Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. Z. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. Z. T. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

11. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Vizų kodekso 21 straipsnio 1, 3, 7, 8 dalimis, 32 straipsnio 1 dalimi, Įstatymo 19 straipsniu, 21 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Aprašo 4 punktu, 70.10 papunkčiu, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, LVAT praktika.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo pateiktus dokumentus, konstatavo, kad dokumentai, kuriais pareiškėjas grindžia Bendrovės įstatinio kapitalo suformavimą nuosavomis lėšomis, buvo surašyti ir pasirašyti tik Bendrovės vadovo. Teismas pažymėjo, kad Bendrovės vadovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam pinigų perdavimo raštuose nurodytas sumas, priešingai nei teigiama pareiškėjo pateiktuose dokumentuose, perdavė ne pareiškėjas, o tretieji asmenys. Pinigų perdavimo raštuose asmenys, perdavę Bendrovės vadovui 14 000 Eur, nėra įvardyti, šie dokumentai nei pareiškėjo, nei trečiųjų asmenų nėra pasirašyti, nenurodyta šių dokumentų surašymo data, vieta. Be to, pinigų perdavimo raštų pareiškėjas Ambasadai nei kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą, nei vėliau nagrinėjant prašymą nepateikė, nors 2022 m. sausio 31 d. turėjo su Ambasados konsuliniu pareigūnu pokalbį.

13. Teismas taip pat pabrėžė, kad pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašo duomenis Bendrovės įstatinis kapitalas buvo suformuotas anksčiau nei Bendrovės vadovas galbūt iš pareiškėjo gavo pinigų perdavimo raštuose nurodytas sumas ir atliko grynųjų pinigų operacijas pareiškėjo vardu. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pinigų perdavimo raštuose nurodyta informacija neatitinka tikrovės.

15. Remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, teismas nusprendė, kad pareiškėjas nepagrindė buvimo Lietuvoje tikslo. Teismo vertinimu, konsulinis pareigūnas iš surinktos informacijos padarė pagrįstą išvadą, kad tikrasis pareiškėjo kelionės tikslas yra visai kitoks, nei oficialiai deklaruotas. Todėl pareiškėjo pateikti dokumentai bei paaiškinimai sukėlė pagrįstą pagrindą manyti, kad pareiškėjas negali pagrįsti numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimo patikimumo ir duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės.

III.

20.3. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad Bendrovės vadovas, teikdamas parodymus teismo posėdžio metu, pagrindė aplinkybę, jog pareiškėjas investavo į Bendrovę ne mažiau kaip 14 000 Eur. Bendrovės vadovas teismo posėdžio metu kelis kartus skirtingai aiškino aplinkybę dėl įvežamų į Lietuvos Respubliką pareiškėjo perduotų pinigų. Be to, teismas sudarė galimybę duoti teismui parodymus dėl pokalbio su konsuliniu pareigūnu metu pateiktų paaiškinimų, kurie prieštarauja Bendrovės vadovo paaiškinimams, tačiau pareiškėjas šia galimybe nepasinaudojo.

20.4. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamoje byloje yra aktuali LVAT 2023 m. kovo 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1374-968/2023 ir 2023 m. balandžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5-662/2023 suformuota praktika. Priimdamas 2023 m. kovo 8 d. ir 2023 m. balandžio 19 d. sprendimus LVAT neaiškino ir netaikė Vizų kodekso normų, reglamentuojančių konsulinio pareigūno diskreciją, susijusią su Vizų kodekso nuostatų taikymu ir reikšmingų faktinių aplinkybių vertinimu siekiant nustatyti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnyje nustatyti pagrindai atsisakyti išduoti vizą, taip pat netyrė ir nepasisakė dėl Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalies normos ir Vizų kodekso VI priede nustatytos standartizuotos sprendimo formos neatitikimo VAĮ reikalavimams. Be to, LVAT administracinėje byloje Nr. eA-1374-968/2023 nepagrįstai nevertino taikomų Vizų kodekso, Konsulinio statuto nuostatų kaip specialiųjų įstatymų VAĮ atžvilgiu.

20.5. Konsulinio pareigūno sprendimas atsisakyti išduoti Šengeno vizą pirmiausia turi atitikti specialiems standartams ir principams, įtvirtintiems Europos Sąjungos priimtame Vizų kodekse. Europos Sąjungos teisės aktai nustato didelę valstybių konsulinių pareigūnų diskreciją priimti prašymus dėl vizų išdavimo ir sprendimus dėl vizų išdavimo ar atsisakymo išduoti vizą, todėl ji laikytina specialiąja. Be to, Europos Sąjungos teisė numato ribotą teisminę kontrolę, kurią vykdant atsižvelgiama į specifinį vizų išdavimo procedūros pobūdį. Vizų kodekse ir Teisingumo Teismo sprendimuose nurodyta „didelė valstybių narių kompetetingų institucijų diskrecija“ reiškia mažesnius reikalavimus valstybių narių nacionalinių teismų atliekamai teisminei kontrolei, nes priešingu atveju „kompetetingų institucijų diskrecijos laisvės“ neliktų ir teisminės institucijos atliktų vykdomosios valdžios darbą. Dėl to nacionalinis teismas, vykdydamas teisminę kontrolę, turi tik patikrinti, ar nebuvo peržengta Ambasados kompetencija nustatyti prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikusio asmens atitiktų Vizų kodekse įtvirtintiems reikalavimams. Jeigu kompetetingos institucijos atliktame vertinime, t. y. Sprendime, nėra padaryta akivaizdžių klaidų, teisminė institucijų turi pripažinti Sprendimo teisėtumą, nes teismai neturi kompetencijos užsienio ir saugumo politikos srityje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. 64.5.78-40, kuriuo atsisakyta išduoti (duomenys neskelbtini) piliečiui Y. Z. T. nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

22. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas, įvertinęs ginčo santykių pobūdį reglamentuojančius teisės aktus, konstatavo, kad Ambasada teisingai taikė teisės normas, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABT 140 str. 1 d.). Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina.

25. Ginčo teisinius santykius reguliuoja 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą, Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo nuostatos.

26. Įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktuose yra aiškiai nurodytos vizų rūšys: 1) Šengeno viza; 2) nacionalinė viza. Įstatymo 12¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse. Atsisakymo išduoti Šengeno vizą pagrindus nustato Vizų kodekso 32 straipsnis. Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, šios vizos panaikinimo ir atšaukimo pagrindai yra reglamentuojami Įstatymo 19 straipsnyje.

27. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu: jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (2 punktas); duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės (4 punktas).

28. Kaip matyti iš Ambasados Sprendimo turinio, pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą dviem pagrindais: 1) užsienietis nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo ir 2) duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės.

29. Atsakovo konsulinis pareigūnas, pakartotinai nagrinėdamas užsieniečio prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo, pokalbio, įvykusio 2022 m. lapkričio 24 d., metu paprašė užsieniečio iki 2022 m. gruodžio 22 d. papildomai pateikti šiuos dokumentus: pinigų perdavimo raštus (1); muitinės deklaracijas apie į Lietuvą įvežtus grynuosius pinigus (2); asmeninės banko sąskaitos išrašą nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio iki pokalbio dienos (3); UAB IPG group Lietuvoje banko sąskaitos išrašą nuo sąskaitos atidarymo iki pokalbio dienos (4). Įvertinęs šiuos dokumentus anksčiau minėtas pareigūnas padarė išvadą, kad pateikti dokumentai nepagrindžia pareiškėjo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo – užsiimti teisėta veikla, kaip tai numatyta Aprašo 70.10 papunktyje.

30. Pagal Aprašo 70.10 punktą, nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens (toliau – įmonė), įsteigto per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.

31. Minėto reglamentavimo kontekste vertinant, ar užsienietis, siekiantis gauti nacionalinę vizą tikslu, kaip antai nurodytu pareiškėjo prašyme, nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo, yra svarbios aplinkybės, susijusios tiek su pareiškėjo pareiškimų patikimumu, tiek su įmonės, kuri tarpininkauja dėl vizos išdavimo, vykdoma veikla bei užsieniečių įdarbinimo joje praktika (žr., pvz., LVAT 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3733-624/2020; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3865-821/2022), taip pat pagrįstų abejonių dėl dokumentų, kuriais inter alia (be kita ko) grindžiami jo pareiškimai, autentiškumo arba jų turinio teisingumo.

32. Ambasados konsulinis pareigūnas, nagrinėdamas užsieniečio prašymą, kaip nepatikimus įrodymus vertino Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktus 2021 m. spalio 20 d. ir 2021 m. gruodžio 11 d. pinigų perdavimo raštus. Visų pirma, dokumentai, kuriais pareiškėjas grindžia Bendrovės įstatinio kapitalo suformavimą nuosavomis lėšomis, surašyti ir pasirašyti Bendrovės vadovo V. S. Antra, minėti raštai nei paties pareiškėjo, nei trečiųjų asmenų nepasirašyti, juose taip pat nenurodyta šių dokumentų surašymo data ir vieta. Trečia, ginčo nagrinėjimo metu aplinkybės dėl V. S. pinigų perdavimo raštuose nurodytų sumų kito. Ketvirta, valstybės įmonės Registrų centro Duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašo duomenimis Bendrovės įstatinis kapitalas buvo suformuotas anksčiau nei V. S. galbūt iš pareiškėjo gavo pinigų perdavimo raštuose nurodytas sumas ir atliko grynųjų pinigų operacijas pareiškėjo vardu. Beje šias aplinkybes patvirtina ir pareiškėjo konsului pateikti UAB „Paysera LT“ sąskaitos išrašai (2021 m. gruodžio 13 d. buvo atliktos grynųjų pinigų operacijos – priimta po 14 000 Eur, paskirtis „įstatinis kapitalas, Y. Z. T.“ bei „įstatinis kapitalas, M. N.“).

33. Pareiškėjo atvykimo tikslo bei Bendrovės realios veiklos vykdymo (juvelyrikos verslo vystymo) nepatvirtina ir kiti bylos įrodymai. Kaip pažymėjo atsakovas, užsienietis interviu metu negalėjo paaiškinti, kuo užsiima jų įsteigta įmonė, nežinojo, kad įvyko kardinalus ūkinės veiklos pasikeitimas, t. y. jis kaip akcininkas nedisponavo jokia konkrečia informacija apie įmonės vykdomą veiklą.

34. Be to, VSD pateiktoje informacijoje nurodyta, jog UAB IPG Group buvęs vadovas ir steigėjas I. L. užsiima naujų įmonių steigimu, yra įsteigęs apie 240 naujų MB ir UAB; (duomenys neskelbtini) pilietė S. F. ir kvietėjas yra galbūt susiję su fiziniais ir /ar juridiniais asmenimis, kurie padeda trečiųjų šalių piliečiams legalizuotis Lietuvoje; UAB IPG Group įkurta 2021 m. balandžio 21 d. ir nuo 2021 m. gegužės 10 d. įmonei vadovauja kvietėjas V. S.; įmonėje apdraustųjų nėra; įmonės nurodomu adresu: (duomenys neskelbtini), yra įsteigta apie 150 naujų įmonių. Darbo užmokestis nemokamas. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo, VSD taip pat nurodė, kad kyla pagrįstų abejonių dėl realios įmonės veiklos bei galima „pilkoji migracija“.

35. LVAT praktikoje akcentuojama, jog sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą vizai išduoti (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016). LVAT praktikoje, remiantis ESTT praktika, pasakyta ir tai, kad kompetentingos institucijos prašymą išduoti vizą turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (žr., pvz., 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5191-502/2019, 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1089-968/2023).

36. Ambasados konsulinis pareigūnas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą, vertindamas jo pateiktus dokumentus, kuriais užsienietis siekė įrodyti atitikimą Aprašo 70.10 punkto reikalavimams, atliko išsamų aptariamo prašymo išnagrinėjimui reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimą ir padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas neatitiko Aprašo 70.10 punkto reikalavimų, taip pat pagrįstai pareiškėjo veiksmus įvertino kaip keliančius įtarimų dėl tikrojo pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nepaisant to, jog pareiškėjas yra Bendrovės akcininkas, jis neįrodė, jog siekia užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kad jo atvykimo tikslas yra siekis užsiimti verslu Lietuvoje. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo pateikti dokumentai bei paaiškinimai konsului sukėlė pagrįstą pagrindą manyti, jog pareiškėjas negali pagrįsti numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimo patikimumo ir duomenys, kuriuos užsienietis pateikė, norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pateikė paaiškinimus, kurių teismas visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė sprendime, o padarė savarankiškas išvadas, kuriomis grindžia prielaidą, jog akcijos niekada nebuvo įsigytos. Pastebėtina, kad su Bendrovės įstatinio kapitalo suformavimu susijusios aplinkybės išsamiai aptartos pirmosios instancijos teismo sprendime. Be kita ko, paaiškinimuose pateikiama dar viena nauja versija, susijusi su įstatinio kapitalo suformavimu, kuri prieštarauja kitai bylos medžiagai, todėl vertintina kritiškai. Taip pat pritartina atsakovo pastebėjimui, kad Bendrovės vadovas teismo posėdžio metu kelis kartus skirtingai aiškino aplinkybę dėl įvežamų į Lietuvos Respubliką pareiškėjo perduotų pinigų.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštu skundo reikalavimu, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo prašoma panaikinti Ambasados Sprendimą, pateikė konkrečias išvadas ir užsieniečio skundo netenkino. Skundžiamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria ginčijamo teismo sprendimo motyvams.

39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-5-662/2023 pripažino, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (TAR, 2018-01-02, Nr. 2018-00090) patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo 87 punktas (2019 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 1V-134/V-41 ir 2019 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1V-636/V-214 redakcijos) ir 10 priedas (2019 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1V-636/V-214 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 23 d.) tiek, kiek pagal juos vizų tarnybos valstybės tarnautojas, nustatęs kurį nors iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, išvardytų Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnyje, privalo priimti administracinį sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagal standartizuotą formą, kurioje nenustatyta galimybė išdėstyti administracinio sprendimo faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes, taip pat administracinio sprendimo motyvus (ar bent jau nurodyti atsisakymo išduoti vizą pagrindo esmę, apibendrintus motyvus), prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 5 dalies 5 ir 6 punktams.

40. Nors Ambasados Sprendimas vertinant šiame kontekste yra defektinis (ydingas), tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas išduoti nacionalinę vizą nagrinėjamas antrą kartą ir kaip matyti iš bylos medžiagos (skundo pirmosios instancijos teismui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-2741-822/2022 ir kt.), jog užsieniečiui buvo žinomi Ambasados sprendimo motyvai, kodėl atsisakoma išduoti nacionalinę vizą. Be kita ko, Ambasados Sprendimas priimtas anksčiau nei paskelbtas minėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-5-662/2023 Teisės aktų registre (2023 m. liepos 19 d.). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas kryptingai siekė paneigti konsulinio pareigūno abejones, susijusias su Bendrovės įstatinio kapitalo formavimu užsieniečio nuosavomis lėšomis, taip pat Bendrovės vykdoma veikla. Todėl atsižvelgiant į išdėstytą bei vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo bei teisingumo ir protingumo principais, nagrinėjamu atveju pareiškėjo ginčijamas Ambasados Sprendimas nėra naikinamas.

41. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

43. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Y. Z. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.