Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas padaręs nusikalstamas veikas ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį (2022 m. gruodžio 12 d. epizodas) – terminuotu laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 242 straipsnį (2023 m. sausio 31 d. epizodas) – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Civilinės ieškovės – Lietuvos kalėjimų tarnybos pareikštas civilinis ieškinys 1250 (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties) Eur sumai tenkintas visiškai, šią sumą išieškant iš V. V..

Iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo nuspręsta palikti laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. V. turtui – piniginėms lėšoms, esančioms AB ,,Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 1 250 Eur sumai, visiškai apribojant nuosavybės teisę, leidžiant laisvai disponuoti 50 Eur suma, turto saugotoju paskiriant AB ,,Swedbank“ banką.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš V. V. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. V. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. gruodžio 12 d., atlikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę atviro tipo laisvės atėmimo vietoje Alytaus kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. atvirojoje kolonijoje Alytaus pataisos namuose) (duomenys neskelbtini), ir, vadovaujantis Alytaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 1-268 patvirtintomis „Nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos ar atliekančių bausmę atvirojoje kolonijoje ir gyvenančių pataisos namams priklausančiose gyvenamosiose patalpose, esančiose pataisos namų teritorijoje, elgesio taisyklėmis“, būdamas 12 val. 20 min. išleistas į parduotuves „M.“ (duomenys neskelbtini) arba „R.“ (duomenys neskelbtini), nustatytu laiku – 13 val. 20 min. be pateisinamos priežasties į pataisos įstaigą negrįžo, o 2023 m. sausio 24 d. 19 val. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

2. Be to, V. V. nuteistas už tai, kad 2023 m. sausio 31 d., atlikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę atviro tipo laisvės atėmimo vietoje Alytaus kalėjime, (duomenys neskelbtini), ir, vadovaujantis Alytaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 1-268 patvirtintomis „Nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos ar atliekančių bausmę atvirojoje kolonijoje ir gyvenančių pataisos namams priklausančiose gyvenamosiose patalpose, esančiose pataisos namų teritorijoje, elgesio taisyklėmis“, taikant elektroninio stebėjimo priemones (elektroninio stebėjimo įrenginį Nr. D22H2M7K, D21A6UIM) 12 val. 10 min. išleistas į parduotuves „M.“ (duomenys neskelbtini) arba „R.“ (duomenys neskelbtini), nustatytu laiku – 13 val. 10 min. be pateisinamos priežasties į pataisos įstaigą negrįžo, o 2023 m. vasario 21 d. 13 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje, (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos skyriaus pareigūnų.

3. Be to, V. V. nuteistas už tai, kad 2023 m. sausio 31 d. apie 12 val. 23 min., būdamas šalia parduotuvės „R.“, (duomenys neskelbtini), kartu su nenustatytu asmeniu, panaudojant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą įrankį, sulaužė 2023 m. sausio 26 d. sudarytu susitarimu Nr. SV-18-589 ,,Dėl elektroninio stebėjimo įrangos priskyrimo ir tinkamo jos naudojimo“ jam patikėtą Lietuvos Kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui priklausantį elektroninį dviejų dalių stebėjimo įrenginį Nr. D22H2M7K, D21A6UIM, kurio vertė 1250 Eur, tokiu būdu sugadino svetimą turtą, padarydamas Lietuvos kalėjimų tarnybai 1250 Eur turtinę žalą.

4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinamojo V. V. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės įrodytos paties kaltinamojo prisipažinimu, nuosprendyje aprašytais rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina, jog V. V. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 242 straipsnyje ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad V. V. teisiamas ketvirtą kartą, jo teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, bausmės atlikimo įstaigos administracijos charakterizuojamas patenkinamai. Šiuo metu V. V. teisiamas už veikas, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Įvertino V. V. atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sunkinančią aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Konstatavo, jog V. V. nusikalto neatliktos bausmės metu, jis laikytinas recidyvistu ir tai rodo, jog V. V. yra linkęs nusikalsti ir nelinkęs taisytis laisvėje, todėl V. V. skyrė laisvės atėmimo bausmę. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Taip pat tenkino ieškovės Lietuvos kalėjimų tarnybos pareikštą 1250 Eur civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

5. V. V. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Skunde nurodo, jog teismas skundžiamu nuosprendžiu paskyrė pernelyg griežtą bausmę už BK 242 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas. Pabrėžė, jog abu epizodai yra vienodi, tai yra, nustatytu laiku negrįžo į įkalinimo vietą, tačiau bausmės skirtingos, nors pagal pirmą epizodą negrįžimo laikas buvo daug ilgesnis, nei antru atveju, tačiau už antrą epizodą paskirta griežtesnė bausmė. Nurodo, kad tuo metu buvo abstinencijos būsenoje, todėl blaiviai nemąstė apie pasekmes. Mano, kad priklausomus žmones nuo narkotinių medžiagų reikia gydyti, o ne skirti jiems itin griežtas laisvės atėmimo bausmes. Atkreipė dėmesį, kad pagal BK 187 straipsnio 1 dalį teismas paskyrė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir pritaikė laikiną nuosavybės teisių apribojimą, dėl ko per mėnesį gali disponuoti tik 50 Eur suma iš savo sąskaitos. Teigia, kad 50 Eur per mėnesį neužtenka net higienos priemonėms įsigyti. Prašo teismo teisybės ir skirti teisingą bausmę, ją sušvelninti, kadangi paskirtoji yra labai griežta.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, advokato išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepriteisti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos BPK 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

8. Nuteistasis V. V., neginčydamas jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo, skunde nesutinka su jam paskirta bausme, prašo ją švelninti, taip pat nurodo, kad pritaikius laikiną nuosavybės teisės apribojimą jam leidžiama disponuoti 50 Eur suma yra per maža, todėl prašo ją padidinti. Atsižvelgiant į tai ir nenustačius byloje padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

9. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus aplinkybių, teikiančių pagrindą skundą tenkinti ir švelninti nuteistajam skirtą bausmę ar didinti leidžiamos disponuoti sumos dydį, nenustatė.

10. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

11. Teismas bausmę skiria vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nurodytais BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

12. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Aptartų baudžiamojo įstatymo normų kontekste būtina pažymėti, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

13. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. birželio 22 d. nuosprendžiu V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 242 straipsnyje (dvi veikos) ir BK 187 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamasis įstatymas už BK 242 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką numato alternatyvias bausmes: baudą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų, už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – viešuosius darbus, arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

14. Bylos duomenys patvirtina, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad V. V. šiuo metu teisiamas už tris nusikalstamas veikas, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), atitinkamai įvertino jo kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nusikalstamų veikų stadiją (veikos baigtos). Bausmės skyrimui neabejotinai aktualu ir nuteistojo asmenybės vertinimas, ką nagrinėjamu atveju itin atidžiai išanalizavo apylinkės teismas konstatuodamas, kad V. V. praeityje ne kartą teistas, jo teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, bausmės atlikimo įstaigos administracijos charakterizuojamas patenkinamai. Įvertino tai, kad V. V. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad jo veikoje yra nusikaltimų recidyvas, o jis yra recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apylinkės teismas atkreipė dėmesį, kad V. V. nusikalto neatliktos bausmės metu, jis laikytinas recidyvistu ir tai rodo, jog V. V. tinkamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, toliau elgiasi nusikalstamai, išdėstytos aplinkybės rodo, jog V. V. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, anksčiau jam paskirtos bausmės savo tikslų nepasiekė, t. y. jo nepataisė, ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų nusikaltimų darymo. Įvertinęs šias aplinkybes, apylinkės teismas padarė išvadą, jog bausmės tikslai jam gali būti pasiekti už padarytas nusikalstamas veikas paskiriant griežčiausias bausmes numatytas straipsnių sankcijose: pagal BK 242 straipsnį (2022 m. gruodžio 12 d. epizodas) – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 242 straipsnį (2023 m. sausio 31 d. epizodas) – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams. Paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios iš bausmių pridedant po dalį švelnesnių bausmių, ir V. V. paskirta subendrinta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo. Be to, nuteistasis savo kaltę pripažino visiškai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu, ir paskyrė galutinę bausmę – 1 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo. Teisėjų kolegija, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. V. paskirtą bausmę neturi pagrindo vertinti kaip aiškiai per griežtą ar neteisingą bausmę.

15. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo parinkta bausme ir jos dydžiu. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad šis teistumas V. V. nėra pirmasis. Nors nuteistasis yra gana jauno amžiaus (30 metų), tačiau teisiamas jau 19 kartą, dominuoja nusikalstamų veikų pakartotinumas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, pirmas teistumas fiksuojamas 16 metų amžiaus. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, jo atžvilgiu yra užvestos ir kitos baudžiamosios bylos, be to, daugybę kartų baustas už administracinius nusižengimus. Iš to, kas išdėstyta, yra akivaizdu, jog nuteistasis iš ankstesnių teistumų nepasimokė, skundžiamas nuosprendis patvirtina, kad nusikalstamos veikos daromos net būnant laikinai išleistam iš pataisos įstaigos. Apeliantas turėdamas kalėjimo administracijos pasitikėjimą bei žinodamas apie iš jo reikalaujamą elgesį, tiek apie gresiančią atsakomybę, pats pasirinko teisei priešingą veiką, tai yra nustatytu laiku be pateisinamos priežasties net du kartus nesugrįžo į pataisos įstaigą. Dar labiau, nuteistasis pasišalinęs iš bausmės atlikimo vietos ir siekdamas, kad jis nebūtų stebimas, sugadino elektroninio stebėjimo įrenginį (apykoję). Taigi, būdamas jau eilę kartų teistas ir puikiai suvokdamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, apeliantas pasirinko ir toliau veikti nusikalstamai. Aptartos aplinkybės yra nepalankios nuteistajam, jį charakterizuoja išimtinai neigiamai ir tuo pačiu leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad švelnesnės nei laisvės atėmimo bausmės skyrimas neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties bei nuo naujų nusikaltimų darymo nuteistojo nesulaikytų. Akivaizdu, kad nuteistajam V. V. tiek bausmės rūšies, tiek jos dydžio parinkimą lėmė jo paties veiksmai, tai yra išvadų iš ankstesnių teistumų nedarymas.

16. Nesutikdamas su jam paskirta bausme, V. V. apeliaciniame skunde iš esmės apeliuoja į tai, kad už tapačias BK 242 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas nepagrįstai paskirtos skirtingos bausmės, tuo tarpu pasekmių dėl padarytų nusikalstamų veikų neįvertino, kadangi tuo metu buvo abstinencijos būsenoje. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs šiuos skundo argumentus juos atmeta kaip nepagrįstus. Tokie deklaratyvūs nuteistojo pasiteisinimai nėra pagrindas bausmės švelninimui. Atkreiptinas dėmesys, kad priešingai apelianto skundo argumentams, skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 242 straipsnyje apylinkės teismas baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė. Bylos duomenys patvirtina, jog apylinkės teismas įvertinęs tai, kad antruoju epizodu (2023 m. sausio 31 d.) V. V. būdamas laikinai išleistas iš įkalinimo vietos jau antrą kartą be svarbios priežasties nustatytu laiku į ją nesugrįžo, akivaizdu, jog pirmu atveju buvo informuotas apie padarytos veikos pasekmes, tačiau piktybiškai ignoruodamas nustatytas elgesio taisykles, padarė analogišką veiką, dėl ko visiškai pagrįstai bausmės dydis parinktas didesnis (9 mėnesiai laisvės atėmimo), nei pirmu epizodu (6 mėnesiai laisvės atėmimo). Apygardos teismas pritardamas apylinkės teismo parinktiems bausmės dydžiams konstatuoja, jog šiuo atveju bausmė yra proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nuteistojo asmenybės pavojingumui.

17. Esant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumai konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. V., bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė teisingai, atsižvelgė į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnio nuostatas dėl bausmės skyrimo esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį ir tikslus. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta galutinė bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, neteisinga ir neproporcinga nuteistojo nusikalstamiems veiksmams. Nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo bei bendrinimo taisyklės pažeistos nebuvo. Tai, kad paskirta galutinė subendrinta bausmė netenkina subjektyvių apelianto lūkesčių, neįpareigoja teismo išskirtinai švelninti nuteistojo teisinę padėtį, tuo labiau bausmės už padarytas nusikalstamas veikas skiriamos individualizuotai, įvertinus konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumą.

18. Pateiktu skundu apeliantas taip pat nesutinka dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo jo piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitoje ir jam nustatyta leidžiama disponuoti 50 Eur suma, teigia, kad ji yra per maža, todėl prašo šią sumą padidinti. Visgi, konkrečių aplinkybių, duomenų dėl ko ši suma turėtų būti padidinta nenurodo, išskyrus tai, kad ji per maža asmeninių poreikių tenkinimui. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apelianto asmenybę charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad pagrindo tenkinti tokį nuteistojo prašymą nėra. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, spęsdamas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo tolesnio taikymo, apylinkės teismas atsižvelgė ne tik į tai, kad būtų užtikrintas Lietuvos kalėjimų tarnybos pareikštas 1250 Eur civilinis ieškinys, bet ir įvertino, ar laikinai apribojus nuosavybės teisę nebus neproporcingai pažeistos asmens, kuriam taikoma ši procesinė prievartos priemonė, teisės bei teisėti interesai. Atsižvelgęs į tai, apylinkės teismas padarė išvadą, jog V. V. turi būti palikta galimybė disponuoti lėšomis, reikalingomis būtiniems kasdieniniams poreikiams tenkinti, todėl V. V. leista disponuoti 50 Eur suma per mėnesį. Nuteistojo skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad tokio dydžio pinigų suma leis užtikrinti nuteistojo poreikius bei atitiks šalių interesų pusiausvyrą. Šiame kontekste svarbu pažymėti tai, kad V. V. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, kur jo būtiniausi buitiniai poreikiai yra užtikrinami iš valstybės biudžeto. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnis aiškiai reglamentuoja arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų buities poreikių užtikrinimo sąlygas, tai yra nuteistiesiems užtikrinamos Lietuvos Respublikos higienos normas atitinkančios gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos: nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė; nuteistieji dėvi savo drabužius ir avi savo avalynę, o jeigu jų neturi, teisingumo ministro nustatyta tvarka yra nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną; neturintys lėšų asmens higienos reikmenims įsigyti arba jų turintys nepakankamai, šiais reikmenimis teisingumo ministro nustatyta tvarka aprūpinami nemokamai; nuteistiesiems tiekiamas maistas turi atitikti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas ir, kiek tai įmanoma, – jų religinius įsitikinimus; maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Taigi, nuteistojo skunde dėstomi deklaratyvūs teiginiai apie tai, kad jam nepakanka 50 Eur sumos asmeninių poreikių tenkinimui vertintini kritiškai ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje, bei leisti disponuoti didesne negu nuosprendyje nurodyta pinigų suma.

19. Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo skundas atmetamas.

20. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, gauta 2023 m. rugsėjo 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-14050. Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį V. V. sudaro 80 Eur, kurios priteistinos valstybės naudai iš nuteistojo.

21. BK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šią imperatyvią normą, gynėją nuteistajam apeliacinės instancijos teisme privaloma paskirti, jeigu nuteistasis nėra pasirinkęs savo gynėjo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016). Nagrinėjamu atveju byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal nuteistojo skundą ir jo skundas atmetamas. Byla nėra didelės apimties (3 tomai), apeliacine tvarka išnagrinėta vieno posėdžio metu, kuris truko tik 12 minučių, neatliekant įrodymų tyrimo, apsiribota baigiamosioms kalbomis, nuteistasis šiuo metu atlieka kitu nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir tai, kad antrinė teisinė pagalba V. V. buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš V. V. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.