- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-17
- Bylos Nr.
- 2-13832-1089/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08812-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Ieškovas
- D. S., A. S.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės, sodininkų bendrijos „Ąžuolas 2“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. S. ir A. S. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, sodininkų bendrijai „Ąžuolas 2“ dėl pažeistų žemės sklypo savininkų teisių gynimo, sklypo ribų nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovai D. S. ir A. S., patikslinę savo reikalavimu, prašo: 1) įpareigoti atsakoves Vilniaus miesto savivaldybę ir sodininkų bendriją (toliau – SB) „Ąžuolas 2“ nutraukti neteisėtai užvaldytos ieškovų sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, esančios tarp (duomenys neskelbtini), eksploataciją (naudojimą); 2) nustatyti ieškovų žemės sklypo, kad. Nr(duomenys neskelbtini), ribas pagal A. M. 2021 m. vasario 26 d. parengtą sklypo planą (I t., b. l. 26–37). Šiuos reikalavimus ieškovai grindžia remdamiesi tokiais esminiais argumentais ir aplinkybėmis:
1.1. Ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,25 ha ploto žemės sklypas, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šį sklypą ieškovai įsigijo pagal Vilniaus rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 28 d. potvarkį. Žemės sklypo ribų planą parengė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Alidadė“, o S. Orvydo įmonė „Sadūna“ pamatavo sklypą, paženklino jo ribas vietoje. Ieškovų išpirktame sklype kelio ar gatvės dalies nebuvo ir negalėjo būti. To nebuvo nurodyta nei žemės įkainojimo akte, nei UAB „Alidadė“ parengtame plane. Jau po to, kai ieškovai įsigijo sklypą (2000–2005 metais), gretimo sklypo savininkas be ieškovų leidimo ir sutikimo išilgai sklypo suformavo pravažiavimą (kelią). Šis kelias nebuvo pažymėtas nei (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte, nei Vilniaus miesto savivaldybės Teritorijų planavimo 2005, 2011 m. suvestiniuose skaitmeniniuose žemėlapiuose.
1.2. Mickūnų apylinkės agrarinės reformos tarnybai atsisakius pasirašyti UAB „Alidadė“ parengtą sklypo ribų planą, ieškovai kreipėsi į teismą ir Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 14 d. sprendimu patvirtino sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, remdamasis sklypo ribų planu, kuriame eismo jungtis tarp dabartinių (duomenys neskelbtini) gatvių, einanti per ieškovų sklypą, nebuvo pažymėta ir neegzistavo natūroje. Vadovaujantis teismo sprendimu, UAB „Baltijos matavimų organizacija“ pakoregavo UAB „Alidadė“ suformuoto sklypo plotą, nekeičiant sklypo konfigūracijos ir lokalizacijos. Privatizuojant sklypą, kelio, einančio per sklypą, nebuvo, jis taip pat nebuvo užfiksuotas teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl to UAB „Baltijos matavimų organizacija“ teisėtai laikė, kad ieškovai yra faktiškai egzistuojančio pravažiavimo savininkai.
1.3. Situacija, kad ieškovų žemės sklype yra fiksuojama (duomenys neskelbtini) gatvės dalis, susiklostė dėl to, kad į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę gatvių geografinės ašys buvo įvestos ignoruojant Vilniaus raj. valdybos 1992 m. rugsėjo 28 d. potvarkį Nr. 1333p, Vilniaus apskrities administracijos viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3266-41 patvirtintą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės, prijungtos prie Vilniaus miesto teritorijos, žemėtvarkos projektą. Pažymėtina, kad ieškovų žemės sklype nėra įregistruoto kelio ar gatvės su numeriu, pavadinimu, ilgiu, pločiu ir koordinatėmis (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalis).
1.4. Ieškovų kaimynams ir atsakovei SB „Ąžuolas 2“ nepavykus įteisinti kelio servituto, einančio per ieškovų sklypą, buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybę, kad būtų kreiptasi į teismą su ieškiniu dėl ieškovų sklypo kadastrinių matavimų panaikinimo, jog būtų galima performuoti sklypą ir įteisinti eismo jungtį tarp (duomenys neskelbtini) gatvių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1765-819/2014 ieškovų sklypo kadastriniai matavimai buvo panaikinti. Tačiau bylą pagal savivaldybės ieškinį nagrinėję teismai nesiaiškino, ar tada, kai ieškovai įgijo sklypą, buvo registruotas ginčo kelias, ar jis buvo įteisintas. Teismai taip pat nenustatė kelio kategorijos, sankasos viršūnės ploto, techninių reikalavimų (Lietuvos Respublikos 1992 m. spalio 22 d. nutarimu patvirtinti Laikinieji nurodymai). Taigi byloje dėl kadastrinių matavimų panaikinimo nebuvo nustatyta faktinė ieškovų sklypo riba, aplinkybės, susijusios su kelio buvimu, įteisinimu ir registravimu. O tai reiškia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimas prieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 14 d. sprendimui ir šio teismo išvadoms dėl 1995 metų sklypo plano.
1.5. Panaikinus sklypo kadastrinius matavimus, ieškovai siekia sklypo ribas nustatyti iš naujo. Ieškovų sklypas apsuptas kelių, jam nėra nustatytas kelio servitutas. Be to, atsakovės SB „Ąžuolas 2“ gyventojai turi galimybę naudotis papildomu išvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės per (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) gatvę. Taigi nėra jokio poreikio, kad kelias (gatvė) turi eiti per ieškovų sklypo vidurį. Juolab, kad tai pažeistų ieškovų nuosavybės teises, prieštarautų Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 14 d. sprendimui. Dėl to ieškovų sklypo ribos turėtų būti nustatytos pagal naują planą, parengtą A. M.. Patvirtinus šį planą bus išlaikyta visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, kuo mažiau apribotos ginčo šalių teisės.
1.6. Įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimui, Vilniaus miesto savivaldybė, tenkindama atsakovės SB „Ąžuolas 2“ suinteresuotų asmenų pageidavimus, neteisėtai nuo 2016 m. balandžio 7 d. užvaldė dalį (0,03 ha ploto) ieškovų sklypo dalį ir suteikė kitiems asmenims teisę juo naudotis. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė ar atsakovė SB „Ąžuolas 2“ bei kaimynai pasisavino ir suniokojo įvairaus ieškovams priklausančio turto: pasisavino juodžemį, pertvarkė dalies sklypo reljefą, išgriovė vartus ir dalį tvoros, išpjovė medžius ir kt. Savivaldybės administracijos darbuotojai ir jų iškviesti policijos pareigūnai be realaus pagrindo ir neteisėtai surašė ieškovams keturis administracinių nusižengimų protokolus. Aplinkybę, kad ieškovų sklypo vartai ir tvora buvo nugriauti neteisėtai, pripažino Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-1535-833/2017 priimtu sprendimu. Nors ieškovų žemės sklypo kadastriniai matavimai ir buvo panaikinti, tačiau tai nepanaikino ieškovų nuosavybės teisės ir nesudarė pagrindo atsakovėms pažeisti ieškovų nuosavybės teises.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį prašo ieškinio netenkinti (II t., b. l. 19–27). Savo poziciją atsakovė grindžia remdamasi tokiais esminiais atsikirtimais:
2.1. (duomenys neskelbtini) gatvė Vilniaus miesto yra įregistruota nuo 2003 m. rugpjūčio 5 d. Registracija atlikta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. 01A-41-25 ir (duomenys neskelbtini) schemos pagrindu. (duomenys neskelbtini) gatvė suformuota 1975–1980 m., kai kūrėsi šalia (duomenys neskelbtini) gatvės esančios sodininkų bendrijos. Tą patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2012 m. sausio 27 d. raštas Nr. A51-5449-(2.15.21-MP2), LTSR Ministrų tarybos 1986 m. birželio 30 d. potvarkis Nr. 258p. Vilniaus miesto LDT Vykdomojo komiteto 1986 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 336 „Dėl sklypų skyrimo įmonėms, įstaigoms, organizacijoms“ patvirtintas Lietuvos aklųjų draugijos Vilniaus gamybinio mokymo kombinato kolektyvinio sodo „Ąžuolas“ Naujojoje Vilnioje išplėtimo projektas.
2.2. Dėl ieškovų sklypo kadastrinių matavimų atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė į teismą kreipėsi, nes, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2049-623/2008, pagrindu formuojant ieškovams priklausantį žemės sklypą, į sklypo plotą buvo įtraukta (duomenys neskelbtini)gatvės dalis. Apie šias aplinkybes atsakovę informavo ne tik Vilniaus apygardos prokuratūra 2012 m. birželio 11 d. raštu Nr. 1.10-8571, bet ir SB „Ąžuolas 2“ gyventojai 2013 m. vasario 22 d. ir 2013 m. balandžio 12 d. raštais, kuriuose pranešė, kad ieškovas šioje byloje D. S. savavališkai užtvėrė (duomenys neskelbtini) gatvę. Reikalavimas dėl ieškovų žemės sklypo kadastrinių matavimų buvo patenkintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1765-819/2014. Šio sprendimo pagrindu ieškovų buvo prašoma pašalinti kelio užtvarus iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Ieškovams to nepadarius, tai buvo padaryta 2016 m. balandžio 7 d.
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1424 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašas, į kurį yra įtraukta ir (duomenys neskelbtini) gatvė. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. A30-2086/1/(2.1.22E-TD2) patvirtintas kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti. O žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti yra įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre (kad. Nr. 0101/0151:1257).
2.4. Ieškovų nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė būtų neteisėtai užvaldžiusi jiems priklausantį žemės sklypą. Būtent ieškovai buvo neteisėtai užvaldę savivaldybei priklausančią (duomenys neskelbtini) gatvės dalį, buvo ją užtvėrę. Dėl to savivaldybė ir buvo priversta kreiptis į teismą, kad apgintų pažeistas valstybės ir kitų asmenų teises, vėliau šalinti ieškovų padarytas kliūtis, apribojusias kitiems asmenims galimybes naudoti gatve.
2.5. Aplinkybę, kad ginčo kelias buvo tada, kai ieškovai įsigijo žemės sklypą, nustatė ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1765-819/2014. Ieškovų teiginį, kad gatvė eina tik iki jų sklypo, paneigia Lietuvos Respublikos adresų registro žemėlapiai, iš kurių matyti, kad gatvės geografinė ašis prasideda ties sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve ir baigiasi ties sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve. Pagal kartu su ieškiniu pateiktą A. M. parengtą sklypo planą į ieškovų sklypo plotą vėlgi papuola dalis (duomenys neskelbtini)gatvės. O tai reiškia, kad ieškovų reikalavimas nustatyti jiems priklausančio žemės sklypo ribas yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė SB „Ąžuolas 2“ atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (II t., b. l. 98–101). Savo poziciją atsakovė grindžia remdamasi tokiais esminiais atsikirtimais:
3.1. Ieškovas D. S. dešimtmetį laikė užgrobęs ir užvaldęs Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios (duomenys neskelbtini) gatvės dalį. Šios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1765-819/2014. Nurodytas sprendimas yra įsiteisėjęs ir jame nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią.
3.2. Teikdami teismui tvirtinti naujus kadastrinius matavimus, ieškovai neigia prejudicinę galią turinčias aplinkybes ir vėl prašo patvirtinti sklypo kadastrinius matavimus, įtraukdami į sklypą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios (duomenys neskelbtini) gatvės dalį.
3.3. Nuo 2010 metų dėl savavališkų ieškovų veiksmų kitų asmenų galimybės naudotis (duomenys neskelbtini) gatve buvo apribotos (kelio dalis buvo užversta žemėmis, ant kelio užridenti akmenys, užtvertas pravažiavimas). Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės veiksmai šalinant tokias kliūtis, prižiūrint gatvę negali būti laikomi neteisėtais.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį teigia, kad su ieškovų reikalavimais nesutinka (II t., b. l. 94–97). Trečiasis asmuo nurodo tokius esminius teiginius:
4.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1765-819/2014 buvo panaikinti ieškovams priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, nes į sklypo ribas nepagrįstai buvo įmatuota (duomenys neskelbtini) gatvės dalis. Be to, ieškovai buvo neteisėtai užvaldę šios gatvės dalį, trukdė kitiems asmenims ja važiuoti, eiti. Ieškovai ignoruoja šias aplinkybes ir, nepateikdami naujų įrodymų, be pagrindo prašo atsakoves nutraukti neteisėtai užvaldytos ieškovų žemės sklypo dalies naudojimą. Taip pat ieškovai neatsižvelgia į tai, kad A. M. parengtame žemės sklypo plane pakartotinai įmatuota (duomenys neskelbtini) gatvės dalis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
5. Nagrinėjamu atveju ieškovai D. S. ir A. S. pareiškė du savarankiškus reikalavimus: 1) nustatyti ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnis); 2) apginti ieškovų nuosavybės teisę nuo atsakovių daromų pažeidimų (CK 4.98 straipsnis). Faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami šie reikalavimai, sudaro pagrindą išvadai, kad antrojo reikalavimo pagrįstumas tiesiogiai priklauso nuo pirmojo reikalavimo išsprendimo teisinio rezultato. Tokį vertinimą lemia faktas, kad esminis tarp bylos šalių kilusio ginčo aspektas, ar ieškovai pagrįstai siekia taip teisiškai įtvirtinti jiems priklausančio žemės sklypo ribas, kad į jas patektų ir ta žemės dalis, kurią atsakovės laiko (duomenys neskelbtini)gatvės dalimi bei atitinkamai naudoja kaip gatvę.
Ar ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos gali būti nustatytos pagal A. M. parengtą planą?
6. Byloje nėra ginčo ir tą pagrindžia Nekilnojamojo turto registro duomenys, jog ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,25 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 38). Nuosavybės teises į žemės sklypą ieškovai įgijo, kai Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2049-623/2008 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-262/2009 patvirtino, kad tarp ieškovų ir Lietuvos Respublikos buvo sudaryta sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Žemės sklypo ribos buvo aprašytos ir nustatytos pagal UAB „Baltijos matavimų organizacija“ atliktus matavimus ir parengtą sklypo planą, kurie 2010 m. balandžio 15 d. ir 2010 m. liepos 27 d. buvo suderinti su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Šie matavimai, patenkinus atsakovės šioje byloje Vilniaus miesto savivaldybės pareikštą ieškinį, buvo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1765-819/2014, kuris buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-86-603/2016. Taigi šiuo metu ieškovų žemės sklypo ribos teisiškai nėra įtvirtintos.
7. Ginčo situacija yra išskirtinė tuo aspektu, kad pagrindinės teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės yra nustatytos kitose bylose, kuriose dalyvavo šios bylos šalys, priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais.
8. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-378/2021, 34 punktas).
9. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatytos tokios šioje byloje reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios kvalifikuotinos kaip prejudiciniai faktai:
9.1. UAB „Baltijos matavimų organizacija“, rengdama ieškovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, į sklypo ribas įtraukė dalį (duomenys neskelbtini)gatvės. Tai yra, pagal anksčiau galiojusius sklypo kadastrinius matavimus per sklypą ėjo (duomenys neskelbtini) gatvė. Šios faktinės aplinkybės buvo konstatuotos ne tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1765-819/2014. Tai nustatyta ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-550-560/2013, kurioje nagrinėtas ieškovams šioje byloje pareikštas reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo bei pripažinta, kad ieškovams priklausantį sklypą kerta (duomenys neskelbtini) gatvė.
9.2. Kelias (duomenys neskelbtini) gatvės vietoje buvo suformuotas 1975–1980 metais kaip viešas privažiavimas prie kuriamos SB „Ąžuolas“ iš rytinės pusės ir pastaroji aplinkybė nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1765-819/2014 (žr. sprendimo 8 lapo antrą pastraipą, 11 lapo antrą pastraipą). Taigi kelias dabartinės (duomenys neskelbtini) gatvės vietoje, einantis per tą žemės sklypo dalį, kuri buvo įtraukta į ieškovų sklypo ribas pagal UAB „Baltijos matavimų organizacija“ parengtus matavimus, faktiškai egzistavo iki 1992 m. rugsėjo 28 d., kai buvo priimtas Vilniaus rajono valdybos Nr. 1333p potvarkis leisti ieškovui įsigyti ginčo žemės sklypą. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. 01A-41-25 „Dėl Vilniaus miesto sodininkų bendrijų gatvių pavadinimų“ ir (duomenys neskelbtini) gatvių schemos pagrindu keliui kaip miesto gatvei (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas buvo suteiktas ir gatvė registruota Lietuvos Respublikos adresų registre nuo 2003 m. liepos 2 d.
9.3. Ieškovai nuosavybės teisių į (duomenys neskelbtini) gatvės dalį, kuri buvo įtraukta į ieškovų sklypo ribas pagal UAB „Baltijos matavimų organizacija“ parengtus matavimus, nėra įgiję. Ši išvada suformuluota ne tik Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-550-560/2013 (žr. nutarties 7 lapo antrą pastraipą), bet ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1765-819/2014 (žr. sprendimo 12 lapo pirmą pastraipą).
9.4. Kelias, kuriuo eina (duomenys neskelbtini) gatvė, negali būti priskirtas ieškovų žemės sklypui, nes kitaip ieškovų nuosavybei be teisėto pagrindo būtų perleistas viešosios nuosavybės objektas. Būtent ši aplinkybė ir buvo priežastis, dėl kurios Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1765-819/2014 panaikino ieškovų žemės sklypo kadastrinius matavimus, atliktus UAB „Baltijos matavimų organizacija“.
10. Nurodytos teismų išvados ir įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose nustatytos faktinės aplinkybės dėl (duomenys neskelbtini) gatvės trasos, teisinio statuso yra vienareikšmės, nuoseklios ir jų nepaneigia jokie kiti įrodymai. Dėl ieškovų argumento, kad jų sklypo faktinė riba turėtų būti besąlygiškai nustatoma remiantis Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2049-623/2008 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-262/2009 suformuluotomis išvadomis dėl UAB „Alidadė“ 1995 m. parengto plano teisinės reikšmės, buvo pasisakyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1765-819/2014 (žr. sprendimo 12 lapo pirmą pastraipą). Pastarojo apylinkės teismo priimto sprendimo motyvai buvo pripažinti pagrįstais Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi Nr. 2A-86-603/2016, kuria atmestas ieškovų šioje byloje apeliacinis skundas. Papildant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimo motyvus, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 13 d. nutartyje pasisakyta, kad 1995 m. UAB „Alidadė“ parengtas žemės sklypo planas yra neišsamus, nesuderintas įstatymų nustatyta tvarka, ir juo remiantis negalima nustatyti ieškovų žemės sklypo buvimo vietos. Todėl ieškovai be pagrindo pakartotinai teigia, kad jų žemės sklypo konfigūracija ir vieta Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 14 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartimi buvo įteisinta pagal UAB „Alidadė“ planą.
11. Nurodyti prejudiciniai faktai, be kita ko, paneigia ieškovų teiginius, kad kelias, įmatuotas į ieškovų žemės sklypą pagal UAB „Baltijos matavimų organizacija“ atliktus matavimus, (duomenys neskelbtini) gatvės vietoje buvo suformuotas neteisėtai trečiųjų asmenų 2000–2005 metais, t. y. iki ieškovai tapo faktiniais sklypo savininkais. Tokie ieškovų paaiškinimai prieštarauja ne tik objektyviems duomenims, nustatytiems įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, bet jų taip pat nepatvirtina jokie kiti įrodymai.
12. Kaip jau pasisakyta, šiuo metu ieškovams priklausančio žemės sklypo teisinės ribos nėra nustatytos ir jos neaiškios. Tačiau jos negali būti nustatytos remiantis ieškovų pateiktu A. M. 2021 m. vasario 26 d. parengtu sklypo planu (I t. b. l. 185). Iš šio plano turinio, sulyginus jį su UAB „Baltijos matavimų organizacija“ parengtu planu, akivaizdu, kad į ieškovų sklypą pakartotinai siekiama įtraukti kelią, kuris yra (duomenys neskelbtini) gatvės dalis ir priklauso atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei. Taigi ieškovų pateiktas sklypo ribų planas yra ydingas ir sklypo ribos pagal jo duomenis negali būti patvirtintos. Priešingu atveju būtų pažeistos imperatyvios viešosios teisės normos, nustatytos Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punkte, kurios numato, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės yra savivaldybių nuosavybė, o taip pat pažeistos išimtinės atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės.
13. Kiek tai susiję su (duomenys neskelbtini) gatvės statusu, faktine padėtimi ir vieta, byloje pateikti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad 2018 m. kovo 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1424 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašas, į kurį įtraukta ir (duomenys neskelbtini) gatvė (II t., b. l. 65–68). Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. A30-2086/1/(2.1.22E-TD2) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ buvo patvirtintas 4 361 kv. m kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo žemės sklypas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti (II t., b. l. 28–31, 33–35). Šie duomenys rodo, kad po to, kai buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1765-819/2014, faktinė situacija pasikeitė toje apimtyje, jog (duomenys neskelbtini) gatvė suformuota kaip atskiras žemės sklypas ir įtraukta į Vilniaus miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalis). Be to, (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypo planas, ištrauka iš Vilniaus miesto skaitmeninio suvestinio žemėlapio ir Nekilnojamojo turto kadastro išrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gatvės trasa tiesiogiai kerta sklypą, kuris apibrėžtas A. M. 2021 m. vasario 26 d. parengtame sklypo plane (II t., b. l. 30, 32–33).
14. Ieškovų argumentai, kad, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1765-819/2014 nebuvo nustatyti duomenys apie (duomenys neskelbtini) gatvės kelio techninius parametrus, neanalizuota, ar kelias atitiko teisės aktuose nustatytus techninius reikalavimus, šioje byloje yra nereikšmingi. Tokius argumentus ieškovai turėjo išsakyti civilinės bylos Nr. 2-1765-819/2014 nagrinėjimo metu. Prejudicinio fakto, kad į jų žemės sklypo ribas, nustatytas pagal UAB „Baltijos matavimų organizacija“ atliktus matavimus, pateko atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei priklausantis vietinės reikšmės kelias, ieškovai nebegali ginčyti (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis).
15. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos negali būti nustatytos pagal A. M. parengtą planą. Ieškovai neturi teisės kaip jiems priklausančios žemės dalį įtraukti į sklypo ribas (duomenys neskelbtini) gatvės kelio dalį. Ieškovų argumentai dėl to, kad kiti sodininkų bendrijoje žemės sklypus ar kitą turtą turintys asmenys turi galimybę naudotis kitais keliais, yra nereikšmingi ir plačiau neaptariami. Tokios aplinkybės neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą, ar ieškovai pagrįstai į jiems priklausančio žemės sklypo ribas siekia įtraukti atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio sklypo dalį. Kaip nepagrįstas atmestinas ieškovų teiginys, kad žemės sklypo ribų nenustatymas pagal jų prašymą lemtų jų nuosavybės teisių pažeidimą toje apimtyje, jog sumažėtų sklypo plotas. Aplinkybės, ar ieškovų nuosavybės teisės yra pažeidžiamos, ar ne tiek, kiek tai susiję su tuo, ar ieškovai pagrįstai siekia įtraukti į jiems priklausančio žemės sklypo ribas vietinės reikšmės kelio dalį, nei šioje, nei kitose prieš tai aptartose civiline tvarka nagrinėtose bylose nėra ir nebuvo nustatinėtos.
16. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios proceso teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, kad pagal civiliniame procese galiojančius rungimosi ir dispozityvumo principus (CPK 12, 13 straipsniai) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2009).
17. Savo interesus ieškovai nusprendė ginti remdamiesi argumentais, kad pagal UAB „Baltijos matavimų organizacija“ atliktus matavimus į ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas nebuvo įtraukta (duomenys neskelbtini) gatvės kelio dalis, taip pat kad per anksčiau teisiškai įtvirtintą sklypą nėjo (duomenys neskelbtini) gatvė ir kad pastarosios dalis nepatektų į sklypo ribas, jeigu pastarosios būtų nustatytos pagal A. M. parengtą planą. Tai yra, reikalavimas dėl žemės sklypo ribų nustatymo faktiškai yra paremtas motyvais, kuriais neigiami įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyti prejudiciniai faktai. Be objektyvaus pagrindo neigdami teismų išvadas, ieškovai prisiėmė riziką, kad jų pareikštas reikalavimas bus atmestas kaip nepagrįstas vien dėl tokios priežasties.
Ar atsakovės Vilniaus miesto savivaldybė ir SB „Ąžuolas2“ pažeidžia ieškovų nuosavybės teises?
18. CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys. Remdamasis CK 4.98 straipsniu savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis).
19. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, yra nurodęs, jog ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018, 27 punktas).
20. Ieškovai teigia, kad atsakovės Vilniaus miesto savivaldybė ir SB „Ąžuolas2“ pažeidžia jiems priklausančio žemės sklypo nuosavybės teises tokiais veiksmais: žemės sklype stumdė žemes, demontavo ir išsivežė tvoros stulpus, metalinius vartus, dalį tvoros vielos, išvartė avilius, supjaustė rastus ir juos perkrovė, sukrovė žemes, išpjovė medžius. Kitaip tariant, ieškovų nuomone, jų nuosavybės teises pažeidžia atsakovių atlikti veiksmai, kuriais siekta užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) gatvės kelio dalis, patekusi į ieškovų sklypo ribas pagal UAB „Baltijos matavimų organizacija“ atliktus matavimus, būtų tinkama eksploatuoti ir naudoti, būtų pašalintos eismo kliūtys, sudarytos ieškovų.
21. Į bylą ieškovų pateikti įvairūs rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tarp jų ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, dalies atsakovės SB „Ąžuolas2“ valdomos teritorijos gyventojų yra kilę konfliktai dėl naudojimosi (duomenys neskelbtini) gatve (I t., b. l. 93–120, 130–179). Tai yra, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1765-819/2014 įsiteisėjimo organizavo ir vykdė ieškovų įrengtų kliūčių (vartų, tvoros, stulpų, žemių krūvų, rąstų ir kt.), trukdžiusių pagal paskirtį naudoti (duomenys neskelbtini) gatvės kelią, pašalinimą, taip pat atliko gatvės kelio gerinimo darbus (CPK 185 straipsnis). Taip pat iš ieškovų nurodytų aplinkybių, kurių kiti proceso dalyviai neneigė, galima spręsti, kad kelio gerinimo darbus vykdė ir kiti asmenys, gyvenantys SB „Ąžuolas 2“ valdomoje teritorijoje.
22. Nurodyti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atlikti veiksmai, įvertinus tai, kad (duomenys neskelbtini) gatvės dalis, kurią omenyje turi ieškovai, nuosavybės teise priklauso savivaldybei, negali būti kvalifikuojami kaip pažeidę ieškovų nuosavybės teises. Nurodytus veiksmus atsakovė atliko, šalindama kliūtis, trukdžiusias naudoti kelią pagal paskirtį, užtikrinti tinkamą jo būklę ir eksploatavimą. Kitaip tariant, ginčo veiksmais atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė vykdė teisės aktuose nustatytas pareigas (funkcijas), kad būtų užtikrinta visų asmenų teisė nevaržomai naudotis (duomenys neskelbtini) gatve, užtikrinta tinkama gatvės kelio techninė būklė (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 17 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 6 straipsnio 32 punktas). Taigi nėra faktinio pagrindo pripažinti, kad paminėtais veiksmais atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pažeidė ieškovų nuosavybės teises. Taip pat nepagrįstu laikytinas ieškovų vertinimas, kad jų nuosavybės teises pažeidžia atsakovė SB „Ąžuolas 2“, kadangi naudojimasis keliu ar kelio tvarkymas dėl jau aptartų priežasčių objektyviai negalėjo pažeisti tų ieškovų teisių, kurių jie neturi. Kita vertus, ieškovai nepateikė įrodymų, kad būtent atsakovė SB „Ąžuolas 2“ atliko konkrečius veiksmus, kuriuos galėtų būti traktuojami kaip pažeidę jų nuosavybės teises. SB „Ąžuolas 2“ negali būti atsakinga už kitų asmenų, kurie nėra bendrijos valdymo organų nariai, veiksmus, minimus ieškinyje.
23. Aplinkybė, kad ieškovams už konkrečius veiksmus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgalioti asmenys buvo paskyrę administracines nuobaudas, kurias teismas panaikino, nėra susijusi su ginčo dalyku.
24. Atsižvelgiant į nurodytą, spręstina, kad atsakovės Vilniaus miesto savivaldybė ir SB „Ąžuolas2“ nepažeidė ieškovų nuosavybės teisių ir ieškovai nepagrįstai pareiškė reikalavimą dėl jų teisių pažeidimų pašalinimo. Jeigu ieškovai mano, kad atsakovės yra padariusios jiems žalos, savo teises ieškovai turi teisę ginti reikšdami atsakovėms reikalavimus dėl žalos, galimai padarytus sugadinus ar pasisavinus ieškovų turtą, atlyginimo.
Dėl bylos baigties
25. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovai pareiškė nepagrįstą reikalavimą dėl jiems priklausančio žemės sklypo ribų nustatymo, taip pat neįrodė, jog atsakovės pažeidžia jų nuosavybės teisę. Pripažinus, kad materialiąja teisine prasme ieškovų reikalavimai yra faktiškai nepagrįsti, ieškinys atmetamas.
26. Netenkinus ieškinio, naikinamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
27. Netenkinus ieškinio, ieškovams kyla prievolė atlyginti atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė SB „Ąžuolas2“ advokatui už jo suteiktą teisinę pagalbą (parengti atsiliepimai į ieškinį, atskirąjį skundą, atstovauta teismo posėdyje, kuris truko 2 val.) sumokėjo 1 000 Eur (II t., b. l. 115–119). Įvertinus suteiktos pagalbos apimtį, turinį, nurodyta suma laikytina pagrįsta (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas atsakovei SB „Ąžuolas 2“ iš ieškovų priteisiamas lygiomis dalimis.
28. Pagal pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pašto išlaidos neviršija 5 Eur. Dėl to šios išlaidos tarp šalių neskirstomos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei SB „Ąžuolas 2“ lygiomis dalimis iš ieškovų D. S. ir A. S. 1 000 Eur (tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.