolino ieškovui T. B. sunkvežimio MAN pirkimui. Tačiau byloje pateikti įrodymai paneigia šiuos teiginius, automobilis buvo nupirktas už 24 000 Eur, iš kurių 10 000 Eur tėvui paskolino T. B..

26. M. B. patvirtino, kad tėvas prieš mirtį jam nurodė, kad atsakovas skolos negrąžino. Atsakovas jokių pinigų negrąžino ieškovei, nors paskolos sutartyje 4500 Eur nurodyta kaip asmeninės jos lėšos. Apeliantas nepaaiškina, kodėl neva tai grąžinta suma yra didesnė, t. y. 26000 Eur, nors paskolinta suma yra 25 522 Eur. Atsakovas neneigia audringai reagavęs į priminimą grąžinti skolą, jis nepaaiškino ekspertų nustatytos aplinkybės, jog paskolos grąžinimo dokumente yra įspaudas, ,,V. B. neturi pretenzijų dėl skolos“, bet pačiame raštelyje esančiame byloje tokio įrašo nėra. Nurodytas įrašas leidžia manyti, jog pagaminti buvo keli neva tai skolos grąžinimą turėję patvirtinti dokumentai.

27. Nors atsakovas, siekdamas įrodyti pinigų grąžinimo faktą remiasi sutuoktinės E. B. parodymais, pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Be to, ji nematė, jog atsakovas pinigus grąžintų, ji skolos grąžinimo raštelio sudarymo aplinkybių nežino.

28. Kadangi atsakovas neįrodė pinigų grąžinimo (perdavimo) fakto, todėl kiti netiesioginiai įrodymai nelemia teismo sprendimo, tačiau teismas pasisakė ir dėl jų. Teisingai konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) darbo apimtis buvo ribojama atsižvelgiant į užduoties tikslą ir nebuvo suderinta su tarptautiniais audito standartais. Ši išvada pateikta ne pagal pirminius apskaitos dokumentus, bet pagal pateiktus (duomenys neskelbtini) sudarytus apskaitos žiniaraščius. Atliekant šį patikrinimą apsiribota tik Sutarties užduotimi, todėl užtikrinimo dėl apskaitos tvarkymo ar finansinių ataskaitų teisingumo nereiškiama. 2021-12-14 ataskaita pateikta be priedų, išvadų patikrinti nėra galimybės, juos atsakovas atsisakė pateikti. (duomenys neskelbtini) ataskaitoje nurodyta, kad informacija apie kitus Bendrovės įsipareigojimus pateikiama pagal (duomenys neskelbtini) apskaitos registrus ir finansinių ataskaitų duomenis“ <…> išorinių kitų tiekėjų, tame tarpe kredito įstaigos ir lizingo bendrovės, patvirtinimų skolos dydžiui patvirtinti mes neprašėme. Pirminiai dokumentai yra D. B. parengti ir pasirašyti kasos išlaidų orderiai. Tačiau (duomenys neskelbtini) neanalizavo kasos knygos, nevertino ar orderiai atitinka nustatytus reikalavimus, t. y. jų nevertino teisingumo aspektu. Kasos knyga apskritai nebuvo atsakovo pateikta. Taigi (duomenys neskelbtini) neturėjo galimybės įvertinti, kad 2018 m. vasario mėnesio kasos knyga nėra pasirašyta vyriausiojo buhalterio, kasos knygoje nėra nurodyti kasos išlaidų orderių numeriai. Kasos išlaidų orderio Nr. 18/04 numeris kasos knygoje nurodytas netiksliai, t. y. 1804. Kasos išlaidų orderiu D. B. išmokant pinigus nurodoma koresponduojanti sąskaita – 443, tuo tarpu kasos knygoje pagal tą patį išlaidų orderį nurodoma koresponduojanti sąskaita 2435. (duomenys neskelbtini) neturėjo galimybės įvertinti, kad 2018 m. kovo mėnesio kasos knygoje nenurodyti kasos išlaidų orderių numeriai, kad 2019 m. sausio mėnesio kasos knyga nėra pasirašyta vyriausiojo buhalterio, kasos knygoje nėra nurodyti kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai. Neįvertinta, jog kasos išlaidos orderių numeracija, lyginant su 2017 m., yra nenuosekli. (duomenys neskelbtini) nevertino VMI informacijos, jog (duomenys neskelbtini) 2017-06-14 yra pateikusi Juridinių asmenų duomenis apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus, susijusius su atskaitingais fiziniais asmenimis, gautas dalyvių įmokas ir apie išmokas užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas FR0711 formą su priedais FR0711C ir FR0711E už 2016 ataskaitinius metus. Už 2017, 2018, 2019, 2020 ataskaitinius metus (duomenys neskelbtini) minėtos formos neteikė. Išvada parengta pagal pačios (duomenys neskelbtini) parengtus registrus (apskaitos žiniaraščius), o pirminiai dokumentai, kurių pagrindu parengiami registrai (apskaitos žiniaraščiai) (duomenys neskelbtini) pateikti nebuvo, kaip ir nebuvo pateikti pirminiai duomenys apie trečiųjų asmenų, t. y. banko ir lizingo bendrovės paskolų suteikimą. Atsakovui tyčia neteikiant prašomų įrodymų, nėra galimybės vertinti (duomenys neskelbtini) išvadą kaip objektyvią ir pagrįstą. (duomenys neskelbtini) ataskaitoje minimi dokumentai, kurių pagrindu padaryta išvada apie paskolos (jos dalies) grąžinimą apeliantui nei su išvada nei vėliau nebuvo pateikti, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad (duomenys neskelbtini) ataskaita kaip tinkamu įrodymu nėra pagrindo remtis. Apeliantas nepaneigė (duomenys neskelbtini) išvadoje nustatytų aplinkybių, 2021 m. birželio 23 d. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašte nurodytos informacijos.

29. Nurodo, kad keturi (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderiai ir kasos knyga negali būti vertinami kaip patikimi. 2018 m. balanso 11 eilutėje užfiksuota, jog pinigų likutis 2018-12-31 kasoje yra 4868 Eur, tuo tarpu kasos knygoje (už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-01-31) užfiksuota, jog pinigų likutis kasoje 2019-01-01 yra 7148,06 Eur. Grynųjų pinigų kiekis kasoje 2019-01-01, neatlikus jokių kasos operacijų, negalėjo būti didesnis nei nurodytas balanse 2018-12-31 dienai. Taigi, kasos knyga už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-01-31 galimai yra suklastota. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog kasos išlaidų orderiais (duomenys neskelbtini) savininkas, sau 2017 m. lapkričio 30 d. realiai perdavė 7000 eurų, 2018 m. vasario 28 d. 9000 eurų, 2018 m. kovo 30 d. 3800 eurų, 2019 m. sausio 4 d. 5000 eurų, o šios finansinės operacijos buvo tinkamai apskaitytos (duomenys neskelbtini) apskaitoje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

31. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovų ieškinys ir iš atsakovo priteista skola, palūkanos, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Byloje kilo ginčas dėl paskolos grąžinimo fakto nustatymo. Atsakovas byloje laikėsi pozicijos, kad skolą yra grąžinęs, tačiau pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovas neįrodė, kad 2019 m. sausio 5 d. paskolos grąžinimo sutartis buvo pasirašyta V. B., o tuo pačiu neįrodė ir paskolos grąžinimo fakto. Su tokia išvada nesutinka atsakovas, kuris pateikė apeliacinį skundą.

32. Byloje nustatyta, kad 2017 m. sausio 14 d. V. B. (ieškovai M. B. ir T. B. yra jo įpėdiniai), A. B. ir D. B. surašė skolos raštelį, kuriame šalys susitarė, jog D. B. yra skolingas tėvams 25 522 eurus.

33. Atsakovas D. B., teigdamas, kad paskolą jis yra grąžinęs tėvui, šiai aplinkybei pagrįsti, pateikė teismui 2019 m. sausio 5 d. skolos grąžinimo sutartį, kurią surašė pats D. B.. Šioje paskolos grąžinimo sutartyje nurodoma, kad D. B. 2017 m. V. B. grąžino 6000 eurų, 2018 m. 15 600 eurų, 2019 m. sausio 5 d. 4400 Eur, viso grąžinta 26000 Eur. Dokumente taip pat nurodyta, kad skolos grąžinimas suderinamas raštu, kadangi šalys neturi pinigų priėmimo-perdavimo kvitų. Dokumente taip pat nurodyta, kad V. B. atsisako trinkelių klojimo darbų, D. B. nupirko medžiagas pagrindams, visiems kitiems gerbūvio darbams ir juos atliko, taip pat nupirko medžiagas namo remonto ir virtuvės baldams.

34. Byloje siekiant išsiaiškinti, ar skolos grąžinimo sutartyje V. B. vardu pasirašė V. B. ar D. B., ar kitas asmuo, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi buvo paskirta teismo ekspertizė. 2021 m. sausio 11 d. Lietuvos Teismo ekspertizės centras ekspertizės aktu nurodė, jog nustatyti, ar 2019 m. sausio 5 d. skolos grąžinimo dokumente „Skolos grąžinimas“, dešinėje lapo pusėje V. B. vardu pasirašė V. B. ar D. B., ar kitas asmuo, negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių. Taip pat nurodyta, kad negalima nustatyti, ar dokumente surašytas rankraštinis tekstas ir dokumente esantys parašai pasirašyti 2019-01-05, ar vėliau.

35. Ekspertizės išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad lyginant tiriamąjį parašą V. B. vardu su lyginamajam tyrimui pateiktais V. B. parašų pavyzdžiais buvo nustatyti tam tikri bendrųjų parašų požymių sutapimai bei skirtumai, kurie nesudaro požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai išvadai. Taip pat negalima nustatyti tikslios pasirašymo sekos ir eiliškumo. Ekspertizės metu nustatytas netolygus įrašų išblukimas, labiausiai išblukę įrašai lapo centrinėje dalyje ir kairiame krašte, kas rodo, jog dokumentas lokaliai buvo veikiamas šviesos, t.y. arba buvo atvirai laikomas šviesoje su pridengta lapo viršutine ir dešiniojo krašto dalimi arba buvo dirbtinai sendintas netolygiai apšvietus jį šviesos šaltiniu. Ekspertų taip pat nustatyta, kad dokumente yra įsispaudusių rašant ant viršaus padėtame lape skaitmeninių ir tekstinių įrašų fragmentų, ilgų brūkšnių. Nustatyti kai kurie pavieniai lengvai įskaitomi įrašai: „2019 02 08“ „6 (0), „500“, paskutinis įspaustas sakinys „V. B. nebeturi jokių pretenzijų dėl skolos!“.

36. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis).

37. Kaip minėta, atlikus teismo ekspertizę patikimai nenustatyta, kad 2019 m. sausio 5 d. skolos grąžinimo sutartyje yra pasirašęs paskolos davėjas V. B.. Apeliantas neginčija teismo ekspertizės išvadų, tik siekia jas interpretuoti sau naudinga linkme, teigdamas, kad teismo ekspertizės išvados nepaneigia to, jog dokumente pasirašė pats V. B. ir byloje tuo įrodyta, kad skola yra grąžinta.

38. Pažymėtina, kad vienas iš paskolos gavėjo prievolių pagal paskolos sutartį pasibaigimo būdų yra pareigos grąžinti paskolos dalyką įvykdymas CK 6.123 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis). CK 6.873 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita, paskolos suma pripažįstama grąžinta nuo jos perdavimo paskolos davėjui arba jos įskaitymo į paskolos davėjo sąskaitą banke momento. Kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.65 straipsnio 1 dalis). CK 6.65 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą grąžinamame skolos dokumente (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69-690/2016).

39. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, jog jis paskolą grąžino, šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka būtent paskolos gavėjui. Be to, paskolos sutarties atveju svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013 kt.). Taigi, jeigu paskolos sutartis turi būti rašytinė, tai būtent rašytinis turi būti ir skolos grąžinimą patvirtinantis dokumentas, kuriame kreditorius (paskolos davėjas) turi būti aiškiai užfiksavęs prievolės jam įvykdymo faktą.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi ekspertizės metu pateiktos išvados, jog negalima nustatyti, ar dokumente už kreditorių tikrai pasirašė pats V. B., ar koks kitas asmuo, pateikta 2019 m. sausio 5 d. skolos grąžinimo sutartis savaime negali patvirtinti tinkamo prievolės įvykdymo fakto.

41. Pripažintina, jog nenustačius, kad V. B. tikrai pasirašė nurodytame dokumente, tokiu būdu tinkamo prievolės įvykdymo prezumpcija yra paneigta. Kadangi byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog skolos grąžinimo sutartį pasirašė V. B., tai reiškia, kad atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų apie savo prievolės įvykdymą V. B.. Tam tikrų aplinkybių preziumavimas įstatyme (pvz, pakvitavimo turėjimas) nepakeičia bendrųjų įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, o nagrinėjamu atveju - pareigos atsakovui įrodyti prievolės įvykdymą.

42. Apeliantas kritikuoja pirmosios instancijos teismo išvadas, kuriomis pabrėžiama, jog viena iš priežasčių, kodėl negalima nustatyti, ar 2019 m. sausio 5 d. skolos grąžinimo dokumente „Skolos grąžinimas“, dešinėje lapo pusėje V. B. vardu pasirašė V. B. ar D. B., ar kitas asmuo, yra pateikto dokumento dirbtinis sendinimas. Tačiau pastebėtina, kad ekspertai taip pat nurodė, jog dokumentas lokaliai buvo veikiamas šviesos, t.y. arba buvo atvirai laikomas šviesoje su pridengta lapo viršutine ir dešiniojo krašto dalimi arba buvo dirbtinai sendintas netolygiai apšvietus jį šviesos šaltiniu. Taigi, ekspertizės išvadose aiškiai nurodomos galimos priežastys, kodėl dokumentas netolygiai išbluko, vienų jų – ir galimas dokumento sendinimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nebuvo pagrindo aiškintis, ar būtent atsakovas šiuos veiksmus atliko, kokios tiksliai priežastys nulėmė dokumento išblukimą. Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga tik ta aplinkybė, jog dėl ekspertizės akte nurodytų priežasčių liko nenustatyta, kad kreditorius V. B. parašu patvirtino gavęs iš atsakovo 26 000 Eur. Juk pagal atsakovą skola buvo grąžinta ne vienu momentu, o skolos grąžinimo dokumente yra tik vienas skolos davėjo parašas, o apie skolos grąžinimą jam niekas iš jo artimųjų nežino.

43. Be to, pagal CK 6.65 straipsnio 2 dalį, jeigu skolininkas kreditoriui yra išdavęs prievolės įvykdymui patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o jeigu tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime. Nagrinėjamu atvejus nustatyta, kad skolos raštelis buvo pas V. B., vėliau – jo įpėdinius, taigi, jis nebuvo atsakovui grąžintas. 2019 m. sausio 5 d. skolos grąžinimo sutartyje taip pat nebuvo nurodytos skolos raštelio negrąžinimo skolininkui priežastys. Todėl atsakovo pateiktos 2019 m. sausio 5 d. skolos grąžinimo sutarties tekstas taip pat nepatvirtintų jo prievolės grąžinti skolą ieškovui įvykdymo fakto.

44. Taip pat byloje reikšminga, kad paskola buvo suteikta abiejų sutuoktinių V. B. ir A. B. (išskirtinai nurodant, jog 4500 Eur mamos paskola namui), tačiau 2019 m. sausio 5 d. skolos grąžinimo dokumente A. B. parašo nėra, kas taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl paskolos grąžinimo fakto. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė A. B. neigė žinojusi apie skolos grąžinimą, to jai nebuvo pasakęs sutuoktinis V. B..

45. Pažymėtina, kad pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Todėl aplinkybė, jog apelianto sutuoktinė, liudytoja E. B. nurodė, kad jai iš kalbų su atsakovu yra žinoma apie skolos grąžinimo faktą, jis raštelį parsinešė namo ir laikė ant palangės, negalėtų patvirtinti aplinkybės, jog D. B. grąžino paskolą ar jos dalį tėvams. Be to, liudytoja nurodė nežinanti skolos raštelio sudarymo aplinkybių, pati nedalyvavo atsakovui grąžinant pinigus.

46. Pastebėtina, kad atsakovui neįrodžius pinigų grąžinimo (perdavimo) V. B. fakto, visgi, pirmosios instancijos teismas pasisakė ir dėl kitų netiesioginių įrodymų. Teismas vertino, kad aplinkybę, jog skolą grąžino tėvams atsakovas įrodinėjo ir 2021 m. kovo 10 d. teismui į bylą pateiktais keturiais (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderiais. Šiais kasos išlaidų orderiais (duomenys neskelbtini) savininkas, sau 2017 m. lapkričio 30 d. išdavė 7000 eurų, 2018 m. vasario 28 d. 9000 eurų, 2018 m. kovo 30 d. 3800 eurų, 2019 m. sausio 4 d. 5000 eurų. Viso 24 800 eurų. Teismas pasisakė dėl ieškovų 2021 m. rugsėjo 10 d. pareiktos (duomenys neskelbtini) parengtos specialisto išvados bei dėl 2021 m. gruodžio 14 d. atsakovo pateiktos (duomenys neskelbtini) ataskaitos. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog kasos išlaidų orderiais (duomenys neskelbtini) savininkas sau perdavė pinigus, o finansinės operacijos buvo tinkamai apskaitytos (duomenys neskelbtini) apskaitoje. Apelianto teigimu, (duomenys neskelbtini) parengė išvadą, neturėdama dokumentų, kurių pagrindu yra susidarę (duomenys neskelbtini) debitoriniai ir kreditoriniai įsiskolinimai ar jų grąžinimai, tačiau dėl tariamo Tarptautinių susijusių paslaugų standartų taikymo (nors išvadoje nurodoma prieštaringai), teismas citavo ir vadovavosi išimtinai (duomenys neskelbtini) išvada. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini), įvertinusi visus (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus, pateikė aiškią išvadą, kuri patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes dėl tėčiui grąžintų pinigų kilmės.

47. Nustatyta, kad minėtose ataskaitose buvo vertinama, ar atsakovas iš (duomenys neskelbtini) gavo kasos išlaidų orderiuose nurodytas sumas, buvo pateiktos skirtingos išvados. Atsakovas nurodė, jog buvo suteikęs paskolą įmonei (duomenys neskelbtini) 2016 m. gruodžio 1 d. pasirašytos paskolos sutartimi. Pagal (duomenys neskelbtini) išvadą paskola buvo atspindėta 2016 metų finansinių ataskaitų balanso 22 eilutėje, tačiau paskolos grąžinimas nebuvo užfiksuotas apskaitoje ir atspindėtas metinėse 2017-2019 metų finansinėse ataskaitose. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodoma, kad VMI pateiktoje už 2016 ataskaitinius metus formoje FR0711C priede (Duomenys apie iš fizinių asmenų gautas paskolas) duomenų apie (duomenys neskelbtini) gautas paskolas būtent iš fizinio asmens D. B. nėra, o FR0711E priede (Juridinių asmenų duomenys apie fizinių asmenų įsiskolinimus už atsiskaitytinai gautas išmokas, įsiskolinimus atskaitingiems fiziniams asmenims bei duomenys apie juridinio asmens dalyvių (fizinių asmenų) gautas pinigines įmokas) (duomenys neskelbtini) deklaravo (E8 laukelyje) įmokos kodu 02 (juridinio asmens įsiskolinimą už atskaitingo fizinio asmens patirtas išlaidas), nurodydamas (E9 laukelyje) įsiskolinimo/įmokos sumą 54 000 EUR D. B.. Už 2017, 2018, 2019, 2020 ataskaitinius metus (duomenys neskelbtini) nėra VMI pateikusi Juridinių asmenų duomenis apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus, susijusius su atskaitingais fiziniais asmenimis, gautas dalyvių įmokas ir apie išmokas užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas FR0711 formų su priedais FR0711C ir FR0711E. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodė, jog kasos knyga nėra pasirašyta vyriausiojo buhalterio, nėra visų rekvizitų, 2018 m. vasario mėnesio pateiktas kasos išlaidų orderis su netikslumais. (duomenys neskelbtini) ataskaitoje nurodoma, kad pirminiai apskaitos dokumentai, apskaitos registrų ir finansinių ataskaitų duomenys patvirtina paskolos grąžinimo faktą, pinigų išmokėjimą pagal kasos pajamų orderius patvirtinantys apskaitos registrai: 2017-2019 m. kasos knygos, 2018-2019 m. didžiosios knygos, 2017-2019 m. 4422 sąskaitos „kitos skolos“ apyvarta; bendrovės 2016-2019 m. finansinėse ataskaitose iš D. B. gauta paskola buvo atvaizduojama balanso G dalyje, prie „Po vienų metų mokėtinų sumų“ kartu su kitais finansiniais įsipareigojimais. 2017-12-31 po vienerių metų mokėtinas sumas sudarė 54000 Eur, iš jų 47000 Eur pagal paskolą, 2018-12-31 atitinkamai 55638 Eur, iš jų 34200 Eur pagal paskolą, 2019-12-31 atitinkamai 62948 Eur, iš jų 22200 Eur pagal paskolą. Bylos nagrinėjimo metu (duomenys neskelbtini) atstovė paaiškino, kad kasos išlaidų orderiai įrašyti į atitinkamų metų 4422 sąskaitos „kitos skolos“ apyvartą, tačiau 4422 eilutėje tokio pobūdžio skolos negali atsispindėti.

48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi (duomenys neskelbtini) turėjo išsamesnę informaciją, pirminius apskaitos dokumentus, jiems buvo žinomi tiekėjai, įsiskolinimai, paskolos sutarties pakeitimas, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog pinigai atsakovui pagal kasos išlaidų orderius nebuvo išmokėti. Nors (duomenys neskelbtini) atitinkami duomenys buvo pateikti (duomenys neskelbtini), tačiau bet kuriuo atveju, manytina, kad šiai bendrovei buvo pateikta daugiau duomenų nei (duomenys neskelbtini). Aplinkybių dėl duomenų VMI savalaikio pateikimo, galimų buhalterinės apskaitos tvarkymo trūkumų nustatymas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, net ir atsakovui įrodžius, kad kasos išlaidų orderiai atspindėjo realias (duomenys neskelbtini) finansines operacijas, byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad jis minėtas pinigų sumas kokiu nors būdu būtų perdavęs paskolos davėjams. Vien tik faktas, jog atsakovas sau 2017 m. lapkričio 30 d. išdavė 7000 eurų, savaime nepatvirtintų, jog per 2017 m. jis grąžino 6000 Eur skolą, atitinkamai faktas, kad per 2018 m. atsakovas sau išdavė 12800 Eur, nesudarytų pagrindo spręsti, jog 2018 m. buvo grąžinta 15600 Eur suma, taip pat faktas, kad 2019 m. sausio 4 d. atsakovas sau išmokėjo 5000 Eur, savaime nepatvirtintų, jog 2019 m. sausio 5 d. grąžino tėvui 4400 Eur. Minėtos aplinkybės galėtų būti reikšmingos tik esant rašytiniams įrodymams, patvirtinantiems paskolos grąžinimą paskolos davėjui. Šiuo atveju negalima konstatuoti, jog atsakovo sau išsimokėti pinigai, kuriais jis savo nuožiūra disponavo, buvo panaudoti būtent ginčo paskolos grąžinimui.

49. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, tinkamai ištyrė bei įvertino surinktus įrodymus, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir, tenkindamas ieškinį iš dalies, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pakankamo pagrindo.

50. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, iš jo priteistinos ieškovo M. B. patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti iš D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. B. 1210 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti.

Teisėjai Eigirdas ČinkaRita DambrauskaitėLaimutė Sankauskaitė