- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-27
- Bylos Nr.
- e2S-839-881/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40678-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- Z. P.
- Suinteresuotas asmuo
- T. M., G. V.-M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3210-433/2016 pagal pareiškėjo Z. P. prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys: T. M., G. V.-M., antstolis D. T., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis V. M., antstolis G. P., UAB „TMTK“, antstolis I. G., AB „Nordea Bank“, kuria pareiškėjo prašymas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas Z. P. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti skolininko T. M. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis turto, esančio bendrąja jungtine su sutuoktine G. V.-M. nuosavybe: ½ dalies 0,6000 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ½ dalies 116,67 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) 170,21 kv. m. bendro ploto buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)); 17,64 kv. m. bendro ploto garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini)); 17,40 kv. m. bendro ploto garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini)); automobilio Mazda (v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)); ginklo – dujinio revolverio Nr. (duomenys neskelbtini) (modelis Reck Agent, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)); ginklo – graižtvinio šautuvo Nr. (duomenys neskelbtini) (modelis Steyr Mannlicher, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)); ginklo – lygiavamzdžio šautuvo Nr. (duomenys neskelbtini) (modelis Izh 43, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)); ginklo – lygiavamzdžio šautuvo Nr. (duomenys neskelbtini) (modelis Izh 21 EM 1C, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)); ginklo – pistoleto Nr. (duomenys neskelbtini) (modelis Beretta 84 F, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)); skolininko darbo užmokesčio, gaunamo UAB „(duomenys neskelbtini)“; skolininko sutuoktinės G. V.-M. darbo užmokesčio, gaunamo UAB „(duomenys neskelbtini)“; taip pat ½ dalis bet kokio būsimo turto (nekilnojamojo, kilnojamojo, būsimų pajamų ir kitų lėšų (būsiančių ar atsirasiančių skolininko T. M. ir/ar jo sutuoktinės G. V.-M. vardu atidarytose bankų sąskaitose ar pas sutuoktinius)), jeigu toks turtas, pajamos ir kitos lėšos atsiras bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje iki bus baigtas skolos išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0241/15/00801.
Nurodė, kad yra pateikęs antstoliui vykdyti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. įsakymą dėl 10 136,70 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (10 136,70 Eur) nuo paskolos suteikimo dienos (2010 m. balandžio 2 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, 727,21 Eur įstatyminių palūkanų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistų sumų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. kovo 20 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, ir 61 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko. 2015 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjas gavo antstolio 2015 m. rugsėjo 21 d. patvarkymą Nr. 35 241 2014 09 21 801/15-2, kuriuo jam nustatytas 2 mėnesių terminas nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, įskaitant pajamas. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas, nepraleisdamas antstolio nustatyto dviejų mėnesių termino, teikia Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje su G. V.-M. nuosavybėje nustatymo (CPK 667 str. 1 d.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 12 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė.
Teismas pažymėjo, kad nors spręsti, kokia informacija yra reikalinga vykdymo procese, yra antstolio prerogatyva, ir CPK 665 straipsnio nuostatose jokių apribojimų dėl antstolio atliekamų parengiamųjų veiksmų nėra numatyta, tačiau antstolis konkrečiu atveju skolos išieškojimą turi teisę vykdyti ne tik iš įkeisto turto, tačiau ir kito skolininkui priklausančio turto, kadangi vykdomojoje byloje Nr. 0241/15/00801 skolos išieškojimas yra vykdomas ne hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, o trečios eilės išieškotojo Z. P. naudai. Teismas atkreipė dėmesį, kad priverstinio vykdymo priemones reglamentuoja CPK 624 straipsnis, kuriame nurodyta, kad pirmiausia išieškojimas vykdomas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių.
Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartimi patenkino ieškovo UAB „TMTK“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštavo atsakovo lėšas, turtines teises, neviršijančias 275 000 Lt sumos. Pareiškėjas prašo nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis turto, esančio bendrąja jungtine su sutuoktine nuosavybe, kuris visas, išskyrus darbo užmokestį, yra areštuotas Vilniaus apygardos teismo nutartimi.
Teismas laikė, kad antstolis, vykdydamas skolos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0241/15/00801 ne hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, turi vadovautis CPK 665 straipsnio 2-4 punktų nuostatomis bei turi teisę atlikti visus kitus vykdymo veiksmus, numatytus vykdymo procesą reglamentuojančių įstatymų nuostatose, tame tarpe ir reikalauti skolininko pateikti duomenis apie jo turimą turtą, pinigines lėšas ir kita. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu antstolis galėtų vykdyti išieškojimą iš įkeisto hipotekos kreditoriui turto. Kadangi pareiškėjas yra trečios eilės kreditorius, jo reikalavimai skolininkui negali būti patenkinti pirmiau už hipotekos kreditoriaus, todėl pareiškėjo prašymas nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje: ½ dalies 0,6000 ha ploto žemės sklypo; ½ dalies 116,67 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo; 170,21 kv. m. bendro ploto buto; 17,64 kv. m. bendro ploto garažo; 17,40 kv. m. bendro ploto garažo; automobilio Mazda; ginklo – dujinio revolverio Nr. (duomenys neskelbtini); ginklo – graižtvinio šautuvo Nr. (duomenys neskelbtini); ginklo – lygiavamzdžio šautuvo Nr. (duomenys neskelbtini); ginklo – lygiavamzdžio šautuvo Nr. (duomenys neskelbtini); ginklo – pistoleto Nr. (duomenys neskelbtini), atmestinas.
Teismas nurodė, kad siekiant nustatyti skolininko dalį sutuoktinės gaunamose pajamose iš darbinės veiklos, visų pirma šios piniginės lėšos turi būti areštuotos ir tik po to sprendžiamas klausimas dėl dalies nustatymo. Teismas nustatė, kad skolininko sutuoktinė gauna draudžiamąsias pajamas (2009 m. kovo 2 d. darbo užmokesčio dydis neatskaičius mokesčių – 137,50 Eur), tačiau byloje nėra duomenų, kad jos sąskaitos būtų areštuotos (CPK 178 str.). Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo prašymą nustatyti skolininko turto dalį jo sutuoktinės gaunamame darbo užmokestyje atmetė.
Be to, teismas nurodė, kad vykdomojoje byloje (ar civilinėje byloje) nėra duomenų, kad skolininko sutuoktinė gautų kitokias pajamas (CK 3.88 str. 1 d. 2-5 p.) nei iš darbinės veiklos, todėl teismas neturi pagrindo nustatinėti skolininko turto dalies apskritai skolininko sutuoktinės lėšose, esančiose banko sąskaitose. Bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamos ne visos piniginės lėšos, esančios sutuoktinės banko sąskaitose, o tik CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatytų rūšių piniginės lėšos, kurių pareiškėjas savo prašyme nedetalizavo, todėl pareiškėjo prašymas ir šioje dalyje atmestinas. Teismas pažymėjo, kad šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus, todėl įrodymų pateikimas yra šalių, kurie teigia tam tikrą faktą esant, pareiga, ir rizika, susijusi su šios pareigos nevykdymu ir dėl to kylančių pasekmių, tenka pačioms šalims (CPK 178 str.).
Teismas taip pat nurodė, kad skolininko turto dalis nustatoma konkrečiai egzistuojančiame turte, o ne ateityje galimai įgytame bet kokiu teisiniu pagrindu turte (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-586-464/2013), todėl atmestina ir ta pareiškėjo prašymo dalis, kuri susijusi su lėšų dalies nustatymu ateityje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas Z. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas pažeidė CPK 593 straipsnio 1 ir 3 dalyje nustatytą pareiškimų vykdymo proceso metu nagrinėjimo tvarką. 2015 m. lapkričio 25 d., t. y. praėjus penkioms dienoms nuo pradinio prašymo gavimo, teismas priėmė nepagrįstą nutartį dėl pradinio prašymo trūkumų ištaisymo; patikslinto prašymo priėmimo klausimą išsprendė tik 2015 m. gruodžio 11 d., t. y. praėjus 14 dienų nuo patikslinto prašymo įregistravimo teisme dienos; patikslintą prašymą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2015 m. sausio 8 d., t. y. praėjus 28 dienoms nuo patikslinto prašymo priėmimo teisme dienos (2015 m. gruodžio 11 d.), pranešdamas suinteresuotiems asmenims apie patikslintą prašymą, be to, 2015 m. sausio 8 d. nutarė atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą iki 2016 m. sausio 12 d., taigi teismas šiurkščiai pažeidė CPK 593 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – patikslintą prašymą išnagrinėjo ne per 7, o per 32 dienas nuo jo priėmimo teisme dienos.
2. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą nustatyti skolininko dalį nekilnojamajame turte. Priešingai nei nurodė teismas, CPK 665 straipsnis netaikytinas nagrinėjamoje byloje, nes jame yra nustatyta išieškojimo iš skolininko juridinio asmens turto eilė. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje netaikytinas ir CPK 664 straipsnis, nustatantis išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę. Patenkinus pareiškėjo prašymą, išieškojimas iš nustatytos skolininko dalies hipoteka įkeistame nekilnojamajame turte būtų vykdomas CPK nustatyta tvarka. Tuo atveju, jeigu būtų gauta didesnė pinigų suma, nei priklauso hipotekos kreditoriui, ši suma būtų paskirstyta kitiems skolininko kreditoriams, įskaitant pareiškėją pagal CPK 664 straipsnyje nustatytą išieškojimo iš skolininko turto eilę.
3. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą nustatyti skolininko dalį kilnojamame turte. Teismo nurodyta nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – skolininko turto areštas – nėra aplinkybė, dėl kurios negalėtų būti patenkintas pareiškėjo prašymas. Priešingai, skolininko turto areštas yra būtina sąlyga. Kreditorius UAB „TMTK“ pateikė atsiliepimą, kuriame pareiškė, kad su patikslintu prašymu sutinka.
4. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą nustatyti skolininko dalį skolininko ir jo sutuoktinės darbo užmokesčiuose. Pagal teismų praktiką, šios kategorijos bylose teismas turi būti aktyvus, todėl, teismui kilus abejonių, jis privalėjo pareikalauti antstolio pateikti skolininko ir jo sutuoktinės piniginių lėšų areštą patvirtinančius įrodymus. Kita vertus, vykdomosios bylos medžiagoje, su kuria, darytina išvada, teismas susipažino, yra ir pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu teikiami 2015 m. rugpjūčio 21 d. antstolio patvarkymas areštuoti skolininko sutuoktiniui priklausančias lėšas ir 2015 m. rugpjūčio 21 d. skolininko turto arešto aktas.
5. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą nustatyti skolininko dalį būsimame turte. Pareiškėjas savo prašymą grindė vėlesne, nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, teismų praktika (Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-191-154/2013 ir Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-423-657/2015). Jeigu išieškotojas kiekvieną kartą turėtų kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, paaiškėjus, kad skolininkas įgijo turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise, būtų pažeisti įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymo proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai.
Atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą antstolis D. T. nurodo su atskiruoju skundu sutinkantis. Teigia, kad teismas galėjo iš antstolio pareikalauti pateikti susipažinimui pačią vykdomąją bylą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas apelianto (išieškotojo) prašymas nustatyti skolininko turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, dalį (CPK 667 str.).
Apeliantas prašė nustatyti skolininko turto dalį skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamame turte, kilnojamame turte, darbo užmokestyje ir būsimame turte.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė nustatyti skolininko nekilnojamojo turto dalį, motyvuodamas tuo, kad pastarasis yra įkeistas hipoteka.
CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Šioje teisės normoje nėra įtvirtinta draudimo nustatyti skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis ir kuriam taikomi daiktinės teisės suvaržymai, dalį, o kitose vykdymo proceso teisės normose yra tiesiogiai numatyta galimybė išieškoti trečiųjų asmenų (t. y. ne hipotekos kreditoriaus) naudai iš įkeisto turto.
Išieškojimo trečiųjų asmenų naudai iš hipoteka įkeisto turto ypatumai yra įtvirtinti CPK 747 straipsnyje. Pagal šį straipsnį, išieškodamas iš hipoteka įkeisto skolininko turto, antstolis raštu kreipiasi į hipotekos kreditorių, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto skolininko turto. Jeigu hipotekos nesutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto turto, arba per keturiolika dienų nepateikia antstoliui savo rašytinio sutikimo dėl išieškojimo, išieškoti iš hipoteka įkeisto turto negalima. Jeigu hipotekos kreditorius sutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto skolininko turto, išieškojimas iš tokio turto vykdomas šio Kodekso VI dalyje nustatyta tvarka.
Taigi esant įstatyme numatytai galimybei vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto ne tik hipotekos kreditoriaus, bet ir kitų kreditorių naudai, aplinkybė, kad turtas yra apsunkintas hipoteka, savaime nėra pagrindas atsisakyti teismui nustatyti skolininko turto dalį pagal CPK 667 straipsnį. Teismui nustačius skolininko bendro turto dalį, išieškojimas, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, toliau vykdomas laikantis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto eilės taisyklių (CPK 664 str.).
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė apelianto prašymą nustatyti skolininko kilnojamojo turto dalį. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad šis turtas yra areštuotas kitoje civilinėje byloje, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodyta aplinkybė nėra pagrindas teismui atsisakyti tenkinti išieškotojo prašymo dėl skolininko turto dalies nustatymo, nes, kaip ir pirmiau nurodytu atveju, taip ir šiuo atveju, teismui nustačius skolininko turto dalį, išieškojimas iš skolininko turto yra vykdomas pagal CPK įtvirtintas taisykles, be kita ko, atsižvelgiant į turtui taikomus areštus.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė išieškotojo prašymą nustatyti skolininko dalį jo sutuoktinės gaunamose pajamose. Priešingai nei nurodė teismas, vykdomojoje byloje yra duomenų, kad, prieš išieškotojui kreipiantis į teismą, antstolis areštavo tiek pinigines lėšas skolininko sutuoktinės banko sąskaitose, tiek konkrečiai jos turtines teises į reguliariai išmokėtinas pinigines lėšas, kurios mokamos kaip darbo užmokestis arba lėšos, prilygintos darbo užmokesčiui (v. b. l. 52-55).
Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su ta skundžiamos nutarties dalimi, kuria teismas atmetė išieškotojo prašymą nustatyti skolininko turto dalį dar nežinomame, galimai ateityje atsirasiančiame (būsimame) bendrame turte. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks išieškotojo prašymas neatitinka CPK 667 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, pagal kurį yra nustatoma tik to skolininko bendro su kitais asmenimis turto dalis, kuris prieš tai antstolio buvo areštuotas.
Dėl apelianto atskirajame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su CPK 593 straipsnyje įtvirtintų procesinės teisės normų pažeidimu, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes sprendžia, kad jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 328 str.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas išieškotojo prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, iš dalies neteisingai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl nepagrįstai visa apimtimi atmetė išieškotojo prašymą skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais. Atmetęs išieškotojo prašymą dėl nutartyje nurodytų priežasčių teismas nenagrinėjo, kokia skolininko turto, bendro su kitais asmenimis, dalis turėtų būti nustatyta, nesprendė naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarkos nustatymo klausimo (CPK 667 str. 2 d.), t. y. klausimo iš esmės neišnagrinėjo, todėl skundžiamos nutarties dalis, kuria atmestas išieškotojo prašymas nustatyti skolininko turto dalį egzistuojančiame bendrame turte, panaikinama ir ši išieškotojo prašymo dalis grąžinama pirmosios instancijso teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo Z. P. prašymas dėl skolininko turto dalies egzistuojančioje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.