Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. Z. T. (Y. Z. T.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje, Pakistano Islamo Respublikai ir Irano Islamo Respublikai 2023 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. 64.5.78-40 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo bei iš to sekančio reikalavimo – įpareigoti Ambasadą išnagrinėti užsieniečio prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo iš naujo.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. sausio 3 d. Lietuvos Respublikos ambasadai Turkijos Respublikoje, Pakistano Islamo Respublikai ir Irano Islamo Respublikai pateikė Prašymą išduoti nacionalinę vizą (toliau – ir Prašymas), kuriame, be kita ko, nurodė: 1) pagrindinis kelionės tikslas – verslas (21 punktas); 3) kviečiantis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (32 punktas); 4) kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengs pats užsienietis (33 punktas). Pareiškėjas kartu su Prašymu išduoti nacionalinę vizą pateikė Prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus: pasą, tarpininkavimo raštą išduoti vizą, viešbučio rezervaciją, duomenis apie juridinio asmens dalyvius, indėlio banko sąskaitos išrašą, UAB (duomenys neskelbtini) įstatus, banko paaiškinimą dėl kliento banko sąskaitos ir kitus dokumentus.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą apeliaciniu skundu apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT).

LVAT, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą. Pareiškėjo Y. Z. T. skundą tenkino. Panaikino Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje 2022 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. V-2022-50 ir įpareigojo Lietuvos Respublikos ambasadą Turkijos Respublikoje iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.

Lietuvos Respublikos ambasada Turkijos Respublikoje, Pakistano Islamo Respublikai ir Irano Islamo Respublikai, vykdydama LVAT 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą ir 2023 m. sausio 30 d. priėmė sprendimą Nr. 64.5-7.8-40 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, motyvuodama tuo, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė, norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir užsienietis nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų bei kilo pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimo patikimumo (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą, nuostatos.

Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – kad nagrinėdami prašymus konsulatai gali pagrįstais atvejais pakviesti prašymą išduoti vizą pateikusį asmenį pokalbiui ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

LVAT praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.).

Vadovaujantis Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalimi, prašymo išduoti vizą nagrinėjimas grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų (2005/C 326/01) (toliau – ir Instrukcija) V skirsnyje (,,Prašymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas“) nurodyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga pirmiausia patikrina pateiktus dokumentus, o paskui šiais dokumentais pagrindžia savo sprendimą dėl prašymo išduoti vizą. Prašymų nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į valstybes nares ir jose įsikurti. Svarbiausias dėmesys kreipiamas į asmeninį pokalbį su pareiškėju, siekiant nustatyti jo kelionės paskirtį ir vien dokumentų pateikimas nenulemia vizos išdavimo.

Taigi, Ambasada, nagrinėdama pareiškėjo prašymą išduoti vizą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte ir Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose numatyti pagrindai atsisakyti išduoti vizą, t. y., ar kyla pagrįstų abejonių dėl jo numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, privalo įvertinti pareiškėjo pateiktus duomenis.

LVAT ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (LVAT administracinė byla Nr. A-544-822/2015). Taigi, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis). LVAT išaiškino, kad spręsti dėl ginčijamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo – t. y. konstatuoti arba paneigti, jog informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima, galima tik išanalizavus ir įvertinus pareiškėjo pateiktų duomenų bei kompetentingų institucijų su pareiškėja susijusios turimos informacijos visumą (LVAT administracinė byla Nr. A-4805-756/2017).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. sausio 3 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, prašyme nurodydamas vykimo į Lietuvą tikslą – verslą. Pareiškėjas Ambasadai pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad yra UAB (duomenys neskelbtini), kurios įstatinis kapitalas 28 000 Eur, akcininkas, kad jam priklauso 560 vnt. paprastųjų vardinių akcijų; Bendrovės registraciją patvirtinančius dokumentus. Pagal pateiktus dokumentus Bendrovė užsiimtų papuošalų, juvelyrinių ir panašių dirbinių gamyba, taisymu, prekyba. Pareiškėjas pateikė verslo planą, kuriame atskleista verslo vizija. Kartu pateikė papildomus dokumentus, patvirtinančius, kad planuojamo vykdyti ir vystyti verslo sritis pareiškėjui yra žinoma. Ambasadai pateikė prekės ženklo registracijos sertifikatą. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvą pasirinkęs todėl, kad nustatė, jog Lietuvoje yra palankios sąlygos užsieniečiams pradėti verslą, be to, Lietuvoje gyvena pažįstama I. pilietė palankiai atsiliepė apie savo patirtį vystant verslą. Teisinius Bendrovės kūrimo darbus padeda tvarkyti Bendrovės direktorius V. S. Pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo, taip pat pateikė tarpininkavimo raštą išduoti vizą, viešbučio rezervaciją, bankų sąskaitų išrašus, banko paaiškinimą dėl kliento banko sąskaitos, pažymą, patvirtinančią, kad yra neteistas, kelionių draudimo ir kitus dokumentus. Kaip įrodymą, kad pareiškėjas yra investavęs 14 000 Eur, konsului pateikė UAB „Paysera LT“ sąskaitos išrašą, iš kurios nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 13 d. atlikta grynųjų pinigų operacija – priimta 14 000 Eur (paskirtis – įstatinis kapitalas; pirminis mokėtojas – V. S.).

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad konsulinis pareigūnas, vykdydamas LVAT 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendime nustatytą įpareigojimą išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. sausio 3 d. prašymą išduoti nacionalinę vizą iš naujo, pareiškėjui 2022 m. spalio 11 d. elektroniniu paštu išsiuntė kvietimą atvykti 2022 m. spalio 31 d. į išorės paslaugų teikėjo VFS Global ofisą Turkijoje pokalbiui anglų kalba per MS Teams platformą. Konsulo pokalbis su pareiškėju įvyko 2022 m. lapkričio 24 d., kurio metu konsulas paprašė pareiškėjo iki 2022 m. gruodžio 22 d. pateikti šiuos dokumentus: 1) pinigų perdavimo raštus; 2) Muitinės deklaracijas apie į Lietuvą įvežtus grynuosius pinigus; 3) asmeninės banko sąskaitos išrašą nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio iki pkalbio dienos; 4) UAB (duomenys neskelbtini) Lietuvoje banko sąskaitos išrašą nuo sąskaitos atidarymo iki pokalbio dienos.

Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, Ambasados konsulinis pareigūnas, įvertinęs pareiškėjo asmeninės banko sąskaitos išrašą, kurį pareiškėjas Ambasadai pateikė 2022 m. gruodžio 22 d., pinigų perdavimo raštus ir UAB (duomenys neskelbtini) Lietuvoje banko sąskaitos išrašą, kuriuos Ambasadai pateikė UAB (duomenys neskelbtini) atstovė, padarė išvadą, kad pateikti dokumentai nepagrindžia pareiškėjo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo – užsiimti teisėta veikla, kaip tai numatyta Aprašo 70.10 papunktyje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registre įregistruota 2021 m. balandžio 21 d. Bendrovės 28 000 Eur įstatinis kapitalas suformuotas 2021 m. liepos 15 d., vardinių paprastųjų akcijų skaičius yra 1 120 vienetų. Bendrovės buveinės adresas – (duomenys neskelbtini). Bendrovės direktorius – V. S. (paskyrimo (išrinkimo) data 2021 m. gegužės 1 d.). Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.

Pagal Valstybės įmonės Registrų centro Duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašo duomenis pareiškėjas minėtos įmonės akcininkas yra nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. ir jam priklauso 560 vienetų akcijų. Pareiškėjas su kitu užsieniečiu valdo šimtą procentų įmonės įstatinio kapitalo, kuris yra 28000 Eur.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas konsului pateikė UAB „Paysera LT“ sąskaitos išrašus 2022 m. sausio 18 d., iš kurios nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 13 d. buvo atliktos grynųjų pinigų operacijos – priimta po 14 000 Eur, paskirtis „įstatinis kapitalas, Y. Z. T.“ bei „įstatinis kapitalas, M. N.“. UAB „Paysera LT“ Pavedimo išrašų matyti, kad pirminis mokėtojas yra V. S.

Nurodytos aplinkybės taip pat leidžia pagrįstai abejoti pinigų perdavimo raštuose nurodyta informacija, nes pagal Valstybės įmonės Registrų centro Duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašo duomenis Bendrovės įstatinis kapitalas buvo suformuotas anksčiau nei V. S. galimai iš pareiškėjo gavo pinigų perdavimo raštuose nurodytas sumas ir atliko grynųjų pinigų operacijas pareiškėjo vardu.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento informacija, 2022 m. balandžio 26 d. sprendime konstatavo, jog UAB (duomenys neskelbtini) buvęs vadovas ir steigėjas I. L. užsiima naujų įmonių steigimu, yra įsteigęs apie 240 naujų MB ir UAB; I. pilietė S. F. ir kvietėjas yra galimai susiję su fiziniais ir /ar juridiniais asmenimis, kurie padeda trečiųjų šalių piliečiams legalizuotis Lietuvoje; UAB (duomenys neskelbtini) įkurta 2021 m. balandžio 21 d. ir nuo 2021 m. gegužės 10 d. įmonei vadovauja kvietėjas V. S.; įmonėje apdraustųjų nėra; įmonės nurodomu adresu (duomenys neskelbtini), yra įsteigta apie 150 naujų įmonių. Darbo užmokestis nemokamas. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo, Valstybės saugumo departamentas taip pat nurodė, kad kyla pagrįstų abejonių dėl realios įmonės veiklos bei galima „pilkoji migracija“.

Byloje įrodymų, paneigiančių šias aplinkybės, nėra.

Byloje esančių įrodymų visuma, leidžia daryti besąlygišką išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė buvimo Lietuvoje tikslo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Prašyme kaip pagrindinį kelionės tikslą į Lietuvos Respubliką nurodė verslą. Teismo vertinimu, konsulas iš surinktos informacijos padarė pagrįstą išvadą, kad tikrasis pareiškėjo kelionės tikslas nėra verslas, o tikslas visai kitoks, nei oficialiai deklaruotas. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti dokumentai bei paaiškinimai konsului sukėlė pagrįstą pagrindą manyti, jog pareiškėjas negali pagrįsti numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimo patikimumo ir duomenys, kuriuos užsienietis pateikė, norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės.

Pažymėtina, jog pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, nors jam tokia galimybė buvo suteikta, tokiu būdu detaliau paaiškinti Prašyme nurodytas aplinkybes teisme atsisakė. Pareiškėjo skundo argumentas, jog jam nėra žinomi Ambasados Sprendimo priėmimo motyvai, yra visiškai nepagrįstas. Kaip matyti iš pareiškėjo atstovų į bylą pateiktų paaiškinimų, baigiamųjų kalbų, pareiškėjo atstovai būtent ir siekia paneigti konsulinio pareigūno abejones, susijusias su Bendrovės įstatinio kapitalo formavimu pareiškėjo nuosavomis lėšomis, Bendrovės veikla.

Užsieniečių registro vizų modulyje yra nurodyta išsami pareiškėjo Prašymo nagrinėjimo procedūros eiga, pateikti dokumentai ir paaiškinimai, pateiktas konsulinio pareigūno išsamus nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas, pagrįstas teisės aktų reikalavimais. Byloje duomenų, jog pareiškėjui ar jo atstovams nėra žinomas Užsieniečių registro vizų modulyje nurodyti motyvai ir pagrindai, kuriais remiantis priimtas ginčijamas Sprendimas, nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo skundžiamą Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kartu su visa surinkta informacija ir atliktus pareiškėjo interviu-pokalbį, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo, ir jo pareiškimų patikimumo, todėl konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą. Teismo vertinimu, konsului priimant sprendimą egzistavo objektyvūs duomenys, kuriais grindžiama abejonė pareiškėjo pateikta informacija.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, ginčo santykių pobūdį reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Ambasada teisingai taikė teisės normas, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą. Tenkinti pareiškėjo reikalavimų remiantis skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjo skundą atmetus, pagrindo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas taip pat nėra (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85−87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Y. Z. T. (Y. Z. T.) skundą atmesti.

Pareiškėjo Y. Z. T. (Y. Z. T.) prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.