Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-04-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-916-1170/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-04-05
Bylos Nr.
1-916-1170/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35223-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė
Kaltinamasis
K. S.
Civilinis ieškovas
UAB „Duomenys neskelbtini“
Advokatai
Ramūnas Vanagas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-916-1170/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35223-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.12; 1.2.14.5.1; 2.3.6.4.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,sekretoriaujant Laurai Baziukevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Ryčiui Ivanauskui,kaltinamajam K. S., jo gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui,nedalyvaujant civilinio ieškovo UAB „Duomenys neskelbtini“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, profesinio išsilavinimo, teistas aštuonis kartus (paskutinius tris kartus):

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė, subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno Rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų, 6 (šešių) mėnesių ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę;

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (penki epizodai), 259 straipsnio 2 dalį (du epizodai), 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 29 d. nutartimi, pakeista Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartimi, paskiriant galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. S. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, - jis 2021 m. birželio 26 d., laikotarpyje nuo 17.55 val. iki 18.11 val., parduotuvėje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Duomenys neskelbtini“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) paėmė dulkių siurblį „Dyson V11 Absolute Extra“, kurio vertė 649.00 Eur, ir ant minėto siurblio pakuotės neteisėtai užklijavo kitos pigesnės prekės - dulkių siurblio šluotos „KPA20 Standart“, kurio vertė 99.99 Eur, brūkšninio kodo lipduką ir apie 18.10 val., kasoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikdamas apmokėjimui už prekę grynaisiais pinigais 99.99 Eur, - dulkių siurblį „Dyson V11 Absolute Extra“, kurio tikroji vertė yra 649.00 Eur (nuo pakuotės nuskaičius brūkšninį kodą į kasą buvo įvestas dulkių siurblys - šluota „KPA20 Standart“), tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo UAB „Duomenys neskelbtini“ priklausantį turtą - dulkių siurblį „Dyson V11 Absolute Extra“ - 649.00 Eur vertės. Tokiais neteisėtais veiksmais apgaule įgijo svetimą UAB „Duomenys neskelbtini“ priklausantį 649.00 Eur vertės turtą.

Tokiais savo veiksmais K. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis K. S. kaltę pripažino bei parodė, kad nusikaltimo padarymo metu vartojo narkotikus, todėl nepamena tikslių įvykio detalių. Pamena, kad įvykio dieną vyko į (duomenys neskelbtini) nusipirkti narkotinių medžiagų, nusprendė užeiti į parduotuvę ,,Duomenys neskelbtini“. Jis sugalvojo sukeisti prekių kodus ir taip nusipirkti siurblį už mažesnę kainą. Apkeitė prekių kodus ir nusipirko siurblį, vėliau jį pardavė. Narkotines medžiagas jis vartoja nuo (duomenys neskelbtini) metų, pradėjus vartoti leidžiamus narkotikus, jo daromi nusikaltimai tapo įžūlesni, žiauresni. Atvykus į pataisos namus, suprato, kad nori (duomenys neskelbtini), nevartoja narkotikų jau (duomenys neskelbtini) mėnesius. 2021 m. vasarą, atvykus į (duomenys neskelbtini), su savimi turėjo pinigų, atėjęs į parduotuvę sukeitė prekės kodą, taip pasielgti sugalvojo spontaniškai, norėjo įgyti svetimą turtą, yra taip daręs anksčiau, buvo už tai teistas. Nepamena ar tuomet, kai perklijavo prekių kodus, buvo kilę įtarimų, kad kodas priklauso kitai prekei. Pripažįsta byloje pateiktą civilinį ieškinį. Savo poelgius vertina neigiamai, jaučia gėdą ir kaltę dėl savo elgesio. Šiuo metu nėra daugiau nagrinėjamų bylų ir ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu. Parduotuvės kasoje jis sumokėjo pagal pigesnės prekės kodą, suma buvo apie 100,00 Eur (b. l. 122-124).

Teismo posėdyje kaltinamasis, davęs parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Su tokia baudžiamojo proceso eiga sutiko tiek prokuroras, tiek kaltinamojo gynėjas.

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas K. S. parodė, kad jis yra psichiškai sveikas, narkologo ir psichiatro įskaitose jis neregistruotas, šiuo metu, (duomenys neskelbtini). Ankščiau, kai vartojo, darydavo viską, kad gautų narkotinių medžiagų. Vartodavo amfetaminą, į veną leisdavosi heroiną, galvos traumų nėra turėjęs, anksčiau teistas. Savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo prisipažįsta visiškai. Jis tiksliai neprisimena kada, bet galimai įtarime nurodytu laiku - 2021 m. birželio 26 d. vakare (tiksliai nežino kokiu laiku) jis atėjo į parduotuvę „Duomenys neskelbtini“ adresu (duomenys neskelbtini) ir paėmė iš parduotuvės dulkių siurblį „Dyson“, kurio vertės neprisimena, bet galimai įtarime nurodyta suma, ir galimai uždėjo pigiausios prekės, esančios šalia etiketę ant brangesnės prekės, taip sukeitė etiketę ir nuėjęs į kasą, susimokėjo mažesnę prekės kainą ir savo naudai įgijo brangesnę prekę. Greičiausiai susimokėjo grynaisiais pinigais už prekę. Jam pinigų reikėjo narkotinėms medžiagoms įsigyti, tuo metu vartojo heroiną. Šiuo metu nuo - 2022 m. gegužės 17 d. atlikinėja bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Jam paskirta bausmė - (duomenys neskelbtini) metai. Kaltę prisipažįsta visiškai, dėl įvyko labai nuoširdžiai gailisi. Tuo metu buvo paveiktas narkotinių medžiagų, bet šiuo metu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 46-48).

UAB „Duomenys neskelbtini“ 2022 m. rugsėjo 7 d. pareiškime nurodyta, kad 2021 m. birželio 6 d. UAB „Duomenys neskelbtini“ parduotuvėje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas dulkių siurblys – šluota „Dyson V11 Absolute Extra“ (prekės kodas 40076364, prekės brūkšninis kodas 5025155046470, vertė – 649,00 Eur). Atlikus apsaugos vaizdo kamerų įrašų analizę, nustatyta, kad 2021 m. birželio 26 d. laikotarpiu 17.55 val. – 18.11 val. dulkių siurblį galėjo pavogti apsaugos vaizdo kameromis užfiksuotas vyriškis. Dėl turto netekimo UAB „Duomenys neskelbtini“ padarytas 549,01 Eur vertės nuostolis (b. l. 6).

UAB „Duomenys neskelbtini“ pateikto 2021 m. birželio 26 d. vaizdo įrašo 2022 m. spalio 5 d. vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „0.) Užeina į prekybos centrą 229“. Atidarius vaizdo įrašą matomas įėjimas į parduotuvę, vaizdo kameros filmuojamame plote matoma kaip 2021 m. birželio 26 d., 17:55:56 val. į parduotuvę užeina asmuo, stumiantis vėžimėlį. Asmuo liekno kūno sudėjimo. Ant galvos užsidėjęs tamsios spalvos kepurę su snapeliu, dėvi marškinėlius trumpomis rankovėmis ir šortus iki kelių. Asmuo įeina į parduotuvę, praeina kameros filmuojamą plotą, tuo vaizdo įrašas ir baigiasi. Atidaromas vaizdo įrašas pavadinimu „1.) Pasiima prekę iš NTC ekspozicijos 196“. Atidarius vaizdo įrašą, matomas prekybos salės filmuojamas vaizdas ir kaip 18.04.37 val. ankščiau minėtas asmuo pasirodo kameros filmuojamame plote apžiūrinėja prekes ir į vežimėlį įsideda dėžę, privažiuoja prie kito stendo, paima dar vieną prekę, ją įdeda į vėžimėlį. Viso šio vaizdo įrašo metu šalia minėto vyro vaikšto dar vienas vyras, apsirengęs šviesios spalvos bliuzoną, šortus ir dėvi šlepetes. Įsidėjęs dar vieną prekę anksčiau minėtas asmuo išvažiuoja iš kameros filmuojamo ploto. Tuo vaizdo įrašas baigiasi. Atidaromas vaizdo įrašas pavadinimu „2.) Ateina į lempučių skyrių, užklijuoja lipduką ir nueina prie kasos 89“. Atidarius vaizdo įrašą, matoma kaip minėtas asmuo su kepure apie 18:07:12 pasirodo kameros filmuojamame plote, sustojęs prie prekių stendo, kažką daro su vėžimėlyje įdėta dėže ir greitai išeina iš kameros filmuojamo ploto. Tuo vaizdo įrašas baigiasi. Atidaromas vaizdo įrašas pavadinimu „3.) Ateina į (duomenys neskelbtini) kasą, susimoka ir išvažiuoja 236“. Atidarius vaizdo įrašą, matoma filmuojama kasa Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurios 18.10.33 val. ateina anksčiau minėtas asmuo. Matoma kaip kasininkė skenuoja prekes, esančias vėžimėlyje, asmuo susimoka už nuskenuotas prekes ir išeina iš kameros filmuojamo ploto. Tuo vaizdo įrašas baigiasi. Atidaromas vaizdo įrašas pavadinimu „5.) Užmokėjęs už prekes, išeina iš prekybos centro 236“. Matoma kaip 18.11.51 val. minėtas asmuo pro kameros filmuojamą plotą eina link išėjimo iš parduotuvės. Tuo vaizdo įrašas baigiasi (b. l. 21-28).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai (apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar turtinės prievolės panaikinimas) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Šios nusikalstamos veikos dalykas – svetimas turtas, turtinė teisė bei turtinė prievolė, kurių vertė viršija 5 MGL rodiklį, bet nėra didesnė nei 250 MGL. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, Nr. 2K-7-255/2012, Nr. 2K-7-27-746/2015, Nr. 2K-433-507/2016, Nr. 2K-7-82-699/2018, Nr. 2K-104-1073/2020). Sukčiavimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti šia nusikalstama veika atsiradusius padarinius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimas laikomas baigtu, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2010, Nr. 2K-442/2014, Nr. 2K-263-696/2016).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo K. S. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltės neneigė. Pastarasis pripažino, kad jam inkriminuotu laiku – 2021 m. birželio 26 d., vakare atėjo į parduotuvę „Duomenys neskelbtini“, esančią adresų (duomenys neskelbtini), ir nusprendė paimti svetimą turtą. Jis paėmė dulkių siurblį „Dyson“, ir ant jo uždėjo pigiausios prekės, esančios šalia, etiketę. Tokiu būdu jis sukeitė prekių etiketes ir pasiėmęs prekę, ant kurios buvo uždėjęs kitą etiketę, nuėjo į kasą ir susimokėjo už mažesnę prekės kainą turinčią prekę. Greičiausiai už prekę susimokėjo grynais pinigais (t. 1, b. l. 46-48). Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir civilinio ieškovo UAB „Duomenys neskelbtini“ pareiškimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos bei kaltinamajam inkriminuotus veiksmus užfiksavusių vaizdo įrašų 2022 m. spalio 5 d. apžiūros protokolas. UAB „Duomenys neskelbtini“ kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl to, kad 2021 m. birželio 26 d. UAB „Duomenys neskelbtini“ parduotuvėje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), buvo pasisavintas dulkių siurblys – šluota „Dyson V11 Absolute Extra“, kurio vertė – 649,00 Eur. Atlikus apsaugos vaizdo kamerų įrašų analizę, nustatyta, kad 2021 m. birželio 26 d. laikotarpiu 17.55 val. – 18.11 val. dulkių siurblį neteisėtu būdu galėjo paimti apsaugos vaizdo kameromis užfiksuotas vyriškis (b. l. 6). Iš UAB „Duomenys neskelbtini“ minėto vaizdo įrašo turinio matyti, kad kaltinamajam inkriminuotu laiku ir vietoje į „Duomenys neskelbtini“ parduotuvės patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), atėjo vyriškis, kuris apžiūrinėja prekes ir į vežimėlį įsideda dėžę, privažiuoja prie kito stendo paima dar vieną prekę, ją įdeda į vėžimėlį. Vėliau jis kažką daro su vėžimėlyje įdėta dėže ir greitai išeina iš kameros filmuojamo ploto bei pasirodo prie parduotuvės kasų, kur kasininkė skenuoja prekes, esančias vežimėlyje, o asmuo susimoka už prekes ir išeina iš parduotuvės (b. l. 21-28).

Visi anksčiau aptarti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog būtent kaltinamasis K. S. jam inkriminuotu laiku ir vietoje įgijo svetimą, civiliniam ieškovui UAB „Duomenys neskelbtini“ priklausantį turtą – dulkių siurblį „Dyson V11 Absolute Extra“, ir šį turtą įgijo apgaulės būdu. Tai reiškia, kad pastarasis, iš anksto žinodamas, kad aptariamos prekės nepirks, sukeitė ant dulkių siurblio ‚Dyson V11 Absolute Extra“ esantį prekės identifikacinį lipduką su ant 99,99 Eur vertės dulkių siurblio šluotos „KPA20 Standart“ buvusiu identifikaciniu lipduku, ir pirmąją prekę pateikė kasininkei kaip 99,99 Eur vertės dulkių siurblį, o pastarajai nuskenavus minėtą prekę ir nurodžius, kad būtina apmokėti tik 99,99 Eur sumą, šią sumą sumokėjo ir tokiu būdu, panaudodamas apgaulę, įgijo vertingesnį svetimą turtą, dėl ko UAB „Duomenys neskelbtini“ neteko 5 MGL dydį viršijančio, bet 250 MGL kriterijaus nesiekiančio, 549,01 Eur vertės turto.

Teismas, taip pat įvertinęs kaltinamojo teismo posėdyje pateiktus parodymus, anksčiau išvardintais įrodymais nustatytus ir patvirtintus pastarojo konkliudentinius veiksmus, konstatuoja, kad pastarasis veikė tiesiogine tyčia.

Remiantis anksčiau aptartais ir 2021 m. birželio 26 d. padaryto nusikaltimo inkriminavimui reikšmingais įrodymais, konstatuotina, kad K. S. šio nusikaltimo padarymui aktualiu laiku ir vietoje, panaudojęs apgaulę, įgijo svetimą, UAB „Duomenys neskelbtini“ nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl pastarojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos bausmės

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam K. S., įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei stadiją – kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikaltimą, priskirtiną nesunkaus nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis ir 182 straipsnio 1 dalis). Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų kaltinamasis jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu ne kartą buvo teistas, įskaitant ir už analogiškų nusikaltimų padarymą, ir jam buvo paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, kurių 2021 m. birželio 26 d. jis dar nebuvo pradėjęs atlikti (b. l. 56-71). Recidyvas kaltinamajame akte nėra nurodytas kaip kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, prokuroras šios aplinkybės bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat neįvardijo. Kita vertus, ankstesnis kaltinamojo teistumas yra nurodytas kaltinamajame akte, taigi jam žinomas. Taip pat ši aplinkybė buvo minima ir bylos nagrinėjime teisme metu – kaltinamasis buvo klausiamas apie jo ankstesnį teistumą ir jo pobūdį. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019). Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyta kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką, padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis K. S. administracine tvarka nebaustas (b. l. 72), nevedęs, duomenų apie pastarojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą priklausomybės ligų įskaitoje nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį K. S. charakterizuojančių duomenų visumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, paskyrus šioje straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, neženkliai už aptariamos normos sankcijos vidurkį mažesnė bausmė, o būtent – 1 metų trukmės laisvės atėmimo bausmė, atitinka kaltinamojo K. S. asmenybę ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip pat iš esmės įtakos pastarojo elgesį ir gyvenimo būdą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, K. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

BK 63 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad pagal minėto straipsnio taisykles bausmė skiriama ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“, kaltinamasis iki šio nuosprendžio priėmimo padarė kitas nusikalstamas veikas, pripažintas įrodytomis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 18 d. nuosprendžiu.

Atsižvelgiantį į tai bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 bei 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir K. S. paskiriant galutinę subendrintą 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į šį bausmės laiką, vadovaujantis 63 straipsnio 9 dalimi bei 66 straipsniu, įskaitytinas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendyje įskaitytas laikas ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės atliktas laikas.

Dėl civilinio ieškinio

UAB „Duomenys neskelbtini“ 2022 m. lapkričio 11 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 549,01 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 33).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.

Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.

Iš anksčiau nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad iš UAB „Duomenys neskelbtini“ parduotuvės 2021 m. birželio 26 d. apgaulės būdu buvo įgytas 649,00 Eur vertės turtas, kurio vertės dalis buvo padengta tą pačią dieną – nusikalstamos veikos padarymo metu sumokant 99,99 Eur sumą už pigesnę prekę. Tokiu būdu civilinis ieškovas UAB „Duomenys neskelbtini“ neteko 549,01 Eur vertės turto. Minėto turto netekimo priežastis – nusikalstami K. S. veiksmai – sukčiavimas. Tai reiškia, kad tarp atsiradusių padarinių – 549,01 Eur vertės turtinės žalos bei K. S. veiksmų buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Teisme civilinis ieškovas nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, civilinį ieškinį palaikė. Teismo posėdžio metu kaltinamasis K. S. civilinį ieškinį pripažino, o pastarojo pagrobtų objektų vertę patvirtina UAB „Duomenys neskelbtini“ pareiškimas dėl padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 6). Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad 549,01,00 Eur suma priteistina iš kaltinamojo K. S. UAB „Duomenys neskelbtini“ naudai.

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023 m. kovo 16 d. pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašo išspręsti klausimą dėl kaltinamajam K. S. taikytos teisinės pagalbos išlaidų, o būtent – 155,04 Eur, atlyginimo (b. l. 116-117).

Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie, kaip jau minėta, įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d., akcentuojama, kad tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui.

Teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o gynėjas kaltinamajam paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, BPK 51 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais – atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis bylos nagrinėjimo teisme metu pagal kitą apkaltinamąjį nuosprendį atlieka laisvės atėmimo bausmę ir jo galimybės susirasti gynėją yra ribotos. Taigi, visos anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad gynėjo dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje buvo būtinas ne todėl, kad jo pageidavo kaltinamasis, bet pakankamos ir veiksmingos procesinės garantijos pagrindu, užtikrinant asmens, kaltinamojo padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Teismo vertinimu, pastarasis jam šios tenkančios teisės savarankiškai negalėjo realizuoti dėl jo pakankamai sudėtingos materialinės padėties. Kaip bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė pats kaltinamasis jis nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį ir ribotą galimybę įsidarbinti, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Kiti klausimai

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, kardomoji priemonė nepaskirta. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir K. S. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 bei 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu K. S. paskirtą 8 (mėnesių) laisvės atėmimo bausmę bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – 4 (keturis) mėnesius, ir K. S. paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į šios bausmės laiką įskaityti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendyje įskaitytą laiką ir pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendį paskirtos bausmės atliktą laiką.

K. S. skirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškovo UAB „Duomenys neskelbtini“ civilinį ieškinį 549,01 Eur sumai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš K. S. UAB „Duomenys neskelbtini“ naudai priteisti 549,01 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt devynis eurus ir vieną euro centą).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų priteisimo netenkinti.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo jiems įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė