Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Urmilos Valiukienės, Lino Zinkevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, UAB „Enersense“ ir UAB koncerno „Alga“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1013-433/2022 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB koncernui „Alga“, UAB „Enersense“ dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, R. S., UAB „SPKT“, Tarandės bendruomenė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo teismo prašė: 1) įpareigoti atsakovę UAB koncerną „Alga“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai parengtą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, esant reikalui pertvarkyti valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), pastatytą statinį – radijo ryšio bokštą – taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius; 2) per nustatytą terminą neatlikus nurodytų veiksmų, įpareigoti UAB koncerną „Alga“ per 6 mėnesius savo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir projektuotojo UAB „Enersense“ lėšomis nugriauti statinį – radijo ryšio bokštą – ir sutvarkyti statybvietę; 3) nustatyti, kad, UAB koncernui „Alga“ nepašalinus neteisėtos statybos padarinių, t. y. nenugriovus statinio ir nesutvarkius statybvietės, šiuos padarinius turi teisę pašalinti ir statybvietę sutvarkyti ieškovė UAB koncerno „Alga“ lėšomis. Ieškovė nustatė, kad statybos leidimas „Ryšių (telekomunikacijų) tinklų paskirties statinio, radijo ryšio bokšto, (duomenys neskelbtini) statybos projektui“, kuriuo suteikta teisė statyti ypatingą ryšių (telekomunikacijų) tinklų paskirties statinį – radijo ryšio bokštą – (duomenys neskelbtini), pagal atsakovės, projektuotojos UAB „Empower-Fidelitas“ (naujas pavadinimas – UAB „Enersense“) (toliau – Projektuotoja) parengtą statinio projektą „Ryšių (telekomunikacijų) tinklų paskirties statinio, radijo ryšio bokšto, (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ (toliau – Projektas), išduotas neteisėtai. Patikrinimo aktu nustatyta, jog teikiant dokumentus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nebuvo pateikta projekto architektūrinė dalis. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tikrindama statytojo pateiktus dokumentus, neatsižvelgė į Statybos įstatymo (toliau – SĮ) 25 straipsnio 1 dalies, statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 25 dalies ir 8 priedo 2 dalies 2.3 papunkčio nuostatas dėl projekto architektūrinės dalies privalomumo ir nepareikalavo pateikti radijo ryšio bokšto projekto architektūrinės dalies, todėl, ieškovės nuomone, pažeidė statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 5 priedo 1 dalies 1.7 papunkčio reikalavimus. Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad nebuvo atlikta visuomenės informavimo procedūra apie planuojamą statyti radijo ryšio bokštą, nustatyta Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 20 straipsnio 2 dalyje, už kurią atsakingas savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo. Statytojui 2017-09-22 IS „Infostatyboje“ pateikus prašymą Nr. PSR-100-170922-02378 gauti specialiuosius reikalavimus pagal radijo ryšio bokšto projektinius pasiūlymus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-09-28 pateiktose atmetimo pastabose buvo nurodyta, jog privalu atlikti projekto viešinimą vietovės lygmenyje. Pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą 2018 metais pradėta statyba, kuri baigta 2019 metais, todėl turi būti pašalinti ir statybos padariniai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, išdavus statybą leidžiantį dokumentą, UAB koncernas „ALGA“ neturėjo besąlygiškai juo vadovautis, nes būtent šis asmuo, siekdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą, turėjo pateikti visus būtinus dokumentus ir atlikti visuomenės informavimo apie radijo ryšio bokšto projektavimą procedūrą. Dėl neteisėto statybą leidžiančio dokumento išdavimo yra atsakingas ir projektuotojas UAB „Enersense“ pagal statytojo sumanymą parengęs projektą be architektūrinės dalies.

2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad savivaldybės administracija 2018-06-21 išdavė statybos leidimą „Ryšių (telekomunikacijų) tinklų paskirties statinio, radijo ryšio bokšto, (duomenys neskelbtini) statybos projektui“, statytojui UAB koncernui „ALGA“. Statybos leidimas išduotas UAB koncerno „ALGA“ įgaliotam asmeniui per IS „Infostatyba“ pateikus prašymą Nr. SRA-100-180601-13947 ir statinio projektą Nr. EF-17-32-TDP remiantis Statybos įstatymu ir kitais teisės aktais, buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, projekto sprendiniams pritarė SĮ 27 straipsnio 9 dalyje nurodyti subjektai. Statinio vieta yra patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-04-23 sprendimu Nr. 1-449 „Dėl skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje specialiojo plano (schemos) tvirtinimo“, kuriuo yra patvirtintas skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje specialusis planas, kuris prieš patvirtinimą buvo viešinamas. Radijo ryšio bokštas nėra priskirtas prie visuomenei svarbių statinių ir yra suprojektuotas pagal specialiajame plane nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus, todėl derinimo su Tarandės gyventojais nereikėjo. SĮ 33 straipsnis nenumato galimybės šalinti statybos padarinius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (kuri nagrinėjamu atveju nėra statytojas ar užsakovas, pastato savininkas, valdytojas ar naudotojas, žemės sklypo savininkas, valdytojas ar naudotojas) lėšomis. Savivaldybės administracija, išduodama statybos leidimą, nėra vienintelis subjektas, tikrinantis jo teisėtumą, todėl tai, kad savivaldybės administracija yra paskutinė institucija minėto dokumento išdavimo procese, jokiu būdu negali būti pagrindu pripažinti savivaldybės veiksmų neteisėtumą tokio statybą leidžiančio dokumento panaikinimo atveju. Prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą savivaldybės administracija patikrino pateiktą statinio projektą savo kompetencijos ribose tiek, kiek buvo reikalinga priimti sprendimui dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, todėl nėra pagrindo teigti, esą pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai savivaldybės administracija būtų nevykdžiusi.

3. Atsakovė UAB koncernas „Alga“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad projektuotojas UAB „Enersense“ pagal statytojo UAB koncerno „ALGA“ projektavimo užduotį „Dėl elektroninių ryšių (telekomunikacijų) infrastruktūros statinio, skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinės stoties VL 214, (duomenys neskelbtini), statybos projekto“ parengė statybos projekto suvestinį inžinerinių tinklų planą ir projektą. UAB „SPKT“ 2018-04-12 bendrosios ekspertizės akte Nr. 137/1-18 nurodė, kad ryšių (telekomunikacijų) tinklų paskirties statinio, radijo ryšio bokšto (duomenys neskelbtini), statybos projektas, ypatingojo statinio techninis darbo projektas atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų statybos teisės aktų reikalavimus. Vilniaus miesto savivaldybės administracija statytojui UAB koncernui „ALGA“ 2018-06-21 išdavė statybos leidimą Nr. LSNS-01-180621-00794, leidžiantį nesuformuotame žemės sklype statyti ryšių (telekomunikacijų) tinklų paskirties statinį, radijo ryšio bokštą pagal projektuotojo UAB „Enersense“ projektą. Projekto sprendiniams raštu pritarė SĮ 27 straipsnio 9 dalyje nurodyti subjektai. Ryšių (telekomunikacijų) tinklų paskirties statinys, radijo ryšio bokštas pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą, laikantis teisės aktų reikalavimų buvo pastatytas. Atsakovė nesutinka, kad nagrinėjamu atveju buvo reikalingas projektinių pasiūlymų viešinimas, nes telekomunikacijų ryšio bokštai nėra įvardinti kaip visuomenei svarbūs statiniai, ryšio bokšto statybos vieta buvo patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-04-23 d. sprendimu Nr. 1-449, kuriuo yra patvirtintas skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje specialusis planas, kuris prieš patvirtinimą buvo viešinamas teisės aktų nustatyta tvarka.

4. Atsakovė UAB „Enersense“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad UAB „Enersense“ parengė statybos projektą dėl elektroninių ryšių (telekomunikacijų) infrastruktūros statinio, skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinės stoties VL 214, (duomenys neskelbtini). UAB „SPKT“ 2018-04-12 bendrosios ekspertizės akte Nr. 137/1-18 nurodyta, kad ypatingojo statinio techninis darbo projektas atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų statybos teisės aktų reikalavimus. Visi kiti suderinimai dėl radijo ryšio bokšto statybos buvo gauti, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija UAB koncernui „ALGA“ 2018-06-21 išdavė statybos leidimą Nr. LSNS- 01-180621-00794. Remiantis galiojančiu statybos leidimu buvo įrengtas radijo ryšio bokštas (duomenys neskelbtini). Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalį nagrinėjamu atveju projektinių pasiūlymų viešinimas nėra privalomas. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-04-23 sprendimu Nr. 1-449 „Dėl skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje specialiojo plano (schemos) tvirtinimo“ patvirtintas radijo ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje specialusis planas, prieš šio plano tvirtinimą savivaldybė numatė įrengimo vietas bei buvo atlikta viešinimo procedūra.

5. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-04-23 sprendimu Nr. 1-449 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo specialųjį planą (schemą). Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009-05-14 raštu Nr. (31)-1.2-1181-(3.31) nurodė, kad neprieštarauja, jog Statytojas valstybinėje žemėje skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo Vilniuje schemoje numatytoje vietoje, prie Tarandės, Vilniuje, neformuojant atskiro žemės sklypo, statytų skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinę stotį, nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių. 2017-05-17 buvo duotas sutikimas Nr. SUVA-4573-(8.53-49.), kuriame nurodyta, kad NŽT neprieštarauja dėl inžinerinių (telekomunikacijų) tinklų tiesimo bei jiems funkcionuoti būtinų statinių statybos pagal pateiktą Projektuotojo parengtą Statybos projektą valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, jeigu tai nepažeis trečiųjų asmenų interesų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-12-30 sprendimu ieškinį tenkino. Įpareigojo atsakovę UAB koncerną „Alga“ per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai parengtą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, esant reikalui pertvarkyti (duomenys neskelbtini) gatvėje, pastatytą statinį – radijo ryšio bokštą – taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Įpareigojo atsakovę UAB koncerną „Alga“ per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai parengtą projektinę dokumentaciją, negavus naujo statybą leidžiančio dokumento, esant reikalui nepertvarkius (duomenys neskelbtini) gatvėje, pastatyto statinio – radijo ryšio bokšto – taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, 20 proc. atsakovės UAB „Enersense“ ir 80 proc. atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis per 6 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti statybų pagal neteisėtai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-06-21 išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-01-180621-00794 padarinius, nugriauti statinį – radijo ryšio bokštą – ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovei UAB koncernui „Alga“ neįvykdžius šiuo teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų (pašalinti statybos padarinius) per nustatytą terminą, leisti ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos apsaugos ministerijos pašalinti statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę 20 proc. atsakovės UAB „Enersense“ ir 80 proc. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis. Sprendimo esminiai motyvai:

6.1. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacine tvarka ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-07 sprendimo, 2021-05-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-1048-910/2021 patenkino ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinio reikalavimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-06-21 išduoto statybos leidimo Nr. LSNS-01-180621-00794 pripažinimo negaliojančiu; pripažino negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-06-21 išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-01-180621-00794; ieškinio dalį dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2021-05-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-1048-910/2021 sprendė, kad Statybos įstatymo (SĮ) reikalavimai yra imperatyvūs, todėl SĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga statinio projekte parengti architektūrinę dalį yra privaloma. Statinio projekto ir jo dalių struktūra turi atitikti tiek SĮ, tiek STR 1.04.04.2017 nustatytus reikalavimas, o aplinkybė, kad tam tikri STR 1.04.04.2017 8 priedo 8 punkte įvirtinti architektūrinę dalį sudarantys elementai yra Statytojo parengtame projekte, neleidžia pripažinti, kad Projektas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Radijo ryšio bokštas yra pastatytas valstybinėje žemėje, šioje teritorijoje neparengtas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas – detalusis planas ir (ar) savivaldybės dalies bendrasis planas, kuriais būtų nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas. Dėl to turėjo būti atlikta visuomenės informavimo apie numatomą radijo ryšio bokšto projektavimą procedūra. Taigi, Vilniaus apygardos teismui pripažinus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-06-21 išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-01-180621-00794 negaliojančiu (pažeidžiančiu teisės aktų reikalavimus), spręstinas klausimas dėl statybos padarinių šalinimo bei proporcingos statybos padarinių naštos paskirstymo tarp atsakovų.

6.2. Teismas nurodė, kad pagal teisinį reglamentavimą teismas, esant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (Inspekcija) kreipimuisi į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, turi teisę priimti sprendimą leisti statytojui sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją, jei statytojas įrodo, kad vykdyta savavališka statyba esmingai nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų, kad ji atitinka statybos techninius reikalavimus ir kad dar neišnaudotos galimybės įteisinti savavališką statybą. Byloje ginčo, kad ginčo statinio statyba atitinkamoje teritorijoje galima, nėra. Byloje nustatyta, kad Projekte projektuotojas neparengė architektūrinės dalies, nors tai privalėjo padaryti, be to, nebuvo atliktas visuomenės informavimas apie numatomą radijo ryšio bokšto projektavimą. Teismo manymu, šios priežastys taisytinos, todėl statytojo galimybės statybas įteisinti yra realios. Sprendžiant klausimą per kokį terminą statytojas galėtų sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją, teismas sutiko su atsakove UAB koncernu „Alga“, kad 6 mėnesių terminas yra per trumpas Statybos projekto trūkumams pašalinti ir naujam statybą leidžiančiam dokumentui gauti, atsižvelgiant į statinio specifiką (Ryšio bokštas), kuris yra techniškai sudėtingas įrenginys. Todėl atsakovei UAB koncernui „Alga“ nustatė 12 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą.

6.3. Spręsdamas neteisėtų statybų padarinių šalinimo išlaidų paskirstymo klausimą, jeigu atsakovė UAB koncernas „Alga“ per teismo nustatytą terminą neįteisins savavališkų statybų, teismas nutarė, kad pareiga pašalinti jų padarinius tenka statytojui, tačiau padarinių šalinimo išlaidos turi būti atlyginamos visų kaltų asmenų. Savavališkos statybos padariniai šalinami statytojo lėšomis (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (TPSVPĮ) 14 straipsnio 1 dalis, 9 dalies 2–5 punktai), o statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai šalinami kaltų asmenų, t. y. tų asmenų, kurie yra atsakingi už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, lėšomis (SĮ 33 straipsnio 2 dalies 1-2 punktai). Vadinasi, statytojas tokiais atvejais nebūtinai yra tas asmuo (ar vienintelis asmuo), kurio lėšomis šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai. Tuo atveju, jeigu statybai vykdyti turi būti rengiamas projektas ir išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, ir jie išduoti pažeidžiant jų išdavimo tvarką, tai kaltais asmenimis SĮ 28¹ straipsnio 2 dalies 1 punkto (aktualios redakcijos SĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto) prasme bus, be kita ko, už nurodytų dokumentų išdavimą (pritarimą jiems) atsakingi subjektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2013; 2014-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2014; 2015-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2015). Teismas pritarė ieškovės pozicijai, kad taikant teisnius padarinius pagal SĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą turi būti nustatomi dėl neteisėto statybos leidimo išdavimo kalti asmenys, kurių neteisėti veiksmai lėmė ir statybos neteisėtumą bei sudaro pagrindą šalinti neteisėtos statybos padarinius. Tuo atveju, jeigu bus nustatyti kelių atsakingų asmenų (statytojas, valstybės institucijos) neteisėti veiksmai, turi būti analizuojamas asmenų atsakomybės laipsnis ir spręstina dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo.

6.4. Sprendžiant klausimą dėl statytojo atsakomybės laipsnio, teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo spręsti, kad statytojui buvo žinoma apie neteisėtas statybas, t. y. projektą rengė projektuotojas UAB „Enersense“, leidimą išdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Todėl negalima daryti pagrįstos išvados, kad ir statytojas yra kaltas dėl atsiradusių padarinių. Byloje nėra duomenų patvirtinančių statytojo netesėtų veiksmų buvimą, t. y. procedūros nesilaikymo ir pan. (CPK 178 straipsnis);

6.5. Teismas nustatė, kad statybos padariniai, atsiradę pagal neteisėtai išduotą ir Vilniaus apygardos teismo 2021-05-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1048/910/2021 panaikintą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-06-21 išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-1-180621-00794, šiuo atveju šalinami ir buvusi padėtis atkuriama kaltų asmenų, t. y. tų asmenų, kurie yra atsakingi už statybą leidžiančių dokumentų išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei projekto rengimą, lėšomis – atsakovių UAB „Enersense“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Atsižvelgiant į tai, kad pagal SĮ 25 straipsnio 1 dalį statinio projekto architektūrinė dalis yra privaloma, o ginčo atveju projektuotojas UAB „Enersense“ jos neparengė, todėl tokiais savo netesėtais veiksmais projektuotojas prisidėjo prie teisinių padarinių atsiradimo. Projektuotojui keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo ir apdairumo standartai, t. y. atsakovė UAB „Enersense“ privalėjo pasidomėti dėl projekto rengimo įstatymo numatytų imperatyvių reikalavimų. Teismo vertinimu atsakovės UAB „Enersense“ atsakomybės laipsnis dėl atsiradusių teisnių padarinių sudaro 20 proc. Sprendžiant dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakomybės laipsnio, teismas pažymėjo, kad būtent ji atsakinga už statybą leidžiančio dokumento išdavimą (SĮ 27¹ straipsnis). Todėl būtent Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tinkamai nepatikrinusi jai pateikto projekto ir kitų susijusių dokumentų, neteisėtai išdavė statybą leidžiantį dokumentą, dėl to statytoja atliko statybos darbus pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, ir dėl to, atsirado teisiniai padariniai. Teismo vertinimu, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakomybės laipsnis dėl atsiradusių teisnių padarinių sudaro 80 proc., kadangi, kaip buvo minėta anksčiau, būtent ji atsakinga už leidimų išdavimą.

6.6. Kadangi ieškinys patenkintas, atsakovei UAB koncernui „Alga“ jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Kadangi ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), iš atsakovės UAB „Enersense“ priteistina 15 Eur žyminio mokesčio (atsakomybės laipsnis 20 proc.) (75 Eur x 20 proc.). Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (atsakomybės laipsnis 80 proc.), bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes nurodyta atsakovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismo turėtos pašto išlaidos byloje 108 Eur, todėl šios išlaidos, atsižvelgiant į nustatytą atsakovės UAB „Enersence“ atsakomybės laipsnį (20 proc.), valstybei priteistina iš atsakovės UAB „Enersense“ 21,60 Eur pašto išlaidų (108,00 Eur x 20 proc.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovė (apeliantė) Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-30 sprendimą pakeisti dalyje dėl kaltės proporcijų nustatymo, nustatant, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis statybos padariniai pagal neteisėtai išduotą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-06-21 statybos leidimą Nr. LSNS-01-180621-00794 nėra šalinami. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad statytojas UAB koncernas „Alga“ nepažeidė jokių procedūrų statybos leidimo išdavimo procese. Vilniaus apygardos teismo nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad statybos leidimas yra pripažintinas negaliojančiu dėl visuomenės neinformavimo apie planuojamas statybas, nors tai buvo privaloma padaryti iki leidimo išdavimo. Pareiga inicijuoti visuomenės informavimo procedūrą tenka statytojui, administracijos direktorius informuoja visuomenę apie planuojamas statybas tik gavęs statytojo prašymą (SĮ 37 straipsnis, TPĮ 20 straipsnis, STR 1.04.04:2017 60, 61 punktai). Visa atsakomybė dėl to, kad statybos leidimas buvo pripažintas negaliojančiu, neįvykdžius privalomo visuomenės informavimo apie planuojamas statybas, tenka tik statytojui, kadangi jam teisės aktai numato pareigą tokią procedūrą inicijuoti, jeigu ji yra privaloma. Be to, būtent statytojas UAB koncernas „ALGA“ turėjo pateikti tinkamus dokumentus, siekdamas gauti tinkamą statybą leidžiantį dokumentą bei atlikti visuomenės informavimo apie radijo ryšio bokšto projektavimą procedūrą, kurios privalomumas buvo nurodytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-09-28 IS „Infostatyboje“ statytojui pateiktose pastabose. Statytojo atsakomybė dėl leidimo pripažinimo negaliojančiu yra aiškiai įtvirtinta įstatyme (SĮ 14 straipsnio 3, 4 dalys, 26 straipsnis, 27 straipsnio 5, 26 dalys, 37 straipsnio 1 dalis, TPĮ 2 dalies 1 punktas). Statytojo atsakomybė dėl leidimo pripažinimo negaliojančiu buvo ir yra visiškai įrodyta, tačiau pirmosios instancijos teismas ją ignoravo ir statytojo nepagrįstai nepripažino kaltu asmeniu. Pripažinus statytoją kaltu asmeniu dėl leidimo pripažinimo negaliojančiu sprendime atliktas kaltės proporcijų nustatymas privalo būti peržiūrėtas ir pakeistas.

7.2. Teismas sprendime visiškai nemotyvavo, kodėl atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai tenka 80 proc. atsakomybė dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu, nėra aišku, kodėl administracijos veiksmai (projekto tikrinimas ir statybos leidimo išdavimas) buvo įvertinti kaip turintys žymiai didesnę reikšmę nei statytojo, projektuotojo veiksmai iki statybos leidimo išdavimo. Statybos leidimas buvo pripažintas negaliojančiu dėl projekto trūkumų ir dėl to, kad statytojas neinicijavo privalomos visuomenės informavimo procedūros. Statybos leidimo išdavimo metu galioję teisės aktai nustatė labai aiškią projektuotojo atsakomybę, rengiant ir pasirašant projektą (SĮ 16 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 3 punktas, 24 straipsnio 21 dalis). Projektuotojas, pagal statytojo sumanymą parengęs projektą, prisiėmė atsakomybę, kad projektas atitinka imperatyvias įstatymų nuostatas (STR 1.04.04:2017 49 punktas). Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vykdydama statybą leidžiančių dokumentų išdavimo funkciją, neturi pareigos tikrinti projekte pateiktų duomenų tikrumą, už kurių teisingumą yra atsakingas statytojas, projektuotojas ir/ar kiti asmenys, derinę projektą. Nagrinėjamu atveju, prieš išduodant statybos leidimą, administracija patikrino pateiktą statinio projektą savo kompetencijos ribose tiek, kiek buvo reikalinga priimti sprendimui dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Administracija nėra atsakinga ir negali būti laikoma atsakinga už tai, kad projektuotojas ir statytojas nevykdė savo pareigų projekto rengimo metu ir pateikė tikrinimui projektą su trūkumais, kurių administracija tuo metu nepastebėjo/ nenustatė. Prieš statybos leidimo išdavimą buvo atlikta projekto bendroji ekspertizė (2018-04-12 aktas Nr. 137/1-18), kurioje konstatuotas projekto atitikimas teisės aktų reikalavimams – tai dar kartą patvirtina, kad administracija buvo klaidinama ir leidimo išdavimo metu nenustatė projekto trūkumų.

8. Atsakovė (apeliantė) UAB koncernas „Alga“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-30 sprendimą dalyje dėl įpareigojimo atsakovę UAB koncerną „Alga“ per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai parengtą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, esant reikalui pertvarkyti (duomenys neskelbtini) gatvėje, pastatytą statinį – radijo ryšio bokštą – taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, ir priimant naują sprendimą – nustatant, kad tai atliekama atitinkamai teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-30 sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti iš kaltų asmenų atsakovės UAB koncernas „Alga“ patirtų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl ginčo atveju teismas statybos padarinių šalinimu laiko tik statinio nugriovimo atvejį, o statybos padarinių šalinimu nėra laikoma naujos dokumentacijos parengimas ir/ar statinio pertvarkymas. Teismas sprendimu tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl galimo statinio pertvarkymo būtinybės privalėjo nurodyti, kad tai atliekama kaltų asmenų lėšomis, nes taip numatyta teisės akte reglamentuojančiame statybos padarinių pašalinimą, pripažinus negaliojančiu statybos leidimą (SĮ 33 straipsnis). Teismas neargumentavo, kokiu pagrindu esant nustatytoms aplinkybėms, kad kalti asmenys yra statinio projektuotojas (20 proc.) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija (80 proc.), visa finansinė našta dėl naujos dokumentacijos parengimo tenka statytojui. Šiuo metu pasikeitus teisiniam reglamentavimui, Vilniaus miesto savivaldybės administracija reikalauja parengti teritorijų planavimo dokumentą, todėl statytojas patirs papildomas išlaidas, kurių būtų nepatyręs, jei teismo nustatyti kalti asmenys būtų veikę tinkamai. Atsakovės įsitikinimu, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą neteisėtų statybų atveju pareiga pašalinti jų padarinius tenka statytojui, tačiau padarinių šalinimo išlaidos, įskaitant ir naujos dokumentacijos parengimo išlaidos, turi būti atlyginamos visų kaltų asmenų. Vertinant teismo sprendimą galima teigti, kad nors atsakovas nėra kaltas dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, jam tenka visos pasekmės susijusios su naujos dokumentacijos rengimu bei visos išlaidos, kurių nebūtų patyręs jei teismo nustatyti kalti asmenys būtų veikę tinkamai;

8.2. Teismas sprendė, kad atsakovė UAB koncernas „Alga“ nėra kaltas subjektas. Atitinkamai, kiti atsakovai pripažinti kaltais, laikytini byloje pralaimėjusia šalimi ir turi pareigą atlyginti šios atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir nepagrįstai nukrypo nuo „pralaimėjęs moka“ principo.

9. Atsakovė (apeliantė) UAB „Enersense“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2022-12-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalis, kuriomis: a. numatyta apeliantei pareiga, UAB koncernui „Alga“ negavus naujo statybą leidžiančio dokumento, esant reikalui nepertvarkius (duomenys neskelbtini) gatvėje, pastatyto statinio – radijo ryšio bokšto – taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, pašalinti statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę 20 proc. UAB „Enersense“ lėšomis, nustatant, kad UAB koncernui „Alga“ negavus naujo statybą leidžiančio dokumento, esant reikalui nepertvarkius (duomenys neskelbtini) gatvėje, pastatyto statinio – radijo ryšio bokšto – taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, pašalinti statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę 100 proc. atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis; b. numatyta apeliantei pareiga, UAB koncernui „Alga“ neįvykdžius teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų pašalinti statybos padarinius per nustatytą terminą, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pašalinti statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę 20 proc. UAB „Enersense“ lėšomis, nustatant, kad UAB koncernui „Alga“ neįvykdžius teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų pašalinti statybos padarinius per nustatytą terminą, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pašalinti statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę 100 proc. atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis; 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-30sprendimo dalį, kuria priteistos iš UAB „Enersense“ valstybei 36,60 Eur bylinėjimosi išlaidos; 3) priteisti atsakovės (apeliantės) UAB „Enersense“ naudai iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „Enersense“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu išduoti specialiuosius reikalavimus architektūrinei daliai, tačiau savivaldybė atsisakė tai padaryti. SĮ nuostatos ir jas aiškinanti teismų praktika numato, kad už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako asmenys, privalantys patikrinti ar tikrinę statinio projektą ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą (27 straipsnio 26 dalis, 27¹ straipsnis). UAB „Enersense“, šiuo atveju būdama projektuotoju, nėra nei institucija, patenkanti į SĮ 27¹ straipsnyje nurodą institucijų, kurios turi statinių projektų tikrinimo (pritarimo) funkciją, sąrašą, nei institucija SĮ 27 straipsnio 2 dalies prasme, kuri išduotų statybą leidžiantį dokumentą – šiuo atveju išduoti statybą leidžiantį dokumentą kompetenciją turi būtent savivaldybė. Tai reiškia, kad UAB „Enersense“ nėra ir negali būti priskirta neteisėtos statybos padarinių šalinimo našta ar jos dalis. Be to, teismas ignoravo kitoje civilinėje byloje nustatytą prejudicinį faktą, patvirtinantį, jog tarp UAB „Enersense“ veiksmų ir neteisėtos statybos padarinių kilimo nėra priežastinio ryšio, t. y. teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „Enersense“ kreipėsi į savivaldybę su prašymu išduoti specialiuosius reikalavimus architektūrinei daliai, tačiau savivaldybė atsisakė tai padaryti. UAB „Enersense“ visada manė, kad šiuo atveju statinio projekto architektūrinės dalis turi būti parengta ir dėl to kreipėsi į savivaldybę su prašymu išduoti specialiuosius reikalavimus architektūrinei daliai. Kadangi savivaldybė atsisakė tai padaryti, UAB „Enersense“, atitinkamai, negalėjo ir parengti projekto architektūrinės dalies. Šie UAB „Enersense“ veiksmai patvirtina, kad ji veikė profesionaliai, apdairiai ir rūpestingai, tačiau tai, kad projekto architektūrinė dalis nebuvo parengta priklausė išskirtinai nuo savivaldybės veiksmų. Tai yra savivaldybės klaida ir kaltė, o šios klaidos našta negali būti perkelta UAB „Enersense“;

9.2. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad nei vienam iš statybos dalyvių nebuvo žinoma, kad vykdoma neteisėta statyba. Pagal SĮ 17 straipsnio 5 dalies 4 punktą už projekto sudėties ir pridėtų statinio projekto rengimo dokumentų sudėties patikrinimą yra atsakingas būtent statinio ekspertizės rangovas. UAB „Enersense“ kaltės nebuvimą patvirtina ir byloje esantis statinio ekspertizės rangovo teigiamos ekspertizės aktas ir jo išvados. Lygiai taip pat UAB „Enersense“ nėra atsakinga už tai, kad nebuvo atliktos projekto viešinimo procedūros. UAB „Enersense“ kreipėsi į savivaldybė dėl specialiųjų architektūros reikalavimų architektūrinei daliai išdavimo, tačiau, savivaldybė, be kita ko, atsakė, kad projekto viešinimą reikia atlikti tik informuojant kaimyninių sklypų savininkus. Be to, SĮ 37 straipsnio 1 dalis nustato, kad būtent savivaldybės administracijos direktorius privalėjo informuoti visuomenę, tačiau aptariamu atveju visi statybos dalyviai vertino tai, kad telekomunikacijų ryšio bokštai nėra įvardinti kaip visuomenei svarbūs statiniai, ryšio bokšto statybos vieta buvo patvirtinta savivaldybės tarybos 2008-04-23 sprendimu Nr. 1-449, kuriuo yra patvirtintas skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo savivaldybės teritorijoje specialusis planas, kuris prieš patvirtinimą buvo viešinamas teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. savivaldybės administracija informavo visuomenę. Jeigu statinio ekspertizės rangovas ar savivaldybė būtų manę kitaip, tai statinio ekspertizės rangovas nebūtų išdavęs teigiamos ekspertizės išvados, o savivaldybė nebūtų išdavusi statybą leidžiančio dokumento;

9.3. Teismas netinkamai nustatė įpareigojimus statytojui ir taip neužtikrino, kad statytojas UAB koncernas „Alga“ būtų suinteresuotas įteisinti statybas. Pagal priimtą sprendimą, jeigu UAB koncernas „Alga“ neįteisins statybų, UAB „Enersense“ kils atitinkama finansinė našta šalinant neteisėtos statybos padarinius, kas priklauso nuo UAB koncerno „Alga“ valios. Šiuo atveju tik UAB koncernas „Alga“ savo aktyviais veiksmais gali užtikrinti, jog statiniai, pastatyti pagal neteisėtu pripažintą statybą leidžiantį dokumentą, nebūtų nugriauti ir kad nelegali statyba būtų įteisinta. Teismas nenustato jokios atsakomybės UAB koncernui „Alga“ už teismo įpareigojimo neįvykdymą. Tokia situacija yra ydinga, nes UAB koncernui „Alga“ teismo sprendimo vykdymas reikalauja pajėgumų ir išlaidų, o tuo tarpu, teismo įpareigojimų nevykdymas nesukelia jokių teisinių pasekmių ir finansinių išlaidų, tačiau UAB „Enersense“ ir savivaldybė tiesiogiai priklauso nuo UAB koncerno „Alga“ veiksmų ir net negalės atlikti aktyvių veiksmų tam, kad išvengti išlaidų neteisėtos statybos padarinių pašalinimui, nes pakoreguoti projektinę dokumentaciją, įkelti į Infostatybą įmanoma tik aktyviai veikiant statytojui.

10. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu prašo atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, UAB koncerno „Alga“ ir UAB „Enersense“ apeliacinius skundus atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-30 sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Inspekcija laikosi pozicijos, kad teismas, iš esmės teisingai išsprendęs kilusį ginčą ir nustatęs, kad statybos leidimas išduotas neteisėtai, skundžiamu sprendimu individualizavo atsakingų asmenų atsakomybę. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir jį vertinant sistemiškai teigtina, kad tik tuo atveju, jei statytojas nepasinaudoja SĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta galimybe įteisinti ginčo statinį, taikomas SĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas, pagal kurį statytojas ginčo statinį turi nugriauti ir sutvarkyti statybvietę teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis. Taigi teismas tinkamai taikė teismų praktiką ir teisės aktus ir pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad kaltų asmenų lėšomis yra šalinami tik ginčo statinio griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbai, o ginčo statinio įteisinimas atliekamas statytojo UAB koncernas „Alga“ lėšomis;

10.2. Nėra pagrindo sutikti su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kad teismui šioje byloje nusprendus statybos leidimą pripažinti negaliojančiu, tai savaime nesuponuoja savivaldybės administracijos kaltės dėl statybos leidimo panaikinimo bei pareigos prisidėti savo lėšomis prie statybos padarinių pašalinimo. Nustatant kaltus dėl statybos, vykdytos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą, asmenis, kurių lėšomis turėtų būti griaunamas ginčo pastatas, atsižvelgtina į tai, kad reikalavimai vykdomiems statybos darbams įtvirtinti įstatymuose. Įstatymus viešojo administravimo subjektai, išduodantys statybos leidimus, privalo žinoti, ir negali nepaisyti įstatyminių reikalavimų statybos leidimo išdavimui. Jeigu viešojo administravimo subjektas, priimdamas sprendimą dėl statybos leidimo išdavimo, nepaiso minėtų ribojimų, tai reiškia, kad jis nevykdo pareigos išsamiai patikrinti visus dokumentus ir jų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Įvertinant, kad statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka yra viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų, o vykdydama šią funkciją, savivaldybės administracija turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, kad būtų užtikrintas teisėtumas civiliniuose teisiniuose santykiuose, darytina išvada, kad tarp neteisėtai išduoto statybos leidimo ir savivaldybės administracijos veiksmų yra priežastinis ryšys. Statybos leidimo išdavimo metu galiojusių SĮ 27 straipsnio 9 dalies 1 punktas ir STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 13 punktas bei šio reglamento 5 priedo 1 punktas numatė, jog savivaldybių administracijos turėjo pareigą tikrinti visus projektus, taip pat patikrinti, ar pateikti visi privalomai pateikti dokumentai (1.7. papunktis). Nagrinėjamu atveju savivaldybės administracija išduodama statybos leidimą, pagal kompetenciją privalėjo atlikti pirmiau nurodytus veiksmus, kurių neatlikus neteisėtai pagal projektą išdavė statybos leidimą. Be to, neatlikus visuomenės informavimo apie radijo ryšio bokšto projektavimą procedūros, buvo pažeistos SĮ 37 straipsnio 1 dalies, TPĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos. Taigi, darytina išvada, jog teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai pripažino savivaldybės administraciją atsakingu asmeniu už neteisėto statybos leidimo išdavimą ir kaltu asmeniu, kurio lėšomis turėtų būti šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padariniai;

10.3. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės UAB „Enersense“ apeliacinio skundo argumentais, kad ji nelaikytina kaltu asmeniu, kurio lėšomis turi būti šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padariniai. Vien ta aplinkybė, kad UAB „Enersense“ žinojo ir ėmėsi veiksmų projektui parengti architektūrinę dalį, tačiau dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymo išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus to negalėjo padaryti, nėra pagrindas atleisti UAB „Enersense“ nuo atsakomybės. Pagal SĮ 16 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktus, 24 straipsnio 21 dalį, STR1.04.04:2017 49 punktą, projektuotojas, pagal statytojo sumanymą rengdamas statinio projektą, prisiima atsakomybę, kad projektas atitinka imperatyvias įstatymų nuostatas. Taigi nors UAB „Enersense“ teigė, kad tik savivaldybės administracija, kuri neišdavė specialiųjų architektūros reikalavimų, turėtų būti laikoma kaltu asmeniu, tačiau įvertinus projektą, kurio pagrindu išduotas neteisėtas statybos leidimas, matyti, kad jame nėra privalomos architektūrinės dalies, o projektas turi būti rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, teisės aktų reikalavimais, todėl UAB „Enersense“ turėjo jų laikytis, todėl laikytina atsakingu dėl neteisėto statybos leidimo išdavimo ir kaltu asmeniu, kurio lėšomis turėtų būti šalinami neteisėtos statybos padariniai. UAB „Enersense“ parengus teisės aktams prieštaraujantį projektą, nėra pagrindo teigti, kad atsakomybė už statybos leidimo išdavimą ir jo pagrindu atliktų statybos padarinių šalinimą turi būti taikoma tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. UAB „Enersense“ padaryti teisės aktų pažeidimai rengiant projektą yra konstatuoti Vilniaus apygardos teismo 2021-05-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1048-910/2021, todėl laikytini prejudiciniais faktais;

10.4. Teismas sprendime pagrįstai nusprendė, kad laimėjusi šalis yra ieškovė Inspekcija, kurios ieškinys visa apimtimi tenkintas pirmosios instancijos teismo sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2021-05-20 nutartimi, todėl nesutiktina su apeliantės UAB „Enersense“, kad šioje byloje apeliacinėje instancijoje patirtos išlaidos jos naudai turėtų būti priteistos iš Inspekcijos. Sprendžiant dėl apelianto UAB koncerno „Alga“ apeliacinio skundo teiginių, kad jo naudai bylinėjimosi išlaidos byloje turėtų būti priteistos iš pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytų kaltų asmenų dėl statybos leidimo išdavimo ir statybos padarinių šalinimo, įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad pagal SĮ 33 straipsnį būtent pirmosios instancijos teismas turėjo diskrecijos teisę nustatyti kaltus asmenis byloje, kurių lėšomis bus šalinami statybos padariniai, turėtų būti vertinama, ar šiuo atveju taikytina CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyta išimtis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp atsakovų.

11. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo statytojo UAB koncerno „Alga“ ir projektuotojo UAB „Enersense“ pateiktus apeliacinius skundus dalyse, kuriose keliami reikalavimai administracijos atžvilgiu, atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Administracija savo 2023-01-30 apeliaciniame skunde išsamiai išdėstė poziciją, paneigiančią statytojo UAB koncerno „Alga“ įsitikinimą visų kitų proceso dalyvių, bet ne savo kalte dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu. Statybos leidimas yra teismo pripažintinas negaliojančiu dėl visuomenės neinformavimo apie planuojamas statybas, o pareiga inicijuoti visuomenės informavimo procedūrą tenka būtent statytojui. Administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, neturėjo pareigos atlikti visuomenės informavimo procedūrą be statytojo prašymo, todėl visa atsakomybė dėl to, kad statybos leidimas buvo pripažintas negaliojančiu, neįvykdžius privalomo visuomenės informavimo apie planuojamas statybas, tenka tik statytojui. Įstatymas apskritai nesuteikia teisės statybos leidimo, kuris vėliau panaikinamas, pagrindu pastatytą statinį įteisinti kokių nors trečiųjų asmenų lėšomis, o nagrinėjamu atveju toks įpareigojimas būtų ir neteisingas bei neproporcingas, kadangi būtent statytojas yra statinio savininkas ir naudos iš tokio statinio statybos įteisinimo gavėjas, jam priklausantis statinys, jį įteisinus, galės būti naudojamas pagal paskirtį ir statytojo sumanymą, taigi būtent statytojas pirmiausia yra suinteresuotas statinio išsaugojimu ir būtent statytojui kyla pareiga padengti įteisinimui reikalingas projektinės dokumentacijos pertvarkymo išlaidas. Nagrinėjamu atveju statytojas, dalyvavęs byloje atsakovo procesiniu statusu, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ne iš ieškovo, kaip „antrosios šalies“, o iš kitų atsakovų, su kuriais palaikė iš esmės tapačią poziciją (ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti). Taigi toks statytojo prašymas prieštarauja įstatymui ir yra atmestinas kaip nepagrįstas;

11.2. Projektuotojas UAB „Enersense“ apeliaciniu skundu siekia išvengti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus statybos leidimo išdavimo procese, nors jo neteisėti veiksmai jau yra konstatuoti tiek įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuria statybos leidimas pripažintas negaliojančiu, tiek ir šioje byloje pirmos instancijos teismo priimtu sprendimu, kuriame konstatuota, kad „Projekte projektuotojas neparengė architektūrinės dalies, nors tai privalėjo padaryti“, „pagal SĮ 25 straipsnio 1 dalį statinio projekto architektūrinė dalis yra privaloma, o ginčo atveju projektuotojas jos neparengė, todėl tokiais savo netesėtais veiksmais projektuotojas prisidėjo prie teisinių padarinių atsiradimo“. Projektuotojas yra savo srities profesionalas, tinkamai neatlikęs savo pareigų ir parengęs projektą, neatitinkantį teisės aktų reikalavimų, dėl ko netgi turėjo būti panaikintas projekto įgyvendinimui išduotas statybos leidimas, todėl projektuotojui turi būti taikoma statybos padarinių šalinimo finansinė našta.

12. Atsakovas UAB koncernas „Alga“ atsiliepimu prašo tenkinti jo pateiktą apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Atmestini Vilniaus miesto savivaldybės administracijos motyvai, kad nesant statytojo prašymo institucija negali priimti sprendimo dėl visuomenės informavimo. Byloje yra pateikti duomenys, kad statytojo įgaliotas asmuo 2017-09-22 (I t. b.l. 24) kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti specialiuosius reikalavimus, ir atsakovas 2017-09-28 (I t. b.l.25) nurodė, kad šiuo atveju „SAR neišduodamas. Projekto viešinimą atlikti vietovės lygmenyje (informuojant kaimyninių sklypų savininkus)“. Jei savivaldybės administracija būtų sprendusi, kad reikalingas projektinių pasiūlymų viešinimas, būtent ši institucija privalėjo įvertinti pateiktą projektą ir nurodyti atlikti privalomas procedūras. Tačiau, net ir nagrinėjant bylą savivaldybės administracijos pozicija buvo, kad ginčo atveju projektinių pasiūlymų viešinimas nebuvo privalomas (II t. b.l.17-18, VII t. b.l. 53-54). Net ir ieškovas prašė pateikti išvadą Aplinkos ministeriją „ar esant galiojančiam Vilniaus miesto savivaldybės bendrajam planui ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu 2008-04-23 Nr. 1-449 patvirtintam specialiajam planui, Statytojas privalėjo atlikti projekto viešinimo procedūras, gaunant SLD“ (III t. b.l.145), atitinkamai ir ieškovui ginčo atveju teisės normos taikymas nebuvo aiškus. O nesant aiškios teisės normos, statytojui negali būti perkeliama institucijų atsakomybė dėl tinkamo projekto viešinimo. Byloje yra duomenys, kad UAB koncernas „Alga“ visus klausimus dėl projekto parengimo buvo perdavęs projektuotojui – buvo išduotas įgaliojimas dėl atstovavimo bendrovės interesams valstybės ar savivaldybės įstaigose (I t. b.l. 95) bei gauti statybą leidžiantį dokumentą; buvo parengta 2017-09-20 užduotis projektavimui (I t. b.l. 83), kuri numato, kad projektas turi atitikti galiojančius teisės aktus, taikomus tokiems statiniams. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad savivaldybės administracija ar projektuotojas būtų informavę statytoją, kad galimai tokiam statiniui yra reikalingos atlikti kitokios viešinimo procedūros nei nurodyta savivaldybės administracijos 2017-09-28 atsakyme projektuotojui (I t. b.l. 25). Atitinkamai, teismas vertino byloje surinktus duomenis bei priėmė pagrįstą sprendimą, kad UAB koncernas „Alga“ nėra kaltas dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento;

12.2. Būtent savivaldybės administracija pagal SĮ 27 straipsnio 9 ir 10 dalis (redakcija galiojusi leidimo išdavimo metu) turi pareigą tikrinti, kad nurodytų statinio projektų sprendiniai atitiktų nustatytiems reikalavimams. Projekto sprendiniams raštu pritarė ir kiti SĮ 27 straipsnio 9 dalyje nurodyti subjektai. Projektui buvo atlikta ekspertizė (I t. b.l. 40-41), kuri nustatė, kad projektas atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Būtent savivaldybės administracija yra ta institucija, kuri privalo tikrinti ar ginčo atveju projektuotojo pateiktas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus ir gali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Teismui nustačius, kad privalėjo būti atliekamos tiek viešinimo procedūros, tiek parengta architektūrinė dalis, pirmos instancijos teismas pagrįstai vertino, kad savivaldybės administracija yra atsakinga 80 procentų dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento;

12.3. Savivaldybės administracija atsisakiusi išduoti specialiuosius reikalavimus prisiėmė atsakomybę dalyje ir dėl architektūrinės dalies (ne)parengimo. Tačiau projektuotojui ginčo atveju buvo statytojo pavesta parengti projektą atitinkantį teisės aktų reikalavimus ir pagal priimtus teismų sprendimus, toks projektas nebuvo parengtas. UAB koncernas „Alga“ nei dalyvavo nei buvo informuotas, kad savivaldybės administracija atsisakė išduoti specialiuosius reikalavimus, kad būtina atlikti projekto viešinimą kokiu tai konkrečiu būdu. Būtent projektuotojas veikė pavedimo santykiuose ir jam turėtų tekti bet kokia atsakomybė, net jei teismas ir spręstų, kad statytojas taip pat yra ginčo atveju atsakingas;

12.4. Atmestini ir UAB „Enersense“ apeliacinio skundo motyvai, kad UAB koncernas „Alga“ yra nenumatyta atsakomybė už įpareigojimo nevykdymą tuo atveju, jei nebūtų parengta nauja projektinė dokumentacija ir gautas naujas statybos leidimas. Tokiu atveju UAB koncernas „Alga“ nukentėtų kaip savininkas, kuris investavo į projekto parengimą, į statinio statybą ir kuris priverstas sunaikinti esamą turtą. UAB koncernas „Alga“ savo apeliaciniu skundu būtent prašo, kad visos išlaidos susiję su naujo projekto rengimu būtų priskirtos nustatytiems kaltiems asmenimis, nes UAB „Enersense“ atsisakė byloje sudaryti taikos sutartį bei prisiimti tokios dokumentacijos rengimo kaštus. Juo labiau UAB koncernas „Alga“ negali tekti atsakomybė ir dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo, kurio pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracija reikalauja rengti ginčo teritorijos detalųjį planą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

13. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

14. Vilniaus apygardos teismas 2021-05-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1048-910/2021 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-07 sprendimą ir priėmė naują sprendimą – patenkino ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinio reikalavimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-06-21 išduoto statybos leidimo Nr. LSNS-01-180621-00794 pripažinimo negaliojančiu ir pripažino negaliojančiu nurodytą statybos leidimą, ieškinio dalį dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15. Nurodytoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas nustatė tokias šiai bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes:

15.1. „Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 1-449 patvirtino skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje specialųjį planą (schemą) ir pavedė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūriniams daliniams vadovautis nurodytu specialiuoju planu (schema), nustatant skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo Vilniaus mieste poreikį. Plane numatyta iš viso 15 bokštų, kurių aukštis – 60 m, išdėstytų įvairiose Vilniaus miesto vietose. Šis planas prieš patvirtinimą buvo viešinamas teisė aktų nustatyta tvarka. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009 m. gegužės 14 d. raštu neprieštaravo, kad UAB „Alga“ valstybinėje žemėje skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo Vilniuje schemoje numatytoje vietoje, prie Tarandės, neformuojant atskiro žemės sklypo, statytų skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinę stotį (t. 1, b. l. 82; t. 2, b. l. 75, 84). <...> Statytojas UAB koncernas „Alga“ 2017 m. rugsėjo 20 d. pavedė projektuotojai UAB „Empower – Fidelitas“ suprojektuoti bazinę stotį pagal Vilniaus miesto savivaldybės specialaus plano, patvirtinto Vilniaus miesto tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 1-449, sprendinius (t. 1, b. l. 83). Projektuotoja 2018 m. parengė statybos techninį darbo projektą. Šio projekto ekspertizę 2018 m. balandžio 12 d. atliko UAB „SPKT“, nustačiusi, kad projektas atitinka visus jam keliamus reikalavimus. Pagal parengtą projektą Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. birželio 21 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą. Radijo ryšio bokštas buvo pastatytas 2019 m. birželio 4 d. <...> Tarandės gyventojai 2019 m. balandžio 25 d. pateikė skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl statybos leidimo išdavimo ir statybos teisėtumo. Inspekcija 2019 m. rugpjūčio 8 d. Patikrinimo aktu nustatė, kad, išduodant Statybos leidimą, buvo pažeisti SĮ 27 straipsnio 9, 10 ir 12 dalių reikalavimai, nes nepateikta projekto architektūrinė dalis, dėl projektinių pasiūlymų, parengtų 2017 metais, neatlikta visuomenės informavimo procedūra. Inspekcija 2019 m. spalio 8 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl Statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu. <...>“;

15.2. „Nagrinėjamoje byloje pagal Projektą buvo pastatytas 60 m aukščio bokštas, kurio antžeminė dalis suprojektuota pritaikant tipinį bokšto projektą 09-BO/02VL-TDP. Taigi pagal SĮ 25 straipsnio 1 dalį ir STR 1.04.04.2017 25.2 papunktį tokio pobūdžio antžeminiam statiniui yra būtina jo projekto architektūrinė dalis. <...> SĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga statinio projekte parengti architektūrinę dalį yra privaloma. Statinio projekto ir jo dalių struktūra turi atitikti tiek SĮ, tiek STR 1.04.04.2017 nustatytus reikalavimas, o aplinkybė, kad tam tikri STR 1.04.04.2017 8 priedo 8 punkte įvirtinti architektūrinę dalį sudarantys elementai yra Statytojo parengtame projekte, neleidžia pripažinti, kad Projektas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. <...>“;

15.3. „<...> nesant parengtų detaliųjų planų, apie planuojamas naujas statybas visuomenė turi būti informuojama ir tam turi būti atliekama Statybos projekto viešinimo procedūra. <...> Projektuotojai 2017 m. rugsėjo 22 d. pateikus prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 28 d. pateiktose pastabose IS „Infostatyba“ buvo nurodyta, kad inžineriniam statiniui SAR neišduodamas; projekto viešinimą atlikti vietovės lygmenyje (informuojant kaimyninių sklypų savininkus) (t. 1, b. l. 24-25). Inspekcija, atlikdama patikrinimą, 2019 m. birželio 6 d. raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama informuoti, ar, esant galiojančiam Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajam planui ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. Nr. 1-449 patvirtintam specialiajam planui, statytojas, prieš gaudamas statybos leidimą, privalėjo atlikti projekto viešinimo procedūras. Aplinkos ministerija 2019 m. liepos 23 d. rašte Inspekcijai išreiškė savo poziciją, kad pagal TPĮ 20 straipsnio 5 dalies nuostatas Statytojas apie numatomą statinio projektavimą turi informuoti visuomenę SĮ nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 23). Nagrinėjamo ginčo atveju radijo ryšio bokštas yra pastatytas valstybinėje žemėje, šioje teritorijoje neparengtas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas – detalusis planas ir (ar) savivaldybės dalies bendrasis planas, kuriais būtų nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas, todėl šis atvejis nepatenka į TPĮ 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas išimtis. Dėl to turėjo būti atlikta visuomenės informavimo apie numatomą radijo ryšio bokšto projektavimą procedūra.“;

15.4. „Remiantis pirmiau išdėstytais motyvais yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 21 d. išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-01-180621-00794 pripažinti negaliojančiu. Pripažinus statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, turi būti taikomi SĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatyti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo būdai. <...> Šie klausimai nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. SĮ 33 straipsnio 2 dalies taikymo atveju teismas turi išsiaiškinti, koks terminas turėtų būti tinkamas Statybos projekto trūkumams pašalinti ir naujam statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Taip pat teismas turi aptarti ir nustatyti, kaip bus šalinami statybos padariniai tuo atveju, jeigu Statytojui nepavyktų per teismo nustatytą terminą gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, sprendžiant statinio, pastatyto pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, padarinių šalinimo klausimą, turi būti nustatyti kalti dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenys, kurių lėšomis turi būti nugriautas neteisėtai pastatytas statinys, jų atsakomybės laipsnis ir sprendžiama dėl proporcingos statybos padarinių naštos paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020). Taigi nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta visų trijų atsakovių – statytojos UAB koncerno „Alga“, projektuotojo UAB „Empower-Fidelitas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos – kaltė ir atsakomybės laipsnis dėl neteisėtai pastatyto radijo ryšio bokšto. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, koks terminas būtų protingas statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniams pašalinti, taip pat nenustatinėjo kaltų dėl neteisėtai išduoto Statybos leidimo asmenų, jų atsakomybės laipsnio, t. y. nenustatė faktinių aplinkybių, reikšmingų taikant ginčo santykį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, bylos dalis dėl šių ieškinio reikalavimų perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. <...>“.

16. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinio reikalavimus grąžintoje bylos dalyje, nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti ir priėmė sprendimą, kuriuo: 1) įpareigojo atsakovę UAB koncerną „Alga“ per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai parengtą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, esant reikalui pertvarkyti (duomenys neskelbtini) gatvėje, pastatytą statinį – radijo ryšio bokštą – taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius; 2) įpareigojo atsakovę UAB koncerną „Alga“ per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai parengtą projektinę dokumentaciją, negavus naujo statybą leidžiančio dokumento, esant reikalui nepertvarkius (duomenys neskelbtini) gatvėje, pastatyto statinio – radijo ryšio bokšto – taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, 20 proc. atsakovės UAB „Enersense“ ir 80 proc. atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis per 6 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti statybų pagal neteisėtai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-06-21 išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-01-180621-00794 padarinius, nugriauti statinį – radijo ryšio bokštą – ir sutvarkyti statybvietę; 3) atsakovei UAB koncernui „Alga“ neįvykdžius šiuo teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų (pašalinti statybos padarinius) per nustatytą terminą, leisti ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pašalinti statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę 20 proc. atsakovės UAB „Enersense“ ir 80 proc. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis.

17. Apeliacinius skundus dėl tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė visos atsakovės – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Enersense“ ir UAB koncernas „Alga“. Teisėjų kolegija dėl kiekvieno iš šių apeliacinių skundų pasisakys atskirai.

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo

18. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo apeliaciniu skundu prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti dalyje dėl kaltės proporcijų nustatymo, nustatant, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis statybos padariniai pagal neteisėtai išduotą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-06-21 statybos leidimą Nr. LSNS-01-180621-00794 nėra šalinami. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog statytojas UAB koncernas „Alga“ nepažeidė jokių procedūrų statybos leidimo išdavimo procese. Pasak atsakovės, pareiga inicijuoti visuomenės informavimo procedūrą tenka statytojui, kurios privalomumas buvo nurodytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-09-28 IS „Infostatyboje“ statytojui pateiktose pastabose, o statytojas pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai tokį projektą, kuris buvo parengtas ne tik be visuomenės informavimo procedūros, bet ir neturintis privalomos architektūrinės dalies. Atsakovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nemotyvavo, kodėl savivaldybės administracijai tenka 80 proc. atsakomybė dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu, nėra aišku, kodėl administracijos veiksmai (projekto tikrinimas ir statybos leidimo išdavimas) buvo įvertinti kaip turintys žymiai didesnę reikšmę nei statytojo, projektuotojo veiksmai iki statybos leidimo išdavimo, kurie ir buvo priežastis panaikinti statybos leidimą. Atsakovės įsitikinimu, ji, vykdydama statybą leidžiančių dokumentų išdavimo funkciją, neturi pareigos tikrinti projekte pateiktų duomenų tikrumą, už kurių teisingumą yra atsakingas statytojas, projektuotojas ir/ar kiti asmenys, derinę projektą, juolab kad prieš statybos leidimo išdavimą buvo atlikta projekto bendroji ekspertizė, kurioje konstatuotas projekto atitikimas teisės aktų reikalavimams.

19. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentais nesutinka.

20. Byloje nėra ginčo dėl toliau nurodomų faktinių bylos aplinkybių: 2017-09-20 statytojas UAB koncernas „Alga“ pavedė projektuotojui, atsakovei UAB „Enersense“, parengti ketinamo valstybinėje žemėje statyti radijo ryšio bokšto projektą ir gauti statybos leidimą; 2017-09-22 atsakovė UAB „Enersense“ kreipėsi į atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu išduoti specialiuosius reikalavimus architektūrinei daliai, tačiau savivaldybė atsisakė tai padaryti; atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-09-28 pateiktose pastabose IS „Infostatyba“ buvo nurodyta, kad inžineriniam statiniui SAR neišduodamas, projekto viešinimą atlikti vietovės lygmenyje (informuojant kaimyninių sklypų savininkus); atsakovė UAB „Enersense“ parengė Ryšių (telekomunikacijų) tinklų paskirties statinio, radijo ryšio bokšto, (duomenys neskelbtini) statybos projektą be įstatymo reikalaujamos architektūrinės dalies ir neįgyvendinus šio projekto viešinimo procedūros; UAB „SPKT“ atliko projekto ekspertizę ir 2018-04-12 ekspertizės akte Nr. 137/1-18 nurodė, kad ryšių (telekomunikacijų) tinklų paskirties statinio, radijo ryšio bokšto (duomenys neskelbtini), statybos projektas, ypatingojo statinio techninis darbo projektas atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų statybos teisės aktų reikalavimus; nors atsakovės UAB „Enersense“ parengtas projektas buvo be įstatymo reikalaujamos architektūrinės dalies ir neatlikus jo viešinimo procedūros, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018-06-21 išdavė statybą leidžiantį dokumentą, kuris dėl pastarųjų trūkumų panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2021-05-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1048-910/2021.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad 2018-06-21 statybos leidimas Nr. LSNS-01-180621-00794 buvo panaikintas taip pat ir dėl statytojo, atsakovės UAB koncerno „Alga“, kaltės. Byloje nėra duomenų, kad statytojas statybos dokumentacijos rengimo etape pažeidė kokius nors teisės aktų reikalavimus, dėl ko priskirti jam dalį atsakomybės dėl statybos leidimo panaikinimo nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Byloje nėra ginčo, kad statybų leidimo panaikinimą tiesiogiai įtakojo projektuotojo, atsakovės UAB „Enersense“, veiksmai, kuri žinodama, jog projektas yra nepilnas (be įstatymo reikalaujamos architektūrinės dalies), vis vien jį pateikė atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Taip pat statybų leidimo panaikinimą tiesiogiai įtakojo ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai (neveikimas), kuri, privalėjusi patikrinti, ar atsakovės UAB „Enersense“ parengtas projektas atitinka visus įstatymo reikalavimus, to nepadarė, nes, kaip pati nurodo, pasikliovė projektuotojo ir projekto ekspertizę atlikusios UAB „SPKT“ pareiškimais apie projekto teisėtumą, nors šie buvo klaidingi ir neturintys privalomos galios savivaldybės administracijai. Be to, nors sutiktina atsakove Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kad pareiga inicijuoti visuomenės informavimo procedūrą tenka statytojui, o administracijos direktorius informuoja visuomenę apie planuojamas statybas tik gavęs statytojo prašymą, tačiau šio ginčo atveju svarbu tai, kad pati atsakovė (savivaldybės administracija) klaidingai nurodė projektuotojui (statytojo atstovui), kad projekto viešinimą reikia atlikti tik vietovės lygmenyje (informuojant kaimyninių sklypų savininkus), dėl ko nebuvo tinkamai įgyvendinta visuomenės informavimo procedūra.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 2018-06-21 statybos leidimo išdavimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą (SĮ 27 straipsnio 9 dalies 1 punktas, STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 13 punktą, šio reglamento 5 priedo 1 punktą) būtent atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo pareigą išsamiai patikrinti atsakovės UAB „Enersense“ parengtą projektą ir nustatyti, ar pateikti visi privalomai pateikti dokumentai, ar tinkamai įgyvendinta visuomenės informavimo procedūra, tačiau to nepadarė, ko pasėkoje įstatymų reikalavimų neatitinkančiam projektui neteisėtai išdavė statybos leidimą. Statybų teisinis reguliavimas suponuoja, kad, nors statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese susiklosto teisiniai santykiai tarp statytojo (užsakovo), projektuotojo ir konkrečių kompetentingų institucijų, pagal įstatymą statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese turinčių pritarimo ir konkretaus dokumento išdavimo funkciją, tačiau didžiausia atsakomybė šiuose santykiuose vis tik tenka kompetentingoms institucijoms (šiuo atveju savivaldybės administracijai), kurios yra atsakingos už išankstinę statybos priežiūrą ir statybą leidžiančio dokumento atitiktį teisės aktų reikalavimams, taigi ir šio dokumento teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020).

23. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvada, kad didžiausia atsakomybė (80 proc. neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidų) ginčo atveju dėl neteisėto statybos leidimo išdavimo turi tekti būtent atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, neperkeliant jokios šios atsakomybės dalies statytojui, atsakovei UAB koncernui „Alga“, kuri jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

24. Pasisakant dėl projekto ekspertizę atlikusios UAB „SPKT“ įtraukimo į bylą atsakovu ir dalies atsakomybės ekspertui perkėlimo, teisėjų kolegija pažymi, kad nei ieškovė, nei atsakovės tokio reikalavimo byloje nebuvo pareiškusios, o pirmosios instancijos teismas šio klausimo savo iniciatyva neturėjo pagrindo spęsti.

Dėl UAB „Enersense“ apeliacinio skundo

25. Atsakovė UAB „Enersense“ savo apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą taip – nustatyti, kad UAB koncernui „Alga“ negavus naujo statybą leidžiančio dokumento, esant reikalui nepertvarkius (duomenys neskelbtini) gatvėje, pastatyto statinio – radijo ryšio bokšto – taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, pašalinti statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę 100 proc. atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis; nustatyti, kad UAB koncernui „Alga“ neįvykdžius teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų pašalinti statybos padarinius per nustatytą terminą, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pašalinti statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę 100 proc. atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis; panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priteistos iš atsakovės UAB „Enersense“ valstybei 36,60 Eur bylinėjimosi išlaidos.

26. Pastarosios atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė UAB „Enersense“, šiuo atveju būdama projektuotoju, nėra nei institucija, kuri turi statinių projektų tikrinimo (pritarimo) funkciją, nei institucija, kuri išduotų statybą leidžiantį dokumentą – šiuo atveju išduoti statybą leidžiantį dokumentą kompetenciją turi būtent atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Tai reiškia, kad UAB „Enersense“ nėra ir negali būti priskirta neteisėtos statybos padarinių šalinimo našta ar jos dalis. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „Enersense“ visada manė, jog šiuo atveju statinio projekto architektūrinė dalis turi būti parengta ir dėl to kreipėsi į savivaldybę su prašymu išduoti specialiuosius reikalavimus architektūrinei daliai. Kadangi savivaldybė atsisakė tai padaryti, UAB „Enersense“, atitinkamai, negalėjo ir parengti projekto architektūrinės dalies. UAB „Enersense“ kaltės nebuvimą patvirtina ir byloje esantis statinio ekspertizės rangovo teigiamos ekspertizės aktas ir jo išvados. Lygiai taip pat pažymėtina, kad UAB „Enersense“ nėra atsakinga už tai, kad nebuvo atliktos projekto viešinimo procedūros. UAB „Enersense“ kreipėsi į savivaldybę dėl specialiųjų architektūros reikalavimų architektūrinei daliai išdavimo, tačiau, savivaldybė, be kita ko, atsakė, kad projekto viešinimą reikia atlikti tik informuojant kaimyninių sklypų savininkus. UAB „Enersense“ negali būti laikoma kalta, jog nebuvo atliktos projekto viešinimo procedūros, nes buvo vadovaujamasi savivaldybės išaiškinimais.

27. Teisėjų kolegija su tokiu atsakovės UAB „Enersense“ vertinimu nesutinka.

28. Pati atsakovė UAB „Enersense“ pripažįsta, dėl ko ginčo ir nėra, kad projekte turėjo būti architektūrinė dalis, kad dėl to ši atsakovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu išduoti specialiuosius reikalavimus architektūrinei daliai, tačiau, kadangi savivaldybė atsisakė tai padaryti, projektas buvo parengtas ir pateiktas statybos leidimui gauti be architektūrinės dalies. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei UAB „Enersense“ žinant, kad jos parengtas projektas neatitinka įstatymų reikalavimų – neturi architektūrinės dalies, ji, kaip projektuotojas, privalėjo tokio projekto apskritai neteikti Vilniaus miesto savivaldybei, o pasielgdama priešingai, pažeidė teisės aktais jai keliamas pareigas. Pagal teisinį reglamentavimą (SĮ 16 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktas, 24 straipsnio 21 dalis, STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 49 punktas) projektuotojas taip pat yra atsakingas, kad projektas atitiktų įstatymų, kitų teisės aktų, projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, ir atsako už viso projekto kokybę, projekto keitimų, papildymų ir taisymų pasekmes. Taigi, atsakovė UAB „Enersense“ negali savo nekokybiškai suteiktų projektavimo paslaugų pateisinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymais, kurie buvo žinomai aiškiai nepagrįsti.

29. Ir nors teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovė UAB „Enersense“ nėra tiesiogiai atsakinga už tai, kad nebuvo atliktos projekto viešinimo procedūros, nes ją suklaidino Vilniaus miesto savivaldybės nurodymai ir neaiškus tuometinis teisinis reglamentavimas, tačiau į tai galima atsižvelgti tik sprendžiant dėl neteistų statybos padarinių šalinimo išlaidų padengimo proporcijų, kas ir buvo padaryta pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nustatant, jog atsakovė UAB „Enersense“ turi padengti tik 20 proc. šių išlaidų.

30. Atsakovė UAB „Enersense“ apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė įpareigojimus statytojui, atsakovei UAB koncernui „Alga“, ir taip neužtikrino, kad statytojas būtų suinteresuotas įteisinti statybas. Teismas nenustatė jokios atsakomybės statytojui už teismo įpareigojimo įteisinti statybas neįvykdymą, o atsakovės UAB „Enersense“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija tiesiogiai priklauso nuo statytojo valios.

31. Teisėjų kolegija su tokiu atsakovės UAB „Enersense“ vertinimu taip pat nesutinka.

32. Įteisinti savavališkas statybas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą savo lėšomis yra statytojo, atsakovės UAB koncernas „Alga“, pasirinkimo teisė (teismo suteikta galimybė), o ne pareiga, todėl numatyti statytojui atsakomybės už pasirinkimą įgyvendinti šią teisę ar jos neįgyvendinti, teismas negali. Juolab, kad, kaip nurodyta aukščiau, statybos leidimo neteisėtumas ir situacija, kuomet reikia imtis veiksmų statyboms įteisinti, nebuvo nulemta statytojo kaltų veiksmų, todėl būtų neteisinga jam numatyti papildomus įpareigojimus ar atsakomybę.

Dėl UAB koncerno „Alga“ apeliacinio skundo

33. Atsakovė UAB koncernas „Alga“ savo apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria atsakovė UAB koncernas „Alga“ įpareigota per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai parengtą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, esant reikalui pertvarkyti (duomenys neskelbtini) gatvėje, pastatytą statinį – radijo ryšio bokštą – taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, ir priimant naują sprendimą – nustatant, kad tai atliekama atitinkamai teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis; pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti iš kaltų asmenų atsakovės UAB koncerno „Alga“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

34. Atsakovės UAB koncerno „Alga“ vertinimu, pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl ginčo atveju teismas statybos padarinių šalinimu laiko tik statinio nugriovimo atvejį, o statybos padarinių šalinimu nėra laikoma naujos dokumentacijos parengimas ir/ar statinio pertvarkymas (statybos įteisinimas). Teismas, sprendimu tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl galimo statinio pertvarkymo būtinybės, privalėjo nurodyti, kad tai atliekama kaltų asmenų lėšomis, nes taip numatyta teisės akte reglamentuojančiame statybos padarinių pašalinimą, pripažinus negaliojančiu statybos leidimą.

35. Teisėjų kolegija su tokiu atsakovės UAB koncerno „Alga“ vertinimu nesutinka.

36. SĮ 33 straipsnio, reglamentuojančio statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą, 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. SĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas leidžia šios dalies 1 punkte nurodytam asmeniui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas SĮ 33 straipsnio 2 dalies 1-2 punktų nuostatas, yra išaiškinęs, jog neteisėto statybos leidimo padariniai (ginčo statinio griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbai) šalinami kaltų asmenų, t. y. tų asmenų, kurie yra atsakingi už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020, nutarties 77 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, nutarties 86 punktas). Tačiau ginčo statinio įteisinimas atliekamas statytojo. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas negalėjo nepaisyti SĮ 33 straipsnio 2 dalies reglamentavimo ir skundžiamame sprendime nurodyti, jog, esant galimybei įteisinti ginčo statinį, tą statytojas gali daryti ne savo, o už neteisėto statybos leidimo išdavimą atsakingų asmenų lėšomis.

37. Atsakovė UAB koncernas „Alga“ taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš kitų atsakovų, pripažintų kaltais dėl statybos leidimo panaikinimo, turėjo priteisti atsakovės UAB koncerno „Alga“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, viso bylos nagrinėjimo metu atsakovė UAB koncernas „Alga“ laikėsi pozicijos nesutikti su ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškiniu, dėl to atsakovė turi prisiimti ir byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia atsakovės savo apeliaciniuose skunduose, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į atsakovių apeliacinių skundų argumentus, nėra teisinio ar faktinio pagrindo.

39. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija atsakovių apeliacinius skundus atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistu.

40. Skundus atmetus, apeliantų bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.