- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- e2A-1048-910/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30022-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė, Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Tarandės bendruomenės
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą ir trečiojo asmens Tarandės bendruomenės prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei koncernui „Alga“, uždarajai akcinei bendrovei „Empower-Fidelitas“ dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 21 d. leidimo Nr. LSNS-01-180621-00794 panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių šalinimo, kurioje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, R. S., uždaroji akcinė bendrovė „SPKT“, Tarandės bendruomenė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 21 d. išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-01-180621-00794 (toliau – Statybos leidimas); 2) įpareigoti atsakovę UAB koncerną „Alga“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai parengtą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, esant reikalui pertvarkyti valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), pastatytą statinį – radijo ryšio bokštą – taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius; 3) per nustatytą terminą neatlikus nurodytų veiksmų, įpareigoti UAB koncerną „Alga“ per 6 mėnesius savo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir projektuotojo UAB „Empower-Fidelitas“ lėšomis nugriauti statinį – radijo ryšio bokštą – ir sutvarkyti statybvietę; 4) nustatyti, kad, UAB koncernui „Alga“ nepašalinus neteisėtos statybos padarinių, t. y. nenugriovus statinio ir nesutvarkius statybvietės, šiuos padarinius turi teisę pašalinti ir statybvietę sutvarkyti ieškovė UAB koncerno „Alga“ lėšomis.
2. Ieškovė nurodė, kad, atlikusi atsakovei UAB koncernui „Alga“ (toliau – ir Statytojas) išduoto Statybos leidimo teisėtumo patikrinimą, 2019 m. rugpjūčio 8 d. surašė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. SLD-00-190808-00019 (toliau – Patikrinimo aktas). Ieškovė nustatė, kad Statybos leidimas, kuriuo suteikta teisė statyti ypatingą ryšių (telekomunikacijų) tinklų paskirties statinį – radijo ryšio bokštą – (duomenys neskelbtini), pagal atsakovės, projektuotojos UAB „Empower-Fidelitas“ (toliau – ir Projektuotoja) parengtą statinio projektą „Ryšių (telekomunikacijų) tinklų paskirties statinio, radijo ryšio bokšto, (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ (toliau – Projektas), išduotas neteisėtai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nebuvo pateikta Projekto architektūrinė dalis.
3. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tikrindama statytojo pateiktus dokumentus, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 25 straipsnio 1 dalies, statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 25 dalies bei 8 priedo 2 dalies 2.3 papunkčio nuostatas dėl projekto architektūrinės dalies privalomumo ir nepareikalavo pateikti radijo ryšio bokšto projekto architektūrinę dalį, todėl pažeidė STR 1.05.01:2017 5 priedo 1 dalies 1.7 papunkčio reikalavimus. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad nebuvo atlikta visuomenės informavimo apie planuojamą statyti radijo ryšio bokštą procedūra, nustatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 20 straipsnio 2 dalyje, už kurią atsakingas savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo. Radijo ryšio bokštas pastatytas valstybinėje žemėje. Šioje teritorijoje neparengtas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas – detalusis planas, todėl šiuo atveju negali būti taikoma išimtis, numatyta TPĮ 20 straipsnio 5 dalyje.
4. Statytojui 2017 m. rugsėjo 22 d. IS „Infostatyboje“ pateikus prašymą Nr. PSR-100-170922-02378 gauti specialiuosius reikalavimus pagal radijo ryšio bokšto projektinius pasiūlymus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 28 d. pateiktose atmetimo pastabose buvo nurodyta, kad privalu atlikti projekto viešinimą vietovės lygmenyje. Pagal neteisėtai išduotą Statybos leidimą 2018 m. pradėta statyba, kuri baigta 2019 m. Dėl to turi būti pašalinti ir neteisėtos statybos padariniai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pažeidus teisės aktų reikalavimus ir išdavus Statybos leidimą, Statytojas neturėjo besąlygiškai juo vadovautis. Būtent Statytojas, siekdamas gauti Statybos leidimą, turėjo pateikti visus būtinus dokumentus bei atlikti visuomenės informavimo apie radijo ryšio bokšto projektavimą procedūrą. Dėl neteisėto Statybos leidimo išdavimo atsakingas ir Projektuotojas, pagal Statytojo sumanymą parengęs Projektą be architektūrinės dalies.
Šalies argumentai
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, Tarandės bendruomenė sutiko su ieškiniu ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad bendruomenę sudaro 52 nariai. Apie planuojamą statyti bokštą gyventojai žinojo nuo 2017 metų. Toje vietoje, kurioje pastatytas bokštas, buvo žalioji zona. Gyventojai turėjo interesą šiame viešame sklype įrengti vaikų žaidimo aikštelę. Bokštas nuo artimiausio sklypo yra 3 metrų atstumu. Šalia vietos, kurioje pastatytas bokštas, namai pradėti statyti 2009 metais. Nuo statomo bokšto 1,5 – 2 kilometrų atstumu yra kitas bokštas. Taip pat bokštai yra Zujūnuose, Antežeriuose, link Bukišlių. Tarandės gyventojai nesiskundžia blogu ryšiu, nes naudojasi šviesolaidiniu internetu. Pastačius bokštą, yra matomas smaigalys, ir tai gadina vaizdą. Specialusis planas nebuvo viešintas, nes Vilniaus miesto savivaldybė tokio plano nepateikė. Bendruomenės pirmininkė savivaldybės 2017 metų raštą, kuriame buvo siūloma atvykti susipažinti su specialiuoju planu, gavo, tačiau, nepavykus suderinti laiko, susipažinti su planu nevyko. Jeigu būtų vykęs viešinimas, gyventojai būtų nesutikę su bokšto statymu. Kad yra išduotas statybos leidimas, sužinojo 2018 metų rugsėjo mėnesį, o 2019 metų kovo mėnesį kreipėsi į savivaldybę dėl leidimo panaikinimo. Dėl statybų buvo iškirsta 13 medžių, neliko natūralaus drenažo, iškirsti medžiai nėra atsodinti. Baiminasi dėl poveikio sveikatai. Bokštas skleidžia garsus, švilpesį ir gadina vaizdą, matomą per langus. Toks statinys turėtų būti statomas mažiau urbanizuotoje teritorijoje. Šiuo atveju yra ir viešas interesas – Tarandės gyventojų nenoras turėti bokštą.
6. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesutiko su ieškiniu, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad skundai ar pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo nenagrinėjami, jeigu nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip vieneri metai ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas anksčiau kaip prieš trejus metus. Ieškovė patikrinimą atliko paėjus daugiau nei vieneriems metams nuo Statybos leidimo išdavimo dienos, 2019 m. kovo 25 d. gavusi Tarandės bendruomenės pretenziją. Dėl to ieškovė patikrinimą atliko praleidusi teisės aktuose nustatytą terminą. Statybos leidimas išduotas, nes buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, projekto sprendiniams pritarė SĮ 27 straipsnio 9 dalyje nurodyti subjektai. Statinio vieta yra patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 1-449, kuriuo patvirtintas skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje specialusis planas, kuris prieš patvirtinimą buvo viešinamas. Radijo ryšio bokštas nėra priskirtas prie visuomenei svarbių statinių ir yra suprojektuotas pagal specialiajame plane nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus, todėl derinimo su Tarandės gyventojais nereikėjo. Specialiajame plane yra numatyta 60 m aukščio nuotolinio ryšio bazinės stoties (bokšto) VL214 prie (duomenys neskelbtini), galimos statybos vieta, kuri yra už valstybinio miško ribų, 34 m atstumu nuo artimiausio gyvenamojo namo. Specialiojo plano dalyje „Poveikis socialinei aplinkai“ yra nurodyta, kad specialiojo plano sprendiniai nepaveiks žmonių sveikatos neigiamai. Specialiojo plano sprendiniams pritarė Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovas.
7. Atsakovė UAB koncernas „Alga“ nesutiko su ieškiniu, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti; ieškinio tenkinimo atveju prašė nustatyti 12 mėnesių terminą projektinei dokumentacijai parengti ir naujam statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Nurodė, kad pagal Statytojo projektavimo užduotį „Dėl elektroninių ryšių (telekomunikacijų) infrastruktūros statinio, skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinės stoties VL 214, (duomenys neskelbtini), statybos projekto“ Projektuotoja parengė statybos projekto suvestinį inžinerinių tinklų planą ir projektą. UAB „SPKT“ 2018 m. balandžio 12 d. bendrosios ekspertizės akte Nr. 137/1-18 nurodė, kad Projektas atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų statybos teisės aktų reikalavimus. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. birželio 21 d. išdavė Statybos leidimą. Projekto sprendiniams raštu pritarė SĮ 27 straipsnio 9 dalyje nurodyti subjektai. Radijo ryšio bokštas buvo pastatytas. Projektinių pasiūlymų viešinimas nebuvo reikalingas, nes telekomunikacijų ryšio bokštai nėra įvardinti kaip visuomenei svarbūs statiniai, ryšio bokšto statybos vieta buvo patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 1-449, kuriuo patvirtintas skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje specialusis planas, kuris Vilniaus miesto tarybos 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 1-2317 laikomas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sudėtine dalimi. Nurodytas specialus planas prieš patvirtinimą buvo viešinamas teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. savivaldybės administracija informavo visuomenę.
8. Atsakovė UAB „Empower-Fidelitas“ nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė parengė Statybos projektą. UAB „SPKT“ 2018 m. balandžio 12 d. bendrosios ekspertizės akte Nr. 137/1-18 nurodyta, kad ypatingojo statinio techninis darbo projektas atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų statybos teisės aktų reikalavimus. Visi kiti suderinimai dėl Radijo ryšio bokšto statybos buvo gauti, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. birželio 21 d. išdavė statybos leidimą. Remiantis galiojančiu statybos leidimu, buvo įrengtas radijo ryšio bokštas. Pagal TPĮ 20 straipsnio 5 dalį nagrinėjamu atveju projektinių pasiūlymų viešinimas nėra privalomas. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 1-449 patvirtintas radijo ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje specialusis planas. Prieš šio plano tvirtinimą savivaldybė numatė įrengimo vietas bei buvo atlikta viešinimo procedūra. Radijo ryšio bokštas įrengtas tiksliai savivaldybės plane numatytoje vietoje.
9. Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje R. S. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Projekte nėra architektūrinės dalies, nes statybos techniniame reglamente nurodyta projekto architektūrinė sudėtis yra rekomendacinė, ypač inžinieriniams statiniams, todėl kiekvienu atveju sprendžiama individualiai. Nagrinėjamu atveju Projekto bendrojoje dalyje nurodyti visi privalomi architektūrinės dalies sprendiniai, kiek tai įmanoma. Inžinieriniams statiniams architektūrinė projekto dalis nėra privaloma, nes dažnai ji nepritaikoma. Savivaldybės 2017 metais buvo prašyta išduoti reikalavimus architektūrinei daliai, tačiau gautas atsakymas, kad architektūrinė dalis inžinieriniams statiniams nerengiama. Techninį projektą papildžius architektūrine dalimi, pats projektas, jo turinys nepasikeistų, tiesiog bendrojoje dalyje atsirastų žodis architektūrinė. Viešinimo procedūros nebuvo privalomos, todėl dėl projekto viešinimo į savivaldybę nebuvo kreiptasi. Specialiojo plano rengimo metu teritorijoje, kurioje pastatytas bokštas, buvo vienas namas ir laukai. Tvirtinant bendrąjį planą, į kurio sudėtį įtrauktas specialusis planas, teritorija jau buvo urbanizuota. Tuo atveju, kai gyvenamojo namo projektą rengia architektas, jis turi susipažinti tiek su specialiaisiais, tiek su bendruoju planu tam, kad išsiaiškintų, ar teritorijoje statyba galima, išsiaiškintų vietovės naudojimo pobūdį, tačiau neturi pareigos su gauta informacija supažindinti statytojo, jeigu nėra to prašoma. Bokštų statybos poreikį vertina ryšio tiekėjai. Poreikis statyti bokštus atsiranda, nes bokštai atitarnauja, nuo tam tikrų statinių pašalinamos antenos, šalia pastatomi kiti aukšti statiniai, kurie riboja ryšį. Dėl to teritorijai aptarnauti reikalingi nauji bokštai. Šiuo metu vienu bokštu naudojasi visi operatoriai.
10. Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje UAB „SPKT nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad specialusis planas, kuriame numatytos ryšių (telekomunikacijų) tinklų paskirties statinių, radijo ryšio bokštų, tarp jų – ir ginčo statinio statyba, buvo patvirtintas 2008 metais. Specialusis planas 2015 metais tapo bendrojo plano sudėtine dalimi, todėl viešinimo procedūra, išduodant statybą leidžiantį dokumentą, nebuvo būtina. Projekto architektūrinė dalis yra bendrojoje projekto dalyje su bendru aprašymu ir to pakanka, nes radijo ryšio bokštas nėra pastatas. Tai – techninis statinys.
Atsiliepimas
11. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 1-449 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo specialųjį planą (schemą). Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009 m. gegužės 14 d. raštu Nr. (31)-1.2-1181-(3.31) nurodė, kad neprieštarauja, jog Statytojas valstybinėje žemėje skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo Vilniuje schemoje numatytoje vietoje, prie Tarandės, Vilniuje, neformuojant atskiro žemės sklypo, statytų skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinę stotį, nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017 m. kovo 13 d. rašte Nr. 3JA-66-(8.14 E) esantį išaiškinimą tais atvejais, kai elektroninių ryšių perdavimo statiniai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas, valstybinėje žemėje statomi neformuojant atskiro žemės sklypo, teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose ir gavus valstybinės žemės patikėtinio (NŽT) sutikimą, o tais atvejais, kai šiems statiniams aptarnauti reikalingas didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas, teisės aktų nustatyta tvarka valstybinėje žemėje sklypas turi būti suformuojamas ir aukcione parduodamas arba išnuomojamas. Dėl to 2017 m. gegužės 17 d. buvo duotas sutikimas Nr. SUVA-4573-(8.53-49.), kuriame nurodyta, kad NŽT neprieštarauja dėl inžinerinių (telekomunikacijų) tinklų tiesimo bei jiems funkcionuoti būtinų statinių statybos pagal pateiktą Projektuotojo parengtą Statybos projektą valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, jeigu tai nepažeis trečiųjų asmenų interesų. Gavus Tarandės bendruomenės 2019 m. kovo 25 d. pretenziją, 2019 m. gegužės 15 d. buvo atsakyta, nurodant ir tai, kad NŽT teisės aktai nesuteikia kompetencijos inicijuoti statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsakovei UAB koncernui „Alga“ 8 600,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.
13. Teismas nustatė, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atliko gavusi Tarandės bendruomenės 2019 m. balandžio 25 d. skundą. Inspekcijos pateiktame Patikrinimo akte nurodyta, kad ieškovė 2019 m. gegužės 4 d. pradėjo patikrinimą, kurį baigė 2019 m. rugpjūčio 8 d., patikrinimo trukmė - 20 val. 50 min. Statybos leidimas buvo išduotas 2018 m. birželio 21 d., todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovių argumentais, kad 2019 m. balandžio 25 d. skundas negalėjo būti nagrinėjamas pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPISVPĮ) 25 straipsnio 4 dalies 1 punktą.
14. TPISVPĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatyta, kad inspekcijos pareigūnas, nustatęs, jog statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai, per 5 dienas turi priimti sprendimą kreiptis į teismą dėl jo panaikinimo. Prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai priėmimo dienos (TPISVPĮ 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Ieškovei teismui ieškinį pateikus 2019 m. spalio 8 d., nėra pagrindo sutikti su atsakovių argumentais, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą.
15. Patikrinimo akto išvadoje nurodyta, kad pažeisti SĮ 27 straipsnio 9, 10 ir 12 dalių reikalavimai, nes nepateikta projekto architektūrinė dalis, dėl projektinių pasiūlymų, parengtų 2017 metais, neatlikta visuomenės informavimo procedūra. Byloje dalyvavusi ieškovės atstovė nedetalizavo, kokių architektūrinės dalies sprendinių trūksta.
16. Statybos leidimo išdavimo metu galiojusiame SĮ 2 straipsnio 49 punkte buvo nustatyta, kad statinio architektūra – tai statinio, kaip meno kūrinio, vidaus erdvės ir išorės pavidalas, statinio dalių išdėstymas, jų formų meninė išraiška ir visų statinio elementų tarpusavio santykis. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 24 punktą techninio projekto apimtis ir detalumas turi būti pakankamas statytojo sumanymui suprasti, projekto ekspertizei atlikti, statinio statybos skaičiuojamajai kainai (reglamento nustatytais atvejais) nustatyti, statybos rangovui parinkti, statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir darbo projektui parengti. Bendruoju atveju techninio projekto sudedamosios dalys išdėstytos reglamento 8 priede, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju techninio projekto sudedamosios dalys nustatomos atsižvelgus į projektuojamo statinio specifiką.
17. STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo 1 punkte nustatyta, kad šis priedas reglamentuoja techninio projekto sudedamąsias dalis ir šių dalių sudėtį bendruoju atveju projektuojant pastatus, jų reikmėms skirtus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas. Kai rengiamas inžinerinių statinių [5.23] techninis projektas, šiame priede nurodyta techninio projekto sudedamųjų dalių sudėtis yra rekomendacinė ir gali būti tikslinama, įvertinus konkretaus inžinerinio statinio specifiką ir specialiuosius reikalavimus, kuriuos nustato kiti įstatymai ir normatyviniai statinio saugos ir paskirties dokumentai.
18. STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo 8 punkto papunkčiuose nurodyta, kad architektūrinę dalį sudaro šie sprendinių dokumentai: 8.1. aiškinamasis raštas, kuriame nurodoma: 8.1.1. normatyviniai ir kiti dokumentai, kuriais vadovaujantis parengta ši projekto dalis; kompiuterinės programos, kuriomis vadovaujantis parengta ši dalis; 8.1.2. bendrieji duomenys: statinio geografinė vieta, funkcinė paskirtis, ryšys su gretimu užstatymu, kultūros paveldo vertybe, klimato sąlygos ir reljefas; 8.1.3. rekonstruojamų ir remontuojamų statinių atveju – esamų statinių architektūrinės būklės įvertinimas, paaiškinimas kaip ji atitinka normatyvinių dokumentų reikalavimus, funkcinę paskirtį; 8.1.4. projektuojamas statinys, statinių sąrašas (kai projektuojami keli statiniai); 8.1.5. pastato (patalpų) funkcinio ryšio ir zonavimo sprendiniai; 8.1.6. sanitarinio buitinio darbuotojų aptarnavimo ir maitinimo sprendiniai; 8.1.7. neįgaliųjų specifinių poreikių tenkinimo sprendiniai; 8.1.8. pagrindinių įėjimų, praėjimų, vestibiulių, laiptinių, liftų išdėstymo sprendiniai; 8.1.9. pastato atitvarų elementų (sienų, pertvarų, stogo, grindų, liftų šachtų) tipai, medžiagos ir jų parinkimo motyvai; 8.1.10. pastato atitvarų elementų (sienų, pertvarų, stogo, atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, atitvarų virš nešildomų rūsių) šilumos perdavimo koeficientai, pastato (patalpos) šilumos nuostolių suma, energinio naudingumo klasė; 8.1.11. patalpų insoliacijos ir natūralaus apšvietimo, mikroklimato (drėgnumo, temperatūros) lygiai ir rodikliai, jų norminių lygių užtikrinimo sprendiniai; 8.1.12. numatoma pastato (pastatų) vidaus aplinkos garso klasė (klasės); 8.1.13. prevencinės civilinės saugos, apsaugos nuo vandalizmo priemonės; 8.2. sprendinius pagrindžiantys skaičiavimai. Skaičiavimų rezultatai pateikiami aiškinamajame rašte arba brėžiniuose: 8.2.1. statinio (patalpų) ploto ir tūrio skaičiavimai; 8.2.2. buitinių sanitarinių patalpų plotų parinkimo skaičiavimai; 8.2.3. pastato (visuomeninės paskirties pastato atveju) paskirties rodiklių (kompiuterizuotų darbo vietų, lovų ligoninėse, viešbučiuose, bendrabučiuose, žiūrovų vietų įvairios paskirties salėse, mokinių vietų mokslo įstaigose ir kt.) skaičiavimai; 8.2.4. patalpų natūralaus apšvietimo lygio skaičiavimai; 8.2.5. kiti reikalingi skaičiavimai, atsižvelgiant į projekto techninę užduotį; 8.3. techninės specifikacijos: 8.3.1. bendrieji nurodymai atlikti reikalingus tyrimus prieš rengiant projekto dalies darbo projektą, specifiniai reikalavimai kultūros paveldo statinių projekto dalies darbo projektui, gaminių, medžiagų ir spalvų pavyzdžių aprobavimo tvarka, sąrašai paslėptų darbų, kurių priėmime privalo dalyvauti projektuotojo atstovai, nuorodos į normatyvinius ir kitus dokumentus, kuriais privaloma vadovautis vykdant statybos darbus, kiti bendrieji reikalavimai; 8.3.2. reikalavimai apdailos darbams: pastatų fasadų apdailai, architektūrinėms detalėms, pastatų patalpų vidaus apdailai, interjero darbams (kai numatyta sutartyje ar užduotyje), jų kokybės kontrolei (taip pat leistini nuokrypiai, jų įvertinimo metodai ir rodikliai); mažiausi reikalavimai daugiabučių gyvenamųjų namų vidaus apdailos darbams: 8.3.2.1. įstatyti langus, palanges ir įėjimų į patalpas duris; 8.3.2.2. patalpose, kuriose neprivaloma užbaigti apdailą, atitvarų paviršius parengti baigiamajam apdailos procesui (dažymui, plytelių ar tapetų klijavimui ir pan.); 8.4. Sprendinių brėžiniai.
19. Pagal Statybos leidimo išdavimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nuostatas radijo ryšio bokštas priskiriamas inžineriniams statiniams, todėl yra pagrindas sutikti su atsakovių ir trečiųjų asmenų UAB „SPKT“, R. S. pozicija, kad nagrinėjamu atveju teisės aktuose nurodytos projekto dalių sudėtinės dalys yra rekomendacinės, o ieškovės pozicija, jog projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų dėl to, kad jame nėra architektūrinės dalies, nenurodant, kokie konkretūs architektūrinės dalies sprendiniai nagrinėjamu atveju turi būti, pripažintini formalia, nesudarančia pagrindo laikyti, kad projektas, kurio pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą, neatitinka teisės aktų reikalavimo.
20. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimas Nr. 1-449 „Dėl skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje specialiojo plano (schemos) tvirtinimo“ patvirtina, kad radijo ryšio bokšto vieta nustatyta šiuo įsakymu patvirtintame skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje specialiajame plane. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo specialiojo plano (schemos) svarstymo su visuomene ataskaita, 2007 m. rugpjūčio 21 d. viešo susirinkimo dalyvių sąrašas, 2007 m. rugpjūčio 21 d. protokolas Nr. 1, byloje esantys skelbimai laikraščiuose, 2007 m. liepos 17 d. raštai Nr. 295 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos seniūnijoms, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro išrašas apie patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą patvirtina, kad šio plano išviešinimo visuomenei procedūra buvo atlikta.
21. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. 1-2317 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų galiojimo“ patvirtina, kad pirmiau nurodytas specialusis planas buvo pripažintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sudėtine dalimi. Šis sprendimas taip pat patvirtina, kad specialiojo plano sprendiniai buvo registruoti Teritorijų planavimo registre. Vilniaus miesto savivaldybės atstovės, trečiojo asmens R. S. paaiškinimai patvirtina, kad šis planas yra viešinamas, todėl bet kuris rūpestingas ir atidus asmuo, prieš priimdamas sprendimą įsigyti nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto teritorijoje, turėjo ir galėjo susipažinti su pirmiau nurodytais planais. Dėl to teismas nesutiko su ieškovės ir trečiojo asmens Tarandės bendruomenės argumentais, kad apie planuojamą statyti Tarandėje bokštą nežinojo, ar nebuvo galimybės gauti duomenų apie esamą suplanuotą teritoriją, numatytą ginčo statiniui.
22. Atvejai, kuriais yra privaloma apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus informuoti visuomenę, nustatyti STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punkte ir TPĮ 20 straipsnyje. Pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 4 priedą informavimas yra būtinas, kai numatoma rengti visuomenei svarbaus statinio ar jo dalies projektą, ir tais atvejais, kai netaikoma TPĮ 20 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatytos sąlygos, kurioms esant, rengiant statinio projektą viešinimo procedūros nėra privalomos. Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta, kad viešinimo procedūra nėra būtina, jeigu žemės sklypas yra: urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai nėra parengtas detalusis planas; arba neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, kurioje gali būti vykdoma statyba, atitinkanti bendrąjį planą; nereikalingas leidimas statyti naują statinį arba leidimas rekonstruoti statinį; arba nekeičiamas faktinis žemės sklypo naudojimo būdas, nedidinamas pastatais užstatytas plotas ir pastatų aukštis; arba nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas.
23. Ginčo statinys yra ryšio bokštas, kurio nėra pagrindo priskirti visuomenei svarbiems statiniams. Šis statinys suprojektuotas pagal specialiajame plane nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad išviešinimo visuomenei procedūra buvo atlikta prieš specialiojo plano tvirtinimą. Teismas sutiko su atsakovių argumentais, kad viešinimo procedūra šiuo konkrečiu atveju nebuvo privaloma. Vieta, kurioje pastatytas bokštas, 2007-2008 m. buvo mažai urbanizuota. Vilniaus miesto bendrasis planas, kurio sudėtinė dalis yra specialusis planas, yra viešas, todėl asmenys, įsigiję nekilnojamąjį turtą Tarandėje po nurodytų planavimo dokumentų patvirtinimo, turėjo ir galėjo su jais susipažinti. Tarandės bendruomenės argumentai dėl statinio neigiamo poveikio žmonių sveikatai yra paneigti byloje esančiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytais dokumentais. Tarandės bendruomenės atstovių argumentai, jog bokštas sudaro vizualinę taršą, kad bendruomenės nariai nebegali toliau naudotis 0,01 ha valstybinės žemės plotu savo asmeniniams poreikiams tenkinti, nesudaro pagrindo šiuos poreikius vertinti kaip svarbesnius už teisėtą ir pagrįstą Statytojo lūkestį, suformuotą 2008 m., statyti inžinierinį statinį ryšiui visame Vilniaus mieste užtikrinti.
III. Apeliacinio skundo, prisidėjimo prie jo ir atsiliepimų į jį argumentai
24. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
24.1. Pagal SĮ 27 straipsnio 9 dalies 1 punktą ir statybos techninį reglamentą STR 1.05.01:2017 Vilniaus miesto savivaldybės administracija, prieš išduodama Statybos leidimą, turėjo patikrinti, ar statinio techninis projektas yra teisėtas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tam tikrai statybos rūšiai taikomi SĮ reikalavimai yra imperatyvūs. Statytojas privalo pateikti visus teisės aktuose nurodytus dokumentus, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi teisės išduoti statybą leidžiančio dokumento, jeigu ne visi imperatyvūs reikalavimai yra įvykdyti. Administracinėje teisėje, išduodant statybą leidžiančius dokumentus, taikomas imperatyvaus teisinio reguliavimo metodas, kuris reiškia, kad teisinių santykių subjektai turi elgtis griežtai pagal teisės aktų nuostatas ir negali jų nesilaikyti savo nuožiūra. Kitaip būtų iškreipta viešojo administravimo esmė.
24.2. Inspekcija Patikrinimo akte konstatavo, kad Statytojas prie prašymo išduoti Statybos leidimą nepateikė Projekto architektūrinės dalies. Pagal SĮ 25 straipsnio 1 dalį visų antžeminių statinių ir tų požeminių (povandeninių) statinių, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar kitoms jų reikmėms tenkinti, be kitų nustatytų statinio projekto dalių, statinio projekto architektūrinė dalis yra privaloma. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 25 dalį, 8 priedo 2 dalies 2.3 papunktį viena iš tipiniam statinio projektui rengiamų techninio darbo projekto dalių yra architektūrinė dalis. Teismas netinkamai įvertino STR 1.04.04:2017 8 priedo 1 dalį, kurioje kalbama ne apie projekto sudedamąsias dalis, o apie projekto sudedamųjų dalių sudėties reikalavimus. Taigi teismas padarė teisės normoms prieštaraujančią išvadą, kad nagrinėjamoje byloje Projekto architektūrinė dalis nebuvo privaloma.
24.3. Pagal SĮ 25 straipsnio 1 dalį architektūrinė dalis yra privaloma, nes radijo ryšio bokštas yra antžeminis statinys, o STR 1.04.04:2017 8 priedo 1 dalies nuostata, numatanti, kad, kai rengiamas inžinerinių statinių techninis projektas, šiame priede nurodyta techninio projekto sudedamųjų dalių sudėtis yra rekomendacinė, reiškia, jog ne projekto sudėtis rekomendacinė, bet projekto sudedamųjų dalių (architektūrinės ar kitų projekto dalių sudėtis yra rekomendacinė). Nei SĮ, nei poįstatyminiame teisės akte nenumatyta jokių išimčių, pagal kurias projekto architektūrinė dalis galėtų būti nerengiama inžineriniams statiniams. Statybos leidimas negalėjo būti išduotas, nes Projekte nebuvo architektūrinės dalies.
24.4. Aplinkybė, kad kitose Projekto dalyse matyti Statinio architektūrinės dalies grafinė, aiškinamoji dalys, neleidžia daryti išvados, kad yra visi būtini architektūrinės dalies dokumentai pagal STR 1.04.04:2017 8 priedo III skirsnį, nes nepateikti normatyviniai ir kiti dokumentai, kuriais vadovaujantis parengta ši projekto dalis (8.1.1. punktas); kompiuterinės programos, pagal kurias parengta ši dalis; projektinių sprendinių atitiktis privalomiesiems projekto rengimo dokumentams, teritorijų planavimo dokumentams, esminiams statinių ir statinio architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių reikalavimams, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimams (8.1.14. punktas). Dėl to teismas nepagrįstai konstatavo, kad Inspekcijos reikalavimai dėl Projekto architektūrinės dalies privalomumo, nenurodant konkrečių sprendinių, yra formalūs.
24.5. Teismas, spręsdamas dėl visuomenės informavimo apie planuojamą statyti radijo ryšio bokštą procedūros privalomumo, išimtinai rėmėsi vienintele aplinkybe, kad buvo atlikta specialiojo plano viešinimo procedūra, nors tai net nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas visiškai nevertino nei SĮ 37 straipsnio, nei TPĮ 20 straipsnio reikalavimų, taikomų visuomenės informavimo apie numatomą radijo ryšio bokšto projektavimą procedūrai. Pagal SĮ 37 straipsnio 1 dalį savivaldybės administracijos direktorius privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą, apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą, kai TPĮ 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama, taip pat apie visuomenės dalyvavimą svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus.
24.6. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 60 punktą apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus būtina informuoti visuomenę dviem atvejais: kai numatoma rengti nurodyto visuomenei svarbaus statinio ar jo dalies projektą ir TPĮ 20 straipsnyje nustatytais atvejais. Įstatymų leidėjas TPĮ numatė galimybes statybai, kai nėra parengtų detaliųjų planų. Tačiau tam, kad būtų užtikrintas visuomenės galimybės dalyvauti ir būti informuotai apie statybos procedūras, nustatė ir tokio supaprastinto veikimo privalomas sąlygas, t. y. viešinimo privalomumą. Teritorijų planavimo (statybos procesų) viešinimo pareiga kyla iš Orhuso konvencijos ir negali būti aiškinama siaurai, ribojant visuomenės galimybes žinoti apie vykdomus procesus. Teritorijų planavimas ir statyba lemia ne vieno individo, tačiau ir visuomenės gyvenimo sąlygas ir ribojimus, todėl turi būti sudarytos tinkamos informavimo sąlygos apie pakankamai detalias statybos sąlygas.
24.7. Aiškinant teisės normas, negali būti pamirštamas ir tikslas, kodėl tokios normos yra nustatytos. Nagrinėjamoje byloje Statybos leidimo išdavimas, neatlikus tinkamo viešinimo, negali būti laikomas tinkamu ir pagrįstu, nes prieštarauja TPĮ, Orhuso konvencijai. TPĮ 20 straipsnio 5 dalyje numatytos išimtys, kada viešinimo procedūra gali būti neatliekama, tačiau ginčo teisiniai santykiai nepatenka į šias išimtis. Viešinimas gali būti nevykdomas tuomet, kai statybos darbais teritorijos užstatymas iš esmės nekinta arba jei apie konkrečias numatomas statybas visuomenė jau informuota. Bendra taisyklė yra ta, kad, nesant detaliųjų planų, statyba gali būti vykdoma tik atlikus išankstinę viešinimo procedūrą ir supažindinant su detalizuotais statybos sprendiniais.
24.8. Pagal TPĮ apibrėžtą teritorijos naudojimo reglamento sąvoką, jis turi būti nustatytas detaliuoju planu ir (ar) savivaldybės dalies (rengiamo vietovės lygmeniu) bendruoju planu, bet ne savivaldybės lygmens bendruoju planu. Nagrinėjamoje byloje specialusis planas yra Vilniaus miesto bendrojo plano, kuris parengtas ne vietovės, o savivaldybės lygmeniu (mastelis M 1:25000), sudėtinė dalis, todėl TPĮ 20 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta išimtis negali būti taikoma. Specialusis planas, kaip teritorijų planavimo dokumentas, atskirai nevertinamas, nes jis integruotas į Vilniaus miesto bendrąjį planą. Teismo išvados dėl atliktų specialiojo plano viešinimo procedūrų neturi jokios įtakos, sprendžiant dėl SĮ 37 straipsnio bei TPĮ 20 straipsnio normų taikymo. Nesant detaliojo plano ir (ar) savivaldybės dalies bendrojo plano, netaikoma TPĮ 20 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta išimtis. Dėl to visuomenės informavimo apie numatomą statinio projektavimą viešinimo procedūra yra privaloma.
24.9. Kai statinio statyba vykdoma pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą, tik iš statytojo pateiktų projektinių pasiūlymų gali būti sprendžiama apie projektuojamo statinio architektūros ir kitus pagrindinius sprendinius (SĮ 2 straipsnio 45 punktas), o teritorijos naudojimo reglamento parametrai (pastatų aukštis, užstatymo tipas ir kita) nustatomi projektinių pasiūlymų rengimo metu užduotyje. Bendrajame plane nustatoma savivaldybės lygmens bendro pobūdžio planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos ir reikalavimai bei apsaugos principai, bet ne konkretus teritorijos naudojimo reglamentas. Todėl įstatymų leidėjas tokiems atvejams, kai statyba vykdoma tik pagal bendrojo plano sprendinius, nustatė imperatyvų reikalavimą atlikti projektinių pasiūlymų, t. y. konkretizuotų sprendinių dėl numatomos statybos viešinimo procedūrą.
24.10. Radijo ryšio bokštas pastatytas valstybinėje žemėje. Šioje teritorijoje neparengtas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas – detalusis planas ir (ar) savivaldybės dalies bendrasis planas, kuriuo būtų nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas. Todėl šis atvejis nepatenka į TPĮ 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas išimtis. Sistemiškai vertinant minėtų teisės aktų nuostatas, turėjo būti atlikta visuomenės informavimo apie numatomą radijo ryšio bokšto projektavimą procedūra. Viešinimo procedūros privalomumą patvirtinta ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. liepos 23 d. raštas Nr. (14)-D8-2616 „Dėl nuomonės pateikimo“ bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos IS „Infostatyboje“ 2017 m. rugsėjo 28 d. pateiktos statytojo 2017 m. rugsėjo 22 d. prašymo gauti specialiuosius reikalavimus, pateikus radijo ryšio bokšto projektinius pasiūlymus atmetimo pastabos.
24.11. Teismas iš ieškovės atsakovei UAB koncernui „Alga“ nepagrįstai priteisė 8 600,55 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė duomenis, kad iki 2020 m. sausio 13 d. patyrė 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų, o nuo 2020 m. spalio 20 d. – 7 027,55 Eur. Tačiau nuo 2020 m. vasario mėnesio atsakovės advokatė parengė tik prašymą dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą, kurio vėliau buvo atsisakyta. Visos kitos išlaidos susijusios su susipažinimu su bylos dokumentais, pasirengimu teismo posėdžiams ir atstovavimu teismo posėdžiuose. Nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, didžiąją dalį įrodymų, su kuriais atsakovės atstovei reikėjo susipažinti, ieškovė buvo pateikusi kartu su ieškiniu. Priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos, nemotyvuotos ir neproporcingai didelės. Teismas dėl jų pasisakė abstrakčiai, neanalizuodamas ir nesigilindamas į priteistinų išlaidų kilmę ir dydį.
Atsiliepimas
25. Trečiasis asmuo Tarandės bendruomenė prisidėjimu prie ieškovės apeliacinio skundo prašo apeliacinį skundą tenkinti: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Prisidėjimas prie apeliacinio skundo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
25.1. Ryšio bokšto statinio projektui buvo būtina projekto architektūrinė dalis. Pagal SĮ 25 straipsnį architektūrinė dalis laikytina privaloma visų antžeminių statinių ir tų požeminių (povandeninių) statinių, kurie skirti žmonėms gyventi, dirbti ar kitoms jų reikmėms tenkinti, statinio projekto dalimi. Pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ antro skirsnio Ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašo 1 lentelės 21 punktą bokštai, stiebai, radiolokatoriai, skrydžių valdymo bokštai, vėjo elektrinės, vandentiekio bokštai, vandens aušyklos, ir kiti panašūs inžineriniai statiniai 30 metrų ir aukštesni priskiriami ypatingiems statiniams. STR 1.04.04:2017 8 priedo bendrų nuostatų 1 punkto nuostatos negali panaikinti SĮ įtvirtinto architektūrinės dalies privalomumo reikalavimo ypatingiems statiniams.
Šalies argumentai
25.2. Ieškovė pagrįstai teigia, kad teismas, spręsdamas dėl visuomenės informavimo apie planuojamą statyti radijo ryšio bokštą procedūros privalomumo, išimtinai rėmėsi vienintele aplinkybe, jog buvo atlikta specialiojo plano viešinimo procedūra, tačiau visiškai nevertino nei SĮ 37 straipsnio, nei TPĮ 20 straipsnio reikalavimų. Teismas nepagrįstai sutapatino specialaus plano viešinimo ir statinio projekto viešinimo procedūras, kurios yra savarankiškos procedūros, turinčios skirtingus tikslus, ir jos abi yra privalomos. Ryšio bokštas yra ypatingas statinys. Todėl jam privalėjo būti taikoma statinio projekto viešinimo procedūra pagal SĮ 37 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo taikyti nė vienos iš TPĮ 20 straipsnio 5 dalyje nurodytų išimčių.
25.3. Statinio projektavimo viešinimo procedūros tikslas – ne tik supažindinti visuomenę su toje teritorijoje planuojamos statybomis, bet ir suteikti galimybę aktyviai dalyvauti bei išreikšti savo nuomonę dėl statybų poveikio, masto ir tikslingumo. Teismo išvada, kad, nepaviešinus ir nesuderinus statinio projekto su visuomene, jokios bendruomenės narių teisės nėra pažeidžiamos, paneigia statinio projekto viešinimo procedūros tikslus. Tarandės bendruomenė nuo 2017 m. lapkričio 7 d. raštu kreipėsi į visas galimas institucijas: Vilniaus miesto merą, Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, Valstybinę miškų tarnybą, Nacionalinę žemės tarnybą, Ryšių reguliavimo tarnybą, išreikšdama savo nepritarimą dėl bokšto statybos. Vieta, kurioje yra bokštas, yra įsiterpusi tarp gyvenamųjų namų, 60 metrų bokšto statinys ne tik bjauroja kraštovaizdį, bet ir turi įtakos šalia įsikūrusių gyvenamųjų namų gyventojų gyvenimo kokybei, nekilnojamojo turto vertei. Byloje nėra duomenų, kad valstybinės žemės sklypas Statytojui būtų suteiktas atlygintinai. Šis faktas taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl statybų teisėtumo.
Atsiliepimas
26. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
26.1. Statybos projektų tikrinimo ir statybos leidimų išdavimo tvarka yra reglamentuota SĮ 23 straipsnyje ir Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. Nagrinėjamoje byloje visi reikalingi dokumentai, nurodyti SĮ ir STR 1.07.01:2010, buvo pateikti, todėl Statybos leidimas buvo išduotas teisėtai. Projekto sprendiniams pritarė SĮ 27 straipsnio 9 dalyje nurodyti subjektai: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius (architektūrinė dalis), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius (inžinerinė dalis), UAB „Skaidula“, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas, AB „Energijos skirstymo operatorius“ Vilniaus tinklų projektų valdymo skyrius, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Plėtros planavimo skyrius, Civilinės aviacijos administracija.
26.2. Teismo išvada, kad architektūrinė dalis nebuvo privaloma, yra teisinga. Pagal SĮ 2 straipsnio 49 punktą statinio architektūra – tai statinio, kaip meno kūrinio, vidaus erdvės ir išorės pavidalas, statinio dalių išdėstymas, jų formų meninė išraiška ir visų statinio elementų tarpusavio santykis. Pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nuostatas, ryšio bokštas priskiriamas inžineriniams statiniams, todėl teisės aktuose nurodytos projekto dalių sudėtinės dalys yra rekomendacinės. Ieškovės pozicija, jog projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų dėl to, kad jame nėra architektūrinės dalies, nenurodant, kokie konkretūs architektūrinės dalies sprendiniai turi būti, pripažintina formalia, nesudarančia pagrindo teigti, jog Projektas neatitinka teisės aktų reikalavimo.
26.3. Statinio vieta patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 1-449, kuriuo patvirtintas skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje specialusis planas, kuris prieš patvirtinimą buvo viešinamas. Teismas nustatė, kad byloje esantys Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo specialiojo plano (schemos) svarstymo su visuomene ataskaita, 2007 m. rugpjūčio 21 d. viešo susirinkimo dalyvių sąrašas, 2007 m. rugpjūčio 21 d. protokolas Nr. 1, skelbimai laikraščiuose, 2007 m. liepos 17 d. raštai Nr. 295 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos seniūnijoms, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro išrašas apie patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą patvirtina, kad šio plano išviešinimo visuomenei procedūra buvo atlikta.
26.4. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. 1-2317 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų galiojimo” patvirtina, kad pirmiau nurodytas specialusis planas buvo pripažintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sudėtine dalimi. Šis sprendimas taip pat patvirtina, kad specialiojo plano sprendiniai buvo registruoti Teritorijų planavimo registre. Šis planas yra viešinamas, todėl bet kuris rūpestingas ir atidus asmuo, prieš priimdamas sprendimą įsigyti nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto teritorijoje, galėjo ir turėjo susipažinti su pirmiau nurodytais planais.
26.5. Projektiniuose pasiūlymuose numatytas statinys nepatenka į visuomenei svarbių statinių (jų dalių) sąrašą, numatytą STR 1.04.04:2017 4 priede. Nėra pagrindo radijo ryšio bokšto priskirti visuomenei svarbiems statiniams. Šis statinys suprojektuotas pagal specialiajame plane nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad išviešinimo visuomenei procedūra buvo atlikta prieš specialiojo plano tvirtinimą. Dėl to viešinimo procedūra nebuvo privaloma.
26.6. Vilniaus miesto bendrasis planas, kurio sudėtinė dalis – specialusis planas, yra viešas. Dėl to asmenys, įsigiję nekilnojamąjį turtą, po nurodytų planavimo dokumentų patvirtinimo, turėjo ir galėjo su jais susipažinti prieš priimdami sprendimą įsigyti nekilnojamąjį turtą. Tarandės bendruomenės argumentai dėl statinio neigiamo poveikio žmonių sveikatai paneigti byloje esančiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytais dokumentais. Argumentai, kad bokštas sudaro vizualinę taršą, kad bendruomenės nariai nebegali toliau naudotis 0,01 ha valstybinės žemės plotu savo asmeniniams poreikiams tenkinti, nesudaro pagrindo šiuos poreikius vertinti kaip svarbesnius už teisėtą ir pagrįstą Statytojo lūkestį, suformuotą 2008 m., statyti inžinerinį statinį ryšiui visame Vilniaus mieste užtikrinti.
27. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Alga“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
27.1. Ieškovė nei ieškinyje, nei teismo posėdžių metu nenurodė, kokių konkrečių duomenų nėra Projekte, taip pat negalėjo paaiškinti, ar Techninio projekto viršelyje nurodžius „Bendroji, architektūrinė, sklypo sutvarkymo (sklypo plano) dalis“, jau būtų įgyvendintas reikalavimas parengti architektūrinę dalį inžineriniam statiniui. Ieškovė netinkamai aiškina SĮ ir STR 1.04.04:2017 nuostatas. Pagal SĮ 2 straipsnio 49 punktą statinio architektūra – statinio, kaip meno kūrinio, vidaus erdvės ir išorės pavidalas, statinio dalių išdėstymas, jų formų meninė išraiška ir visų statinio elementų tarpusavio santykis. Pagal STR1.04.04:2017 24 punktą techninio projekto apimtis ir detalumas turi būti pakankamas statytojo sumanymui suprasti, projekto ekspertizei atlikti, statinio statybos skaičiuojamajai kainai (reglamento nustatytais atvejais) nustatyti, statybos rangovui parinkti, statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir darbo projektui parengti.
27.2. Bendruoju atveju techninio projekto sudedamosios dalys išdėstytos reglamento 8 priede, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju techninio projekto sudedamosios dalys nustatomos atsižvelgus į projektuojamo statinio specifiką. Ieškovė apeliaciniame skunde nutyli šią nuostatą, kuri nurodo, kad sudedamosios projekto dalys nustatomos ne imperatyviai, o atsižvelgiant į tai, koks statinys yra projektuojamas. Ieškovė per siaurai aiškina STR 1.04.04:2017 8 priedo 1 punktą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė aiškiai turėjo nurodyti, kokių sprendinių trūksta. Apeliaciniame skunde nurodyti trūkstami 8.1.1 dalies normatyviniai ir kiti dokumentai turi būti aiškinamojo rašto sudėtinė dalis. Projekte yra pateiktas tiek aiškinamasis raštas, tiek normatyvinių dokumentų, kuriais remiantis parengtas Projektas, sąrašas.
Šalies argumentai
27.3. Ieškovė nurodo, kad nėra duomenų, pagrindžiančių 8.1.14 punkte numatytą reikalavimą: projektinių sprendinių atitiktis privalomiesiems projekto rengimo dokumentams, teritorijų planavimo dokumentams, esminiams statinių ir statinio architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių reikalavimams, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimams. Tačiau šis reikalavimas nustatytas aiškinamojo rašto turiniui, o Projekto aiškinamojo rašto 8-9 punktai būtent ir aptaria TDP sprendinių pasekmių vertinimą, poveikį aplinkai bei kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių reikalavimams, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimams. Taigi ir apeliaciniame skunde ieškovė nenurodo jokių konkrečių architektūrinės dalies sprendinių, kurie turi būti ir dėl kurių papildymo projektas taptų aiškesnis užsakovo sprendimams įgyvendinti. Tai, kad projekto apimtis yra pakankamos sudėties, patvirtina ir atlikta projekto ekspertizė.
27.4. Pagal STR 1.01.03:2017 radijo ryšio bokštas priskiriamas inžineriniams statiniams, atitinkamai projekto dalių sudėtinės dalys yra tik rekomendacinės. STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo 8 punktas numato, kad Architektūrinę dalį sudaro aiškinamasis raštas, sprendinius pagrindžiantys skaičiavimai, techninės specifikacijos ir sprendinių brėžiniai. Ieškovė teigia, kad trūksta tik aiškinamojo rašto. Tačiau Projekte toks dokumentas yra ir jame nurodyti ieškovės įvardyti duomenys. Taigi ieškovės reikalavimas yra visiškai formalus. Ieškovei nenurodžius, kokių sprendinių iš architektūrinės dalies Projekte trūksta, teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Net ir patikslinus Projektą, jau pateiktų Projekte duomenų pakartojimas niekaip neįtakotų kokio nors intereso gynimo.
27.5. Ginčo statinys suprojektuotas pagal specialiajame plane nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad išviešinimo visuomenei procedūra buvo atlikta prieš specialiojo plano tvirtinimą. Dėl to viešinimo procedūra nebuvo privaloma. Aplinkos ministerijos 2019 m. liepos 23 d. rašte pažymėta, kad Aplinkos ministerijai nėra priskirtas įstatymų ir kitų teisės aktų oficialus aiškinimas, taip pat nurodyta, kad pagal TPĮ 20 straipsnio 5 dalį statinių statyba, netaikant reikalavimo viešinti, galima, kai nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nurodytas teritorijos naudojimo reglamentas. Ieškovė privalėjo įrodyti, kokius nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus pažeidė Projektas, tačiau tokių duomenų nepateikė.
27.6. Ginčo statinio vieta patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 1-449, kuriuo patvirtintas skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje specialusis planas, o šis prieš patvirtinimą buvo viešinamas. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 1-2317 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintus specialiuosius planus pripažino Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sudėtine dalimi. Specialiojo plano sprendiniai buvo registruoti Teritorijų planavimo registre. Bet kuris rūpestingas ir atidus asmuo, prieš įsigydamas nekilnojamąjį turtą netoli suplanuotos teritorijos, būtų gavęs duomenis apie esamą suplanuotą teritoriją, numatytą ginčo statiniui. Atsakovės nepažeidė Orhuso konvencijos nuostatų, nes vieta tokio statinio statybai buvo apspręsta dar 2008 metais, o 2015 m. atitinkamai šie sprendiniai buvo įtraukti į bendrojo plano sprendinius.
27.7. Radijo ryšio bokštas nėra priskiriamas prie visuomenei svarbių statinių. Bokštas suprojektuotas pagal Specialiajame plane nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus, todėl viešinimo procedūros nebuvo privalomos. Pagal SĮ 37 straipsnį savivaldybės administracijos direktorius privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą, apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą, kai TPĮ 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama. Visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių sąrašus (nurodant paskirtį), informavimo ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus tvarką nustato aplinkos ministras. Dėl to atsakovei negali kilti pasekmės dėl galimai netinkamo teisės akto aiškinimo, nes atsakovė nėra subjektas, kuris pagal teisės aktus privalo organizuoti numatytų projektų viešinimą.
27.8. Ieškovės reikalavimas rengti projektinę dokumentaciją bei sutvarkyti sklypą tik UAB koncerno „Alga“ lėšomis nėra suderinamas su pagrindiniais nuosavybės teisės gynimo principais bei tinkamu viešuoju administravimu. Statytojas atliko visus veiksmus, susijusius su tinkama statinio statyba. Pati ieškovė nepagrįstai neveikė laiku ir tinkamai, nors turėjo teisę stabdyti statybos darbus. Pagal SĮ 33 straipsnį statybos padariniai būtų šalinami asmens, kurio kaltė nėra įrodyta, lėšomis. Ieškovė byloje nepagrindė, kuo pasireiškia Statytojo kaltė, atlikus statybos darbus pagal išduotą Statybos leidimą žemės sklype, kuriame tokio statinio statyba numatyta dar 2008 m. Pagal teismų praktiką valstybės institucijų klaidos negali būti taisomos privačių asmenų sąskaita.
Atsiliepimas
28. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Empower-Fidelitas“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
28.1. Projekto sprendiniams raštu pritarė SĮ 27 straipsnio 9 dalyje nurodyti subjektai. Pagal TPĮ 20 straipsnio 5 dalį nagrinėjamoje byloje projektinių pasiūlymų viešinimas nėra privalomas. Nekilnojamojo turto kadastro duomenys nebuvo keičiami, o Vilniaus miesto bendrajame plane konkreti vieta buvo numatyta būtent nuotolinio ryšio bazinės stoties statybai. Dėl bokšto statybos nedidinamas pastatais užstatytas plotas ir pastatų aukštis. Bokštas yra inžinerinis statinys, o ne pastatas. Dėl to atsakovė pastato nestatė ir užstatymo ploto pastatais nedidino. Specialiajame plane sprendiniai buvo detalizuoti vietovės lygmeniu, o bokšto vieta pažymėta konkrečiomis koordinatėmis, taip pat specialiajame plane nurodytas bokšto aukštis – 60 m, bei jo paskirtis – radijo ryšio.
28.2. Vilniaus miesto savivaldybės taryba specialiojo ir bendrojo planų viešinimą atliko teisės aktų nustatyta tvarka. Radijo ryšio bokštas įrengtas tiksliai savivaldybės specialiajame plane numatytoje vietoje. Telekomunikacijų ryšio bokštai nėra įvardinti kaip visuomenei svarbūs statiniai. Ieškovė nedetalizavo, kokių architektūrinės dalies sprendinių Projekte trūksta, kokie konkretūs architektūrinės dalies sprendiniai turėtų būti. Teisės aktuose nurodytos projekto sudėtinės dalys yra rekomendacinės. Projekto architektūrinė dalis yra pateikta bendrojoje projekto dalyje bei aiškinamajame rašte. Tokios informacijos pakanka, nes radijo ryšio bokštas nėra pastatas. Tai – techninis inžinerinis statinys.
28.3. Pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo 8 punkto papunkčius architektūrinės projekto dalies sprendinių dokumentai netaikomi inžineriniams statiniams. Ieškovės argumentai, kad Projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų dėl to, kad jame nėra architektūrinės dalies, yra formalūs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-224- 611/2017 jau įvertino ir pasisakė dėl skaitmeninio radijo ryšio bazinės stoties. Tarandės bendruomenė 2008 m. specialiojo plano sudarytojams nepateikė jokių svarių argumentų dėl ryšio bokšto vietos parinkimo, pretenzijos buvo pareikštos tik pradėjus statybą. Telekomunikacijų bokštas, kuriuo naudojasi visi trys operatoriai, suprojektuotas pagal visus teisės aktų reikalavimus, pastatytas tiksliai specialiojo plano numatytoje vietoje.
29. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašo teismo apeliacinio skundo pagrįstumą vertinti, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus faktus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
29.1. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 1-449 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo specialųjį planą (schemą). Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009 m. gegužės 14 d. raštu nurodė, kad neprieštarauja, jog UAB koncernas „Alga“ valstybinėje žemėje skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo Vilniuje schemoje numatytoje vietoje, prie Tarandės, Vilniuje, neformuojant atskiro žemės sklypo, statytų skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinę stotį, nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių. Žemės ūkio ministerija 2017 m. kovo 13 raštu išaiškino, kad tais atvejais, kai elektroninių ryšių perdavimo statiniai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas, valstybinėje žemėje statomi neformuojant atskiro žemės sklypo, teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose ir gavus valstybinės žemės patikėtinio (NŽT) sutikimą, o tais atvejais, kai šiems statiniams aptarnauti reikalingas didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas, teisės aktų nustatyta tvarka valstybinėje žemėje sklypas turi būti suformuojamas ir aukcione parduodamas arba išnuomojamas.
29.2. Vilniaus miesto skyrius 2017 m. gegužės 17 d. sutikime nurodė, kad NŽT neprieštarauja dėl inžinerinių (telekomunikacijų) tinklų tiesimo bei jiems funkcionuoti būtinų statinių statybos pagal UAB „Empower-Fidelitas“ parengtą elektroninių ryšių infrastruktūros statinio (skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinės stoties Nr. VL214) statybos projekto suvestinį inžinerinių tinklų planą valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, jeigu tai nepažeis trečiųjų asmenų interesų. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. birželio 21 d. išdavė Statybos leidimą. Vilniaus miesto skyrius 2019 m. kovo 25 d. gavo Tarandės bendruomenės pretenziją, kuria prašoma kuo skubiau nutraukti antenos statybos darbus ir (arba) numatyti jai kitą statybos vietą. Vilniaus miesto skyrius 2019 m. gegužės 15 d. raštu informavo Tarandės bendruomenę, kad NŽT teisės aktai nesuteikia kompetencijos inicijuoti statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, kompetentingoms institucijoms priėmus sprendimą numatyti kitą radiotechninio objekto statybos vietą, NŽT šį klausimą nagrinės savo kompetencijos ribose.
29.3. Teismas konstatavo, kad Statybos leidimas yra teisėtas, tačiau ieškovės argumentai dėl galimo šio dokumento neteisėtumo nebuvo išsamiai išnagrinėti. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektus, kartu ir NŽT, įpareigoja veikti tik jiems suteiktų įgaliojimų ribose. Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą NŽT patikėjimo teise valdo visą valstybinę žemę, išskyrus žemę, perduotą kitiems patikėjimo teisės subjektams. Pagal Žemės įstatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatus NŽT nėra nustatyta pareiga vykdyti nekilnojamojo daikto (statinio) statybos priežiūros funkcijų.
29.4. Pagal CK 4.103 straipsnio 3 dalį teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. kovo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013 konstatavo, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
30. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
31. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių bei teisinių argumentų.
32. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo atmesti ieškovės reikalavimai pripažinti Statybos leidimą negaliojančiu ir įpareigoti Statytoją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai parengtą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, esant reikalui pertvarkyti pastatytą statinį taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, o neatlikus nurodytų veiksmų – įpareigoti atsakovių lėšomis nugriauti statinį, teisėtumo ir pagrįstumo ir patikrinimas.
33. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 1-449 patvirtino skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje specialųjį planą (schemą) ir pavedė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūriniams daliniams vadovautis nurodytu specialiuoju planu (schema), nustatant skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo Vilniaus mieste poreikį. Plane numatyta iš viso 15 bokštų, kurių aukštis – 60 m, išdėstytų įvairiose Vilniaus miesto vietose. Šis planas prieš patvirtinimą buvo viešinamas teisė aktų nustatyta tvarka. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009 m. gegužės 14 d. raštu neprieštaravo, kad UAB „Alga“ valstybinėje žemėje skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo Vilniuje schemoje numatytoje vietoje, prie Tarandės, neformuojant atskiro žemės sklypo, statytų skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinę stotį (t. 1, b. l. 82; t. 2, b. l. 75, 84).
34. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 1-2317 nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės bendrasis planas iki 2015 metų galioja neterminuotai, toliau vadinamas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu, ir pripažino Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sudėtine dalimi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintus specialiuosius planus (jų sprendiniai, nustatantys sklypų ribas ir sklypų ar objektų koordinates, gali būti tikslinami planavimo procese), tarp jų – ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 1-449 patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo specialųjį planą (schemą) (t. 1, b. l. 80-81). NŽT 2017 m. gegužės 17 d. sutikimu neprieštaravo tam, kad valstybinėje žemėje, nesuformuoto sklypo 0,01 ha plote, plane pažymėtoje vietoje, būtų statomi inžinieriniai tinklai ir jiems funkcionuoti būtini statiniai.
35. Statytojas UAB koncernas „Alga“ 2017 m. rugsėjo 20 d. pavedė projektuotojai UAB „Empower – Fidelitas“ suprojektuoti bazinę stotį pagal Vilniaus miesto savivaldybės specialaus plano, patvirtinto Vilniaus miesto tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 1-449, sprendinius (t. 1, b. l. 83). Projektuotoja 2018 m. parengė statybos techninį darbo projektą. Šio projekto ekspertizę 2018 m. balandžio 12 d. atliko UAB „SPKT“, nustačiusi, kad projektas atitinka visus jam keliamus reikalavimus. Pagal parengtą projektą Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. birželio 21 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą. Radijo ryšio bokštas buvo pastatytas 2019 m. birželio 4 d.
36. Tarandės bendruomenė nuo 2017 m. lapkričio mėnesio teikė pranešimus Vilniaus miesto merui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, Valstybinei miškų tarnybai, Nacionalinei žemės tarnybai, nurodydama, kad nesutinka su radijo ryšio bokšto statyba, taip pat 2019 m. kovo 25 d. pateikė pretenziją Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Ryšių reguliavimo tarnybai, Vilniaus miesto statybos inspekcijai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, Valstybinei miškų tarnybai, Nacionalinei žemės tarnybai, Valstybinių miškų urėdijai, reikalaudama stabdyti antenos statybos darbus, nes statybų projektas nėra viešuoju būdu pristatytas Tarandės gyventojams, nesusitarta dėl infrastruktūros atstatymo.
37. Tarandės gyventojai 2019 m. balandžio 25 d. pateikė skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl statybos leidimo išdavimo ir statybos teisėtumo.
40. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, priėjęs prie išvados, kad Inspekcijos nurodomi Projekto, pagal kurį buvo išduotas Statybos leidimas, trūkumai dėl architektūrinės dalies nebuvimo yra formalūs, o viešinimo procedūra nebuvo privaloma, nes statinys suprojektuotas pagal specialiajame plane, kuris buvo viešinamas, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus.
Dėl Projekto architektūrinės dalies
41. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog STR 1.04.04:2017 8 priedo 1 dalyje rekomendacine įvardinta projekto sudedamųjų dalių sudėtis, o ne projekto sudedamosios dalys, todėl padarė teisės normoms prieštaraujančią išvadą, kad Projekto architektūrinė dalis nebuvo privaloma. Pasak ieškovės, nors Projekto dalyse yra statinio architektūrinės dalies grafinė, aiškinamoji dalys, tačiau vis tiek trūksta STR 1.04.04:2017 8 priedo 8.1.1 ir 8.1.14 papunkčiuose nurodytų dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais ieškovės argumentais.
42. Pagal SĮ 2 straipsnio 61 punktą statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma.
43. Pagal STR 1.04.04.2017 25 punktą tipiniam statinio projektui rengiamos šios techninio darbo projekto dalys: bendroji (25.1 papunktis), architektūros (25.2 papunktis), konstrukcijų (25.3 papunktis), technologijos (25.4 papunktis), vandentiekio ir nuotekų šalinimo (25.5 papunktis), šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (25.6 papunktis), elektrotechnikos (25.7 papunktis), pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo (25.8 papunktis), kitos dalys, atsižvelgiant į pastatų tipo specifiką (25.9 papunktis).
44. Pagal SĮ 25 straipsnio 1 dalį visų antžeminių statinių ir tų požeminių (povandeninių) statinių, kurie skirti žmonėms gyventi, dirbti ar kitoms jų reikmėms tenkinti (išskyrus požeminius statinius, kuriuose žmonės negyvena ir nedirba, o būna tik atlikdami tų statinių priežiūrą (inžineriniai tinklai, techniniai tuneliai ir pan.), be kitų nustatytų statinio projekto dalių, statinio projekto architektūrinė dalis yra privaloma.
45. Nagrinėjamoje byloje pagal Projektą buvo pastatytas 60 m aukščio bokštas, kurio antžeminė dalis suprojektuota pritaikant tipinį bokšto projektą 09-BO/02VL-TDP. Taigi pagal SĮ 25 straipsnio 1 dalį ir STR 1.04.04.2017 25.2 papunktį tokio pobūdžio antžeminiam statiniui yra būtina jo projekto architektūrinė dalis.
46. STR 1.04.04.2017 8 priedo 1 punkte nurodyta, kad šis priedas reglamentuoja techninio projekto sudedamąsias dalis ir šių dalių sudėtį bendruoju atveju projektuojant pastatus, jų reikmėms skirtus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas. Kai rengiamas inžinerinių statinių [5.23] techninis projektas, šiame priede nurodyta techninio projekto sudedamųjų dalių sudėtis yra rekomendacinė ir gali būti tikslinama, įvertinus konkretaus inžinerinio statinio specifiką bei specialiuosius reikalavimus, kuriuos nustato kiti įstatymai ir normatyviniai statinio saugos ir paskirties dokumentai. Šio priedo nuostatos taip pat gali būti taikomos rengiant techninį darbo projektą. Taigi šioje teisės normoje yra išskirtos dvi sąvokos: 1) techninio projekto sudedamosios dalys ir 2) šių techninio projekto sudedamųjų dalių sudėtis. Būtent techninio projekto sudedamųjų dalių sudėtis ir yra rekomendacinė, rengiant inžinerinio statinio techninį projektą.
47. STR 1.04.04.2017 8 priedo 2 punkte išvardintos techninio projekto sudedamosios dalys: bendroji, sklypo sutvarkymas (sklypo planas), architektūrinė, konstrukcijų, gamybos (paslaugų) technologijos, susisiekimo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, dujotiekio, elektrotechnikos, elektroninių ryšių (telekomunikacijų), apsauginės signalizacijos, gaisro aptikimo ir signalizavimo, procesų valdymo ir automatizacijos, šilumos gamybos ir tiekimo, gaisrinės saugos, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, ekonominė. Tuo tarpu 8 priedo II skyrius detalizuoja šių techninio projekto sudedamųjų dalių sudėtį.
48. Pagal STR 1.04.04.2017 8 priedo 8 punktą architektūrinę dalį sudaro šie sprendinių elementai: aiškinamasis raštas, sprendinius pagrindžiantys skaičiavimai, techninės specifikacijos, sprendinių brėžiniai, sąnaudų kiekių žiniaraščiai.
49. Sistemiškai aiškinant STR 1.04.04.2017 8 priedo 1 ir 8 punkto nuostatas, rengiant inžinerinio statinio techninį projektą, būtent 8 punkte nurodyta architektūrinės dalies sprendinių elementų sudėtis yra rekomendacinė. Tačiau pati architektūrinė dalis Statinio techniniame projekte turi būti. Dėl to sutiktina su Inspekcijos apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog teisės aktuose nurodytos projekto dalių sudėtinės dalys yra rekomendacinės.
50. Pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje suprojektuotas radijo ryšio bokštas priskirtinas inžineriniams tinklams. Dėl šios aplinkybės byloje ginčo nekilo, būtent taip analogiškus statinius kvalifikuoja ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-611/2017).
51. Byloje esantį Statybos projektą sudaro: bendroji dalis, sklypo planas, statinio konstrukcijos, lauko elektros tinklai, pasirengimas statybai ir statybos darbų organizavimas, geotechniniai tyrinėjimai ir topografinė nuotrauka (t. 1, b. l. 39, 44). Taigi jame nėra išskirta architektūrinė dalis. Tačiau Statybos projekto bendrojoje dalyje yra aiškinamasis raštas, kurį sudaro inžinerinio statinio charakteristika, bokšto ir infrastruktūros įrengimas, elektros energijos tiekimo sąlygos, projektuojamo objekto aikštelės vietovės charakteristika (t. 1, b. l. 51-58), pateiktos techninės specifikacijos (t. 1, b. l. 59-67), yra projekto grafinė dalis, kurią sudaro detalūs brėžiniai, planai ir schemos (t. 1, b. l. 106-114). Nurodytos dalys iš dalies atitinka ir STR 1.04.04.2017 8 priedo 8 punkte įvardytus architektūrinės dalies sprendinių elementus ar jų sudėtines dalis. Dėl to negalima daryti kategoriškos išvados, kad Projekte visiškai nėra architektūrinės dalies.
52. Pažymėtina, jog Inspekcijos Patikrinimo akte nurodyta, kad trūksta architektūrinės dalies, nedetalizuojant, kokių jos sudėtinių dalių trūksta (t. 1, b. l. 31-37). Šių dalių ieškovė neįvardijo ir ieškinyje. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai į tai atkreipė dėmesį sprendime. Ieškovė tik apeliaciniame skunde konkretizavo, kad nepateikti STR 1.04.04:2017 8 priedo 8.1.1 ir 8.1.14 papunkčiuose nurodyti dokumentai.
53. Pagal 8.1.1 papunktį aiškinamajame rašte turi būti nurodyti normatyviniai ir kiti dokumentai, kuriais vadovaujantis parengta ši projekto dalis; kompiuterinės programos, kuriomis vadovaujantis parengta ši dalis, o pagal 8.1.14 papunktį – projektinių sprendinių atitiktis privalomiesiems projekto rengimo dokumentams, teritorijų planavimo dokumentams, esminiams statinių ir statinio architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių reikalavimams, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimams.
54. Bendrojoje Projekto dalyje pateiktas normatyvinių dokumentų ir kitų dokumentų, kuriais remiantis parengtas projektas, sąrašas (t. 1, b. l. 45-46), nenurodytos tik kompiuterinės programos, kuriomis vadovaujantis parengta ši dalis, taip pat neišskirti 8.1.14 papunktyje nurodyti reikalavimai.
55. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad SĮ reikalavimai yra imperatyvūs, todėl SĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga statinio projekte parengti architektūrinę dalį yra privaloma. Statinio projekto ir jo dalių struktūra turi atitikti tiek SĮ, tiek STR 1.04.04.2017 nustatytus reikalavimas, o aplinkybė, kad tam tikri STR 1.04.04.2017 8 priedo 8 punkte įvirtinti architektūrinę dalį sudarantys elementai yra Statytojo parengtame projekte, neleidžia pripažinti, kad Projektas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.
Dėl visuomenės informavimo apie planuojamą statyti radijo ryšio bokštą procedūros privalomumo
56. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog buvo viešinamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 1-449 patvirtintas skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje specialusis planas, taip pat tinkamai neįvertino SĮ 37 straipsnio ir TPĮ 20 straipsnio reikalavimų, todėl padarė neteisėtą išvadą, jog visuomenės informavimo apie numatomą radijo ryšio bokšto projektavimą procedūra nebuvo privaloma. Apeliacinės instancijos teismas šiuos ieškovės argumentus pripažįsta teisiškai pagrįstais.
57. Pagal SĮ 37 straipsnį savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą, apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą, kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama. Visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių sąrašus (nurodant paskirtį), informavimo ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus tvarką nustato aplinkos ministras.
58. Pagal STR1.04.04:2017 60 punktą statytojas savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą informuoti visuomenę apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus teikia, kai numato rengti statinio projektą: 1) reglamento 4 priede nurodyto visuomenei svarbaus statinio ar jo dalies; 2) Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais.
59. Nagrinėjamoje byloje nustatyta neginčijama aplinkybė, kad Statybos leidimo išdavimo metu radijo ryšio bokštas nepateko į STR1.04.04:2017 4 priede nurodytų visuomenei svarbių statinių sąrašą. Dėl byloje kilusiam ginčui išspręsti analizuotinas TPĮ 20 straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas.
60. Pagal TPĮ 20 straipsnio 1 dalį žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Tokiu atveju savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, statinių parametrus ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nustato statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas. Apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių projektinius pasiūlymus informuojama Statybos įstatymo nustatyta tvarka (TPĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taigi, nesant parengtų detaliųjų planų, apie planuojamas naujas statybas visuomenė turi būti informuojama ir tam turi būti atliekama Statybos projekto viešinimo procedūra.
61. TPĮ 20 straipsnio 5 dalyje nustatytos išimtys, kada projektinių pasiūlymų viešinimas nėra privalomas. Pagal TPĮ 5 straipsnio 1 punktą statinių statyba, netaikant šio straipsnio 2 dalies 1 punkto, galima: 1) statant naujus statinius ir rekonstruojant, remontuojant esamus statinius, kai jų statybai nereikalingas leidimas statyti naują statinį arba leidimas rekonstruoti statinį arba 2) nekeičiamas faktinis (pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis) žemės sklypo naudojimo būdas, nedidinamas pastatais užstatytas plotas ir pastatų aukštis arba 3) nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas. Būtent šia teisės norma ir aplinkybe, kad radijo ryšio bokšto statyba nėra pažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas, rėmėsi atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, teigdama, jog statinys yra suprojektuotas pagal specialiajame plane nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus.
62. Su atsakovės nurodytais argumentais sutiko ir pirmosios instancijos teismas, remdamasis aplinkybe, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 1-449 patvirtintas skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje specialusis planas buvo viešinamas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 1-2317 šis planas pripažintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sudėtine dalimi. Dėl to teismas padarė išvadą, kad radijo ryšio bokštas suprojektuotas pagal specialiajame plane nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus, taigi viešinimo procedūra šiuo konkrečiu atveju nebuvo privaloma. Apeliacinės instancijos teismas tokią pirmosios instancijos teismo išvadą pripažįsta neatitinkančia SĮ ir TPĮ nustatyto teisinio reglamentavimo.
63. TPĮ 20 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinta išimtis gali būti taikoma tada, kai teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas ir numatomais statybos darbais šis reglamentas nepažeidžiamas. Pagal TPĮ 2 straipsnio 22 dalyje pateiktą teritorijos naudojimo reglamento apibrėžtį tai – vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nustatyta teritorijos naudojimo ir apsaugos nuostatų, veiklos teritorijoje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma. Pagal TPĮ 5 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams priskiriami savivaldybių (rengiami savivaldybės lygmeniu) ar jų dalių (rengiami vietovės lygmeniu) bendrieji planai ir detalieji planai (rengiami vietovės lygmeniu). Pagal TPĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus savivaldybės lygmens yra bendrieji planai masteliu M 1:20 000–M 1:50 000, vietovės lygmens – rengiami atskirų urbanizuotų ar urbanizuojamų teritorijų bendrieji planai (masteliu M 1:2 000–M 1:10 000), detalieji planai (masteliu M 1:500–M 1:1 000).
64. Aptarto teisinio reglamentavimo analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad TPĮ 20 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytas teritorijos naudojimo reglamentas turi būti nustatytas detaliuoju planu ir (ar) savivaldybės dalies bendruoju planu, parengtais vietovės lygmeniu, bet ne savivaldybės lygmens bendruoju planu.
65. Pripažintini teisiškai pagrįstais ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 1-449 patvirtintas specialusis planas yra Vilniaus miesto bendrojo plano, kuris parengtas ne vietovės, o savivaldybės lygmeniu (mastelis M 1:25 000), sudėtinė dalis. Taigi TPĮ 20 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta išimtis, rengiant radijo ryšio bokšto Statybos projektą, negalėjo būti taikoma.
66. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teisingai nurodo, kad specialusis planas, kaip teritorijų planavimo dokumentas, atskirai nevertinamas, nes jis yra integruotas į Vilniaus miesto bendrąjį planą. Dėl to aplinkybė, kad 2008 metais buvo atlikta skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo specialiojo plano viešinimo procedūra, nagrinėjamo ginčo atveju neatleidžia nuo SĮ 37 straipsnio ir TPĮ 20 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatose įtvirtintos pareigos viešinti Tarandėje numatyto statyti radijo ryšio bokšto projektą. Nesant detaliojo plano ir (ar) savivaldybės dalies bendrojo plano, parengtų vietovės lygmeniu ir nustatančių teritorijos naudojimo reglamentą, netaikoma TPĮ 20 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinta išimtis, todėl visuomenės informavimo apie numatomą statinio projektavimą viešinimo procedūra buvo privaloma.
67. Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo byloje esančių duomenų, jog Projektuotojai 2017 m. rugsėjo 22 d. pateikus prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 28 d. pateiktose pastabose IS „Infostatyba“ buvo nurodyta, kad inžineriniam statiniui SAR neišduodamas; projekto viešinimą atlikti vietovės lygmenyje (informuojant kaimyninių sklypų savininkus) (t. 1, b. l. 24-25). Inspekcija, atlikdama patikrinimą, 2019 m. birželio 6 d. raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama informuoti, ar, esant galiojančiam Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajam planui ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. Nr. 1-449 patvirtintam specialiajam planui, statytojas, prieš gaudamas statybos leidimą, privalėjo atlikti projekto viešinimo procedūras. Aplinkos ministerija 2019 m. liepos 23 d. rašte Inspekcijai išreiškė savo poziciją, kad pagal TPĮ 20 straipsnio 5 dalies nuostatas Statytojas apie numatomą statinio projektavimą turi informuoti visuomenę SĮ nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 23).
68. Aptartu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti tinkamą visuomenės informavimą apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant projektinius pasiūlymus, kurių rengimo užduotyje nustatomi teritorijos naudojimo reglamentai, nes priešingu atveju būtų neužtikrintas visuomenės interesas dalyvauti priimant sprendimus (TPĮ 8 straipsnis).
69. Bendrajame plane nustatoma savivaldybės lygmens bendro pobūdžio planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos ir reikalavimai bei apsaugos principai, bet ne konkretus teritorijos naudojimo reglamentas. Dėl to įstatymų leidėjas tokiems atvejams, kai statyba vykdoma tik pagal bendrojo plano sprendinius, nustatė imperatyvų reikalavimą atlikti projektinių pasiūlymų, t. y. konkretizuotų sprendinių, dėl numatomos statybos viešinimo procedūrą.
70. Kai statinio statyba vykdoma pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą, tik iš statytojo pateiktų projektinių pasiūlymų gali būti sprendžiama apie projektuojamo statinio architektūros ir kitus pagrindinius sprendinius (SĮ 2 straipsnio 45 punktas), o teritorijos naudojimo reglamento parametrai (pastatų aukštis, užstatymo tipas ir kita) nustatomi projektinių pasiūlymų rengimo metu užduotyje.
71. Nagrinėjamo ginčo atveju radijo ryšio bokštas yra pastatytas valstybinėje žemėje, šioje teritorijoje neparengtas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas – detalusis planas ir (ar) savivaldybės dalies bendrasis planas, kuriais būtų nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas, todėl šis atvejis nepatenka į TPĮ 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas išimtis. Dėl to turėjo būti atlikta visuomenės informavimo apie numatomą radijo ryšio bokšto projektavimą procedūra.
72. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo visų byloje esančių dokumentų, netinkamai aiškino SĮ, TPĮ ir STR1.04.04:2017 nuostatas, todėl nepagrįstai pripažino, jog radijo ryšio bokšto Statybos projektas buvo parengtas tinkamai ir Statybos leidimas išduotas teisėtai. Remiantis pirmiau išdėstytais motyvais yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 21 d. išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-01-180621-00794 pripažinti negaliojančiu
Dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo
73. Pripažinus statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, turi būti taikomi SĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatyti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo būdai.
74. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo įpareigoti atsakovę UAB koncerną „Alga“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai parengtą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, esant reikalui pertvarkyti pastatytą statinį taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, o per nustatytą terminą atsakovei neatlikus nurodytų veiksmų, įpareigoti UAB koncerną „Alga“ per 6 mėnesius savo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir projektuotojo UAB „Empower-Fidelitas“ lėšomis nugriauti statinį bei sutvarkyti statybvietę. Tuo tarpu atsakovė UAB koncernas „Alga“ ieškinio tenkinimo atveju prašo nustatyti 12 mėnesių terminą projektinei dokumentacijai parengti ir naujam statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Šie klausimai nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
75. SĮ 33 straipsnio 2 dalies taikymo atveju teismas turi išsiaiškinti, koks terminas turėtų būti tinkamas Statybos projekto trūkumams pašalinti ir naujam statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Taip pat teismas turi aptarti ir nustatyti, kaip bus šalinami statybos padariniai tuo atveju, jeigu Statytojui nepavyktų per teismo nustatytą terminą gauti statybą leidžiantį dokumentą.
76. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, sprendžiant statinio, pastatyto pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, padarinių šalinimo klausimą, turi būti nustatyti kalti dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenys, kurių lėšomis turi būti nugriautas neteisėtai pastatytas statinys, jų atsakomybės laipsnis ir sprendžiama dėl proporcingos statybos padarinių naštos paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020). Taigi nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta visų trijų atsakovių – statytojos UAB koncerno „Alga“, projektuotojo UAB „Empower-Fidelitas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos – kaltė ir atsakomybės laipsnis dėl neteisėtai pastatyto radijo ryšio bokšto.
77. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, koks terminas būtų protingas statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniams pašalinti, taip pat nenustatinėjo kaltų dėl neteisėtai išduoto Statybos leidimo asmenų, jų atsakomybės laipsnio, t. y. nenustatė faktinių aplinkybių, reikšmingų taikant ginčo santykį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, bylos dalis dėl šių ieškinio reikalavimų perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Šalių ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes visa apimtimi pirmą kartą nustačius apeliacinės instancijos teisme, būtų pažeista proceso dalyvių teisė į apeliaciją.
Dėl procesinės bylos baigties
78. Apibendrinus išdėstytus motyvus, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas, panaikintinas, ieškinio reikalavimas Statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu tenkintinas, o ieškinio dalis dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
79. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimą.
Patenkinti ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinio reikalavimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 21 d. išduoto statybos leidimo Nr. LSNS-01-180621-00794 pripažinimo negaliojančiu.
Pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 21 d. išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-01-180621-00794.
Ieškinio dalį dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.