- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-31
- Bylos Nr.
- e2-187-945/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Transporto Marisa“
- Trečiasis asmuo
- Ž. K.
- Advokatai
- Arturas Zablackas
- Kategorijos
- 2.6.1.3.1Skolininkų ir kreditorių daugetas
- 2.6.4Reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija)
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovams T. Ž. ir E. O.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto Marisa“ atstovui advokato padėjėjui Arturui Zablackui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transporto Marisa“, trečiajam asmeniui Ž. K. dėl žalos atlyginimo regreso teise priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ieškovas, Biuras) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto Marisa“ (toliau – atsakovė) 63 280,81 Eur žalos regreso teise atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, kad trečiasis asmuo Ž. K. (toliau – trečiasis asmuo), vairuodamas atsakovės lizingo teisinių santykių pagrindu valdytą transporto priemonę MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugsėjo 30 d. Jungtinėje Karalystėje sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė bei sužaloti ja vykę asmenys. Transporto priemonė MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl žalą administravo ir draudimo išmokas išmokėjo Jungtinės Karalystės draudikų biuras, pareiškęs atgręžtinį reikalavimą ieškovui. Ieškovas reikalavimą, kurio dydis atitinka ieškinio sumą, patenkino bei pareiškė atgręžtinę pretenziją atsakovei, kaip transporto priemonės valdytojai, nevykdžiusiai pareigos apdrausti transporto priemonę.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė prašo ieškovo reikalavimus atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas neįrodė, jog dėl eismo įvykio kaltas trečiasis asmuo. Be to, teikdamas ieškinį ieškovas nenurodė, kokiu pagrindu pritaikytas valiutų kursas išmokėtą sumą konvertuojant į eurus. Su ieškiniu pateikti įrodymai nepatvirtina žalos dydžio. Šių dokumentų vertimas ir teikimas teismui buvo netikslingas. Ieškinys taip pat pateiktas praleidus senaties terminą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas
3. Tarp šalių nėra ginčo dėl šių bylai reikšmingų faktinių aplinkybių: 2013 m. rugsėjo 30 d. Jungtinėje Karalystėje įvyko eismo įvykis, į kurį pateko trečiojo asmens vairuojamas automobilis MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šio automobilio valdytoja lizingo teisinių santykių pagrindu buvo atsakovė (ieškinio priedo 2–3 lapai), trečiasis asmuo transporto priemonę vairavo darbo santykių pagrindu (ieškinio priedo 1 lapas); eismo įvykio metu transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip numatyta Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalyje, 41 straipsnio 3, 8 dalyse, todėl, vadovaudamasis Europos Komisijos 2003 m. liepos 28 d. sprendimu patvirtintais Biurų tarybos vidaus nuostatais (ieškinio priedo 616–639 lapai, ieškovo 2022 m. sausio 10 d. prašymo priedo 1–2 lapai), Jungtinės Karalystės draudikų biuras išmokėjo ir administravo su eismo įvykiu susijusias išmokas bei apskaičiavo bendrą 57 153,96 GBP atgręžtinio reikalavimo sumą (ieškovo 2022 m. sausio 10 d. prašymo priedo 3–4, 338–340 lapai); šią sumą ieškovas išmokėjo Jungtinės Karalystės draudikų biurui (ieškovo 2022 m. sausio 10 d. prašymo priedo 533–537, 610 lapai) ir pareiškė atsakovei 63 280,81 Eur pretenziją (ieškinio priedo 641–642 lapai).
4. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nacionalinis draudikų biuras išmoka išmoką dėl žalos tretiesiems asmenims, per eismo įvykį padarytos ES valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje. Jeigu žalos atlyginimą nukentėjusiajam išmoka valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, draudikų biuras, ieškovui tenka pareiga tokias išlaidas atlyginti vadovaujantis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 6 dalies 2 punktu. Išmokėjęs išmoką ieškovas įgyja teisę į išlaidų atlyginimą iš žalą padariusio arba pareigos apdrausti transporto priemonę neįvykdžiusio asmens (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius, kad asmuo, reikalaujantis sumos grąžinimo, pagrįstai ją išmokėjo, remdamasis jo pareigą nustatančiais teisės aktais, ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014, 2021 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-1075/2021).
5. Vertinant bylos nagrinėjimo ribas pažymėtina, kad atsiliepime į ieškinį akcentavęs praleistą ieškinio senaties terminą, 2023 m. spalio 16 d. teismo posėdyje, įvertinęs ieškovo atstovų bylos nagrinėjimo eigoje teiktus argumentus dėl senaties terminų tokio pobūdžio bylose skaičiavimo tvarkos, atsakovės atstovas aiškiai nurodė šio argumento nebepalaikantis ir savo poziciją dėl nesutikimo su ieškinio reikalavimais grindžiantis išskirtinai argumentais, kuriais kvestionuojamas atskirų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimas.
6. Be to, atsiliepime į ieškinį atsakovė ginčijo ieškinio motyvą, kad dėl eismo įvykio kaltas būtent trečiasis asmuo, teikė paties trečiojo asmens pildytą eismo įvykio schemą bei trečiojo asmens atsakovei 2013 m. spalio 21 d. teiktą paaiškinimą (ieškovo 2022 m. sausio 10 d. prašymo priedo 5–6 lapai), kuriame įvykio kaltininku įvardijamas kitos susidūrime dalyvavusios transporto priemonės vairuotojas, duomenis, jog trečiajam asmeniui pretenzijų nereiškė Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijos (atsakovės 2022 m. rugpjūčio 3 d. prašymo priedai) (šias aplinkybes trečiasis asmuo akcentavo ir apklausiamas 2022 m. liepos 18 d. teismo posėdyje), kas prieštaravo įvykio fotofiksacijoje, įvykio formoje užfiksuotiems duomenims (ieškovo 2022 m. sausio 10 d. prašymo priedo 90–95, 296–303 lapai, ieškovo 2022 m. sausio 7 d. prašymo 2–4 priedai), administruojant įvykį kita transporto priemone, dalyvavusia įvykyje, važiavusių asmenų paaiškinimams (ieškovo 2022 m. sausio 10 d. prašymo priedo 112–128, 435–454 lapai), ieškovui 2023 m. rugsėjo 13 d. pateikus Šefildo apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą, kuriame konstatuojama, kad dėl susidūrimo yra atsakingas būtent trečiasis asmuo, atsakovės atstovas 2023 m. spalio 16 d. teismo posėdyje patvirtino aptariamo motyvo taip pat nebepalaikantis, neginčijantis neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, fakto.
7. Tas pats pasakytina ir apie atsiliepime į ieškinį išdėstytą motyvą dėl ieškovo taikyto valiutų kurso Jungtinės Karalystės draudikų biurui svarais pervestą sumą konvertuojant į eurus. Ieškovui 2022 m. sausio 20 d. paaiškinimuose detalizavus valiutų kursų apskaičiavimą, vėliau proceso metu šio klausimo atsakovės atstovas nebekėlė.
8. Esminis ginčas byloje kilo dėl žalos dydžio ir priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, žala nėra preziumuojama ir aplinkybė, kad draudikas atlygino eismo įvykio vietos draudiko eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims išmokėtas sumas, automatiškai nelemia atsakovo pareigos atlyginti būtent tokio dydžio žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017), turi būti nustatyta, ar tokia išmoka išmokėta pagrįstai ir ar ji atitinka realų nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2020).
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, kad bylose, kuriose Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą, o atsakovai ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovai, siekdami nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017). Todėl tam tikra įrodinėjimo našta tenka ne vien ieškovui (Biurui), siekiančiam susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui išmokėtą sumą ir turinčiam pareigą įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, bet ir atsakovui, kuris įrodinėja savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo. Ieškovui tenka pareiga pateikti, be kita ko, transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, jos apimtį pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumą, o atsakovui paprastai nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieškovas, pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017), be to, ir atsakomybę mažinančių sąlygų įrodinėjimas tenka atsakovui, kuris teigia esant tokias sąlygas ir yra suinteresuotas sumažinti savo atlygintinos žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017).
10. Nagrinėjamu atveju ieškovas kaip 2022 m. sausio 20 d. prašymo priedą pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose labai detaliai aprašė sudedamąsias žalos dalis ir su 2022 m. sausio 10 d. prašymu pateiktus dokumentus (nuorodas į šių dokumentų paketo lapus), kuriais yra įrodinėjamas konkrečios ieškinio reikalavimo dalies pagrįstumas. Kaip nurodo ieškovas, 57 153,96 GBP sumą sudaro: a) 19 163,42 GBP žalos atlyginimo išlaidos dėl nukentėjusių asmenų patirtų sužalojimų; b) 22 640,39 GBP nukentėjusių asmenų teisinės išlaidos; c) 10 668 GBP Jungtinės Karalystės draudikų biuro teisinės išlaidos; d) 1 586 GBP Jungtinės Karalystės draudikų biuro atlikti mokėjimai Darbo ir pensijų departamentui; e) 3 096,15 GBP Jungtinės Karalystės draudikų biuro žalos administravimo išlaidos. Kaip nurodė atsakovės atstovas 2023 m. spalio 16 d. teismo posėdyje, atsakovė neginčija žalos dalies, susijusios su 1 586 GBP išmoka Darbo ir pensijų departamentui ir teismo sprendimu priteistos 1 883,42 GBP žalos atlyginimo sumos nukentėjusiajam K. B., bei pripažįsta ieškinio reikalavimą dėl šių sumų pritesimo. Dėl kitų sumų pagrįstumo ir ryšio su neteisėtais veiksmais, iš kurių kildinama žala, tarp šalių kilo ginčas.
11. Kaip minėta sprendimo 10 punkte, 19 163,42 GBP dydžio žala siejama su nukentėjusių asmenų patirtais sužalojimais bei jiems neturtinės žalos atlyginimo forma išmokėtomis išmokomis. Ieškinyje ir ieškovo 2022 m. sausio 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad 1 883,42 GBP žala teismo sprendimo pagrindu atlyginta nukentėjusiajam K. B., 4 000 GBP išmoka susitarimo pagrindu išmokėta nukentėjusiajai A. G., 10 680 GBP išmoka susitarimo pagrindu išmokėta nukentėjusiajai L. B. ir 2 600 GBP išmoka susitarimo pagrindu išmokėta nukentėjusiajai D. C. Su ieškiniu ieškovas pateikė ne tik duomenis apie nukentėjusiesiems išmokėtas neturtinės žalos atlyginimo sumas (ieškovo 2022 m. sausio 10 d. prašymo priedo 400–403 lapai), bet ir Šefildo apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą (2023 m. rugsėjo 13 d. prašymo priedas), kuriuo žalos atlyginimas priteistas nukentėjusiajam, vairavusiam kitą transporto priemonę – K. B., šio bei kitų trijų nukentėjusiųjų (kitos transporto priemonės keleivių) pretenzijas, medicininius bei žalos vertinimo eigą atskleidžiančius dokumentus (ieškovo 2022 m. sausio 10 d. prašymo priedo 129–150, 153–295, 304–330, 379–381, 448–465, 468–581, 582–609 lapai).
12. Nesutikdama su ieškiniu atsakovė kėlė abejones dėl to, ar visi nukentėjusiaisiais įvardinti asmenys iš tikrųjų dalyvavo eismo įvykyje ir patyrė sužalojimus, už kuriuos jiems apskaičiuotas neturtinės žalos atlyginimas. Šiuos argumentus teismas vertina kaip niekuo nepagrįstas prielaidas. Pabrėžtina, kad visų keturių nukentėjusiaisiais įvardintų asmenų dalyvavimas eismo įvykyje konstatuotas Šefildo apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendime, o sveikatos sutrikimai detalizuoti sprendimo 11 punkte nurodytuose medicininiuose dokumentuose.
13. Nors atsakovė akcentavo, kad jos galimybės ginti savo interesus Jungtinės Karalystės draudikų biurui administruojant žalą buvo ribotos, šiuo aspektu svarbu pažymėti, jog apie eismo įvykį atsakovė sužinojo iš karto, gavusi trečiojo asmens paaiškinimą. Net jeigu trečiojo asmens paaiškinimas galėjo suklaidinti atsakovę dėl gresiančios atsakomybės (pabrėžtina, kad atsakovė yra profesionalus verslo subjektas, veikiantis vežimų srityje, vykdęs veiklą Jungtinės Karalystės rinkoje, todėl apsiribojimas subjektyvia darbuotojo, tiesiogiai suinteresuoto kilusio klausimo sprendimu, pozicija negali būti vertinamas kaip pateisinantis pasyvumą, t. y. nesidomėjimą žalos administravimo eiga, ypač suvokiant galimas grėsmes, susijusias su tuo, kad atsakovės valdyta transporto priemonė įvykio metu nebuvo apdrausta), duomenys apie 2014 m. kovo mėn. vykusį susirašinėjimą su ieškovu (ieškovo 2022 m. sausio 7 d. prašymo 1 priedas, 2022 m. sausio 10 d. prašymo priedo 7 lapas) negalėjo palikti atsakovei jokių abejonių dėl institucijų, kurios į žalos administravimą įstoja kilus klausimui dėl nedraustos transporto priemonės valdytojo galimos civilinės atsakomybės, atliekamo tyrimo galimų pasekmių. Dėl nurodytų priežasčių faktas, kad atsakovė nedalyvavo žalos administravimo procedūrose, vertintinas kaip pačios atsakovės pasirinktas elgesio modelis, o ne kaip objektyvių aplinkybių nulemtas jos teisių suvaržymas. Tokią išvadą įvertinus sprendimo 9 punkte aptartos įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarkos kontekste spręstina, kad ieškovas pateikė tiek pakankamus duomenis apie nukentėjusiųjų asmenų dalyvavimą eismo įvykyje, tiek apie jų sužalojimus, o atsakovė savo procesinės pareigos šiuos duomenis nuginčyti, ar bent jau įrodyti aplinkybes, kurios leistų pagrįstai abejoti minėtų duomenų patikimumu, neįvykdė.
14. Nesutikdama su neturtinės žalos atlyginimo, išmokėto nukentėjusioms kitos transporto priemonės keleivėms, dydžiu, atsakovė akcentuoja, kad žalos dydis nėra nustatytas teismo procesiniu sprendimu, be to, į bylą nėra pateikti ieškovo akcentuojami susitarimai dėl žalos atlyginimo išmokėjimo. Įvertinęs šiuos argumentus teismas pažymi keletą reikšmingų aplinkybių. Atsakovės pozicija, kad žalos atlyginimas galimas tik teismo sprendimo pagrindu, ne tik nėra pagrįsta jokiais įrodymais ar teisinio reglamentavimo nuostatomis, bet ir prieštarauja ginčo teisinio santykio principams. Prievolė atlyginti žalą kyla ne iš teismo sprendimo, bet iš įstatymo, numatančio atsakomybę už neteisėtus veiksmus. Teisminis procesas yra būtinas tik tokiu atveju, jeigu kyla ginčas dėl to, ar buvo padaryti neteisėti veiksmai, kas dėl jų kaltas, ir kokio dydžio žala tokiais veiksmais buvo padaryta. Nagrinėjamu atveju žalą administravusiam Jungtinės Karalystės draudikų biurui nekilo abejonių dėl to, kad eismo įvykį sukėlė trečiasis asmuo, vairuodamas atsakovės valdomą transporto priemonę, o atsakovė pažeidė jai tenkančią pareigą transporto priemonę apdrausti. Kaip minėta sprendimo 11–12 punktuose, Šefildo apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendime buvo konstatuotas visų keturių nukentėjusiųjų dalyvavimas eismo įvykyje, o žalą administravęs Jungtinės Karalystės draudikų biuras disponavo šių asmenų medicininiais dokumentais, kuriais buvo įrodinėjami neturtinę žalą lemiantys sveikatos sutrikimai. Dar daugiau, vieno nukentėjusiojo atžvilgiu jau buvo priimtas nepalankus teismo sprendimas, todėl klausimas galėjo kilti ne dėl to, ar nukentėjusieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, bet dėl jų pretenzijose nurodomo neturtinės žalos dydžio pagrįstumo.
15. Kartu pabrėžtina, kad atsakovės atstovas 2023 m. spalio 16 d. teismo posėdyje reiškė abejones ir dėl Šefildo apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo teisinio statuso, akcentuodamas, jog sprendimas nėra pripažintas ir vykdytinas Lietuvoje. Teismas pažymi, kad, vadovaujantis CPK 809 straipsniu, pripažinimo procedūra yra sietina su situacija, kai Lietuvoje kyla poreikis vykdyti kitoje valstybėje priimtą teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju tokio poreikio nėra, minėtas sprendimas tėra vertinamas kaip įrodymas byloje. Kita vertus, ne mažiau svarbu yra ir tai, kad šioje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl to, kokia buvo Jungtinės Karalystės draudikų biuro prievolės atlyginti nedrausta transporto priemone Jungtinėje Karalystėje padarytą žalą apimtis. Kitaip tariant, nesutikdama su žalos dydžiu atsakovė kvestionuoja tiek Jungtinės Karalystės draudikų biuro pareigą vykdyti šioje valstybėje priimtą teismo sprendimą, tiek ir teisę spręsti, kokio dydžio žalą, atsižvelgiant į objektyviai susiklosčiusias aplinkybes, atlyginti kitiems nukentėjusiems asmenims, kad išvengti papildomų teisminių ginčų.
16. Kaip teisingai nurodė ieškovo atstovai, šiuo aspektu svarbiomis pripažintinos gairės dėl priteistinų žalos atlyginimo sumų, kuriomis, kilus teisminiam ginčui, vadovaujasi Jungtinės Karalystės teismai (ieškovo 2022 m. sausio 7 d. prašymo 5–10 priedai). Būtent į jas atsižvelgusi Jungtinės Karalystės draudikų biurui atstovavusi teisininkų kontora ir vertino pretenzijų pagrįstumą bei teikė išvadas dėl to, kokio dydžio išmokos būtų finansiškai naudingos, t. y. patektų į gairėse nurodomas ribas ir kartu leistų išvengti su teisminiu ginču susijusių papildomų išlaidų. Išreikšdama bendro pobūdžio nesutikimą su ieškinio reikalavimais, atsakovė jokių konkrečių atskirų sumų apskaičiavimo trūkumų neįvardijo. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia atsakovės argumentą dėl to, kad trims nukentėjusiesiems žalos atlyginimas buvo išmokėtas be teismo sprendimo, vertinti kaip nepaneigiantį su neturtinės žalos atlyginimu susijusių sumų pagrįstumo. Pabrėžtina, kad atsakovė šiuo atveju neįvardijo konkretaus su nurodytų sumų dydžiu susijusio argumento, kurį būtų galima pasitelkti kvestionuojant sprendimo dėl administruojant neteisminę pretenziją priimto sprendimo žalą atlyginti geranoriškai.
17. Kitos dvi į ieškiniu reikalaujamos atlyginti žalos dydį įtrauktos sumos yra susijusios su nukentėjusiųjų (22 640,39 GBP) ir Jungtinės Karalystės draudikų biuro (10 668 GBP) turėtomis atstovavimo (teisinėmis) išlaidomis. Prieš pasisakant dėl konkrečių išlaidų sumų pagrįstumo pabrėžtina, kad pozicija dėl pareigos atlyginti teisines išlaidas nebuvimo yra nesuderinama su atsakovės argumentu, jog neturtinė žala gali būti atlyginama tik teismo sprendimo pagrindu. Kitaip tariant, ginčydama neturtinės žalos dydį ir pareigą šią žalą atlyginti atsakovė akcentavo, kad prieš tokiai pareigai atsirandant turi įvykti teisminis procesas, kuris praktikoje sunkiai įmanomas be profesionalių teisininkų dalyvavimo ir su tuo susijusių išlaidų. Tiek nukentėjusiųjų, tiek ir Jungtinės Karalystės draudikų biuro diskrecijos teisė pasitelkti teisininkus pirmiausiai buvo sąlygota būtent į civilinės atsakomybės taikymo sudėtį įeinančių neteisėtų veiksmų bei su jais susijusios žalos, t. y. kaltų atsakovės veiksmų, todėl atsakovei ir tenka neigiamos tokios diskrecinės teisės įgyvendinimo pasekmės. Jeigu atsakovė vykdydama verslą būtų laikiusis teisės aktų reikalavimų ir apdraudusi jos verslo vykdymo tikslais valdomą transporto priemonę, ginčas vyktų tarp nukentėjusiųjų ir civilinės atsakomybės draudiko.
18. Kartu svarbu pažymėti, kad, kaip ir nesutikdama su neturtinės žalos dydžio pagrįstumu, nukentėjusiųjų teisinėms išlaidoms atlyginti išmokėtas sumas atsakovė taip pat ginčijo bendro pobūdžio argumentu dėl šių sumų subjektyvumo, neįvardindama jokių argumentų dėl ieškovo pateiktų duomenų apie nukentėjusiajam K. B. atlygintas 7 500 GBP atstovavimo išlaidas, nukentėjusiajai D. C. atlygintas 7 229 GBP atstovavimo išlaidas ir nukentėjusiajai L. B. atlygintas 7 911,39 GBP atstovavimo išlaidas (ieškovo 2022 m. sausio 10 d. prašymo priedo 352, 355–359, 373–375, 382, 386, 404–407, 423–427, 450–451, 516 lapai) nepatikimumo ir/ar nepagrįstumo. Vien tai, kad Lietuvos teisinėje sistemoje tokios išlaidos gali atrodyti kaip itin didelės, savaime nepaneigia Jungtinėje Karalystėje galiojančios praktikos, į kurią ir turėjo atsižvelgti Jungtinės Karalystės draudikų biuras, ne tik atlygindamas nukentėjusiųjų turėtas išlaidas, bet ir vengdamas perteklinių teisminių procesų, kurie galėjo nulemti dar didesnę išlaidų apimtį.
19. Tas pats pasakytina ir apie ieškovo pateiktus duomenis, susijusius su Jungtinės Karalystės draudikų biuro turėtomis teisinėmis išlaidomis (10 668 GBP), poreikis kurioms, kaip minėta, atsirado ne tik dėl eismo įvykio, bet ir dėl atsakovės vengimo apdrausti transporto priemonę. Ieškovas į bylą pateikė detalų išlaidų apskaičiavimą ir išmokėjimą patvirtinančius duomenis (ieškovo 2022 m. sausio 10 d. prašymo priedo 342–351, 363–372, 376–381, 391–396, 408–419, 428–430, 606–607 lapai, ieškovo 2022 m. birželio 27 d. prašymo 1 priedas). Nei dėl pateiktų skaičiavimų, nei dėl teisininkų firmos teiktų paslaugų apimties konkrečių argumentų atsakovė neteikė, apsiribodama bendro pobūdžio abejonėmis, kurios negali būti vertinamos kaip paneigiančios rašytiniais įrodymas pagrįstus atsakovės motyvus.
20. Atsakovės nesutikimo su reikalavimo dalimi dėl 3 096,15 GBP Jungtinės Karalystės draudikų biuro administravimo išlaidų įtraukimu į žalos atlyginimo sumą iš esmės grindžiamas tuo, kad nebuvo pateiktas šių išlaidų apskaičiavimas, taip pat abejonių atsakovei sukėlė šių išlaidų ir Jungtinės Karalystės draudikų biuro turėtų teisinių išlaidų tarpusavio santykis. Kaip teisingai nurodė ieškovo atstovai, ši suma apskaičiuota vadovaujantis Biurų tarybos 37-osios generalinės asamblėjos metu patvirtintomis rekomendacijomis (ieškovo 2022 m. sausio 10 d. prašymo priedo 671–673 lapai), kuriose administravimo išlaidos siejamos su žalos dydžiu, o ne su konkrečiais atliktais veiksmais (15 proc. nuo žalos sumos, bet ne daugiau kaip 3 500 Eur). Kartu akcentuotina, kad teisinės išlaidos buvo susijusios ne tik su techninėmis žalos administravimo proceso detalėmis, bet ir su duomenimis apie tai, jog tiek trečiasis asmuo, tiek atsakovė nepripažįsta kaltės dėl eismo įvykio bei pareigos atlyginti žalą, nukentėjusiųjų asmenų reikštomis pretenzijomis, kas lėmė ne tik didesnę administravimo veiksmų apimtį, bet ir poreikį pasitelkti teisininkų pagalbą.
21. Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pagrindą tenkinti ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovui prašant, iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
22. Patenkinus ieškinį tenkinamas ir ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Paduodamas ieškinį ieškovas sumokėjo 1 174 Eur žyminį mokestį (ieškinio priedo 647 lapas), kuris, ieškinį patenkinus, priteisiamas ieškovui iš atsakovės (CPK 93 straipsnis). Ieškovas taip pat pateikė duomenis apie 2 341,59 Eur išlaidas už vertimus (2 123,87 Eur (ieškinio priedo 643–644 lapai) + 14,07 Eur (2022 m. kovo 7 d. prašymas) + 7,91 Eur (2022 m. birželio 15 d. prašymas) + 11,87 Eur (2022 m. rugsėjo 13 d. prašymas) + 20,67 Eur (2022 m. lapkričio 15 d. prašymas) + 9,89 Eur (2023 m. sausio 12 d. ir 2023 m. vasario 1 d. prašymai) + 11,87 Eur (2023 m. kovo 2 d. prašymas) + 81,17 Eur (2023 m. rugsėjo 13 d. prašymas) + 60,27 Eur (2023 m. spalio 16 d. prašymas)) bei 980,93 Eur išlaidas, susijusias su užmokesčiu Jungtinės Karalystės draudikų biurui už pagalbą renkant papildomus bylos nagrinėjimui reikalingus dokumentus (ieškovo 2023 m. spalio 16 d. prašymas). Teismas pažymi, kad šios išlaidos tiesiogiai susijusios su tuo, kad atsakovė nesutiko patenkinti ieškovo pretenzijos, kas būtų leidę išvengti teisminio bylos nagrinėjimo. Be to, būtent atsakovės atstovas nesutiko su ieškiniu ir akcentavo poreikį išreikalauti į bylą papildomus įrodymus, kas lėmė tiek poreikį teikti į bylą anglų kalba parengtus rašytinius įrodymus bei jų vertimus į anglų kalbą, tiek ir pasitelkti Jungtinės Karalystės draudikų biurą papildomiems įrodymams surinkti. Aptariamas išlaidas (2 341,59 Eur + 980,93 Eur = 3 322,52 Eur) pripažinus realiomis ir pagrįstomis, jų atlyginimas priteisiamas ieškovui iš atsakovės (CPK 93 straipsnis).
23. Vadovaujantis CPK 96 straipsniu, ieškinį patenkinus iš atsakovės valstybei priteisiamas 34,54 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto Marisa“, juridinio asmens kodas 150164373, 63 280,81 Eur (šešiasdešimt trijų tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų 81 ct) žalos regreso teise atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 174 Eur (tūkstančio šimto septyniasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį, 3 322,52 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų dvidešimt dviejų eurų 52 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto Marisa“, juridinio asmens kodas 150164373, 34,54 Eur (trisdešimt keturių eurų 54 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.